2015-11-18 Nr. AB-22376-3-63-3-01794-2015-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-1350-756/2015

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01794-2015-4

Procesinio sprendimo kategorija: 63.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. lapkričio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. B. skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Žemaitijos visuomenės parlamentui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 12 d. nutartimi (b. l. 23–24) atsisakė priimti pareiškėjo J. B. skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai bei, įsiteisėjus teismo nutarčiai, skundą su priedais grąžino pareiškėjui.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pareiškėjas J. B. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją pateikti F-400 pramoninių požeminių inžinierinių 110 m ilgio komunikacijų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, pirkimo, įsigijimo įrodymus. Iš skundo turinio, teismo manymu, matyti, kad pareiškėjas siekia įrodyti, jog šis inžinierinis įrenginys priklauso jam nuosavybės teise ir nori įteisinti nuosavybės teisinius santykius. Pareiškėjo tikslas įteisinti būtent šiuos nuosavybės teisinius santykius buvo suformuluotas Klaipėdos apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-1692-342/2015. Skundas atsisakytas priimti 2015 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi, remiantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kaip nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka.

Įvertinus pareiškėjo reikalavimų ir keliamo ginčo pobūdį bei kitas faktines bylos aplinkybes, darytina išvada, jog pareiškėjo ginčas nėra administracinės teisinės prigimties, nes jis kilęs iš civilinių teisinių santykių, todėl nagrinėtinas bendrosios kompetencijos, o ne administraciniame teisme. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalis numato, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios priskirtos bendrosios kompetencijos teismams (ABTĮ 16 straipsnio 1 dalis). Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti 2005 m. sausio 24 d. nutartimi buvo nutarta, kad byla pagal pareiškėjo J. B. keliamą ginčo dėl nuosavybės teisės į pastatą pripažinimo, pastato teisinės registracijos panaikinimo, statybos komisijos akto pripažinimo iš dalies negaliojančiu pobūdį yra teisminga bendrosios kompetencijos teismui. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2005 m. liepos 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-839-473/2005, 2008 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-499-243/2008 ir 2008 m. rugsėjo 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-579-583/2008 taip pat konstatavo, kad pareiškėjo reikalavimai dėl nuosavybės teisių gynimo nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme. Klaipėdos apygardos teismas pareiškėjo civilinio pobūdžio reikalavimus yra išnagrinėjęs civilinėje byloje Nr. 2-584-370/2007. Pareiškėjo J. B. skundas atsisakytinas priimti, vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kaip nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka.

Skundas atsisakytas priimti, todėl nenagrinėtinas pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo ir nenagrinėtini kiti procesiniai prašymai.

Prie skundo pareiškėjas neprideda įrodymų, patvirtinančių žyminio mokesčio sumokėjimą šioje byloje. Nurodo, kad žyminio mokesčio kvito originalas yra Klaipėdos apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-1692-342/2015. Pareiškėjui teismo 2015 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-1692-342/2015 nuspręsta grąžinti 29,00 Eur žyminį mokestį. Nurodytos nutarties pagrindu pareiškėjui bus grąžintas sumokėtas žyminis mokestis, nes šioje byloje jis nėra užskaitytas.

III. Pareiškėjas J. B. atskiruoju skundu (b. l. 26) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 12 d. nutartį.

Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti jo skundą, nes toks teismo elgesys yra galimai šališkas – administracinėje byloje Nr. I-2608-243/2015 teisėja A. M. priėmė 2015 m. rugpjūčio 3 d. nutartį, kuria taip pat atsisakė priimti analogišką pareiškėjo skundą kaip neteismingą šiam teismui. Pareiškėjo manymu, šiuose Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų veiksmuose yra galimo šališkumo, susitarimo požymių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 12 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti J. B. skundą, teisėtumas ir pagrįstumas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ nustatyta tvarka (136 str., 148 str.), su šia teismo nutartimi nesutinka. Įvertinusi pareiškėjo J. B. teismui pateikto skundo turinį (b. l. 2–10), kolegija sprendžia, jog pareiškėjas aiškiai ir tiksliai nesuformulavo skundo reikalavimo, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog pareiškėjas skundu siekia įteisinti nuosavybės teisinius santykius į F-400 pramoninių požeminių inžinierinių 110 m ilgio komunikacijų, esančių, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, tinklus (iš skundo turinio matyti, jog tokio reikalavimo pareiškėjas nesuformulavo, tačiau prašė žalos atlyginimo).

Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į administracinį teismą įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Reikalavimai administraciniam teismui paduodamo skundo formai bei turiniui išvardyti ABTĮ 23 bei 24 straipsniuose. Be kitų skundui keliamų reikalavimų, pagal ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktus, kiekviename skunde pareiškėjas privalo nurodyti savo skundo elementus (skundo sudedamąsias dalis) – skundo dalyką (pareiškėjo reikalavimą) ir pagrindą (aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus). Skundas turi būti surašytas aiškiai ir suprantamai, jame turi būti aiškiai ir konkrečiai nurodyti skundžiami atitinkamos institucijos (viešojo administravimo subjekto) veiksmai (neveikimas) ar aktai (sprendimai), nurodytas aiškus ir konkretus skundo reikalavimas bei aiškiai ir konkrečiai išdėstytos skundą pagrindžiančios faktinės aplinkybės. Paminėtos teisės normos užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą. Pareiškėjui konkrečiai nesuformulavus (suformulavus neaiškiai) skundo dalyko ar pagrindo, nepateikus būtinų dokumentų, teismas paprastai neturi galimybių tinkamai išspręsti skundo priėmimo klausimo.

Pagal ABTĮ 37 straipsnio 1 dalį, jeigu skundas (prašymas) neatitinka šio įstatymo 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Nagrinėjamu atveju Klaipėdos apygardos administracinis teismas šių veiksmų neatliko, t. y. nenustatė termino skundo trūkumams pašalinti ir nesuteikė pareiškėjui galimybės patikslinti (suformuluoti) skundo reikalavimus. Taigi, siekiant tinkamai išspręsti skundo priėmimo klausimą, byla turi būti grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. B. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 12 d. nutartį panaikinti ir skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė