AS-444-638-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS444–638/2012

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00304-2012-6

Procesinio sprendimo kategorija 67

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. rugsėjo 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo V. R. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. R. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius panaikinimo,

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija, atsakovas) 2011 m. rugsėjo 14 d. reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-20-110914-00125 (toliau – ir Reikalavimas).

Pareiškėjas pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti Reikalavimo galiojimą, kad būtų galima vykdyti tolesnius statybos darbus – gyvenamojo namo sienų nuo drėgmės apsaugojimą, apšiltinimo darbus. Pažymėjo, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių netaikymas iki šio skundo išnagrinėjimo sąlygotų negalėjimą tęsti statybos darbų be neproporcingai didelių tos žalos panaikinimo kaštų arba net ir viso pastato išardymą ir statybą iš naujo.

Taip pat pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti Inspekcijai atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su 2011 m. rugsėjo 14 d. reikalavimu pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-20-110914-00125 kol nebus išspręstas ginčas, kadangi atsakovas turėdamas valdingus įgaliojimus pažeidžia interesų pusiausvyrą, vykdo tolesnius neteisėtus veiksmus, t. y. atliko neteisėtą faktinių aplinkybių ir statybos leidimo patikrinimą, bei kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę netenkino.

Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas jokių įrodymų, galinčių patvirtinti jo argumentus, susijusius su tolesnių statybos darbų pabrangimu, statybos darbų tolesnio vykdymo negalimumu ar pasunkėjimu, nepateikė, o savo teiginius grindė prielaidomis, spėjimais. V. R. prie prašymo pateikė 2012 m. liepos 19 d. eksperto išvadą Nr. 12-07/08, iš teismas nustatė, jog pareiškėjas byloje siekia ne būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo, o reikalauja, kad teismas prevenciškai imtųsi ginti teises ir apsaugotų nuo galimų būsimų teisių pažeidimų, t. y. nuo galimo negalėjimo tęsti statybos darbus bei statybos darbų pabrangimo. Pabrėžė, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad prašymai taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, jeigu jie siejami su pareiškėjo teisės prevenciniu gynimu, siekiu apsaugoti pareiškėją nuo būsimų jo teisių pažeidimų, negali būti tenkinami. Skundo reikalavimo užtikrinimo procesinis institutas įgalinimų tenkinti tokio pobūdžio reikalavimus teismui nesuteikia (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-922/201, 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-799/2011, 2009 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-242/2009).

Byloje ginčijamame akte yra nurodomi atitinkami statybos veiksmai, kuriuos pareiškėjas turi atlikti iki tam tikro laiko, tuo tarpu grįsdamas reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymą pareiškėjas prašo sustabdyti skundžiamą aktą, kad būtų galima tęsti statybos darbus – įrengti lietaus nuvedimo sistemą gyvenamojo namo sienų nuo drėgmės apsaugojimui, apšiltinti namą. Tačiau teismas atkreipė dėmesį, kad skundžiamas administracinis aktas ir aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymą ir darbai, kuriuos jis siekia atlikti, nėra susiję ir negali pagrįsti prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybės, kadangi tokie darbai nėra nurodyti skundžiame administraciniame akte.

Įvertinęs pareiškėjo pateiktą prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo bei prie skundo pridėtus dokumentus, teismas padarė išvadą, kad šioje administracinės bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo konstatuoti, jog nesustabdžius Reikalavimo galiojimo, pareiškėjas patirtų reikšmingų neigiamų pasekmių ir pareiškėjo skundo tikslo siekimas iš esmės pasunkėtų ir pasidarytų negalimas. Teismas atsižvelgė ir į interesų pusiausvyrą, t. y. vertino, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas negali sukelti daugiau neigiamų pasekmių nei tos, kurios atsirastų šių priemonių nepritaikius. Teismas, atsižvelgęs į interesų pusiausvyros reikalavimą, kitas šios bylos aplinkybes, vertino, jog šiuo atveju nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą ir laikinai sustabdyti reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius galiojimą.

Pareiškėjas taip pat nesutinka su Inspekcijos faktinių aplinkybių ir statybos leidimo patikrinimu bei atsakovo kreipimusi į bendrosios kompetencijos teismą. Inicijuodamas ginčą dėl administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo, pareiškėjas prašo uždrausti atsakovui atlikti bet kokius tolesnius veiksmus pareiškėjo atžvilgiu, t. y. prašo taikyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas, teismui pateikdamas prašymą uždrausti atsakovui atlikti bet kokius tolesnius veiksmus pareiškėjo atžvilgiu, iš esmės konkrečiai neapibrėžė uždraustinų veiksmų apimties ir motyvuotai nepagrindė, jog šių priemonių taikymas yra proporcingas siekiant nagrinėjamoje byloje pareikšto reikalavimo užtikrinimo.

Pareiškėjas prašyme nurodė, jog atsakovas atliko neteisėtą faktinių aplinkybių ir statybos leidimo patikrinimą bei kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą, tačiau teismas atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamu atveju nėra pateikta konkrečių duomenų, įrodančių realią grėsmę teismo sprendimo įvykdymui, kaip to reikalauja ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis.

Teismas konstatavo, jog pareiškėjo argumentai nesudaro pagrindo išvadai, jog taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę šiuo atveju būtų tikslinga. Byloje esančių duomenų nepakanka konstatuoti, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje yra pagrindas imtis priemonių reikalavimui užtikrinti.

III. Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti mano skundžiamą Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 6 d. nutartį ir tenkinti pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

Atskirajame skunde nurodo, kad pareiškėjas 2012 m. balandžio 2 d. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti jam surašytą Reikalavimą. Kadangi iki jis negavo informacijos, kada galėtų tikėtis šios bylos išnagrinėjimo, jis patiria neigiamas pasekmes, kurias daro atmosferos veiksnių įtaka jo gyvenamojo namo nebaigtai statybai. Spėja, kad įsiteisėjusio sprendimo šioje byloje galėtų tikėtis anksčiausiai žiemos metu, todėl jokių pareiškėjo prašomų apsaugos nuo ardomojo atmosferos poveikio darbų jau nebegalėtų vykdyti iki pavasario ir jo gyvenamojo namo nebaigta statyba turėtų atlaikyti dar vieną žiemos sezoną, per kurį padaroma didžiausia žala pastatui.

Vertina, kad pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemonę – sustabdyti Reikalavimo galiojimą – yra atmosferos poveikio (lietaus, saulės, vėjo ir temperatūrinių pokyčių) daroma žala, dėl kurios pareiškėjo gyvenamasis namas nebepataisomai suirs arba padaryto atmosferos poveikio žalai atstatyti teks skirti neproporcingai dideles lėšas, lyginant su dabartine padėtimi, todėl teismo sprendimas šioje byloje man bus nebesvarbus, nes nebeliks pareiškėjo gyvenamojo namo – objekto, dėl kurio vyksta ginčas. Šios aplinkybės ne tik padarys reikalavimo įvykdymo neįmanomą (suirus pastatui man taptų nebesvarbu, ar naikinamas tas reikalavimas ar ne), o taip pat neabejotinai pažeis proporcingumą principą, nes žala taptų neproporcingai didelė ir reikalavimo užtikrinimo priemonės netaikymas neabejotinai sukeltų daug daugiau neigiamų pasekmių, nei jos nepritaikius.

Taip pat atkreipia dėmesį, kad statybos darbai nevykdomi jau daugiau kaip trejus metus, kai baigėsi statybos leidimo galiojimas. Reikalavime nurodyti neva pažeidimai yra nesusiję su pastato apsaugojimo nuo atmosferos poveikio darbais. Taip pat pažymi, kad šių, pareiškėjo vertinimu, neesminių nukrypimų, įteisinimui jis turi galiojantį statybos leidimą. Atsakovas, kreipdamasis į Kauno apylinkės teismą, net neprašo nugriauti Reikalavime nurodytų neva pažeidimų, todėl visiems šiame atskirajame skunde paminėtiems teismams priėmus pareiškėjui nepalankius sprendimus, atsakovo minimi neva pažeidimai vis tiek liktų nepakeisti, todėl, laikantis protingumo principo, nėra prasmės stabdyti pareiškėjo gyvenamojo namo statybą ir atitinkamai tikslinga taikyti laikinąją apsaugos priemonę – laikinai sustabdyti Reikalavimo galiojimą.

Atkreipia dėmesį ir į proporcingumo principo pažeidimą, nes Reikalavime nurodyta, kad pareiškėjas, siekdamas, kad atsakovas panaikintų Reikalavimą, turi atlikti du pavedimus: išardyti ar pertvarkyti rekonstruojamame gyvenamajame name du stogo langus ir pastato išorėje įėjimo į rūsį laiptus ir duris. Pažymi, kad galiojantis statybos leidimas apima tiek gyvenamojo namo, tiek ūkinio pastato rekonstrukciją. Todėl proporcingumas neišlaikomas pirmiausia ūkinio pastato atžvilgiu, kur atsakovas jokių pretenzijų nereiškia, tačiau tolesnė ūkinio pastato rekonstrukcija negalima dėl jos reglamentavimo viename bendrame statybos leidime.

Rekonstruojamojo gyvenamojo namo atžvilgiu neproporcinga dėl dviejų atsakovo pavedimų (stogo langai ir laiptai į rūsį), susijusių su pastato išore, neleisti vykdyti pastato vidaus apdailos, elektros instaliacijos ir šildymo sistemos įrengimo darbų, dėl kurių atsakovas jokių pretenzijų nereiškia ir teismui net ir atsisakius tenkinti pareiškėjo prašymą byloje, jokių pakeitimų, susijusių su gyvenamojo namo vidumi nebūtų daroma. Mano, kad neproporcinga, kad esant ginčui dėl gyvenamojo namo stogo ir rūsio laiptų, pareiškėjas negali vykdyti gyvenamojo namo sienų apsaugojimo nuo drėgmės ir apšiltinimo darbų, dėl kurių ginčo taip pat nėra, o lietaus daroma žala yra neproporcingai didelė, nes akyto betono blokai, skirtingai nuo silikatinių ar keramikinių blokelių, yra ypač jautrūs drėgmės poveikiui.

Pažymi, kad teismui net ir atsisakius tenkinti pareiškėjo skundą dėl Reikalavimo panaikinimo, visi aukščiau nurodyti apdailos ir įrengimo darbai vis tiek būtų vykdomi be jokių pakeitimų, tik gerokai vėliau, todėl nėra prasmės juos stabdyti dabar, kai pareiškėjas turi galiojantį statybos leidimą ir dėl visų šių darbų ginčo nekyla. Atsakovas, turėdamas neveikdamas, kaip yra nustatyta įstatymo, pažeidė interesų pusiausvyros principą, nes atsakovo neveikimas jam nesukelia jokių pasekmių, o pareiškėjas, silpnesnioji proceso šalis, priešingai – dėl formalaus atsakovo dokumento nepanaikinimo negali vykdyti statybos darbų, nors turiu galiojantį statybos leidimą.

Be to, atsakovas vykdo tolesnius, pareiškėjo vertinimu, neteisėtus veiksmus – atliko kelis, tikėtinai, neteisėtus patikrinimus, dėl kurių teisėtumo pareiškėjas yra kreipęsis į Kauno apygardos administracinį teismą, o taip pat atsakovas kreipėsi su ieškiniu į Kauno apylinkės teismą, todėl pareiškėjas abejoja galimybe nagrinėti nurodytas bylas, kol nėra priimtas įsiteisėjęs sprendimas dėl šių bylų pagrindo – Reikalavimo – teisėtumo. Todėl prašytina taikyti laikinąją apsaugos priemonę, - uždrausti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su 2011 m. rugsėjo 14 d. reikalavimu pašalinti savavališkos statybos padarinius REI-20-110914-00125 kol nebus išspręstas šis ginčas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamos bylos dalykas yra reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2011 m. rugsėjo 14 d. reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-20-110914-00125 laikinas sustabdymas iki tol, kol bus išnagrinėta administracinė byla iš esmės ir įsiteisės teismo sprendimas bei uždraudimas Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su 2011 m. rugsėjo 14 d. reikalavimu pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-20-110914-00125, kol nebus išspręstas ginčas.

Pagal ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu nesiėmus užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog jos netaikius teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 straipsnis). Pažymėtina, jog, sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų principų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-222/2010). Teisėjų kolegija nurodo, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pripažįstama, kad susiklosčiusi sunki ekonominė situacija ir jos metu kylantys finansiniai sunkumai gali būti pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-206/2010), tačiau asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-277/2008).

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymo „Dėl statybos techninio reglamento SRT 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ patvirtinimo“Nr. D1-827 (2011 m. liepos 10 d. redakcija) 35 punktas numato, jog Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos išnagrinėja savavališkos statybos aktą ir ne vėliau kaip per mėnesį nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos įformina reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius. Reikalavime įrašomi įpareigojimai statytojui arba statinio ar žemės sklypo naudotojui per 6 mėnesius savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, atliekant vieną ar kelis veiksmus, nustatytus Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 28 straipsnio 2 dalyje. Byloje ginčijamu Reikalavimu pareiškėjas buvo įpareigotas ne vėliau kaip iki 2012 m. kovo 14 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos, dėl kurios 2011 m. rugsėjo 14 d. surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-20-110914-00121, padarinius: išardyti ar pertvarkyti savavališkai perstatytus rekonstruojamame gyvenamajame name du tūrinius stogo langus ir pastato išorėje įėjimo į rūsį laiptus ir duris, (duomenys neskelbtini), sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno miesto kadastrinėje vietovėje, kurie neatitinka A. Brazausko firmos „Vandsija“ 1999 metais parengto projekto (b. l. 5). Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindė aplinkybėmis, kad tol, kol vyks teismo procesas, tolesni statybos darbai negali būti atliekami, o atmosferos poveikis pastatui gali būti pražūtingas, kas sąlygotų didelius finansinius nuostolius. Pareiškėjas nurodė, jog jis siekia vykdyti sienų apsaugojimo nuo drėgmės poveikio darbus bei įrengti lietaus nuvedimo sistemą, kad būtų galima išvengti nurodytų padarinių kilimo (b. l. 91-92).

Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, pabrėžia, jog pareiškėjas jokių įrodymų, galinčių patvirtinti pareiškėjo argumentus, susijusius su tolesnių statybos darbų pabrangimu, vykdymo negalimumu ar pasunkėjimu, nepateikė, o savo teiginius grindė prielaidomis, spėjimais. Šiuo atveju Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismas, spręsdamas dėl būtinybės taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę konkrečioje situacijoje, turi remtis tomis aplinkybėmis, kurios jau yra įvykusios, žinomos. Būtent šios faktinės aplinkybės ir lemia konkrečių teisės normų pritaikymą. (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį 2011 m. balandžio 1 d. administracinėje byloje Nr. AS63-269/2011). Be to, pažymėtina, jog reikalavimo užtikrinimo priemonė taikoma tais atvejais, kai priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas, tuo tarpu pareiškėjas byloje siekia ne būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo, o reikalauja, kad teismas prevenciškai imtųsi ginti teises ir apsaugotų nuo galimų būsimų teisių pažeidimų, t. y. nuo galimo statybinių prekių ir statybos darbų pabrangimo. Pabrėžtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad prašymai taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, jeigu jie siejami su pareiškėjo teisės prevenciniu gynimu, siekiu apsaugoti pareiškėją nuo būsimų jo teisių pažeidimų, negali būti tenkinami ir atmestini. Skundo reikalavimo užtikrinimo procesinis institutas įgalinimų tenkinti tokio pobūdžio reikalavimus teismui nesuteikia (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-922/201, 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-799/2011, 2009 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-242/2009).

Be to, kaip minėta, reikalavimo užtikrinimo priemonių tikslas – užkirsti kelią tam, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas (ABTĮ 71 str. 1 d.). Teismas gali taikyti tik tokias reikalavimo užtikrinimo priemones, kurios yra susijusios su byloje pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jeigu šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą. Byloje ginčijamame akte yra nurodomi atitinkami statybos veiksmai, kuriuos pareiškėjas turi atlikti iki tam tikro laiko, tuo tarpu grįsdamas reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymą pareiškėjas prašo sustabdyti skundžiamą aktą, kad būtų galima atlikti kitus statybos darbus, siekiant apsaugoti pastatą nuo atmosferos poveikio. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, byloje skundžiamas administracinis aktas ir aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymą ir darbai, kurios jis siekia atlikti, nėra susiję ir negali pagrįsti prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybės. Šiuo atveju būtent tokie darbai nėra nurodyti skundžiame administraciniame akte. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui būtų uždrausta atlikti jo nurodytus sienų apsaugojimo nuo drėgmės poveikio darbus bei lietaus nuvedimo sistemos įrengimo darbus.

Taip pat teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas, teismui pateikdamas prašymą uždrausti atsakovui atlikti bet kokius tolesnius veiksmus pareiškėjo atžvilgiu, iš esmės konkrečiai neapibrėžė uždraustinų veiksmų apimties ir motyvuotai nepagrindė, jog šių priemonių taikymas yra proporcingas siekiant nagrinėjamoje byloje pareikšto reikalavimo užtikrinimo

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, nustatytas aplinkybes ir pareiškėjo prašymo motyvus, negalima daryti išvados, kad yra pagrindas taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo V. R. atskirąjį skundą atmesti. Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimė Baltrūnaitė

Irmantas Jarukaitis

Virgilijus Valančius