23422977-31d1-4e46-bccf-a2aac3ce8d01 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-661/2012Procesinio sprendimo kategorijos: 44.5.2.16.LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. gruodžio 28 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Rimvydo Norkaus ir Nijolės PiÅ¡kinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Baltwood“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 5 d. sprendimo, kuriuo ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, civilinėje byloje Nr. 2-1920-262/2011 pagal ieÅ¡kovų J.

M. , G. M. ir V. M. ieÅ¡kinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Baltwood“, dalyvaujant trečiajam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, ir n u s t a t ė :Ginčo esmė IeÅ¡kovai J. M. , G. M. ir V. M. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui UAB „Baltwood“ ir prašė pripažinti, kad 2007 m. sausio 13 d. įvykęs nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu buvo mirtinai sužalotas D. M. , įvyko dėl atsakovo UAB „Baltwood“ kaltės; priteisti J.

M. iÅ¡ atsakovo UAB „Baltwood“ 40 512 Lt turtinės žalos atlyginimui; priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Baltwood“ 352 500 Lt neturtinės žalos atlyginimui, iÅ¡mokant jÄ lygiomis dalimis po 150 000 Lt ieÅ¡kovų J. M. ir G. M. bei 52 500 Lt V. M. naudai bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad ieÅ¡kovų sÅ«nus/brolis D. M. 2004 m. birželio 21 d. darbo sutarties pagrindu dirbo kroviku-rÅ«Å¡iuotoju, o įvykio metu dirbo medienos apdirbimo staklių operatoriumi. 2007 m. sausio 13 d.

įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe metu, D. M. buvo mirtinai sužalotas, pakliuvęs į rÄ stų nužievinimo linijÄ , kurios besisukančios dalys nebuvo apsaugotos. Nelaimingo atsitikimo priežastys - rÄ stų nužievinimo įrenginio besisukančių dalių apsaugų nebuvimas; nepakankama vidinė darbų priežiÅ«ra ir kontrolė; nepakankamas darbuotojo profesinis apmokymas; neblaivaus asmens nenuÅ¡alinimas nuo darbo. D. M. , dirbdamas UAB „Baltwood“ buvo apdraustas Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

VSDFV Vilniaus skyrius 2007 m. vasario 20 d. sprendimu D. M. įvykusį nelaimingÄ atsitikimÄ darbe nepripažino draudiminiu įvykiu. Nepripažinimo draudiminiu įvykiu priežastimi buvo nurodytas nukentėjusiojo D. M. neblaivumas, nustatytas Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vadoje, kurioje nurodyta, jog D. M. kraujyje rasta 4,58 proc. etilo alkoholio. Tačiau D. M. normaliai vykdė savo darbinės pareigas ir niekas iÅ¡ jo bendradarbių nepastebėjo, kad jo elgesys neatitiko blaivaus žmogaus standarto, jo elgesyje nebuvo pastebėta požymių, liudijančių, kad jis gali bÅ«ti apsvaigęs nuo alkoholio.

Todėl specialisto iÅ¡vadÄ , kurioje nurodyta, kad D. M. lavono kraujyje rasta 4,58 proc. etilo alkoholio reikėtų vertinti kritiÅ¡kai. Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrius 2007 m. vasario 8 d. Nelaimingo atsikimo darbe akte Nr. 01 nurodė nelaimingo atsitikimo priežastis: rÄ stų nužievinimo įrenginio besisukančių dalių apsaugų nebuvimas; nepakankama vidinė darbų priežiÅ«ra ir kontrolė; nepakankamas darbuotojų profesinis apmokymas; neblaivaus asmens nenuÅ¡alinimas nuo darbo. Å iame akte nurodyti ir teisės normų pažeidimai.

Taigi, akte nurodytų nelaimingo atsitikimo darbe priežasčių visuma leidžia teigti, kad dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo kaltas atsakovas, neužtikrinęs saugių darbo sÄ lygų, atsiradusių pradėjus darbus ir nenumačius pavojingų faktorių poveikio, nes jei atsakovas bÅ«tų tinkamai įvykdęs saugos darbe normų reikalavimus, atsiradusių žalingų pasekmių galima buvo iÅ¡vengti ar bent sumažinti jų mastÄ . IeÅ¡kovė J. M. nurodė, kad ji nuo 2006 m. lapkričio 27 d. iÅ¡ dalies darbinga (55 proc.).

Kas mėnesį sÅ«nus D. M. skirdavo nuo gauto iÅ¡ darbovietės atlyginimo Å¡eimos bÅ«tiniems poreikiams tenkinti apie 550 Lt. Dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo ieÅ¡kovai patyrė ne tik turtinę žalÄ , kadangi žuvusiojo sÅ«naus/brolio gaunamas darbovietėje darbo užmokestis buvo įtraukiamas į bendrÄ Å¡eimos biudžetÄ , bet ir didelę neturtinę (moralinę) žalÄ . Po sÅ«naus/brolio mirties ieÅ¡kovai patyrė didelį stresÄ , sutrikimÄ , iÅ¡gyveno dvasinį sukrėtimÄ ir emocinę depresijÄ .

IeÅ¡kovei J. M. prasidėjo pasikartojantys depresijos sutrikimai, reguliariai lankosi poliklinikoje pas psichiatrÄ , du kartus gydėsi psichiatrijos ligoninėje. Psichikos sveikata pablogėjo po sÅ«naus žūties. IeÅ¡kovui G. M. buvo diagnozuotas potrauminio streso sutrikimas, poliklinikoje pas psichiatrÄ lankosi nuo 2007 m. sausio 22 d. 2007 m. kovo mėnesį gydėsi Vilniaus m. psichikos sveikatos centre Vasaros ligoninėje, kurioje nustatyta adaptacijos sutrikimo diagnozė, depresijos reakcija. Žuvusysis D. M. pasižymėjo atidumu ir dideliu rÅ«pesčiu bei globa Å¡eimai.

SÅ«naus/brolio netektis tėvams/broliui buvo ir yra didžiausias ir sunkiausias fizinis skausmas, kokį teko patirti, stiprus dvasinis iÅ¡gyvenimas ir sukrėtimas, ypač vertinant žuvusiojo jaunÄ amžių. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gegužės 5 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies, priteisė iÅ¡ atsakovo UAB „Baltwood“ ieÅ¡kovės J. M. naudai 75 000 Lt, ieÅ¡kovo G. M. naudai 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui, ieÅ¡kinį dalyje dėl turtinės žalos priteisimo atmetė, tai pat atmetė ieÅ¡kinį dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo ieÅ¡kovui V.

M. . BylÄ dalyje dėl pripažinimo, kad 2007 m. sausio 13 d. įvykęs nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu buvo mirtinai sužalotas D. M. įvyko dėl atsakovo UAB „Baltwood“ kaltės teismas nutraukė.Nurodė, kad dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo kaltas atsakovas UAB „Baltwood“, tarp Å¡alių ginčo nėra. Kadangi nelaimingas atsitikimas darbe įvyko dėl to, kad darbdavys, užtikrindamas saugias darbo sÄ lygas, nebuvo pakankamai apdairus, rÅ«pestingas, atidus bei nesiėmė priemonių, užtikrinančių darbuotojų saugumÄ , kurios buvo bÅ«tinos, atsižvelgiant į įmonės vykdomos veiklos pobÅ«dį, teismas konstatavo, kad yra atsakovo UAB „Baltwood“ civilinės atsakomybės pagrindai (DK 248 str., 260 str. 1 d., CK 6.245 str. 4 d., 6.263 str.).

Teismas pažymėjo, kad atsakovas UAB „Baltwood“ žuvusiojo ir jo tėvų santykių iki mirties artimumo ir glaudumo nekvestionavo, todėl teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovai žuvusiojo tėvai, dėl jų sÅ«naus mirties turi teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ (CK 6.250 str.). Vertindamas ieÅ¡kovų sÅ«naus mirtį, teismas atkreipė dėmesį į jaunÄ Å¾uvusiojo amžių, todėl laikė akivaizdžiu, kad sÅ«naus netektis ieÅ¡kovams J. M. ir G. M. sukėlė ypač didelį dvasinį sukrėtimÄ , stiprius neigiamus iÅ¡gyvenimus, kurie tęsiasi iki Å¡iol.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principus (CK 6.250 str. 2 d.). Teismas taip pat konstatavo, kad iÅ¡ byloje esančios Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus 2007 m. sausio 15 d. specialisto iÅ¡vados Nr. M 196/07 (01) matyti, kad nelaimingo atsitikimo metu D.

M. J. M. kraujuje rasta 4,58 promilės etilo alkoholio koncentracija, t. y. sunkus asmens girtumo laipsnis. Taip pat pažymėtina, kad D. M. nepriklausė darbas su rÄ stų nužievinimo įrenginiu, tokį darbÄ dirbti D. M. nebuvo apmokytas ir instruktuotas. Taip pat iÅ¡ bylos medžiagos negalima teigti, kad atsakovas UAB „Baltwood“ 2007 m. sausio 13 d. pavedė D. M. dirbti prie rÄ stų nužievinimo įrenginio (linijos). Taigi, teismas D. M. veiksmus vertina kaip paties nukentėjusiojo didelį neatsargumÄ , nes toks elgesys, kai nukentėjęs asmuo nesilaiko elementarių atidumo, atsargumo bei rÅ«pestingumo standartų ir atlieka tokius veiksmus, kurių bet kuris kitas normalus, rÅ«pestingas bei protingas asmuo tokiomis analogiÅ¡komis sÄ lygomis nebÅ«tų atlikęs. Teismo nuomone, aplinkybė, kad D.

M. nelaimingo atsitikimo metu buvo neblaivus ir tai turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui įvykti, sudaro pakankamÄ teisinį pagrindÄ mažinti reikalaujamos žalos atlyginimÄ . Teismas pažymėjo, kad už žalos padarymÄ atsakingo asmens turtinė padėtis yra vienas iÅ¡ kriterijų, galinčių turėti įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Juridinių asmenų registro duomenimis, pagal atsakovo UAB „Baltwood“ 2010 metų balansÄ , atsakovo turtas sudaro 13 938 943 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 6 836 839 Lt.

IÅ¡ pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad UAB „Baltwood“ 2010 metais dirbo pelningai. Todėl teismas sprendė, kad atsakovo turtinė padėtis nėra pagrindas mažinti ieÅ¡kovų reikalaujamos neturtinės žalos atlyginimÄ . Taip pat pažymėjo, kad žalÄ padariusio asmens (už žalos padarymÄ atsakingo asmens) turtinė padėtis negali bÅ«ti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovams diagnozuoti susirgimai neleidžia vienareikÅ¡miÅ¡kai konstatuoti, kad visi ieÅ¡kovų sveikatos sutrikimai tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu yra susiję su sÅ«naus mirtimi.

Pasisakydamas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo D. M. broliui ieÅ¡kovui V. M. , teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovas V. M. nėra tas asmuo, kuriam priklausytų teisė reikalauti iÅ¡ atsakovo neturtinės žalos atlyginimo. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovas UAB ,,Baltwood“ apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti teismo sprendimÄ , sumažinti priteistinas neturtinės žalos atlyginimo sumas: J. M. iki 20 000 Lt, G. M. iki 16 000 Lt. Taip pat praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:Teismas, taikydamas CK 6.250 straipsnyje iÅ¡vardytų kriterijų visumÄ byloje nustatytoms teisiÅ¡kai reikÅ¡mingoms faktinėms aplinkybėms, visų pirma turi nustatyti ieÅ¡kovams atsakovo padarytos (ieÅ¡kovų realiai patirtos) neturtinės žalos dydį, o jau tik po to, priklausomai nuo nustatytos ieÅ¡kovų patirtos neturtinės žalos dydžio, t. y. atsižvelgiant bÅ«tent į tÄ realiai ieÅ¡kovų patirtos neturtinės žalos dydį, o ne į ieÅ¡kinyje nurodytas ir reikalaujamas priteisti neturtinės žalos atlyginimo sumas, CK 6.282 straipsnio pagrindu ir tvarka taikyti padarytos žalos atlyginimo sumažinimo institutÄ .

IÅ¡ teismo sprendimo matyti, kad teismas nepagrįstai ieÅ¡kovų J. M. , G. M. neturtinės žalos atlyginimo mažinimo klausimÄ sprendė, pagal bylos duomenis nenustatęs ieÅ¡kovams J. M. , G. M. padarytos neturtinės žalos dydžio, tuo pažeidžiant tiek CK 6.250 straipsnio 1 dalies, 6.251 straipsnio 1 dalies, 6.281 straipsnio, tiek CPK 176, 185 straipsnių reikalavimus. Dėl Å¡ios priežasties negalėjo bÅ«ti teisingai pritaikytas CK 6.282 straipsnyje įtvirtintas padarytos žalos (nuostolių) atlyginimo sumažinimo institutas, nes pagal šį straipsnį mažintinas bÅ«tent teismo nustatytos padarytos (patirtos) žalos atlyginimas.

Pagal bylos duomenis, tiek ieškovų nurodytos neturtinės žalos sumos žuvusiojo D. M. tėvams - po 200 000 Lt neturtinės žalos, tiek ir ieškiniu prašomos ieškovams priteisti — po 150 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo sumos, prieštarauja CK 6.250 straipsnyje įtvirtintiems kriterijams, neturtinės žalos atlyginimo instituto sampratai, šio instituto kompensacinei paskirčiai bei neatitinka teismų praktikos. Šiuo atveju teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad: (i) ieškovai J. M. , G.

M., D. M. iÅ¡ CK 6.250 straipsnio 1 dalyje iÅ¡vardytų kriterijų remiasi tik fizinio skausmo, dvasinių iÅ¡gyvenimų/sukrėtimų, emocinės depresijos kriterijais; (ii) J. M. sveikatos sutrikimai yra susiję su stuburo ir sÄ narių ligomis ir nesusiję sÅ«naus D. M. mirtinu sužalojimu 2007 m. sausio 13 d.; (iii) mediciniai dokumentai patvirtina, jog J. M. , G. M. psichikos sutrikimai, ieÅ¡kovės J. M. atveju - depresinis sutrikimas, depresinis epizodas (F33.2) nėra sunkÅ«s/sudėtingi sutrikimai, o ieÅ¡kovo G.

M. atveju - potrauminio streso sutrikimas, adaptacijos sutrikimas, depresinė reakcija (F131, F43.2), be to, tie sutrikimai yra skirtingo lygmens, jie nebuvo/nėra ilgalaikiai (tęstiniai) padariniai; (iv) byloje esantys įrodymai neįrodo, kad 2007 m. sausio 13 d. nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu mirtinai sužalotas D. M. , būtų įvykęs dėl atsakovo tyčios; (v) dėl 2007 m. sausio 13 d. įvykusio nelaimingo atsitikimo atsiradę neigiami padariniai fizinio asmens gyvybės atėmimo atveju paprastai nėra tokie sunkūs ir nėra tapatūs padariniams, kurie atsiranda sunkaus fizinio asmens sveikatos sutrikdymo atveju; (vi) 2007 m. sausio 13 d. nelaimingo atsitikimo metu žuvusysis D.

M. buvo 20 metų amažiaus, taigi pilnametis savarankiÅ¡kas asmuo, o tokio amžiaus asmens ryÅ¡iai su tėvais nors ir paprastai iÅ¡lieka draugiÅ¡ki, bet jie jau nebėra tokie glaudÅ«s (artimi) kaip vaiko nepilnametystės atveju; (vii) atsakovo turtinė padėtis yra sunki. Pagal byloje esančių duomenų visumÄ ir teisingai taikant CK 6.250 straipsnio nuostatas ieÅ¡kovei J. M. padarytos neturtinės žalos dydis negali virÅ¡yti 50 000 Lt sumos, o ieÅ¡kovui G. M. padarytos neturtinės žalos dydis negali virÅ¡yti 40 000 Lt sumos.Teismas CK 6.282 straipsnyje įtvirtintÄ institutÄ taikė, atsižvelgdamas į paties žuvusiojo D.

M. didelį neatsargumÄ padėjusį žalai atsirasti. Å iÄ faktinę aplinkybę teismas, priimdamas sprendimÄ tinkamai kvalifikavo, taip pat teisingai nustatė padarytos žalos sumažinimo apimtį - 50 proc., todėl Å¡iuo aspektu teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, atitinka suformuotÄ kasacinio teismo praktikÄ , tačiau atsakovas nesutinka su Å¡ia sprendimo dalimi dėl to, kad nagrinėjamu atveju konstatuotinas ir kitas CK 6.282 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas padarytos žalos sumažinimo pagrindas:

žalÄ padariusiojo asmens sunki turtinė padėtis.Teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsileipimas į apeliacinį skundÄ nepateiktas. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jo teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Nagrinėjamoje apeliacijoje keliamas tik priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimas, todėl teisėjų kolegija pasisako dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo tik Å¡ioje dalyje (CPK 320 str.).Kaip minėta, ieÅ¡kovai, kreipdamiesi į teismÄ , prašė priteisti dėl sÅ«naus gyvybės atėmimo patirtÄ neturtinę žalÄ .

Pirmosios instancijos teismas priteisė iÅ¡ atsakovo UAB „Baltwood“ ieÅ¡kovės J. M. naudai 75 000 Lt, ieÅ¡kovo G. M. naudai 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui. Darbo sutarties Å¡alys privalo atlyginti viena kitai neturtinę žalÄ , o jos dydį kiekvienu konkrečiu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu (DK 250 str.). Neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į:

1) jos pasekmes;

2) žalÄ padariusio asmens kaltę;

3) jo turtinę padėtį;

4) padarytos turtinės žalos dydį;

5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes;

6) sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2006; 2008 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo (CK 6.250 str. 2 d.). Å ioje byloje nustatant priteistinÄ iÅ¡ atsakovo neturtinės žalos atlyginimo dydį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovai dėl jų sÅ«naus žūties patyrė didelį dvasinį sukrėtimÄ , sunkių psichologinių iÅ¡gyvenimų, emocinę depresijÄ , taip pat pagrįstai nustatė, kad motinos (ieÅ¡kovės J.

M. ) iÅ¡gyvenimai didesni nei tėvo (G. M. ) (114, 119 b. l.), su sÅ«numi ieÅ¡kovai buvo siejami glaudžių Å¡eiminių ryÅ¡ių - bylos duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovė J. M. gyveno su mirusiuoju, o ieÅ¡kovas G. M. dirbo toje pačioje darbovietėje, kas taip pat patvirtina glaudžius tėvų ir sÅ«naus ryÅ¡ius. Be to, akivaizdu, jog netekę sÅ«naus ieÅ¡kovai neteko galimybės ateityje džiaugtis įprastiniu Å¡eiminiu gyvenimu, kas taip pat sukelia iÅ¡gyvenimus. Å ios byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovai dėl sÅ«naus žūties patyrė neturtinę žalÄ (CPK 185 str.).Byloje taip pat nustatyta, kad nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu žuvo ieÅ¡kovų sÅ«nus, iÅ¡ esmės įvyko dėl atsakovo kaltės, nesudarius saugių darbo sÄ lygų.

Kaip pagrįstai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, 2007 m. vasario 8 d. akte Nr. 01 konstatuotos nelaimingo atsitikimo priežastys (28 b. l.): rÄ stų nužievinimo įrenginio besisukančių dalių apsaugų nebuvimas; nepakankama vidinė darbų priežiÅ«ra ir kontrolė; nepakankamas darbuotojo profesinis apmokymas bei neblaivaus asmens nenuÅ¡alinimas nuo darbo. Taip pat nelaimingo atsitikimo darbe akte konstatuoti pažeidimai (Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 19 str. 2 d., 25 str. 3 d., 27 str. 1 d.

Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų 1 priedo 2.8 punkto, Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 43 operatoriams dirbantiems rÄ stų pjovimo linija, 1.8, 4.12 punktų pažeidimai, 28 b. l.). Tokių priežasčių bei pažeidimų konstatavimas neginčijamas, dėl jų atsakingas atsakovas (CPK 185 str.).Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai atsižvelgė į aplinkybes, kad nelaimingo atsitikimo metu D. M. kraujyje rasta 4,58 promilės etilo alkoholio koncentracija (sunkus asmens girtumo laipsnis), kad atsakovas neįpareigojo D.

M. dirbti prie rÄ stų nužievinimo įrenginio (linijos). Taigi D. M. veiksmus teismas pagrįstai vertino kaip paties nukentėjusiojo didelį neatsargumÄ , turėjusį įtakos nelaimingam atsitikimui įvykti bei sudariusį pakankamÄ teisinį pagrindÄ mažinti 50 proc. žalos atlyginimo dydį. Dėl Å¡ių aplinkybių (mirusiojo veiksmų, nevienodos ieÅ¡kovų sveikatos bÅ«klės po įvykio) teismas turėjo pagrindo priteistino neturtinės žalos atlyginimÄ atitinkamai sumažinti.Nors atsakovas tvirtina, kad jo finansinė padėtis yra bloga ir pirmosios instancijos teismas Å¡ios aplinkybės neįvertino, jo paties kartu su apeliaciniu skundu pateikta 2010 m. pelno (nuostolių) ataskaita patvirtino pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas, kad 2010 m. atsakovo įmonė dirbo pelningai (252 b. l.).

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog nors iÅ¡ apelianto pateikto 2010 m. balanso matyti, kad įmonės turtas sumažėjo beveik 300 000 Lt, tačiau per vienerius metus įmonės mokėtinos sumos nuo 10 475 847 Lt sumažėjo iki 6 836 839 Lt (250-251 b. l.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas bylai svarbias aplinkybes, taip pat pagrįstai konstatavo, jog už žalos padarymÄ atsakingo asmens turtinė padėtis negali bÅ«ti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį.

Atkreiptinas dėmesys, kad subjektyvių neturtinės žalos atlyginimo kriterijų taikymas yra iÅ¡imtinis, didžiausiÄ reikÅ¡mę suteikiant vis dėlto žalos padariniams, t. y. asmens patirtų iÅ¡gyvenimų trukmei ir intensyvumui, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į patirtų traumų pobÅ«dį ir pažeidimo aplinkybes, pažeidimo sunkumÄ . Esminiais neturtinės žalos nustatymo kriterijais yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifikÄ , pažeidimo pobÅ«dį, o nukentėjusiojo ir žalÄ padariusio asmens asmeniniai santykiai, jų kaltės laipsnis ir kiti subjektyvÅ«s kriterijai vertintini tik tada ir tik tiek, kiek jie yra reikalingi nustatant dėl teisių pažeidimo atsiradusius akivaizdžius neigiamus individualaus nukentėjusiojo gyvenimo pokyčius konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012).

Taigi, kaip minėta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad patirtos žalos dydis turėjo bÅ«ti sumažintas 50 proc., kita vertus, pirmosios instancijos teismas nustatė nepagrįstai per didelį ieÅ¡kovų patirtos žalos dydį, kuris turėtų bÅ«ti sumažintas. Å ios iÅ¡vados nepaneigia apelianto argumentas, kad teismas nepakankamai atsižvelgė į nukentėjusiojo neatsargumÄ , turėjusį įtakos nelaimingam atsitikimui darbe įvykti. PrieÅ¡ingai – teismas atsižvelgdamas į minėtÄ neatsargumÄ ir nustatė, kiek turi bÅ«ti sumažintas priteistinos žalos dydis.Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymÄ , kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia Å¡ios žalos prigimtis ir objektas.

Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiÅ¡kia neturtinio pobÅ«džio praradimais, kurie negali bÅ«ti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimÄ vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytÄ Å¾alÄ , atkurti pažeistų teisių pusiausvyrÄ ir suponuojančiais pareigÄ preciziÅ¡kai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes.

Taigi, priteisiamas neturtinės žalos dydis nustatomas visų pirma atsižvelgiant į kompensacinę neturtinės žalos paskirtį ir remiantis teisingo neturtinės žalos atlyginimo idėja. Pažymėtina, kad žalos atlyginimo teisiniai santykiai suponuoja bÅ«tinybę ne tik atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , bet ir tai, kad nustatant neturtinės žalos dydį bÅ«tų laikomasi lygiateisiÅ¡kumo principo, t. y. kad analogiÅ¡kos bylos bÅ«tų sprendžiamos panaÅ¡iai. Dėl Å¡ios priežasties nustatydami neturtinės žalos dydį teismai turi remtis įstatymų nustatytais ir teismų praktika suformuotais ir taikomais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais bei atsižvelgti į teismų analogiÅ¡kose bylose priteistais neturtinės žalos dydžiais, siekiant įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo, protingumo principus (CK 1.2, 1.5 str., CPK 4 str.).

IeÅ¡kovų praÅ¡omas priteisti neturtinės žalos dydis yra tik vienas kriterijų, į kuriuos teismas atsižvelgia, tačiau ne lemiamas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nukentėjusiojo praÅ¡omas priteisti neturtinės žalos – nuostolių – dydis negali bÅ«ti vertinamas kaip nustatytas, nes jo nustatymas yra priskirtas teisingumÄ vykdančiam subjektui – teismui. Teismas pagal teisinius kriterijus nustato priteistinÄ neturtinės žalos dydį, o ne svarsto, ar nukentėjusiojo nurodytÄ Å¾alos dydį sumažinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005; kt.).

IeÅ¡kovų praÅ¡oma atlyginti neturtinės žalos suma vertinama kaip nevaržanti teismo diskrecijos nustatyti neturtinės žalos dydį konkrečioje byloje, ir yra tik viena reikÅ¡mingų bylai aplinkybių, į kuriÄ teismas turi atsižvelgti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad toks aiÅ¡kinimas atitinka neturtinės žalos dydžio nustatymo specifikÄ , teisingo neturtinės žalos atlyginimo koncepcijÄ .Kaip minėta, sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimus, atsižvelgtina ir į teismų praktikÄ Å¡io pobÅ«džio bylose.

Toks atsižvelgimas į kitose bylose suformuotus precedentus nepaneigia ir neprieÅ¡tarauja CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatoms, pagal kurias kiekvienu atveju bÅ«tina konstatuoti konkrečias reikÅ¡minas aplinkybes ir individualizuoti nustatomÄ priteistinos neturtinės žalos dydį. Kasacinis teismas yra nagrinėjęs bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo žuvusio darbuotojo artimiesiems, kai darbuotojas žuvo dėl nelaimingo atsitikimo darbe, esant darbdavio kaltei dėl darbų saugos reikalavimų pažeidimo.

Teisėjų kolegija, siekdama nenukrypti nuo nusistovėjusio neturtinės žalos atlyginimo dydžio panaÅ¡iose pagal faktines aplinkybes bylose, atsižvelgia į Å¡iose bylose priimtas nutartis ir priteistÄ neturtinės žalos atlyginimo dydį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartimi civilinėje byloje 3K-3-348/2007, priteistas 32 550 Lt neturtinės žalos atlyginimas žuvusio darbuotojo sutuoktinei, įvertinus atsakovo ir nukentėjusiojo kaltės proporcijas (po 50 proc.), taip pat aplinkybę, kad tuoj po vyro mirties ieÅ¡kovė dėl reakcijos į turėtÄ stresÄ susirgo sunkia liga.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2008 ieÅ¡kovams (žuvusiojo tėvams) buvo priteista po 70 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Atsižvelgdama į paminėtÄ teismų praktikÄ , o taip pat įvertindama konkrečios bylos aplinkybes (taip pat ir nukentėjusiojo veiksmus, atsakovo turtinę padėtį, ieÅ¡kovų iÅ¡gyvenimų mastÄ ), teisėjų kolegija sprendžia, kad Å¡iuo konkrečiu atveju, priteisus iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei 32 000 Lt ir ieÅ¡kovui 25 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nebus pažeisti CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principai.Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas, iÅ¡ esmės sutikdamas su 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimu ieÅ¡kovei J.

M. ir 16 000 Lt neturtinės žalos atlyginimu ieÅ¡kovui G. M., bÅ«tų Å¡ias sumas ieÅ¡kovams sumokėjęs. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo. Remiantis CPK 93 straipsnio 2 ir 5 dalimis, 98 straipsnio 1 - 2 dalimis, teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. R1-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatomis (toliau – Rekomendacijos), keistina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo tarp Å¡alių.

Pagal byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad ieškovai prašė priteisti 393 012 Lt, ieškinys patenkintas iš dalies, ieškovų naudai priteisiant 57 000 Lt. Atitinkamai patenkintų ieškovų reikalavimų daliai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose. Dėl to ieškovei J. M. , kuri sumokėjo 2 000 Lt advokato išlaidas pirmosios instancijos teisme, priteisiama 290 Lt. Atsakovo atstovavimo išlaidos pirmosios instancijos teisme sudarė 8 722,89 Lt, tačiau iš ieškovų atsakovui priteistina atstovavimo išlaidų suma mažintina atsižvelgiant į Rekomendacijas bei patenkintų ieškinio reikalavimų dydį ir iš ieškovų atsakovo naudai priteisiama po 1 240 Lt.

IÅ¡ atsakovo valstybei priteisiama 1 710 Lt žyminio mokesčio pirmosios instancijos teisme.Apeliacinį skundÄ patenkinus iÅ¡ dalies, atsakovui iÅ¡ valstybės grÄ Å¾intina dalis (2 040 Lt) žyminio mokesčio, sumokėto 2011 m. birželio 3 d. SEB banko nurodymu (1 t., 248 b. l., CPK 83 1 d. 3 p.). Atsakovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 5 892,24 Lt (2 t., 6 b. l.), tačiau iÅ¡ ieÅ¡kovų J. M. ir G. M. atsakovui priteistina atstovavimo iÅ¡laidų suma mažintina atsižvelgiant į Rekomendacijų 8.10 punktÄ bei netenkintų apeliacinio skundo reikalavimų dydį ir iÅ¡ minėtų ieÅ¡kovų atsakovo naudai priteisiama po 650 Lt.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a :              Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 5 d. sprendimÄ pakeisti ir jį iÅ¡dėstyti taip:,,IeÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Baltwood“ (į. k. 126199731) ieÅ¡kovės J. M. (duomenys neskelbtini) naudai 32 000 Lt (trisdeÅ¡imt du tÅ«kstančius litų) neturtinės žalos atlyginimui.Priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Baltwood“ ieÅ¡kovo G.

M. (duomenys neskelbtini) naudai 25 000 Lt (dvideÅ¡imt penkis tÅ«kstančius litų) neturtinės žalos atlyginimui.Priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Baltwood“ J. M. naudai 290 Lt (du Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt litų) atstovavimo iÅ¡laidoms apmokėti.IeÅ¡kinį dalyje dėl turtinės žalos priteisimo ieÅ¡kovei J. M. atmesti.IeÅ¡kinį dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo ieÅ¡kovui V. M. (duomenys neskelbtini) atmesti.BylÄ dalyje dėl pripažinimo, kad 2007 m. sausio 13 d. įvykęs nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu buvo mirtinai sužalotas D.

M. įvyko dėl atsakovo UAB „Baltwood“ kaltės, nutraukti.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų J. M. , G. M. ir V. M. atsakovo UAB „Baltwood“ naudai po 1 240 Lt (vienÄ tÅ«kstantį du Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt litų) iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti. Priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Baltwood“ į valstybės pajamas 1 710 Lt (vienÄ tÅ«kstantį septynis Å¡imtus deÅ¡imt litų) žyminio mokesčio.“ Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų J. M. ir G. M. atsakovo UAB „Baltwood“ naudai po 650 Lt (Å¡eÅ¡is Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt litų) iÅ¡laidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

GrÄ Å¾inti iÅ¡ valstybės atsakovui UAB „Baltwood“ 2 040 Lt (du tÅ«kstančius keturiasdeÅ¡imt litų) žyminio mokesčio, advokatų kontoros ,,Bernotas ir Dominas Glimsted“ sumokėto 2011 m. birželio 3 d. SEB banko mokėjimo nurodymu. Teisėjai                                                                  Virginija Čekanauskaitė                                                                  Rimvydas Norkus                                                                  Nijolė PiÅ¡kinaitė