2021-10-20 Nr. AB-22390-3-62-3-00108-2019-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3860-575/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00108-2019-5

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. P. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. liepos 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. P. skundą atsakovams Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisijai, Kėdainių rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims N. P., Kėdainių rajono medžiotojų klubui „Šventybrastis“, AAS „BTA Baltic Insurance Company“ dėl administracinio akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2018 m. gruodžio 13 d. sprendimo „Dėl V. P. žieminių rapsų pasėliams padarytos žalos apskaičiavimo“ (toliau – ir Sprendimas) dalį dėl padarytos žalos apskaičiavimo; 2) įpareigoti Komisiją apskaičiuoti padarytą žalą ir priimti naują sprendimą; 3) priteisti atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Komisija, 2018 m. gruodžio 13 d. priimdama Sprendimą, pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 486/359 patvirtintos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodikos (toliau – ir Metodika) nuostatas, todėl Sprendimas naikintinas. Komisija paprasčiausiai suklydo atlikdama matematinius skaičiavimus. Komisija pažeidė Metodikos nuostatas, pritaikė savo išgalvotas formules – procentus padaugino iš procentų ir gavo 5,4 proc.

2.2. Komisija Sprendime konstatavo, kad apžiūrėjo žieminių rapsų 24 ha pasėlių lauką, esantį (duomenys neskelbtini), ir nustatė, kad žalą daro taurieji elniai ir stirnos, ji daroma visame pasėlių lauke, vidutinis augalų skaičius pasėlyje 32,5 vnt./kv. m, nukąstų augalų – vidutiniškai 8,8 vnt./kv. m, žuvusių augalų – 0,2 vnt./kv. m, nukąsti augalai sudaro 27,08 proc. nuo bendro augalų skaičiaus. Šiuo atveju Komisija pakankamai gerai konstatavo ir nustatė sunaikintus pasėlius. Tačiau toliau Komisija vadovavosi susigalvotomis teorijomis, nes jos niekur nėra patvirtintos ir yra nelogiškos, nes Komisija konstatavo, jog augalai „šiuo metu intensyviai atželia, todėl galutiniam derliui skaičiuojama 20 procentų nuostolio“. Nuo 27,08 proc. Komisija savavališkai sumažino apskaičiavimo procentus iki 20 proc., nors Metodikoje nenumatyta procentų mažinimo galimybių. Žieminiai rapsai nors ir atželia, tačiau derliaus jau nebepajėgia subrandinti, nes kuliant derlių atžėlę rapsai dar tik pradeda žydėti. Nenukūlus rapsų laiku, jie išbyra, todėl iš atžėlimo naudos nėra, įstatymo leidėjas nėra numatęs žalos mažinimo, jei augalai intensyviai atželia. Todėl tokie Komisijos paaiškinimai dėl mažinimo yra niekuo nepagrįsti. Komisija, neteisėtai apskaičiuotus procentus sumažinusi iki 20 proc., juos dar daugino iš 0,2 proc. Taigi procentus padaugino iš 0,2 proc. ir gavo 5,4 proc. Taip pat Komisija pridėjo 0,2 proc. žuvusių augalų ir gavo 5,6 proc. bei suapvalino iki 6 proc. Komisijos atlikti apskaičiavimai neatitinka Metodikos nuostatų.

2.3. Pareiškėja pabrėžė, kad Komisijai teisingai išvedė nukastų augalų procentus (27,08 proc.) nuo 32,5 vnt./kv. m. Pagal pareiškėjo skaičiavimus (vadovaujantis Metodikos II skyriuje nurodytomis formulėmis) jam padaryta žala sudaro 4 901,51 Eur. 2018 m. vidurio Lietuvoje žieminių rapsų derlius buvo 3,2 t/ha, todėl akivaizdu, kad jam padaryta žala 27,08 proc., nes prikūlė tik 2,35 t/ha. Gautą derlių sudėjus su gyvūnų sunaikintais procentais, gaunamas beveik vidutinis derlingumas vidurio Lietuvoje (2,35 t/ha + 27,08 proc. = 2,98 t/ha), todėl pareiškėjo reikalavimai yra pagrįsti. Kaip minėta, Komisija apskaičiuodama padarytą žalą suklydo, todėl Sprendimas naikintinas ir Komisija įpareigotina apskaičiuoti žalą pagal Metodikoje numatytą būdą. Pareiškėjui medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala yra 4901,51 Eur, kurią, vadovaujantis Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi, atlygina medžioklės plotų naudotojas – medžiotojų klubas „Šventybrastis“ (toliau – ir Medžiotojų klubas).

3. Atsakovas Komisija atsiliepime prašo pareiškėjo skundą atmesti. Komisija atsiliepime nurodė, kad:

3.1. Nepritartina skundo teiginiui, kad Komisija, priimdama Sprendimą, pažeidė Metodikos nuostatas ir, apskaičiuodama laukinių gyvūnų padarytą žalą, suklydo atlikdama matematinius paskaičiavimus, pritaikydama savo išgalvotas formules. Komisija, atlikdama skaičiavimus, nepadarė matematinių klaidų, turėjusių įtakos galutiniam žalos dydžiui. Vienintelė klaida, kad prie apskaičiuoto galutinio derliaus nuostolio (5,4 proc.) pridėjo žuvusių augalų skaičių (0,2 vnt.), o reikėjo pridėti žuvusių augalų procentą, t. y. 0,6 proc. (0,2 vnt. : 32,5 vnt. x 100). Šita klaida neturėjo įtakos sunaikinimo procento dydžiui, kadangi prie 5,4 proc. pridėjus 0,6 proc. gaunama 6 proc.

3.2. Komisija, atsižvelgusi į gautą pareiškėjo 2018 m. balandžio 13 d. prašymą, 2018 m. balandžio 25 d. apžiūrėjo žieminių rapsų 24 ha pasėlių lauką. Buvo nustatyta, kad žalą pasėlių lauke daro taurieji elniai ir stirnos išmindami augalus, nukąsdami jų viršūnes. Pasėlis labai netolygus, išsiskiria eilutės, yra išmirkusių augalų. Nustatytas 2 ha užmirkęs plotas. Apžiūros metu, išsiskyrus nuomonėms dėl padarytos žalos mąsto, buvo sutarta susitikti 2018 m. gegužės 2 d., 9 val. žalai nustatyti. Komisija pagal pareiškėjo pateiktą prašymą, vykdama į pakartotinę apžiūrą 2018 m. gegužės 2 d., pasikvietė Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus vyriausiąją specialistę O. A. kaip ekspertę dalyvauti Komisijos darbe. Komisija 2018 m. gegužės 2 d. pakartotinai apžiūrėjo ir įvertino padarytą žalą žieminių rapsų 24 ha plote. Bendrame pasėlių plote buvo nustatytas 3 ha užmirkimas, todėl žala buvo vertinama 21 ha plote. Nustatyta, kad žalą pasėliams padarė taurieji elniai ir stirnos nuskabydami augalų viršūnes. Bendru sutarimu matavimai buvo atliekami išskiriant atskirus atsitiktine tvarka pasirinktus barelius (1 m x l m) visame pasėlių lauke nepriklausomai nuo pažeidimo mąsto, nes kitaip išmatuoti kiekvieno pažeisto ploto, kaip reikalauja Metodikos 7.1 punktas, nebuvo galimybės. Ūkininkas tokiam matavimo metodui neprieštaravo. Komisijoje dalyvavusi ekspertė teigė, kad žieminių rapsų viršūnių nuskabymas nėra šimtaprocentinis derliaus netekimas, teigė, kad dėl augalų nuskabymo ūkininkas neteks 20 proc. derliaus, kadangi apžiūros metu buvo matoma, jog žieminiai rapsai intensyviai atželia ir leidžia šonines atžalas, kurios duos derliaus. Ekspertės teigimu, augalų skaičius lauke atitiko visus agrotechnikos reikalavimus.

3.3. Komisija teisingai nustatė pažeidimo procentą ir teisingai apskaičiavo padarytos žalos dydį. Nustatytas nukąstų augalų procentas (27,08 proc.) negali būti laikoma šimtaprocentiniu sunaikinimo procentu, kadangi šie nukąsti augalai apžiūros metu intensyviai atžėlė ir leido po 3-4 šonines šakeles. Ekspertų teigimu, tokie augalai dar tikrai turėjo duoti 80 proc. derliaus. Metodikos 7.2 punkte numatyta formulė, pagal kurią galima apskaičiuoti vidutinį svertinį pasėlio pakenkimo intensyvumą procentais, kada atskiri pasėlio plotai yra pakenkti nevienodai. Komisija rėmėsi mokslininkų pagrindimais, kad būtent nukąstos viršūnės sumažina žieminių rapsų derlingumą 20 proc. Pareiškėjas skunde atkreipė dėmesį į tai, kad 2018 m. vidurio Lietuvoje žieminių rapsų derlius buvo 3,2 t/ha. Vadovaujantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Kėdainių rajone vidutinis žieminių rapsų derlingumas 2018 m. buvo 2,47 t/ha. Kadangi pareiškėjas savo ūkyje tvarko dvejybinę apskaitą, tai, vadovaujantis Metodikos 8 punktu, derliaus netekimas buvo skaičiuojamas pagal pareiškėjo pateiktą vidutinį žieminių rapsų derlingumą. Skaičiavimai neatliekami vadovaujantis derlingumų prognozėmis ar kitų subjektų pateiktais duomenimis.

3.4. Komisija nepadarė esminių pažeidimų, dėl kurių būtų neužtikrintas objektyvus visų reikšmingų aplinkybių įvertinimas, priimtų administracinių aktų turinys (teisinis ir faktinis pagrindimas, motyvacija) leido šių individualių administracinių aktų adresatams suprasti priimtų sprendimų faktinius ir teisinius pagrindus, jų priėmimo motyvus, atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį.

4. Atsakovas Kėdainių rajono savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti.

5. Administracija nurodė, kad pritaria Komisijos atsiliepime išdėstytiems argumentams. Komisija nepadarė esminių pažeidimų, dėl kurių būtų neužtikrintas objektyvus visų reikšmingų aplinkybių įvertinimas, priimtų administracinių aktų turinys (teisinis ir faktinis pagrindimas, motyvacija) leido šių individualių administracinių aktų adresatams suprasti priimtų sprendimų faktinius ir teisinius pagrindus, jų priėmimo motyvus, atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį.

II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, taip pat priteisė iš pareiškėjo V. P. trečiajam suinteresuotam asmeniui Kėdainių rajono medžiotojų klubui „Šventybrastis“ 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

7. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo V. P. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimo, 2021 m. kovo 3 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą tenkino iš dalies – panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perdavė bylą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams nagrinėti iš naujo.

8. Apeliacinės instancijos teismas vertino, jog pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutiko su skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, kad žalos nustatymo metu rapsų pasėlių atskirų dalių sunaikinimas buvo ne didesnis kaip 20 proc. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartyje konstatuota, kad klausimas dėl to, kokią dalį derliaus galėtų duoti laukinių gyvūnų nukąstas augalas, yra susijęs su specialiomis žiniomis ir nurodyta, kad specialisto paaiškinimai ir eksperto išvada yra savarankiškos procesiniame įstatyme numatytos leistinos įrodinėjimo priemonės, kurių negalima tapatinti su liudytojo parodymais, net ir tuo atveju, jeigu liudytoju yra apklausiamas specialių žinių turintis asmuo. Todėl nagrinėjamoje byloje apklaustos liudytojos O. A. parodymai negalėjo būti vertinami kaip specialisto paaiškinimai ar eksperto išvada. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo reikalavimų pagrįstumo įvertinimui ir teisingam bylos išnagrinėjimui specialisto paaiškinimai ar eksperto išvada yra būtini, nes nustatant pasėlio pakenkimo intensyvumą bei įvertinant, kokiu laipsniu (procentais) pakenktame plote lauktinas derlius sumažės, yra reikalingos specialios žinios. Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ir objektyviai neištyręs visų bylai reikšmingų aplinkybių, pažeidė proceso teisės normas ir dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla.

III. 9. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. liepos 1 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, priteisė iš pareiškėjo V. P. trečiajam suinteresuotam asmeniui Kėdainių rajono medžiotojų klubui „Šventybrastis“ 2 190,96 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

10. Teismas nustatė, kad:

10.1. Komisija pagal pareiškėjo 2018 m. balandžio 13 d. prašymą 2018 m. balandžio 25 d. apžiūrėjo 24 ha bendro ploto žieminių rapsų pasėlių lauką, esantį (duomenys neskelbtini). Medžiojamų gyvūnų padarytos žalos apžiūros 2018 m. balandžio 25 d. akte Nr. 8 Komisija nustatė, kad pasėlių lauke žalą padarė taurieji elniai ir stirnos, išmindami augalus ir nukąsdami jų viršūnes; pažymėjo, kad pasėlis labai netolygus, išsiskiria eilutės, yra išmirkusių augalų.

10.2. Komisija 2018 m. gegužės 2 d. atliko pakartotinę pasėlių lauko apžiūrą ir Medžiojamų gyvūnų padarytos žalos apžiūros 2018 m. gegužės 2 d. akte Nr. 12 konstatavo, kad žala daroma visame pasėlių lauke. Bendrame pasėlių plote buvo nustatytas 3 ha užmirkimas. Komisija nustatė, kad žalą pasėliams padarė taurieji elniai ir stirnos, nuskabydami augalų viršūnes. Komisija išmatavo 15 atsitiktiniu būdu parinktų laukelių vietų (1 kv. m) ir apskaičiavo, kad bendras augalų skaičius – 487 vnt., nukąstų augalų skaičius – 132 vnt., žuvusių augalų – 3 vnt., nustatė, kad vidutinis augalų skaičius pasėlyje 32,5 vnt., nukąstų augalų vidutiniškai 8,8 vnt./kv. m, žuvusių augalų – 0,2 vnt./kv. m. Nukąsti augalai sudaro 27,08 proc. nuo bendro augalų skaičiaus, kurie šiuo metu intensyviai atželia, todėl galutiniam derliui skaičiuojama 20 proc. nuostolio (27,08 proc. x 0,2 proc. = 5,4 proc. + žuvę augalai 0,2 proc., viso – 5,6 proc.). Galutinė žala apvalinama iki 6 proc.

10.3. Atsižvelgiant į 2018 m. balandžio 25 d. ir 2018 m. gegužės 2 d. apžiūrų metu nustatytas aplinkybes, Komisija 2018 m. gruodžio 13 d. priėmė Sprendimą. Komisija nustatė, kad dėl medžiojamųjų gyvūnų (tauriųjų elnių ir stirnų) ūkininkas patyrė 1 085,96 Eur žalą. Medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą (1 085,96 Eur), vadovaujantis Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 5 dalimi, atlygina medžioklės plotų naudotojas medžiotojų klubas „Šventybrastis“.

11. Teismo vertinimu, byloje nebuvo ginčo dėl apžiūros aktuose užfiksuotų žieminių rapsų pažeidimų, suskaičiuotų padarytų pakenkimų plotų, taip pat nebuvo ginčo dėl to, kad žala ūkininko pasėliams buvo padaryta, t. y. iš esmės ginčas byloje kilo tik dėl žalos dydžio apskaičiavimo.

12. Teismas vadovavosi Medžioklės įstatymo (akto redakcija, galiojusia nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d.) IV skirsnio nuostatomis, jas detalizuojančia Metodika ir apžvelgė jos 6–7 punktuose nustatytą teisinį reguliavimą, iš kurio, teismo vertinimu matyti, kad Komisija kiekvienu atveju privalo apžiūrėti pakenktus pasėlius, užpildyti apžiūros aktą, išmatuoti visas pasėlio dalis, kuriose pastebimi medžiojamųjų gyvūnų padaryti pakenkimai, įvertinti, kokiu laipsniu (procentais) pakenktame plote lauktinas derlius sumažės, lyginant su nepakenktomis pasėlio vietomis, o tais atvejais, kai atskiri pasėlio plotai yra pakenkti nevienodai intensyviai, vidutinį svertinį pasėlio pakenkimo intensyvumą apskaičiuoti pagal Metodikos 7.2 papunktyje įtvirtintą formulę.

13. Atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, aiškinant Medžioklės įstatymo 18 straipsnio nuostatas, teismas pažymėjo, kad nenustatė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo pažeidimų – Sprendime buvo išdėstyta, kokiu teisiniu pagrindu veikia viešojo administravimo subjektas, t. y. Komisija, jo priėmimo priežastys, žalos apskaičiavimas pagrįstas teisės normomis ir padarytomis išvadomis, nustatytos faktinės aplinkybės aiškiai apibrėžtos, Sprendimo motyvai aiškūs ir suprantami, pagrįsti teisės aktų reikalavimais.

14. Teismas atkreipė dėmesį, kad pažeistame plote buvo išmatuoti 15 kv. m ploteliai (bareliai), kurie išrinkti atsitiktinai ir iš jų nustatytas pasėlių pažeidimo mastas bei pažeidimo intensyvumas. Dėl tokio matavimo būdo neprieštaravo ir pats pareiškėjas.

15. Nurodęs, kad, vadovaujantis Administracijos direktoriaus 2016 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. AD-1-527 patvirtintų Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisijos nuostatų (toliau – ir Komisijos nuostatai) 12.1 punktu, Komisija į apžiūrą vietoje gali pasikviesti nepriklausomus specialistus bei ekspertus, teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju Komisijai kilo neaiškumų nustatant ir apskaičiuojant žalą (dalis augalų buvo pažeisti specifiniu būdu, t. y. nukandus augalo viršūnę), į apžiūrą buvo pakviesti šios srities specialistai – Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus vyriausioji darbuotoja mokslų daktarė O. A., kaip ekspertė, dalyvauti Komisijos darbe, tai pat Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos agroekosistemų ir dirvožemio mokslų instituto docentė D. J.. Teismo vertinimu, specialisčių nuomonės sutapo, kad nukąstas žieminis rapsas turi nemažas regeneracines savybes, dėl kurių šis augalas sugeba nors ir pažeistas duoti kitus ūglius ir subrandinti derlių. Pritaikius specialistų turimas žinias ir atliktų mokslinių tyrimų duomenis buvo nustatytas pažeidimo procentas.

16. Nors Komisija apžiūros akto priede prie apskaičiuoto galutinio derliaus nuostolio (5,4 proc.) pridėjo žuvusių augalų skaičių (0,2 vnt.), kai reikėjo pridėti žuvusių augalų procentą, t. y. 0,6 proc. (0,2 vnt. : 32,5 vnt. x 100), tačiau, teismo vertinimu, ši klaida neturėjo įtakos pasėlių sunaikinimo procento dydžio apskaičiavimui – 6 proc. (5,4 proc. + 0,6 proc.). Kadangi skaičiavimo klaida galutinio rezultato nelėmė, toks pažeidimas nelaikytinas esminiu ir nesudarė pagrindo panaikinti skundžiamą sprendimą kaip neteisėtą iš esmės Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnyje nustatytais pagrindais.

17. Teismas akcentavo, jog Komisija priimdama sprendimą vadovavosi specialistų išvadomis apskaičiuojant padarytą žalą ir, teismo vertinimu, parodė savo siekį tinkamai nustatyti ir apskaičiuoti žalą. Komisija rėmėsi moksliniais pagrindimais, kad būtent nukąstos viršūnės sumažina žieminių rapsų derlingumą 20 procentų. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas Komisijos sprendimą (dėl žalos apskaičiavimo) paneigiančių įrodymų nepateikė.

18. Įvertinęs teismo posėdyje specialisčių O. A. ir D. J. paaiškinimus ( O. A. paaiškino, kad Komisija teisingai nustatė pažeidimo procentą ir, vadovaudamasi Metodikos nuostatomis, teisingai apskaičiavo padarytos žalos dydį; nustatytas nukąstų augalų procentas negali būti laikomas šimtaprocentiniu sunaikinimu, kadangi augalai buvo nukąsti ankstyvuose augimo tarpsniuose, apžiūros metu intensyviai atžėlė ir leido šonines šakeles; D. J. patvirtino, kad Komisija teisingai nustatė pasėlių pažeidimo procentą; nukąsti augalai atželia ir subręsta kartu su nenukąstais augalais; ankstyvuosiuose augimo tarpsniuose pažeisti augalai gali nuo 15 iki 20 procentų sumažinti derlių), teismas nenustatė pagrindo abejoti specialiųjų žinių turinčių asmenų apklausos teisme metu teiktų paaiškinimų pagrįstumu, todėl jais rėmėsi. Teismas atmetė kaip deklaratyvius pareiškėjo argumentus dėl paaiškinimus byloje teikusių specialistų suinteresuotumo bylos baigtimi.

19. Teismas nenustatė pagrindo vadovautis pareiškėjo pateiktais duomenimis ir Statistikos departamento skelbiamais duomenimis apie žieminių rapsų derlingumą ginčui aktualiu laikotarpiu ir vietovėje, kadangi buvo nustatyta, jog pareiškėjas savo ūkyje tvarkė dvejybinę apskaitą, todėl, vadovaujantis Metodikos 8 punktu, derliaus netekimas skaičiuojamas pagal pareiškėjo pateiktą vidutinį žieminių rapsų derlingumą. Teismas nurodė, jog skaičiavimai nėra atliekami vadovaujantis derlingumų prognozėmis ar kitų subjektų pateiktais duomenimis.

20. Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, teismas darė išvadą, kad Komisijos 2018 m. gruodžio 13 d. Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nebuvo pagrindo. Teismas netenkino skundo išvestinio reikalavimo įpareigoti Komisiją iš naujo apskaičiuoti medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą.

21. Vertindamas trečiojo suinteresuoto asmens medžiotojų klubo „Šventybrastis“ atstovo advokato prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, teismas konstatavo, kad teismo sprendimas priimtas trečiojo suinteresuoto asmens naudai, todėl jis turi teisę reikalauti priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismas nustatė, kad medžiotojų klubo atstovas advokatas prašė priteisti 2 842,29 Eur bylinėjimosi išlaidų: bylą nagrinėjant pirmą kartą pirmosios instancijos teisme – 1 579,05 Eur; bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme – 631,62 Eur; bylą nagrinėjant antrą kartą pirmosios instancijos teisme – 631,62 Eur.

22. Teismas nurodė, kad teismo išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimą sprendžia apeliacinės instancijos teismas, todėl šios prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dalies nepriteisė.

23. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nuostatomis bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos), įvertinęs pateiktus įrodymus, pagrindžiančius medžiotojų klubo patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, ir advokato atliktus procesinius veiksmus byloje, iš pareiškėjo medžiotojų klubui priteisė iš viso 2 190,96 Eur, t. y. 657,04 Eur už dalyvavimą teismo posėdžiuose + 1 314,08 Eur už pasiruošimą teismo posėdžiams + 219,84 Eur už prašymų parengimą.

III. 24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

25. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

25.1. Teismas pareiškėjo skundą atmetė vien formaliais pagrindais, nesirėmė teisės aktais, o vadovavosi tik atsakovo, proceso dalyvių, apklaustų kaip specialistų, nuomone ir nepilnais, netiksliais Statistikos departamento duomenimis.

25.2. Nors teismo posėdyje apklausta specialistė D. J. paaiškino, kad yra mokslininkai, kurie atliko bandymus, yra parašyti straipsniai, yra mokslinė literatūra, tačiau nurodė nei mokslininkų pavardžių, nei mokslinių straipsnių, nei kitos mokslinės literatūros. Teismas taip pat sprendime nei mokslininkų, nei tyrimų nepaminėjo, todėl jo sprendimas pagrįstas deklaratyviais pamąstymais.

25.3. Teismo posėdyje apklaustos specialistės yra šališkos, nes jos pasirašė Sprendimą, sugalvojo, kad pakenkimo intensyvumas yra tik 20 proc., nes augalai atželia, dėl ko vyksta visas ginčas. Joks specialistas negali teikti specialisto išvados byloje, kurioje jis suinteresuotas bylos baigtimi. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartį, kurioje nurodyta, kad nagrinėjamoje byloje apklaustos liudytojos O. A. parodymai negali būti vertinami kaip specialisto paaiškinimai ar eksperto išvada. Pirmosios instancijos teismas nepaisė minėto nurodymo, pareiškėjo pareikšto nušalinimo liudytojomis O. A. ir D. J., jas apklausė kaip specialistes, todėl padarė proceso teisės pažeidimą.

25.4. Komisija pažeidė Metodikos nuostatas. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad Komisija nustatė, jog nukąsti augalai sudaro 27,08 proc. nuo bendro augalų skaičiaus, todėl atsižvelgiant į šią reikšmę turėjo būti paskaičiuotas derliaus netekimas. Atvejai, kada galima mažinti derliaus netekimą, nurodyti Metodikos 9, 12 ir 13 punktuose, tačiau joje daugiau nėra jokių kitų žalą mažinančių kriterijų. Komisija pati nustatė, kad aplinkybių, šalinančių žalos atlyginimą, nėra.

25.5. Žieminiai rapsai nors ir atželia, tačiau derliaus nebepajėgia laiku subrandinti, nes pagrindinį derlių kuliant, atžėlusio rapso branda vėluoja 2–3 savaites. Profesorius A. A. Š. yra išaiškinęs, kad žvėrių nukąsti pasėliai jei ir atauga, neduoda tokio derliaus kaip pagrindinis stiebas, derliaus netekimas būna iki 30 proc. Nenukūlus rapsų laiku, jis išbyra, todėl praktiškai iš atžėlimo ne tik kad nėra jokios naudos, bet gaunama žala – derlius drėgnas, šiukšlingas ir nesubrendęs, nekokybiškas, augalai turi mažesnę biomasę. Dėl prastos kokybės derliaus pareiškėjas pildomai patyrė 706,29 Eur nuostolių.

25.6. Pirmosios instancijos teismas, palikdamas galioti Komisijos sprendimą, nesivadovavo įstatymais, Metodika, todėl jo sprendimas negaliojantis. Teismas vadovavosi Statistikos departamento duomenimis apie žieminių rapsų vidutinį derlingumą (2,47 t/ha), tačiau neatkreipė dėmesio, kad šiuose duomenyse įskaičiuota ir laukinių gyvūnų padaryta žala. Pareiškėjas pateikė įrodymus, kad 2016–2017 metais vidutiniškai užaugindavo 3 t/ha. Be to, pati Komisija nustatė, kad pareiškėjo rapsai pasėti laikantis agrotechninių reikalavimų, nepiktžolėti, todėl derlingumas turėjo būti virš trijų tonų. Pareiškėjas remiasi Žemės ūkio augalų pasėlių būklės ir derlingumo prognozės Lietuvoje 2018 m. galutine ataskaita, patvirtinta Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro direktoriaus G. B., kurioje 16 nešališkų mokslo darbuotojų žieminio rapso derlingumą Lietuvoje 2018 m. liepos 20 d. apskaičiavo 3,1 t/ha, šiuo rodikliu ir turėjo būti vadovaujamasi. Šis įrodymas pridedamas prie apeliacinio skundo ir prašoma jį prijungti prie bylos.

25.7. Kadangi su Medžiotojų klubu nebuvo jokio ginčo, todėl šioje byloje nebuvo galima apginti jo interesų ABTĮ 40 straipsnio 3 dalies prasme ir priteisti bylinėjimosi išlaidų. Medžiotojų klubas yra pasidraudęs civilinę atsakomybę (draudimo bendrovė sumokėjo 985,96 Eur žalai atlyginti, o medžiotojų klubas „Šventybrastis“ – 100 Eur). Bylinėjimosi procesas vyksta treti metai, antrą kartą rašomas apeliacinis skundas dėl Komisijos klaidingo Sprendimo, todėl bet koks teismo sprendimas nėra ir nebus susijęs su „medžiotojų klubo teisėmis ir pareigomis. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. liepos 1 d. sprendime išsamiai ir argumentuotai surašė motyvus dėl bylinėjimosi išlaidų, todėl pareiškėjas mano, jog klausimų dėl dydžio negali būti. Nepaisant sumažinto dydžio už advokato paslaugas, pareiškėjas tvirtina, kad šioje byloje nebuvo apgintos jokios Medžiotojų klubo teisės, nebuvo keliamas atsakomybės klausimas.

26. Atsakovas Komisija atsiliepime prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

27. Komisija nurodo, kad teismas tinkamai nustatė visas faktines bylos aplinkybes, pilnai ištyrė ir vertino byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė teisės aktus ir priėmė teisingą sprendimą. Pareiškėjo apeliacinio skundo motyvai yra deklaratyvūs ir neįrodyti.

28. Atsakovas Administracija atsiliepime prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

29. Administracija nurodo, kad teismas tinkamai nustatė visas faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė teisės aktus ir priėmė teisingą sprendimą.

30. Trečiasis suinteresuotas asmuo Medžiotojų klubas atsiliepime prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš pareiškėjo. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodo, kad:

30.1. Kaip pagrįstai konstatavo teismas, dalis rapsų augalų buvo pažeisti specifiniu būdu, t. y. nukandus augalo viršūnę, todėl Komisija pagrįstai nusprendė pasitelkti šios srities specialistą tam, kad būtų nustatyta tiksli padaryta žala pareiškėjo pasėliams. Teismas, išklausęs dvi kompetentingas augalininkystės mokslo specialistes, pagrįstai pažymėjo, kad nukąsti augalai apžiūros metu intensyviai atžėlė ir leido po 3–4 šonines šakeles, todėl augalai buvo pažeisti tik iš dalies ir pažeisti augalai bet kokiu atveju turėjo duoti pareiškėjui dalį derliaus, nors derlius ir bus sumažėjęs. Kadangi atžėlę pasėliai bet kokiu atveju duos didelę dalį derliaus pareiškėjui, Komisija pagrįstai sumažino pareiškėjo patirtą žalą 20 proc., kadangi kitu atveju pareiškėjas nepagrįstai praturtėtų, t. y. Komisijai neįvertinus šių aplinkybių, Medžiotojų klubas ir draudimo bendrovė privalėtų atlyginti net ir tą žalą, kurios pareiškėjas nepatyrė.

30.2. Pareiškėjas tik deklaratyviai nurodo, kad specialistės yra suinteresuotos bylos baigtimi, kadangi nėra duomenų, kad apklaustos specialistės kokiais nors faktiniais ar teisiniais ryšiais susijusios su Komisija, Administracija, Medžiotojų klubu ar draudimo bendrove. Tokių įrodymų pareiškėjas nėra pateikęs.

30.3. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pateikia tik savo prielaidas, jog Komisija nesilaikė Metodikos nuostatų, tačiau nenurodo jokių Komisijos neteisėtų veiksmų, nenurodo jokių Komisijos administracinio akto trūkumų bei nenurodo jokių teismo sprendimo neteisėtumo pagrindų. Pareiškėjas nepagrįstai tvirtina, kad Komisija negalėjo vadovautis specialisčių nurodytais rapso pasėlių derliaus sumažėjimo procentais, t. y. būtent vadovautis Metodikos 7.2 punkte numatytais daugikliais P1, P2, P3, kurie nurodo atskirų pakenktų pasėlių dalių pakenkimo intensyvumą. Tačiau, priešingai nei nurodo pareiškėjas, vadovaujantis Metodika, pasėlio sunaikinimo intensyvumą Komisija privalo įrašyti į formulę. Metodika nenurodo, kaip apskaičiuoti intensyvumą, todėl yra niekuo nepagrįstos pareiškėjo prielaidos, kad Komisija skaičiuodama patirtą žalą nukrypo nuo Metodikos. Komisija, siekdama tinkamai apskaičiuoti pareiškėjo žalą, elgėsi itin rūpestingai ir pasitelkė ekspertę, kuri turi specialių žinių apskaičiuoti pasėlių dalių pakenkimo intensyvumą. Teismui liudijusi agronomė O. A. labai aiškiai įvardijo, kad aplinkybės buvo nustatomos pavasarį tik prasidėjus vegetacijai, ir abi ekspertės vieningai tvirtino, kad rapsai turi regeneravimo savybę iki rudens susigrąžinti jėgas ir subrandinti derlių tokį, koks jis turėtų būti. Pareiškėjas į bylą nepateikė jokių konkrečių įrodymų, kurie paneigtų specialisčių pateiktas išvadas.

30.4. Pats pareiškėjas galėjo nustatyti visiškai objektyvius duomenis, kokia žala buvo padaryta. Pagal Medžioklės įstatymo 18 straipsnį ir Metodiką ūkininkas turi teisę neribotą skaičių kartų kreiptis į Komisiją dėl žalos apskaičiavimo. Jeigu pareiškėjui kilo abejonių rudenį dėl derliaus dydžio, t. y. jo sumažėjimo daugiau nei 20 proc., jis turėjo teisę vėl pranešti apie daromą žalą ar papildomai padarytą žalą ir Komisija būtų turėjusi pareigą dar kartą įvertinti padarytą žalą. Tačiau pareiškėjas tokia Medžioklės įstatyme ir Metodikoje nustatyta galimybe nepasinaudojo. Pareiškėjas taip pat turėjo galimybę kreiptis į Komisiją dėl žalos nustatymo prieš nuimdamas derlių tam, kad galėtų dar tiksliau būti nustatyta, kokia žala yra padaryta, tačiau ir tokia galimybe nepasinaudojo.

30.5. Pareiškėjas pats pateikė Komisijai savo ūkininko ūkio rapsų vidutinio derlingumo duomenis ir nurodė, kad prikūlė iš kitų savo pasėlių 2,35 t/ha, todėl būtent toks duomuo formulėje yra įrašytas, t. y. Komisija vadovavosi paties pareiškėjo pateiktais duomenimis. Jeigu pareiškėjas nustatė, kad iš minimo lauko gavo mažesnį derlių, siekdamas įrodyti padarytą didesnę, nei Komisijos nustatyta, žalą, jis turėjo pareigą pateikti į bylą duomenis, kokia yra tiksli padaryta žala, o ne savo samprotavimus, kad žala apskaičiuota netiksliai. Šiuo atveju pareiškėjas jokių duomenų, kurie patvirtintų jo reiškiamas abejones, į bylą nepateikė, o pagal Metodikos 8 punkto nuostatas derliaus netekimas buvo skaičiuojamas pagal pareiškėjo pateiktą vidutinį žieminių rapsų derlingumą.

30.6. Pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad Komisija, apskaičiuodama pareiškėjo patirtą žalą, neva ją sumažino. Šiuo atveju Komisija apskaičiavo, kokią realią žalą patirs pareiškėjas, kai dalinai pažeisti rapsai išleis naujas šakeles ir duos dalį planuoto derliaus. Pareiškėjas klaidinančiai nurodo, kad jo patirtas žala buvo sumažinta. Šiuo atveju būtent pareiškėjas siekia nepagrįstai padidinti jo patirtos žalos dydį ir nepagrįstai praturėti draudimo bendrovės ir Medžiotojų klubo sąskaita, kadangi pareiškėjas siekia prisiteisti žalą, kurios jis nėra patyręs, kadangi jis neatsižvelgia į tai, kad dalinai ataugę rapsai pareiškėjui davė derlių, kuris objektyviai sumažėjo tik 20 proc.

30.7. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo iš naujo įvertini Komisijos nustatyti duomenys ir išklausytos dvi augalininkystės specialistės, kurios patvirtino, kad žalos nustatymo metu rapsų pasėlių atskirų dalių sunaikinimas buvo ne didesnis kaip 20 proc. Tokie duomenys buvo pateikti vadovaujantis specialisčių moksliniais duomenimis, kurie yra pripažįstami ir kitų šalių mokslininkų tiriant rapsų regeneracines savybes, jų derlių po atitinkamų sužalojimų ankstyvoje vegetacijos stadijoje. Komisija savo darbą atliko tinkamai, surašyti į apžiūros aktą duomenys yra objektyvūs, o jų pagrindu priimtas Komisijos Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, motyvuotas remiantis tinkamais duomenimis.

30.8. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių byloje esančius įrodymus apie padarytos žalos dydį, todėl byloje nėra jokių pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą ar nepagrįstumą pagrindžiančių duomenų. Apeliaciniame skunde pateikti tik deklaratyvūs paaiškinimai, kurie nesudaro jokio pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos sprendimą.

30.9. Medžiotojų klubas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš bylą pralaimėjusios šalies, kadangi jis buvo į bylą įtrauktas trečiuoju suinteresuotu asmeniu ir yra suinteresuotas bylos baigtimi. Tuo atveju, jeigu pareiškėjo skundas būtų patenkintas Medžiotojų klubas būtų priverstas atlyginti pareiškėjui didesnę žalą nei šiuo metu ji yra nustatyta Komisijos priimtu Sprendimu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 31. Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisijos 2018 m. gruodžio 13 d. sprendimo dalies, kuria apskaičiuota medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala pareiškėjo žieminių rapsų pasėliams, teisėtumo ir pagrįstumo.

32. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad Komisija teisingai, pasitelkusi specialių žinių turinčius asmenis ir vadovaudamasi Metodika, apskaičiavo pareiškėjo pasėliams padarytos žalos dydį. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad Komisija neteisėtai sumažino derliaus netekimo procentą (t. y. kad žalos nustatymo metu rapsų pasėlių atskirų dalių sunaikinimas buvo ne didesnis kaip 20 proc.) ir pažeidė Metodiką, teismo posėdyje apklaustos specialistės buvo šališkos, teismas kaip specialistės negalėjo apklausti O. A.. Apelianto teigimu, teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nepagrįstai sprendė, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui Medžiotojų klubui priklauso bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

33. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, taip pat nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

34. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino nustatytas faktines aplinkybes, tačiau teisėjų kolegija su šiuo argumentu nesutinka. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

35. Šios bylos kontekste pažymėtina, jog pagal įrodymų vertinimo taisykles, duomenys, kurie gauti panaudojus specialias žinias, kaip taisyklė, gali būti koreguojami, paneigiami ir pan. tik taip pat panaudojus bei pritaikius specialias žinias (ABTĮ 56 str. 2 d., 60 str.).

36. Nagrinėjamoje byloje nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir byloje esančių įrodymų pagrindu neteisingai nustatė aplinkybes, kurios turi bylai esminės reikšmės. Aplinkybė, kad pareiškėjas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, kitaip vertina bylos duomenis, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančiomis teisės normomis nepagrįstas išvadas.

37. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė nagrinėjamai bylai reikšmingas faktines aplinkybes, išsamiai jas aprašė, nurodė ginčui taikytiną teisinį reguliavimą (Medžioklės įstatymo, Metodikos nuostatas), todėl apeliacinės instancijos teismas jų nekartoja.

38. Dėl apelianto teiginių, jog Komisija pagal Metodiką neturėjo teisino pagrindo sumažinti derliaus netekimą, teisėjų kolegija pažymi, kad iš Metodikos 7.2 punkte pateiktos formulės, pagal kurią apskaičiuojamas vidutinis svertinis pasėlio pakenkimo intensyvumas, matyti, kad ši reikšmė apskaičiuojama, atsižvelgiant į pasėlio dalių, pakenktų nevienodai intensyviai, plotus (S1, S2, S3 ...Sn) ir atskirų pakenktų pasėlio dalių pakenkimo intensyvumą (procentais) (P1, P2, P3 ...Pn). Komisija nustatė (dėl šių aplinkybių ginčo nėra) vidutinį augalų skaičių pasėlyje, žuvusių augalų skaičių ir nukąstų augalų skaičių, tačiau, atsižvelgdama į tai, kad pastarieji intensyviai atželia, vertino, kad šioje dalyje pasėlio pakenkimo intensyvumas buvo 20 proc. Taigi Metodikos 7.2 punkte nustatyta formulė nurodo medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą skaičiuojančiam viešojo administravimo subjektui atsižvelgti į atskirų pasėlio dalių pakenkimo intensyvumą, kas buvo ir padaryta, todėl apelianto teiginiai, kad Komisija ir pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Metodika, yra nepagrįsti.

39. ABTĮ 60 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tam tikros srities specialistas kviečiamas tais atvejais, kai nagrinėjant administracinę bylą teisme reikia specialiųjų žinių dokumentams, daiktams ar veiksmams ištirti ir įvertinti. Jeigu administracinėje byloje kyla klausimų, reikalaujančių specialiųjų mokslo, meno, technikos ar amato srities žinių, teismas privalo kviesti specialistą ar skirti ekspertą atlikti ekspertizę (ABTĮ 61 str. 1 d.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. kovo 3 d. nutartyje konstatavo, jog pareiškėjo reikalavimų pagrįstumo įvertinimui ir teisingam bylos išnagrinėjimui specialisto paaiškinimai ar eksperto išvada yra būtini, nes nustatant pasėlio pakenkimo intensyvumą bei įvertinant, kokiu laipsniu (procentais) pakenktame plote lauktinas derlius sumažės, yra reikalingos specialios žinios.

40. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Komisija teisingai apskaičiavo pasėlio pakenkimo intensyvumą ir teisingai apskaičiavo padarytos žalos dydį, nes nustatytas nukąstų augalų procentas (27,08 proc.) negalėjo būti laikomas šimtaprocentiniu sunaikinimu, kadangi nukąsti augalai apžiūros metu intensyviai atžėlė ir leido po 3–4 šonines šakeles. Minėtai išvadai pagrįsti teismas rėmėsi teismo posėdyje specialistėmis apklaustų dr. O. A. (Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja) ir doc. dr. D. J. (Aleksandro Stulginskio universiteto Agroekonomikos ir dirvožemio mokslų instituto docentė) paaiškinimais.

41. Minėta, kad duomenys, kurie gauti panaudojus bei pritaikius specialias žinias, paprastai turi būti paneigiami tokių pat žinių pagrindu. Kadangi pareiškėjas tokių įrodymų byloje neteikia, todėl įrodymų vertinimo prasme darytina išvada, kad jis nustatyta tvarka nepaneigė Komisijos nustatytų aplinkybių apie nukąstų žieminių rapsų pakenkimo intensyvumo procentą bei neįrodė savo teiginių teisingumo. Apeliantas nurodo, kad nukąsti rapsai lyginant su nepažeistais augalais bręsta netolygiai, derlius būna prastas, tačiau nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių objektyviais laikytinų įrodymų, iš kurių spręstina, kad pareiškėjo žieminių rapsų pasėliams medžiojamieji gyvūnai padarė žymesnių pakenkimų nei nustatė Komisija.

42. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartyje nėra nurodyta, kad O. A. negalėjo būti apklausta kaip specialistė, ką klaidingai bando pateikti apeliantas. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylą nagrinėdamas iš naujo pirmosios instancijos teismas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartyje pateiktų išaiškinimų laikėsi ir surinko pakankamai įrodymų skundžiamo Komisijos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įvertinti. Išklausiusi pirmosios instancijos teismo posėdžių (2021 m. gegužės 20 d. ir 2021 m. birželio 17 d., kuriame buvo apklaustos specialistės) garso įrašus, teisėjų kolegija nenustatė, kad O. A. ir D. J. buvo šališkos pareiškėjo atžvilgiu, prieš jį nusistačiusios at kitaip suinteresuotos bylos baigtimi. Byloje taip pat nėra duomenų apie abejones dėl specialisčių nešališkumo galinčias kelti aplinkybes, tokių konkrečių duomenų nenurodė ir pareiškėjas. Atsižvelgiant į išdėstytą, apelianto argumentai, susiję su byloje dalyvavusių specialisčių šališkumu ir teismo atliktu netinkamu specialistų paaiškinimų vertinimu, atmetami kaip nepagrįsti.

43. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas nesivadovavo viešai skelbiamais statistiniais duomenimis apie žieminių rapsų derlingumą, kadangi Komisija nustatė, jog pareiškėjas veda dvejybinę apskaitą, todėl konstatavo, kad derliaus netekimas buvo apskaičiuotas pagal pareiškėjo pateiktą vidutinį žieminių rapsų derlingumą.

44. Dėl pareiškėjo kartu su apeliaciniu skundu pateiktų įrodymų (Žemės ūkio augalų pasėlių būklės ir derlingumo prognozės Lietuvoje 2018 m. galutinės ataskaitos) teisėjų kolegija pažymi, jog ABTĮ 142 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu teismas pripažino, kad būtina, gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai; teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti; nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Susipažinusi su pateiktais duomenimis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad duomenis, susijusius su žieminių rapsų derlingumo prognozėmis 2018 metais, įvertino pirmosios instancijos teismas, todėl nenustatė būtinybės juos tirti pakartotinai.

45. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

46. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (ABTĮ 40 str. 3 d.). Tretieji suinteresuoti asmenys yra tie, kurių teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos (ABTĮ 46 str. 2 d.).

47. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar trečiasis suinteresuotas asmuo turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal ABTĮ 44 straipsnio 5 dalį (pagal šiuo metu galiojančią ABTĮ redakciją – 40 str. 3 d.), pirmiausia būtina įvertinti ginčo turinį, nustatyti, kaip pareiškėjo reikšti reikalavimai yra susiję su trečiojo suinteresuoto asmens teisėmis, su kurios ginčo šalies pozicija sutapo trečiojo suinteresuoto asmens interesai byloje, t. y. kurios ginčo šalies poziciją palaikė trečiasis suinteresuotas asmuo, ar teismo sprendimas buvo priimtas tos ginčo šalies naudai, ar atsiranda, pasikeičia, pasibaigia trečiojo suinteresuoto asmens teisės po priimto teismo sprendimo, ir ar atitinkamų teisių atsiradimas, pasikeitimas, pabaiga yra palankus (nepalankus) trečiajam suinteresuotam asmeniui, ar patenkintas trečiojo suinteresuoto asmens interesas, dėl kurio jis dalyvavo ir kurio jis siekė byloje, dėl kokių priežasčių susidarė bylinėjimosi išlaidos ir kt. (žr., pvz., 2013 m. rugpjūčio 29 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2374/2013).

48. Nagrinėjamu atveju trečiasis suinteresuotas asmuo Medžiotojų klubas į bylą buvo įtrauktas pareiškėjo iniciatyva, bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas dėl šio subjekto procesinės padėties neprieštaravo. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 1 dalies nuostatas laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytais atvejais atlygina ir medžioklės plotų naudotojai, konstatuotina, kad pareiškėjo keliamas ginčas turi įtakos Medžiotojų klubo teisėms ir teisėtiems interesams. Medžiotojų klubas pirmosios instancijos teismui teiktuose paaiškinimuose palaikė Komisijos poziciją ir siekė būtent tokios bylos baigties, kokia buvo patvirtinta skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu. Taigi pirmosios instancijos teismas, atmetęs pareiškėjo skundą, apgynė ir Medžiotojų klubo, kaip trečiojo suinteresuoto asmens, teises, todėl pagrįstai sprendė, jog jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde neginčija priteistos bylinėjimosi išlaidų sumos apskaičiavimo, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, dėl jų detaliau nepasisako.

49. Trečiasis suinteresuotas asmuo Medžiotojų klubas pateikė prašymą priteisti 631,62 Eur ir 736,89 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimų į apeliacinius skundus parengimą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad galutiniu teismo sprendimu atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą buvo apgintas Medžiotojų klubo, kuris nesutiko su pareiškėjo apeliaciniais skundais ir palaikė atsakovų poziciją, interesas, todėl jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

50. Byloje nustatyta, kad Medžiotojų klubas į pareiškėjo 2019 m. gruodžio 30 d. apeliacinį skundą teikė atsiliepimą 2020 m. sausio 20 d., už kurio parengimą teisinę pagalbą teikiančiam advokatui sumokėjo 2020 m. sausio 17 d. 631,62 Eur. Taip pat bylos duomenys patvirtina, jog į pareiškėjo 2021 m. liepos 30 d. apeliacinį skundą Medžiotojų klubas 2021 m. rugpjūčio 27 d. pateikė atsiliepimą, už kurio parengimą teisinę pagalbą teikiančiam advokatui sumokėjo 2021 m. rugpjūčio 27 d. 736,89 Eur.

51. Medžiotojų klubo prašoma priteisti išlaidų suma už atsiliepimų į apeliacinius skundus parengimą neviršija Rekomendacijų 7 ir 8.11 punktuose nustatyto maksimalaus priteistino dydžio už tokio pobūdžio teisines paslaugas (2019 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalyje (be individualiųjų įmonių) 1 317,6 Eur x 1,3 = 1 712,88 Eur; 2021 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalyje (be individualiųjų įmonių) 1 517,4 Eur x 1,3 = 1 972,62 Eur).

52. Tačiau atsižvelgiant į Rekomendacijų 2 ir 8.11 punktus, į tai, kad byla nebuvo didelės apimties ir sudėtinga, Medžiotojų klubui atstovaujančiam advokatui ginčo faktiniai ir teisiniai aspektai jau buvo žinomi, įvertinus atsiliepimų į apeliacinius skundus turinį, į tai, kad advokato darbo ir laiko sąnaudos rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą bylą antrą kartą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nebuvo didelės, trečiojo suinteresuoto asmens prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma mažinama, priteisiant trečiajam suinteresuotam asmeniui Medžiotojų klubui iš pareiškėjo 631,62 Eur už atsiliepimo į 2019 m. gruodžio 30 d. apeliacinį skundą parengimą ir 300 Eur už atsiliepimo į 2021 m. liepos 30 d. apeliacinį skundą parengimą, iš viso – 931,62 Eur.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. P. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. liepos 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjo V. P. trečiajam suinteresuotam asmeniui medžiotojų klubui „Šventybrastis“ 931,62 Eur (devynis šimtus trisdešimt vieną eurą ir šešiasdešimt du centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius