23327bb1-6d22-4d2e-8336-ebcb6bf6fe93 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja VPranešėjas Marius Dobrovolskis                                      Civilinė byla Nr. 2A-1406-826/2015Teisėja Neringa Ruibytė                                                                          (Proceso Nr. 2-06-3-09989-2014-3)                                       Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                                      2.1.3.3.1; 2.5.1.3.6; 3.3.1.21. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2015 m. spalio 22 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Mariaus Dobrovolskio, kolegijos teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Almanto Padvelskio, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo G.

K. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo G. K. ieÅ¡kinį atsakovui M. S. dėl skolos priteisimo, n u s t a t ė : ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 2896,20 Eur (10 000 Lt) skolÄ , 18 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad pagal 2014-02-26 paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį atsakovas įsipareigojo 2014-03-19 grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui 10000 Lt.

Kadangi atsakovas nustatytu terminu skolos negrÄ Å¾ino, ieÅ¡kovas 2014-07-27 praneÅ¡imu paragino atsakovÄ sumokėti susitartÄ pinigų sumÄ . IeÅ¡kovas patvirtino, kad atsakovas Å¡ios sumos jam iki Å¡iol nėra sumokėjęs. PraÅ¡oma iÅ¡ atsakovo priteisti skola atsirado dėl to, kad ieÅ¡kovas pardavė atsakovui butÄ ir už buto pardavimÄ nebuvo sumokėta visa susitarta kaina. IeÅ¡kovas nurodė, jog susitarime nurodyta papildoma 10000 Lt suma buvo tam, kad bÅ«tent atsakovas, o ne kitas asmuo turėtų teisę įsigyti ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausiusį butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje.

IeÅ¡kovas pripažino, jog susitartu terminu 2014-03-19 jis iÅ¡ buto neiÅ¡sikraustė, vėlavo apie dvi–tris savaites. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-05-12 sprendimu ieÅ¡kinį atmetė ir priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui 202,73 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teismas nurodė, kad įvertinęs 2014-02-26 atsakovo pasiraÅ¡ytame raÅ¡te iÅ¡dėstytas sÄ lygas, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog 2014-02-26 susitarimas neatitinka Ä®sakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nustatytų reikalavimų vekseliui ir negali bÅ«ti laikomas paprastuoju neprotestuotinu vekseliu Ä®sakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo prasme.

Tarp Å¡alių 2014-02-26 raÅ¡telio pagrindu susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai. Ginčas kilo dėl 2014-02-26 susitarimo sÄ lygų esmės ir įsipareigojimų apimties. 2014-02-26 buvo pasiraÅ¡ytas susitarimas, pagal kurį atsakovas įsipareigojo sumokėti ieÅ¡kovui 10 000 Lt su sÄ lyga, jog ieÅ¡kovas iki 2014-03-19 iÅ¡sikels iÅ¡ buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ir jam šį butÄ perduos. Susitarime numatytos sÄ lygos iÅ¡dėstytos aiÅ¡kiai, konkrečiai, jų lingvistinė konstrukcija aiÅ¡ki ir nedviprasmiÅ¡ka.

Teismas atkreipia dėmesį, jog ieÅ¡kovas teismo posėdyje patvirtino, kad susitarimo pasiraÅ¡ymo metu jis suprato suraÅ¡ytas sÄ lygas ir sÄ lygos tuo metu ieÅ¡kovÄ tenkino. IeÅ¡kovo paaiÅ¡kinimai apie skolos susidarymo pagrindÄ bylos nagrinėjimo metu buvo netikslÅ«s, nenuoseklÅ«s, ieÅ¡kovas neteikė teismui duomenų, patvirtinančių jo nurodomas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju sÄ lyga, kuriÄ turėjo įvykdyti ieÅ¡kovas, siekdamas gauti iÅ¡ atsakovo 10 000 Lt, buvo ta, kad ieÅ¡kovas turėjo iki 2014-03-19 iÅ¡sikraustyti iÅ¡ buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ir šį butÄ perduoti atsakovui.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad 2014-02-26 susitarime numatyta sÄ lyga atitinka įstatymų reikalavimus ir gali bÅ«ti vykdoma. Siekiant nustatyti, ar atsakovui atsirado prievolė ir pareiga sumokėti ieÅ¡kovui 2014-02-26 susitarime numatytÄ sumÄ , bÅ«tina įvertinti, ar buvo įvykdyta susitarime numatyta sÄ lyga. Bylos medžiaga patvirtina, jog ieÅ¡kovas iki 2014-04-18 neperdavė ginčo buto ir Å¡io buto raktų atsakovui, todėl atsakovui norint patekti į buto vidų teko iÅ¡laužti senas buto duris.

Nagrinėjamu atveju dėl ieÅ¡kovo neveikimo ir sÄ lygos neįvykdymo buvo pažeistas atsakovo teisėtų lÅ«kesčių principas ir atsakovas negavo, ko pagrįstai tikėjosi. Duomenų, patvirtinančių, kad susitarimo sÄ lygos ieÅ¡kovas negalėjo įvykdyti dėl atsakovo kaltės, byloje nepateikta. IeÅ¡kovas G. K. pateikė apeliacinį skundÄ , praÅ¡o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-05-12 sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, kad teismas nesilaikė sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklių, neatsižvelgė į sutarties esmę, jos sudarymo aplinkybes, Å¡alių elgesį. Teismas nenustatė esminę reikÅ¡mę turinčių aplinkybių, susijusių su skolos susidarymu, ieÅ¡kovo sÄ Å¾iningumu, nenurodė motyvų, kodėl vienus įrodymus vertino, o kitus atmetė. Nors ieÅ¡kovas buto ir neatlaisvino iki 2014-03-19, tačiau apie tai įspėjo atsakovÄ . IÅ¡ byloje esančio 2015-03-27 telefoninio pokalbio matyti, kad ieÅ¡kovas skambino atsakovui, o tai patvirtina, kad atsakovas sutiko vekselyje nurodytÄ sÄ lygos įvykdymÄ nukelti.

Atsakovas taip pat pokalbio metu nurodė, kad sutinka sumokėti 5000 Lt. Be to, atsakovas neginčijo 2014-07-27 praneÅ¡imo apie vekselio apmokėjimÄ , o tai tik patvirtina, kad skolos faktÄ jis pripažino.Atsakovas M. S. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ ir praÅ¡o skundÄ atmesti, o teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad ieÅ¡kovas teigdamas, jog buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, nenurodo, kokios konkrečiai taisyklės buvo pažeistos. Nei vienas ieÅ¡kovo pateiktas įrodymas nepatvirtina fakto, jog atsakovas pripažino skolÄ .

Taip pat nepateikta įrodymų, kad atsakovas bÅ«tų sutikęs nukelti 2014-02-26 susitarime numatytÄ sÄ lygÄ . Teismas teisingai konstatavo, jog ieÅ¡kovas neįvykdė 2014-02-26 susitarime nustatytos sÄ lygos atlaisvinti butÄ , dėl to atsakovas neturi pareigos mokėti 10 000 Lt.Apeliacinis skundas netenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, todėl nagrinėja bylÄ neperžengdama apeliacinio skundo ribų. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalykÄ , apeliacinį skundÄ , atsiliepimo į jį argumentus, mano, jog nenustatyta bÅ«tinybė skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, o raÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinėjimas nepažeis Å¡alių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ .

Byloje kilo ginčas dėl skolos pagal vekselį priteisimo. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, mano, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir vertino tik atsakovui palankius įrodymus. Ši skundo nuostata nepagrįsta.Įrodinėjimo tikslas byloje – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnis). Reikšmingos bylai faktinės aplinkybės (įrodinėjimo dalykas) nustatomos įrodinėjimo priemonėmis, išvardytomis CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse.

Ä®rodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių Å¡alių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos teismo proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK numatytas iÅ¡imtis (CPK 185 straipsnis).

Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę ir iÅ¡ įrodymų viseto duomenų padaryti iÅ¡vadas. Vertindamas įrodymų visetÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų iÅ¡vadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Ä®rodymų pakankamumo klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobÅ«dį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Vertindamas įrodymus pagal įstatymo reikalavimus teismas turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumÄ , sÄ sajumÄ , leistinumÄ , tarpusavio ryšį, pakankamumÄ Ä¯rodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2008).

Ä®vertindamas įrodymus teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; kt.).

Ä®rodymų sÄ sajumas reiÅ¡kia, kad informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti reikÅ¡mingas bylai iÅ¡spręsti aplinkybes. Jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, todėl teismas įvertina byloje esančiÄ informacinę medžiagÄ laikydamasis CPK nustatytų įrodymų sÄ sajumo, leistinumo ir įrodymų vertinimo taisyklių.             Apeliantas teigia, kad teismas vertino tik atsakovui palankius įrodymus ir taip pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė, jog įrodymai buvo įvertinti nepalankiai ieÅ¡kovui, savaime nereiÅ¡kia, kad įrodymai buvo įvertinti netinkamai ar pažeidžiant CPK nustatytas įrodymų vertinimo taisykles. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ , vertino visus tiek ieÅ¡kovo, tiek atsakovo pateiktus, bylai reikÅ¡mingus įrodymus. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad teismas nenustatė esminę reikÅ¡mę turinčių aplinkybių, susijusių su skolos susidarymu ir ieÅ¡kovo sÄ Å¾iningumu.

IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, jog teismas įvertino ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimus dėl skolos susidarymo ir pagrįstai konstatavo, jog ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimai apie 2014-02-26 susitarimo atsiradimÄ yra prieÅ¡taringi. IeÅ¡kovas nurodė, kad 2014-02-26 susitarimu Å¡alys sutarė sumokėti dalį ieÅ¡kovo parduodamo buto kainos, vėliau ieÅ¡kovas teigė, kad 2014-02-26 susitarimas dėl 10 000 Lt sumokėjimo ieÅ¡kovui buvo sudarytas tam, kad ieÅ¡kovas butÄ parduotų bÅ«tent konkrečiam asmeniui, Å¡iuo atveju atsakovo tėvui.

Taigi akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas aiÅ¡kinosi susitarimo sudarymo aplinkybes ir jas vertino kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.Apeliantas teigia, kad jis elgėsi geranoriÅ¡kai, susisiekė su atsakovu ir paaiÅ¡kino jam priežastis, dėl kurių negali iki 2014-03-19 įvykdyti 2014-02-26 numatytos sÄ lygos, t. y. nurodė, kodėl negali iÅ¡sikelti iÅ¡ parduodamo buto. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia aplinkybė patvirtina patį faktÄ , kad ieÅ¡kovas pripažino negalintis įvykdyti susitarimo iÅ¡sikelti iki 2014-03-19, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad 2014-02-26 numatytos sÄ lygos atsiradimas buvo nukeltas neribotam laikui ar konkrečiam momentui, kada ieÅ¡kovas galbÅ«t bÅ«tų gera valia iÅ¡sikėlęs (CPK 185 straipsnis).

Apeliantas teigia, kad atsakovo sutikimÄ dėl sÄ lygos įvykdymo nukėlimo momento patvirtina pateiktos pokalbių iÅ¡klotinės, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad ieÅ¡kovo pateiktos iÅ¡klotinės ir stenograma neatitinka įrodymų leistinumo kriterijaus. IÅ¡ pateiktų iÅ¡klotinių nėra jokios galimybės patikimai identifikuoti pokalbio dalyvius. Byloje nepaneigtas faktas, jog ieÅ¡kovas neįvykdė 2014-02-26 sÄ lygos iki 2014-03-19, t. y. iki nurodytos datos neiÅ¡sikėlė iÅ¡ buto. Byloje nėra jokių duomenų, įrodančių, kad ieÅ¡kovo iÅ¡sikėlimas bÅ«tų nukeltas vėlesniam laikui, taip pat nėra duomenų, kurie bÅ«tų pakankami daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas nustatytos sÄ lygos negalėjo įvykdyti dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių (CK 6.30 straipsnis).

Tam, kad ieÅ¡kovas įgytų teisę į atsakovo mokėtinus 10 000 Lt, jis privalėjo iÅ¡sikelti iÅ¡ buto iki 2014-03-19. Kadangi Å¡ių veiksmų jis neatliko, jis neteko teisės ir reikalauti prievolės sumokėti 10 000 Lt iÅ¡ atsakovo. Ä®vertintina ir tai, jog ieÅ¡kovas gera valia buto atsakovui taip ir neperdavė, nes tam, kad atsakovas galėtų patekti į iÅ¡ ieÅ¡kovo nupirktÄ butÄ , jam teko laužti duris ir montuoti naujas. Paminėtas faktas liudija tai, kad ieÅ¡kovas sÄ lygos įvykdymu nebuvo suinteresuotas net ir suėjus nustatytam terminui.

Aplinkybė, kad atsakovas, ieÅ¡kovo teigimu, pripažino skolÄ , neturi įtakos atsakovo prievolei sumokėti ieÅ¡kovui 10 000 Lt, nes Å¡i atsakovo prievolė baigėsi ieÅ¡kovui neiÅ¡sikėlus iÅ¡ buto iki               2014-03-19.Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡samiai iÅ¡analizavęs ir įvertinęs bylos medžiagÄ , daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų tyrimÄ ir vertinimÄ reglamentuojančių teisės normų (CPK 176–185 str.), nustatė visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, visapusiÅ¡kai ir nuodugniai iÅ¡tyrė Å¡alių pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, todėl priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ dėl ginčo esmės, kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 320?331 straipsniais, n u t a r i a: Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 12 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkas                                                                                                               Marius Dobrovolskis Kolegijos teisėjai                                                                                                                Erinija Kazlauskienė                                                                                                                             Almantas Padvelskis