2022-02-09 Nr. AB-3211-3-63-3-02556-2021-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-115-552/2022

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02556-2021-8

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. vasario 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. K. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. sausio 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atsakovui V. K. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NMA) kreipėsi į teismą su prašymu, prašydama priteisti iš atsakovo V. K. NMA naudai 147 499,70 Eur sumą bei 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas vadovaujantis Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikоs Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 14–15 punktais nuo 2022 m. vasario 13 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.

Pareiškėjas taip pat prašė pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – atsakovo V. K. turtui bei piniginėms lėšoms taikyti turto areštą 147 499,70 Eur dydžio sumai bei šį areštą įregistruoti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centras Turto arešto aktų registre.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. sausio 4 d. nutartimi nutarė: pareiškėjo NMA prašymą priimti, taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – areštuoti atsakovui V. K. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą 147 499,70 Eur sumai, o tokio turto nesant arba turint nepakankamai – areštuoti pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias V. K., neviršijant 147 499,70 Eur sumos, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas prašo areštuoti atsakovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą ir kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovą, uždraudžiant jį perleisti kitiems asmenims; nesant ar nepakankant reikalavimams užtikrinti atsakovo nekilnojamojo, kilnojamojo turto, areštuoti atsakovo turtines teises arba pinigines lėšas, esančias atsakovo atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose ir / arba pas kitus trečiuosius asmenis, 147 499,70 Eur dydžio sumai. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad susigrąžintina paramos suma akivaizdžiai didelė; atsakovas elgėsi nesąžiningai – nesilaikė 2014 m. sausio 17 d. paramos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Paramos sutartis) reikalavimų, nevykdė projekto „Kaimo turizmo sodybos statyba (duomenys neskelbtini) kaime“ Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Projektas), kaip buvo numatyta Paraiškoje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ (toliau – ir Paraiška). Pareiškėjas pažymi, jog atsakovas už paramos lėšas pastatytą sodybą nuo 2021 m. kovo 23 d. perleido trečiajam asmeniui pagal skolos padengimo sutartį. Egzistuoja tikimybė, jog atsakovas sieks nuslėpti turimą turtą ar imsis kitokių veiksmų, dėl kurių būsimo teismo sprendimo vykdymas iš esmės pasunkėtų ar net taptų negalimas, todėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas yra būtinas siekiant apsaugoti Europos Sąjungos lėšas.

Teismas sprendė, kad ginčo dalykas yra susijęs su Europos Sąjungos parama bei su jos susigrąžinimu dėl netinkamo projekto įgyvendinimo. Pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę yra tiesiogiai susijęs su byloje pareikštu reikalavimu dėl 147 499,70 Eur skolos priteisimo. Pareiškėjas tikėtinai pagrindė reikalavimo pagrįstumą: pateikė sprendimą, kuriuo buvo nuspręsta atsakovui (paramos gavėjui) taikyti 100 proc. dydžio paramos susigrąžinimo sankciją), kuriame konkrečiai nurodė ir aprašė atsakovo galimus padarytus pažeidimus. Pareiškėjo reikalavimas yra turtinio pobūdžio, reikalavimo suma yra didelė. Pareiškėjo paaiškinimai patvirtina, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, galimai gali būti padaryta didelė žala, prarasta reikšminga Europos Sąjungos paramos dalis. Todėl teismas konstatavo, kad yra pagrindas taikyti atsakovo turtui bei piniginėms lėšoms turto areštą 147 499,70 Eur sumai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 str. 3 d. 4 p.).

III. Atsakovas V. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. sausio 4 d. nutarties dalį, kuria jam pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės.

Atsakovas teigia, kad teismas iš esmės pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemones tik tuo pagrindu, jog ginčo suma yra didelė. Tačiau pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas elgiasi nesąžiningai, t. y. slepia savo turtą ar vykdo kitus veiksmus iš kurių būtų galima spręsti, jog atsakovas siekia apsunkinti išieškojimą iš jo turimo turto, jeigu pareiškėjo pareiškimas būtų patenkintas.

Atsakovas pažymi, kad nevykdo pareiškėjo priimto sprendimo ne dėl to, jog veikia nesąžiningai, o dėl to, jog su pareiškėjo priimtu sprendimu nesutinka ir jį yra apskundęs Vilniaus apygardos administraciniam teismui (administracinė byla Nr. eI3-2386-535/2022).

Atsakovas teigia, kad analogiškas NMA sprendimas jau buvo panaikintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-204-602/2021. Šiuo atveju, pareiškėjas dar kartą skyrė maksimalią sankciją atsakovui. Kaip nurodyta pareiškėjo sprendime, visa parama iš atsakovo nesusigrąžinama tik dėl to, kad po atlikto patikrinimo pareiškėjas naujo patikrinimo neatliko, dėl ko nenustatė pažeidimų už visą paramos sutarties vykdymo laikotarpį. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas dar kartą skyrė neproporcingą sankciją atsakovui už nustatytus pažeidimus, todėl pareiškimas neatitinka pirmojo reikalavimo užtikrinimo priemonės reikalavimo tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą.

Atsakovas nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog atsakovas kitoje administracinėje byloje yra apskundęs pareiškėjo sprendimą, tikėtina, jog atsakovas ilgą laiką visiškai negalės naudotis jam priklausančiomis banko sąskaitomis, kadangi jos yra areštuotos. Atsakovas turi dvi mažametes dukras, kurioms jis privalo teikti išlaikymą, jomis rūpintis. Teismo pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės akivaizdžiai ir neproporcingai suvaržo atsakovo galimybes vykdyti pareigą išlaikyti savo vaikus, todėl yra neadekvačios siekiamam tikslui. Atsakovas taip pat yra ūkininkas. Tuo atveju, jeigu visos bylos nagrinėjimo metu atsakovo banko sąskaitos bus areštuotos, atsakovas negalės vykdyti ūkinės veiklos, dėl ko jam priklausantis ūkininko ūkis žlugs, nepaisant to, kad pareiškėjo priimtas sprendimas būtų panaikintas, atsakovas jau bus patyręs neatitaisomą žalą, dėl to, kad jam buvo pritaikytos neproporcingos reikalavimo užtikrinimo priemonės. Dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių pritaikymo atsakovas patirtų neatitaisomą žalą, dėl ko jų pritaikymas yra neproporcingas siekiamam tikslui ir akivaizdžiai pažeidžia šalių interesus.

Atsakovas remiasi Lietuvos apeliacinio teismo formuojama laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktika, jog nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones (2016 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1724-180/2016; 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1073-464/2017). Taip pat, laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018).

Pareiškėjas NMA atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

Pareiškėjas nurodo, kad atsižvelgiant į nustatytus pažeidimus įgyvendinant Projektą ir į tai, kad atsakovas pagal 2021 m. kovo 18 d. skolos padengimo sutartį Nr. 3215 perleido už paramos lėšas pastatytą kaimo turizmo sodybą bei žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini) (Projekto įgyvendinimo vieta), bei į aplinkybę, jog NMA prašymu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones siekė apsaugoti Lietuvos ir Europos Sąjungos finansinius interesus, reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas yra būtinas. Šios aplinkybės patvirtina, jog yra tikėtina, kad atsakovas veiks nesąžiningai ir sieks nuslėpti turimą turtą ar imsis kitokių veiksmų, dėl kurių būsimo teismo sprendimo vykdymas iš esmės pasunkėtų ar net taptų negalimas.

Pareiškėjo nuomone, reikalavimo užtikrinimo priemonė taikyta proporcingai tik NMA byloje pareikšto reikalavimo dėl 147 499,70 Eur skolos priteisimo apimtyje. Atsakovas su nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių jo turtinę padėtį (turimą turtą bei pinigines lėšas, gaunamas pajamas, pajamų šaltinius), tik deklaratyviai remiasi aplinkybe dėl turimų mažamečių dukterų bei ūkio. Taikomos reikalavimo užtikrinimo priemonės atsakovo atžvilgiu yra pagrįstos, būtinos ir tikslingos. NMA vertinimu, teismo nutartis yra išsamiai motyvuota, atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas tinkamai aiškino ir taikė aktualų teisinį reguliavimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja :

IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. sausio 4 d. nutarties dalies, kuria teismas atsakovui V. K. taikė reikalavimo užtikrinimo priemones – areštuoti nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą 147 499,70 Eur sumai, o tokio turto nesant arba turint nepakankamai – areštuoti pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias V. K., neviršijant 147 499,70 Eur sumos, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę.

Pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016; 2017 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-184-520/2017). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010; 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-986-520/2016).

Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų, kad reikalavimo neįvykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016 ir kt.). Reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012; 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013). Pažymėtina ir tai, kad skundo reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje byloje yra individualus.

Pareiškėjas siekia, kad laikinai, kol bus išnagrinėta administracinė byla, būtų areštuotas atsakovo V. K.turtas bei piniginės lėšos 147 499,70 Eur sumai. Pareiškėjas prašymu, kurį pirmosios instancijos teismas priėmė nagrinėti, siekia iš atsakovo prisiteisti 147 499,70 Eur dydžio skolą už neteisėtai gautas Europos Sąjungos paramos išmokas ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas nuo 2022 m. vasario 13 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos. Pareiškėjas savo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę iš esmės grindė tuo, jog egzistuoja būtinosios sąlygos, leidžiančios taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones: preliminariai įvertintas NMA sprendimas pagrįstų teismo įsitikinimą, kad pareiškėjui palankus teismo sprendimas yra įmanomas; prašomos priteisti skolos suma yra didelė, atsakovas anksčiau elgėsi nesąžiningai, todėl egzistuoja didelė tikimybė, kad jis imsis veiksmų, dėl kurių būsimo teismo sprendimo vykdymas iš esmės pasunkėtų ar net taptų negalimas.

Nustatyta, kad Paramos sutarties 1.1 papunkčiu pareiškėjas įsipareigojo įgyvendinti Projektą ir pastatyti kaimo turizmo sodybą (duomenys neskelbtini) kaime, nepažeisdamas Paramos sutarties sąlygų, Europos Bendrijos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek jie susiję su Projekto įgyvendinimu, reikalavimų. Atsakovui pateikus mokėjimo prašymus, NMA išmokėjo atsakovui paramos lėšas pagal Paramos sutartį. NMA atlikus patikras nustatyta, kad nors kaimo turizmo sodyba yra pastatyta, pareiškėjas (paramos gavėjas) nevykdė Projekte numatytos veiklos, t. y. laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 30 d. iki 2018 m. kovo 8 d. neteikė kaimo turizmo (apgyvendinimo, maitinimo ir pobūvių) paslaugų ir nepasiekė esminio Projekto tikslo teikti kaimo turizmo (apgyvendinimo, maitinimo ir pobūvių) paslaugas, bei neįvykdė Paraiškoje (verslo plane) numatytų įsipareigojimų, susijusių su Projekto rezultatais, pasiekimais, uždaviniais ir tikslais. NMA 2021 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. SKP-52 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ taikė išmokėtos paramos dalies sumos 147 499,70 Eur susigrąžinimo sankciją. Pareiškėjas, kreipęsis dėl skolos išieškojimo iš atsakovo ir prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę teigė, kad atsakovas elgėsi nesąžiningai – nesilaikė Paramos sutarties reikalavimų, nevykdė Projekto, kaip buvo numatyta Paraiškoje. Remiantis VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu nustatyta, kad atsakovas už paramos lėšas pastatytą kaimo turizmo sodybą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini) (Projekto įgyvendinimo vieta) nuo 2021 m. kovo 23 d. perleido uždarajai akcinei bendrovei „STOLEX valda“ pagal 2021 m. kovo 18 d. skolos padengimo sutartį Nr. 3215.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę motyvus, atsakovo atskirojo skundo bei pareiškėjo atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes, kartu su šalių procesiniais dokumentais pateiktus įrodymus bei pareiškėjo keliamo reikalavimo administracinėje byloje pobūdį, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog, pareiškėjas tikėtinai pagrindė reikalavimo pagrįstumą, o nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas gali tapti sunkiai įmanomas ir gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos biudžetams.

Pažymėtina, kad atsakovas, teikdamas argumentus dėl suvaržytų galimybių išlaikyti mažamečius vaikus ar vykdyti ūkininko veiklą, nepateikia jokių įrodymų apie savo turtą ir finansinę būklę, kurie pagrįstų taikomos reikalavimo priemonės neproporcingumą. Nagrinėjamu atveju reikalavimo užtikrinimo priemonės taikomos konkrečiai pinigų sumai – 147 499,70 Eur, o ne visam atsakovo turtui ir piniginėms lėšoms.

Teisėjų kolegijos vertinimu, atskirajame skunde nurodoma aplinkybė, kad atsakovas apskundė NMA sprendimą dėl skolos išieškojimo teismui, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjo prašymas priteisti iš atsakovo skolą nėra preliminariai pagrįstas ir negalėtų būti tenkinamas. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad šiuo atveju reikalavimo užtikrinimo priemonė yra adekvati siekiamam tikslui, proporcinga ir tiesiogiai susijusi su pareiškėjo keliamu reikalavimu byloje. Be to, duomenys apie tai, kad atsakovas jau perleido dalį savo turimo didelės vertės turto, iš tiesų rodo galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir iš esmės pagrindžia išvadą, kad egzistuoja tikimybė, jog jis toliau imsis veiksmų, dėl kurių būsimo teismo sprendimo vykdymas iš esmės pasunkėtų ar net taptų negalimas, Nagrinėjamu atveju egzistuoja visos ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytos būtinosios sąlygos reikalavimo užtikrinimo priemonei taikyti, todėl pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo tenkino pagrįstai.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisingą nutartį, kurios naikinti ar keisti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atsakovo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo V. K. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. sausio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius