Legislator Case Law & Legislation
2325ace7-dcf6-48a3-a833-434febbfb577 AI generated

2325ace7-dcf6-48a3-a833-434febbfb577 · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number 2325ace7-dcf6-48a3-a833-434febbfb577
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

                          KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2014 m. gegužės 19 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės Alonos Romanovienės, kolegijos teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Virginijos Nijolės GriÅ¡kevičienės, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi atsakovės V. Å . apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo H.

Legislator headnote

AI generated

2325ace7-dcf6-48a3-a833-434febbfb577 · Klaipėdos apygardos teismas: Apeliantė teigia, kad teismas netinkamai įvertino įrodymus, ieÅ¡kovas neįrodė, kad iÅ¡ esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su ja, ir jÄ bÅ«tina keisti, todėl nepagrįstai pakeitė vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ ir jÄ nustatė su ieÅ¡kovu. Teisėjų kolegija nesutinka su tokias apeliantės argumentais. CK 3.169 str. 1 ir 2 d. numato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų sutarimu, jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma teismo sprendimu su vienu iÅ¡ tėvų.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėjas APranešėjas A. Romanovienė                                          Civilinė byla Nr. 2A-557-163/2014Teisėja E. Pauliukienė                                        (Proceso Nr. 2-06-3-08131-2013-0)                                 Procesinio sprendimo kategorijos (S)                                                                                                          77.4.2; 78.2.1; 121.21.

                          KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2014 m. gegužės 19 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės Alonos Romanovienės, kolegijos teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Virginijos Nijolės GriÅ¡kevičienės, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi atsakovės V. Å . apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo H.

Å . ieÅ¡kinį atsakovei V. Å . dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, institucija, teikianti iÅ¡vadÄ , Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, n u s t a t ė : ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-03-19 sprendimo dalis dėl sÅ«naus M. Å ., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymo ir iÅ¡laikymo priteisimo – nustatyti M.

Å ., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ su jo tėvu H. Å .; priteisti iÅ¡ atsakovės nepilnamečiam sÅ«nui kas mėnesį po 500 Lt iÅ¡laikymo nuo bylos teisme iÅ¡kėlimo dienos iki vaiko pilnametystės; priteisti iÅ¡ atsakovės už 14 mėnesių 7 000 Lt iÅ¡laikymo sÅ«nui įsiskolinimÄ bei visas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad po savaitės, kai teismas patvirtino jų susitarimÄ dėl sÅ«naus gyvenamosios vietos su motina bei priteisė iÅ¡ jo vaikui iÅ¡laikymÄ , atsakovė atvežė sÅ«nų jam, paaiÅ¡kinusi, kad neturi jokių galimybių vaiku rÅ«pintis.

Nuo to momento vaikas nuolat gyveno su juo ir senele ir buvo visiÅ¡kai jų iÅ¡laikomas. Atsakovė prie vaiko iÅ¡laikymo visiÅ¡kai neprisidėjo, vaiku nesirÅ«pino ir jo nelankė. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-11-21 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, pakeitė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-03-19 sprendimu nustatytÄ nepilnamečio M. Å ., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ ir jÄ nustatė su vaiko tėvu H. Å .; priteisė iÅ¡ atsakovės vaikui iÅ¡laikymÄ kas mėnesį po 400 Lt iki jo pilnametystės, Å¡iÄ sumÄ indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, iÅ¡laikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskyrė ieÅ¡kovÄ ; priteisė iÅ¡ atsakovės 644 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovui; priteisė iÅ¡ atsakovės 144 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei, kitÄ ieÅ¡kinio reikalavimų dalį atmetė.

Teismas, įvertinęs įrodymus, konstatavo, kad labiau tikėtina, kad iÅ¡ dalies vaikas buvo iÅ¡laikomas ne tik ieÅ¡kovo, bet ir atsakovės, todėl atmetė ieÅ¡kovo reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovės 7 000 Lt iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ . IeÅ¡kovas nurungė ankstesnėje civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo nustatytas ir vaiko tėvų susitartas faktines aplinkybes bei sÄ lygas. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡alių sÅ«naus interesai bÅ«tų geriau tenkinami ieÅ¡kovo dabartinėje Å¡eimoje, vaikui labiau įprastoje aplinkoje pas tėvÄ , nekliudant ir sudarant sÄ lygas atsakovei su sÅ«numi bendrauti ar dalyvauti jo auklėjime.

Teismas, atsižvelgęs į teisėtus vaiko interesus, kad vaikui bÅ«tų sudarytos pastovios sÄ lygos augti, vystytis bei tobulėti, sprendė, kad tikslinga Å¡alių sÅ«naus gyvenamÄ jÄ vietÄ pakeisti, nes geriau dabartiniu metu jo poreikiai bus tenkinami gyvenant su tėvu. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovės mokama 400 Lt iÅ¡laikymo suma nepilnamečiam vaikui bÅ«tų minimali, todėl ieÅ¡kovas, bÅ«damas sveikas ir darbingas asmuo, privalo rasti galimybę daugiau prisidėti iÅ¡laikant sÅ«nų.

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad vaikas mažametis, o ieÅ¡kovas oficialiai nemokėjo sutartos sumos vaikui iÅ¡laikyti, iÅ¡ atsakovės priteistinÄ sumÄ nusprendė iÅ¡ieÅ¡koti nuo Å¡io sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atsakovė apeliaciniu skundu praÅ¡o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-11-21 sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Nurodo, kad teismas netinkamai įvertino įrodymus, todėl nepagrįstai pakeitė vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ ir jÄ nustatė su ieÅ¡kovu.

IeÅ¡kovas neįrodė, kad iÅ¡ esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su ja. Teigia, kad vaikas didžiÄ jÄ dalį gyvenimo gyveno su ja, iÅ¡skyrus kai nuo 2013 m. birželio mėn. pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini), todėl 2013 m. vasarÄ jai ir ieÅ¡kovo motinai susitarus sÅ«nus gyveno pas ieÅ¡kovo motinÄ . Pasibaigus darbui (duomenys neskelbtini) nuo 2013 m. spalio mėn. iki Å¡iol sÅ«nus vėl gyvena su ja. Teigia, kad nuo pat vaiko gimimo augina sÅ«nų ir juo rÅ«pinasi, todėl ir buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su motina.

Tuo tarpu ieÅ¡kovas vengė pareigos iÅ¡laikyti sÅ«nų, niekuomet nesirÅ«pino jo sveikata, auklėjimu. Be to, ieÅ¡kovas yra kelis kartus teistas, Å¡iuo metu prieÅ¡ jį pradėti keli ikiteisminiai tyrimai. Nesutinka su teismo priteista iÅ¡laikymo suma. Nurodo, kad nuo pat vaiko gimimo kiek galėdama rÅ«pinosi vaiku, kėlė savo kvalifikacijÄ , ieÅ¡kojo geriau mokamo darbo, tačiau gaunamos pajamos vis tiek labai menkos. Tuo tarpu ieÅ¡kovas niekur nedirba jau nuo 2012 m., nesiima jokių pastangų savo turtinei padėčiai pagerinti, o naudojasi tik savo motinos teikiama finansine pagalba.

Teismas, tenkinęs ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies, nepagrįstai visas bylinėjimosi iÅ¡laidas priteisė iÅ¡ jos.IeÅ¡kovas atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundžiamÄ teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo, kad po santuokos nutraukimo sÅ«nus gyvena su juo, jis juo rÅ«pinasi ir jį iÅ¡laiko. Vaiko teisių apsaugos tarnyba nurodė, kad vaikui atsakovės gyvenamoji aplinka yra nesaugi, todėl jÄ bÅ«tina keisti. Teismas tinkamai įvertino abiejų tėvų gyvenimo sÄ lygas ir padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad vaiko interesai bÅ«tų geriau tenkinami jam gyvenant ieÅ¡kovo Å¡eimoje.

             Apeliacinis skundas atmestinas. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylÄ anksčiau nurodytais pagrindais, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Apeliantė teigia, kad teismas netinkamai įvertino įrodymus, ieÅ¡kovas neįrodė, kad iÅ¡ esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su ja, ir jÄ bÅ«tina keisti, todėl nepagrįstai pakeitė vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ ir jÄ nustatė su ieÅ¡kovu. Teisėjų kolegija nesutinka su tokias apeliantės argumentais. CK 3.169 str. 1 ir 2 d. numato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų sutarimu, jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma teismo sprendimu su vienu iÅ¡ tėvų.

CK 3.169 str. 3 d. numato, kad pasikeitus aplinkybėms ar vienam iÅ¡ tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaikÄ auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iÅ¡ tėvų gali reikÅ¡ti pakartotinį ieÅ¡kinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. ReikÅ¡mingos ginčui byloje iÅ¡spręsti aplinkybės nustatomos ir įvertinamos, vadovaujantis CPK nustatytomis įrodinėjimo taisyklėmis. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Kasacinis teismas ne kartÄ yra konstatavęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2010-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010).

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ ir tik tada daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2010-12-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010). PareiÅ¡kus ieÅ¡kinį dėl teismo vaiko nustatytos gyvenamosios vietos su vienu iÅ¡ tėvų pakeitimo, antrasis iÅ¡ tėvų turi įrodyti, kad iÅ¡ esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iÅ¡ tėvų, arba vaikas buvo atiduotas auginti ir gyveno kartu su kitais asmenimis.

Sprendžiant ginÄÄ visada reikia aiÅ¡kintis, ar paduodantysis ieÅ¡kinį gali užtikrinti vaikui kitokias, geresnes auklėjimo ir auginimo sÄ lygas nei tas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimÄ , turi vadovautis vaiko interesais, atsižvelgti į jo norÄ (CK 3.174 str. 2 d.). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo iÅ¡vadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.), kuris reiÅ¡kia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi bÅ«ti atsižvelgiama į vaiko interesus.Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pateikiamais iÅ¡aiÅ¡kinimais, teismai, nagrinėdami vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iÅ¡ skyriumi gyvenančių tėvų bylas, turi įvertinti kiekvieno iÅ¡ jų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimÄ , kiekvieno tėvo Å¡eimos aplinkos sÄ lygas, t. y. tas sÄ lygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamÄ jÄ vietÄ su vienu iÅ¡ tėvų, vaiko norus ir pažiÅ«ras, kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008; 2010-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; 2011-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2011).

AiÅ¡kindamasis Å¡eimos aplinkos sÄ lygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iÅ¡ tėvų, Å¡ių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiÅ«rį į vaiko auklėjimÄ , augimÄ ir tobulėjimÄ , dalyvavimÄ jį iÅ¡laikant ir prižiÅ«rint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sÄ lygas (įvertindamas tėvų darbo pobÅ«dį, darbo režimÄ , turtinę tėvų padėtį) ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-11-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2007; 2010-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010).

Pažymėtina, kad teismo sprendimo negali nulemti tėvų lytis, t. y. teismas negali suteikti tėvui ar motinai privilegijų, spręsdamas jų ginÄÄ dėl to, su kuriuo iÅ¡ jų nustatytina vaiko gyvenamoji vieta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010).Bylos duomenimis, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-03-19 sprendimu buvo nutraukta santuoka tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės, patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kuriÄ Å¡alys sutarė, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta bus su motina, taip pat ieÅ¡kovas įsipareigojo mokėti sÅ«nui 500 Lt iÅ¡laikymÄ iki jo pilnametystės. IeÅ¡kovas teigia, kad nors sÅ«naus gyvenamoji vieta teismo 2012-03-19 sprendimu buvo nustatyta su atsakove, tačiau atsakovė po teismo sprendimo sÅ«nų atvežė jam ir sÅ«nus faktiÅ¡kai gyveno su juo ir jo motina.

Tuo tarpu atsakovė teigia prieÅ¡ingai, kad sÅ«nus visÄ laikÄ gyveno su ja, ji juo rÅ«pinosi, prižiÅ«rėjo, iÅ¡skyrus 2013 m. vasaros laikotarpį, kai nuo 2013 m. birželio mėn. iki rugsėjo mėn. pabaigos sÅ«nus gyveno pas ieÅ¡kovo motinÄ jų susitarimu. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, Å¡alių paaiÅ¡kinimus, liudytojų parodymus, teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kad labiau tikėtina, kad Å¡alių sÅ«nus faktiÅ¡kai gyveno ne su atsakove, kaip buvo nustatyta teismo sprendimu ir kaip ji teigia, o su ieÅ¡kovu (tėvu) ir močiute, kurie nuolat rÅ«pinosi vaiku, jį augino ir prižiÅ«rėjo.

Atsakovė nepateikė objektyvių bei patikimų įrodymų, kurie leistų daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ . Be to, svarbi aplinkybė, kad atsakovė visÄ 2013 m. vasaros laikotarpį sÅ«nų buvo atidavusi auginti ir prižiÅ«rėti močiutei. Atsakovė vaiku rÅ«pinosi ir Å¡iuo metu rÅ«pinasi tik epizodiÅ¡kai, kai nedirba ir turi laisvo laiko, bet ne nuolatos. Å ios aplinkybės patvirtina, kad Å¡alių sÅ«nus nuolatinės gyvenamosios vietos neturėjo, Å¡iuo metu Å¡alių sÅ«nus taip pat ne nuolat gyvena pas atsakovę, su atsakove bÅ«na tik kas antrÄ dienÄ bei kas antrÄ savaitgalį, o likusiÄ didžiÄ jÄ dalį laiko sÅ«nus gyvena pas ieÅ¡kovÄ .

Teisėjų kolegijos nuomone, tokios nestabilios vaiko gyvenimo sÄ lygos augančiam mažamečiam vaikui yra netinkamos, vaikas nuolat patyria emocinį stresÄ , jam sunku suvokti, kur yra jo nuolatinė gyvenamoji vieta. Atsakovė ne kartÄ patvirtino, kad jai sunku vienai prižiÅ«rėti vaikÄ , jos darbo laiko grafikas neleidžia nuolat bÅ«ti su vaiku, skirtingai nei ieÅ¡kovui, kuris Å¡iuo metu oficialiai niekur nedirba, todėl gali daugiau laiko praleisti su sÅ«numi. Akivaizdu, kad atsakovė nepajėgi viena pati užtikrinti sÅ«nui saugiÄ asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinkÄ , kurioje jis galėtų bÅ«ti, užsiimti jam reikalingais dalykais, žaisti, lavinti savo gabumus, bÅ«ti apsaugotas nuo suaugusiųjų kasdienių rÅ«pesčių.

Svarbu pažymėti ir tai, kad Å¡alių sÅ«nus prisirišęs prie tėvo, nori bÅ«ti kartu su juo, džiaugiasi, kad galės važiuoti pas tėvÄ , o tai pavirtina, kad ieÅ¡kovo Å¡eimos aplinka vaikui kelia teigiamas emocijas. Institucija, ginanti vaikų interesus, iÅ¡tyrusi abiejų tėvų galimybes ir gebėjimus užtikrinti mažamečio vaiko poreikių patenkinimÄ , padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovė neturi pakankamai socialinių įgÅ«džių auginti ir prižiÅ«rėti vaikÄ , nesuvokia savo, kaip motinos, pareigų, nesupranta, jog vaikas turi turėti jaukius ir ramius namus, turėti jam priklausančius daiktus, žaislus, bÅ«ti maitinamas namuose pagamintu maistu, laikytis dienos režimo, nesupranta, kad reikia rÅ«pintis sÅ«naus sveikata, formuoti asmeninės higienos įgÅ«džius, ugdyti socialinius ryÅ¡ius su jam artimais žmonėmis.

Teisėjų kolegija, įvertinusi kiekvienos iÅ¡ Å¡alių gyvenamosios aplinkos sÄ lygas, kuriomis mažamečiam vaikui tektų gyventi, sprendžia, kad ieÅ¡kovo Å¡eimos aplinkos sÄ lygos labiau atitinka mažamečio vaiko poreikius nei atsakovės, be to, Å¡alių sÅ«nus pas ieÅ¡kovÄ praleidžiÄ didžiÄ jÄ laiko dalį, todėl Å¡i aplinka jam nėra nauja, jis prie jos jau pripratęs, joje jaučiasi saugiai, gerai sutaria su ieÅ¡kovo sugyventine ir jų mažamečiu vaiku. Tuo tarpu atsakovės Å¡eimos aplinkos sÄ lygos visiÅ¡kai neatitinka mažamečio vaiko interesų, atsakovė neturi nuolatinio gyvenamojo bÅ«sto, vienoje vietoje ilgai negyvena, bylos nagrinėjimo metu atsakovės gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), po to (duomenys neskelbtini), Å¡iuo metu (duomenys neskelbtini), o tai neigiamai veikia Å¡alių sÅ«nų, jam nesuteikiama stabili, saugi ir jam žinoma aplinka, kurioje vaikas noriai bÅ«tų.

Apeliantė teigia, kad atsakovas yra teistas, Å¡iuo metu dėl jo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau teismas į Å¡ias aplinkybes neatsižvelgė ir jų neiÅ¡siaiÅ¡kino. Teisėjų kolegija pažymi, kad tėvų moralinės, dorovinės savybės yra vienas kriterijų, sprendžiant dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, į jį atsižvelgiama kartu su kitais įrodymais byloje. Byloje nėra įrodymų, jog Å¡iuo metu ieÅ¡kovo elgesys gali turėti žalingÄ poveikį vaiko vystymuisi ir moralinių nuostatų formavimuisi, todėl nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo teistumui teismas turėjo suteikti didesnę reikÅ¡mę nei kitoms aplinkybėms, spręsdamas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos duomenų visuma patvirtina, kad Å¡iuo metu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su motina neužtikrina vaiko interesų, atsakovė neturi socialinių įgÅ«džių, galimybės tinkamai rÅ«pintis vaiku, aplinka, kurioje Å¡alių sÅ«nus turėtų nuolatos gyventi, nėra saugi, gyvenamoji vieta nuolat keičiama, be to, ieÅ¡kovė sÅ«nų visÄ vasarÄ buvo atidavusi auginti ir prižiÅ«rėti ieÅ¡kovo motinai. IeÅ¡kovas įrodė, kad vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas ir jos nustatymas su tėvu labiau atitiktų vaiko interesus nei teismo nustatyta gyvenamoji vieta su motina.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė vaiko gyvenamosios vietos pakeitimÄ ir jos nustatymÄ su vienu iÅ¡ tėvų lemiančius kriterijus, tinkamai ir iÅ¡samiai įvertino reikÅ¡mingas nagrinėjamam ginčui spręsti faktines aplinkybes, nepažeidė įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso teisės normų, todėl teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo abejoti teismo iÅ¡vada, kad Å¡iuo atveju vaiko interesus labiausiai atitiktų jo gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu (ieÅ¡kovu).Atsakovė nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria priteista iÅ¡ jos sÅ«nui iÅ¡laikymas po 400 Lt.

IÅ¡aiÅ¡kintina, kad tėvų pareiga materialiai iÅ¡laikyti savo vaikus nustatyta CK 3.192 straipsnio 1 dalyje. Pareiga iÅ¡laikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 str. 1 d. 3.156 str.). Tėvai, siekdami garantuoti, kad vaikas turėtų materialines sÄ lygas fiziÅ¡kai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tenkinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, privalo Å¡ias pareigas vykdyti tinkamai. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas iÅ¡laikymÄ priteisia pagal vieno iÅ¡ tėvų ieÅ¡kinį (CK 3.194 str.1 d.).Pagrindiniai priteistino vaiko iÅ¡laikymo dydį lemiantys kriterijai, įtvirtinti CK, yra vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis (CK 3.192 str. 1–2 dalys).

Å ių kriterijų pusiausvyrÄ padeda iÅ¡laikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas vaiko iÅ¡laikymo klausimÄ . CK 3.192 straipsnio 2 dalis numato, jog iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas. Tai reiÅ¡kia, kad iÅ¡laikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į bÅ«tinų sÄ lygų vaikui sudarymÄ , kitaip teikiamas mažesnio dydžio iÅ¡laikymas neatitiktų iÅ¡laikymo paskirties.

BÅ«tinoms vaiko vystymosi sÄ lygoms sudaryti turi bÅ«ti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-286/2004; 2008-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-506/2008 ir kt.). Koks iÅ¡laikymo dydis užtikrina bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Ä®statymų leidėjas nenustatė iÅ¡laikymo dydžio minimalios ribos, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodÄ praktikÄ Å¡ios kategorijos bylose, yra ne kartÄ konstatavęs, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant nepilnamečiams vaikams priteistino iÅ¡laikymo dydį, gali bÅ«ti CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio iÅ¡laikymo vertė negali bÅ«ti mažesnė už vienÄ minimaliÄ mėnesio algÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004), kuri Å¡iuo metu yra 1 000 Lt.Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino abiejų Å¡alių turtinę padėtį, atsižvelgė į nepilnamečio vaiko amžių, augančius jo poreikius, į tai, kad ieÅ¡kovas bÅ«damas sveikas ir darbingo amžiaus vyras turėtų rasti galimybių labiau prisidėti prie vaiko iÅ¡laikymo ir skirti daugiau lėšų vaiko iÅ¡laikymui, todėl pagrįstai iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisė tik minimaliÄ 400 Lt iÅ¡laikymo sumÄ .

Atsakovė, kaip vaiko motina, turi prisidėti prie normalaus vaiko vystymosi ir Å¡ios asmeninės pareigos negali atsisakyti ir visÄ vaiko iÅ¡laikymo pareigÄ perkelti tik ieÅ¡kovui (CK 3.156 str.). PrieÅ¡ingu atveju aplaidžiai ir neatsakingai besielgiantiems tėvams bÅ«tų sudaromos sÄ lygos nepagrįstai iÅ¡vengti tėvų pareigų vaikams vykdymo. Teisėjų kolegijos nuomone, iÅ¡ atsakovės priteista 400 Lt iÅ¡laikymo suma atitinka atsakovės turtinę padėtį ir galimybę jÄ mokėti, Å¡i suma gali užtikrinti tik pačius bÅ«tiniausius vaiko poreikius, todėl mažesnis iÅ¡laikymo dydis bÅ«tų nepakankamas augančio vaiko bÅ«tiniausiems poreikiams užtikrinti, dėl to jo mažinti dar labiau nėra jokio pagrindo, nes prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pažeisti vaiko interesai.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliante, kad teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Pagal šio straipsnio nuostatas sprendžiama dėl bylinėjimosi išlaidų, kurias reglamentuoja CPK 79 ir kiti straipsniai. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80–87 str., ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88–92, 97–99 str.

Pagal CPK 93 straipsnį bylinėjimosi iÅ¡laidos paskirstomos pagal tai, kurios Å¡alies naudai priimtas sprendimas. Jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Bylos duomenimis, ieÅ¡kovas buvo pareiÅ¡kęs neturtinio pobÅ«džio reikalavimÄ pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-03-19 sprendimu nustatytÄ vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ ir du turtinius reikalavimus: priteisti iÅ¡ atsakovės iÅ¡laikymÄ vaikui po 500 Lt ir priteisti 7 000 Lt iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ .

IeÅ¡kovas paduodamas ieÅ¡kinį už neturtinio pobÅ«džio reikalavimÄ â€“ vaiko gyvenamosios vietos pakeitimÄ , sumokėjo 144 Lt žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 5 p.), o už turtinio pobÅ«džio reikalavimus – iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui priteisimÄ , nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleistas (CPK 83 str. 1 d. 2 p.). Teismas tenkino ieÅ¡kovo neturtinį reikalavimÄ â€“ pakeitė vaiko gyvenamÄ vietÄ , reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovės vaikui iÅ¡laikymÄ po 500 Lt kas mėnesį tenkino iÅ¡ dalies – priteisė iÅ¡ atsakovės iÅ¡laikymÄ sÅ«nui po 400 Lt, o reikalavimÄ dėl 7 000 Lt iÅ¡laikymo įsiskolinimo atmetė.

Teismas atsižvelgęs į patenkintus ieÅ¡kovo reikalavimus pagrįstai apskaičiavo ir priteisė iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui 144 Lt žyminį mokestį už neturtinio pobÅ«džio reikalavimÄ bei iÅ¡ atsakovės valstybei priteisė 144 Lt žyminį mokestį už reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo priteisimo pagal bendrÄ iÅ¡mokų už vienerius metus sumÄ (CPK 85 str. 1 d. 3 p.). IeÅ¡kovas, be žyminio mokesčio sumokėjimo, taip pat patyrė 500 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti.

IÅ¡laidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas reglamentuotas CPK 98 str., kurio 1 dalyje nurodyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Pažymėtina, kad iÅ¡laidos, susijusios su teisine pagalba, priteisiamos atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ , teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ , specialių žinių reikalingumÄ , advokato darbo ir laiko sÄ naudas bei turi bÅ«ti ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Rekomendacijose nustatytus už advokato teikiamÄ teisinę pagalbÄ maksimalus dydžius, į Å¡ios bylos pobÅ«dį bei apimtį, į atstovo rengtų procesinių dokumentų turinį bei apimtį, į posėdžių skaičių ir jų trukmę, sprendžia, kad ieÅ¡kovo patirtos 500 Lt atstovavimo iÅ¡laidos yra protingos, realios, nevirÅ¡ija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jas priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės (CPK 98 str., CK 1.5 str.).Vadovaudamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiÅ¡kino gyvenamosios vietos pakeitimo bei iÅ¡laikymo dydį reglamentuojančias materialinės teisės normas, vadovavosi prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, objektyviai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, todėl priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ , kurio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 331 straipsniu, n u t a r i a :

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 21 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkė                                                                              Alona Romanovienė Kolegijos teisėjos                                                                              Erinija Kazlauskienė                                                                                                                      Virginija Nijolė GriÅ¡kevičienė