232ae343-fa2b-471a-941b-5fcf2b628923 · Lietuvos apeliacinis teismas

                 Byla Nr. 1S-22/2014                  Procesinio sprendimo kategorijos:                                         2.1.16.1.2.2. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. sausio 20 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Gaudutienė,sekretoriaujant Rasai Maldanytei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Bliuvui,kaltinamojo gynėjai advokatei Eugenijai Liutvinskienei,teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo J.

D. skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutarties, kuria kaltinamajam J. D. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant jį nuo 2014 m. sausio 1 d.Teisėja, susipažinusi su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir iÅ¡nagrinėjusi skundÄ , n u s t a t ė : J. D. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 213 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad dėl savanaudiÅ¡kų paskatų – turėdamas tikslÄ nusikalstamai praturtėti, nuo 2007 metų antros pusės iki 2010 metų pradžios Lietuvos Respublikoje, kartu su J.

B., R. B., G. L., A. D. organizavo, vadovavo Å¡aunamaisiais ginklais ginkluotam nusikalstamam susivienijimui bei dalyvavo Å¡aunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje, neteisėtai disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, turėdamas tikslÄ jas platinti, neteisėtai įgijo ir laikė Å¡aunamuosius ginklus ir Å¡audmenis, neteisėtai įgijo ir laikė netikrÄ banknotÄ .Kaltinamasis J. D., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, laikinai sulaikytas 2009 m. gruodžio 15 d.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 16 d. nutartimi J. D. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, kurio terminas buvo tęsiamas to paties ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis.Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gruodžio 20 d. nutartimi pratęsė kaltinamajam J. D. kardomosios priemonės – suėmimo terminÄ dar trims mėnesiams, nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo taikymo pagrindus. Skundžiamoje nutartyje nurodoma, kad J. D. galimai padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dis bei sunkumas, už kuriuos jam gresia laisvės atėmimas iki gyvos galvos, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad bÅ«damas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti naujus nusikaltimus.

Teismas konstatavo, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebūtų pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai. Kaltinamasis J. D. skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartį.Kaltinamojo teigimu, skundžiama teismo nutartis yra neteisėta, formali, šališka, priimta pažeidžiant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas. J. D. skunde pažymi, kad suėmimo terminas jam tęsiamas jau ketverius metus, nepagrįstai nurodant, kad tam neišnykę BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatyti pagrindai.

Kaltinamasis teigia, kad, nesivadovaujant Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, suėmimo terminas jam tęsiamas remiantis jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų sunkumu. Tuo tarpu iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad jis anksčiau jis teistas seniai, turi gyvenamÄ jÄ vietÄ , iki sulaikymo dirbo, augino ir prižiÅ«rėjo vaikus, todėl laisvėje bÅ«tų saistomas tvirtais socialiniais ryÅ¡iais. Suimtasis taip pat nurodo, kad yra neįgalus, sunkiai vaikÅ¡to, gydytis Laisvės atėmimo vietų ligoninėje neturi sÄ lygų ir galimybių.Skunde J.

D. nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. nutartimi pakeitus jam suėmimÄ Å¡velnesne kardomÄ ja priemone – namu areÅ¡tu, jis nebėgo ir nesislapstė, kardomosios priemonės sÄ lygų nepažeidė, užsiregistravo Darbo biržoje, įsidarbino, atvykdavo į posėdžius. Kaltinamojo teigimu, BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai bÅ«tų pasiekti ir paskyrus jam Å¡velnesnę kardomÄ jÄ priemonę – namų areÅ¡tÄ ar kelias kardomÄ sias priemones.Teismo posėdžio metu gynėja prašė kaltinamojo J.

D. skundÄ tenkinti, prokuroras prašė kaltinamojo skundÄ atmesti. Kaltinamojo J. D. skundas atmetamas. Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam J. D. kardomosios priemonės – suėmimo terminÄ , BPK 119 straipsnio, 121 straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnio reikalavimų ir 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo nepažeidė. Suėmimas gali bÅ«ti taikomas tik esant BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytoms suėmimo skyrimo sÄ lygoms ir bent vienam iÅ¡ BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų.Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, privaloma sÄ lyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis).

Sprendžiant suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo klausimus byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai yra susiję su Å¡ios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sÄ lygų ir pagrindų buvimo ar nebuvimo nustatymu. Taip pat nėra bÅ«tina, kad duomenų byloje bÅ«tų tiek, kiek jų reikia norint priimti pagrįstÄ apkaltinamÄ jį (arba iÅ¡teisinamÄ jį) nuosprendį. Kaip matyti iÅ¡ kaltinamojo akto turinio, baudžiamojoje byloje pakanka duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis J.

D. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra užfiksuoti kitų kaltinamųjų (J. S., J. Z.) ir liudytojų parodymuose, kratų protokoluose, specialisto iÅ¡vadose, kituose byloje esančiuose dokumentuose.Vilniaus apygardos teismas pratęsė kaltinamajam J. D. suėmimo terminÄ pagrįstai nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus pagrindus, t. y., esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti naujus nusikaltimus.BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Å¡io straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu suėmimas skiriamas ar jo terminas pratęsiamas atsižvelgus į kaltinamojo Å¡eiminę padėtį, nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , darbo santykius, sveikatos bÅ«klę, ankstesnį teistumÄ , ryÅ¡ius užsienyje bei kitas aplinkybes.

Teismų praktikoje nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sÄ vokai. J. D. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, priskiriamas apysunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijoms, už pastarÄ sias nusikalstamas veikas baudžiamasis įstatymas numato laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sÄ lyga taikyti griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymÄ .

Kaltinimai dalyvavus nusikalstamo susivienijimo veikloje, ankstesni teistumai, byloje esantys duomenys apie tai, kad J. D. yra išsiskyręs, jokių kitų jo tvirtus socialinius ryšius patvirtinančių duomenų byloje nebuvimas leidžia pagrįstai manyti, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu suėmimo pagrindu suėmimo terminas gali būti tęsiamas, jeigu asmuo kaltinamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu ir yra pagrindas manyti, kad būdamas laisvėje jis gali daryti naujus nusikaltimus.

Vadovaujantis teismų praktika, pagrįstÄ manymÄ , kad asmuo gali padaryti bent vienÄ iÅ¡ BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumÄ , jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iÅ¡ nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Bylos duomenimis anksčiau J. D. teistas 3 kartus, Å¡iuo metu kaltinamas padaręs ir labai sunkius nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

Naujos nusikalstamos veikos susijusios su itin visuomenei pavojinga nusikalstama veika – neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslÄ jas platinti, ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje, J. D. atliekant organizatoriaus vaidmenį. Å ios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad bÅ«damas laisvėje J. D. gali daryti naujus nusikaltimus, nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).Nustatytų pagrindų neÅ¡alina ir kaltinamojo skunde nurodytos aplinkybės apie tai, jog jis turi Å¡eimÄ , taikant Å¡velnesnę kardomÄ jÄ priemonę užsiregistravo Darbo biržoje, nesislapstė ir kitaip nepažeidė jos sÄ lygų.

Be to, pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje nėra duomenų, kad kaltinamojo J. D. sveikatos bÅ«klė neleidžia jam taikyti griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo.Kita vertus, Å¡ioje byloje J. D. laikomas suimtu jau ketverius metus. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose ne kartÄ yra pažymėjęs, jog suėmimas negali bÅ«ti nuolat tęsiamas, remiantis tik galimai padarytų nusikalstamų veikų sunkumu ir dėl to gresiančia griežta įstatymo sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė (Letellier prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ ;

Clooth prieÅ¡ BelgijÄ ; Miuler prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ ; Jėčius prieÅ¡ LietuvÄ ; Ilijkov prieÅ¡ BulgarijÄ ; Bykov prieÅ¡ RusijÄ ). Atsižvelgiant į pakankamai ilgÄ suimtojo kalinimo laikÄ , tik iÅ¡skirtinės priežastys tokios, kaip Å¡iuo atveju – suimtojo asmenybės pavojingumas, jam inkriminuojamų veikų pobÅ«dis bei intensyvumas, gali pateisinti griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo tęsimÄ ilgÄ laikÄ Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies požiÅ«riu.

Ilgai besitęsiantis suėmimas kaip kardomoji priemonė neabejotinai suvaržo kaltinamojo J. D. teises, tačiau šiuo atveju jo teisės suvaržytos, nepažeidžiant proporcingumo principo. Kuo sunkesnės ir sudėtingesnės nusikalstamos veikos tiriamos, tuo griežtesnių prievartos priemonių panaudojimas gali būti pateisintas. Be to, baudžiamoji byla nagrinėjama teisme, kuris nėra saistomas BPK 127 straipsnyje numatytų maksimalių suėmimo terminų. Vilniaus apygardos teismo nutartyje teisingai konstatuota, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam J.

D. kardomosios priemonės – suėmimo terminÄ dar trims mėnesiams, nei nacionalinių, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, nurodančių, kad niekam negali bÅ«ti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedÅ«ras, kokias yra nustatęs įstatymas, nepažeidė.Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl jÄ naikinti skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,             n u t a r i a:

Kaltinamojo J. D. skundÄ atmesti. Nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Teisėja                                                                                                                                         Regina Gaudutienė