2025-07-25 Nr. AB-11998-3-61-3-06567-2023-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-148-822/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06567-2023-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 23.2; 23.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. liepos 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Egidijaus Šileikio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2023 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. Z. skundą atsakovui Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja A. Z. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir atsakovas, VTEK, Komisija) 2023 m. balandžio 26 d. sprendimą Nr. KS-68 „Dėl A. Z.“ (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėja taip pat prašė priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja skundą grindė šiais argumentais:

2.1. VTEK priimdama Sprendimą neteisingai vertino faktines aplinkybes, neatsižvelgė į byloje esančią duomenų visumą, visapusiškai neišnagrinėjo pareiškėjos rašytiniuose paaiškinimuose pateiktų argumentų bei nepagrįstai apribojo pareiškėjos, kaip Pagėgių savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) narės, teisę ginti Pagėgių savivaldybės gyventojų viešąjį interesą, dėl ko VTEK priėmė nepagrįstą Sprendimą.

2.2. Pabrėžtina, kad pareiškėja nei kaip privatus fizinis asmuo, nei kaip Tarybos narė niekada neinicijavo ir nesprendė jokių klausimų, neatliko jokių veiksmų, susijusių su jai artimo asmens darbo teisiniais klausimais. Būtent ši esminė, neteisingai padaryta VTEK išvada lėmė ir nepagrįsto Sprendimo priėmimą.

2.3. VTEK Sprendime teisingai nurodo faktines aplinkybes dėl 2021 metais vykusio, įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau pasibaigusio teisminio proceso, kurio metu buvo apgintos pareiškėjai artimo asmens teisės ir teisėti interesai Tauragės apylinkės teismui 2021 m. birželio 10 d. sprendimu pripažinus, kad Pagėgių savivaldybės mero potvarkis, kuriuo pareiškėjos artimas asmuo buvo atleistas iš Pagėgių savivaldybės Socialinių paslaugų centro (toliau – ir Centras) direktorės pareigų, buvo neteisėtas, ir priteisus pareiškėjos artimam asmeniui žalos atlyginimą. Teismo priteistą pinigų sumą Pagėgių savivaldybės administracija ir Centras išmokėjo dar 2021 m. birželio mėn. Taigi, pareiškėjos artimo asmens turėtos pretenzijos ir reikšti reikalavimai Pagėgių savivaldybės merui buvo patenkinti 2021 m. birželio mėnesio Tauragės apylinkės teismo sprendimu ir jokių kitų pretenzijų ar reikalavimų (asmeninių interesų), susijusių su tais darbo santykiais, pareiškėjos artimas asmuo Pagėgių savivaldybės merui nuo minimo teismo sprendimo priėmimo ir įvykdymo neturėjo ir neturi. Pareiškėja pati asmeniškai apskritai nėra ir nebuvo niekaip susijusi nei su Pagėgių savivaldybės mero 2021 metais priimtu sprendimu atleisti Pareiškėjos artimą asmenį iš užimtų pareigų, nei su dėl tokio Pagėgių savivaldybės mero priimto sprendimo vykusiu teisminiu procesu, nei su to teisminio proceso baigtimi ar teismo sprendimo įvykdymu.

2.4. VTEK tyrimą pradėjo ir Sprendimą priėmė dėl pareiškėjos dalyvavo rengiant: 1) su kitais Pagėgių savivaldybės tarybos nariais 2022 m. vasario 14 d. rašytinį reikalavimą Pagėgių savivaldybės merui atlyginti savo neteisėtais veiksmais padarytą 25 027,19 Eur žalą, susijusią su Centro buvusios direktorės atleidimu iš darbo, pateikiant tai patvirtinančius dokumentus; reikalavime nurodoma, kad priešingu atveju bus kreiptasi į Lietuvos Respublikos prokuratūrą dėl viešo intereso gynimo; 2) su kitu Pagėgių savivaldybės tarybos nariu 2022 m. gruodžio 28 d. rašytinį viešą pareiškimą „Dėl reikalavimo dėl neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo ir dokumentų pateikimo priminimo“ su analogišku reikalavimu, kad Pagėgių savivaldybės meras atlygintų žalą ir iki 2023 m. sausio 5 d. pateiktų tai patvirtinančius dokumentus; 3) 2023 m. sausio 17 d. Pagėgių savivaldybės tarybos sprendimo projektą „Dėl įpareigojimo Pagėgių savivaldybės administracijos direktorei kreiptis į teismą dėl Pagėgių savivaldybei neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo“ su prašymu įtraukti šį projektą į artimiausio tarybos posėdžio darbotvarkę. Įvertinus šiuos dokumentus, darytina pagrįsta išvada, kad šie dokumentai, priešingai nei Sprendime neteisingai nurodo VTEK, nėra niekaip susiję su pareiškėjos artimo asmens darbo teisiniais klausimais.

2.5. Šių dokumentų rengimo metu pareiškėjos privačių interesų deklaracijoje nurodytas pareiškėjos artimo asmens ryšys su juridiniu asmeniu, t. y. biudžetine įstaiga Pagėgių savivaldybės socialinių paslaugų centru, jau buvo pasibaigęs. Tai įvardinta pareiškėjos 2023 m. balandžio 7 d. pateiktoje privačių interesų deklaracijoje, kurioje nurodyta, kad šis ryšys yra pasibaigęs 2021 m. sausio 8 d., t. y. nuo Pagėgių savivaldybės mero potvarkio, kuriuo meras nusprendė nutraukti darbo santykius su pareiškėjos artimu asmeniu, priėmimo dienos. Paminėtų dokumentų rengimo metu pareiškėjos artimas asmuo nėjo jokių pareigų Centre, todėl tuo metu neegzistavo ir negalėjo atsirasti jokie su šiuo juridiniu asmeniu susiję privatūs interesai.

2.6. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtais dokumentais Pagėgių savivaldybės tarybos narių, be kita ko, ir pareiškėjos, yra keliami klausimai Pagėgių savivaldybės merui dėl jo atsakomybės priėmus teismo įsiteisėjusiu sprendimu pripažintą neteisėtu sprendimą ir dėl to savivaldybei bei jos gyventojams padarytos turtinės žalos atlyginimo. Šiais dokumentais nėra siekiama jokios asmeninės (individualios) pareiškėjos ar jos artimų asmenų, ar kitų dokumentus pasirašiusių Pagėgių savivaldybės tarybos narių asmeninės (individualios) naudos ir (ar) interesų gynimo. Rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėja nurodė, kad rengtais dokumentais buvo siekiama inicijuoti viešo, visų be išimties Pagėgių savivaldybės gyventojų, intereso gynimą. T. y., jeigu Pagėgių savivaldybės meras atlygintų savo neteisėtais sprendimais savivaldybei padarytą finansinę žalą, naudos gautų visi be išimties savivaldybės gyventojai, nes į savivaldybės biudžetą būtų grąžintos mero neteisėtais sprendimais padarytos ir žalos atlyginimui skirtos lėšos. Nei pareiškėja, nei jos artimi asmenys neturėjo, neturi ir neturėtų jokio materialinio ar nematerialinio intereso ir (ar) naudos, sietinos su minimais dokumentais, išskyrus tą, kokią gautų visi šios savivaldybės gyventojai.

2.7. Atsižvelgiant į Sprendimo logiką, nė vienas Pagėgių savivaldybės gyventojas, o tuo labiau Pagėgių savivaldybės tarybos narys, negalėtų reikalauti, kad Pagėgių savivaldybės meras atlygintų savivaldybei savo neteisėtais sprendimais padarytą žalą, nes pagal VTEK poziciją visi be išimties gyventojai yra suinteresuoti tokios žalos atlyginimu, kadangi vienaip ar kitaip gautų naudą iš savivaldybės biudžeto papildymo.

2.8. Sprendime VTEK plečiamai aiškino Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) nuostatas, dėl ko priėmė nepagrįstą Sprendimą, sukeldama neproporcingai sunkias pasekmes pareiškėjai. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 11 straipsnio 1 ir 2 dalių pažeidimai (t. y. būtent tie pažeidimai, kuriuos konstatavo VTEK Sprendime) gali būti konstatuoti tik pripažinus, kad asmuo veikė (priėmė sprendimą, dalyvavo jį priimant) esant aplinkybėms, kurios sukelia interesų konfliktą, t. y. turėdamas asmeninį (ar jo artimojo giminaičio, ar šeimos nario) turtinį ar neturtinį suinteresuotumą. Turi būti pakankamų ir akivaizdžių duomenų, kad valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys ar valstybės politikai galbūt pateko į interesų konflikto situaciją.

2.9. Sprendime VTEK sutinka, kad dalyvaudama minėtų dokumentų rengime pareiškėja, kaip interesus deklaruojantis asmuo, negavo ir negalėjo gauti jokios asmeninės turtinės ar neturtinės naudos ir neturėjo jokių kitų asmeninio pobūdžio interesų. Sprendimą VTEK grindžia vienintele hipotetine išvada, kad pareiškėja neva turėjo akivaizdų asmeninio pobūdžio nusistatymą, kylantį dėl jai artimo asmens atleidimo iš darbo ir susijusį su buvusią Centro direktorę atleidusiu asmeniu – meru ir jo priimtu sprendimu. Visiškai neaišku, o VTEK Sprendime niekaip ir nepagrindžia, kokiais įrodymais remdamasi VTEK teigia, kad pareiškėja turėjo akivaizdų asmeninio pobūdžio nusistatymą. Jokių įrodymų ir (ar) motyvuotų argumentų Sprendime VTEK nenurodo.

2.10. VTEK Sprendime nurodė, kad, kaip matyti iš pareiškėjos atliktų tarnybinių veiksmų, šios Tarybos narės suinteresuotumas jai artimo asmens atleidimo iš Centro direktorės pareigų klausimu neapsiribojo vien tik materialinio intereso patenkinimu. VTEK vertino, kad šiuo konkrečiu atveju konstatuoti Įstatymo pažeidimą pakanka vien to, kad pareiškėja parengė dokumentus, susijusius su jai artimo asmens atleidimo iš darbo klausimu; taip pat kad pareiškėjos parengtų dokumentų tiesioginis ir vienintelis adresatas, kuriam buvo nukreiptas reikalavimas atitinkamai veikti, buvo pareiškėjos artimą asmenį iš darbo atleidęs Pagėgių savivaldybės meras.

2.11. Tačiau nėra aišku, apie kokį pareiškėjos materialinio intereso patenkinimą VTEK kalba minėtoje Sprendimo dalyje. Sprendime išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis patvirtinta, kad pareiškėja neturėjo absoliučiai jokio materialinio intereso prisidėdama prie minėtų dokumentų rengimo. Jeigu tokiu teiginiu VTEK daro sąsajas su 2021 metais vykusiu teisminiu procesu, kuriame pripažinta, kad Pagėgių savivaldybės meras neteisėtai ir nepagrįstai nutraukė darbo santykius su Centro direktore, tai tokiu atveju toks VTEK teiginys yra visiškai nelogiškas, kadangi pareiškėja teisminiame procese niekaip nedalyvavo. Teisminiame procese priimtu, įsiteisėjusiu ir jau įvykdytu teismo sprendimu buvo patenkintas tą procesą laimėjusios šalies materialinis ir moralinis interesas. VTEK darydama prielaidas ir hipotetinius spėjimus apie tai, kad pareiškėja turi neaiškų ir Sprendime aiškiai net neįvardijamą interesą, akivaizdžiai neteisingai vertina faktines aplinkybes, kas lėmė nepagrįsto Sprendimo priėmimą.

2.12. Pabrėžtina, kad pareiškėja nedalyvavo jokiuose veiksmuose ir pati nerengė jokių dokumentų, susijusių su jai artimo asmens atleidimo iš darbo klausimu. Ši VTEK padaryta išvada yra akivaizdžiai nepagrįsta. Pareiškėjos veiksmai buvo atlikti išimtinai dėl viešojo intereso bei Pagėgių savivaldybės gyventojų naudai. Tačiau VTEK Sprendime taip ir nenurodė, kaip konkrečiai, pareiškėjai nenusišalinus nuo aptariamų dokumentų rengimo ir pasirašymo, pasireiškė ar galėjo pasireikšti privatus pareiškėjos interesas ir (ar) pareiškėjos šališkumas, todėl Sprendimas, kuriuo VTEK konstatavo Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių pažeidimą, turi būti panaikintas.

2.13. Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) nustatytų administracinio sprendimo turiniui keliamų reikalavimų (VAĮ 10 str. 5 d. 5–6 p.). Šie Sprendimo trūkumai yra esminiai, t. y. tokie, kurie kliudo pareiškėjai, kaip šio administracinio sprendimo adresatei ir jame nurodytų (nustatytų) pareigų vykdytojai, tinkamai suprasti Sprendime išdėstytų teisinių santykių esmę ir turinį. Sprendimas nėra tinkamai teisiškai argumentuotas, faktinis pagrindimas yra neteisingas ir neišsamus, t. y. pažeistas VAĮ įtvirtintas įpareigojimas administracinį sprendimą pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų nuostatomis, todėl Sprendimas naikintinas ir šiuo pagrindu.

3. Atsakovas Vyriausioji tarnybinės etikos komisija atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.

4. Komisija atsiliepimą grindė šiais argumentais:

4.1. Pareiškėja skunde nepateikė jokių naujų argumentų, kurie Komisijai būtų buvę nežinomi ir argumentuotai jos neįvertinti Sprendime. Nepagrįsti skundo teiginiai, kad Komisija neatsižvelgė į byloje esančių duomenų visumą, visapusiškai neišnagrinėjo pareiškėjos paaiškinimų ir nepagrįstai apribojo pareiškėjos, kaip Pagėgių savivaldybės tarybos narės, teisę ginti Pagėgių savivaldybės gyventojų viešąjį interesą.

4.2. Komisija Sprendimą priėmė vadovaudamasi tik tokia faktine medžiaga, kurios turinys iš pradžių buvo žinomas pareiškėjai; apie tyrimo dalyką, jo apimtį ir ribas, Komisijos posėdžio laiką ir vietą pareiškėja buvo informuota teisės aktų nustatyta tvarka. Visi Sprendimui priimti reikšmingi faktai buvo ne tik nurodyti, bet ir įvertinti Sprendime. Manytina, kad šiuo atveju pareiškėja kvestionuoja teisinį faktinių aplinkybių vertinimą.

4.3. Pareiškėjos skundas iš esmės grindžiamas dviem esminiais motyvais – kad pareiškėja veikdama Sprendime nurodytu būdu gynė viešąjį interesą, taip pat kad pareiškėja nebuvo Tauragės apylinkės teisme nagrinėtos bylos šalimi, todėl iš šios bylos atitinkamiems asmenims atsiradusios pasekmės jai nekilo. Tokie pareiškėjos argumentai tik patvirtina subjektyvų savo, kaip politiko – savivaldybės tarybos nario – teisių bei pareigų suvokimą, todėl yra nepagrįsti.

4.4. Visų pirma, pareiškėjos, einančios Tarybos narės pareigas, jokie teisės aktai nepriskiria prie subjektų, įgaliotų ginti viešąjį interesą. Įstatyme pateikta viešojo intereso sąvoka yra speciali. Apie tai buvo argumentuotai nurodyta Sprendime. Pareiškėja, kaip valstybės politikė, ėmėsi teisingumo vykdymo veiksmų, kurie išskirtinai priskirtini teismų kompetencijai ir kurie nagrinėjamu atveju jau buvo įgyvendinti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Įstatyme nustatyti reikalavimai, apribojimai ir draudimai kaip tik ir taikomi asmenims, dirbantiems valstybinėje tarnyboje ir atliekantiems tarnybines funkcijas, priskirtinas jų kompetencijai. Įstatymo nuostatos nedraudžia valstybės politikui atstovauti rinkėjams, tačiau įpareigoja tai daryti vengiant viešųjų ir privačių interesų konflikto. Pareiškėjos tarnybinio statuso asmenims iškilus interesų konflikto situacijai, t. y. priešpriešai tarp tarybos nario pareigų vykdymo bei prievolės vengti interesų konflikto, visais atvejais tokia kolizija privalo būti išspręsta užtikrinant viešąjį interesą – visus tarnybinius klausimus nagrinėti tik nešališkai ir objektyviai.

4.5. Antra, pareiškėja, tvirtindama, kad ji, kaip Tarybos narė, neatliko veiksmų, susijusių su jos privačiu interesu, yra nenuosekli ir prieštarauja pati sau. Komisija nekvestionuoja fakto, kad iš pareiškėjos veiksmų pareiškėjai artimas asmuo (mama) gal ir negavo materialinės satisfakcijos tiesiogine prasme (finansinę kompensaciją pareiškėjos mama gavo suinteresuotiems subjektams įvykdžius Tauragės apylinkės teismo sprendimą). Tačiau, kaip akivaizdžiai matyti iš pareiškėjos elgesio, ji po teismo sprendimo turėjo labai aiškiai išreikštą interesą, susijusį su dėl jai Įstatymo nuostatų prasme artimo asmens jau išspręstu teisiniu ginču ir nuosekliai tokį interesą siekė įgyvendinti. Pareiškėja skunde galbūt sąmoningai nutyli faktą, kad Įstatymas privatų interesą apibrėžia ne tik kaip turtinį, bet ir nematerialaus pobūdžio suinteresuotumą asmenine neturtine nauda, deklaruojančio asmens (ar jam artimo asmens) moralinę skolą, moralinį įsipareigojimą ar kitą panašaus pobūdžio interesą deklaruojančiam asmeniui atliekant tarnybines pareigas (Įstatymo 2 str. 3 d.). Todėl pareiškėja Įstatymo nuostatas interpretuoja jas nepagrįstai susiaurindama, išskirtinai palankiai sau.

4.6. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja savo veiksmais Pagėgių savivaldybės merui kėlė tokius reikalavimus, kurių Tauragės apylinkės teisme nekėlė net pati ieškovė (t. y. pareiškėjos mama). Toks pareiškėjos reikalavimas nebuvo vienkartinis, o nuoseklus ir tikslingai, Pagėgių savivaldybėje naudojantis tarnybiniu statusu, atliekamas veikimas. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja buvo neabejotinai šališka ir turėjo asmeninį interesą (nusistatymą), tiesiogiai susijusį su jai artimu asmeniu. Tokių faktų pakanka konstatuoti, kad pareiškėja veikė Įstatyme nurodyto interesų konflikto situacijoje ir tokio intereso nevengė. Subjektyvūs motyvai, pareiškėją skatinę veikti aptariamu būdu, Įstatymo taikymo prasme yra nereikšmingi.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

6. Teismas išvardijo ginčo šalių teismui pateiktus įrodymus, susijusius su pareiškėjos atliktais veiksmais (rengtais reikalavimais ir Tarybos sprendimo projektu) ir Komisijos atliekamo tyrimo procedūra. Teismas nustatė, kad VTEK Sprendimu pripažino, kad pareiškėja – Pagėgių savivaldybės tarybos narė, dalyvavusi parengiant 2022 m. vasario 14 d. ir 2022 m. gruodžio 28 d. raštus, 2023 m. sausio 17 d. Pagėgių savivaldybės tarybos sprendimo projektą, kuriuose buvo keliamas reikalavimas šios savivaldybės merui asmeniškai apmokėti išlaidas, atsiradusias dėl mero potvarkio atleisti pareiškėjai artimą asmenį iš Pagėgių savivaldybės Socialinių paslaugų centro direktorės pareigų, šiurkščiai pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.

7. Teismas pacitavo Įstatyme pateiktas pagrindines jame vartojamas sąvokas (Įstatymo 2 str.), analizavo Įstatymo 3 ir 11 straipsniuose įtvirtintas deklaruojančių asmenų pareigas ir jiems taikomus draudimus.

8. Teismas nurodė, kad pareiškėja eina Pagėgių savivaldybės tarybos narės pareigas, todėl jai, kaip valstybės politikei, t. y. valstybinėje tarnyboje dirbančiam asmeniui, visos Įstatymo nuostatos taikytinos tiesiogiai ir visos apimties. Teismas pabrėžė, kad pareiškėja turi pareigą deklaruoti savo privačius interesus ir turi pareigą vengti interesų konflikto, tokių konfliktų regimybės su privačių interesų deklaracijoje nurodytais asmenimis.

9. Remiantis bylos duomenimis, buvo nustatyta, kad pareiškėja, eidama Pagėgių savivaldybės tarybos narės pareigas, dalyvavo inicijuojant ir parengiant šiuos dokumentus (sprendimų projektus): 1) 2022 m. vasario 14 d. ir 2022 m. gruodžio 28 d. reikalavimus Pagėgių savivaldybės merui iš savo lėšų sumokėti 25 027,19 Eur sumą, susijusią su pareiškėjai artimo asmens atleidimo iš Centro direktorės pareigų aplinkybėmis; 2) 2023 m. sausio 17 d. Pagėgių savivaldybės tarybos sprendimo projektą „Dėl įpareigojimo Pagėgių savivaldybės administracijos direktorei kreiptis į teismą dėl Pagėgių savivaldybei neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo“, įpareigojantį Pagėgių savivaldybės administracijos direktorių kreiptis į teismą dėl šiai savivaldybei neteisėtais mero veiksmais, susijusiais su Pareiškėjos artimo asmens atleidimu iš Centro direktorės pareigų, padarytos 25 027,19 Eur žalos atlyginimo.

10. Teismas pažymėjo, kad dokumentuose, kuriuos rengiant dalyvavo pareiškėja, buvo remiamasi Tauragės apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. sprendimu, pagal kurį Pagėgių savivaldybės mero 2021 m. sausio 8 d. potvarkis dėl pareiškėjos artimo asmens atleidimo iš Centro direktorės pareigų buvo neteisėtas. Teismas iš atsakovo – Pagėgių savivaldybės – pareiškėjos artimo asmens (ieškovės) naudai priteisė 3 799 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitą (didesnę) pinigų sumą ieškovės naudai teismas priteisė iš kito atsakovo ‒ Pagėgių savivaldybės Socialinių paslaugų centro.

11. Teismo vertinimu, nurodyti dokumentai, kuriuos parengiant dalyvavo pareiškėja, buvo tiesiogiai susiję su dėl jai artimo asmens atleidimo iš Centro direktorės pareigų atsiradusių pasekmių pašalinimo klausimu. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjos atliktos veikos buvo tiesiogiai susijusios su jos privačiais interesais, apibrėžtais Įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostatoje. Teismas vertino, kad pareiškėja veikė viešųjų ir privačių interesų konflikto situacijoje, kadangi sprendimų dalykas buvo dėl jai artimo asmens darbo teisinių santykių kilusio ginčo, išnagrinėto teisme, atsiradusių pasekmių išsprendimo klausimas.

12. Buvo atmestas kaip nepagrįstas pareiškėjos argumentas, kad ji siekė inicijuoti viešojo intereso gynimą, kadangi, teismo įsitikinimu, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nuostatos savivaldybių tarybų nariams nenumato tokios pareigos ir funkcijos, o situacija, kai tarybos narys inicijuoja ir sprendžia klausimus, susijusius su jam artimo asmens darbo teisiniais santykiais, teismo vertinimu, neatitiko šio statuso asmenims Įstatyme keliamo reikalavimo užtikrinti viešojo intereso laikymąsi, t. y. įpareigojimo veikti nešališkai.

13. Akcentuodamas pareigą valstybinėje tarnyboje dirbančiam asmeniui teikti prioritetą viešajam interesui ir veikti nešališkai, teismas konstatavo, kad pareiškėja nesilaikė Įstatyme nustatyto formalaus draudimo dalyvauti rengiant sprendimus, susijusius su jos privačiais interesais. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai turėjo būti suprantama, jog jos ir kitų Tarybos narių inicijuoti ir parengti sprendimų projektai (taip pat reikalavimas ir viešas pareiškimas merui) yra tiesiogiai susiję su pareiškėjos artimu asmeniu, t. y. mama (su pareiškėjos mamos atleidimu iš darbo), taip pat susiję su buvusią Pagėgių savivaldybės Socialinių paslaugų centro direktorę atleidusiu asmeniu – meru ir jo priimtu sprendimu. Tesimo vertinimu, dėl išdėstytų motyvų pareiškėja turėjo pareigą nusišalinti nuo šių sprendimų inicijavimo ir parengimo, tačiau to sąmoningai nepadarė. Teismas pripažino, kad tokiais savo veiksmais pareiškėja įgyvendino savo privatų interesą. Atsižvelgęs į išdėstytą, teismas atmetė pareiškėjos poziciją, kad parengtais dokumentais nebuvo siekiama jokios asmeninės (individualios) pareiškėjos ar jos artimų asmenų, asmeninės (individualios) materialinės ar nematerialinės naudos ir (ar) interesų gynimo.

14. Teismas atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, suformuotą aiškinant Įstatymo nuostatas, kurioje pabrėžiama kad privatus interesas gali būti ir nematerialus, bet nukreiptas į konkretaus asmens naudos sukūrimą ar prielaidas tai naudai atsirasti ateityje. Kartu buvo pažymėta, kad konstatuoti Įstatymo pažeidimą pakanka interesų konflikto regimybės. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja neginčijo, jog prisidėjo prie sprendimų projektų (taip pat reikalavimo ir viešo pareiškimo merui) inicijavimo ir rengimo, prašė įtraukti juos į Tarybos posėdžio darbotvarkę, nenusišalino nuo šių sprendimų inicijavimo ir parengimo, nors turėjo nusišalinti dėl to, kad šie sprendimai susiję su jos artimu asmeniu.

15. Atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją (žr. išplėstinės teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1423-756/2022; 2013 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-998/2013; kt.), teismas pabrėžė, kad Įstatymo pažeidimui konstatuoti nėra būtina nustatyti, jog pareiškėjas savo privačius interesus realizavo viešųjų interesų sąskaita, užtenka to, kad jis neįvykdė Įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintos pareigos nusišalinti nuo dalyvavimo rengiant, svarstant ar priimant sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą.

16. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjai, siekiant išvengti interesų konflikto ir net tokio konflikto regimybės, kilo pareiga nusišalinti nuo dalyvavimo inicijuojant ir parengiant 2022 m. vasario 14 d. ir 2022 m. gruodžio 28 d. reikalavimus Pagėgių savivaldybės merui iš savo lėšų sumokėti 25 027,19 Eur sumą, susijusią su jai artimo asmens atleidimo iš Centro direktorės pareigų aplinkybėmis, ir Pagėgių savivaldybės tarybos 2023 m. sausio 17 d. sprendimo projektą, įpareigojantį Pagėgių savivaldybės administracijos direktorių kreiptis į teismą dėl šiai savivaldybei neteisėtais mero veiksmais, susijusiais su pareiškėjai artimo asmens atleidimu iš Centro direktorės pareigų, padarytos 25 027,19 Eur žalos atlyginimo.

17. Vadovaudamasis VAĮ 10 straipsniu, teismas konstatavo, kad ginčijamas Sprendimas yra pagrįstas, o vien tai, kad pareiškėja nesutiko su VTEK pateiktu teisiniu vertinimu, nereiškia, kad Sprendimas yra formalus. Apibendrindamas teismas darė išvadą, kad Sprendimas atitinka VAĮ nustatytus reikalavimus. Nenustatęs kitų Sprendimo panaikinimo pagrindų, teismas pareiškėjos skundą atmetė.

III. 18. Pareiškėja A. Z. (toliau – ir apeliantė) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

19. Pareiškėja apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

19.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86–87 straipsnių reikalavimų, kadangi teismas netinkamai vertino bylos duomenis, nenustatė esminių aplinkybių, apskritai nepasisakė dėl dalies pareiškėjos teiktų argumentų (įrodymų), nenurodė, kodėl juos atmesta.

19.2. Pareiškėja, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui, nurodė, kad VTEK ginčo situacijoje nenurodė, kokį konkretų asmeninį interesą pareiškėja siekė realizuoti, taip pat be pagrindo plečiamai aiškino Įstatymo nuostatas ir priėmė pareiškėjai neproporcingas pasekmes sukeliantį Sprendimą. Nei teismas savo sprendime, nei VTEK taip pat nepaaiškino, koks yra nematerialusis interesas, kurio pareiškėja privalėjo vengti. Tai tik patvirtina, kad Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimų. Nors atsakovas Sprendime cituoja Įstatymo nuostatas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tačiau Sprendime neatsakyta į esminį klausimą – kokį konkretų savo privatų interesą realizavo pareiškėja dalyvaudama byloje minimų dokumentų rengime, kad VTEK nusprendė, jog tuo pareiškėja šiurkščiai pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas. Teisiškai tinkamai nekvalifikuojant pareiškėjos neva padaryto pažeidimo, VTEK Sprendimas ir juo paskirta poveikio priemonė Pareiškėjai yra akivaizdžiai nepagrįsta.

19.3. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime aukščiau nurodytų VTEK padarytų pažeidimų taip pat nekonstatavo ir tinkamai teisiškai nekvalifikavo.

19.4. Atsižvelgiant į VAĮ individuliam administraciniam aktui įtvirtintus reikalavimus ir nuoseklią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, akcentuotina, kad ginčijamo Sprendimo adresatui turi būti žinomi šio akto priėmimo faktinis ir teisinis pagrindai bei motyvai. Byloje pareiškėja argumentavo, kad minėtų reikalavimų Sprendimas neatitinka, o jo turinio trūkumai yra esminiai.

19.5. Primintina, kad Sprendimas grindžiamas vienintele, neteisinga ir hipotetine prielaida, kad pareiškėja neva turėjo asmeninio pobūdžio nusistatymą, kylantį dėl jai artimo asmens atleidimo iš darbo ir susijusį su tą asmenį atleidusiu Pagėgių savivaldybės meru (neva šiais veiksmais pareiškėja realizavo privatų interesą, kuris suponuoja šiurkštų Įstatymo pažeidimą). Minėta, kad Sprendime VTEK pateikė pavienes faktines aplinkybes, citavo teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, tačiau tik pirmosios instancijos teiktame atsiliepime teikė keletą argumentų, bandydama pagrįsti ginčijamą aktą, tačiau ir tuomet nenurodė, koks konkrečiai yra pareiškėjos neva realizuotas privatus interesas, kuriuo pareiškėja pažeidė Įstatymą.

19.6. VTEK Sprendime nenurodė (neįvardijo) jokio konkretaus pareiškėjos nematerialaus pobūdžio intereso ar kažkokios konkrečios asmeninės neturtinės naudos, kurie galėtų suponuoti Įstatymo nuostatų pažeidimą. Tokio pobūdžio intereso nenurodė ir savo atsiliepime atsakovas, kaip ir nenustatė (neįvardijo) pirmosios instancijos teismas. Manytina, kad Sprendimo argumentacija yra žinoma tik pačiai VTEK, todėl Sprendimas turi būti panaikintas.

19.7. Dėl tokio VTEK Sprendimo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo, t. y. kuriuose net nėra aiškiai įvardintas konkretus pareiškėjos privatus asmeninis interesas, kurį pareiškėja neva neteisėtai šiuo atveju realizavo, sudaroma teisiškai neleistina situacija, kurioje iš pareiškėjos yra atimama jos turima teisė gintis nuo priimamų neteisėtų ir neteisingų sprendimų bei metamų kaltinimų.

19.8. Skunde pareiškėja akcentavo, kad pareiškėjos artimo asmens turėtos pretenzijos ir reikšti reikalavimai Pagėgių savivaldybės merui buvo patenkinti 2021 m. birželio mėnesio Tauragės apylinkės teismo sprendimu, kuris įsiteisėjęs ir įvykdytas. Pareiškėja niekaip nesusijusi su minėtu teismo procesu.

19.9. Byloje aptartais dokumentais pareiškėja ir kiti Tarybos nariai kėlė klausimą Pagėgių savivaldybės merui dėl jo atsakomybės priėmus teismo įsiteisėjusiu sprendimu pripažintą neteisėtu sprendimą ir dėl to savivaldybei bei jos gyventojams padarytos turtinės žalos atlyginimo. Akivaizdu, kad šiais dokumentais nėra siekiama asmeninės (individualios) pareiškėjos ar jos artimų asmenų, ar kitų dokumentus pasirašiusių Pagėgių savivaldybės tarybos narių asmeninės (individualios) materialinės ar nematerialinės naudos ir / ar interesų gynimo.

20. Atsakovas Vyriausioji tarnybinės etikos komisija atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir atsižvelgti į argumentus, nurodytus pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime. VTEK teigia, kad pareiškėja apeliaciniame skunde kvestionuoja tik ginčijamą Sprendimą, t. y. pakartoja skunde teiktus argumentus, o šiais aspektais VTEK atsikirtimus pateikė pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos Sprendimo, kuriuo pareiškėja pripažinta šiurkščiai pažeidusi Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatas.

22. Pareiškėjos ginčijamame Sprendime konstatuota, kad Pagėgių savivaldybės tarybos narė A. Z. (t. y. pareiškėja), dalyvavusi parengiant 2022 m. vasario 14 d. ir 2022 m. gruodžio 28 d. raštus, 2023 m. sausio 17 d. Pagėgių savivaldybės tarybos sprendimo projektą, kuriuose buvo keliamas reikalavimas šios savivaldybės merui asmeniškai apmokėti išlaidas, atsiradusias dėl mero potvarkio atleisti pareiškėjai artimą asmenį iš Pagėgių savivaldybės Socialinių paslaugų centro direktorės pareigų, šiurkščiai pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.

23. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė iš esmės sutikęs su Komisijos Sprendime padaryta išvada, kad pareiškėja, būdama Tarybos nare ir prisidėdama prie keipimųsi į merą bei Tarybos sprendimo projekto rengimo, įgyvendino savo privatų interesą, buvo interesų konflikto situacijoje ir nevykdė pareigos nusišalinti nuo šių sprendimų inicijavimo ir rengimo.

24. Apeliantė su pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ir laikosi pozicijos, kad teismas neįvertino bylos duomenų visumos, neidentifikavo (kaip ir VTEK), kaip pasireiškė jos privatus interesas ginčo situacijoje. Apeliantė akcentuoja, kad Įstatymo normos negali būti aiškinamos plečiamai, o ginčo situacijoje pareiškėja kartu su kitais Tarybos nariais keldama žalos savivaldybės biudžetui atlyginimo iš ją galbūt padariusio asmens (mero) klausimą, jokio privataus intereso neturėjo ir nesiekė naudos (materialios ir / ar nematerialios) sau ar pareiškėjai artimam asmeniui.

25. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Remiantis šio straipsnio 2 dalimi, teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačiusi aplinkybių, patvirtinančių galimas reikšmingai pažeistas valstybės, savivaldybės ir asmenų teises bei įstatymų saugomus interesus, teisėjų kolegija bylą apeliacine tvarka nagrinėja neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

26. Įstatymo (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2274 redakcija) 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad viešųjų interesų viršenybei užtikrinti deklaruojantys asmenys privalo teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, kad toks konfliktas yra.

27. Įstatymo (2020 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. XIII-3187) 11 straipsnyje nustatyta, kad deklaruojančiam asmeniui draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip juos paveikti ar bandyti paveikti, arba atlikti kitas tarnybines pareigas (toliau – atlikti tarnybines pareigas), jeigu atliekamos tarnybinės pareigos yra susijusios su jo privačiais interesais (1 d.); apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus, prieš atlikdamas tarnybines pareigas arba pradėjęs jas atlikti, deklaruojantis asmuo privalo informuoti institucijos ar įstaigos vadovą ar jo įgaliotą asmenį arba kitą į pareigas priimantį ar skiriantį subjektą, arba kolegialią valstybės ar savivaldybių instituciją (kai deklaruojantis asmuo yra kolegialios valstybės ar savivaldybių institucijos narys) ir asmenis, kurie kartu atlieka tarnybines pareigas, ir pareikšti apie nusišalinimą, ir jokia forma nedalyvauti toliau atliekant tarnybines pareigas (2 d.).

28. Šių teisės normų aiškinimui bei taikymui aktualūs yra ir Įstatymo 2 straipsnio 2 ir 3 dalyse pateikti sąvokų apibrėžimai, pagal kuriuos „Interesų konfliktas – situacija, kai deklaruojantis asmuo, atlikdamas tarnybines pareigas ar vykdydamas tarnybinį pavedimą, turi priimti ar dalyvauti priimant sprendimą arba įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais“, o „Privatūs interesai – deklaruojančio asmens (ar jam artimo asmens) suinteresuotumas asmenine turtine ar neturtine nauda, deklaruojančio asmens (ar jam artimo asmens) moralinė skola, moralinis įsipareigojimas ar kitas panašaus pobūdžio interesas deklaruojančiam asmeniui atliekant tarnybines pareigas“.

29. Aiškindamas Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte (iki 2012 m. birželio 27 d. – 3 str. 2 p.) įtvirtinto reikalavimo „teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra“ pažeidimo kvalifikavimo aspektus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad minėta teisės norma yra bendrojo pobūdžio (blanketinė), todėl tam, kad būtų konstatuotas šios teisės normos pažeidimas, būtina vadovautis kitomis specialiosiomis teisės normomis, pavirtinančiomis ar paneigiančiomis veikos priešingumą teisei, kadangi kriterijų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, jog asmuo pažeidė 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą prievolę, ši teisės norma konkrečiai nenustato (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1566/2013). Tokiomis specialiosiomis normomis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, be kita ko, laikomos Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2044/2013; 2018 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-554-602/2018; kt.).

30. Vertinant, ar buvo pažeista Įstatymo 11 straipsnio 1 dalis, vadovaujantis ABTĮ 56 straipsnyje įtvirtintomis taisyklėmis, būtina išsiaiškinti tik faktinę aplinkybę, ar pareiškėjas dalyvavo rengiant, svarstant, priimant ar kitaip paveikiant sprendimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2312/2011; 2011 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-2861/2011; 2012 m. rugsėjo 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-2728/2012; 2013 m. kovo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-518/2013 ir kt.). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, tai reiškia, kad Įstatymo pažeidimui konstatuoti nėra būtina nustatyti, jog pareiškėjas savo privačius interesus realizavo viešųjų interesų sąskaita, užtenka to, kad jis neįvykdė Įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintos pareigos nusišalinti nuo dalyvavimo rengiant, svarstant ar priimant sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą (žr., pvz., 2007 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-844/07; 2011 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2312/2011; 2011 m. spalio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-3330/2011; 2012 m. rugsėjo 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-2728/2012; 2013 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-998/2013 ir kt.). Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra nurodęs, jog nėra reikšminga, ar priimtas sprendimas yra naudingas, nes net ir nenaudingas sprendimas asmeniui gali sukelti interesų konfliktą (žr., pvz., 2011 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261 -3154/2011; 2012 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556 -30/2012 ir kt.).

31. Nustatant Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimą (vertinant jį kartu su 11 str. 1–2 d.), taip pat svarbu pažymėti, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog privatus interesas apima ir kitokio pobūdžio, nebūtinai materialinį, suinteresuotumą. Jis (interesas) gali būti ir nematerialus, bet nukreiptas į konkretaus asmens naudos sukūrimą ar prielaidas tai naudai atsirasti ateityje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-30/2012; 2017 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1161-858/2017; kt.).

32. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika yra aktuali aiškinant ir byloje taikytino Įstatymo (akto redakcijos) nuostatas, kadangi deklaruojantiems asmenims taikomų draudimų ir įpareigojimų esmė ir paskirtis (Įstatymo 3 str. 1 d. 2 p.; 11 str. 1–2 d.) nekito.

33. Pasisakant dėl esminės ginčo aplinkybės, ar pareiškėja, rengdama su kitais Tarybos nariais 2022 m. vasario 14 d. ir 2022 m. gruodžio 28 d. raštus (kreipimusis) merui ir 2023 m. sausio 17 d. Tarybos sprendimo projektą, turėjo privatų (turtinį ar neturtinį) interesą ir veikė esant interesų konfliktui, pažymėtina, kad pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2329/2011, 2024 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-408-968/2024).

34. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu remiantis byloje esančiais įrodymais susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – teismo vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Be to, bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle.

35. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėja 2022–2023 metais atlikdama tarnybinius veiksmus buvo Pagėgių savivaldybės tarybos narė ir jai, kaip valstybės politikei, taikomos Įstatymo nuostatos. Byloje nėra ginčo ir dėl kitų faktinių aplinkybių, t. y. kad pareiškėja atliko veiksmus – kartu su kitais Tarybos nariais rengė Pagėgių savivaldybės merui adresuotus 2022 m. vasario 14 d. ir 2022 m. gruodžio 28 d. raštus, Tarybai siūlė įtraukti į darbotvarkę 2023 sausio 17 d. Tarybos sprendimo projektą. Šiais dokumentais buvo siekiama, jog meras atlygintų Pagėgių savivaldybei [galbūt] padarytą žalą, kilusią dėl to, kad pareiškėjos artimo asmens atleidimas Pagėgių savivaldybės mero 2021 m. sausio 8 d. potvarkiu teismine tvarka buvo pripažintas neteisėtu, iš civilinės bylos atsakovų – Pagėgių savivaldybės ir Pagėgių savivaldybės Šeimos gerovės centro – buvo priteistos pareiškėjai artimo asmens naudai piniginės lėšos (vidutinis darbo užmokestis už priverstinę pravaikštą, kompensacija ir bylinėjimosi išlaidos). Ginčo šalys byloje tvirtina, kad Tauragės apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. sprendimas (civilinės bylos Nr. e2-695-799/2021), kuriuo teismas pripažino pareiškėjai artimo asmens atleidimą iš darbo 2021 m. sausio 8 d. Pagėgių savivaldybės mero potvarkiu neteisėtu ir šį potvarkį panaikino, yra įsiteisėjęs ir įvykdytas.

36. Atsižvelgiant į teisinį reguliavimą, aptartą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją, bylos duomenų visumą, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su VTEK ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja dalyvaudama rengiant ginčo raštus ir Tarybos sprendimo projektą padarė šiurkštų Įstatymo nuostatų (3 str. 1 d. 2 p.; 11 str. 1–2 d.) pažeidimą.

37. Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad Pagėgių savivaldybės mero veiksmai atleidžiant pareiškėjai artimą asmenį pripažinti neteisėtais įsiteisėjusiu bendrosios kompetencijos teismo sprendimu. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo privalomumo principas, pagal kurį įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

38. Minėta, kad teismo sprendimas, kuriuo išspręstas darbo teisinis ginčas, yra įsiteisėjęs ir įvykdytas. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismo atlikta Pagėgių savivaldybės mero veiksmų teisinė kvalifikacija nagrinėjamu atveju paneigia (neutralizuoja) pareiškėjos privataus (materialaus ir / ar nematerialaus) intereso egzistavimą Įstatymo taikymo prasme. Sutiktina, kad pareiškėja, tikėtina, ir teismui išsprendus darbo ginčą tarp pareiškėjos artimo asmens ir Pagėgių savivaldybės, turėjo asmeninį neigiamą nusistatymą Pagėgių savivaldybės mero atžvilgiu, tačiau šios aplinkybės nepakanka konstatuoti jos privatų interesą, keliant šio politiko materialiosios atsakomybės (galbūt padarytos žalos atlyginimo savivaldybės biudžetui) klausimą, o kartu ir nepagrindžia, kad pareiškėja, atlikdama tarnybines pareigas buvo interesų konflikto situacijoje ir jos nevengė. Nepaisant prioritetinės viešųjų interesų reikšmės valstybinėje tarnyboje, imperatyvaus reikalavimo vengti ne tik interesų konflikto, bet ir jo regimybės, nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į pareiškėjos atliktų tarnybinių veiksmų pobūdį ir keliamus klausimus, darytina išvada, kad Sprendime nėra įvardyta, kaip galėjo pasireikšti pareiškėjos privatus interesas, galima (numanoma) asmeninė materiali ar nemateriali nauda pareiškėjai ar jos artimam asmeniui, implikuojanti Įstatymo nuostatų pažeidimą. Šios esminės faktinės aplinkybės nenustatė ir pirmosios instancijos teismas.

39. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad pareiškėja veikė viešųjų ir privačių interesų konflikto situacijoje, kadangi sprendimų dalykas buvo susijęs su pareiškėjai artimo asmens darbo teisiniais santykiais ar dėl artimo asmens darbo teisinių santykių kilusio ginčo, išnagrinėto teisme, atsiradusių pasekmių išsprendimo klausimas. Minėta, kad pareiškėja kartu su Tarybos nariais kėlė valstybės politiko materialiosios atsakomybės klausimą, kuris, atsižvelgiant į bylos duomenų visumą, pats savaime nėra susijęs nei su pareiškėjai artimu asmeniu, nei su teismo sprendimo vykdymo pasekmėmis. Nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės ir išvada, kad pareiškėja būdama Tarybos nare neturi įgaliojimų ginti viešąjį interesą, kadangi iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų (5 str. 3 d.) kylantys atsakingo valdymo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog visa visuomenė suinteresuota, kad savivaldybės lėšos, t. y. viešosios lėšos, būtų naudojamos skaidriai, teisėtai ir kad galbūt padaryta savivaldybei žala būtų atlyginta.

40. Nagrinėjamos bylos kontekste teisėjų kolegija akcentuoja, kad savivaldybės tarybos nario mandatas yra iš viešosios teisės kylantis įgaliojimas, suteikiantis teisę veikti ne asmeniniu pagrindu, bet atstovaujant viešajam interesui ir įgyvendinant konstitucinius savivaldos principus. Todėl tokio mandato naudojimas asmeninėms sąskaitoms suvesti ar asmeninėms nuoskaudoms realizuoti būtų nesuderinamas su savivaldos paskirtimi bei viešojo administravimo principais. Vis dėlto šiuo atveju pareiškėjos veiksmai buvo nukreipti ne į privačios naudos siekį, o į galbūt neteisėtų veiksmų pasekmių šalinimą bei savivaldybės biudžeto interesų apsaugą. Sprendžiant dėl galimo interesų konflikto, būtina taikyti proporcingumo principą – įvertinti ne tik formalias artimo asmens sąsajas su nagrinėjamomis aplinkybėmis, bet ir galimą pareiškėjos įtaką sprendimų turiniui bei jų pasekmes. Vertinant galimą pareiškėjos įtaką, būtina atsižvelgti į tai, kad ji veikė kaip viena iš kolegialaus savivaldybės organo narių, neturėdama lemiamos galios sprendimo turinio formavimui. Tokiais atvejais sprendimų inicijavimas ir politinis dalyvavimas negali būti vertinami izoliuotai – jie turi būti analizuojami platesniame teisiniame kontekste, atsižvelgiant į savivaldos institucijų teisėtą kompetenciją reaguoti, siekiant pašalinti galbūt neteisėtų veiksmų padarinius bei apsaugoti viešuosius finansus. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti, kad šiomis aplinkybėmis pareiškėjos elgesys peržengė teisėto atstovavimo ribas ar neatitiko savivaldos viešojo intereso.

41. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčijamas Sprendimas negali būti laikomas teisėtu, kadangi jis neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), o taikomas poveikio priemones – motyvuoti. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjos skundas tenkinamas ir ginčijamas VTEK Sprendimas panaikinamas.

42. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

43. Nagrinėjamu atveju galutinis teismo sprendimas priimtas pareiškėjos naudai, todėl ji įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

44. Pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo 1 341,90 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (1 318,90 Eur už teisines konsultacijas, dokumentų analizę, skundo ir prašymo teismui pateikimą ir 23 Eur žyminį mokestį) ir 1 680,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą apeliacinės instancijos teisme (1 669,80 Eur už pasirengimą teismo posėdžiui, dalyvavimą teismo posėdyje, apeliacinio skundo parengimą ir tikslinimą, prašymo parengimą ir 11 Eur žyminį mokestį).

45. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio l dalyje reglamentuojama, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

46. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos.

47. Įvertinusi pareiškėjos atstovo pateiktus patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme yra realiai patirtos ir pagrįstos, bylinėjimosi išlaidų suma neviršija maksimalaus Rekomendacijose nustatyto dydžio, todėl priteistinos iš atsakovo pareiškėjai.

48. Teisėjų kolegija nustatė, kad prašydamas atlyginti apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas, pareiškėjos atstovas atliktų teisinių paslaugų detalizacijoje įtraukė teisines paslaugas, nesusijusias su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme, t. y. pasirengimą teismo posėdžiui ir dalyvavimą 2023 m. rugpjūčio 23 d. teismo posėdyje. Atsižvelgiant į tai, kad šių išlaidų pareiškėja neprašė atlyginti pirmosios instancijos teismo ir į ABTĮ 41 straipsnio 1 dalies nuostatas (t. y. kad šis prašymas yra pateiktas po bylos išnagrinėjimo iš esmės pirmosios instancijos teisme), konstatuotina, kad pareiškėjai priteistinos už apeliacinio skundo parengimą, tikslinimą bei procesinio pobūdžio prašymo parengimą patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti.

49. Teisėjų kolegija apibendrina, kad pareiškėjai priteistina 1 341,90 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir 1 016,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Pareiškėjai taip pat priteistinas už skundą ir apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (34 Eur), t. y. pareiškėjai iš viso priteisiama 2 392,30 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40–41 straipsniais, 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos A. Z. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2023 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjos A. Z. skundą tenkinti.

Panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2023 m. balandžio 26 d. sprendimą Nr. KS-68 „Dėl A. Z.“.

Priteisti pareiškėjai A. Z. iš atsakovo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2 392,30 Eur (du tūkstančius trišimtus devyniasdešimt du eurus ir trisdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Egidijus Šileikis

Skirgailė Žalimienė