2348d1c4-e4a2-466f-8eff-0007449beabb · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėja Danutė Kutrienė Civilinė byla Nr

Pranešėja

Danutė Kutrienė                                                         Civilinė

byla Nr. 2SA-202-275/2010

Teisėjas Vaidas Pajeda                Â

                              Procesinio sprendimo kategorija 129.1.; 122.4.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2010 m. gruodžio 1 d.,

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kuriÄ sudaro

kolegijos pirmininkė ir pranešėja Danutė Kutrienė, kolegijos teisėjai Dalia Kačinskienė ir Marijonas Greičius,

kolegijos posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo suinteresuoto asmens A. Z. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. balandžio 30 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo A. R. skundÄ dėl antstolio Dariaus StakeliÅ«no veiksmų, dalyvaujant suinteresuotam asmeniui A. Z.

Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,

n u s t a t ė:

I.Ginčo esmė

PareiÅ¡kėjas A. R. kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas panaikinti: antstolio 2009-08-24 patvarkymÄ Nr. 32-708/2008 „Dėl areÅ¡to pakeitimo“ bei 2009-08-24 turto areÅ¡to aktÄ . Nurodė, kad vykdydamas notarų biuro vykdomÄ jį dokumentÄ antstolis priėmė skundžiamÄ patvarkymÄ , kuriuo nutarė pakeisti turto areÅ¡tÄ â€“ panaikinti areÅ¡tÄ administracinio buitinio pastato pirmam ir antram aukÅ¡tams; areÅ¡tuoti administracinį buitinį pastatÄ . Be to, antstolis surašė turto areÅ¡to aktÄ , kuriuo areÅ¡tavo pareiÅ¡kėjo žemės sklypÄ . Antstolis vykdo 202 864 Lt skolos ir 1 433,19 Lt palÅ«kanų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ pareiÅ¡kėjo A. Z. naudai pagal notarų biuro vykdomÄ jį dokumentÄ . Antstolis nutarė skirti buitinio pastato ekspertizę. Ekspertinė įstaiga atliko ekspertizę ir turtÄ Ä¯vertino 272 000 Lt suma, t.y. vykdant skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ buvo areÅ¡tuotas didesnės vertės turtas, nei iÅ¡ieÅ¡koma skola. Tačiau antstolis areÅ¡tavo turto daug daugiau, nei reikia iÅ¡ieÅ¡kojimui įvykdyti, todėl antstolio veiksmai akivaizdžiai pažeidė skolininko interesus.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2010-04-30

nutartimi pareiÅ¡kėjo skundÄ patenkino iÅ¡ dalies. Panaikino antstolio Dariaus StakeliÅ«no 2009-08-24 patvarkymÄ â€žDėl

areÅ¡to pakeitimo“, kuriuo buvo panaikintas areÅ¡tas administracinio buitinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), 1 ir 2 aukÅ¡tams, 1-ojo aukÅ¡to plotas – 249,14 kv.m, 2-ojo aukÅ¡to plotas 281,59 kv.m ir buvo areÅ¡tuotas administracinis buitinis pastatas, bendras plotas 1 048,61 kv.m, esantis (duomenys neskelbtini), priklausantis A. R. Atmetė pareiÅ¡kėjo A. R. reikalavimÄ panaikinti 2009-08-24 turto areÅ¡to aktÄ , priimtÄ vykdomojoje byloje Nr. 32-708/2008, kuriuo buvo areÅ¡tuotas A. R. priklausantis 0,1671 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini).

Teismas konstatavo, kad antstoliui buvo pateiktas vykdomasis įraÅ¡as Nr. P1-5652 dėl 202 864,50 Lt iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ pareiÅ¡kėjo ir 15 668,99 Lt vykdymo iÅ¡laidų, iÅ¡ viso 232 265,46 Lt. Vykdomasis įraÅ¡as pateiktas vykdyti antstoliui 2008-06-26. Antstolis 2008-09-11 patvarkymu Nr. 32-708/08 areÅ¡tavo pareiÅ¡kėjo administracinio-buitinio pastato 3-ajį aukÅ¡tÄ , kurio plotas 290,82 kv.m. Atlikta turto vertinimo ekspertizė nustatė, kad administracinių-buitinių patalpų 3-ojo aukÅ¡to, kurio plotas 290,82 kv.m, vertė yra 272 000 Lt. Buvo paskelbtos varžytinės ir turtÄ bandyta parduoti už 217 600 Lt. Varžytinės neįvyko, nes neužsiregistravo nė vienas pirkėjas. Turtas buvo pasiÅ«lytas iÅ¡ieÅ¡kotojui ir iÅ¡ieÅ¡kotojas sutiko perimti turtÄ , tačiau turtas nebuvo perduotas. Teismas atsisakė tvirtinti turto perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui aktÄ motyvuodamas tuo, kad kol neiÅ¡nagrinėtas skolininko skundas, susijęs ir su iÅ¡ieÅ¡kotojai ketinamo perduoti turto disponavimu, antstolis neturėjo teisinio pagrindo iÅ¡ esmės spręsti klausimÄ dėl tokio turto realizavimo (Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008-12-04 nutartis civilinėje byloje Nr. T2-592-592/2008). Antstolis panaikino trečiojo aukÅ¡to areÅ¡tÄ . Antstolis areÅ¡tavo kitÄ pareiÅ¡kėjo turtÄ - administracinio-buitinio pastato 1 ir 2 aukÅ¡tus ir paskyrė ekspertizę turto vertei nustatyti. Skundžiamu 2009-08-24 patvarkymu Nr. 32-708/2008 pakeitė turto areÅ¡tÄ - panaikino areÅ¡tÄ administracinio-buitinio pastato 1 ir 2 aukÅ¡tams ir areÅ¡tavo visÄ administracinį pastatÄ , kurio plotas 1 048,61 kv.m. Skundžiamu turto areÅ¡to aktu antstolis areÅ¡tavo pareiÅ¡kėjo 0,1671 žemės sklypÄ . Å iam turtui įvertinti antstolis skyrė ekspertizę. Turto vertintojas įvertino žemės sklypÄ su administraciniu pastatu ir nustatė, jog turto rinkos vertė 503 000 Lt: 123 000 Lt žemės vertė, 280 000 Lt pastato vertė.

Teismas nurodė, kad CPK 677 str. 2 d. nustato, jog antstolis negali apraÅ¡yti skolininko turto iÅ¡ esmės daugiau, negu jo reikia iÅ¡ieÅ¡koti sumai ir vykdymo iÅ¡laidoms padengti. IÅ¡ skundžiamo patvarkymo teksto matyti, kad antstolis nutarė pakeisti turto areÅ¡tÄ remdamasis tuo, jog turto vertintojams įvertinus areÅ¡tuotÄ turtÄ nustatyta, kad areÅ¡tuoto turto vertė mažesnė nei skola ir vykdymo iÅ¡laidos. Tačiau teismui pateiktoje vykdomojoje byloje nėra duomenų apie atliktÄ pirmojo ir antrojo administracinio-buitinio pastato aukÅ¡to įvertinimÄ . Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad antstolis neturėjo faktinio pagrindo pakeisti turto areÅ¡to panaikinant pirmojo ir antrojo aukÅ¡tų areÅ¡tÄ ir areÅ¡tuojant visÄ pastatÄ . Motyvavo, kad byloje esantis, ekspertų atliktas, administracinio-buitinio pastato vien trečiojo aukÅ¡to įkainavimas rodo, kad trečiojo aukÅ¡to vertė yra 272 000 Lt. Jei antstolis manė, kad turto kainos pasikeitė, jis galėjo imtis priemonių nustatyti turto realiai vertei nustatyti, tačiau to nepadarė. Antstolio atsiliepime nurodomas faktas, kad turtas nebuvo parduotas iÅ¡ varžytynių, todėl jo vertė yra daug mažesnė nepagrįsti jokiais faktiniais byloje esančiais duomenimis. Nepardavimo iÅ¡ varžytynių faktas nebÅ«tinai suponuoja iÅ¡vadÄ , jog turtas nėra to vertas. Å iuo atveju buvo prieÅ¡ingai, nes iÅ¡ieÅ¡kotojas buvo davęs sutikimÄ priimti turtÄ natÅ«ra ir papildomai sumokėti antstoliui 14 552,47 Lt, t.y. paties iÅ¡ieÅ¡kotojo nuomone turtas buvo vertas kainos už kuriÄ buvo siÅ«lomas varžytynėse. Kadangi antstolio teiginiai, kad reali turto kaina buvo žymiai mažesnė nei reikia skolai ir vykdymo iÅ¡laidoms sumokėti yra nepagrįsti (CPK 178 str.), todėl skundžiamas 2009-08-24 patvarkymas Nr. 32-708/2008 naikintinas.

Teismas taip pat konstatavo, kad skundžiamas turto areÅ¡to aktas, kuriuo areÅ¡tuotas 0,1671 ha žemės sklypas, buvo priimtas galiojant 2009-07-28 turto areÅ¡to aktui, kuriuo buvo areÅ¡tuotas administracinio-buitinio pastato pirmasis ir antrasis aukÅ¡tai. Antstolis 2010-03-17 patvarkymu Nr. 32-708-08 panaikino žemės sklypo areÅ¡tÄ . AreÅ¡to panaikinimas įregistruotas turto areÅ¡to aktų registre, t.y. Å¡iuo metu

skundžiamas turto arešto aktas nebegalioja. Teismas motyvavo, kad minėtu antstolio patvarkymu buvo pasiektas pareiškėjo

siekiamas tikslas – panaikintas žemės sklypo areÅ¡tas, t.y. antstoliui priėmus minėtÄ patvarkymÄ , panaikinantį skundžiamÄ turto areÅ¡to aktÄ , nebeliko ginčo objekto, nes nebėra įstatymo saugomo intereso gynimo (CPK 5 str. 1 d.). Teisėje iÅ¡skiriamos teisė paduoti skundÄ ir teisė į skundo patenkinimÄ . Teismas nekvestionavo pareiÅ¡kėjo teisės paduoti skundÄ . Tačiau skundo padavimas ir jo priėmimas teisme jokiu bÅ«du nereiÅ¡kia, kad skundas visais atvejais turi bÅ«ti patenkintas. Ar skundas bus patenkintas, priklauso nuo materialinio teisinio pobÅ«džio aplinkybių, kurių pagrindinėmis yra skundo teisinis ir faktinis pagrįstumas. Patenkinus reikalavimÄ , iÅ¡nyksta jo pagrindas. SkundÄ patenkinus, teismas panaikintų antstolio veiksmÄ â€“ turto areÅ¡to aktÄ . Akivaizdu, kad toks sprendimas negali bÅ«ti priimtas, kai antstolis, nors ir po bylos iÅ¡kėlimo, pats paÅ¡alina savo padarytÄ galimÄ pažeidimÄ . Teismas negali įpareigoti antstolio atlikti dar kartÄ tÄ , kÄ jis jau atliko savo iniciatyva. Tokiu atveju iÅ¡nyksta ne tik reikalavimo pagrindas, bet ir pats reikalavimas, nes tarp Å¡alių nebelieka ginčo. Kitai proceso Å¡aliai patenkinus reikalavimus, pareiÅ¡kėjas turi procesinę teisę atsisakyti skundo, to nepadaręs pareiÅ¡kėjas prisiima rizikÄ , kad reikalavimas gali bÅ«ti atmestas. TokiÄ Lietuvos teismų praktikÄ formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris yra nurodęs, kad kreipimasis į teismÄ yra susijęs su pažeistos ar ginčijamos teisės arba saugomo intereso gynimu, todėl, konstatavus žalÄ esant atlygintÄ , nėra pagrindo taikyti teisminę gynybÄ ir ieÅ¡kinys atmestinas (LAT 2000-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2000). Kitoje nutartyje pažymėjo, kad reikalavimo patenkinimas po bylos iÅ¡kėlimo yra pakankamas pagrindas reikalavimui atmesti, nes tokiu atveju iÅ¡nyksta ne tik reikalavimo pagrindas, bet ir pats reikalavimas (LAT 2000-05-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2000). Atsižvelgęs į Å¡ias aplinkybes pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo skundas dalyje dėl turto areÅ¡to akto panaikinimo atmestinas (CPK 5 str. 1 d.).Â

III. Atskirojo skundo bei atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ teisiniai argumentai

Suinteresuotas asmuo A.

Z. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės

teismo 2010-04-30 nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės - pareiÅ¡kėjo A. R. skundÄ atmesti. Nurodo, kad teismas netinkamai taikė CPK

677 str. 2 d., kurioje įtvirtintas draudimas antstoliui apraÅ¡yti skolininko turto iÅ¡ esmės daugiau, negu jo reikia iÅ¡ieÅ¡kotinai sumai ir vykdymo iÅ¡laidoms padengti. Taikydamas minėtÄ normÄ teismas visiÅ¡kai nepagrįstai vadovavosi aplinkybe, jog vykdomojoje byloje nėra duomenų apie administracinio-buitinio pastato pirmo ir antro aukÅ¡tų vertes, ir nurodė, jog byloje yra minėto pastato trečio aukÅ¡to vertės nustatymas 272 000 Lt, tačiau nenurodė vertės nustatymo datos - 2008-09-15 (iki ekonominio nuosmukio). Tokius teismo motyvus apeliantė laiko nepagrįstais, nes jais vadovautasi vien tik formaliais pagrindais neatsižvelgiant į susiklosčiusios situacijos esmę. Teismas netinkamai įvertino vykdomojoje byloje esančiÄ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitÄ Nr. V-10-04, kurios skolininkas-pareiÅ¡kėjas neskundė (CPK 643 str. 4 p., 682 str.). Minėtoje ataskaitoje buvo nustatyta bendra viso 4 aukÅ¡tų pastato ir 1 671 kv.m ploto jam priskirto žemės sklypo vertė, kuri teoriÅ¡kai siekia 503 000 Lt, o sÄ lyginai iÅ¡skaidžius nekilnojamojo turto kompleksÄ viso (4 aukÅ¡tų) pastato vertė bÅ«tų

380 000 Lt, tai atitinkamai 1 ir 2 aukšto (pusės pastato) vertė siektų apie 190

000 Lt. Turto vertintojas ataskaitoje nurodė, kad sÄ lyginai iÅ¡skaidė nekilnojamojo turto komplekso (žemės sklypų su administraciniu pastatu) vertes pagal paminėtus komponentus. Nekilnojamojo turto rinkoje Å¡is kompleksas nėra skaidomas, jo vertė suprantama kaip nedaloma visuma. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, jog teismas visiÅ¡kai nepagrįstai konstatavo nesant vykdomojoje byloje 1 ir 2 aukÅ¡to patalpų vertės. Tai, kad 1 ir 2 aukÅ¡to patalpų vertė vertinant jas komplekse su žemės sklypu tesiekia 190 000 Lt yra akivaizdus įrodymas, jog minėtas turtas be žemės sklypo realiai vertas žymiai mažiau, kai tuo tarpu iÅ¡ieÅ¡koma suma su palÅ«kanomis 2009-08-11 bei vykdymo iÅ¡laidos siekia 232 265,46 Lt.

Teismas skundžiamoje nutartyje taip pat paminėjo 2010-03-17 antstolio patvarkymÄ â€žDėl areÅ¡to turtui panaikinimo“, kuriuo buvo panaikintas areÅ¡tas žemės sklypui įvertintam kartu su pastatu. Todėl teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, turėjo pagrindÄ atsižvelgti į nustatytÄ teorinę pastato kainÄ , kuri panaikinus sklypo areÅ¡tÄ ir tokiu bÅ«du jį atskyrus nuo pastato, realiai tapo mažesnė. Teismas privalėjo atsižvelgti į tai, kad pareiÅ¡kėjas skolininkas A. R. nesinaudojo savo teise nustatyti ginčo objektų vertės, niekada neprašė antstolio pakartotinai įkainoti areÅ¡tuotÄ turtÄ , nerodė jokios iniciatyvos ir geranoriÅ¡kumo vykdymo procese, o tik periodiÅ¡kai pateikdavo skundus siekdamas vilkinti vykdymo procesÄ .

Teismas formaliai taikydamas CPK 677 str. 2 d. neatsižvelgė į svarbias bylai aplinkybes. Skolininkas dar 2008-10-07 gavo raginimÄ Ä¯vykdyti sprendimÄ geruoju, tačiau vykdymo procesÄ ignoravo, nebendradarbiavo su antstoliu, skundė jo veiksmus, todėl po ilgo laikotarpio dalį patalpų teko pardavinėti iÅ¡ varžytinių, tačiau tai nepavyko padaryti, nes jose neužsiregistravo nė vienas pirkėjas. Teismas taikydamas CPK 677 str. 2 d. neatsižvelgė į vykdymo proceso trukmę Å¡iuo konkrečiu atveju, vykdymo veiksmų specifikÄ ir nepagrįstai neatsižvelgė į CPK 718 str. ir 722 str. 1 d. nuostatas.

CPK 718 str. įtvirtinta, kad pirmosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt procentų CPK 681 str. numatyta tvarka nustatytos turto kainos, t.y. (pirmųjų) varžytinių metu parduodamo turto pradinė kaina bÅ«tų nustatyta 304 000 Lt (80 proc. nustatytos vertės), kuri bÅ«tų ketvirtadaliu didesnė už iÅ¡ieÅ¡komÄ skolÄ ir vykdymo iÅ¡laidas. CPK 722 str. 1 d. nustatyta, kad antrosios varžytynės vyksta tokiomis pačiomis sÄ lygomis ir tvarka kaip ir pirmosios varžytynės su ta iÅ¡imtimi, kad antrosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt procentų CPK 681 str. nustatyta tvarka nustatytos turto kainos, t.y. antrųjų varžytinių metu (kurios Å¡iuo atveju yra labai tikėtinos) parduodamo turto pradinė kaina bÅ«tų nustatyta 228 000 Lt (60 proc. nustatytos vertės), kuri bÅ«tų jau mažesnė už iÅ¡ieÅ¡komÄ skolÄ ir vykdymo iÅ¡laidas Å¡iuo metu.

Apeliantė taip pat pažymi, kad 380

000 Lt viso pastato vertė yra teorinė ir nustatyta vertinant jį neatsiejamai nuo žemės sklypo, o reali pastato be žemės sklypo vertė bÅ«tų žymiai mažesnė, nes bet koks statinys be žemės sklypo yra laikomas probleminiu ir nėra patrauklus pirkinys. Teismas privalėjo atsižvelgti į nurodytas aplinkybes, įvertinti tai, kad ekonominio nuosmukio laikotarpiu nekilnojamojo turto rinkoje vyrauja sÄ stingis, Å¡iuo laikotarpiu varžytinės beveik neįvyksta, todėl nustatyti realiÄ turto vertę yra praktiÅ¡kai neįmanoma, o skolininkas ir toliau visais įmanomais bÅ«dais vengia skolos grÄ Å¾inimo bei vadovaudamasis formaliais kriterijais siekia vilkinti vykdymo procesÄ . Vykdymo proceso esmė ir tikslas - užtikrinti realų vykdomojo dokumento įvykdymÄ , nepažeidžiant vykdymo proceso Å¡alių teisių, pareigų ir teisėtų interesų pusiausvyros. Å iuo atvejų teisėtų interesų pusiausvyros nėra, nes skolininkas nevykdydamas savo pareigų sėkmingai stabdo vykdymo procesÄ bei iÅ¡ieÅ¡kotojo interesų patenkinimÄ .

Antstolis Darius StakeliÅ«nas atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010-04-30 nutartį ir iÅ¡spęsti klausimais esmės. Priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad ginčo dalykas - areÅ¡tuoto turto vertė. Tik tinkamas jos nustatymas lemia tiek areÅ¡tuojamo turto mÄ stÄ ir tuo pačių tinkamÄ abiejų ginčo Å¡alių teisių apsaugÄ . Tik tokiu bÅ«du, t.y. tinkamai įvertinus turtÄ bus užtikrintas proceso Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principas (CPK 17 str.). Antstolis sutinka su apeliantės nuomonę, jog teismas priimdamas neteisėtÄ nutartį vadovavosi tik formaliais pagrindais, neatsižvelgdamas į situacijos esmę, į rinkos pokyčius bei iÅ¡ieÅ¡kotojo valiÄ , ir tuo pažeidė iÅ¡ieÅ¡kotojo interesus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir neanalizuoja teisėtumo ir pagrįstumo tų nutarties dalių, kurios nėra skundžiamos. Apskųstos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant atskirajame skunde nurodytus argumentus, atsižvelgiant į nutarties priėmimo metu byloje buvusius duomenis ir nustatytas aplinkybes (CPK 320, 338 str.).

CPK 675 str. 1 d. yra numatyta, kad skolininko turto areÅ¡tas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtÄ arba Å¡ios teisės atskirų sudėtinių dalių - valdymo, naudojimosi ar disponavimo - laikinas uždraudimas ar apribojimas, o 2 d., jog antstolis negali areÅ¡tuoti skolininko turto iÅ¡ esmės daugiau, negu jo reikia iÅ¡ieÅ¡kotinai sumai ir vykdymo iÅ¡laidoms padengi. Å ių teisės normų analizė leidžia daryti iÅ¡vadas, jog iÅ¡ieÅ¡kojimo procese turi bÅ«ti užtikrintos ne tik iÅ¡ieÅ¡kotojo, bet ir skolininko teisės bei pagrįsti teisėti interesai. Antstolis negali suvaržyti skolininko daiktinių teisių daugiau, nei yra bÅ«tina iÅ¡ieÅ¡kotinai sumai ir vykdymo iÅ¡laidoms padengti.

Viena iÅ¡ bÅ«tinųjų vykdymo proceso sÄ lygų yra turto, į kurį nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas, tinkamas įkainojimas, nes jis susijęs su nuosavybės teisės subjektų pakeitimu prieÅ¡ savininko valiÄ . Tinkamas turto kainos nustatymas yra susijęs tiek su skolininko (užtikrina, kad turtas nebÅ«tų parduodamas nepagrįstai jį nuvertinant), tiek su kreditoriaus teisių apsauga (garantuojama, kad teismo sprendimas bus įvykdytas operatyviai ir efektyviai). Kadangi priverstine tvarka turtÄ parduoda ne savininkas, o specialus įstatymo įgaliotas asmuo – antstolis, tai pirkėjas ir turto savininkas neturi galimybės tartis dėl parduodamo daikto kainos. AreÅ¡tuoto turto pardavimo iÅ¡ varžytynių tinkamos kainos nustatymas teismų praktikoje yra akcentuojamas kaip esminė

varžytynių teisėtumo sÄ lyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-23 nutartis, c.b. Nr. 3K-7-90/2009;

2009-05-19 nutartis, c.b. Nr.

3K-3-218/2009; 2006-10-16 nutartis, c.b. Nr. 3K-3-514/2006; ir kt.). Taigi turto įkainojimo paskirtis – nustatyti turto

vertę, kurios pagrindu nusprendžiama, kokia varžytynėse parduodamo turto pradinė kaina yra optimaliausia ir ji nebūtinai lygi turto pardavimo kainai.

AreÅ¡tuoto skolininko turto įkainojimo taisyklės įtvirtintos CPK 681 str., kuriame nustatyta, kad skolininko turtas bÅ«tų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimÄ bei areÅ¡to metu dalyvaujančių iÅ¡ieÅ¡kotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymÄ rinkos kaina – tai reliatyvus turto rinkos vertės patvirtinimas konkrečiame sandoryje; rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kuriÄ galėtų bÅ«ti parduotas turtas vertinimo dienÄ , sudarius norinčių turtÄ parduoti ir norinčių turtÄ pirkti asmenų tiesioginį komercinį sandorį po Å¡io turto tinkamo pateikimo į rinkÄ , jeigu abi sandorio Å¡alys veiktų dalykiÅ¡kai, be prievartos ir nesÄ lygojamos kitų sandorių bei interesų.

Taigi, pagal įstatymÄ vykdymo procese areÅ¡tuotas turtas turi bÅ«ti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kaina. CPK 681 str. 2 d. įtvirtintas turto perkainojimo institutas, kurio tikslas – užtikrinti areÅ¡tuoto turto tinkamÄ Ä¯kainojimÄ pasikeitus jo vertei, taip garantuojant vykdymo proceso Å¡alių teisių ir teisėtų interesų apsaugÄ . Taigi teisinis reglamentavimas yra nustatytas taip, kad, taikant prievartinį skolininko nuosavybės teisių ribojimÄ jÄ priverstinai parduodant, bÅ«tų iÅ¡vengta sumų, neatitinkančių paimamo turto vertės sumokėjimo, kas reikÅ¡tų neproporcingÄ nuosavybės teisių apribojimÄ .

Apie bÅ«tinumÄ tokiais atvejais paisyti tikrosios turto vertės ir teisėtų skolininko bei kreditoriaus interesų yra pasisakyta ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Kanala v. Slovakia, No. 57239/00, Judgement of 10 July 2007, par. 61). Teisingas, įstatymų reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas, yra visų pirma antstolio tiesioginė pareiga. Teismų praktikoje konstatuota, kad Å¡iÄ pareigÄ antstolis privalo vykdyti nepaisant to, kaip vykdymo proceso Å¡alys naudojasi savo procesinėmis teisėmis.

Ä®statymo antstoliui nustatyta pareiga ir suteikta realių galimybių taip įkainoti areÅ¡tuotÄ turtÄ , kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas, iÅ¡ieÅ¡kotojo ir skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, c.b. Nr. 3K-3-211/2007; c.b. Nr. 3K-3-604/2008; c.b. Nr. 3K-3-218/2009). Teismo pareiga patikrinti, ar turtas įvertintas už tinkamÄ kainÄ , nepriklauso nuo to, ar buvo reiÅ¡kiama prieÅ¡taravimų dėl turto įkainojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, c.b.

Nr. 3K-3-8/2005; c.b. Nr. 3K-3-161/2007).

Bylos duomenimis nustatyta, kad skolininkas A. R. ir iÅ¡ieÅ¡kotoja A. Z. nesutaria dėl turto kainos. 2008-09-11 patvarkymu dėl ekspertizės paskyrimo Nr. 32-708/08, antstolis Darius StakeliÅ«nas nutarė skirti administracinio-buitinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), 3-ojo aukÅ¡to, patalpų bendras plotas - 290,82 kv.m, ekspertizę, kuriÄ pavedė atlikti UAB „Auditas ir konsultacijos“. UAB „Auditas ir konsultacijos“ atlikto turto vertinimÄ bei pateikė į vykdomÄ jį bylÄ 2008-09-15 pažymÄ , kurioje vertinamas turtas buvo įvertintas 272 000 Lt suma. Nors apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad 2010-03-15 turto vertintojas įvertinęs žemės sklypÄ su administraciniu pastatu nustatė, jog turto rinkos vertė yra 503

000 Lt: 123 000 Lt žemės vertė, 280 000 Lt pastato vertė, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad antstoliui priimant 2009-08-24 patvarkymÄ â€žDėl areÅ¡to pakeitimo“ pastarieji duomenys dar nebuvo žinomi. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai konstatavo, jog antstolis priimdamas skundžiamÄ patvarkymÄ neturėjo faktinio pagrindo pakeisti turto areÅ¡to panaikinant pirmojo ir antrojo aukÅ¡tų areÅ¡tÄ ir areÅ¡tuojant visÄ pastatÄ .

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal teismų formuojamÄ praktikÄ tuo atveju, kai turimi turto vertės įrodymai kelia abejonių, antstolis privalo imtis papildomų priemonių tinkamam skolininko turto įkainojimui nustatyti nepriklausomai nuo to, ar skolininkas ir iÅ¡ieÅ¡kotojas reiÅ¡kia prieÅ¡taravimų dėl nustatytos turto kainos. Antstolis turi CPK 634 str. 2 d. numatytÄ pareigÄ aktyviai padėti Å¡alims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Å iuo konkrečiu atveju, reikalui esant, antstolis gali paskirti pakartotinę turto vertės nustatymo ekspertizę. BÅ«tina atsižvelgti į aplinkybę, kad pagal pateiktus turto vertinimus administracinio-buitinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), 3-ojo aukÅ¡to vertė yra beveik tapati viso pastato vertei. Esant tokiam ženkliam kainų skirtumui, Å¡iuo atveju bÅ«tinumas nustatyti teisingÄ parduodamo turto vertę pateisintų tiek laiko sÄ naudas pakartotinei ekspertizei atlikti, tiek bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad, atsižvelgiant į byloje susiklosčiusiÄ situacijÄ , antstolis nesiėmė visų reikiamų priemonių objektyviai turto kainai nustatyti bei skundžiamu 2009-08-24 patvarkymu dėl areÅ¡to pakeitimo areÅ¡tavo iÅ¡ esmės daugiau nei reikia iÅ¡ieÅ¡kotinai sumai bei vykdymo iÅ¡laidoms padengti ir tuo pažeidė Civilinio proceso kodekso normas,

reglamentuojančias turto areÅ¡tÄ bei iÅ¡ieÅ¡kojimo procedÅ«ras. Dėl Å¡ių priežasčių pirmosios

instancijos teismas pagrįstai panaikino skundžiamÄ antstolio Dariaus StakeliÅ«no 2009-08-24 patvarkymÄ â€žDėl areÅ¡to pakeitimo“.

Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad antstoliui 2010-03-17 patvarkymu Nr. 32-708-08 panaikinus žemės sklypo areÅ¡tÄ ir areÅ¡to panaikinimÄ Ä¯registravus turto areÅ¡to aktų registre, t.y. pareiÅ¡kėjo skolininko skundžiamas turto areÅ¡to aktas nebegaliojo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai motyvavo, kad minėtu antstolio patvarkymu buvo pasiektas pareiÅ¡kėjo siekiamas tikslas – panaikintas žemės sklypo areÅ¡tas, t.y. antstoliui priėmus minėtÄ patvarkymÄ , panaikinantį skundžiamÄ turto areÅ¡to aktÄ , nebeliko ginčo objekto, nes nebėra įstatymo saugomo intereso gynimo (CPK 5 str. 1 d.). Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes teisėjų kolegija plačiau apie žemės sklypo areÅ¡tÄ nebepasisako.

Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentus, pateiktÄ bylos medžiagÄ , daro iÅ¡vadÄ , jog atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, kurių pagrindu praÅ¡oma panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo tenkinti atskirÄ jį skundÄ , t.y. panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 337 str. 1 p.).

Dėl suinteresuoto asmens (išieškotojos) A. Z. atskirojo skundo nagrinėjimo apeliacinės instancijos teismas turėjo 8,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK

88 str. 1 d. 3 p.). Netenkinus suinteresuoto asmens atskirojo skundo, nurodytos iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ suinteresuoto asmens į valstybės biudžetÄ (CPK 92 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 str. kolegija n u t a r i a:

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. balandžio 30 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Priteisti iÅ¡ suinteresuoto asmens (iÅ¡ieÅ¡kotojos) A. Z. (a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) į valstybės biudžetÄ 8,50 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, kurios sumokamos į AB Swedbank esančiÄ SurenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , nurodant įmokos kodÄ 5660.

Kolegijos pirmininkė                                                             Danutė

Kutrienė

Kolegijos teisėjai                                                                   Dalia Kačinskienė

                                                                                            Marijonas

Greičius