2016-07-19 Nr. AB-14929-3-65-3-00100-2015-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1474-756/2016

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00100-2015-6

Procesinio sprendimo kategorija 1.2, 16.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. liepos 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo skirti tarnybinę nuobaudą panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. S. kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 2–3), prašydamas panaikinti atsakovo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Panevėžio AVPK) viršininko 2015 m. balandžio 2 d. įsakymą Nr. 50-TE-191, kuriuo jam paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog policijoje dirba nuo 1993 m. rugpjūčio 1 d., šiuo metu eina Panevėžio AVPK Kupiškio rajono policijos komisariato (toliau – ir Kupiškio rajono PK) kriminalinės policijos skyriaus operatyvinės grupės vyresniojo tyrėjo pareigas. 2015 m. sausio 22 d. nuo 9.00 val. iki 2015 m. sausio 23 d. 9.00 val. dirbo Panevėžio apskrities VPK Kupiškio rajono PK operatyvinėje grupėje. Kadangi 2015 m. sausio 22 d. darbo grafike nebuvo numatyta operatyvaus valdymo grupės vyresniojo postinio, turėjo vykdyti ir jo funkcijas. 2015 m. sausio 22 d. 16.56 val. buvo gautas telefoninis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje, adresu Kupiškio r., (duomenys neskelbtini) (ROIK 0115000038181), todėl jis išsiuntė į šį įvykį vienintelį dirbusį patrulių ekipažą. 17.05 val. buvo gautas telefoninis pranešimas (ROIK 0115000038192), kad prie piliakalnio du vyrai važinėja keturračiais.

Kadangi policijos komisariate po 17 val. pareiškėjas dirbo vienas, nuvykti patikrinti šio pranešimo iš karto neturėjo galimybės. Apie 17.15 val. kelių policijos grupės specialistas D. B. ir operatyvinės grupės tyrėja O. T., baigę darbą pagal atskirą darbo planą, susijusį su euro įvedimu, grįžo į policijos komisariatą. Kadangi pareiškėjas vykdė ir operatyvaus valdymo grupės vyresniojo postinio funkcijas, paprašė O. T., kad ši pabūtų budėtojų dalyje prie telefono, kol pareiškėjas kartu su D. B. nuvyks patikrinti pranešimo, dėl po piliakalnį važinėjančių keturračių.

Jam išvykus, 17.40 val. į policijos komisariatą kreipėsi R. P., kuri paaiškino, kad jos sūnų K. G., Kupiškio P. M. progimnazijoje sužalojo 8 klasės moksleiviai. Šį pranešimą užregistravo O. T. (ROIK 0115000038260). Kai pareiškėjas grįžo į policijos komisariatą, O. T. jį informavo apie užregistruotą R. P. pranešimą, taip pat paaiškino, kad R. P. išvyko į Panevėžio ligoninę su sūnumi apžiūrai ir grįžusi iš jos atvyks į policijos komisariatą parašyti pareiškimo. Pareiškėjas pažymėjo, jog iki darbo pabaigos R.

P. taip ir nesikreipė į policijos komisariatą. 2015 m. vasario 3 d. į policijos komisariatą kreipėsi R. P. su prašymu, kuriame nurodė, kad sūnus incidento mokykloje metu patyrė raktikaulio lūžį, tačiau moksleivių tėvai žada atlyginti moralinę ir turtinę žalą, dėl to pretenzijų jiems neturinti ir nori iš policijos komisariato gauti pažymą, kad nebus patraukti tėvai ir vaikai baudžiamojon atsakomybėn. Remiantis šiuo kreipimusi, 2015 m. vasario 11 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-08947-15 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą – dėl tyčinio mažamečio sužalojimo.

Tačiau nuo įvykio registracijos dienos pareiškėjui buvo žinomos įvykio aplinkybės ir buvo aišku, kad R. P. sūnus K. G. tos pačios mokyklos moksleivių buvo sužalotas ne tyčia, o dėl neatsargumo. Vaikai dūko, vienas iš moksleivių netyčia užgriuvo ant K. G. ir taip jį sužalojo. Todėl mano, kad šis įvykis turėjo būti kvalifikuotas pagal BK 139 straipsnio 1 dalį – nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo. BK 139 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 407 straipsnyje nurodoma, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 139 straipsnio 1 dalyje priskiriamos privataus kaltinimo bylų kategorijai. 2015 m. sausio 22 d. R. P. atvyko į policijos komisariatą ir žodžiu pranešė apie mokykloje sužalotą sūnų ir išvyko į ligoninę. Jai buvo pasakyta, kad grįžus iš ligoninės, ji atvyktų į policijos komisariatą išsiaiškinti dėl tolimesnės tyrimo eigos, tačiau ji daugiau į policijos komisariatą nesikreipė, jos skundas ar jos teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas gautas nebuvo.

Pareiškėjo manymu, dėl iš karto nepradėto ikiteisminio tyrimo pasielgė teisingai, nes neturėjo tam jokio pagrindo, minėtų teisės aktų reikalavimų nepažeidė, dėl ko tarnybinė nuobauda jam paskirta nepagrįstai.

Teismo posėdyje pareiškėjas paaiškino, kad jis objektyviai neturėjo galimybių 2015 m. sausio 22 d. tinkamai reaguoti į gautą R. P. pranešimą, nes nuo 17 val. policijos komisariate dirbo tik jis ir dar vienas policijos ekipažas. Kita vertus, pareiškėjo nuomone, tokio pobūdžio pranešimai tikslinami, tiriami privataus kaltinimo tvarka ar gavus prokuroro reikalavimą. Įvykio aplinkybės pagal R. P. pranešimą buvo aiškios, todėl jis nesiėmė jokių priemonių jas tikslinti ir jokio papildomo dokumento dėl to nesurašė.

Atsakovas Panevėžio AVPK su skundu nesutiko ir atsiliepime (b. l. 8–10) prašė pareiškėjo skundo netenkinti.

Atsakovas nurodė, kad tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas 2015 m. vasario 10 d. pagal 2015 m. vasario 9 d. Panevėžio AVPK Kupiškio rajono PK Viešosios policijos skyriaus viršininko L. D. tarnybinį pranešimą Nr. 50-PR2-7215. Jame buvo nurodyta, kad 2015 m. vasario 3 d. į Panevėžio AVPK Kupiškio rajono PK kreipėsi R. P., norėdama gauti informaciją apie policijos atliekamą tyrimą dėl sužaloto jos mažamečio sūnaus. Tačiau R. P. informacija apie tyrimą nebuvo suteikta, nes jokio tyrimo nebuvo atlikta, jokios medžiagos nerasta.

Patikrinęs informaciją Policijos registruojamų įvykių registre (toliau – ur PRĮR), L. D. nustatė, kad R. P. pranešimą 2015 m. sausio 22 d. 17.44 val. užregistravo Panevėžio AVPK Kupiškio rajono PK kriminalinės policijos skyriaus operatyvinės grupės vyresnysis tyrėjas A. S.. A. S. 2015 m. vasario 23 d. pasirašytinai buvo įteiktas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo, įtariant jį pažeidus Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punkto, Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktų, Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 9 dalies 3 punkto, pareigybės aprašymo 7.1. ir 7.2. punktų reikalavimus.

A. S. 2015 m. vasario 25 d. tarnybiniu pranešimu teikė paaiškinimus. Atsakovas pažymėjo, kad tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, jog Panevėžio AVPK Kupiškio rajono PK 2015 m. sausio 22 d. 17.44 val. registruota informacija ROIK 0115000038260. Pranešėja – R. P. informavo, jog jos nepilnametį sūnų K. G. Kupiškyje, (duomenys neskelbtini), pertraukos metu sužalojo Kupiškio P. M. progimnazijos 8 klasės moksleiviai. Iš PRĮR duomenų matyti, kad minėtą informaciją įregistravo pareiškėjas A. S.. PRĮR skiltyje „Papildoma informacija apie patikrinimą“ įrašyta, kad informacija tikslinama. 2015 m. vasario 3 d., kuomet R.

P. kreipėsi į Panevėžio AVPK Kupiškio rajono PK, norėdama gauti informaciją apie policijos atliekamą tyrimą dėl sužaloto jos mažamečio sūnaus, paaiškėjo, kad pagal jos pranešimą jokia medžiaga nesurinkta. Patikrinus informaciją, įvestą PRĮR nuo 2015 m. sausio 22 d. 9 val. iki 2015 m. sausio 23 d. 9 val., užfiksuota 11 informacinių pranešimų, iš jų į 5 pranešimus patrulių pajėgos nebuvo siųstos, į 4 pranešimus vyko patrulių ekipažai, į 2 vyko pareiškėjas A. S. – 17.05 val. dėl pranešimo apie po Kupiškio piliakalnį važinėjančius keturračius ir 20.11 val. dėl smurto artimoje aplinkoje, adresu Kupiškio r., (duomenys neskelbtini).

Kadangi A. S. per tarnybos laiką nuo 2015 m. sausio 22 d. 9 val. iki 2015 m. sausio 22 d. 9 val. buvo išvykęs į 2 įvykius pagal PRĮR įvestus pranešimus, turėjo užtektinai laiko ir galimybių tinkamai reaguoti į R. P. pranešimą, patikslinti informaciją, surinkti būtiną tyrimo medžiagą. Pareiškėjas A. S., 2015 m. sausio 22 d. dirbęs Panevėžio AVPK Kupiškio rajono PK, gavęs apie sužalotą nepilnametį asmenį pranešimą, kuris priskirtas C kategorijai ir į kurį reikia reaguoti ne vėliau kaip per 60 min., į įvykio vietą neišsiuntė policijos pajėgų, neužtikrino policijos pajėgų operatyvaus reagavimo į gaunamą informaciją apie nusikaltimą, nesiėmė neatidėliotinų priemonių apsaugoti įvykio vietai ir įrodymams, nustatyti įvykio liudininkų, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį nusikalstamą veiką, išsiaiškinti kitas įvykio aplinkybes.

Atsakovas pabrėžė, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda buvo skirta ne už ikiteisminio tyrimo nepradėjimą, bet už nereagavimą į gautą pranešimą apie padarytą nusikalstamą veiką.

Teismo posėdyje, vykusiame 2015 m. liepos 23 d., atsakovo Panevėžio AVPK atstovas R. V., iš esmės remdamasis atsiliepime nurodytais motyvais ir argumentais, prašė pareiškėjo skundą atmesti. R. V. papildomai nurodė, kad gavus pranešimą apie padarytą nusikalstamą veiką, ne visais atvejais yra pakankamas pagrindas iš karto pradėti ikiteisminį tyrimą. Tokiais atvejais, pirma, tikslinami duomenys ir tik tada spendžiama, ar pradėti ikiteisminį tyrimą. Atsakovo atstovo nuomone, pareiškėjas privalėjo bent susisiekti su R. P., patikslinti jos mažamečio sūnaus sužalojimo aplinkybes ir surašyti motyvuotą tarnybinį pranešimą, tačiau to nepadarė. Pareiškėjas nebūtų laikomas pažeidusiu išvadoje nurodytus teisės aktus, jeigu jis būtų patikslinęs šio įvykio aplinkybės ir vėliau, nepaisant to, kad R. P. pranešimas, pagal reagavimo į pranešimus apie nusikalstamas veikas, kitus teisės pažeidimus ar įvykius taisykles, priskirtinas C kategorijos pranešimams apie įvykį, į kurį privalu reaguoti ne vėliau nei per 60 min.

II. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2015 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu (b. l. 34–42) pareiškėjo A. S. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjui Panevėžio AVPK Kupiškio rajono PK kriminalinės policijos skyriaus operatyvinės grupės vyresniajam tyrėjui A. S. Panevėžio AVPK viršininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 27 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 50-IS-30, 2015 m. balandžio 2 d. priėmė įsakymą Nr. 50-TE-191 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo komisarui A. S.“, kuriuo pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba už Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punkto, Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktų, Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 9 dalies 3 punkto, pareigybės aprašymo 7.1. ir 7.2. punktų reikalavimų pažeidimus. Pareiškėjas su šiuo įsakymu supažindintas pasirašytinai 2015 m. balandžio 3 d. (b. l. 4).

Nagrinėjamos bylos dalykas – atsakovo Panevėžio AVPK viršininko 2015 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 50-TE-191 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo komisarui A. S.“, kuriuo pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjas yra statutinis valstybės tarnautojas, todėl sprendžiant pareiškėjo patraukimo tarnybinėn atsakomybėn pagrįstumo klausimą, taikytinas Vidaus tarnybos statutas (toliau – ir Statutas), patvirtintas 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 (akto redakcija, galiojusi nuo 2013 m. gruodžio 30 d. iki 2015 m. balandžio 3 d.). Statuto V skirsnio nuostatos įtvirtina pagrindinius vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybės principus, nustato skiriamų tarnybinių nuobaudų rūšis, kriterijus, kuriais turi būti vadovaujamasi skiriant tarnybinę nuobaudą, nuobaudų skyrimo terminus ir tvarką, kuri detaliau reglamentuota Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) nuostatomis, vidaus reikalų ministro 2013 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. 1V-720 išdėstytomis nauja redakcija (galiojanti nuo 2013 m. rugpjūčio 28 d.).

Tarnybinės atsakomybės inter alia tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas (Statuto 25 str. 1 d., 26 str. 1 d., Tvarkos aprašo 3 p.). Tarnybinis nusižengimas – tai Vidaus tarnybos statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu (Statuto 2 str. 6 d.). Statuto 26 straipsnio 1 dalis numato, kad skiriant tarnybines nuobaudas atsižvelgiama į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Korupcijos prevencijos įstatyme ar į Kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją. Tarnybinio nusižengimo sudėtis: neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių (Tvarkos aprašo 3 p.). Tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Tik esant šių elementų visumai, galima konstatuoti, kad yra tarnybinis nusižengimas, sukeliantis tarnybinę atsakomybę. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas statutinis valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų Statute, pareigybių aprašymuose, teisės aktuose, reglamentuojančiuose policijos veiklą, viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis adm. byloje Nr. A520-3015/2012; 2013 m. kovo 14 d. nutartis adm. byloje Nr. A492-577/2013; 2015 m. liepos 13 d. nutartis adm. byloje Nr. A-1670-662/2015).

Pagal Tvarkos aprašo 28 punktą, pagrindas tarnybinei nuobaudai skirti yra tarnybinio patikrinimo išvada. Reikalavimus tarnybinio patikrinimo išvados turiniui nustato Tvarkos aprašo 13 punktas. Pagal LVAT suformuotą praktiką, tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiantis priimamas individualus administracinis aktas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra šio akto motyvuojamoji dalis. Todėl sprendžiant dėl įsakymo, kuriuo pareigūnui paskirta tarnybinė nuobauda, pagrįstumo, yra vertinamas jo sudedamosios dalies – tarnybinio patikrinimo išvados – turinys, tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumas ir padarytų išvadų pagrįstumas.

Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyti įrodymai patikrinami, juos įvertinant pagal įrodymų administracinėje byloje įvertinimo taisykles (LVAT 2010 m. gegužės 24 d. nutartis adm. byloje Nr. A146-700/2010, 2013 m. kovo 14 d. nutartis adm. byloje Nr. A492-577/2013). Be to, būtina nustatyti, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas padarė veikas (ir kokias konkrečiai), kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių (LVAT 2013 m. kovo 12 d. nutartis adm. byloje Nr. A438-384/2013).

Teismas, siekdamas priimti objektyvų sprendimą, gali tirti byloje naujus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tarnybinio patikrinimo metu egzistavusias ir su nagrinėjamais pažeidimais susijusias aplinkybes, tačiau tarnybinio nusižengimo tyrimo ribos negali būti plečiamos (2013 m. kovo 14 d. nutartis adm. byloje Nr. A492-577/2013). Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp bylos šalių taisyklę, kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi (ABTĮ 23 str. 2 d. 6 p., 57 str. 4 d., 72 str.). Pažymėtina, jog valstybės tarnybos teisinių santykių srityje įrodinėjimo našta dėl neigiamų pasekmių valstybės tarnautojui taikymo paprastai perkeliama darbdaviui.

Valstybės tarnautojas yra tarnybos teisinių santykių silpnesnioji šalis, o tarnybos teisiniai santykiai yra jautrūs, vertinant socialiniu aspektu. Atsižvelgiant į tai, būtent darbdaviu esantis viešojo administravimo subjektas privalo įrodyti, kad yra pagrindas taikyti drausminę atsakomybę valstybės tarnautojui, atleisti jį iš pareigų, perkelti į kitas pareigas, ir pan. (žr. LVAT 2011 m. vasario 17 d. nutartį adm. byloje Nr. A62-773/2011; 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartį adm. byloje Nr. A62-2207/2011; 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartį adm. byloje Nr. A552-2712/2012).

Taigi ginčo atveju būtent atsakovas, kuris ginčijamu įsakymu skyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą už tai, kad jis pažeidė Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punkto, Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktų, Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 9 dalies 3 punkto, pareigybės aprašymo 7.1. ir 7.2. punktų reikalavimus, turi įrodyti, kad yra pagrindas pareiškėjui taikyti drausminę atsakomybę.

Remiantis tarnybinio patikrinimo medžiaga dėl neatlikto tyrimo ir nesurinktos medžiagos, nustatyta, kad pareiškėjas A. S. yra Panevėžio AVPK Kupiškio rajono PK kriminalinės policijos skyriaus operatyvinės grupės vyresnysis tyrėjas. 2015 m. sausio 22 d., nuo 9.00 val. iki 2015 m. sausio 23 d. 9.00 val. pareiškėjas dirbo Panevėžio AVPK Kupiškio rajono PK operatyvinėje grupėje – be tiesioginių operatyvinės grupės vyresniojo tyrėjo funkcijų, 2015 m. sausio 22 d. nuo 7.00 val. iki 19.00 val. vykdė ir operatyvaus valdymo grupės vyresniojo postinio funkcijas. 2015 m. sausio 22 d. R. P. atvyko į Panevėžio AVPK Kupiškio rajono PK ir pranešė dėl mokykloje sužaloto jos mažamečio sūnaus. Šis pranešimas įregistruotas PRĮR 17.44 val. (ROIK 0115000038260) ir priskirtas C kategorijos pranešimams. Registre informaciją registravusiu pareigūnu nurodytas Panevėžio AVPK Kupiškio rajono PK kriminalinės policijos skyriaus operatyvinės grupės vyresnysis tyrėjas A. S.. 2015 m. vasario 3 d. į Panevėžio AVPK Kupiškio rajono PK kreipėsi R. P., norėdama gauti informaciją apie policijos atliekamą tyrimą dėl mokykloje sužaloto jos mažamečio sūnaus, tačiau informacija apie tyrimo eigą jai nebuvo suteikta, kadangi pagal minėtą pranešimą joks tyrimas nebuvo atliekamas, jokia medžiaga nesurinkta.

Panevėžio AVPK viršininko 2015 m. vasario 10 d. nurodymu, pagal 2015 m. vasario 9 d. Panevėžio AVPK Kupiškio rajono PK viešosios policijos skyriaus viršininko L. D. tarnybinį pranešimą dėl galimai įvykdyto tarnybinio nusižengimo Nr. 50-PR2-7215, pavesta atlikti tarnybinį patikrinimą ir pateikti išvadas. Atlikti tarnybinį patikrinimą 2015 m. vasario 10 d. buvo pavesta Panevėžio AVPK Kupiškio rajono PK kriminalinės policijos skyriaus viršininkui D. T., 2015 m. vasario 12 d. tęsti tarnybinį patikrinimą – Panevėžio AVPK Kupiškio rajono PK organizacinės grupės vyresniajai specialistei J. Ž.. 2015 m. vasario 24 d. pareiškėjas pasirašytinai supažindintas dėl jo atžvilgiu pradėto tarnybinio patikrinimo. Pareiškėjas 2015 m. vasario 25 d. pateikė paaiškinimą (tarnybinį pranešimą) dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo. 2015 m. kovo 5 d. tarnybinį pranešimą taip pat teikė Panevėžio AVPK Kupiškio rajono PK kriminalinės policijos skyriaus operatyvinės grupės tyrėja O. T.. 2015 m. liepos 23 d. vykusiame teismo posėdyje apklausta O. T. kaip liudytoja, teikė paaiškinimus, iš esmės analogiškus išdėstytiems tarnybinio patikrinimo metu jos teiktame tarnybiniame pranešime. O. T. patvirtino, kad 2015 m. sausio 22 d. PRĮR ji registravo R. P. pranešimą. Liudytojos teigimu, išsamesnės pirminės informacijos apie šį įvykį surinkti nebuvo galimybės, kadangi R. P. buvo labai susirūpinusi vaiko sveikata ir klausė patarimo, kaip jai tokiu atveju elgtis. O. T. siūlė, pirma, pasirūpinti sūnaus sveikata – išsikviesti medikus į namus, nuvykti į Panevėžio ligoninę, o tada atvykti į policijos komisariatą ir apie viską informuoti. Apie PRĮR įregistruotą R. P. pranešimą bei anksčiau nurodytas aplinkybes ji informavo iš įvykio grįžusį A. S..

Apibendrinus tarnybinio patikrinimo metu surinktą medžiagą nustatyta, kad A. S. per tarnybos laiką nuo 2015 m. sausio 22 d. 9.00 val. iki 2015 m. sausio 23 d. 9.00 val. buvo išvykęs į 2 įvykius pagal PRĮR įvestus pranešimus, todėl dėl R. P. pranešimo patikslinimo pareiškėjas turėjo pakankamai laiko ir galimybių. A. S. nereagavo į R. P. pranešimą, nesurinko jokios su įvykiu susijusios medžiagos, tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punkto, Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktų, Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 9 dalies 3 punkto, pareigybės aprašymo 7.1. ir 7.2. punktų reikalavimus ir padarė tarnybinį nusižengimą, todėl A. S. pasiūlyta skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą.

Byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjui buvo žinoma apie R. P. pranešimą, kuris Panevėžio AVPK Kupiškio rajono PK įregistruotas 2015 m. sausio 22 d.17.44 val. Nr. ROIK 0115000038260. Pareiškėjas skunde nurodė bei 2015 m. liepos 23 d. vykusiame teismo posėdyje akcentavo, jog pagal R. P. pranešimą įvykio aplinkybių netikslino, manydamas, jog šis įvykis, kvalifikuotinas pagal BK 139 straipsnio 1 dalį kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo, vadovaujantis BPK 407 straipsnio nuostatomis, priskirtinas privataus kaltinimo bylų kategorijai.

Be to, BK 139 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. Kadangi R. P., 2015 m. sausio 22 d. atvykusi į policijos komisariatą ir žodžiu pranešusi apie mokykloje sužalotą sūnų, išvyko į Panevėžio ligoninę dėl sūnaus apžiūros ir daugiau išsiaiškinti dėl tolimesnės tyrimo eigos į policijos komisariatą nesikreipė, prokuroro reikalavimas taip pat nebuvo gautas, todėl pareiškėjo nuomone, pradėti tyrimą jis neturėjo jokio teisinio pagrindo.

Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, jog pareigūno A. S. veiksmuose, kokybiškai nesurenkant su įvykiu susijusios medžiagos, yra tarnybinio nusižengimo sudėties požymių. Atsakovas atsiliepime taip pat pabrėžė, jog pareiškėjui tarnybinė nuobauda buvo skirta ne dėl to, kad šis, gavęs pranešimą apie nusikalstamą veiką, nepradėjo ikiteisminio tyrimo, o dėl to, kad nereagavo į gautą pranešimą, nesiaiškino įvykio aplinkybių, nesurinko jokios medžiagos. Atsakovas atsiliepime taip pat akcentavo, jog pareiškėjas, gavęs informaciją apie sužalotą nepilnametį asmenį – pranešimas priskirtas C kategorijos pranešimams apie įvykį – į įvykio vietą neišsiuntė policijos pajėgų, neužtikrino policijos pajėgų operatyvaus reagavimo į gaunamą informaciją apie nusikaltimą, nesiėmė neatidėliotinų priemonių apsaugoti įvykio vietai ir įrodymams, nustatyti įvykio liudininkų, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenis, padariusius nusikalstamą veiką, išsiaiškinti kitas įvykio aplinkybes.

Atsakovo atstovas R. V. teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad gavus pranešimą apie padarytą nusikalstamą veiką, ne visais atvejais yra pakankamas pagrindas iš karto pradėti ikiteisminį tyrimą. Tokiais atvejais, pirma, tikslinami pranešimo duomenys ir tik tada spendžiama, ar pradėti ikiteisminį tyrimą. Pažymėjo, jog BPK 168 straipsnyje yra reglamentuota, kokiais atvejai ir tvarka yra atliekamas gautų duomenų tikslinimas. Atsakovo atstovo nuomone, pareiškėjas privalėjo bent susisiekti su R. P., patikslinti jos mažamečio sūnaus sužalojimo aplinkybes ir surašyti motyvuotą tarnybinį pranešimą.

Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog pareiškėjui neatlikus R. P. pranešimo tikslinimo procedūros, jo veiksmuose yra visi tarnybinio nusižengimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės, kuriems esant yra pagrindas konstatuoti buvus tarnybinį nusižengimą, sukeliantį tarnybinę atsakomybę.

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) (akto redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. sausio 1 d.) 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, jog valstybės tarnautojai privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, pagal 4 punkto nuostatas, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis. Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo (akto redakcija, įsigaliojusi nuo 2014 m. spalio 4 d.) 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte reglamentuota, kad policijos pareigūnas privalo: gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą arba pats būdamas įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką, bei pranešti apie tai policijos įstaigai. Šio punkto reikalavimai (išskyrus reikalavimą pranešti apie tai policijos įstaigai) netaikomi policijos pareigūnui tais atvejais, kai šios pareigos vykdymas iš esmės pakenktų specialios kompetencijos policijos įstaigos uždaviniams įgyvendinti. Statuto 3 straipsnio 9 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad gavęs žinių apie padarytą teisės pažeidimą, turi nedelsdamas pranešti apie tai policijai arba kitai kompetentingai institucijai ar įstaigai, imtis neatidėliotinų priemonių įvykio vietai apsaugoti, liudytojams nustatyti, suteikti nukentėjusiesiems neatidėliotiną medicinos ar kitą būtiną pagalbą.

Panevėžio AVPK viršininko 2014 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 50-V-652 patvirtinto Kupiškio rajono policijos komisariato kriminalinės policijos skyriaus operatyvinės grupės vyresniojo tyrėjo pareigybės aprašymo 7.1. punkte nustatyta, kad šias pareigas atliekantis valstybės tarnautojas pagal kompetenciją teisės aktų nustatyta tvarka priima, registruoja ir nagrinėja fizinių ir juridinių asmenų prašymus, skundus ir pranešimus, teikia jiems informaciją, atlieka patikslinimus ir priima procesinius sprendimus, Baudžiamojo proceso įstatymo nustatytais atvejais vykdo prokurorų, teisėjų ir teismų pavedimus; pagal 7.2. punkto nuostatas – budi pagal iš anksto patvirtintą grafiką operatyvinėje grupėje ir, gavęs pranešimą apie nusikalstamą veiką, teisės aktų nustatyta tvarka išvyksta į įvykio vietą ir kvalifikuotai atlieka jos apžiūrą, kokybiškai surenka su įvykiu susijusią medžiagą, kaip grupės vyresnysis pareigūnas užtikrina paieškos ir kitų neatidėliotinų veiksmų atlikimą, kad operatyviai ir išsamiai būtų ištirta nusikalstama veika, priima sprendimus dėl tyrimo, sulaiko asmenis, esant būtinybei, įteikia pranešimus apie įtarimus, sprendžia klausimą dėl kardomosios priemonės skyrimo, duoda žodinius nurodymus, susijusius su įvykio tyrimu, kitiems operatyvinės grupės nariams (b. l. 15–17). Pažymėtina, jog su Kupiškio rajono policijos komisariato kriminalinės policijos skyriaus operatyvinės grupės vyresniojo tyrėjo pareigybės aprašymu pareiškėjas buvo supažindintas pasirašytinai 2014 m. gruodžio 29 d. (b. l. 17). Teismo vertinimu, pareigybės aprašyme aiškiai aprašyti procesiniai veiksmai, kurių šias pareigas atliekantis valstybės tarnautojas privalo imtis, gavęs pranešimą apie nusikalstamą veiką, kitą teisės pažeidimą ar įvykį.

Be to, sprendžiant dėl tarnybinio nusižengimo padarymo neveikimo forma, atsižvelgiama į tai, kad šis nusižengimas pasireiškia tuo, jog asmuo suvokia, kad teisės aktai, reglamentuojantys jo tarnybinę veiklą, reikalauja, kad jis veiktų atitinkamu būdu, tačiau jis tokių veiksmų neatlieka, t. y. lieka pasyvus, nesant objektyvių priežasčių, galinčių atimti iš jo galimybę veikti iš jo reikalaujamu būdu (2012 m. balandžio 26 d. nutartis adm. byloje Nr. A552-2013/2012; 2013 m. balandžio 11 d. nutartis adm. byloje Nr. A552-578/2013). Nustačius, jog pareigūnas objektyviai negalėjo atlikti veiksmų, kurių neatlikimu jis kaltinamas, tarnybinė atsakomybė negalima (2011 m. kovo 29 d. nutartis adm. byloje Nr. A143-642/2011).

Pasisakydamas šiuo aspektu, teismas pažymi, jog laiko pagrįstu tarnybinio patikrinimo medžiagoje suformuluotą išvadą, jog A. S. turėjo pakankamai laiko ir galimybių tinkamai reaguoti į R. P. pranešimą, patikslinti informaciją, surinkti būtiną tyrimo medžiagą. Byloje nustatyta aplinkybė, jog 2015 m. sausio 22 d. nuo 7.00 val. iki 19.00 val. pareiškėjas be savo tiesioginių funkcijų vykdė ir operatyvaus valdymo grupės vyresniojo postinio funkcijas, teismo vertinimu, yra teisiškai reikšminga, tačiau negali būti vertinama, kaip savaime šalinanti pareiškėjo atsakomybę dėl netinkamo pareigų vykdymo ar nevykdymo. Atsakovo byloje pateikti rašytiniai duomenys patvirtina, kad nuo 2015 m. sausio 22 d. 9.00 val. iki 2015 m. sausio 23 d. 9.00 val. PRĮR užfiksuota vienuolika informacinių pranešimų, iš kurių į penkis pranešimus pajėgos nesiųstos, į keturis pranešimus vyko patrulių ekipažai, ir tik į du iš jų vyko pareiškėjas. Be to, teismas nagrinėdamas bylą nenustatė objektyvių duomenų, patvirtinančių aplinkybę, jog pareigūnas negalėjo atlikti veiksmų, kurių neatlikimu jis kaltinamas.

Nors ginčo teisinius santykius reguliuoja ir Panevėžio AVPK viršininko 2012 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. 50-V-956 patvirtintos Panevėžio AVPK operatyvaus valdymo padalinių budėtojų, policijos patrulių, kelių policijos biuro pareigūnų ir operatyvinių grupių reagavimo į pranešimus apie nusikalstamas veikas, kitus teisės pažeidimus ar įvykius taisyklės, kuriose pranešimai apie įvykį pagal operatyvinių grupių reagavimo prioritetus skirstomi į A, B ir C kategorijas (b. l. 18–26), tačiau, teismo vertinimu, nagrinėjamo ginčo atveju šios taisyklės nėra aktualios. Iš tarnybinio patikrinimo išvados, skundo argumentų bei motyvų, atsakovo atstovo teismo posėdyje teiktų paaiškinimų, matyti, jog pareiškėjui tarnybinė nuobauda skirta dėl to, jog šis apskritai nereagavo į gautą pranešimą.

LVAT praktikoje yra akcentuota, jog VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose įtvirtinti reikalavimai valstybės tarnautojams yra bendro pobūdžio. Tam, kad valstybės tarnautojas galėtų būti pripažintas kaltu padarius pažeidimą, numatytą VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose, kurios yra blanketinės teisės normos, būtina nustatyti, kokios konkrečiai pareigybės aprašyme nustatytos funkcijos ar funkcijų valstybės tarnautojas neatliko ar atliko netinkamai (2012 m. rugsėjo 6 d. nutartis adm. byloje Nr. A146-2476/2012). Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad Išvadoje pagrįstai konstatavus, jog pareiškėjas, nesilaikė Kupiškio rajono policijos komisariato kriminalinės policijos skyriaus operatyvinės grupės vyresniojo tyrėjo pareigybės aprašymo 7.1. bei 7.2. punktų reikalavimų, yra pagrindas teigti, kad pareiškėjas pažeidė ir Valstybės tarnybos 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose įtvirtintus reikalavimus. Įvertinus byloje esančius įrodymus, taip pat darytina išvada, kad tarnybinis patikrinimas, kurio išvada remiantis yra priimtas sprendimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareiškėjui, atliktas visapusiškai ir objektyviai, nepažeidžiant teisės aktuose nustatytos tvarkos ir nustatytų pagrindinių procedūrų, tarnybinio nusižengimo sudėtis pareiškėjo veiksmuose atskleista, konstatuojant pareiškėjo veiksmus (neveikimą), nurodant šiais veiksmais (neveikimu) pažeistus teisės aktus ir konkrečius jų punktus, tarnybinio tyrimo išvada išsami ir motyvuota, skirta nuobaudos rūšis adekvati padarytam pažeidimui. Teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų nuoseklumas, logiškumas bei byloje surinktų tiek tiesioginių, tiek netiesioginių įrodymų visuma, jų šaltinių vertinimas leistinumo, pakankamumo ir patikimumo aspektais dėl tarnybinio nusižengimo fakto konstatavimo, leidžia daryti išvadą, kad tarnybinis nusižengimas įrodytas, pareiškėjui tarnybinė nuobauda skirta pagrįstai.

Esant minėtoms aplinkybėms ir įrodymams bei dėl išdėstytų argumentų pripažintina, jog Panevėžio AVPK viršininko 2015 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. 50-TE-191 yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 57 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

III. Pareiškėjas A. S. apeliaciniu skundu (b. l. 45–46) prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą ir jo skundą tenkinti.

Pareiškėjas apeliacinį skundą grindė tokiomis pat faktinėmis aplinkybėmis, kurias nurodė ir pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde. Papildomai pareiškėjas pažymėjo, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 22 d. 9 val. iki 2015 m. sausio 23 d. 9 val. buvo gauta 11 informacinių pranešimų, o nuo 17 val. iki 22 val. pareiškėjas buvo išvykęs į du iškvietimus. Nurodytu metu, kai pareiškėjas buvo išvykęs į iškvietimus, R. P. pateikė pranešimą bei buvo išvykusi į ligoninę. R. P. vaikas buvo sužalotas 2015 m. sausio 22 d. ryte, todėl šios dienos naktį skubiai reaguoti į pranešimą nebuvo jokios būtinybės. Be to, į policijos komisariatą 2015 m. vasario 3 d. R. P. kreipėsi ne dėl tyrimo eigos, o norėdama gauti pažymą, kad jos vaiką sužaloję vaikai nebus patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Taigi teismas nevisapusiškai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes.

Atsakovas Panevėžio AVPK su apeliaciniu skundu nesutinka ir atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 56–57) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą atsakovas grindžia iš esmės tokiais pat argumentais, kuriuos nurodė pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas A. S. ginčija Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2015 m. balandžio 2 d. įsakymą Nr. 50-TE-191, kuriuo jam paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta už Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punkto, Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktų, Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 9 dalies 3 punkto bei pareigybės aprašymo 7.1 ir 7.2 papunkčių reikalavimų pažeidimus.

Iš 2015 m. kovo 27 d. Tarnybinio patikrinimo išvados (kuri Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai yra vertinama kaip sudedamoji (motyvuojamoji) ginčijamo įsakymo dalis) Nr. 50-IS-30 matyti, kad tarnybinė nuobauda A. S. paskirta už tai, kad jis budėjimo Panevėžio AVPK Kupiškio rajono PK operatyvinėje grupėje nuo 2015 m. sausio 22 d. 9 val. iki 2015 m. sausio 23 d. 9 val. metu (2015 m. sausio 22 d. po 17.40 val.) gavęs informaciją iš Panevėžio AVPK Kupiškio rajono PK KPS OG tyrėjos O. T. apie tai, kad 2015 m. sausio 22 d. 17.40 val. į policijos komisariatą kreipėsi R. P. ir pranešė apie mokykloje sužalotą sūnų (mažametį K. G.), kokybiškai nesurinko su šiuo įvykiu susijusios medžiagos, nors turėjo tam pakankamai laiko ir galimybių.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad tarnybinis patikrinimas atliktas visapusiškai ir objektyviai, nepažeidžiant teisės aktuose nustatytos tvarkos ir nustatytų pagrindinių procedūrų, tarnybinis nusižengimas įrodytas, pareiškėjui tarnybinė nuobauda skirta pagrįstai, ji adekvati padarytam pažeidimui.

Apeliacine tvarka byla išnagrinėta, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d. (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 8 str. 2 d.).

Pareiškėjas neskundžia tarnybinio patikrinimo procedūrų, tačiau mano, kad jis neturėjo jokio pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą, kadangi berniuko motina apie sūnaus sužalojimą informavo tik žodžiu ir išvyko į ligoninę. Nors jai buvo pasakyta, kad grįžusi iš ligoninės atvyktų į policijos komisariatą išsiaiškinti dėl tolimesnės tyrimo eigos, ji daugiau į komisariatą nesikreipė, jos skundas ar pareiškimas nebuvo gautas. Kadangi R. P. vaikas buvo sužalotas 2015 m. sausio 22 d. ryte, tos dienos naktį skubiai reaguoti į pranešimą nebuvo jokios būtinybės.

Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 9 dalies 3 punkte įtvirtinta, jog pagal nuolatinį bendrųjų pareigūno pareigų vykdymo principą pareigūnas, gavęs žinių apie padarytą teisės pažeidimą, privalo nedelsdamas pranešti apie tai policijai arba kitai kompetentingai institucijai ar įstaigai, imtis neatidėliotinų priemonių įvykio vietai apsaugoti, liudytojams nustatyti, suteikti nukentėjusiesiems neatidėliotiną medicinos ar kitą būtiną pagalbą. Policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad policijos pareigūnas, gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą <...> privalo imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką, bei pranešti apie tai policijos įstaigai. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnį, reglamentuojantį valstybės tarnautojų pareigas, valstybės tarnautojai privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų (1 punktas); tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis (4 punktas).

Kupiškio rajono policijos komisariato kriminalinės policijos skyriaus operatyvinės grupės vyresniojo tyrėjo pareigybės aprašyme (patvirtinto Panevėžio AVPK viršininko 2014 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 50-V-652) nurodyta, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas atlieka šias funkcijas: pagal kompetenciją teisės aktų nustatyta tvarka priima, registruoja ir nagrinėja fizinių ir juridinių asmenų prašymus, skundus ir pranešimus, teikia jiems informaciją, atlieka patikslinimus ir priima procesinius sprendimus, Baudžiamojo proceso įstatymo nustatytais atvejais vykdo prokurorų, teisėjų ir teismų pavedimus (7.1 p.); budi pagal iš anksto patvirtintą grafiką operatyvinėje grupėje ir, gavęs pranešimą apie nusikalstamą veiką, teisės aktų nustatyta tvarka išvyksta į įvykio vietą ir kvalifikuotai atlieka jos apžiūrą, kokybiškai surenka su įvykiu susijusią medžiagą, kaip grupės vyresnysis pareigūnas užtikrina paieškos ir kitų neatidėliotinų veiksmų atlikimą, kad operatyviai ir išsamiai būtų ištirta nusikalstama veika, priima sprendimus dėl tyrimo, sulaiko asmenis <...> (7.2 p.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas A. S. yra Panevėžio AVPK Kupiškio rajono PK kriminalinės policijos skyriaus operatyvinės grupės vyresnysis tyrėjas. Nuo 2015 m. sausio 22 d. 9.00 val. iki 2015 m. sausio 23 d. 9.00 val. pareiškėjas dirbo Panevėžio AVPK Kupiškio rajono PK operatyvinėje grupėje – be tiesioginių operatyvinės grupės vyresniojo tyrėjo funkcijų, 2015 m. sausio 22 d. nuo 7.00 val. iki 19.00 val. vykdė ir operatyvaus valdymo grupės vyresniojo postinio funkcijas. 2015 m. sausio 22 d. 17.40 val. į Panevėžio AVPK Kupiškio rajono PK atvyko R. P. ir pranešė, kad Kupiškio P. M. progimnazijoje jos mažametį sūnų K. G. sužalojo šios mokyklos 8 klasės moksleiviai. Šis pranešimas įregistruotas PRĮR 17.44 val. (ROIK 0115000038260) ir priskirtas C kategorijos pranešimams. Skiltyje „Pirminis informacijos patikrinimo rezultatas“ įrašyta „Kita“, o skiltyje „Papildoma informacija apie patikrinimą“ yra įrašas „tikslinama“. Registre informaciją registravusiu pareigūnu nurodytas Panevėžio AVPK Kupiškio rajono PK kriminalinės policijos skyriaus operatyvinės grupės vyresnysis tyrėjas A. S.. 2015 m. vasario 3 d. į Panevėžio AVPK Kupiškio rajono PK kreipėsi R. P., norėdama gauti informaciją apie policijos atliekamą tyrimą dėl mokykloje sužaloto jos mažamečio sūnaus, tačiau informacija apie tyrimo eigą jai nebuvo suteikta, kadangi pagal minėtą pranešimą joks tyrimas nebuvo atliekamas, jokia medžiaga nesurinkta.

Patikrinusi bylą Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnio tvarka, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo byloje surinktų įrodymų vertinimu ir sprendime padarytomis išvadomis. Todėl, vadovaudamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.), teisėjų kolegija iš naujo pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytų argumentų nekartoja.

Pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad būtent pareiškėjas turėjo pareigą išnagrinėti fizinio asmens (R. P.) pranešimą apie mokykloje sužalotą jos mažametį sūnų, atlikti patikslinimus ir priimti procesinį sprendimą, taip pat teisės aktų nustatyta tvarka išvykti į įvykio vietą ir kvalifikuotai atlikti jos apžiūrą ir pan., t. y. kokybiškai surinkti su įvykiu susijusią medžiagą. Tai, kad R. P. neparašė pareiškimo, jokios reikšmės nagrinėjamam ginčui neturi. Policijos pareigūnas, vykdantis operatyvaus valdymo grupės vyresniojo postinio funkcijas, privalo tinkamai reaguoti ir į žodžiu apie galimai padarytą nusikalstamą veiką padarytą pranešimą, surinkti visą reikalingą informaciją ir priimti atitinkamą procesinį sprendimą. Kaip minėta, atlikti šiuos veiksmus pareiškėją įpareigojo ir Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 9 dalies 3 punkto bei Policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos. Gi pareiškėjas į R. P. pranešimą dėl mažamečio jos sūnaus sužalojimo nereagavo visiškai.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nuo 2015 m. sausio 22 d. 9 val. iki 2015 m. sausio 23 d. 9 val. buvo gauta 11 informacinių pranešimų, tačiau pareiškėjas nuo 17 val. iki 22 val. buvo išvykęs tik į du iškvietimus, taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, A. S. turėjo objektyvią galimybę laiku ir tinkamai atlikti jam teisės aktais pavestas užduotis, tačiau to nepadarė.

Apelianto nurodoma aplinkybė, kad R. P. 2015 m. vasario 3 d. į Panevėžio AVPK Kupiškio rajono PK kreipėsi ne dėl tyrimo eigos, o norėdama gauti pažymą, kad jos sūnų sužaloję vaikai nebus patraukti baudžiamojon atsakomybėn pareiškėjo tarnybinei atsakomybei jokios reikšmės neturi, todėl teisėjų kolegija dėl jos plačiau nepasisako.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylai reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai taikė materialinės teisės normas, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo A. S. apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija,

n u t a r i a:

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo A. S. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Dalia Višinskienė