2324d176-4dd5-4fea-9151-59d8ef8de3cc · Vilniaus apygardos administracinis teismas

                                                                 Administracinė byla Nr. I-6745-189/2014                                                                 Proceso Nr. 3-61-3-01277-2014-7                                                                  Procesinio sprendimo kategorija 14.7., 74. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. spalio 2 d.Vilnius              Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Liudmilos Zaborovskos,             dalyvaujant pareiškėjai D.

J.,             atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei Robertai DuliÅ«tei,             vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos D. J. skundÄ atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo.             Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:              PareiÅ¡kėja su skundu (b. l. 1–3), kurį vėliau patikslino (b. l. 25–26, 31–32), kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento (toliau – ir Savivaldybės administracija) 2014-02-20 sprendimÄ Nr. A256-353/14(2.14.2.12-MP8) (toliau – ir Sprendimas, b. l. 4).             PaaiÅ¡kino, kad skundžiamas Sprendimas buvo priimtas 2013-12-17 darbinio pasitarimo protokolo Nr. A16-1135-(2.1.13-MP)) pagrindu.

Sprendimu buvo netenkintas pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas, su kuriuo ji kreipėsi praÅ¡ydama atsidalinti iÅ¡ bendrosios nuosavybės teise turimo žemės sklypo ir suformuoti atskirÄ Å¾emės sklypÄ . PareiÅ¡kėjos teigimu, Sprendime iÅ¡dėstyti teiginiai dėl sklypo atidalijimo yra formalÅ«s, teoriniai ir neatitinka tikrovės bei pareiÅ¡kėjai užkertantys keliÄ tvarkytis savo žemės sklypÄ , nes pareiÅ¡kėja neturi galimybės atsidalinti iÅ¡ bendrosios nuosavybės teise turimo žemės sklypo ir suformuoti atskirÄ sklypÄ bei juo naudotis.             Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėja palaikė skundo argumentus, prašė skundÄ patenkinti.             Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimo (b. l. 51–54) argumentais prašė pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti.

Nurodė, kad skundžiamu Sprendimu pareiÅ¡kėjai nėra apribota jos teisė valdyti, naudoti ar disponuoti jai priklausančia ½ (0,1200 ha) žemės sklypo dalimi. PareiÅ¡kėja, kaip sklypo savininkė, net neatidalijus jos dalies, gali naudotis jai priklausančia sklypo dalimi, todėl vien ta aplinkybė, kad žemės sklypas yra valdomas bendrosios nuosavybės teise, nesudaro pagrindo konstatuoti pareiÅ¡kėjos teisių pažeidimo faktÄ . Pažymėjo, kad aktualioje Teritorijų planavimo įstatymo redakcijoje nėra numatyto draudimo žemės sklype statyti daugiau kaip vienÄ gyvenamÄ jį namÄ , todėl, kaip jau minėjo, net ir neatidalijus pareiÅ¡kėjai priklausančios sklypo dalies, žemės sklype pareiÅ¡kėja galėtų inicijuoti antro gyvenamo namo statybas, tačiau tik tuo atveju, jei minėtomis statybomis nebÅ«tų pažeidžiami įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimai.

Atsakovės teigimu, nagrinėjamu atveju esminiu laikytinas aplinkybės nustatymas, ar ginčo sklype iš viso yra galima naujų statinių statyba. Nurodė, kad pagal Nekilnojamojo turto registro išrašo Nr. 1/20630 (b. l.

55) duomenis, žemės sklypo plotas – 0,1200 ha, sklype gyvenamuoju namu užstatytas plotas sudaro 373 kv.m., todėl atlikus matematinius skaičiavimus matyti, kad esamas žemės sklypo užstatymo tankis yra daugiau nei 31 proc., o tai virÅ¡ija Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-07-01 įsakymu Nr. D1-338 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji namai“ 9 priede reglamentuotÄ maksimalų pastatais užimto žemės ploto dydį sklype (galimas apie 28 proc.), todėl, atsakovės teigimu, ginčo sklype apskritai negalima naujų statinių statybos plėtra, atitinkamai negalimas ir atidalijimas iÅ¡ esamos sklypo dalies.

Pažymėjo, kad sklypo padalinimas ar atidalijimas bÅ«tų galimas tik tuo atveju, jei esamu pastatu užstatytas plotas nevirÅ¡ytų STR 2.02.09:2005 reglamentuoto maksimalaus pastatu užstatytu žemės ploto dydžio sklype arba sklypo dalis bÅ«tų atidalinama kartu su esamo pastato dalimi. Atkreipė dėmesį, kad statiniai sklype turėtų bÅ«ti iÅ¡dėstyti taip pat atsižvelgiant ir į atstumo reikalavimus. Pažymėjo, kad skundžiamame Sprendime pareiÅ¡kėjai buvo iÅ¡dėstyti pagrindiniai atsisakymo tenkinti praÅ¡ymÄ argumentai, kurie pagrįsti teisės aktų nuostatomis, todėl naikinti skundžiamo Sprendimo nėra teisinio pagrindo.             Teismo posėdžio metu atstovė palaikė atsiliepimo argumentus, prašė skundÄ atmesti.             Skundas atmestinas.             Byloje ginčas kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2014-02-20 sprendimo Nr. A256-353/14(2.14.2.12-MP8) teisėtumo ir pagrįstumo.             Bylos medžiaga nustatyta, kad skundžiamu Sprendimu pareiÅ¡kėjai buvo atsakyta į 2014-01-14 praÅ¡ymÄ , kuriuo pareiÅ¡kėja, atsakovės prašė suderinimo dėl sklypo, adresu: (duomenys neskelbtini), pertvarkymo, siekiant suderinti projektuojamÄ sklypo atidalinimÄ D.

J. priklausančioje 1/2 0,12 ha dalyje bei leisti pateiktomis sÄ lygomis rengti minėto žemės sklypo planÄ , prilyginamÄ detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, kurio tikslas – pertvarkyti atsidalijimo bÅ«du (b. l. 57–58).             Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2014-02-20 sprendimu Nr. A256-353/14(2.14.2.12-MP8) atsisakė tenkinti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ , pagrinde motyvuojant tuo, kad praÅ¡omas atidalinti sklypas neatitinka racionalių žemės sklypų formavimo principų bei esamas žemės sklypo užstatymas yra 31 proc., o tai neatitinka Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-07-01 įsakymu Nr. D1-338 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji namai“ (toliau – ir Statybos techninis reglamentas, Reglamentas) nustatytų žemės sklypo tvarkymo reikalavimų.

Taip pat atkreipė dėmesį, kad naujai formuojami žemės sklypai turi bÅ«ti racionalaus dydžio, prie jų turi bÅ«ti privažiavimo kelias ir t. t.             PareiÅ¡kėja teismo posėdžio metu nurodė, jog ateityje rengiasi statyti gyvenamÄ namÄ , todėl tuo pagrindu pirmiausia reikalinga 0,12 a. sklypÄ atidalinti į dvi dalis. Tuo tarpu atsakovei pateikus neigiamÄ atsakymÄ , pareiÅ¡kėjai apribojama teisė naudotis jai priklausančia sklypo dalimi. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėja nurodė, jog ji nesutinkanti su atsakovės argumentais, jog sklypo atidalinimas esamoje situacijoje negalimas, nes sklype jau esamo namo užstatymas virÅ¡ija leistinÄ .

Pareiškėjos teigimu, Reglamente nustatyta, jog bendras namų užimamas žemės sklypo plotas neturi viršyti užstatymo ploto 50 proc. Todėl, jei sklype esantis namas jau užima 373 kv. m., o pareiškėjos namas būtų apie 100-150 kv. m., tuomet abiejų namų užimamas užstatymo plotas net neviršytų 50 proc. sklypo.             Statybos techninis reglamentas nustato namų sklypų užstatymo ir tvarkymo reikalavimus. Reikalavimuose nustatyta, jog bendras visų žemės ūkio paskirties žemės sklype, išskyrus ūkininko sodyboje, ar kitos paskirties gyvenamosios teritorijos žemės sklype esančių Namo ir kitų pastatų, išskyrus šiltnamius, priskiriamus I grupės nesudėtingiems statiniams, užimamas žemės plotas neturi viršyti lentelėje nurodyto dydžio (9 priedas).

Žemės ūkio paskirties sklypuose ūkininkų sodybose Namų užimamas žemės plotas neturi viršyti 1000 m2, o bendras užstatymo plotas 50%. Ši nuostata tvirtina, jog bendras visų žemės ūkio paskirties žemės sklype, ar kitos paskirties gyvenamosios teritorijos žemės sklype esančių Namo ir kitų pastatų, ar kitos paskirties gyvenamosios teritorijos žemės sklype esančių Namo ir kitų pastatų užimamas žemės plotas neturi viršyti lentelėje nurodyto dydžio (9 priedas).

Ginčo sklypas yra 12 a gyvenamosios paskirties sklypas, vadinasi šiuo atveju turėtų būti vadovaujamasi lentelėje (9 priede) nustatytais duomenimis. Nustatyta, jog ginčo sklype jau užstatyti 373 kv. m., o tai reiškia, kad užstatyta 31 proc. (373 kv. m. x 100 / 1200 kv. m.) viso sklypo ploto. Tuo tarpu iš 9 priedo lentelės duomenų matyti, jog 1200 kv. m. ploto maksimalus užstatymas galėtų būti apie 28 proc. (jei 900 kv. m. – 30 proc., 1500 kv. m. – 25 proc.). Bendras 50 proc. užstatymo plotas taikytinas tik žemės ūkio paskirties sklypuose ūkininkų sodybose.

             Pažymėtina, jog, kaip nustatyta Statybos techninio reglamento 1 d., Å¡is Reglamentas nustato mažiausius techninius reikalavimus vienbučio (vieno buto) ir dvibučio (dviejų butų) gyvenamojo pastato (toliau – Namas) ar sublokuotų namų. Å ie reikalavimai taikomi projektuojant naujÄ namÄ . Rekonstruojant ar kapitaliÅ¡kai remontuojant esamÄ namÄ , Reglamento reikalavimai taikomi pertvarkomai namo daliai, iÅ¡skyrus atstumo iki gretimo sklypo ribos reikalavimus, kai pertvarkomos namo dalies iÅ¡matavimai nekeičiami.

Reglamento reikalavimai yra privalomi namų statytojams (užsakovams), kitiems statybos dalyviams, vieÅ¡ojo administravimo subjektams, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkams, kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių veiklos principus nustato Statybos įstatymas (Reglamento 4 d.). Reglamento 8 d. nustatyta, kad namo bei kitų statinių iÅ¡dėstymas sklype turi neprieÅ¡tarauti teritorijų planavimo dokumentuose ir statinio projektavimo sÄ lygų sÄ vade nustatytiems statinio architektÅ«ros ir sklypo tvarkymo reikalavimams bei apribojimams.

Taigi bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo to, kokio dydžio namÄ ketinama statyti, Reglamento reikalavimai visiems privalomi be iÅ¡imties.              PareiÅ¡kėja į atsakovę su 2014-01-14 praÅ¡ymu kreipėsi praÅ¡ydama suderinimo dėl sklypo pertvarkymo (suderinti atidalinimÄ ). Pagrindinis atsakovės argumentas, nulėmęs neigiamo sprendimo priėmimÄ buvo sklypų užstatymo ir tvarkymo reikalavimų neatitikimas. Atsakovė atsisakė tenkinti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ , jo (praÅ¡ymo) argumentus įvertinusi jau esamų aplinkybių apimtyje (ginčo sklypas jau užstatytas gyvenamuoju namu, kuris užima 31 proc. sklypo ploto, o tai virÅ¡ija Reglamento 9 priede nustatytus reikalavimus).

Todėl, atsižvelgiant į tai, kad Reglamento reikalavimai yra privalomojo pobÅ«džio, atsakovė neturėjo teisinio pagrindo Å¡iÄ nustatytÄ aplinkybę vertinti kitaip. Tuo tarpu atsakovė Sprendime nurodydama, jog ginčo sklypas neatitinka racionalių žemės sklypų formavimo principams, tokiÄ iÅ¡vadÄ darė įvertinusi aplinkybių visumÄ .             Taigi skundžiamame sprendime atsakovė iÅ¡dėstė pagrindinius atsisakymo padalinti sklypÄ argumentus (ginčo sklype virÅ¡ytas užstatymo plotas), taip pat priežastis, dėl kurių pagal esamÄ situacijÄ sklypo padalinimas negalimas, taip pat nurodė argumentus pagrindžiantį teisinį pagrindÄ (STR 2.02.09:2005.).

Atsižvelgiant į tai, negalima daryti iÅ¡vados, kad sprendimas formalus, teorinis ir neatitinka tikrovės. Kitų atsakovės priimto sprendimo neteisėtumo priežasčių pareiÅ¡kėja nepateikė. IÅ¡tyrus byloje surinktų įrodymų visumÄ , įvertinus proceso Å¡alių argumentus, darytina iÅ¡vada, kad naikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2014-02-20 sprendimÄ Nr. A256-353/14(2.14.2.12-MP8), pareiÅ¡kėjos skunde iÅ¡dėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.             Papildomai pažymėtina, jog, prieÅ¡ingai, nei nurodo pareiÅ¡kėja, Å¡iuo atsakovės sprendimu jai neužkertamas kelias naudotis nuosavybės teise priklausančiu sklypu.

             Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p., 127 str., n u s p r e n d ė:              PareiÅ¡kėjos D. J. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .             Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai                                                                 Violeta Balčytienė                                                                               Bronius Januška                                                                               Liudmila Zaborovska