2013-12-09 Nr. AB-10044-3-61-3-02630-2012-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A858-1347/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02630-2012-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.2.3.2.; 11.9. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gruodžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos K. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja K. R. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1-4), prašydama iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT), priteisti 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, taip pat patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja paaiškino, jog prieš keturis metus nuosavybės teisių atkūrimui jai buvo suprojektuotas 0,43 ha žemės sklypas Nr. 1468-1, esantis (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje, tačiau nuosavybės teisės iki šiol nėra atkurtos. NŽT 2011 m. balandžio 28 d. raštu Nr. 1SS-(9-5)-940 pareiškėjai nurodė, kad (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos projektas bus parengtas ir patvirtintas iki 2011 m. birželio 1 d., tačiau projektas iki kreipimosi į teismą dienos patvirtintas nebuvo. Tai pareiškėja vertina kaip NŽT vilkinimą atlikti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) jos kompetencijai priskirtus veiksmus.

Pažymėjo, jog NŽT teritorinis padalinys, vykdydamas NŽT direktoriaus 2011 m. sausio 21 d. įsakymą Nr. 1P-(1.3)-9, privalėjo iki 2011 m. birželio 1 d. parengti ir patvirtinti (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos projektą. Neatlikęs šių veiksmų NŽT teritorinis padalinys pažeidė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 3D-600 patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 15 punktą, nustatantį, kad NŽT direktoriaus išleisti įsakymai ir kiti jais patvirtinti teisės aktai yra privalomi struktūriniams padaliniams, kitoms valstybės institucijoms, savivaldybėms, juridiniams bei fiziniams asmenims. Nurodė, jog 2011 m. sausio 21 d. įsakymo Nr. 1P-(1.3)-9 vykdymas nebuvo kontroliuojamas, taip pažeidžiant ne tik Nuostatų 13.4 punktą, bet ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 9 straipsnio nuostatas.

Pareiškėjos teigimu, tokie teisės aktų pažeidimai yra tiesioginė jos patirtos neturtinės žalos, pasireiškusios ilgalaikiais dvasiniais išgyvenimais, emociniu stresu, nežinomybe, pasitikėjimo valstybe praradimu, priežastis. Dėl atsakovo neveikimo buvo pažeisti ir pareiškėjos teisėti lūkesčiai, kad jai nuosavybės teisės bus atkurtos iš karto po to, kai 2011 m. birželio 1 d. bus patvirtintas žemėtvarkos projektas. NŽT 2012 m. rugsėjo 5 d. rašte Nr. 133-(7.5)-1639 pateikiama informacija patvirtina, kad nuosavybės teisės pareiškėjai nebus atkurtos ir iki 2012 metų IV ketvirčio, nors tai yra numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. 189 patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012 metų programos įgyvendinimo priemonių plano (toliau – ir Planas) 872 punkte.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atsiliepimu į pareiškėjos K. R. skundą (b. l. 26-35) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas paaiškino, jog jam pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas civilinė atsakomybė nekyla, nes nėra vienos iš būtinos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. NŽT neteisėtų veiksmų. Pažymėjo, jog Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos projekto rengimo darbai vykdomi nuosekliai ir iki šiol užtruko dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl teisės aktų pasikeitimų projektavimo darbai turėjo būti pradėti vykdyti iš naujo. NŽT Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymais nustatytas žemėtvarkos projekto rengimo terminas iš esmės nebuvo praleistas (projekto parengimo, projektavimo darbai baigti), o teisės aktai termino, per kurį turi būti parengtas žemėtvarkos projektas, nenustato. Žemėtvarkos projekto rengimas yra sudėtingas procesas, kurio metu turi būti suderinti valstybės, savivaldybės ir privačių asmenų interesai, todėl iš anksto negali būti nustatytas galutinis projekto parengimo terminas. Nuosavybės teisės pareiškėjai negalėjo ir negali būti atkurtos, todėl nėra pagrindo teigti, kad dėl NŽT neteisėtų veiksmų ji patyrė neturtinę žalą.

Pareiškėjos skunde nurodyti argumentai nepatvirtina, jog egzistuoja priežastinis ryšys tarp tariamai patirtos neturtinės žalos ir to, kad iki šiol nėra patvirtintas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos projektas. Pareiškėja neįrodė ir žalos fakto, t. y. nėra nustatyta, kad NŽT veiksmai (neveikimas) buvo pakankamai intensyvūs ir galėjo sukelti nevienkartinio ar trumpalaikio pobūdžio neigiamus išgyvenimus.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 11 d. sprendimu (b. l. 97-102) pareiškėjos K. R. skundą tenkino iš dalies ir pareiškėjai iš atsakovo priteisė 3 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, kitą skundo dalį atmetė.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog pareiškėja yra pretendentė atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką, vandens telkinį (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje. Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 2.3-10198-41 buvo paskelbtas Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimas. Pareiškėjos atstovas 2008 m. balandžio 4 d. suderino pareiškėjai nuosavybės teisėms atkurti suprojektuoto 0,43 ha žemės sklypo ribas. Pareiškėjos atstovas 2008 m. balandžio 25 d. suderino nuosavybės teisėms atkurti suprojektuoto 1,27 ha žemės sklypo ribas. NŽT 2011 m. balandžio 28 d. raštu Nr. 1SS-(9.5)-940 informavo pareiškėją apie (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo eigą ir nurodė, kad NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjas yra įpareigojamas minėtą projektą parengti ir patvirtinti iki NŽT direktoriaus 2011 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3)-9 nustatyto termino. NŽT 2012 m. rugsėjo 5 d. raštu Nr. 1SS-(7.5)-1639 informavo pareiškėjos atstovą apie (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo eigą ir paaiškino, kad sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo pagal V. T. vardu parengtą 2006 m. spalio 25 d. išvadą Nr. 41-2.12-998 „Dėl žemės miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ bus priimtas tik Vilniaus skyriaus vedėjui patvirtinus Vilniaus rajono, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, paženklinus šiame projekte suprojektuotus ir patvirtintus žemės sklypus bei parengus šių sklypų kadastro duomenų bylą.

Teismas rėmėsi CK 6.271 straipsniu ir nurodė, jog reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Nurodė, jog neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Teismas rėmėsi Atkūrimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalimi, 18 straipsnio 1 dalimi ir nurodė, jog piliečių prašymai turi būti išnagrinėti ir sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo turi būti priimti per 6 mėnesius nuo dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises ir giminystės ryšį, pateikimo bei kitų šiame įstatyme nurodytų dokumentų parengimo dienos. Pagal nustatytą teisinį reguliavimą nuosavybės teisės į kaimo vietovėje esančią žemę atkuriamos pagal sudarytus žemės reformos žemėtvarkos projektus (Atkūrimo įstatymo 4 str. 4 d.). Pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ir Žemės reformos įstatymas) 19 straipsnio 4 dalį žemės reformos žemėtvarkos projektams rengti parinktų teritorijų ribas ir šių projektų parengimo terminus tvirtina NŽT vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas. Remdamasis nurodytomis teisės aktų nuostatomis pirmosios instancijos teismas sprendė, kad žemės reformos žemėtvarkos projektas yra būtina ir esminė sąlyga nuosavybės teisių atkūrimui. Nagrinėjamu atveju sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo K. R. gali būti priimtas tik po to, kai bus patvirtintas Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas.

Pabrėžė, jog nagrinėjamu atveju neturtinę žalą pareiškėja kildina iš to, kad NŽT Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius vilkino atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus ir pažeisdamas NŽT direktoriaus 2011 m. sausio 21 d. įsakyme Nr. 1P-(1.3)-9 nustatytą terminą iki 2011 m. birželio 1 d. nepatvirtino Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, o NŽT nekontroliavo, ar yra įvykdytas direktoriaus sprendimas. Pabrėžė, jog byloje nėra ginčo dėl Vilniaus rajono, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo eigos ir vykdomų procedūrų.

Teismas nurodė, jog terminas, per kurį turi būti parengtas ir patvirtintas žemės reformos žemėtvarkos projektas, nėra nustatytas nei Žemės reformos įstatyme, nei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 3D-928 patvirtintoje Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikoje (toliau – ir Metodika). Pažymėjo, jog NŽT Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2010 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. Ž48-999 iš dalies pakeitė NŽT Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2010 m. spalio 1 d. įsakymo Nr. Ž48-521 1 punktą ir nustatė, kad projekto papildymas turi būti užbaigtas iki 2011 m. rugpjūčio 31 d. NŽT direktoriaus 2011 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3)-9 patvirtintame Piliečių nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius Vilniaus rajone atkūrimo 2011 metais priemonių plane buvo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas turi būti patvirtintas iki 2011 m. birželio 1 d. NŽT Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2012 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-3739 iš dalies pakeitė 2010 m. spalio 1 d. įsakymo Nr. Ž48-521 (su pakeitimais padarytais 2010 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. Ž48-999) 1 punktą ir vietoj „projekto papildymą užbaigti iki 2011 m. rugpjūčio 31 d.“ įrašė „projekto papildymą užbaigti iki 2012 m. gruodžio 31 d.“. Teismas pabrėžė, jog ginčo dėl to, kad (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas iki šios dienos nepatvirtintas, nėra. Šią aplinkybę teisminio bylos nagrinėjimo metu patvirtino ir NŽT atstovė, pateikdama duomenis, kad laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 14 d. iki 2013 m. sausio 16 d. vyko žemėtvarkos projekto viešas svarstymas.

Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 4 dalimi ir nurodė, jog nors teisės žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir tvirtinimo srityje yra perduotos teritorinių padalinių vedėjams, tai nereiškia, kad projektai gali būti rengiami nepaisant NŽT direktoriaus nustatytų terminų. Nuostatų 13.4 punkte nustatyta, kad NŽT direktorius leidžia įsakymus ir įsakymais tvirtinamus kitus teisės aktus tikrina, kaip jie vykdomi. NŽT direktoriaus pagal kompetenciją išleisti įsakymai ir kiti jais patvirtinti teisės aktai yra privalomi struktūriniams padaliniams, kitoms valstybės institucijoms, savivaldybėms, juridiniams bei fiziniams asmenims (Nuostatų 16 p.). Pažymėjo, jog NŽT direktorius 2011 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3)-9 nustatė, kad (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas turi būti patvirtintas iki 2011 m. birželio 1 d. Šis terminas pakeistas ar pratęstas nebuvo, todėl NŽT Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius organizuodamas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos projekto rengimą turėjo atsižvelgti, kad jį numatyta patvirtinti iki 2011 m. birželio 1 d. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovas nepateikė duomenų, kad NŽT Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas būtų kreipęsis dėl nustatyto termino pratęsimo. Teismo vertinimu, pareigos vadovautis galiojančiu NŽT direktoriaus įsakymu nepaneigia ir tai, kad NŽT Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas pats pratęsdavo žemėtvarkos projekto rengimo terminą.

Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog NŽT per nustatytą terminą, t. y. iki 2011 m. birželio 1 d., nepatvirtinusi (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto pažeidė Nuostatų 16 punkto reikalavimus. Nurodė, jog pareiškėja buvo įgijusi teisėtą lūkestį, kad žemės reformos žemėtvarkos projektas bus parengtas iki 2011 m. birželio 1 d. Apie tai pareiškėją 2011 m. balandžio 28 d. rašte Nr. 1SS-(9.5)-940 informavo NŽT. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas nėra patvirtintas iki šios dienos, o NŽT dėl to nėra priėmusi jokio valinio pobūdžio sprendimo. Teismas pabrėžė, jog toks žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo ir tvirtinimo vilkinimas yra nesuderinamas su gero administravimo principu, todėl sudaro pagrindą teigti, kad viešojo administravimo institucija įgyvendindama jai pavestas funkcijas veikia iš esmės neteisėtai ir aplaidžiai, taip pažeisdama konstitucines asmenų teises. Nurodė, jog dėl neteisėto NŽT neveikimo yra apribota pareiškėjos galimybė disponuoti nuosavybės teisių atkūrimo procese jai suformuotais žemės sklypais, todėl pareiškėja turi teisę į su tokiu neveikimu priežastiniu ryšiu susijusios žalos atlyginimą.

Teismas rėmėsi CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalimis ir nurodė, jog neteisėti NŽT veiksmai, kai iki nustatyto termino nebuvo patvirtintas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas ir taip užkirsta galimybė vykdyti kitas nuosavybės teisių atkūrimo procedūras, apribojo pareiškėjos teises į nuosavybės teisių atkūrimą. Šiuo aspektu reikšminga ir ta aplinkybė, kad nuosavybės teisių atkūrimo procedūra, t. y. žemėtvarkos projekto rengimas, buvo pradėtas 2006 metais, žemės sklypai nuosavybės teisėms atkurti pareiškėjai suformuoti ir suderinti 2008 metais. Nors NŽT nustatė, kad žemėtvarkos projektas turi būti patvirtintas iki 2011 m. birželio 1 d., jis nėra patvirtintas iki šios dienos. Duomenų, kad sprendimas dėl žemės sklypų grąžinimo natūra bus priimtas artimiausiu metu, nėra, nes šiuo metu nėra baigtas žemėtvarkos projekto svarstymo, derinimo ir patvirtinimo etapas. Po šio etapo turi būti vykdomas žemėtvarkos projekte suprojektuotų žemės sklypų paženklinimas vietovėje (Metodikos 13.4. p.) ir paženklintų žemės sklypų nuosavybės teisėms atkurti, parduoti, išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, suteikti nuosavybėn neatlygintinai ar patikėjimo teise valdyti kadastro duomenų bylų parengimas (Metodikos 13.5. p.). Tik atlikus minėtus darbus NŽT galės priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, pažeistos vertybės pobūdį, pažeidimo trukmę, tai, kad neteisėti NŽT veiksmai yra tęsiami, taip pat į tai, kad pareiškėjos teisė į nuosavybės teisių atkūrimą iš esmės nėra paneigta, teismas sprendė, kad neteisėtais NŽT veiksmais pareiškėjai buvo padaryta 3 000 Lt neturtinė žala.

Pabrėžė, jog pareiškėja prašo atlyginti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau jas pagrindžiančių duomenų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjai buvo išaiškinta, kad prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo gali būti išspręstas teisės aktų nustatyta tvarka, pateikus prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

III. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, apeliaciniu skundu (b. l. 105-109) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 11 d. sprendimo dalį dėl neturtinės žalos priteisimo iš Lietuvos valstybės panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti kaip nepagrįstą.

Apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, pateikti atsiliepime į pareiškėjos skundą. Papildomai pažymima, jog pirmosios instancijos teismas spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą nepagrįstai konstatavo visų būtinų civilinei atsakomybei atsirasti sąlygų buvimą.

Atsakovas pabrėžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo NŽT neteisėtus veiksmus. Pažymi, jog iki NŽT direktoriaus 2011 m. sausio 29 d. įsakymu „Dėl piliečių nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius Vilniaus rajone atkūrimo 2011 metais plano patvirtinimo” numatyto termino Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas nebuvo patvirtintas dėl objektyvių priežasčių. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje trūko laisvo fondo žemės piliečių pateiktiems prašymams gauti nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčius žemės sklypus pagal išvadose dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn nurodytą vertę patenkinti, nes piliečiai pateikė prašymus įgyti nuosavybėn 1 283,38 ha (vertė 1 787 424,6 Lt) žemės plotą, o Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 2.3-10198-41 buvo patvirtintas Riešės seniūnijos, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymui rengti parinktos teritorijos 1 072,48 ha plotas (vertė 1 286 976 Lt). Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2010 m. balandžio 14 d. nutarimu Nr. 411 „Dėl valstybinio Europos centro kraštovaizdžio draustinio pakeitimo ir valstybinio Girijos kraštovaizdžio draustinio ribų plano patvirtinimo” (toliau – ir Nutarimas Nr. 411) sumažino Europos centro kraštovaizdžio draustinio plotą, todėl padidėjo laisvos valstybinės žemės plotas, kuriame galima projektuoti piliečiams žemės sklypus, į kuriuos bus atkurtos nuosavybės teisės. Atitinkamai, NŽT Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2011 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.20-1936) „Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. spalio 20 d. įsakymo Nr. 2.3-10198-41, patikslinto Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 2.3-13874(41), patikslinimo” patikslino laisvos valstybinės žemės fondo žemės plotą, nustatant, kad jis sudaro 1 299,19 ha (buvo 1 072,48 ha). Atsižvelgiant į tai, kad minėtu įsakymu buvo patikslintas (padidintas) (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės laisvos valstybinės žemės fondo žemės plotas, žemės sklypų projektavimo darbai (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje buvo pradėti iš naujo vadovaujantis Metodikos II skirsnio nuostatomis.

Pabrėžia, jog tai, kad iki NŽT direktoriaus 2011 m. sausio 29 d. įsakymu „Dėl piliečių nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius Vilniaus rajone atkūrimo 2011 metais plano patvirtinimo” numatyto termino, t. y. 2011 m. birželio 1 d., nebuvo patvirtintas Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, negali būti laikoma intensyviais veiksmais, sukeliančiais asmeniui didelę neturtinę žalą, kadangi pareiškėjos teisė į nuosavybės teisių atkūrimą iš esmės nėra paneigta. Pastebi, jog teisės aktais nėra patvirtinami galutiniai žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimo ir patvirtinimo terminai, tai yra tik vidinis institucijos veiklos planavimo dokumentas, kuriuo planuojama institucijos veikla metams. Be to, institucijos metiniame veiklos plane numatomas žemės reformos žemėtvarkos projekto konkretus parengimo terminas esant objektyvioms priežastims gali būti pratęsiamas.

Atsakovas pabrėžia, kad (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo darbai nuosekliai vykdomi, nuo 2012 m. gruodžio 11 d. iki 2013 m. sausio 16 d. vyko Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto viešas svarstymas (Metodikos 77 p.), todėl tvirtinti, kad neteisėti NŽT veiksmai tęsiami nėra pagrindo.

Pažymi, jog teismas nenurodė, kaip pasireiškė pareiškėjos patirta neturtinė žala. Teismas konstatuodamas neturtinės žalos buvimą nesiaiškino, ar pareiškėjos galimai patirti moralinio pobūdžio nepatogumai pasireiškė ne vienkartiniu išgyvenimu, ar jie buvo pakankamai intensyvūs, kad juos būtų galima laikyti patirta neturtine žala. Be to, pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, o šiuo atveju teismas nevertino, jog nagrinėjamu atveju įstatymai nenumato neturtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėja K. R. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą (b. l. 113-115) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 11 d. sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėja taip pat prašo priteisti jai bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, jog iš NŽT 2011 m. balandžio 28 d. rašto Nr. lSS-(9.5)-940 matyti, kad NŽT direktorius priimdamas 2011 m. sausio 21 d. įsakymą Nr. lP-(1.3)-9 ir nustatydamas jo įgyvendinimo terminus jau buvo atsižvelgęs į tai, kad yra padidėjęs laisvos valstybinės žemės plotas, kuriame galima projektuoti piliečiams žemės sklypus perdavimui nuosavybėn neatlygintinai.

Pareiškėja nepagrįstu laiko atsakovo teiginį, kad NŽT direktoriaus įsakymais nėra patvirtinami galutiniai žemėtvarkos projektų parengimo terminai, o tai yra tik vidinis institucijos veiklos planavimo dokumentas (Nuostatų 7.1.1, 12, 13.4 p.). Pareiškėja remiasi Nuostatų 15 punktu ir nurodo, jog NŽT generalinio direktoriaus pagal kompetenciją išleisti įsakymai ir kiti jais patvirtinti teisės aktai yra privalomi struktūriniams padaliniams, kitoms valstybės institucijoms, savivaldybėms, juridiniams bei fiziniams asmenims. Iki 2011 m. birželio 1 d. neparengęs ir nepatvirtinęs Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos projekto Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius pažeidė šią teisės akto nuostatą. Be to, Nuostatų 13.4 punktas įpareigoja NŽT direktorių tikrinti, kaip vykdomi jo priimti įsakymai, tačiau po 2011 m. sausio 21 d. įsakymo Nr. lP-(1.3)-9 priėmimo šio įsakymo vykdymas nebuvo kontroliuojamas, t. y. suėjus įsakyme nustatytam terminui nebuvo nagrinėjami nei Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos projekto rengimo vilkinimo klausimai, nei sprendžiamas šio skyriaus vedėjo L. D. tarnybinės atsakomybės klausimas. Pažymi, jog VAĮ 9 straipsnis tiesiogiai įpareigoja viešojo administravimo subjektus prižiūrėti ir kontroliuoti administracinių aktų įgyvendinimą, o NŽT neveikimo faktas pasireiškė ir šio teisės akto pažeidimu.

Pareiškėja nurodo, jog konkrečius faktus, kai dėl Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vadovų žemo lygio vadybos, netinkamo darbų organizavimo, aplaidumo, nepateisinamai buvo vilkinami žemėtvarkos projekto rengimo darbai, įgaliotas atstovas J. S. įvardijo savo 2011 m. kovo 18 d. rašte, adresuotame NŽT direktoriaus pavaduotojui G. V.. Su tokiu skyriaus darbo vertinimu iš esmės sutiko ir žemės ūkio viceministras E. R. bei 2012 m. rugsėjo 10 d. raštu Nr. 3In-R-1365-1017 įpareigojo NŽT direktorių V. L. nuolatos vykdyti patvirtintų projekto terminų laikymosi kontrolę. Tuo tarpu atsakovas apeliaciniame skunde vėl teigia, kad projekto rengimas nebuvo vilkinamas, nors pretendentų susirinkimą praėjusių metų rugsėjį buvo nuspręsta šaukti tik po kreipimosi į teismą (NŽT 2012 m. rugsėjo 5 d. raštas Nr. 155-7.5-1639).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas kyla dėl neturtinės žalos, kurią, pareiškėjos teigimu, ji patyrė dėl (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės žemėtvarkos projekto nepatvirtinimo, priteisimo.

Pirmosios instacijos teismas pareiškėjos skundą patenkino iš dalies.

Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde iš esmės teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo buvus būtinąsias deliktinės atsakomybės sąlygas - neteisėtus veiksmus, taip pat žalą, be to, netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes.

Teisėjų kolegija su tokiu vertinimu sutinka iš dalies.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) formuoja praktiką (žr., pvz., LVAT 2010 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-614/2010), jog valstybė ir savivaldybės turi pareigą atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Teisėjų kolegija pažymi, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius šių sąlygų visumą: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų/ neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią įvertinti ir materialiai kompensuoti yra ypatingai sunku, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti - tokią būseną galima tik iš naujo sukurti. Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu. Materiali kompensacija savo turiniu iš esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta, turinio, todėl pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos. Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą). Iš esmės analogiška nuostata suformuluota ir LVAT praktikoje, kuris yra konstatavęs, jog neturtinės žalos atlyginimas yra glaudžiai susijęs su idėjos, jog pareiškėjas turėtų likti indiferentiškas toms pasekmėms, kurias sukėlė neteisėti valstybės pareigūnų veiksmai, po to, kai ši žala buvo teisingai atlyginta, įgyvendinimu. Kitaip tariant, pareiškėjo, kuris patiria neturtinę žalą, statusas ex post turėtų kiek įmanoma labiau prilygti jo susikurtai gerovei ex ante (žr. LVAT 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1897/2008). Pažymėtina, jog visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principo taikymui neturtinės žalos nustatymo (įvertinimo) atvejau svarbu tai, kad neturtinė žala yra skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai.

Teismų praktikoje (žr. 2007 m. birželio 26 d. LVAT sprendimą administracinėje byloje Nr. A14 – 653/07; 2008 m. balandžio 16 d. LVAT sprendimą administracinėje byloje Nr. A444 – 619/08; Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14); 2010 m. birželio 23 d. LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A858 – 940/2010) taip pat laikomasi nuostatos, jog neturtinės žalos įrodinėjamas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma. Todėl ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai. Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas.Tokiais atvejais bylą nagrinėjantis teismas turi vadovautis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstu visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.

Teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tada, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra intensyvūs, nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu (žr. 2006 m. gegužės 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2006; 2007 m. lapkričio 15 d. LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje iš esmės nėra ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, ginčas kyla dėl jų teisinio vertinimo.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, jog NŽT Vilniaus žemėtvarkos skyrius nesilaikė NŽT direktoriaus 2011 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3)-9 nustatyto (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės žemėtvarkos projekto parengimo terminoir tuo pažeidė NŽT nuostatų 15 punktą, gero administravimo principą ir pareiškėjos teisėtus lūkesčius.

Teisėjų kolegija tokiam vertinimui iš esmės pritaria. Nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad NŽT direktoriaus 2011 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3)-9 buvo numatyta, kad (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės žemėtvarkos projektas privalo būti parengtas iki 2011 m. birželio 1 d. NŽT 2011 m. balandžio 28 d. rašte Nr. 1SS-(9.5)-940 (b.l. 7-10) taip pat aiškiai nurodyta pirmiu minėta data, šiuo raštu pareiškėjai valstybės institucija sukūrė teisėtą lūkestį, kad žemėtvarkos projekto rengimas bus baigtas iki 2011 m. birželio 1 d.

Nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad minėtas žemėtvarkos projektas iki nurodytos datos, taip pat iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos priimtas nebuvo. Atsakovo atstovas taip pat nepateikė duomenų, kad toks projektas būtų parengtas ir patvirtintas po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo momento.

Nors atsakovo atstovas apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmiau minėto termino nebuvo laikytasi dėl objektyvių priežasčių, teisėjų kolegija tokį argumentą atmeta kaip nepagrįstą. Atsakovo atstovas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2010 m. balandžio 14 d. nutarimu Nr. 411 sumažino Europos centro kraštovaizdžio draustinio plotą ir taip padidino laisvos valstybinės žemės fondą, tačiau pažymėtina, kad minėtas 2011 m. sausio 21 d. NŽT direktoriaus įsakymas Nr. 1P-(1.3)-9 buvo priimtas jau po minėto Vyriausybės nutarimo priėmimo, taigi NŽT generaliniam direktoriui įvertinus ir laiką, būtiną atlikti veiksmus įgyvendinant 2010 m. balandžio 14 d. Vyriausybės nutarimą. Tokią išvadą patvirtina ir minėto NŽT 2011 m. balandžio 28 d. rašto Nr. 1SS-(9.5)-940 turinys, kuriame pirmiau minėto Vyriausybės nutarimo priėmimas nurodytas kaip priežastis, dėl kurios (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės žemėtvarkos projektas nebuvo parengtas anksčiau.

Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde nurodo, kad žemėtvarkos projektų rengimas yra ilgas ir sudėtingas procesas, tačiau teisėjų kolegija šiuo aspektu pažymi, jog (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės žemėtvarkos projektas buvo pradėtas rengti dar 2006 m., t. y. Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 2.3-10198-41 (b. l. 37-40). Taigi iki pareiškėjos kreipimosi į pirmosios instancijos teismą kreipimosi dienos 2012 m. spalio 15 d., minėtas žemėtvarkos projektas jau buvo rengiamas šešerius metus. Nors 2006 m. spalio 20 d. įsakymo Nr. 2.3-10198-41 3.2 punkte nurodyta pirminė projektavimo darbų užbaigimo data – 2007 m. kovo 29 d., nėra duomenų, kad šis projektas būtų patvirtintas iki šiol. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip nurodė atsakovo atstovas atsiliepime į skundą (b.l. 31), NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2012 m. spalio 16 d. įsakymu buvo nustatytas dar vienas aptariamo žemėtvarkos projekto rengimo pabaigos terminas – 2012 m. gruodžio 31 d. (b.l. 83), tačiau, kaip minėta, atsakovo atstovas byloje nepateikė įrodymų, kad toks projektas būtų patvirtintas.

Teisėjų kolegijos vertinimu atsakovo atstovas nepateikė argumentų ir įrodymų, pagrindžiančių, kad (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės žemėtvarkos projekto iki 2011 m. birželio 1 d. nebuvo galima parengti dėl objektyvių, nuo atsakovo atstovo ar jo padalinių valios nepriklausiusių, priežasčių. Atsakovo atstovas byloje pateikė tik abstrakčius pasvarstymus apie projektavimo proceso sudėtingumą, tačiau nenurodė konkrečių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, todėl šis argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Nors atsakovo atstovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino NŽT direktoriaus 2011 m. sausio 21 d. įsakymo Nr. 1P-(1.3)-9 reikšmės, toks argumentas nepagrįstas. Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 3D-717, 13.4 punkte nurodyta, kad NŽT generalinis direktorius leidžia įsakymus ir įsakymais tvirtinamus kitus teisės aktus, tikrina, kaip jie vykdomi, tuo tarpu Nuostatų 15 punkte numatyta, jog Nacionalinės žemės tarnybos generalinio direktoriaus pagal kompetenciją išleisti įsakymai ir kiti jais patvirtinti teisės aktai yra privalomi struktūriniams padaliniams, kitoms valstybės institucijoms, savivaldybėms, juridiniams bei fiziniams asmenims. Minėtų nuostatų turinys rodo, kad NŽT generalinio direktoriaus įsakymai nėra rekomendacinio pobūdžio, jie privalomi juose nurodytiems subjektams.

Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad atsakovo atstovas nepateikė duomenų, jog NŽT Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius būtų kreipęsis dėl minėto termino pratęsimo. Turint galvoje pirmiau minėtu NŽT generalinio direktoriaus įsakymu nustatytą žemėtvarkos projekto parengimo terminą, taip pat aplinkybę, kad NŽT savo rašte pareiškėjai aiškiai nurodė, iki kokios datos šis projektas bus parengtas, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad tokiais veiksmais valstybės institucija pareiškėjai sukūrė teisėtą lūkestį, kad projektas bus parengtas iki minėto termino, ir kad vadojaujantis teisės aktais jai bus atkurtos nuosavybės teisės, šis teisėtas lūkestis turi būti ginamas.

Dėl minėtų priežasčių darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo buvus neteisėtus atsakovo veiksmus.

Kiek tai susiję su neturtine žala, kaip deliktinės atsakomybės sąlyga, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams dėl aplinkybių, į kurias turi būti atsižvelgiama sprendžiant dėl neturtinės žalos buvimo ir jos dydžio, konkrečiai, pažeidimo trukmę ir vis besitęsiantį jo pobūdį, pažeistos vertybės pobūdį, tai, kad pareiškėjos teisė atkurti nuosavybės teises nėra paneigta. Atsižvelgiant į minėtas faktines aplinkybes nėra pagrindo teigti, kad pažeidimas yra mažareikšmis, smulkmeniškas, nesukeliantis pareiškėjai jokių dvasinių išgyvenimui, taip pat, kad tarp žemėtvarkos projekto nepatvirtinimo ir pareiškėjos patiriamų išgyvenimų nėra priežastinio ryšio.

Vis dėlto teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pažeistos vertybės pobūdį, tai, kad iš bylos faktinių aplinkybių matyti, jog aptariamas projektavimo procesas vyksta, taip pat į Lietuvos Respublikoje esantį pragyvenimo lygį (pagal 2011 m. birželio 1 d. galiojusį Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimą Nr. 1368 minimali mėnesinė alga buvo 800 litų), teisingumo ir protingumo principus, sprendžia, kad pareiškėjai priteistinas 1000 lt (vieno tūkstančio litų) neturtinės žalos atlyginimas.

Dėl pirmiau nurodytų priežasčių atsakovo atstovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 11 d. sprendimas keistinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 11 d. sprendimo rezoliucinės dalies 2 punktą pakeisti ir išdėstyti taip: „Pareiškėjai K. R. iš Lietuvos Valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, priteisti 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) neturtinei žalai atlyginti“.

Likusią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Ričardas Piličiauskas

Dainius Raižys