233a30fe-458d-4e33-b575-ae6ddf43779c · Å iaulių apylinkės teismas

? Civilinė byla Nr. e2YT-8541-251/2018 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03897-2018-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.1.; 3.2.6.1.; 3.4.5.2. (S) Å IAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugsėjo 20 d. Å iauliai Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų teisėja Gema JanuÅ¡ienė, sekretoriaujant Rasai Jonaitienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui B. Å ., jo atstovei advokatei Laurai Timinskaitei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo B.

Å . pareiÅ¡kimÄ suinteresuotam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas B. Å . kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, praÅ¡o teismo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jis priėmė visÄ palikimÄ , atsiradusį po jo tėvo B. Å . bei motinos M. Å . mirties, faktiÅ¡kai pradėjęs turtÄ valdyti.

PareiÅ¡kėjas B. Å . gimė (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėjo tėvai buvo B. Å . bei M. Å . (B.). PareiÅ¡kėjo tėvai daugiau vaikų neturėjo. PareiÅ¡kėjo tėvai nuo 1940 metų nuosavybės teise valdė gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Minėtas gyvenamasis namas įregistruotas nekilnojamojo turto registre B. Å . (pareiÅ¡kėjo tėvo) vardu. Taip pat PareiÅ¡kėjo tėvams buvo suteiktas žemės sklypas , esantis (duomenys neskelbtini), tačiau Å¡iai dienai jis nėra įregistruotas juridinių asmenų registre bei nėra atlikti tikslieji kadastriniai matavimai.

Å ias aplinkybes patvirtina VÄ® „Registrų centras“ iÅ¡raÅ¡as, 1948 m. namų valdos techninės apskaitos byla, žemės mokesčio sumokėjimÄ patvirtinantys dokumentai. PareiÅ¡kėjo tėvų santuokÄ patvirtinančių įrodymų nėra pateikta, kadangi jie nėra iÅ¡likę (tai patvirtina pridedamos archyvų pažymos), tačiau faktiÅ¡kai santuoka buvo sudaryta ir tai patvirtina kiti pateikiami dokumentai, jos pareiÅ¡kėjo motinos pavardė buvo Å ., ji nurodyta ir 1940 m. namų knygoje. (duomenys neskelbtini) mirė pareiÅ¡kėjo tėvas B.

Å .. Po jo mirties visÄ turtÄ paveldėjo pareiÅ¡kėjo motina M. Å . faktiÅ¡kai pradėdama turtÄ valdyti (1964 m. redakcijos CK 587 str. 2 d.). Be to 1970-04-22 Å iaulių miesto Vykdomasis komitetas iÅ¡davė pažymėjimÄ , jog po savo vyro B. Å . mirties turtÄ paveldėjo žmona M. Å .. (duomenys neskelbtini) mirė pareiÅ¡kėjo motina M. Å .. Po motinos mirties pareiÅ¡kėjas liko gyventi tėvų name, jį iÅ¡laikė ir prižiÅ«rėjo, taigi priėmė palikimÄ po tėvų mirties faktiÅ¡kai pradėdamas jį valdyti.

Tai patvirtina ir 1983-02-22 Å iaulių miesto Vykdomojo komiteto iÅ¡duotas pažymėjimas, jog B. Å . paveldėjo turtÄ po mirties. PareiÅ¡kėjas iki tėvų mirties gyveno kartu su jais, o po jų mirties jis vienintelis priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdamas jį valdyti, tiek nekilnojamÄ jį turtÄ , tiek ir visÄ likusį tėvų kilnojamÄ jį turtÄ , asmeninius daiktus. Tėvo mirties dienÄ pareiÅ¡kėjui buvo 12 metų, o motinos mirties dienÄ buvo 32 metai. Tuo metu pareiÅ¡kėjas neiÅ¡manė teisinių dalykų, jam niekas nepaaiÅ¡kino, kad jis, kaip vienintelis iÅ¡ įpėdinių, faktiÅ¡kai pradėjęs valdyti paveldėtÄ turtÄ , turi kreiptis į notarÄ .

PareiÅ¡kėjo iÅ¡silavinimas – aÅ¡tuonios klasės vidutinėje mokykloje ir 3 klasės vakarinėje mokykloje. jis stokojo teisinių žinių, nežinojo palikimo priėmimo procedÅ«ros, neturėjo pakankamai piniginių lėšų, be to manė, jog pakanka turėti Å iaulių vykdomojo komiteto pažymėjimÄ , patvirtinantį, kad jis paveldėjo turtÄ po tėvų mirties. Nustatyti minėtÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ yra bÅ«tina, siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ , ir tam, kad pareiÅ¡kėjas galėtų paveldėtÄ turtÄ Ä¯registruoti savo vardu bei galėtų tinkamai suformuoti ir įgytų nuosavybės teises į žemės sklypÄ , ant kurio stovi paveldėtas gyvenamasis namas.

Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas ir jo atstovas pareiÅ¡kimÄ palaikė prašė jį tenkinti visiÅ¡kai pareiÅ¡kime nurodytais motyvais. B. Å . paaiÅ¡kino, kad kai tėvas mirė mama nieko nedarė su dokumentais, jų netvarkė. Tėvai buvo nusipirkę žemės sklypÄ ir statėsi namÄ . Tėvas mirė (duomenys neskelbtini), iki mirties gyveno tame name. Po tėvo mirties jis liko gyventi su mama tame name. Po motinos mirties jis liko gyventi tame name iki Å¡iol. Yra vienintelis vaikas Å¡eimoje, rÅ«pinosi namu , mokėjo mokesčius .

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos atsiliepime (el. b. 41-43 l.) nurodė, kad neprieÅ¡tarauja pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimui. PaaiÅ¡kino, kad suinteresuotas asmuo nėra gavęs praneÅ¡imo apie galimÄ palikėjo palikimo perėjimÄ valstybei ir nėra pradėjęs jokių paveldėjimo procedÅ«rų. NeprieÅ¡tarauja, kad bÅ«tų patenkintas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas, jei visapusiÅ¡kai ir pilnai iÅ¡nagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiÅ¡kėjas priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdamas jį valdyti.

Prašė bylÄ nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, atidėti teismo posėdžio neprašė. Atsižvelgiant į tai, civilinė byla iÅ¡nagrinėta iÅ¡ esmės (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 247 str. 2 d.). Liudytoja D. Å . teismui paaiÅ¡kino, kad B. Å . yra jos kaimynas. Ji pažinojo B. Å . mamÄ , dabar B. Å . name gyvena vienas , prižiÅ«ri namÄ , nežinojo, kad jis nesusitvarkė namo dokumentų. PareiÅ¡kimas tenkintinas.

Iš pareiškimo ir byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjo B. Š. tėvas buvo B. Š. bei motina M. Š. (Briedytė) ( b.l 12 .) (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas B. Š., ( 14 b.l ). (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina M. Š.,(13, b. l.). Po jos mirties atsirado palikimas, gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini)., kuris buvo įregistruotas B. Š. (tėvo) vardu. (10- 11 b. l.), Įregistravimo pagrindas 1949-12-23 DŽDT Vykdomojo komiteto sprendimas Nr. 49 .

IÅ¡ 2017-10-31 Å iaulių miesto VI-jo notaro biuro notarės pažymos matyti , kad mirusių B. Å . ir M. Å . paveldėjimo byla nėra užvesta, (16 b. l.). Pateikta pažyma apie asmens deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ Ä¯rodo tai, kad pareiÅ¡kėjas buvo deklaravęs savo gyvenamÄ jÄ vietÄ adresu (duomenys neskelbtini). (15 b. l.). IÅ¡ pateiktų kvitų ir apmokėtų sÄ skaitų kopijų matyti, kad buvo apmokamos paslaugos, teikiamos namui, esančiam (duomenys neskelbtini). (26, -34 b. l.). Å iaulių miesto Vykdomojo komiteto pažymėjimai, pateikta 1940 m. namų knyga taip pat patvirtina, jog pareiÅ¡kėjo Å¡eima ir pats pareiÅ¡kėjas visÄ laikÄ gyveno (duomenys neskelbtini).

Pridedami dokumentai taip pat patvirtina, jog pareiÅ¡kėjas gyvenamÄ jį namÄ iÅ¡laikė, mokėjo visus komunalinius bei eksploatacinius mokesčius (elektra, ryÅ¡ys, ir kt.). PareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes, kad jis iÅ¡ karto po motinos mirties priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdamas jį valdyti, t. y., liko toliau gyventi name, tvarkėsi, jį prižiÅ«rėjo, mokėjo mokesčius patvirtino ir liudytoja D. Å .. Paveldėjimas yra laikomas universaliu ir tiesioginiu mirusio asmens teisių perėmimu, kadangi visos mirusiojo turtinės teisės ir pareigos pereina įpėdiniui tiesiogiai, neperduodant jų prieÅ¡ tai kokiam kitam asmeniui.

Dėl to paveldint turi bÅ«ti priimamas visas palikimas ir, priėmus bent jo dalį, negalima atsisakyti ir kitos dalies, nes palikimas nedalijamas, o priėmimas yra tiesioginio, negrįžtamo ir besÄ lygiÅ¡ko pobÅ«džio (1964 m. CK 587 str. 1 d.). Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo bÅ«du jo įpėdiniams. Ä®pėdinis laikomas priėmusio palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti (1964 m. CK 587 str. 2 d.). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (1964 m.

CK 569 str. 1 d.). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimÄ ir prasideda termino priimti palikimÄ eiga – 6 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 str. 3 d.). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios iÅ¡reiÅ¡kimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimÄ Ä¯gyti visas teises į palikimÄ ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iÅ¡ palikimo. B. Å . testamento nepaliko, jo sutuoktinė M.

Å . iÅ¡ karto po palikėjo mirties priėmė mirusio sutuoktinio palikimÄ , nes toliau naudojosi nekilnojamuoju turtu, juo rÅ«pinosi, mokėjo privalomus mokėti mokesčius, t. y. palikimÄ priėmė pradėjus faktiÅ¡kai jį valdyti, ir Å¡ie veiksmai buvo atlikti per nustatytÄ terminÄ - 6 mėn. nuo palikėjo mirties, tačiau laiku į notarÄ nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusio sutuoktinio turtÄ negavo. M. Å . turto priėmimas, pradedant faktiÅ¡kai jį valdyti ir juo rÅ«pinantis, kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (1964 m.

CK 587 str. 2 d.).Kaip matyti iÅ¡ pareiÅ¡kimo ir prie jo pridėtų raÅ¡ytinių įrodymų, po (duomenys neskelbtini) mirusio pareiÅ¡kėjo tėvo B. Å ., visÄ turtÄ paveldėjo pareiÅ¡kėjo motina M. Å . faktiÅ¡kai pradėdama turtÄ valdyti (1964 m. redakcijos CK 587 str. 2 d.). Be to 1970-04-22 Å iaulių miesto Vykdomasis komitetas iÅ¡davė pažymėjimÄ , jog po savo vyro B. Å . mirties turtÄ paveldėjo žmona M. Å .. ( b.l 25). Po palikėjos M. Å . mirties atsirado palikimas. M. Å . turi pirmos eilės įpėdinį – pareiÅ¡kėjÄ B.

Å . PareiÅ¡kėjas B. Å ., mirus motinai, pradėjo faktiÅ¡kai valdyti palikėjos turtÄ , nes liko gyventi name, esančiame (duomenys neskelbtini), naudojosi mirusiosios asmeniniais daiktais, iÅ¡laikė namÄ , mokėjo privalomus mokėti mokesčius už namui teikiamas paslaugas, naudojosi žemės sklypu. Teise valdyti šį turtÄ pareiÅ¡kėjas naudojasi iki Å¡iol atvirai, prižiÅ«ri namÄ , Tam, kad įpėdinis įgytų palikimÄ , jis turi šį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvÅ«s valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į palikimÄ .

Taigi palikimo priėmimu pripažįstamas įpėdinio valios iÅ¡reiÅ¡kimas veiksmais, liudijančiais sutikimÄ ir siekį įgyti visas teises į palikimÄ ir prisiėmimÄ visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iÅ¡ palikimo. Ä®statymo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 str. 2 d.).

Palikimo priėmimas yra vienaÅ¡alis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtÄ (CK 1.63 str. 1 d.). Ä®statyme tiesiogiai nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdamas jį valdyti, jeigu jis juo rÅ«pinasi kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiÅ«ri, moka mokesčius ir pan.) (CK 5.51 str.1 d.). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiÅ¡kai pradėjus turtÄ valdyti atvejis yra individualus, todėl, sprendžiant, ar įpėdinis, priėmęs tam tikrÄ ar kelis palikėjo daiktus, daiktines teises, priėmė palikimÄ ar ne, teismui reikia įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes, konkretaus įpėdinio elgesį, jam šį daiktÄ ar daiktines teises priėmus, kitų įpėdinių požiÅ«rį ir vertinimÄ dėl atitinkamų daiktų, daiktinių teisių paėmimo, to paėmimo aplinkybes ir pan.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ , reikia paminėti, kad „pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį vienas iÅ¡ bÅ«dų priimti palikimÄ â€“ tai faktiÅ¡kai pradėti paveldimÄ turtÄ valdyti. Å is veiksmas turi bÅ«ti atliktas per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis), ir jo teisinė reikÅ¡mė yra ta, kad jį atlikęs įpėdinis tampa paveldėto turto savininku nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 5 dalis, 568 straipsnis).<...> Faktinis palikimo priėmimas reiÅ¡kia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtÄ nuosavybės teise.

Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš:

1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobÅ«džio. Veiksmų faktas reiÅ¡kia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiÅ¡kai – įpėdinis perima mirusiojo turtÄ ir pradeda jį valdyti. Å iuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai bÅ«tų teisiÅ¡kai įforminti, t. y. įpėdiniui nebÅ«tina kreiptis į notarÄ su pareiÅ¡kimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo, į teismÄ dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas.

Veiksmų pobÅ«dis – tai įpėdinio aktyvÅ«s veiksmai, iÅ¡ kurių matyti, kad jis perimtÄ turtÄ valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtÄ , juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panaÅ¡aus pobÅ«džio veiksmus). PalikimÄ sudaro palikėjo turtas, t. y. jo prievolės, teisės ir pareigos. Jos gali bÅ«ti materialinio ar procesinio teisinio pobÅ«džio Ä®pėdiniui atlikus faktinius palikimo priėmimo veiksmus, kyla teisinė pasekmė – jam atsiranda nuosavybės teisė į palikimÄ (1964 m.

CK 587 straipsnio 5 dalis), jis įgyja teisę įforminti nuosavybę įstatymų nustatyta tvarka ir ginti jÄ nuo pažeidimų teisme.“ (2007-12-21 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007). Tai reiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėjas palikimÄ priėmė pradėjęs faktiÅ¡kai jį valdyti, ir Å¡ie veiksmai buvo atlikti per nustatytÄ terminÄ â€“ 6 mėnesius nuo palikėjos M. Å . mirties, tačiau pareiÅ¡kėjas laiku į notarÄ nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusiosios turtÄ ir turtines teises negavo.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus tik tada, kai pareiÅ¡kėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. BÅ«tent kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, pareiÅ¡kėjui nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimÄ patvirtinančius dokumentus. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas mirusiosios motinos M. Å . palikimÄ priėmė per įstatymo nustatytÄ terminÄ palikimui priimti, pradėjęs faktiÅ¡kai jos turtÄ valdyti, todėl nustatytinas Å¡is juridinę reikÅ¡mę turintis faktas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Å io fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 str., 259 str., 260 str., 263 str., 270 str., 307 str. 1 d., 448 str., teismas n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kimÄ tenkinti.

1. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , jog (duomenys neskelbtini) mirus B. Å . jo sutuoktinė M. Å ., mirusi (duomenys neskelbtini) po savo vyro B. Å . mirties priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdama valdyti paliktÄ turtÄ ; 2.Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , jog pareiÅ¡kėjas B. Å ., a.k (duomenys neskelbtini) po motinos M. Å . mirties, mirusios (duomenys neskelbtini), priėmė palikimÄ , pradėdamas faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ ; Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti. Sprendimui įsiteisėjus grÄ Å¾inti pateiktus namų knygos orinalus. Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Å iaulių apygardos teismui per Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mus. Teisėja Gema JanuÅ¡ienė