2026-03-12 Nr. AB-5165-3-61-3-04624-2024-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-281-821/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04624-2024-7

Procesinio sprendimo kategorija 13.7.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. kovo 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus tranzitas“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus tranzitas“ skundą atsakovams Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Vilniaus teritorinei muitinei (trečiasis suinteresuotas asmuo – Bendra Lietuvos-Rusijos įmonė uždaroji akcinė bendrovė „Ostkama“) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Vilniaus tranzitas“ (toliau – ir Bendrovė, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2024 m. liepos 31 d. sprendimą Nr. 1AE-326 „Dėl UAB „Vilniaus tranzito“ skundo (toliau – ir Departamento sprendimas, Sprendimas), kuriuo nuspręsta patvirtinti Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – ir Teritorinė muitinė, muitinė, atsakovas) 2024 m. gegužės 13 d. sprendimą Nr. 18KP-11-274 „Dėl mokestinės prievolės muitinei įregistravimo“ (toliau – ir Teritorinės muitinės sprendimas); 2) panaikinti Teritorinės muitinės sprendimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Teritorinė muitinė sprendimu pripažino, jog: a) tyrimas dėl skolininko ir skolos dydžio nustatymo baigtas 2024 m. gegužės 13 d.; b) už neįvykdytą muitinio tranzito procedūrą, vykdytą pagal tranzito deklaraciją T1 Nr. 23LTVR300000023222 (2023 m. lapkričio 30 d.) (toliau – ir Tranzito deklaracija), atsirado mokestinė prievolė muitinei, kurios dydis 5 177 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) (įmokos kodas – B00); skolos muitinei atsiradimo data – 2023 m. gruodžio 9 d.; skolos atsiradimo vieta – Vilniaus teritorinės muitinės veiklos zona; skolininkas UAB „Vilniaus tranzitas“ ((duomenys neskelbtini)); c) procedūros vykdytojui UAB „Vilniaus tranzitas“ skirta 2 589 Eur bauda (įmokos kodas – 894). Teritorinė muitinė sprendimu vertino, kad pareiškėjas neįvykdė muitinio tranzito procedūros, vykdytos pagal ginčo Tranzito deklaraciją, todėl apskaičiavo pareiškėjui mokestinę nepriemoką bei skyrė baudą. Savo sprendimą Teritorinė muitinė grindė aplinkybe, kad nėra galimybės patvirtinti Baltarusijos Respublikos importo deklaracijos Nr. 16463/071223/0015737 (toliau – ir Importo deklaracija) kopijos, patvirtintos Gardino regioninės muitinės originaliais spaudais, autentiškumo. Departamentas ginčijamu Sprendimu patvirtino Teritorinės muitinės sprendimą, motyvuodamas tuo, kad Teritorinei muitinei pateikta Importo deklaracijos kopija, kaip alternatyvus tranzito užbaigimo įrodymas, neatitinka 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklės (toliau – ir Įgyvendinimo reglamentas), 312 straipsnyje nustatytų kriterijų, t. y. nagrinėjamu atveju nėra galimybės įsitikinti pateikto dokumento autentiškumu; nesutampa duomenys, pagal kuriuos identifikuojamos prekės, t. y. pateiktoje Importo deklaracijoje prekės deklaruotos kombinuotosios nomenklatūros (toliau – ir KN) kodu 3004900002, tačiau tranzito deklaracijoje T1 MRN Nr. 23LTVR300000023222 deklaruotos prekės klasifikuojamos KN kodu 30042000.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad 2023 m. lapkričio 30 d. Teritorinės muitinės Kirtimų krovinių poste prekėms (medikamentams), kurios skirtos mažmeninei prekybai – Eraxis (Anidulafungin) 100 mg spo N1 serija: HA7056 – priešgrybelinis antibiotikas, kuris gydo candinda (mielių) infekcijas kraujyje arba skrandyje ar stemplėje (KN kodas 30044200, svoris burto 2 kg) (toliau – ir Prekės), buvo įforminta Sąjungos tranzito procedūra pagal lydintį dokumentą – Tranzito deklaraciją. Tranzito procedūros vykdytojas – pareiškėjas. Krovinys buvo nukreiptas į Teritorinės muitinės Lavoriškių kelio postą (LTVK1000). Tranzito procedūros terminas – 2023 m. gruodžio 8 d. Prekės paskirties įstaigai turėjo būti pateiktos iki 2023 m. gruodžio 8 d. Per nustatytą laiką Teritorinė muitinė Nacionalinės tranzito kontrolės sistemos (toliau – ir NTKS) priemonėmis negavo patvirtinimo, jog Prekės buvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai, todėl pradėjo tyrimą. Teritorinė muitinė apie nebaigtą tranzito procedūrą ir pradėtą tyrimą 2023 m. gruodžio 22 d. raštu Nr. (8.1/11)-2VE-14197 informavo pareiškėją, prašydama pateikti dokumentus, nurodytus Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 1, 2 dalyse. Pareiškėjas, bendradarbiaudamas su Teritorine muitine, elektroniniu paštu pateikė visus turimus dokumentus, susijusius su tranzito procedūros pagal Tranzito deklaraciją užbaigimu. Pareiškėjas, siekdamas įrodyti Sąjungos tranzito procedūros užbaigimą ir pasinaudodamas Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 1 dalies c punktu ir 2 dalimi, pateikė Teritorinei muitinei CMR važtaraščio Nr. LV-2 ir 2023 m. lapkričio 23 d. sąskaitos faktūros (invoice) Nr. LV4553 bei Baltarusijos Respublikos muitinės Importo deklaracijos kopijas. Iš šių dokumentų matyti, kad Prekės buvo gabentos su transporto priemone valstybinis Nr. CNE752/A5494B4, kuri buvo užplombuota su plomba Nr. 022169.

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad tyrimo metu buvo gautas paskirties muitinės įstaigos – Lavoriškių kelio posto pamainos viršininko – atsakymas, jog nei Prekės, nei Tranzito deklaracija muitinei nebuvo pateikti. Pareiškėjas teigė pateikęs Baltarusijos Respublikos Gardino regioninės muitinės Importo deklaraciją, patvirtintą Gardino regioninės muitinės originaliais spaudais, todėl turėjo būti vertinama, kad pareiškėjas įvykdė jam tenkančią pareigą įrodyti, jog Sąjungos tranzito procedūra Prekėms, nurodytoms Tranzito deklaracijoje, buvo tinkamai užbaigta. Teritorinė muitinė, siekdama nustatyti, ar procedūros vykdytojo (pareiškėjo) pateikti dokumentai yra patvirtinti originaliais Baltarusijos Respublikos muitinės spaudais, 2024 m. kovo 27 d. kreipėsi į Lietuvos teismo ekspertizės centrą su prašymu nustatyti Baltarusijos Respublikos muitinės įformintos Importo deklaracijos autentiškumą. 2024 m. balandžio 24 d. buvo gautas Lietuvos teismo ekspertizės centro atsakymas, kuriame pateikta išvada, jog negalima nustatyti, ar minėtoje deklaracijoje esantis antspaudas yra originalus Gardino regioninės muitinės antspaudas, nes lyginamajam tyrimui nebuvo pateikti tokio antspaudo pavyzdžiai. Teritorinė muitinė, vadovaudamasi gautu atsakymu, priėmė ginčijamą sprendimą, kuriame nurodė, jog nesant galimybės patvirtinti dokumento autentiškumo, Importo deklaracija nelaikytina priimtinu įrodymu, atitinkančiu Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus reikalavimus. Tokiai pozicijai pritarė ir Departamentas, nors kitais analogiškais atvejais Departamentas laikėsi priešingos nuomonės, t. y. kad Lietuvos teismo ekspertizės centrui nenustačius, jog tirti pateiktos deklaracijos nėra tikri dokumentai, nėra objektyvaus pagrindo daryti išvadą, kas pateikti dokumentai (Baltarusijos Respublikos Regioninių muitinių deklaracijų kopijos) yra suklastoti.

5. Pareiškėjo teigimu, Departamentas sprendime nepateikė jokių teisiškai pagrįstų motyvų, kuriais vadovaujantis būtų galima pripažinti, jog pareiškėjo pateikta Importo deklaracijos kopija neatitinka Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 1 dalies c punkto ir 2 dalies reikalavimų, todėl Sprendimas pažeidžia Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 6 straipsnyje įtvirtiną teisingumo reikalavimą ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintą objektyvumo principą.

6. Pareiškėjas pažymėjo, kad Departamentas Sprendime taip pat nurodė, jog nesutampa duomenys, pagal kuriuos identifikuojamos Prekės (Baltarusijos Respublikos muitinės deklaracijoje Nr. 16463/071223/0015737 Prekės deklaruotos KN kodu 3004900002, o Tranzito deklaracijoje Prekės klasifikuotos KN kodu 30042000), todėl nustačiusi šią aplinkybę Teritorinė muitinė pagrįstai atsisakė pripažinti, jog Sąjungos muitinio tranzito procedūra pagal Tranzito deklaraciją buvo tinkamai užbaigta. Pareiškėjas akcentavo, kad Teritorinė muitinė sprendimo negrindė prekių KN kodų nesutapimu, todėl Departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą ir pasisakydamas dėl Prekių KN kodų neatitikimo, išėjo už ginčo ribų, tokiu būdu apribodamas pareiškėjo teisė į tinkamą gynybą.

7. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

8. Atsakovas nurodė, kad Teritorinė muitinė sprendimu dėl nebaigtos muitinio tranzito procedūros, vykdytos pagal Tranzito deklaraciją, pripažino pareiškėją skolininku muitinei ir įpareigojo sumokėti mokestinę prievolę, kurios dydis 5 177 Eur PVM, 242 Eur PVM delspinigių, taip pat pareiškėjui skirta 2 589 Eur bauda. Departamentas sprendimu patvirtino Teritorinės muitinės sprendimą.

9. Atsakovas teigė, kad jeigu nesutampa pagrindinis prekę identifikuojantis elementas (prekės KN kodas) ir nėra galimybės įsitikinti pateikto dokumento autentiškumu, Teritorinė muitinė pagrįstai nusprendė pareiškėjo pateiktos Importo deklaracijos kopijos nelaikyti alternatyviu tranzito procedūros užbaigimą patvirtinančiu įrodymu. Pareiškėjo ginčijami administraciniai aktai buvo priimti tinkamai įvertinus pareiškėjo pateiktą dokumentą, kuriuo ji grindė Sąjungos tranzito procedūros, vykdytos pagal Tranzito deklaraciją, užbaigimą. Pareiškėjas nepateikė Departamentui Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus reikalavimus atitinkančių tranzito procedūros užbaigimo įrodymų, o jo pateikta Baltarusijos Respublikos muitinės Importo deklaracijos kopija neatitinka Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnyje nustatytų kriterijų, t. y. nagrinėjimu atveju nėra galimybės įsitikinti pateikto dokumento autentiškumu.

10. Atsakovas Teritorinė muitinė atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

11. Atsakovas, aptaręs faktines aplinkybes, nurodė, kad pareiškėjas nesilaikė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – ir SMK), 233 straipsnio nuostatų, kuriose įtvirtinta procedūros vykdytojo (šiuo atveju – pareiškėjo) atsakomybė – pateikti paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą visas nepakeisto pavidalo prekes ir būtiną informaciją, nepažeidžiant muitinės taikomų prekių identifikavimo užtikrinimo priemonių. Nagrinėjamu atveju Prekės, deklaruotos Tranzito deklaracijoje, nebuvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai ir per nustatytą terminą šioms prekėms įforminta muitinio tranzito procedūra nebuvo užbaigta, todėl muitinė neteko galimybės šioms prekėms taikyti priežiūros priemones, kurios taikomos tranzitu gabenamoms ne Sąjungos prekėms, todėl vertintina, kad ne Sąjungos prekės buvo neteisėtai paimtos iš muitinės priežiūros ir tuo pagrindu atsirado importo skola muitinei pagal SMK 79 straipsnio 1 dalį. Kai skola muitinei atsiranda pagal SMK 79 straipsnio 1 dalį, skolininku laikomas vienas iš asmenų arba keli asmenys, nurodyti SMK 79 straipsnio 3 dalies a), b), c) punktuose. Atlikto tyrimo metu nebuvo nustatyti asmenys, kurie turėtų būti skolininkais muitinei pagal SMK 79 straipsnio 3 dalies b), c) punktus, o yra nustatytas asmuo, kuris atitinkamais atvejais turėjo vykdyti pareigas, susijusias su prekei įformintos muitinės procedūros taikymu, t. y. asmuo, nurodytas SMK 79 straipsnio 3 dalies a) punkte. Atsakovo teigimu, pareiškėjas yra tranzito procedūros vykdytojas, kuris turėjo vykdyti pareigas, numatytas SMK 233 straipsnio 1 dalies a) punkte, todėl pareiškėjas laikytinas skolininku muitinei.

12. Trečiasis suinteresuotas asmuo Bendra Lietuvos-Rusijos įmonė UAB „Ostkama“ atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad jis teikia pareiškėjui krovinių pervežimų paslaugas Lietuvos teritorijoje (iki Baltarusijos sienos). Nuo Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir Baltarusijos teritorijoje šias paslaugas teikia kitas tiekėjas – įmonė „Vlalim“.

II. 13. Regionų apygardos administracinis teismas 2024 m. spalio 2 d. sprendimu atmetė pareiškėjo UAB „Vilniaus tranzitas“ skundą.

14. Teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, pažymėjo, kad už tinkamą Sąjungos tranzito procedūros vykdymą visų pirma yra atsakingas šios procedūros vykdytojas, o jo pareigos laikomos įvykdytomis ir tranzito procedūra užbaigta, kai prekės, kurioms buvo įforminta tranzito procedūra, ir būtina informacija yra prieinamos paskirties muitinės įstaigai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas turėjo pateikti dokumentus, kurie patvirtintų tranzito procedūros užbaigimą, tačiau iš bylos medžiagos ir jos priedų matyti, jog tokia deklaracija nebuvo pateikta. Teismo vertinimu, Teritorinė muitinė pagrįstai nusprendė pareiškėjo pateiktos Baltarusijos Respublikos muitinės Importo deklaracijos kopijos nelaikyti alternatyviu tranzito procedūros užbaigimą patvirtinančiu įrodymu, todėl buvo teisingai nuspręsta, jog pareiškėjas neįvykdė pareigų, susijusių su tranzito procedūros taikymu.

15. Teismas sutiko su atsakovų argumentais, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas yra tranzito procedūros vykdytojas, kuris turėjo vykdyti pareigas, numatytas SMK 233 straipsnio 1 dalies a) punkte, todėl pareiškėjas laikytinas skolininku muitinei. Teismas taip pat sutiko su atsakovų teiginiais, kad iš muitinės priežiūros paėmus muitinės prižiūrimas prekes, šioms prekėms nustojo būti taikoma išorinio Sąjungos tranzito procedūra taip, kaip jos taikymas apibrėžtas SMK 79 straipsnyje. Prekių paėmimas iš muitinės priežiūros – tai veiksmas, kuris yra pagrindas atsirasti importo skolai muitinei pagal SMK 79 straipsnio nuostatas. Šis veiksmas sukėlė ne Sąjungos prekių įvežimą (importą) į Sąjungos muitų teritoriją (Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – ir PVM įstatymas) 2 str. 24 d. 1 p.), todėl Teritorinė muitinė pagrįstai konstatavo, kad atsirado prievolė mokėti (apskaičiuoti) importo PVM. Vadovaujantis PVM įstatymo 14 straipsnio 13 dalimi, prievolė apskaičiuoti importo PVM už prekes atsiranda tuo metu, kai pagal SMK 79 straipsnio 1 dalies nuostatas atsiranda prievolė už prekes apskaičiuoti importo muitus ar importo skolą muitinei. Prievolė apskaičiuoti importo PVM už prekes atsirado tuo momentu, kai atsirado importo skola muitinei pagal SMK 79 straipsnio 2 dalį, t. y. 2022 m. sausio 19 d.

16. Teismas pažymėjo, kad nepristačius per nustatytą terminą pagal Tranzito deklaraciją gabentų prekių paskirties muitinės įstaigai ir atsiradus skolai muitinei, vadovaujantis SMK 42 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies a) punktu ir MAĮ 139 straipsnio 1 dalimi, skiriama nuo 20 iki 100 procentų mokesčių sumos dydžio bauda. Skiriant konkrečią baudą vertinamos asmens atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės ir baudos dydis skaičiuojamas nuo baudos vidurkio (MAĮ 140 str. 5 d.). Kadangi tyrimo metu pareiškėjas bendradarbiavo su Teritorine muitine, ši aplinkybė sušvelnino pareiškėjo atsakomybę, todėl jam pagrįstai paskirta 50 procentų nuo apskaičiuotos mokesčių sumos (5 177 Eur) bauda, kurios dydis – 2 589 Eur.

17. Teismas sprendė, kad muitinės įstaigos, priimdamos ginčijamus sprendimus, tinkamai pritaikė teisės aktų nuostatas ir išanalizavo ginčo faktines aplinkybes, priėmė pagrįstus ir teisėtus sprendimus, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą.

III. 18. Pareiškėjas UAB „Vilniaus tranzitas“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2024 m. spalio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundą tenkinti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

19. Pareiškėjo teigimu, teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės normas bei netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. SMK ir Įgyvendinimo reglamento teisės normos, reglamentuojančios muitinės teisinius santykius, turi būti taikomos ir aiškinamos sistemiškai. Įgyvendinimo reglamente įtvirtintos teisės normos laikytinos lex specialis (specialusis įstatymas) teisės normomis SMK įtvirtintų teisės normų atžvilgiu.

20. Pareiškėjas pažymi, kad teismas sprendimą grindė SMK 233 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis, nustatančiomis bendras tranzito procedūros vykdytojo ir vežėjo pareigas, kurios sprendžiant šį ginčą neturėtų būti taikomas. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių nebuvo ginčo dėl to, kad Prekėms, gabentoms su Tranzito deklaracija, paskirties muitinės įstaigoje Sąjungos tranzito procedūra nebuvo užbaigta. Teritorinei muitinei, iš paskirties muitinės įstaigos (nagrinėjamu atveju – Lavoriškių kelio posto (LTVK1000)) negavus pranešimo apie užbaigtą muitinės tranzito procedūrą ir pradėjus tyrimą, pareiškėjas pasinaudojo Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnyje įtvirtinta teise pateikti alternatyvius įrodymus apie muitinio tranzito tinkamą užbaigimą. Tuo tikslu pareiškėjas 2024 m. kovo 26 d. pateikė Teritorinei muitinei Baltarusijos Respublikos muitinės Importo deklaracijos kopiją su muitinės spaudais. Pareiškėjo vertinimu, aplinkybė, kad Lietuvos teismo ekspertizės centras negalėjo atlikti Baltarusijos Respublikos Regioninės muitinės Importo deklaracijos kopijos autentiškumo tyrimo, nepriklauso nuo pareiškėjo valios ir negali sukelti jam neigiamų pasekmių. Tiek Teritorinės muitinės tyrimo metu, tiek bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta minėtos Importo deklaracijos klastojimo požymių, todėl turėjo būti vertinta, jog minėta deklaracija atitinka Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 2 dalyje muitinei pateikiamiems dokumentams keliamus reikalavimus.

21. Pareiškėjo teigimu, teismas, pripažindamas pagrįstais atsakovų sprendimus, kuriais Baltarusijos Respublikos Regioninės muitinės Importo deklaracijos kopija nevertinta kaip tinkamas alternatyvus tranzito procedūros užbaigimą patvirtinantis įrodymas, pažeidė MAĮ 6 straipsnyje įtvirtintą teisingumo reikalavimą ir VAĮ 3 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtiną objektyvumo principą, taip pat Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 2 dalį.

22. Pareiškėjas nurodo, kad teismas neanalizavo ir nevertino skunde nurodytos aplinkybės, jog Departamentas 2024 m. liepos 2 d. sprendime Nr. 1AE-265 „Dėl UAB „Vilniaus tranzitas“ skundo“, kuriame buvo nagrinėta ta pati faktinė ir teisinė situacija, t. y. dėl pareiškėjo pateikto dokumento atitikimo Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 1 dalies c punkto ir 2 dalies nuostatoms, esant iš esmės identiškai specialisto išvadai dėl Baltarusijos Respublikos Regioninės muitinės deklaracijos autentiškumo, buvo pripažinta, jog Lietuvos teismo ekspertizės centras nenustatė, kad tirti pateiktos deklaracijos nėra tikri dokumentai. Pareiškėjo teigimu, teismas, nevertindamas minėto Departamento sprendimo motyvų, pažeidė objektyvumo ir teisingumo principus, kai Departamentas, esant iš esmės panašioms faktinėms situacijoms ir teisiniam reguliavimui, priėmė vienas kitam prieštaraujančius sprendimus.

23. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

24. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia tais pačiais įrodymais ir argumentais, todėl atsakovas prašo teismo, atmetant apeliacinį skundą, vadovautis Departamento atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodytais motyvais.

25. Atsakovas laikosi pozicijos, kad pareiškėjas Teritorinei muitinei nepateikė Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus reikalavimus atitinkančių tranzito procedūros užbaigimo įrodymų, nes pareiškėjo pateikta Baltarusijos Respublikos muitinės Importo deklaracijos kopija neatitinka Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnyje nustatytų kriterijų, t. y. nagrinėjimu atveju nėra galimybės įsitikinti pateikto dokumento autentiškumu. Taip pat Departamentas negali identifikuoti, kad nagrinėjamu atveju yra tos pačios prekės, nes nesutampa vienas pagrindinių prekes identifikuojančių elementų, t. y. prekės KN kodas.

26. Atsakovo vertinimu, teismas pagrįstai patvirtino Departamento poziciją dėl nebaigtos tranzito procedūros, taip pat pagrįstai vertino, jog pareiškėjo pateiktos Importo deklaracijos kopija nelaikytina alternatyviu tranzito procedūros užbaigimą patvirtinančiu įrodymu. Teismui nebuvo pateikta deklaracija, kuri atitiktų Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnyje nustatytus kriterijus, todėl pareiškėjas neįvykdė pareigų, susijusių su tranzito procedūros vykdymu, ir jam pagrįstai apskaičiuota mokestinė prievolė muitinei.

27. Atsakovas Teritorinė muitinė atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

28. Atsakovo teigimu, Teritorinės muitinės, Departamento ir teismo sprendimuose esminis kriterijus nepripažinti tranzito procedūros užbaigta yra tas, jog pareiškėjas nesilaikė SMK 233 straipsnio nuostatų, kuriose įtvirtinta procedūros vykdytojo atsakomybė – pateikti visas ir nepakeisto pavidalo prekes bei būtiną informaciją paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą ir nepažeidus muitinės taikomų prekių identifikavimo užtikrinimo priemonių. Šių pareigų pareiškėjas neįvykdė.

29. Atsakovas pažymi, kad, kadangi Prekės, deklaruotos Tranzito deklaracijoje, nebuvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai, ir per nustatytą terminą šioms prekėms įforminta muitinio tranzito procedūra nebuvo užbaigta, muitinė neteko galimybės šioms prekėms taikyti priežiūros priemones, kurios taikomos tranzitu gabenamoms ne Sąjungos prekėms. Todėl pagrįstai padaryta išvada, kad ne Sąjungos prekės buvo neteisėtai paimtos iš muitinės priežiūros ir tuo pagrindu atsirado importo skola muitinei pagal SMK 79 straipsnio 1 dalį. Nagrinėjamu atveju tranzito procedūros vykdytojas yra pareiškėjas, kuris turėjo vykdyti pareigas, nustatytas SMK 233 straipsnio 1 dalies a) punkte, todėl pareiškėjas, būdamas tranzito procedūros vykdytoju, yra laikytinas skolininku muitinei. Šiuo atveju prekių paėmimo iš muitinės priežiūros konkreti vieta nėra nustatyta, todėl skolos išieškotoja laikytina Vilniaus teritorinės muitinė, kurios veiklos zonoje buvo pradėta muitinio tranzito procedūra.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 30. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento ir Teritorinės muitinės sprendimų, kuriais pareiškėjas UAB „Vilniaus tranzitas“ pripažintas skolininku muitinei ir įpareigotas sumokėti mokestinę prievolę – 5 177 Eur PVM, 242 Eur PVM delspinigių, taip pat pareiškėjui skirta 2 589 Eur bauda, teisėtumo.

31. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Teismas, įvertinęs Sąjungos muitinės kodekso nuostatas, įtvirtinančias asmenų atsakomybę muitinei, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, aiškinančią šiam ginčui aktualias nuostatas, padarė išvadą, jog Teritorinė muitinė teisingai konstatavo (Departamentas pagrįstai patvirtino šį sprendimą) pareiškėjo, kaip tranzito procedūros vykdytojo, atsakomybę ir pagrįstai įregistravo jam skolą muitinei.

32. Pareiškėjas su minėtu teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniame skunde prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą, t. y. panaikinti Teritorinės muitinės ir Departamento sprendimus. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas tarp šalių kilusį ginčą, netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas bei netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

33. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas ir byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

34. Pagal ABTĮ 142 straipsnio 3 dalį, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; kt.).

35. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą teisės taikymo, teismų praktikos ir įrodymų vertinimo aspektais, nagrinėjamu atveju iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis. Priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus. Taigi ABTĮ nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė. Todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja.

36. Ginčo teisinius santykius reguliuoja 2013 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklių, Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio ir Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nuostatos.

37. Nustačiusi, kad 2023 m. lapkričio 30 d. teritorinės muitinės krovinių poste „Kirtimai“ prekėms (medikamentams, kurie skirti mažmeniniai prekybai – Eraxis (Andilufungin) 10 mg spo N1 serija: HA7056, priešgrybelinis antibiotikas, kuris gydo cadida (mielių) infekcijas kraujyje arba skrandyje ar stemplėje (Prekės KN kodas 30042000, svoris bruto 2 kg)) buvo įforminta Sąjungos tranzito procedūra pagal tranzito lydimąjį dokumentą T1 Nr. 23LTVR300000023222 ir negavusi Nacionalinės tranzito kontrolės sistemos priemonėmis patvirtinimo (tranzito procedūros įvykdymo terminas 2023 m. gruodžio 8 d.), kad prekės pateiktos paskirties muitinės įstaigai, Teritorinė muitinė pradėjo tyrimą. Šio tyrimo metu 2023 m. gruodžio 30 d. paskirties muitinės įstaiga (Lavoriškių kelio postas) informavo, jog nei Tranzito deklaracija nei prekės muitinei nebuvo pateiktos. Teritorinė muitinė apie nebaigtą tranzito procedūrą ir pradėtą tyrimą 2023 m. gruodžio 22 d. raštu Nr. (8.1/16)-2VE-14197 informavo procedūros vykdytoją, prašydama pateikti dokumentus.

38. Atsakydamas į Teritorinės muitinės paklausimą tranzito procedūros vykdytojas pateikė Baltarusijos Respublikos muitinės importo deklaracijos Nr. 16463/071223/0015737 kopiją su Gardino regioninės muitinės spaudais. Siekdama nustatyti, ar procedūros vykdytojo pateikti dokumentai patvirtinti originaliais Baltarusijos Respublikos muitinės spaudais taip, kaip numatyta Tarybos reglamento (ES) Nr. 2015/2447 312 straipsnio 1, 2 dalyse, Teritorinė muitinė kreipėsi į Lietuvos teismo ekspertizės centrą, kuris pateikė išvadą, kad negalima nustatyti, ar deklaracijoje esantis antspaudas atspaustas tikru (originaliu) Gardino regioninės muitinės antspaudu, nes lyginamajam tyrimui tokio antspaudo pavyzdžių nepateikta; taip pat negalima nustatyti ar tirti pateikta Baltarusijos Respublikos Regioninės muitinės prekių deklaracija Nr. 16463/071223/0015737 yra tikras dokumentas, nes tokio dokumento pavyzdžio tyrimui nepateikta. Teritorinė muitinė vertino, kad pateikta importo deklaracijos kopijos negali laikyti įrodymu atitinkančiu Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 1–2 dalyse nustatytiems reikalavimams, kadangi nėra galimybės įsitikinti pateikto dokumento autentiškumu. Departamentas sprendimu patvirtino Teritorinės muitinės sprendimą, o skundo nagrinėjimo metu nustatė, kad nesutampa pagrindinis prekę identifikuojantis elementas (prekės KN kodas).

39. Taigi nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl UAB „Vilniaus tranzitas“ tinkamai neįvykdytos muitinės tranzito procedūros, vykdytos pagal 2023 m. lapkričio 30 d. tranzito deklaraciją T1 Nr. 23LTVR300000023222.

40. Sąjungos muitinės kodekso 233 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, jog už prievolių, susijusių su Sąjungos tranzito procedūra, įvykdymą atsako jos vykdytojas. Jis atsako: a) už visų ir nepakeisto pavidalo prekių ir būtinos informacijos pateikimą paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą ir nepažeidus muitinės taikomų prekių identifikavimo tikrinimo priemonių; b) už muitų teisės aktų nuostatų, susijusių su šia procedūra, laikymąsi. Minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad procedūros vykdytojo pareiga įvykdoma ir tranzito procedūra baigiama, kai prekės, kurioms ši procedūra įforminta, ir būtina informacija yra prieinamos paskirties muitinės įstaigai. Pagal SMK 215 straipsnio 2 dalį, muitinė pripažįsta tranzito procedūrą įvykdyta, kai, palyginusi išvykimo muitinės įstaigos turimus duomenis su paskirties muitinės įstaigos turimais duomenimis, gali nustatyti, kad procedūra baigta teisingai.

41. Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio, reglamentuojančio alternatyvius Sąjungos tranzito procedūros užbaigimo įrodymus, 1 dalyje įtvirtinta, jog Sąjungos tranzito procedūra laikoma užbaigta tinkamai, jei procedūros vykdytojas išvykimo valstybės narės muitinei priimtinu būdu pateikia vieną iš šių dokumentų, kuriuose identifikuojamos prekės: a) paskirties valstybės narės patvirtintą dokumentą, kuriame identifikuojamos prekės ir kuriuo patvirtinama, kad jos buvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai arba pristatytos įgaliotajam gavėjui, kaip nurodyta SMK 233 straipsnio 4 dalies b punkte; b) valstybės narės muitinės patvirtintą dokumentą arba muitinės dokumentą, kuriuo įrodoma, kad prekės fiziškai išvežtos iš Sąjungos muitų teritorijos; c) muitinės dokumentą, išduotą trečiojoje šalyje, kurioje prekėms įforminta muitinės procedūra; d) trečiojoje šalyje išduotą antspauduotą arba kitaip tos šalies muitinės patvirtintą dokumentą, kuriuo įrodoma, kad prekės laikomos išleistomis į laisvą apyvartą toje šalyje.

42. Pareiškėjas tranzito procedūros užbaigimą grindžia Baltarusijos Respublikos importo deklaracijos Nr. 16463/071223/0015737 kopija. Tiek muitinė, tiek pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog pareiškėjo pateikti alternatyvūs įrodymai neatitinka Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 2 dalies nuostatų (nėra tinkamai patvirtinti, t. y nėra galimybės įsitikinti pateiktų dokumentų autentiškumu), todėl laikytina, kad muitinės tranzito procedūra, vykdyta pagal 2023 m. lapkričio 30 d. tranzito deklaraciją T1 Nr. 23LTVR300000023222 neužbaigta. Tai reiškia, UAB „Vilniaus tranzitas“ pateikti alternatyvūs tranzito procedūros užbaigimą patvirtinantys dokumentai neatitinka Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 1 ir 2 dalyse keliamų reikalavimų tinkamam muitinės tranzito procedūros užbaigimui įrodyti. Be to, buvo nustatyti tam tikri nesutapimai deklaracijoje Nr. 16463/071223/0015737 ir tranzito deklaracijoje T1 Nr. 23LTVR300000023222 (nesutampa pagrindinis prekę identifikuojantis elementas (prekės kodas), kas taip pat muitinei sukėlė pagrįstas abejones dėl pateikto dokumento autentiškumo, todėl importo deklaracija pagrįstai nepripažinta alternatyviu tranzito procedūros užbaigimo įrodymu.

43. Vadovaujantis SMK 79 straipsnio 1 dalies (a) punktu, skola muitinei atsiranda, jei neįvykdoma bent viena iš muitų teisės aktuose nustatytų pareigų, susijusių su ne Sąjungos prekių įvežimu į Sąjungos muitų teritoriją, jų paėmimu iš muitinės priežiūros arba su tokių prekių gabenimu, perdirbimu, saugojimu, laikinuoju saugojimu, laikinuoju įvežimu arba disponavimu jomis toje teritorijoje. Kai skola muitinei atsiranda pagal SMK 79 straipsnio 1 dalį, skolininku laikomas vienas iš asmenų arba keli asmenys, nurodyti SMK 79 straipsnio 3 dalies a), b), c) punktuose. Kadangi atlikto tyrimo metu nebuvo nustatyti asmenys, kurie turėtų būti skolininkais muitinei pagal SMK 79 straipsnio 3 dalies b), c) punktus, pareiškėjas pagrįstai pripažintas skolininku muitinei (SMK 79 straipsnio a) punktas).

44. Nagrinėjamu atveju vertintina, kad ne Sąjungos prekės buvo neteisėtai paimtos iš muitinės priežiūros ir tuo pagrindu pagal SMK 79 straipsnio 1 dalį atsirado importo skola muitinei, o pareiškėjas būdamas tranzito procedūros vykdytoju, pagrįstai pripažintas skolininku muitinei (SMK 79 straipsnio 1 dalies a) punktas) ir jam atsirado mokestinė prievolė muitinei.

45. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas akivaizdžiai netinkamai taikė ir įrodymų vertinimo taisykles. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šio argumento, pabrėžia, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi nė vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012; 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018; kt.). Nagrinėjamu atveju iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas labai išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau pareiškėjui, nesuteikia pagrindo spręsti, kad teismas netinkamai vertino ar apskritai nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų.

46. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo aktualios teismų praktikos ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

47. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kadangi galutinis teismo procesinis sprendimas yra ne pareiškėjo naudai, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.), todėl jo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus tranzitas“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė