2343f67c-0073-4fa5-ace2-e706fb88b881 · Regionų administracinis teismas

?KM_454e-20170315131904Administracinė byla Nr. eI3-7001-554/2020 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01810-2020-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 15.6; 15.8; 16.6; 55.1.1 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 24 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Audriaus Grauželio, Algio Markevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Janinos Vitunskienės, sekretoriaujant Neringai Musinienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui V. S., jo atstovui – advokatui A. Å ., atsakovės – Veisiejų regioninio parko direkcijos I. M., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. S. skundÄ atsakovei Veisiejų regioninio parko direkcijai dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus. Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas 2020 m. liepos 21 d. skundu kreipėsi į apygardos administracinį teismÄ ir prašė:

1) panaikinti Veisiejų regioninio parko direkcijos 2020 m. birželio 22 d. sprendimÄ Nr. 138 (1.29) „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto (paslaugos Nr. 138 KPZP-70203)“;

2) įpareigoti Veisiejų regioninio parko direkcijÄ iÅ¡ naujo derinti pareiÅ¡kėjui V. S. priklausančio žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Alytaus apkrs. Lazdijų r. sav. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektÄ , kurio tikslas - numatomas miÅ¡ko žemės pavertimas kitomis naudmenomis, nustatyti ir keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo bÅ«dÄ (-us), pertvarkyti žemės sklypus.

Pareiškėjas skunde nurodė, taip pat jis ir atstovas paaiškino teismo posėdžio metu, kad vadovaujantis CPK 18 str., įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Vadovaujantis ABTĮ 16 str. 1 d., įsiteisėjęs teismo sprendimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo materialiųjų ir procesinių teisinių padarinių yra nurodomos šios įsiteisėjusio teismo sprendimo esminės savybės:

1) teismo sprendimo privalomumas;

2) res judicata (lot. k. teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galia;

3) teismo sprendimo prejudicinė galia. Teismo sprendimo privalomumas visiems asmenims visų pirma reiÅ¡kia jo privalomumÄ dalyvavusiems byloje asmenims. Ä®siteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas nedalyvavusiems byloje asmenims ta prasme, kad jie turi elgtis taip, kaip to reikalauja įsiteisėjęs teismo sprendimas. Ä®siteisėjusio teismo sprendimo res judicata ir prejudicinė galia įtvirtinta ABTÄ® 98 straipsnio 4 dalyje: sprendimui įsiteisėjus, Å¡alys ir kiti proceso dalyviai, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iÅ¡ naujo pareikÅ¡ti teisme tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių.

Tačiau tai netrukdo Å¡iems asmenims kreiptis į teismÄ dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra iÅ¡nagrinėtas ir iÅ¡spręstas. Ä®siteisėjusio teismo sprendimo res judicata savybė reiÅ¡kia, jog Å¡alių ginčas yra galutinai iÅ¡spręstas, o teismo sprendimas Å¡alims turi įstatymo galiÄ . Materialieji sprendimo res judicata padariniai yra dvejopi. Pirma, Å¡alys nebegali pakartotinai reikÅ¡ti tapataus skundo, tai yra negatyvusis res judicata efektas; antra, sprendimas gali bÅ«ti reikalavimo pagrindas kitoje byloje - jis įgyja prejudicinę galiÄ .

Tai yra vadinamasis pozityvusis res judicata principo taikymo efektas. ABTÄ® 57 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisės norma, kuria nustatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iÅ¡ naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys, yra įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo prejudicinės galios iÅ¡raiÅ¡ka. AiÅ¡kinant teismo sprendimo prejudicinę galiÄ , formuluotinos tokios pagrindinės taisyklės: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galiÄ tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas bÅ«tų reikÅ¡mingas abiejose bylose.

Nurodė, jog civilinėje byloje, kurioje buvo nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintys faktas, kad žemės sklype buvo sodyba su pastatais, tuo tikslu, kad pareiÅ¡kėjas galėtų atkurti žemės sklype buvusiÄ sodybÄ , taip pat dalyvavo ir atsakovė, kuri Å¡io juridinio fakto nustatymui neprieÅ¡taravo. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė buvo įtraukta į civilinę bylÄ , teismo sprendime nustatytos aplinkybės ir konstatuotos iÅ¡vados taip pat yra privalomos ir atsakovei, kuri neturi teisės įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų aplinkybių kvestionuoti bei nevykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo.

Teismas nagrinėjęs civilinę bylÄ nenustatė jokių kliūčių nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , tuo tikslu, kad pareiÅ¡kėjas galėtų atstatyti žemės sklype buvusiÄ sodybÄ . Tuo atveju, jeigu bÅ«tų kilę kokių nors kliūčių atkurti pareiÅ¡kėjo žemės sklype buvusiÄ sodybÄ , teismas nebÅ«tų tenkinęs pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo. Tokiu bÅ«du atsakovė be jokio teisinio pagrindo kvestionuoja teismo nustatytas aplinkybes ir pažeidžia teismo spendimo privalomumo principÄ , todėl atsakovės priimtas Å¡ioje byloje skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Pabrėžė, kad vadovaujantis MiÅ¡kų įstatymo 11 str. 1 d. 7 p. miÅ¡ko žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarkÄ nustato Vyriausybė. MiÅ¡ko žemė gali bÅ«ti paverčiama kitomis naudmenomis tik Å¡iame įstatyme nustatytais iÅ¡imtiniais atvejais buvusioms sodyboms privačioje miÅ¡ko žemėje atstatyti Vyriausybės nustatyta tvarka. Teisę atstatyti neiÅ¡likusiÄ sodybÄ , kurios buvimo faktas nustatomas pagal archyvinius dokumentus, o jeigu jie neiÅ¡likę - nustatant juridinį faktÄ , turi tik Å¡ios sodybos buvę savininkai ir (ar) jų pirmos, antros ir trečios eilės įpėdiniai, paveldintys pagal įstatymÄ .

Vadovaujantis MiÅ¡kų įstatymo 3 d. valstybiniuose parkuose, draustiniuose, biosferos rezervatuose ir biosferos poligonuose esančiÄ miÅ¡ko žemę paversti kitomis naudmenomis leidžiama Å¡io straipsnio 1 dalies 5, 7 ir 9 punktuose nustatytais atvejais. Å iuo atveju yra pagrindas miÅ¡ko žemę paversti kitomis naudmenomis, kadangi pareiÅ¡kėjas siekia savo žemės sklype atkurti buvusiÄ sodybÄ . Vadovaujantis MiÅ¡kų įstatymo 11 str. 2 d. paversti miÅ¡ko žemę kitomis naudmenomis draudžiama: (i) I grupės miÅ¡kuose; (ii) II grupės - ekosistemų apsaugos miÅ¡kuose, iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 1 dalies 1, 3, 5, 7 ir 9 punktuose nustatytus atvejus; (iii) III grupės - draustinių miÅ¡kuose ir valstybinių rezervatų apsaugos zonų miÅ¡kuose, iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 1 dalies 1, 3, 5, 7 ir 9 punktuose nustatytus atvejus; (iv) kituose miÅ¡kuose, esančiuose vieno kilometro atstumu nuo Baltijos jÅ«ros ir KurÅ¡ių marių, II grupės rekreaciniuose miÅ¡kuose ir III grupės vandens telkinių apsaugos zonų, laukų apsauginiuose ir valstybinių parkų apsaugos zonų miÅ¡kuose, iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 7, 8, 9 punktuose nurodytus atvejus ir Å¡io straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytÄ atvejį, kai baigiama eksploatuoti Å¡iuo metu naudojamo telkinio dalis, dėl kurios yra iÅ¡duotas leidimas naudoti naudingÄ sias iÅ¡kasenas, ir nėra galimybės tęsti telkinio eksploatavimo ne miÅ¡ko žemėje, jeigu atitinkamų objektų statyba ar atitinkamų teritorijų formavimas numatytas bendruosiuose planuose ar valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentuose arba Å¡ių saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose.

Å iame punkte nustatyti draudimai ir apribojimai netaikomi miÅ¡ko žemę paverčiant kitomis naudmenomis Å¡io straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytu atveju. MiÅ¡kų įstatyme yra nustatytas baigtinis atvejų sÄ raÅ¡as, kai paversti miÅ¡ko žemę kitomis naudmenomis yra draudžiama. Nė vieno iÅ¡ Å¡ių atvejų atsakovė skundžiamame sprendime nenurodė. Nei prieÅ¡taravimas aiÅ¡kinamuoju raÅ¡tu įtvirtintiems Ančios kraÅ¡tovaizdžio draustinio tikslams nei labai iÅ¡raiÅ¡kingas reljefas nėra įstatymais nustatyti pagrindai paversti miÅ¡ko žemę kitomis naudmenomis, todėl atsakovės priimtas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Atsakovė, atsisakydama derinti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektÄ ir tokiu bÅ«du apribodama pareiÅ¡kėjo nuosavybės teises, kadangi dėl atsakovės veiksmų pareiÅ¡kėjas negali atkurti buvusios sodybos, referuoja ne į įstatymus, o poįstatyminius teisės aktus, kurių pagrindu apriboti nuosavybės teises yra draudžiama. Atsakovė taip pat nepagrįstai nurodė, kad vadovaujantis Saugomų teritorijų įstatymo 9 str. 3 d. 5 p. nuostatomis, turi bÅ«ti pasirinkta kita, negu buvusi, pastatų vieta, kadangi pareiÅ¡kėjas nepateikė atsakovei archyvinių buvusios sodybos vaizdo duomenų.

Vadovaujantis Å¡ia nuostata leidžiama naujus sodybos pastatus ir inžinerinius statinius statyti buvusios sodybos vietoje, atsižvelgiant į etnografinių regionų architektÅ«ros reikalavimus. Jei neįmanoma sodybos atstatyti toje vietoje, kur ji buvo, dėl to, kad vieta yra užlieta vandeniu dėl natÅ«ralaus upės ar ežero kranto linijos pasikeitimo, dėl vandens telkinio patvenkimo arba dėl reljefo formų pasikeitimo, užaugusio miÅ¡ko, nutiestų kelių ar kitų objektyvių priežasčių, pastatų statybai tokiu atveju gali bÅ«ti parinkta kita, negu buvusi, pastatų vieta, tačiau pastatai turi bÅ«ti iÅ¡dėstomi ne didesniame kaip 2 hektarų plote taikant Specialiųjų žemės naudojimo sÄ lygų įstatyme nustatytus apribojimus, kitus aplinkosauginius reikalavimus.

Kai tokiais atvejais parenkant atstatomos sodybos pastatams naujÄ jų statybos vietÄ Å¾emės sklype dėl jo formos ar dėl kitų greta esančių objektų neįmanoma iÅ¡laikyti Specialiųjų žemės naudojimo sÄ lygų įstatyme nustatyto pastatų statybos atstumo nuo vandens telkinio kranto arba atstumo nuo Å¡laito briaunos, statybos vieta atstatomos sodybos pastatams privalo bÅ«ti parenkama kitoje vietoje taip, kad atstumas nuo vandens ir nuo nurodytų Å¡laitų bÅ«tų kuo didesnis. Asmeninio naudojimo pirties statybai prie vandens telkinio taikomi Specialiųjų žemės naudojimo sÄ lygų įstatyme nustatyti apribojimai pavirÅ¡inių vandens telkinių apsaugos zonose.

Akcentavo, kad pareiÅ¡kėjui nėra aiÅ¡ku kokiu tikslu atsakovė remiasi Å¡ia įstatymo nuostata, kadangi pagal Å¡iÄ nuostatÄ buvusiÄ sodyba gali bÅ«ti statoma kitoje vietoje, dėl to, jog vieta yra užlieta vandeniu dėl natÅ«ralaus upės ar ežero kranto linijos pasikeitimo, dėl vandens telkinio patvenkimo arba dėl reljefo formų pasikeitimo, užaugusio miÅ¡ko, nutiestų kelių ar kitų objektyvių priežasčių, pastatų statybai tokiu atveju gali bÅ«ti parinkta kita, negu buvusi, pastatų vieta.

Å i nuostata niekaip neapriboja pareiÅ¡kėjo teisės atstatyti sodybÄ jos buvusioje vietoje, o tik leidžia statyti sodybÄ kitoje vietoje, kai dėl natÅ«ralių gamtinių veiksnių, sodybos objektyviai negalima atstatyti jos buvusioje vietoje. Tokių aplinkybių atsakovė nenustatė, todėl atsakovės priimtas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Nurodė, kad vadovaujantis MiÅ¡kų įstatymo 11 str. 1 d. 7 p. teisę atstatyti neiÅ¡likusiÄ sodybÄ , kurios buvimo faktas nustatomas pagal archyvinius dokumentus, o jeigu jie neiÅ¡likę - nustatant juridinį faktÄ , turi tik Å¡ios sodybos buvę savininkai ir (ar) jų pirmos, antros ir trečios eilės įpėdiniai, paveldintys pagal įstatymÄ .

Å iuo atveju teismas yra nustatęs juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjui priklausančiame žemės sklype yra pastatyta sodyba, todėl atsakovės paaiÅ¡kinimai, kad jai privalo bÅ«ti pateikti archyviniai sodybos vaizdo duomenys yra nepagrįsti. Atsakovė niekaip nepaaiÅ¡kino, kokiu bÅ«du buvusios sodybos atkÅ«rimas prieÅ¡tarauja draustinio tikslams, juo labiau kai pareiÅ¡kėjas turi teisę atkurti sodybÄ tiek pagal MiÅ¡kų įstatymÄ , tiek pagal Saugomų teritorijų atstatymÄ , todėl skundžiamas sprendimas nėra pagrįstas faktais ir duomenimis.

Atsakovė niekaip nepaaiÅ¡kina dėl kokių priežasčių ji remiasi 2004-08-19 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 996 „Dėl saugomų teritorijų tipinių apsaugos reglamentų patvirtinimo“ ir niekaip nepaaiÅ¡kina, kokiu bÅ«du buvusios sodybos atstatymas pakenktų žemės sklype esančiam miÅ¡kui ir žemės sklypo reljefui. Be to, atsakovė nenurodo, kokioje konkrečioje vietoje pareiÅ¡kėjas galėtų atkurti savo sodybÄ pagal priimtÄ teismo sprendimÄ . Atsakovė taip pat remiasi Saugomų teritorijų įstatymo 9 str. 3 d. 5 p. ir nepateikia jokių duomenų, kad dėl natÅ«ralių gamtinių veiksnių sodybos nebÅ«tų galima atstatyti jos buvusioje vietoje, todėl sprendimas yra neaiÅ¡kus bei nepagrįstas faktais ir duomenimis.

Atsakovė ir jos atstovė teismo prašė pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime į skundÄ atsakovė nurodė, taip pat atstovė paaiÅ¡kino teismo posėdžio metu, kad 2019-12-04 sprendimu Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rÅ«mai civilinėje byloje patenkino pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ ir nustatė juridinį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame 9,7200 ha ploto miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklype buvo sodyba, susidedanti iÅ¡ gyvenamojo namo, tvarto ir daržinės. Juridinis faktas nustatytas tam, kad pareiÅ¡kėjas galėtų įgyvendinti teisę įstatymų nustatyta tvarka atstatyti buvusiÄ sodybÄ jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiame 9,7200 ha ploto miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklype.

Direkcija neskundė Å¡io teismo sprendimo, nes sprendime yra tik nurodyta, kad 9,7200 ha ploto miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje pareiÅ¡kėjas gali atstatyti buvusiÄ sodybÄ , bet nenurodyta, jog buvusioje sodybos vietoje. Pabrėžė, kad pareiÅ¡kėjo žemės sklypas yra valstybės saugomoje teritorijoje - Veisiejų regioninio parko Ančios kraÅ¡tovaizdžio draustinyje. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. balandžio 22 d. nutarimu Nr. 328 Dėl Veisiejų regioninio parko ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonos ribų plano patvirtinimo (iki 2019 m. rugpjūčio 20 d. galiojusi redakcija), o po 2019 m. rugpjūčio 21 d.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 851 patvirtintoje Veisiejų regioninio parko planavimo schemoje įtvirtinta, kad Ančios kraÅ¡tovaizdžio draustinio steigimo tikslas - iÅ¡saugoti Pietų Lietuvai bÅ«dingos formos, iÅ¡tįsusį Å¡iaurės - pietų kryptimi Ančios ežero dubaklonį, jo Å¡iaurinio pakraščio pievas, Vainežerio senovinį gynybinį įtvirtinimÄ , Vainežerio dvaro sodybvietę su dendrologiniu parku, MėčiÅ«nų senovės gyvenvietę, DainaviÅ¡kių senkapius taip pat etaloninius pušų medynus su gausiais uoginių augalų iÅ¡tekliais, DzÅ«kijos miÅ¡kams bÅ«dingÄ ornitofaunÄ , į Lietuvos raudonÄ jÄ knygÄ Ä¯raÅ¡ytų paukščių perimvietes, gausius ežero užutekius, pusiasalius, tinkamus įvairių rÅ«Å¡ių vandens paukščiams ir žinduoliams veistis bei gyventi.

IÅ¡ to akivaizdu, kad minimoje konservacinio prioriteto zonoje (Ančios kraÅ¡tovaizdžio draustinyje) nėra įtvirtinto prioriteto - statybos plėtros, todėl atkuriamos buvusios sodybos, nepatenkančios į gyvenamosios ir visuomeninės paskirties žemės kraÅ¡tovaizdžio tvarkymo zonas, tvarkomos pagal sugriežtinto vizualinio reguliavimo (GAi) kraÅ¡tovaizdžio tvarkymo zonos reglamentÄ (iÅ¡laikomas esamas vizualinis gyvenviečių pobÅ«dis, nekeičiamas užstatymo intensyvumas, plotas, nedidinamas aukÅ¡tingumas, nesodinami želdiniai, galintys užstoti ar trukdantys apžvelgti saugomus objektus ar kompleksus; didinamas kraÅ¡tovaizdžio erdvinis raiÅ¡kumas, ypač Å¡iuo požiÅ«riu reikÅ¡mingose vizualinės apsaugos teritorijose; saugomas natÅ«ralus reljefo raiÅ¡kumas ir pobÅ«dis).

Nurodė, kad pareiÅ¡kėjui įgyvendinus pateiktÄ derinimui projektÄ bÅ«tų sukeltas ilgalaikis regimasis poveikis, mažinantis kraÅ¡tovaizdžio estetinę vertę. Saugomų teritorijų įstatymo (toliau – STÄ®) 9 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta viena iÅ¡ statybos galimybių gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose – tai buvusių sodybų pastatų atstatymo galimybė, kai leidžiama atstatyti identiÅ¡kus buvusių sodybų pastatus ir jų inžinerinius statinius pirminėse jų stovėjimo vietose pagal iÅ¡likusius archyvinius dokumentus: vietovės planus, pastatų ir inžinerinių statinių projektus (brėžinius), matavimų bylas, kitus dokumentus, pagal kuriuos atkuriamas buvęs pastatų vaizdas (jų fasadai, medžiagos, konstrukcijos).

PareiÅ¡kėjas nepateikė paminėtų dokumentų, todėl nauji pastatai gali bÅ«ti statomi tik tuo atveju, jeigu tai įmanoma. STÄ® įvardinta priežastys, dėl kurių gali bÅ«ti neįmanoma įgyvendinti Å¡io tikslo: vieta yra užlieta vandeniu dėl natÅ«ralaus upės ar ežero kranto linijos pasikeitimo, dėl vandens telkinio patvenkimo arba dėl reljefo formų pasikeitimo, užaugusio miÅ¡ko, nutiestų kelių ar kitų objektyvių priežasčių. Kadangi Ančios kraÅ¡tovaizdžio draustinis pasižymi ypač iÅ¡raiÅ¡kingu reljefu, yra apaugęs miÅ¡ku bei už 600 m (nuo numatomos sodybvietės atkÅ«rimo vietos) yra KultÅ«ros paveldo objektas - MėčiÅ«nų senovės gyvenvietė (kodas 5293), todėl naujų pastatų statyba galima parenkant kitÄ , nei pareiÅ¡kėjas nurodė, vietÄ .

STĮ 9 straipsnio 3 dalies 7 punkte išdėstytos nuostatos, kai draudžiama statyti naujus pastatus statesniuose kaip 15 laipsnių natūraliuose šlaituose, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės ir apatinės briaunos, išskyrus atvejus, nurodytus šios dalies 4 ir 5 punktuose, arba kai naujų pastatų statybos vieta yra įsiterpusi tarp sodybų, kurių pastatai mažesniais atstumais yra pastatyti iki 1993 m. lapkričio 24 d., tais atvejais, kai atkuriama sunykusi urbanistinė struktūra.

PareiÅ¡kėjas apie tai žinojo, nes Å¡ios nuostatos buvo iÅ¡dėstytos Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rÅ«muose vykusios civilinės bylos proceso metu iÅ¡ Direkcijos atsiliepimo. Proceso metu pareiÅ¡kėjas nepaneigė Direkcijos iÅ¡sakytos nuomonės, todėl Å¡iuo atveju taikomos STÄ® 9 straipsnio 3 dalies 7 punkto nuostatos. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjui priklausančiam žemės sklypui yra taikomos specialiosios žemės naudojimo sÄ lygos: pavirÅ¡inio vandens telkinių apsaugos zonos, 9,8545 ha ploto; pavirÅ¡inio vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos, 3,5364 ha ploto.

Vadovaujantis Specialiųjų žemės naudojimo sÄ lygų įstatymo 99 straipsniu, pavirÅ¡inių vandens telkinių apsaugos zonose statyti pastatus galima tik ne mažesniu kaip 50 metrų atstumu iki pavirÅ¡inių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos iÅ¡orinės ribos, iÅ¡skyrus atvejus, kai atstatomi identiÅ¡ki buvusios sodybos pastatai. Pagal pareiÅ¡kėjo pateiktÄ Å½emės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektÄ planuojamas miÅ¡ko žemės pavertimas kitomis naudmenomis su iÅ¡dėstytais pastatais didesne dalimi patenka į pavirÅ¡inių vandens telkinių apsaugos juostÄ .

Dėl to pagrinde ir buvo pasiÅ«lyta pareiÅ¡kėjui sodybvietę atkurti kitoje vietoje. Teritorijų planavimo įstatyme įtvirtinta nuostata, kad žemės valdytojai ir naudotojai vadovaujasi planuojamoje teritorijoje galiojančiais žemiausio lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentais, o neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose - ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentais. Å io įstatymo 2 straipsnyje yra iÅ¡aiÅ¡kinta sÄ vokos, kuriomis vadovaujamasi įgyvendinant teritorijų planavimo įstatymÄ .

Vadovaujantis STÄ®, Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513, taip pat Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2016 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. V-92 „Dėl Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2002 m. sausio 30 d. įsakymo Nr. 11 „Dėl Valstybinių rezervatų ir parkų nuostatų ir pareigybių sÄ rašų 2002 metams patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintais Veisiejų regioninio parko direkcijos nuostatais, Direkcija pagal kompetencijÄ teikia reikalavimus ir derina žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus.

Tai reiÅ¡kia, kad Direkcija, vykdydama savo funkcijas, įgyvendina teritorijų planavimo politikÄ . PareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Teismui pateiktų įrodymų visetas (taip pat ir TIS Liteko duomenys - Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rÅ«mų civilinės bylos Nr. e2YT-1994-314/2019 procesinių dokumentų duomenys) patvirtina teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, kad pareiÅ¡kėjui nuosavybės teise priklauso 9,7200 ha ploto miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis Alytaus apskr., Lazdijų r. sav., (duomenys neskelbtini).

Žemės sklypÄ iki 1941 metų valdė pareiÅ¡kėjo senelis ir jo sutuoktinė. Žemės sklype buvo gyvenamasis namas, kluonas ir tvartas. PareiÅ¡kėjo seneliai 1941 metais buvo iÅ¡tremti už Lietuvos TSR ribų, o gyvenamajame name apsigyveno pareiÅ¡kėjo Å¡eima. Å iuo metu sodybos pastatai nėra iÅ¡likę, nes apie 1955 metus buvo nugriauti (tai patvirtino ir teisme apklausto liudytojo parodymai). Žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis yra miÅ¡kų Å«kio, naudojimo bÅ«das - apsauginių miÅ¡kų sklypai. 2019 m. sausio 28 d.

Vilniaus Gedimino Technikos Universiteto Aplinkos inžinerijos fakulteto Geodezijos ir kadastro katedra surašė ekspertizės aktÄ , kad žemės sklype 1949 metais buvo pastatyta sodyba su pastatais. 2019 m. rugsėjo 26 d. pareiÅ¡kėjas ir UAB Geoturtas pasirašė sutartį Nr. 19-09-26 dėl Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo ir suderinimo su atitinkamomis tarnybomis. Pateikti duomenys taip pat patvirtina, kad Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rÅ«mų teisėjas 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-1994-314/2019 nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame 9,7200 ha ploto miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini),, Lazdijų r. sav., buvo sodyba, susidedanti iÅ¡ gyvenamojo namo, tvarto ir daržinės, kuri priklausė pareiÅ¡kėjo seneliams.

Bendrosios kompetencijos teismas taip pat nusprendė, kad Å¡is juridinis faktas nustatytas tam, kad pareiÅ¡kėjas turėtų teisę įgyvendinti teisę įstatymų nustatyta tvarka atstatyti buvusiÄ sodybÄ jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiame 9,7200 ha ploto miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklype. Veisiejų regioninio parko direkcija Å¡ioje civilinėje byloje buvo įtraukta suinteresuotu asmeniu. NŽT Lazdijų skyrius 2019 m. gruodžio 11 d. priėmė sprendimÄ Nr. 4SK-1249-(14.4.110.) Dėl žemės sklypo Nr. 632-2 nustatytų kadastro duomenų pakeitimo, kuriuo patvirtino žemės sklypo kadastro duomenų bylÄ .

Taip pat NŽT Lazdijų skyrius 2020 m. sausio 7 d. priėmė įsakymÄ Nr. 4FPÄ®-3-(14.4.124.) Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo, kuriuo nusprendė rengti žemės sklypo formavimo projektÄ , kurio tikslas - pertvarkyti miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypÄ (žemės sklypas reikalingas buvusiai sodybai atstatyti), suformuojant miÅ¡kų Å«kio paskirties ir kitos paskirties žemės sklypus. 2020 m. kovo 9 d. Lazdijų rajono savivaldybės administracijos direktorius priėmė įsakymÄ Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, kuriuo nusprendė pavesti ArchitektÅ«ros ir teritorijų planavimo skyriui organizuoti Žemės sklypo, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimÄ .

Formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo tikslas - miÅ¡ko žemės pavertimas kitomis naudmenomis (buvusiai sodybai atstatyti), pasirenkant kompensavimo bÅ«dÄ - piniginė kompensacija. Pertvarkomas miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypas, reikalingas buvusiai sodybai atstatyti, suformuojant atskirus žemės sklypus, nustatant žemės sklypo naudojimo paskirtį - kitos paskirties žemė, žemės sklypo naudojimo bÅ«dÄ - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos ir miÅ¡kų Å«kio paskirties žemė, žemės sklypų naudojimo bÅ«dÄ - apsauginių miÅ¡kų sklypai.

Valstybinė miÅ¡kų tarnyba 2020 m. balandžio 7 d. pareiÅ¡kėjui iÅ¡davė pažymÄ Nr. 114030 apie piniginę kompensacijÄ už miÅ¡ko žemės pavertimÄ kitomis naudmenomis. 2020 m. balandžio 20 d. UAB Geoturtas parengė Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektÄ miÅ¡ko žemės pavertimo kitomis naudmenomis, kuriame buvo ir sodybos atstatymui reikalingų sprendinių brėžinys. 2020 m. birželio 16 d. Valstybinė miÅ¡kų tarnyba nusprendė derinti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektÄ .

NŽT Lazdijų skyriaus vedėjas 2020 m. birželio 19 d. priėmė įsakymÄ Nr. 4SD-2422-(14.4.137.E.) Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo, kuriuo taip pat nusprendė derinti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektÄ . Pateikti duomenys taip pat patvirtina, kad atsakovė 2020 m. birželio 22 d. priėmė Å¡ioje byloje ginčijamÄ sprendimÄ Nr. 138 (1.29) Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto (paslaugos Nr. KPZP-70203), kuriuo atsisakė derinti Žemės sklypo projekto sprendinius.

Atsakovė Projekto sprendinius atsisakė derinti dėl to, kad:

1) sodybos atstatymas projekto sprendiniuose konkrečioje nurodytoje konkrečioje vietoje (pakeistos paskirties žemės sklype) prieštarauja draustinio steigimo tikslams;

2) žemės sklypas yra miške ir labai išraiškingame reljefe, greta šlaito ir ginčo vietovėje nėra gyvenvietės, todėl ginčo atveju netaikomas LRV 2004 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 996 patvirtintų Tipinių apsaugos reglamentų 27.2 punktas;

3) norėdamas statyti statinius Projekte nurodytame kitos paskirties sklype pirminių statinių stovėjimo vietose, pareiÅ¡kėjas turėtų pateikti buvusios sodybos autentiÅ¡kų statinių archyvinius vaizdo dokumentus, o jų nesant, vadovaujantis STÄ® 9 straipsnio 3 dalies 5 punktu, parinkti kita pastatų statybos vietÄ dėl statybos atstumo apribojimų nuo vandens telkinio kranto ir galimybės statyti sodybos statinius natÅ«raliuose Å¡laituose. Ginčo teisinius santykius pagrinde reguliuoja Saugomų teritorijų įstatymas (toliau - STÄ®).

Å io įstatymo 2 straipsnio 52 dalis apibrėžia, kad buvusi sodyba – tai vieta žemės sklypo dalyje, kurioje faktiÅ¡kai buvo teisėtai pastatytas vieno arba dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatas (namas) su jo priklausiniais ar be jų, tačiau neiÅ¡liko dėl susidariusių aplinkybių (nugriautas, sugriuvo, sudegė ar kitaip sunyko), kai jo buvimo faktas ir vieta nustatyta pagal valstybės archyvuose saugomus kartografinius dokumentus, o jeigu jie neiÅ¡likę, – nustatant juridinį faktÄ teismo sprendimu.

STÄ® 2 straipsnio 55 dalis numato, kad sodyba – tai vieno arba dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatas (namas) su jo priklausiniais ir su Å¡ių statinių, sodybos želdinių, sodo, daržo, aikÅ¡telių užimama žeme. STÄ® 9 straipsnio 3 dalies 2, 4, 5 punktų, 13 straipsnio 3 dalies 4, 5 punktų sisteminė analizė duoda pagrindÄ iÅ¡vadai, kad saugomose teritorijose buvusi, bet neiÅ¡likusi sodyba atstatoma dviem bÅ«dais:

1) statiniai atstatomi jų pirminio buvimo žemės sklype vietoje pagal išlikusius pakankamus archyvinius dokumentus;

2) statiniai atstatomi aplamai asmeniui priklausančiame žemės sklype, kai teismas nustato juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , jog žemės sklype buvo Å¡iuo metu neiÅ¡likusios sodybos statiniai. Pirmu atveju statinių statybos vietai netaikomi Specialiųjų žemės naudojimo sÄ lygų įstatyme nustatyti statybos atstumo nuo vandens telkinio kranto, statybos natÅ«raliuose Å¡laituose ir kt. apribojimai. Antruoju atveju (kai nustatytas juridinę reikÅ¡mė turintis faktas) statiniai statomi asmeniui priklausančiame žemės sklype jau laikantis Specialiųjų žemės naudojimo sÄ lygų įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų aplinkosauginių apribojimų.

Ä®statymų leidėjas taip pat numatė, kad jeigu pirminė buvusios sodybos statinių vieta yra užlieta vandeniu dėl natÅ«ralaus upės ar ežero kranto linijos pasikeitimo, dėl vandens telkinio patvenkimo arba dėl reljefo formų pasikeitimo, užaugusio miÅ¡ko, nutiestų kelių ar kitų objektyvių priežasčių, pastatų statybai tokiu atveju gali bÅ«ti parinkta kita, negu buvusi pastatų vieta, tačiau pastatai turi bÅ«ti iÅ¡dėstomi jau taikant Specialiųjų žemės naudojimo sÄ lygų įstatyme nustatytus apribojimus bei kitus aplinkosauginius reikalavimus.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. vasario 12 d. nutarimu Nr. 106 patvirtino Sprendimų dėl buvusių sodybų atstatymo gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose ir valstybiniuose parkuose priėmimo tvarkos apraÅ¡Ä , kuriame detalizuojama sodybos atstatymas buvusių pastatų pirminėse vietose pagal iÅ¡likusius archyvinius dokumentus. Ginčo atveju Å¡is ApraÅ¡as negali bÅ«ti taikomas ir tai imperatyviai nurodyta ApraÅ¡o 3 punkte, nes pareiÅ¡kėjas savo teisę atstatyti statinius saugomoje teritorijoje grindžia ne archyviniais dokumentais, o juridinę reikÅ¡mę turinčiu faktu, kurį nustatė teismas.

Kaip jau buvo paminėta, Alytaus apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-1994-314/2019 nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame 9,7200 ha ploto miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklype buvo sodyba, susidedanti iÅ¡ gyvenamojo namo, tvarto ir daržinės. Teismas nesprendė klausimo (tuo pačiu, ir nenustatė), kurioje konkrečiai pareiÅ¡kėjo žemės sklypo vietoje stovėjo Å¡iuo metu neiÅ¡likusios sodybos statiniai.

Akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjas neturėjo pakankamai archyvinių dokumentų, įrodančių sodybos pirminių pastatų buvimÄ konkrečioje žemės sklypo vietoje, kadangi privalėjo kreiptis į bendrosios kompetencijos teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. Civilinio proceso kodekso normų ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikos analizė taip pat patvirtina, kad juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatomas tik tada, kai trÅ«ksta raÅ¡ytinių įrodymų (Å¡iuo atveju archyvinių duomenų).

Taigi, pareiÅ¡kėjas teismo sprendimo pagrindu įgijo teisę atstatyti buvusios sodybos statinius ne konkrečioje žemės sklypo vietoje (pirminių statinių buvusioje vietoje), bet jam priklausančiame 9,7200 ha ploto miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklype aplamai, prieÅ¡ tai pakeitęs žemės sklypo dalies, reikalingos statinių statybai, žemės paskirtį. Ä®gyvendindamas Å¡iÄ savo teisę pareiÅ¡kėjas privalo vadovautis imperatyviais Specialiųjų žemės naudojimo sÄ lygų įstatyme, STÄ® nustatytais apribojimais, taip pat aplinkosauginiais reikalavimais, iÅ¡dėstytais MiÅ¡kų įstatyme, Žemės įstatyme, LRV 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutarimu Nr. 851 patvirtintoje Veisiejų regioninio parko planavimo schemoje, tiksliai laikytis procedÅ«rų, numatytų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d.

įsakymu Nr. 3D-452/D1-513. Taisyklės nustato žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo, finansavimo, vieÅ¡inimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo tvarkÄ . Taisyklės apibrėžia, kad Projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams. Projekto sprendiniai negali prieÅ¡tarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, taip pat teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtakÄ Projekto sprendiniams.

Be to, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2016 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. V-92 patvirtinti Veisiejų regioninio parko direkcijos nuostatai patvirtina, kad Direkcija pagal savo kompetencijÄ teikia reikalavimus ir derina žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus. Administracinėje byloje nekilo ginčo, kad pareiÅ¡kėjas siekia pakeisti dalies sklypo žemės paskirtį ir Å¡ioje dalyje atstatyti buvusios sodybos statinius valstybės saugomoje teritorijoje – Veisiejų regioninio parko Ančios kraÅ¡tovaizdžio draustinyje.

Pateikti duomenys (pareiÅ¡kėjo pateikti Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinys, žemės sklypo Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡as ir kt.) patvirtina, kad pareiÅ¡kėjui priklausančiam žemės sklypui yra taikomos specialiosios žemės naudojimo sÄ lygos:

1) paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos 9,8545 ha ploto;

2) pavirÅ¡inio vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos 3,5364 ha ploto (taip pat 2,97 ha žemės sklypo plotui: kraÅ¡tovaizdžio draustinių, nacionalinių ir regioninių parkų, miÅ¡ko naudojimo apribojimai). Specialiųjų žemės naudojimo sÄ lygų įstatymo 99 straipsnio 8 punktas draudžia statyti pastatus mažesniu kaip 50 metrų atstumu iki pavirÅ¡inių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos iÅ¡orinės ribos, iÅ¡skyrus, kai atstatomi identiÅ¡ki buvusios sodybos pastatai (t. y., kai pakanka archyvinių duomenų ir nereikalingas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas).

Kaip jau buvo paminėta, pareiÅ¡kėjas, neturėdamas pakankamai archyvinių dokumentų, kreipėsi dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, todėl neturi galimybės atstatyti identiÅ¡kų buvusios sodybos pastatų (atstatyti statinius jų buvusioje konkrečioje sklypo vietoje). Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinys patvirtina, kad beveik visa žemės sklypo dalis, kurioje pareiÅ¡kėjas siekia miÅ¡ko žemę paversti kitomis naudmenomis – į kitos paskirties žemės sklypÄ (pakeisti paskirtį) ir naujai suformuotame sklype statyti sodybos statinius, patenka į pavirÅ¡inių vandens telkinių apsaugos juostÄ (kaip jau buvo paminėta, statinių statyba pareiÅ¡kėjui gali bÅ«ti leidžiama tik ne mažesniu kaip 50 metrų atstumu iki pavirÅ¡inių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos iÅ¡orinės ribos).

Teismas akcentuoja, kad pareiÅ¡kėjas siekia miÅ¡ko žemę paversti kitomis naudmenomis turėdamas konkretų tikslÄ â€“ regioninio parko kraÅ¡tovaizdžio draustinyje atstatyti buvusios sodybos statinius (t. y. ateityje vykdyti statybÄ ). Akivaizdu, kad tik pakeitus žemės paskirtį konkrečioje pareiÅ¡kėjui priklausančio 9,72 ha miÅ¡ko paskirties žemės sklypo dalyje (suformavus mažesnį, reikalingÄ sodybai eksploatuoti kitos paskirties žemės sklypÄ ), bus galima pradėti rengti statinių techninius projektus.

Dėl to jau šiuo metu Projekto sprendiniuose būtina kompleksiškai derinti Miškų įstatymo ir Saugomų teritorijų įstatymo, kitų įstatymų bei poįstatyminių teisės aktų reikalavimus. Vadovaudamasis vien tik Miškų įstatymo reikalavimais pareiškėjas neturės galimybės įgyvendinti savo tikslo – saugomoje teritorijoje atstatyti buvusius sodybos statinius. Kaip jau buvo paminėta, STĮ 9 straipsnio 3 dalies 5 punkte nurodoma, kad leidžiama naujus sodybos pastatus ir inžinerinius statinius statyti buvusios sodybos vietoje, atsižvelgiant į etnografinių regionų architektūros reikalavimus.

Jei neįmanoma sodybos atstatyti toje vietoje, kur ji buvo, dėl to, kad vieta yra užlieta vandeniu dėl natÅ«ralaus upės ar ežero kranto linijos pasikeitimo, dėl vandens telkinio patvenkimo arba dėl reljefo formų pasikeitimo, užaugusio miÅ¡ko, nutiestų kelių ar kitų objektyvių priežasčių (pastaba: ginčo atveju pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, įrodančių buvusių statinių konkrečiÄ buvimo vietÄ ), pastatų statybai tokiu atveju gali bÅ«ti parinkta kita, negu buvusi, pastatų vieta, tačiau pastatai turi bÅ«ti iÅ¡dėstomi ne didesniame kaip 2 hektarų plote taikant Specialiųjų žemės naudojimo sÄ lygų įstatyme nustatytus apribojimus, kitus aplinkosauginius reikalavimus.

Kai tokiais atvejais parenkant atstatomos sodybos pastatams naujÄ jų statybos vietÄ Å¾emės sklype dėl jo formos ar dėl kitų greta esančių objektų neįmanoma iÅ¡laikyti Specialiųjų žemės naudojimo sÄ lygų įstatyme nustatyto pastatų statybos atstumo nuo vandens telkinio kranto arba atstumo nuo Å¡laito briaunos, statybos vieta atstatomos sodybos pastatams privalo bÅ«ti parenkama kitoje vietoje taip, kad atstumas nuo vandens ir nuo nurodytų Å¡laitų bÅ«tų kuo didesnis. Teismas pabrėžia, kad administracinėje byloje nebuvo pateikta jokių duomenų, kad pareiÅ¡kėjas neturi galimybės atstatyti neiÅ¡likusios sodybos statinius, nesilaikydamas Specialiųjų žemės naudojimo sÄ lygų įstatyme nustatytų apribojimų dėl pastatų statybos atstumo nuo vandens telkinio kranto ir atstumo nuo Å¡laito briaunos.

PareiÅ¡kėjo žemės sklypas iÅ¡sidėstęs valstybės saugomoje teritorijoje - Veisiejų regioninio parko Ančios kraÅ¡tovaizdžio draustinyje. LRV 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutarimu Nr. 851 patvirtintos Veisiejų regioninio parko planavimo schemos ir jos priedų analizė patvirtinta, kad Ančios kraÅ¡tovaizdžio draustinio steigimo tikslas - iÅ¡saugoti Pietų Lietuvai bÅ«dingos formos, iÅ¡tįsusį Å¡iaurės - pietų kryptimi Ančios ežero dubaklonį, jo Å¡iaurinio pakraščio pievas, Vainežerio senovinį gynybinį įtvirtinimÄ , Vainežerio dvaro sodybvietę su dendrologiniu parku, MėčiÅ«nų senovės gyvenvietę, DainaviÅ¡kių senkapius taip pat etaloninius pušų medynus su gausiais uoginių augalų iÅ¡tekliais, DzÅ«kijos miÅ¡kams bÅ«dingÄ ornitofaunÄ , į Lietuvos raudonÄ jÄ knygÄ Ä¯raÅ¡ytų paukščių perimvietes, gausius ežero užutekius, pusiasalius, tinkamus įvairių rÅ«Å¡ių vandens paukščiams ir žinduoliams veistis bei gyventi.

IÅ¡ to akivaizdu, kad minimoje konservacinio prioriteto zonoje (Ančios kraÅ¡tovaizdžio draustinyje) nėra įtvirtinto prioriteto - statybos plėtros, todėl atkuriamos buvusios sodybos, nepatenkančios į gyvenamosios ir visuomeninės paskirties žemės kraÅ¡tovaizdžio tvarkymo zonas, tvarkomos pagal sugriežtinto vizualinio reguliavimo (GAi) kraÅ¡tovaizdžio tvarkymo zonos reglamentÄ (iÅ¡laikomas esamas vizualinis gyvenviečių pobÅ«dis, nekeičiamas užstatymo intensyvumas, plotas, nedidinamas aukÅ¡tingumas, nesodinami želdiniai, galintys užstoti ar trukdantys apžvelgti saugomus objektus ar kompleksus; didinamas kraÅ¡tovaizdžio erdvinis raiÅ¡kumas, ypač Å¡iuo požiÅ«riu reikÅ¡mingose vizualinės apsaugos teritorijose; saugomas natÅ«ralus reljefo raiÅ¡kumas ir pobÅ«dis).

Ä®vertinęs pateiktus duomenis (Projekto sprendinius) ir atsakovės argumentus bei paminėtÄ teisinį reglamentavimÄ , atsižvelgdamas į saugomos teritorijos statusÄ ir saugomas vertybes, teismas laiko, kad atsakovė padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjui įgyvendinus pateikto derinimui ProjektÄ sprendinius (dėl statinių statybos vietos ir žemės paskirties keitimo konkrečioje 9,72 ha žemės sklypo vietoje) bÅ«tų sukeltas ilgalaikis regimasis poveikis, mažinantis kraÅ¡tovaizdžio estetinę vertę.

Dėl to, parenkant naujÄ statinių statybos zonÄ (formuojant kitos paskirties žemės sklypo ribas), bÅ«tina atsižvelgti į atsakovės rekomendacijas dėl saugomų vertybių, atstumo nuo natÅ«ralaus Å¡laito ir vandens telkinio kranto, bei vadovautis aukščiau iÅ¡dėstytu teisiniu reglamentavimu. Vertinant, ar vieÅ¡ojo administravimo subjekto veikla atitinka įstatymo reikalavimus, turi bÅ«ti atsižvelgiama į bendruosius administracinės teisės principus: teisėtumo, teisinio apibrėžtumo, teisėtų lÅ«kesčių apsaugos ir kt.

VieÅ¡ojo administravimo įstatyme įtvirtinti įstatymo virÅ¡enybės bei draudimo piktnaudžiauti valdžia principai, esantys sudedamÄ ja teisinio apibrėžtumo principo dalimi, reikalauja, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektų veikla atitiktų įstatyme iÅ¡dėstytus teisinius pagrindus, administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais bÅ«tų pagrįsti įstatymais. Pagal VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, individualus administracinis sprendimas turi bÅ«ti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis.

Administracinis sprendimas, neatitinkantis nurodytų teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimų, turi būti naikinamas. Prašomas panaikinti sprendimas yra individualus teisės aktas, todėl jam taikomi ir bendrieji individualaus administracinio sprendimo (viešojo administravimo) reikalavimai. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka.

Pažymėtina, kad VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iÅ¡ esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, bÅ«tų žinomi Å¡io akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai, tuo atveju, kai nėra pagrindo atitinkamÄ individualų administracinį aktÄ pripažinti visiÅ¡kai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (lot. esant konkrečiai situacijai, tik Å¡iuo atveju) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trÅ«kumai yra esminiai, sukliudę Å¡io individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimÄ , Å¡io pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti Å¡iuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbÅ«t) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybÄ .

Å is vertinimas turi bÅ«ti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiÅ«riu, t. y. bÅ«tent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtÄ sprendimÄ . PareiÅ¡kėjo skundžiamas sprendimas buvo priimtas kompetentingos institucijos, laikantis procedÅ«rinių reikalavimų, taip pat įvertinus visas objektyvias faktines aplinkybes, kurios buvo reikÅ¡mingos sprendžiant pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl Projekto sprendinių derinimo.

Skundžiamame sprendime buvo tinkamai įvertinti ginčo atvejui reikÅ¡mingi faktai ir sÄ lygos, Veisiejų regioninio parko planavimo schemos AiÅ¡kinamojo raÅ¡to ir Tipinių apsaugos reglamentų 27.2 punkto santykis, taip atsakovė savo atsisakymÄ iÅ¡samiai pagrindė teisės aktų nuostatomis bei jų iÅ¡samia analize. Nagrinėjamojoje byloje nenustatyta, kad priimant ginčijamus sprendimus buvo nesilaikyta VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje suformuluotų bendrųjų aiÅ¡kumo, teisėtumo, pagrįstumo bei motyvuotumo reikalavimų individualiam administraciniam aktui ir Å¡ie reikalavimai iÅ¡ esmės nebuvo pažeisti.

Teismas taip pat nenustatė, kad buvo pažeisti STÄ®, Žemės įstatymo, MiÅ¡kų įstatymo, Taisyklių reikalavimai. Nors atsakovė ir nenurodė ginčijamo akto apskundimo tvarkos, tačiau Å¡ios aplinkybės teismas nelaiko pakankama sÄ lyga ginčijamam sprendimui panaikinti, kadangi pareiÅ¡kėjas savo teise į teisminę gynybÄ ir be nurodytos apskundimo tvarkos pasinaudojo tinkamai. Taigi, naikinti skundžiamo sprendimo nėra jokio teisinio pagrindo (ABTÄ® 56 str.). Dėl aukščiau iÅ¡dėstytų teisinių iÅ¡vadų atmestinas ir iÅ¡vestinis pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimas - įpareigoti Veisiejų regioninio parko direkcijÄ iÅ¡ naujo derinti pareiÅ¡kėjui priklausančio žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektÄ , kurio tikslas - numatomas miÅ¡ko žemės pavertimas kitomis naudmenomis, nustatyti ir keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo bÅ«dÄ , pertvarkyti žemės sklypus (ABTÄ® 88 str. 1 p.).

PareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas, todėl nėra įstatyminio pagrindo jo naudai priteisti teismo iÅ¡laidas (ABTÄ® 40 str. 1 d.). Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovės bei jų atstovų argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.R. v Spain ir kt.).

LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, nusprendžia: PareiÅ¡kėjo V. S. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėjai Audrius Grauželis Algis Markevičius Janina Vitunskienė