2023-07-04 Nr. BB-4816-1-03-6-00045-2019-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-2997/2023

Teisminio proceso Nr. 1-03-6-00045-2019-1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. liepos 4 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Albino Antanaičio ir Olego Fedosiuko, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo M. Š. kasacinio skundo dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. balandžio 12 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistasis M. Š. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį be pakeitimų.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 3–5 dalių nuostatų pažeidimus, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos M. Š. kaip kaltinamojo teisės ir kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

Anot nuteistojo, apkaltinamojo nuosprendžio išvados padarytos neįvertinus visų bylai teisingai išspręsti svarbių įrodymų, grįstos išskirtinai liudytojo V. L. parodymais, kurie nėra savarankiškas įrodymų šaltinis byloje. Vienintelio šio liudytojo parodymų pagrindu buvo pateikta ir specialisto išvada. V. L. teisminio bylos nagrinėjimo metu abiejų instancijų teismuose nebuvo apklaustas, tik Ikiteisminio tyrimo metu vykdant teisinės pagalbos prašymą Ukrainos Respublikos pareigūnų, kai M. Š. dar nebuvo įtariamuoju. Kadangi nuteistasis ir jo gynėjas jokioje proceso stadijoje negalėjo užduoti klausimų liudytojui V. L., teismui kilo pareiga nustatyti, ar jo parodymai lemiami, o tai nustačius – įsitikinti, ar yra pakankamų gynybos teisės suvaržymus kompensuojančių veiksnių, įskaitant priemones, leidžiančias teisingai ir tinkamai įvertinti V. L. parodymų patikimumą. Tačiau to nebuvo padaryta, nors jo parodymai yra prieštaringi, nenuoseklūs, jų nepatvirtina kiti bylos įrodymai. Dėl to buvo suvaržyta M. Š. teisė į rungtynišką procesą ir gynybą, t. y. pačiam apklausti liudytoją. Apeliacinės instancijos teismas privalėjo imtis visų įmanomų priemonių išsiaiškinti, ar nėra galimybės apklausti V. L. apeliacinės instancijos teisme, tačiau to nepadarė. Be to, nors apeliacinės instancijos teismas ir nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas įrodymų vertinimui keliamus reikalavimus, netinkamai vertino juridinių asmenų registro išrašą, transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį ir prašymą dėl transporto priemonės registracijos, jokių šių įrodymų (kurie, beje, neatitinka sąsajumo reikalavimų) vertinimo motyvų neišdėstė.

Nuteistasis pažymi, kad jis viso bylos proceso metu nuosekliai teigė, jog pinigus, gautus už parduotą bendrovės automobilį perdavė akcininkui ir direktoriui V. L., jam buvo perduotas grynųjų pinigų priėmimo kvitas, pagal kurį jis įnešė į bendrovės kasą 20 000 Eur. Grynųjų pinigų priėmimo kvite buvo nurodyta, kad pinigus priėmė V. L. Byloje nėra įrodymų, o ir apeliacinės instancijos teismas jų nenurodė, kurie paneigtų jo nurodytas aplinkybes. Šiame kontekste svarbu tai, kad liudytojui V. L. dėl aplinkybių, susijusių su M. Š. inkriminuota nusikalstama veika, nebuvo užduota klausimų (t. y. dėl bendrovės automobilio pardavimo, pinigų gavimo ir panaudojimo).

Iš specialisto išvadą pateikusios specialistės teisme duotų paaiškinimų matyti, kad išvada pateikta remiantis bendrovės dokumentų ir kasos knygos, kasos registrų nebuvimo faktu. Tačiau M. Š. nebuvo kaltinamas, kad neišsaugojo bendrovės dokumentų, be to, specialisto išvadoje nėra jokių duomenų, kad lėšas už automobilį pasisavino būtent jis. Tai, kad nuteistasis nerado ir negalėjo pateikti ikiteisminiam tyrimui kasos pajamų orderio, kurį gavo iš V. L., nesudaro pagrindo spręsti, kad pasisavino 20 000 Eur, nes jokie teisės aktai jo neįpareigojo saugoti minėto kasos pajamų orderio. Jis nebuvo atsakingas ir už kitų bendrovės dokumentų, kurie buvo perduoti akcininkui ir direktoriui V. L. saugojimą. Specialisto išvada, kad bendrovės apie 30 000 Eur priėmimo grynais pinigais dokumentų neįformino, jo duomenų neįrašė į kasos knygą, neapskaitė buhalterinėje apskaitoje ir neaišku, kaip šias pinigines lėšas panaudojo padarytos tik spėjimo būdu, nes taip buvo nurodyta užduotyje. Byloje nėra įrodymų, kurie paneigtų M. Š. nurodytas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo išvados grindžiamos tik prielaidomis ir spėjimais, kurių nepatvirtina jokie įrodymai.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, įrodymų netiriant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014 ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-P-135-648/2016 ir kt.). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus, dėstant įrodymais nepagrįstas versijas ir deklaratyviai pareiškiant apie padarytus procesinius pažeidimus nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas.

Kasaciniame skunde nuteistasis M. Š. tik formaliai nurodo kasacinio apskundimo pagrindus. Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, jų pagrindu nustatytomis aplinkybėmis ir teisiniu jų vertinimu bei pateikia savą įvykių situacijos apibūdinimą ir bylos įrodymų vertinimą, kuris, jo nuomone, patvirtina jo pateiktą versiją, kad pinigų, gautų pardavus bendrovės automobilį, nepasisavino, o perdavė juos naujam bendrovės akcininkui ir direktoriui. Kasacinio skundo teiginiai, kurie grindžiami atlikto bylos įrodymų vertinimo kritika ar nesutikimu su teismų nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, nelaikytini teisiniais argumentais BPK 369 straipsnio prasme.

Kasaciniame skunde klaidingai nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas turėjo pareigą imtis visų įmanomų priemonių išsiaiškinti, ar nėra galimybės apklausti kaip liudytoją Ukrainoje gyvenantį V. L., o to nepadarydamas, neužtikrino nuteistojo teisės į gynybą ir teisės į rungtynišką procesą įgyvendinimo, nes nuteistasis ir jo gynėjas neturėjo galimybės užduoti klausimų vieninteliam kaltinimo liudytojui. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistojo gynėjas pageidavimo apklausti minėtą liudytoją apeliacinės instancijos teismo posėdyje nereiškė. Toks prašymas buvo pateiktas pirmosios instancijos teisme, tačiau, kad ir buvo imtasi visų įmanomų priemonių šį liudytoją apklausti, to nepavyko padaryti. Dėl šios priežasties liudytojo V. L. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, buvo balsu perskaityti, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi. Kadangi pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė liudytojo V. L. parodymus, apeliacinės instancijos teismas, darydamas savo išvadas, galėjo remtis šio liudytojo parodymais tiek, kiek juos patvirtino kiti bylos įrodymai. Nuteistasis neteisingai nurodo, kad minėto liudytojo parodymai buvo vieninteliai jo kaltės įrodymai. Tokie argumentai teisėjų atrankos kolegijai nesuteikia pagrindo spręsti, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą ir surašydamas skundžiamą nuosprendį, padarė esminius BPK pažeidimus, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos nuteistojo M. Š. teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą (BPK 369 straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo M. Š. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Alenas Piesliakas

Albinas Antanaitis

Olegas Fedosiukas