Legislator Case Law & Legislation
232be8b4-eba0-406f-a4df-31497909ec88 AI generated

232be8b4-eba0-406f-a4df-31497909ec88 · Klaipėdos apylinkės teismas

Case Number 232be8b4-eba0-406f-a4df-31497909ec88
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui P. W. G. (P. W. G.), jo atstovui advokatui G. D., Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovams V. L., E. K.,

Legislator headnote

AI generated

232be8b4-eba0-406f-a4df-31497909ec88 · Klaipėdos apylinkės teismas: vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ , kurioje P. W. G. (P. W. G.), gimęs (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), kitas gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-892-903/2019

Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00519-2019-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4.2.; 16.9.10.; 21.9.10

(S)

Registro objektas ROIK: 19097707814

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2019 m. spalio 14 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Gintaras Stonkus,

sekretoriaujant Adelei Gečienei, Linai Dabulskienei, Almai Kubiliūnienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui P. W. G. (P. W. G.), jo atstovui advokatui G. D.,

vertėjams B. B., K. S., E. S.,

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovams V. L., E. K.,

vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ , kurioje P. W. G. (P. W. G.), gimęs (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), kitas gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

P. W. G. 2019 m. sausio 17 d., apie 17.12 val., (duomenys neskelbtini) (d pusė) 306,50 km, vairuodamas automobilį „M. B.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 4, 8, 9, 14, 104, 126, 127 ir 222 punktų reikalavimus, nesilaikė visų atsargumo priemonių, dviejų eismo juostų kelyje, iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų lenkė transporto priemonę, važiavusiÄ antra eismo juosta, per skiriamÄ juostÄ , kurios plotas užbrÅ«kÅ¡niuotas skersinėmis juostomis (3 priedo 1.15), grįždamas į antrÄ eismo juostÄ staigiai užvažiavo už automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuojančio antra eismo juosta, priekio, privertė jį staigiai stabdyti ir atsitrenkti į automobilio Å¡onÄ . IÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino apie tai nepranešęs policijai. Tokiu bÅ«du jis padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 420 straipsnio 2 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu P.W. G. kaltės dėl jam inkriminuotų administracinių nusižengimų nepripažino parodė, kad 2019 m. sausio 17 d., po pietų važiavo automobiliu su klientu ir jo drauge, taip pat važiavo sÅ«nus 3 m. ir dukra 6 m. Jis važiavo link nusukimo į pramoninę zonÄ normaliu greičiu. Buvo spÅ«stis ir daug automobilių. Priekyje pastebėjo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kuris važiavo labai netvarkingai ir keistai. Klientas jam pasakė, kad nereikia sukti į pramoninę zonÄ , o turi važiuoti į KlaipėdÄ .

Tada jis parodė posÅ«kį į deÅ¡inę ir tvarkingai persirikiavo į antrÄ juostÄ . Jo automobilis buvo eismo juostos ribose arčiau kairės pusės. SusidÅ«rimo metu jis buvo eismo juostoje ir baigęs manevrÄ . Jam važiuojant eismo juosta, „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas labai agresyviai atsitrenkė į jo automobilį. SmÅ«gį jis pajuto ir sustojo maždaug už 30-40 m. Tiksliai pasakyti negali, nes buvo Å¡oke. IÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio jis pastebėjo, kad „(duomenys neskelbtini)“ turėjo labai mažai apgadinimų arba jų iÅ¡ vis nebuvo.

Jei būtų apgadinimų, jie būtų kairėje „(duomenys neskelbtini)“ pusėje. Jo automobiliui buvo pažeistas dešinės pusės galinis bamperis, sparnas, ratas ir durelės. „(duomenys neskelbtini)“ eismo juostoje stovėjo šiek tiek kampu nukreiptu į kairę. Apgadinimo nuotraukas pateikė policijai elektroniniu paštu. Kiti su juo važiavę keleiviai gali paliudyti, kad „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas tikrai labai agresyviai vairavo. Įvykio metu jis buvo toje pačioje juostoje, kurioje buvo ir „(duomenys neskelbtini)“.

Kai jis aplenkė „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ stovėjo ir nejudėjo. Jam buvo likę apie 30 metrų įsilieti į eismÄ , o „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas specialiai pagreitino, kai pamatė, kad jį lenkia. Tada jis iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, nuėjo prie „(duomenys neskelbtini)“. Vairuotojas pats atidarė dureles. Jis paaiÅ¡kino „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojui, kad nenori stovėti viduryje kelio, nes automobilyje yra vaikai ir pasiÅ«lė važiuoti į degalinę (duomenys neskelbtini).

Tada jis 2 kartus paskambino 112. Jie nenorėjo padėti, todėl visÄ situacijÄ jis turėjo spręsti pats. Kai jis važiavo link degalinės, matė, kad „(duomenys neskelbtini)“ jam judėjo iÅ¡ paskos. Ä® degalinę „(duomenys neskelbtini)“ taip ir neatvažiavo. Jis palaukė 30-40 min. ir nesulaukęs nuvažiavo pas žmonÄ . Žmona taip pat paskambino 112. Policijai pateikė įrodymus, kad skambino 112. Jis palaukė 1,5 mėn., o tada suremontavo savo automobilį pats. Po 2 mėn. jis gavo laiÅ¡kÄ , iÅ¡ kurio sužinojo, kad „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas jam pateikė pretenzijÄ .

Jis nevažiavo skiriamÄ ja juosta, kuri užfiksuota eismo įvykio vietos plane. Lietuvoje gyvena beveik 10 metų ir jis mano, kad kelių eismo taisyklės yra vienodos visoje Europos SÄ jungoje. LietuviÅ¡kų kelių eismo taisyklių jis neskaitė. (duomenys neskelbtini) po eismo įvykio jie ne visada turi skambinti policijai. Jie padaro eismo įvykio nuotraukas ir bando visada susitarti gražiuoju. Jei gražiuoju nesusitariama, tada kviečiama policija ir su jų pagalba užpildoma deklaracija. Kai nesutariama dėl kaltės, ir jei asmuo jaučia, kad jam kyla grėsmė, pirmiausia, jis turi pasirÅ«pinti savo saugumu. (duomenys neskelbtini), jei avarija įvyksta magistraliniame kelyje, jie turi pasitraukti nuo kelio.

Jis bijojo, kad koks nors vilkikas neatsitrenktų į jo automobilį, todėl ir pasiūlė važiuoti į degalinę. Jo žmona buvo restorane „P. G.“, kuri yra netoli Regitros. Iki jo važiuoti apie 1-2 km, 10-15 min. Jis mano, kad įvykis įvyko maždaug apie 16.30 val. Iki degalinės, jo manymu, buvo apie 800 m ar 1 km. Iš eismo įvykio vietos degalinės nesimatė. Eismo įvykis buvo neprivažiavus posūkio į kairę, jis buvo beveik tame pačiame lygyje kaip ir posūkis.

Teismo posėdžio metu liudytojas D. S. parodė, kad 2019 m. sausio 17 d. apie 17.05 val., laikÄ Ä¯siminė, nes pažiÅ«rėjo į laikrodį, važiavo (duomenys neskelbtini) antra eismo juosta. Abi eismo juostos buvo pilnos automobilių. Jis pirmoje juostoje, priekyje deÅ¡iniu kampu, pamatė „M“ džipÄ , kuris buvo apie 10 m. iki jo. Jis kažkokiu metu jį aplenkė. Staiga veidrodėlyje pamatė „M.“ automobilį, kuris keitė važiavimo kryptį, t. y. jis pajudėjo iÅ¡ pirmos juostos į antrÄ ir paskui tiesiai į kelkraÅ¡tį, tada važiavo kelkraščio dalimi per bordiÅ«rÄ .

Pravažiavus posÅ«kį į (duomenys neskelbtini) apie 20-30 m, „M.“ automobilio vairuotojas aplenkęs jo automobilio vienÄ trečdalį, agresyviai ir staigiai keitė važiavimo kryptį tiesiai į jį. Tuo metu jis važiavo 5-10 km/h. Tarp jo ir kito priekyje esančio automobilio buvo vieno ar dviejų automobilių tarpas, o už jo taip pat buvo 1 ar 2 automobiliai, galbÅ«t, ir trys. „M.“ įlenkė jo automobilio priekinės kairės pusės sparnÄ ir nubrėžė bamperį. Mano, kad jam kliuvo su „M.“ deÅ¡inės pusės galinio rato arkine dalimi.

Po susidūrimo jis iškart sustojo, gal pajudėjo 1 m, o „M.“ sustojo pavažiavęs 20 m antroje eismo juostoje. Tada iš automobilio išlipo asmuo vardu P. ir atėjo prie jo automobilio. Priėjęs atidarė jo automobilio vairuotojo dureles ir pradėjo smūgiuoti į veido sritį. Jis, dar prieš išlipant „M.“ vairuotojui, skambino į 112. Po smurto „M.“ vairuotojas angliškai jam pasakė, kad susitinkam ir išsiaiškinam degalinėje (duomenys neskelbtini) Jis nieko neatsakė, o „M.“ vairuotojas trenkė jo automobilio dureles ir nuėjo prie savo automobilio.

Jis paėmė telefonÄ ir tęsė pokalbį su operatore. PaaiÅ¡kino, kad įvyko eismo įvykis, jo užpuolimas, automobilio markę ir numerį. Operatorė liepė laukti policijos pareigÅ«nų. Jis niekur nevažiavo ir laukė atvykstant pareigÅ«nų. Jis dar kartÄ skambino į policijÄ ir prašė greičiau atvykti, nes reikėjo pasiimti vaikÄ iÅ¡ darželio. Kažkur po 20 min. atvažiavo du pareigÅ«nai, iÅ¡matavo atstumus, su telefonu darė įvykio vietos ir automobilio sugadinimų fotografijas.

Po įvykio vietos fiksavimo nurodė atvykti į policijos komisariatÄ . Apie eismo įvykį informavo visus. Draudimas viskÄ atlygino. Jei „M.“ bÅ«tų važiavęs iÅ¡ lėto, tai jis tikrai bÅ«tų pastebėjęs. Ar „M.“ rodė posÅ«kį, jis neužfiksavo. IÅ¡ įvykio vietos jis matė degalinės stogÄ , buvo apsiniaukę, Å¡lapia kelio danga, tamsu, bet ne naktis. „M.“ sugadinimų jis nematė. PareigÅ«nams minėjo, kad „M.“ vairuotojas siÅ«lė iÅ¡siaiÅ¡kinti degalinėje.

Važiuodamas pro degalinę apie 17.50 val. jis atidžiai stebėjo gal pamatys „M.“, tačiau tokio automobilio nematė. Tai, kad „M.“ vairuotojas siūlo užpildyti dokumentus degalinėje, jis tikrai nesuprato, nes po smūgių jis buvo įbaugintas.

Teismo posėdžio metu liudytojas A. P. G. parodė, kad P.W. G. yra verslo partneris. Jie susitinka apie 2 kartus per metus. 2019 m. sausio 17 d. jis važiavo su P.W. G.. PrieÅ¡ iÅ¡važiavimÄ Ä¯ kairę jie nusprendė važiuoti tiesiai. Kiek eismo juostų buvo, jis nepamena. Jo manymu jų važiavimo greitis buvo 30 km/h, eismo kamščio nebuvo, bet jis jau formavosi. Eismo įvykis įvyko prieÅ¡ posÅ«kį į kairę. Mano, kad eismo įvykis įvyko 16.30 val. Jų automobilis atsitrenkė deÅ¡inės pusės galu, o kitas automobilis kairės pusės priekiu. Po smÅ«gio jie iÅ¡kart sustojo, gal nuvažiavo apie 10-15 m. Sustojus P. iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir nuėjo kito vairuotojo paklausti, kas nutiko. Jis liko maÅ¡inoje. Jis sėdėjo ant galinės sėdynės deÅ¡inėje pusėje. Gale dar sėdėjo vaikas ir žmona. Vaikas buvo galinės sėdynės viduryje, o žmona kairėje pusėje. Automobilyje buvo ir P. vaikas, kuris sėdėjo prie jo vaiko. Vairavo P. Ar kas buvo keleivio vietoje, nepamena. Jis negirdėjo, kÄ kalbėjo P. su kitu vairuotoju, nes jis buvo maÅ¡inoje. Pokalbį matė. Kitas vairuotojas iÅ¡ automobilio nebuvo iÅ¡lipęs. Parėjus P., jie važiavo į degalinę laukti kito vairuotojo. P. sakė, kad kitas vairuotojas važiuos paskui juos, tačiau nevažiavo ir liko savo vietoje. Jis sudarė spÅ«stį. Važiuojant link degalinės, jis daugiau nieko nematė, ten laukė apie 30 min.

Teismo posėdžio metu liudytoja Sabrina E. L. B. parodė, kad 2019 m. sausio 17 d. dalyvavo eismo įvykyje, kuris galimai įvyko apie 16.30 val. - 17 val., tiksliai nepamena. Jie važiavo greitkeliu ir priekyje buvo spÅ«stis. P. keitė važiavimo juostas, po to grįžo į juostÄ ir kitas automobilis atsitrenkė. Kelias buvo lygus, jokios įkalnės nebuvo. Ji sėdėjo automobilio galinėje sėdynėje kairėje pusėje. Praėjo apie 6 mėn., nelabai prisimena, bet mano, kad posÅ«kio į kairę nebuvo. Po susidÅ«rimo jie pavažiavo apie 1 m. Tada P. nuėjo prie kito automobilio pasikalbėti su jo vairuotoju. Jų pokalbį matė. Automobilio dureles atidarė to automobilio vairuotojas. Jis iÅ¡ automobilio nebuvo iÅ¡lipęs. Pokalbis vyko apie 10 min. Po pokalbio jie vyko į degalinę. Važiuojant kito vairuotojo nematė. Degalinėje buvo apie 30 min., nes jie važiavo pavalgyti. Automobilio sugadinimų ji nematė, nes buvo sukrėsta įvykio.

Teismo posėdžio metu liudytojas M. J. parodė, kad jis yra eismo įvykių tyrėjas. Jis iÅ¡ kelių patrulių gavo surinktÄ medžiagÄ ir jÄ tyrė. Ä®vykio vietoje buvo ir jÄ nufotografavo dienos metu, nes įvykio metu darytos nuotraukos nelabai ryÅ¡kios. Bendravo su P.W. G. ir jo žmona, kurie nurodė, kad iÅ¡ įvykio vietos nepasiÅ¡alino. Jis nustatė, kad P.W. G. važiavo per skiriamÄ juostÄ , kurios plotas užbrÅ«kÅ¡niuotas skersinėmis juostomis. Å ioje vietoje yra tik dvi eismo juostos. Tai, kad P.W. G. neturi pažymėjimo, jis tikrino Lietuvos registruose. Juose nustatė, kad 2015 m. buvo atimtas vairuotojo pažymėjimas ir ten taip pat nurodyta, kad pažymėjimas nebuvo paimtas. Tyrimo metu P.W. G. pateikė OlandiÅ¡ko vairuotojo pažymėjimo kopijÄ , bet nepateikė jokių duomenų, jog yra perlaikęs teises. Pagal Lietuvos įstatymus, jei pažymėjimas paimtas daugiau nei 1 metams, tai senas vairuotojo pažymėjimas naikinamas ir iÅ¡duodamas naujas.

Teismo posėdžio metu liudytoja O. P. parodė, kad įvykis buvo A1 kelyje neprivažiavus (duomenys neskelbtini) degalinės. Ä®vykio vietoje buvo tik nukentėjęs asmuo. Jis paaiÅ¡kino, kad kaltininkas lenkė jį iÅ¡ kairės pusės ir atsitrenkė į jį. Dar sakė, kad tas vairuotojas atidarė dureles, jam trenkė, nutraukė grandinėlę bei suplėšė marÅ¡kinėlius. Abejoja, kad nukentėjęs asmuo galėjo pavažiuoti į priekį, nes tuo metu buvo spÅ«stis, automobiliai judėjo vienas po kito. Ä®vykio vietoje Å¡ukių nebuvo. Kairėje pusėje buvo balta brÅ«kÅ¡niuota linija, kurios kirsti negalima. Važiuodami į įvykį jie buvo užvažiavę į „(duomenys neskelbtini)“ degalinę, bet kaltininko nerado. Tada važiavo iki įvykio vietos. Jie dirba iki 18 val., o iÅ¡kvietimÄ gavo apie 17.00 val.

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė E. K. nurodė, kad Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2012 m. lapkričio 16 d. įsakymas Nr. V-389 „Dėl kelių ženklinimo medžiagų naudojimo ir ženklinimo įrengimo taisykles Ä®T ŽM 12 patvirtinimo“ 17 punkto matyti, jog tais atvejais, kai reikia pagerinti eismo orientavimÄ , eismo saugumÄ , rekomenduojama taikyti kelių ženklinimÄ su papildomu matomumo naktį, kai ženklinimo pavirÅ¡ius drėgnas, reikalavimu.

Šį papildomÄ reikalavimÄ paprastai atitinka struktÅ«rinis kelių ženklinimas, ženklinimas su dideliais įmaiÅ¡omaisiais stiklo rutuliukais, folijos su specialiu pavirÅ¡iumi. Papildomai, esant dideliam eismo intensyvumui, dideliam greičiui ir siekiant sumažinti nuvažiavimo į Å¡onÄ nuo važiuojamosios kelio dalies galimybę, rekomenduojama įrengti kelių struktÅ«rinį ženklinimÄ iÅ¡ profiliuotos faktÅ«ros. KET 1.2. punkte numatyta, kad plati iÅ¡tisinė linija žymi važiuojamosios dalies kraÅ¡tus automagistralėse ir greitkeliuose; atskiria važiuojamosios dalies eismo juostÄ , skirtÄ marÅ¡rutiniam transportui; atskiria eismo juostÄ nuo marÅ¡rutinio transporto stotelės; atskiria dviračių juostÄ .

Å iÄ linijÄ kirsti draudžiama, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraÅ¡tÄ arba kelio ženklai „Eismo juosta marÅ¡rutiniam transportui“ ir „Kelias su eismo juosta marÅ¡rutiniam transportui“ negalioja. Å i linija turi bÅ«ti 30 cm ir ji turi bÅ«ti iÅ¡laikyta tokio pločio, tačiau struktÅ«ra gali bÅ«ti iÅ¡kili. IÅ¡ pateiktų duomenų matyti, kad D. S. į pagalbos telefonÄ paskambino 17.12 val. paskui vėl registruotas jo skambutis 17.16 val., vėliau 17.30 val. gautas dar vienas skambutis.

PareigÅ«nai iÅ¡siųsti 17.22 val., o atvyko 17.23 val. Visa skambučių seka patvirtina tai, kad nukentėjęs asmuo iÅ¡ įvykio vietos pasitraukęs nebuvo. Pagal visus duomenis matyti, kad yra dvi eismo juostos, o trečia juosta yra privalomas nusukimas į (duomenys neskelbtini) zonÄ , o už jo yra kelio ženklai, kad yra tik dvi eismo juostos, o visas plotas atribotas užbrÅ«kÅ¡niuota salele, kuria eismas draudžiamas. Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2012 m. lapkričio 16 d.

įsakymas Nr. V-389 „Dėl Kelių ženklinimo medžiagų naudojimo ir ženklinimo įrengimo taisykles Ä®T ŽM 12 patvirtinimo“ nurodoma, kad visi kelio ženklai turi atitikti jų struktÅ«rÄ , ilgį ir plotÄ , todėl, jų manymu, bÅ«tent Å¡is brÅ«kÅ¡niavimas atitinka KET 3 priedo 1.15 p. salelės žymėjimÄ . Dėl eismo įvykio vietos, tai matome, kad liudytojas iÅ¡ jos niekur nejudėjo, o tai, kad P.W. G. nuvažiavo iÅ¡ įvykio vietos, patvirtino jis pats duodamas parodymus teismo posėdžio metu bei ikiteisminio tyrimo byloje 01-1-02496-19.

Taip pat jis patvirtino, kad smūgį pajuto ir suprato, jog įvyko eismo įvykis.

IÅ¡ bendrojo pagalbos centro garso įraÅ¡o 2019_01_17_17-12-48_25.06 girdėti, kad moteris Å¡aukia, kÄ jus darot, girdisi kaip vyras angliÅ¡kai Å¡aukia „you are fuck stupid, tolia nesuprantama kÄ sako, operatorė sako 112 alio, alio, 112 klauso, laba diena, kas nutiko.

Vyras sako: - su kuo aš čia šneku ?

Operatorė sako: - bendrasis pagalbos centras.

Vyras sako: - su policija sujunkit.

Operatorė sako: kas yra nutikę ?

Vyras sako: - taranavo maÅ¡inÄ , sustojo, duris atidarė ir daužytis pradėjo.

Operatorė sako: - čia (duomenys neskelbtini) esat ?

Vyras sako: - ne, jo, palaukit.

Operatorė sako: - nuo (duomenys neskelbtini) žiedo, (duomenys neskelbtini) žiedo, čia važiuoti į kuriÄ pusę ?

Vyras sako: M. (duomenys neskelbtini) džipas užsienietis.

Operatorė sako: - dabar jisai yra šalia, ar ne ?

Vyras sako: - važiuoja į (duomenys neskelbtini).

Operatorė sako: - tai gerai, tai dabar užpuolė jus ar ne ?

Vyras sako: - nu atidarė duris ir daužytis pradėjo.

Operatorė sako: - medikų nereikia ?

Vyras sako: - ne, ne nereikia, čia tokie smūgiai nieko nėra.

Operatorė sako: - tai jūs dabar jį matot ?

Vyras sako: - ne, jis nuvažiavo. Mano maÅ¡inÄ biÅ¡kį sudaužė.

Operatorė sako: - gerai, jūs dabar gatvėje stovit ar ne ?.

Vyras sako: - nu tai jo, nežinau pasisuksiu į Å¡onÄ .

Operatorė sako: automobilio savo markę sakykit, ir valstybiniai kokie ?

Vyras sako: - „(duomenys neskelbtini)“, neatsimenu tiesÄ sakant.

Operatorė sako: - spalva kokia ?

Vyras sako: - pilka ?

Operatorė sako: - medikų nereikia, viskas gerai ?

Vyras sako: ne, čia vienÄ kartÄ prasmÅ«giavo ir viskas.

Operatorė sako: - jisai nuvažiavo į (duomenys neskelbtini).

Vyras sako: - angliÅ¡kai suburbėjo kažkÄ , susitinkam (duomenys neskelbtini), čia man duris pradėjo daužyti.

Operatorė sako: - jūsų vardas pavardė ?

Vyras sako: - D. S..

Operatorė sako: - gerai, informuojame policijÄ laukite.

Vyras sako: - gerai.

IÅ¡ garso įraÅ¡o 2019_01_17_17-20-44_25.01 girdėti kaip D. S. antrÄ kartÄ skambina į bendrÄ jį pagalbos centrÄ ir teiraujasi, kada atvyks policija. Operatorė nurodo laukti ir padiktuoja policijos telefono numerį.

Iš garso įrašo 2019_01_17_17-38_01_25.02 girdėti, kad skambina moteris, kuri sako: - labas vakaras, žiūrėkite, žodžiu atsitiko koks dalykėlis, šiaip iš esmės nieko rimto, bet vis tiek mes norim pranešti, kad paskui nebūtų kokių nesusipratimų, kad būtų įrašas likęs. Man su policija reikia kalbėti.

Operatorė teiraujasi: - kas atsitiko ?

Moteris sako: – esmė tame, kad Klaipėdoje prie (duomenys neskelbtini) mes buvome sustoję, nes mažas berniukas norėjo į tualetÄ ir iÅ¡važinėjom nuo kaip čia pasakyti, nuo Jakų žiedo kur yra (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) žiedo. Ir link to iÅ¡važiavimo, žodžiu, mÅ«sų nepraleido automobilis ir tas žmogus tyčia įvažiavo mÅ«sų maÅ¡inos, žodžiu užpakalį. Na va, ir bet nu, niekas ten kieko nepadarė, bet mes toliau nuvažiavo. Ta prasme mano vyras iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir nu ten jie apsižodžiavo ir mes toliau nuvažiavom. Bet esmė tame, kad žmogus tikrai labai nenorėjo mÅ«sų įleisti, ir jis tyčia į mus įvažiavo. Ir sakom, kad geriau mums paskambinti ir papasakoti viskÄ , kad ten nebÅ«tų kitokių istorijų prikurta.

Operatorė sako: – dabar jau yra istorija tai, kad visi pabėgote iš įvykio vietos, nes tai yra techninis eismo įvykis ir jūs visi pabėgote iš įvykio vietos. Kiek suprantu deklaracijų jūs irgi nesipildėte ar ne .

Moteris sako: - nu, kad ten nėra kÄ pildyti, nes nei viena transporto priemonė nebuvo apgadinta.

Operatorė sako: - o, jei tas žmogus paskambins ir sakys, kad apgadinot, kaip jūs įrodysit ?

Moteris sako: - bet tai jis įvažiavo į mus, o ne mes į jį.

Operatorė sako: - o kaip jūs tai įrodysit ?

Moteris sako: - tai jo mašina keturi žmonės, kurie važiavo ir gali įrodyti.

Operatorė sako: - jūs paskambinot, čia yra gaisrinė greitoji ir policija - skubi pagalba. Jūs lauksit pareigūnų, man siųsti pareigūnus ?

Moteris sako: - ne jÅ«s nesiųskit pareigÅ«nų, aÅ¡ tik sakau, norėjau praneÅ¡ti apie tokį dalykÄ .

Operatorė sako: - mes jokių įrašų nedarom, jokių fiksavimų nedarom, mes siunčiame pareigÅ«nus į įvykio vietÄ .

Moteris sako: - tai nesiųskit pareigūnų, nes jau viskas, ta prasme mes nieko čia, na va, ten tiesiog nieko nebuvo, tik norėjau papasakoti.

Operatorė sako: - tai niekas niekam jokių pretenzijų neturi ?

Moteris sako: - taip, mes tai neturim, tas žmogus tikriausiai taip pat.

Operatorė sako: - supratau, gerai ačiū, viso.

Moteris sako: - viso.

Iš byloje esančios foto nuotraukos img_20190117_172630[1].jpg matyti, kad „(duomenys neskelbtini)“ automobiliui įlenktas priekinis kairės pusės sparnas. Automobilis stovi antroje eismo juostoje, kurios dešinėje pusėje yra ištisinė linija su triukšmo juosta bei salelės ženklinimo tęsinys. Iš fotonuotraukų img_20190117_172731[1].jpg, img_20190117_172737[1].jpg matyti, kad fotografuota su liniuote, kurioje užfiksuoti automobilio „(duomenys neskelbtini)“ slystančio pobūdžio subraižymai aukščiausioje vietoje ties 67 cm.

Iš foto nuotraukų IMG_20190124_143416.jpg, IMG_20190124_143426.jpg matyti nedidelis „M. B.“ automobilio dešinės pusės galinių durelių apatinės dalies įlenkimas.

Teismas

konstatuoja:

ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog chuliganiÅ¡kas vairavimas – tai pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis KET pažeidimas dėl chuliganiÅ¡kų paskatų. Å io nusižengimo konstatavimui bÅ«tina nustatyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių atitinkamų punktų reikalavimus iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, ir kėlė grėsmę eismo saugumui arba savo ar kitų eismo dalyvių saugumui. Å iame straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius bÅ«tinus Å¡io nusižengimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formÄ ir objektyviosios pusės požymį – veiksmus, chuliganiÅ¡kas paskatas. Pagal teismų praktikÄ chuliganiÅ¡kos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiÅ¡kaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieÅ¡ aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiÅ«rį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį. Be to, vairuotojo elgesys, nulemtas chuliganiÅ¡kų paskatų, dėmesingo vairuotojo požiÅ«riu nepateisinamas ir atliekamas be jokios realios priežasties. Toks vairavimas kelia pavojų ne tik jį vairuojančiam asmeniui, bet ir eismo bei žmonių saugumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. 2AT-72-2014, 2AT-37-507/2015, 2AT-50-788/2016, 2AT-16-489/2017, 2AT-7-976/2018, Kauno apygardos teismo 2017-12-06 nutartis AN2-663-383/2017, Klaipėdos apygardos teismo 2017-11-06 nutartis AN2-466-458/2017).

Teismo nuomone, P.W. G. versija, kad 2019 m. sausio 17 d., apie 17.12 val., (duomenys neskelbtini) (d pusė) 306,50 km, jis nevairavo automobilio „M. B.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) chuliganiÅ¡kai, t. y. važiavo eismo juosta, kuria važiuoti nedraudžiama ir jis kirto iÅ¡tisinę juostÄ , kuriÄ pagal KET galima kirsti (tai įvyko prieÅ¡ posÅ«kį į LEZ), ir nesukėlė eismo įvykio, nes pabaigus manevrÄ Ä¯ jo vairuojamÄ automobilį atsitrenkė automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas, yra paneigta teismo posėdžių metu apklaustų liudytojų D.

S., O. P., M. J. parodymais, garso įraÅ¡ais, fotonuotraukomis ir kitais byloje surinktais ir teismo iÅ¡tirtais įrodymais. Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojo D. S. parodymais, jog eismo įvykis įvyko pravažiavus posÅ«kį į (duomenys neskelbtini), po susidÅ«rimo jis savo automobilio nejudino, o P.W. G. automobilį vairavo chuliganiÅ¡kai, t.y. esant automobilių spÅ«sčiai, dideliu greičiu keitė eismo juostas, kol netikėtai jį lenkė pro kairę, kur važiavimas draudžiamas, ir grįždamas į antrÄ eismo juostÄ kliudė jo vairuojamÄ automobilį.

Tai, kad D. S. po susidÅ«rimo niekur nejudėjo, iÅ¡ esmės patvirtina Bendrojo pagalbos centro pateikti skambučių garso įrašų turinys, iÅ¡ kurių matyti, kad D. S. skambino sustojęs iÅ¡kart po eismo įvykio, dar pokalbio metu prie jo priėjo keikdamasis P.W. G., jam nuėjus D. S. tęsė pokalbį su operatore, praneÅ¡damas įvykio aplinkybes, o nesulaukęs policijos pareigÅ«nų dar kartÄ skambino į centrÄ , teiraudamasis apie jų atvykimÄ . Taip pat teismas neturi pagrindo abejoti ir policijos pareigÅ«nais, kurių darytos fotonuotraukos ir eismo įvykio vietos planas patvirtina tai, kad eismo įvykis įvyko už posÅ«kio į (duomenys neskelbtini), toje vietoje, kur yra dvi eismo juostos, o tarp antros juostos ir žalios vejos yra juosta, kurios plotas užbrÅ«kÅ¡niuotas skersinėmis juostomis (3 priedo 1.15).

Iš byloje esančių foto nuotraukų matyti, kad iki posūkio į (duomenys neskelbtini) yra dvi eismo juostos, kurios atskirtos ištisinėmis linijomis su triukšmo juostomis iš abiejų pusių, po posūkio į (duomenys neskelbtini) yra pažymėta salelė, kuri atitinka KET 3 priedo 1.15. punkte nurodytam aprašymui, kuri tęsiasi toliau užbrūkšniuota tokio pat tipo skersinėmis juostomis šalia dviejų eismo juostų, atskirtų ištisinėmis linijomis su triukšmo juostomis iš abiejų pusių.

Gi KET 3 priedo 1.15. punkte nurodyta, kad užbrūkšniuotas arba uždažytas plotas žymi nukreipimo saleles, kuriomis važiuoti draudžiama.

IÅ¡dėstytos aplinkybės patvirtina administracinio nusižengimo protokole nurodytus P.W. G. padarytus kelių eismo taisyklių pažeidimus, t.y. kad jis esant automobilių spÅ«sčiai, dviejų eismo juostų kelyje lenkė transporto priemonę, važiavusiÄ antra eismo juosta, per skiriamÄ juostÄ , kurios plotas užbrÅ«kÅ¡niuotas skersinėmis juostomis (3 priedo 1.15), grįždamas į antrÄ eismo juostÄ staigiai užvažiavo už automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuojančio antra eismo juosta, priekio, privertė jį staigiai stabdyti ir atsitrenkti į automobilio Å¡onÄ . Teismo nuomone, tokie P.W. G. veiksmai aptartoje situacijoje rodo, kad jis elgėsi ne tik pavojingai, bet ir iššaukiančiai, tokiu bÅ«du neabejotinai parodydamas aiÅ¡kų kitų eismo dalyvių negerbimÄ , norėjimÄ parodyti savo pranaÅ¡umÄ , kitų vairuotojų atžvilgiu, kas vertintina kaip chuliganiÅ¡kas vairavimas.

Teismo nuomone, deklaratyvi ir P.W. G. versija, jog jis nepasišalino iš įvykio vietos.

ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala nevirÅ¡ija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudÄ vairuotojams nuo 600 iki 1100 eurų. Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ Å¡is nusižengimas gali bÅ«ti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pavyzdžiui, pats jį sukėlęs), ir iÅ¡ jo pasiÅ¡alina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumÄ , prieÅ¡ingumÄ KET, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje, Å¡iÄ pareigÄ sÄ moningai ignoruoja, t. y. pasiÅ¡alina iÅ¡ įvykio vietos paprastai siekdamas iÅ¡vengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , nuslėpti savo neblaivumÄ , paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. Teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje ir jÄ ignoruodamas pasiÅ¡alino. Eismo įvykį sukėlusio ir iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagÄ vertinant visas reikÅ¡mingas įvykio aplinkybes. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi bÅ«ti vertinamos ir tokios aplinkybės kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobÅ«dis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-11-303-2018). Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje administracinių teisės pažeidimų bylose laikomasi nuostatos, kad vienos iÅ¡ aplinkybių, padedančių atskleisti tyčios turinį, yra eismo įvykį sukėlusio asmens tikslai, motyvai, dėl kurių jis pasitraukia iÅ¡ įvykio vietos (paprastai taip elgdamasis asmuo siekia iÅ¡vengti atsakomybės), tačiau Å¡ios aplinkybės nėra bÅ«tinas ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėties požymis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje 2AT-41-2014).

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 13 punkte numatyta, kad eismo įvykis – įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas.

Kelių eismo taisyklių 219.4 punkte nurodyta, kad jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, kiekvienas su eismo įvykiu susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo praneÅ¡ti apie eismo įvykį policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje arba, pranešęs policijai, sugrįžti į eismo įvykio vietÄ ir laukti, kol atvažiuos policija, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai policija leido palikti eismo įvykio vietÄ arba turi bÅ«ti suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiam asmeniui ar jam pačiam. Kelių eismo taisyklių 220 punkte nurodyta, kad jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietÄ , su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemÄ , apraÅ¡yti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasiraÅ¡yti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali bÅ«ti apraÅ¡omos ir eismo įvykio schema nubraižoma Å¡variame popieriaus lape, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių paraÅ¡ais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policijÄ Ä¯ eismo įvykio vietÄ .

IÅ¡ P.W. G. bei D. S. paaiÅ¡kinimų matyti, kad P.W. G. vairuodamas automobilį, baigdamas iÅ¡ skiriamosios juostos persirikiuoti į antrÄ eismo juostÄ , kliudė D. S. vairuojamÄ automobilį ir tai pajutęs P.W. G. sustojo maždaug už 30-40 metrų atstumu nuo irgi sustojusio D. S.. IÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio, neapžiÅ«rėjęs savo automobilio apgadinimų, priėjo prie D. S. vairuojamo automobilio. Tada, pasak D. S., P.W. G. atidarė jo automobilio vairuotojo dureles ir pradėjo smÅ«giuoti į veido sritį, po ko angliÅ¡kai pasakė, kad susitinkam ir iÅ¡siaiÅ¡kinam degalinėje (duomenys neskelbtini) D. S. nieko neatsakius, P.W. G. trenkė jo automobilio dureles, nuėjo prie savo automobilio ir nuvažiavo.

IÅ¡ iÅ¡dėstytų aplinkybių seka, kad P.W. G. po jo vairuojamo automobilio akivaizdaus kontakto su D. S. vairuojamu automobiliu, pagal anksčiau aptartas kelių eismo taisykles privalėjo eismo įvykio vietoje su D. S. iÅ¡siaiÅ¡kinti automobilių sugadinimus, kurie galėjo atsirasti akivaizdaus kontakto metu, bei sutarti su juo dėl eismo įvykio aplinkybių ir tik tada spręsti pasitraukimo iÅ¡ įvykio vietos ar policijos kvietimo klausimÄ . Tuo tarpu iÅ¡ byloje surinktų įrodymų matyti, kad P.W. G. net nebandė aiÅ¡kintis su D. S. dėl jo automobilio sugadinimo ir tartis su juo dėl eismo įvykio aplinkybių, iÅ¡kart priėjęs prie D. S., sėdinčio automobilyje, pasak D. S., pradėjo smÅ«giuoti į veido sritį, po ko jis iÅ¡ eismo įvykio nuvažiavo, o tuo tarpu D. S. iÅ¡kart po kontakto paskambino į policijÄ ir pranešė apie eismo įvykį ir nuvažiavusį automobilį. Tai akivaizdžiai rodo, kad P.W. G. iÅ¡ įvykio vietos nuvažiavo nesant jokio sutarimo dėl eismo įvykio aplinkybių tarp jo ir D. S..

Taigi aptartoje situacijoje, teismo nuomone, P.W. G. negalėjo nesuprasti savo veiksmų prieÅ¡ingumo kelių eismo taisyklių reikalavimams, negalėjo nesuvokti savo pareigos pasilikti eismo įvykio vietoje, prieÅ¡ingai, sÄ moningai pasirinko neteisėtÄ elgesio variantÄ ir iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino. Nors P.W. G. nurodė, kad iÅ¡kart skambino telefonu 112, bet niekas nenorėjo padėti, o iÅ¡ eismo įvykio pasiÅ¡alino, nes kelyje nesaugu ir jo automobilyje yra vaikai, tačiau, kaip jau paminėta, teismų praktikoje veikos padarymo tikslai ir motyvai veiksmų kvalifikavimui pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį reikÅ¡mės neturi. Beje, P.W. G. nurodyta aplinkybė, jog degalinėje jis D. S. laukė apie 30-40 min., irgi prieÅ¡tarauja byloje surinktiems įrodymams. IÅ¡ D. S. skambučio į pagalbos centrÄ matyti, kad eismo įvykis įvyko apie 17.12 val. IÅ¡ ROIK Nr. (duomenys neskelbtini) suvestinės matyti, kad policijos pareigÅ«nai į eismo įvykį buvo iÅ¡siųsti 17.22 val., o į įvykio vietÄ atvyko 17.23 val. IÅ¡ liudytojos policijos pareigÅ«nės O. P. parodymų matyti, kad važiuodami į įvykį jie buvo užvažiavę į (duomenys neskelbtini) degalinę, bet kaltininko nerado, tada važiavo iki įvykio vietos. Netikėti Å¡iais liudytojos parodymais teismas vėlgi neturi pagrindo, juolab, kad P.W. G. žmonos, kuri buvo restorane „P. G.“, esančiame netoli Regitros, iki kur P.W. G. turėjo nuvažiuoti esant automobilio spÅ«sčiai, skambutis užfiksuotas 17.38 val., praėjus tik 26 min. po praneÅ¡imo apie eismo įvykį.

Taigi nekyla abejonių, jog P.W. G. 2019 m. sausio 17 d., apie 17.12 val., (duomenys neskelbtini) (d pusė) 306,50 km, vairuodamas automobilį „M. B.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų atsargumo priemonių, dviejų eismo juostų kelyje, iÅ¡ chuliganiÅ¡ku paskatų lenkė kitÄ transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiavusiÄ antra eismo juosta, per skiriamÄ juostÄ , kurios plotas užbrÅ«kÅ¡niuotas skersinėmis juostomis, grįždamas į antrÄ eismo juostÄ staigiai užvažiavo už automobilio, važiuojančio antra eismo juosta, priekio, privertė jÄ staigiai stabdyti ir atsitrenkti į automobilio Å¡onÄ , apie eismo įvykį policijai nepranešė, iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino. IÅ¡ byloje esančio D. S. paaiÅ¡kinimo matyti, kad jis žalÄ Ä¯vertino 500 eurų. Taigi tokios P.W. G. veikos atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalies sudėtį - chuliganiÅ¡kas vairavimas, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, ir administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalies sudėtį - pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala nevirÅ¡ija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (750 Eur).

Teismas iÅ¡ administracinio kaltinimo Å¡alina tÄ aplinkybę, jog P.W. G. vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti. 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/126/EB „Dėl vairuotojo pažymėjimų“ (nauja redakcija) 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad valstybių narių iÅ¡duodami vairuotojo pažymėjimai yra tarpusavyje pripažįstami. IÅ¡ byloje esančios Olandijoje iÅ¡duoto P.W. G. vairuotojo pažymėjimo kopijos matyti, kad jis turi teisę vairuoti B kategorijai priskirtus automobilius nuo 1992 m. birželio 25 d., tuo tarpu byloje duomenų apie Å¡io vairuotojo pažymėjimo negaliojimÄ nėra.

P.W. G. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas administracinę nuobaudÄ , teismas atsižvelgia į tai, kad P.W. G. padarė pakankamai grubius Kelių eismo taisyklių pažeidimus – nesilaikė visų atsargumo priemonių, iÅ¡ chuliganiÅ¡ku paskatų lenkė transporto priemonę dėl ko privertė kitÄ automobilį staigiai stabdyti ir atsitrenkti į jo automobilio Å¡onÄ , jį apgadino, apie eismo įvykį policijai nepranešė, iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino, kita vertus, yra dirbantis, turi Å¡eimÄ . Tokiu bÅ«du, teismas laiko, kad administracinės nuobaudos tikslai, siekiant auklėti, kad P.W. G. ateityje laikytųsi įstatymų, bus pasiekti paskyrus minimalias ANK 420 straipsnio 2 dalies ir ANK 426 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytas minimalias baudas. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, P.W. G. galutinai skirtina nuobauda sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iÅ¡ padarytų administracinių nusižengimų, ribose, ir, vadovaujantis ANK 420 straipsnio 5 dalimi, administracinio poveikio priemonė - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 metams.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsniu, 420 straipsnio 2 dalimi, 426 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimi, 675 straipsnio 2 dalimi,

n u t a r i a:

P. W. G. (P. W. G.) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirti 450 Eur (keturių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imties eurų) baudÄ .

P. W. G. (P. W. G.) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 600 Eur (Å¡eÅ¡ių Å¡imtų eurų) baudÄ .

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, P. W. G. (P. W. G.) paskirti galutinę administracinę nuobaudÄ â€“ 600 Eur (Å¡eÅ¡ių Å¡imtų eurų) baudÄ ir administracinio poveikio priemonę - teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ vieneriems metams.

Ä®pareigoti VÄ® „Regitra“ informuoti Olandijos institucijÄ - Centraal Bureau Rijvaardigheidsbewijzen Central Office for Driving Licences, Sir Winston Churchilllaan 297, NL-2288 DC Rijswijk (https://europa.eu/youreurope/citizens/national-contact-points/netherlands/index_lt.htm) apie tai, kad P.W. G. Lietuvos Respublikoje yra taikyta administracinio poveikio priemonė - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vieneriems metams.

IÅ¡aiÅ¡kinti P. W. G. (P. W. G.), kad bauda turi bÅ«ti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudÄ iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos, o apskundus šį nutarimÄ , – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos. BaudÄ sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , nurodant mokėjimo pavedime registro objekto ROIK numerį 19097707814, įmokos kodÄ 1001.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėjas Gintaras Stonkus