2320f2fd-ac8d-4fec-bc2b-e34f60799d0c · Marijampolės apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. 2YT-6626-831/2021 Teisminio proceso Nr. 2-53-3-01156-2021-1 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.3.2; 3.2.3.4; 3.2.6.1; 3.4.5.15.2 MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gruodžio 9 d. VilkaviÅ¡kis Marijampolės apylinkės teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mų teisėjas Vitalijus Krivičius, raÅ¡ytinio proceso tvarka teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų R. K. ir O. K. pareiÅ¡kimÄ dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės administracija, VÄ® ,,Turto bankas“, Teismas n u s t a t ė : 2021 m. spalio 19 d.

Marijampolės apylinkės teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«muose priimtas pareiÅ¡kėjų R. K. ir O. K. pareiÅ¡kimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės administracija, VÄ® ,,Turto bankas“, kuriame jie praÅ¡o nustatyti faktÄ , kad gyvenamasis namas su Å«kiniais pastatais, esantys (duomenys neskelbtini), kurių unikalÅ«s Nr. 3997-7025-9017, Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), ir Nr(duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso R.

K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir O. K., a. k. (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties pagrindu. Byloje suinteresuoti asmenys yra Vilkaviškio rajono savivaldybė, VĮ ,,Turto bankas“ (b. l. 1-2). Pareiškėjai pareiškime nurodo, kad (duomenys neskelbtini) tuometinio Vilkaviškio rajono Vištyčio apylinkės „Gražiškiečio“ kolūkio valdyba posėdžio metu (protokolas Nr.4) buvo svarstomas klausimas dėl pareiškėjo – R. (taip įrašyta protokole) K. pareiškimas dėl nusipirkimo gyvenamojo namo išsimokėtinai iš ūkio.

KolÅ«kio valdyba rekomendavo visuotiniam narių susirinkimui namÄ parduoti. 1987 m. gegužės 29 d. kolÅ«kio narių įgaliotinių susirinkime buvo svarstomas klausimas dėl 1987 m. balandžio 3 d. valdybos posėdžio nutarimo parduoti pareiÅ¡kėjams namÄ patvirtinimo. Å is valdybos posėdžio nutarimas buvo patvirtintas ir nuspręsta parduoti pareiÅ¡kėjams namÄ už 12471 rub., patvirtinant mokėjimo terminÄ 10-čiai metu. Tai, kad tokie VilkaviÅ¡kio rajono ViÅ¡tyčio apylinkės „GražiÅ¡kiečio“ kolÅ«kio valdybos bei kolÅ«kio narių įgaliotinių nutarimai buvo priimti, patvirtina prie Å¡io pareiÅ¡kimo pridedama iÅ¡ Kauno regioninio valstybės archyvo Marijampolės filialo gauta 2021-06-01 pažyma Nr.M7-267 „Pažyma apie leidimÄ pirkti pastatus“.

Tokiu bÅ«du pareiÅ¡kėjai 1987 m. birželio mėnesį nusipirko iÅ¡ tuometinio kolÅ«kio „GražiÅ¡kietis“ gyvenamÄ jį namÄ su Å«kio pastatus, esančius (duomenys neskelbtini). Å iuo metu Å¡iems statiniams yra suteiktas adresas (duomenys neskelbtini). Nors iÅ¡simokėti už nusipirktÄ namÄ kolÅ«kiui pareiÅ¡kėjai turėjo per deÅ¡imt metų, tačiau tai padarė per 3,5 metų, t. y. kas mėnesį mokėdami po 100-200 rublių (pirmoji įmoka buvo 2000 rublių, o paskutinė - 6067 rublių) 1990 m. gruodžio mėnesį pareiÅ¡kėjai jau buvo pilnai atsiskaitę už nusipirktÄ namÄ .

FaktÄ , kad pareiÅ¡kėjai pilnai atsiskaitė už nusipirktÄ namÄ patvirtina pareiÅ¡kėjų iÅ¡saugoti mokėjimo kvitai, kurių kopijas prideda prie pareiÅ¡kimo. Kaip žinia, Å¡iuo metu VilkaviÅ¡kio rajono „GražiÅ¡kiečio“ kolÅ«kio jau nėra, nėra ir jo teisių perėmėjo, todėl ir dokumento, patvirtinančio, kad pareiÅ¡kėjai sumokėjo visÄ nutarime nurodytÄ sumÄ už iÅ¡ kolÅ«kio nusipirktus statinius pareiÅ¡kėjai pateikti negali. Tuo metu, kai pilnai atsiskaitė už nusipirktÄ namÄ pareiÅ¡kėjai tiesiog nežinojo, jog tokiÄ pažymÄ turėtų pasiimti iÅ¡ kolÅ«kio.

Beje, nei 1987 m., kai kolÅ«kio narių susirinkimas nusprendė parduoti pareiÅ¡kėjams minimus statinius, nei tuomet, kai pareiÅ¡kėjai sumokėjo visÄ nustatytÄ jo vertę jokia Å¡ių statinių pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta nebuvo. Kad jÄ sudaryti reikėjo, pareiÅ¡kėjai nežinojo, o kolÅ«kio administracija taip pat jokių veiksmų Å¡iuo klausimu nesiėmė. Nusipirktame name pareiÅ¡kėjai gyvena ir jame yra deklaravę savo gyvenamÄ jÄ vietÄ nuo 1985 m. t. y. nuo tada, kai kolÅ«kis jį pareiÅ¡kėjams skyrė ir jame jų Å¡eima apsigyveno.

Tai patvirtina ir prie Å¡io pareiÅ¡kimo pridedamos pažymos iÅ¡ Gyventojų registro. 1989 m. sausio mėnesį pareiÅ¡kėjų lėšomis buvo sudaryta statinių techninės apskaitos byla (atlikta inventorizacija), kurioje jau buvo nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas K. R. yra Å¡ių statinių savininkas, tačiau statinių teisinė registracija bei nuosavybės teisės į juos užregistruotos nebuvo. Å iÄ bylÄ pridedame prie pareiÅ¡kimo. Tuo metu niekur nebuvo registruotas ir tuo metu dar buvęs įsiskolinimas už nusipirktus statinius.

Mano, jog taip atsitiko todėl, kad neturėdami pakankamai teisinių žinių pareiÅ¡kėjai nežinojo, jog nuosavybės teises į jų nusipirktus statinius bÅ«tina užregistruoti vieÅ¡ajame registre. Tai pareiÅ¡kėjams nebuvo paaiÅ¡kinta nei tuo metu, kai buvo nutarta juos parduoti, nei atlikus statinių inventorizacijÄ nei pilnai atsiskaičius su kolÅ«kiu už nusipirktus statinius. Todėl pareiÅ¡kėjai nieko ir nedarė, manydami, kad pilnai atsiskaitę už nusipirktus statinius ir turėdami tai patvirtinančius dokumentus, pareiÅ¡kėjai savaime tampa Å¡ių statinių savininkais, o tai patvirtinančius dokumentus gali gauti bet kada.

Tik visiÅ¡kai neseniai, norėdami įsigyti iÅ¡ valstybės žemės sklypÄ , esantį po pareiÅ¡kėjams priklausančiais statiniais, už kurį jie dar 1992-10-24 yra sumokėję 1603 talonus, kÄ patvirtina pridedama mokėjimo kvito kopija, pareiÅ¡kėjai sužinojo, kad to padaryti nėra galimybės, nes pareiÅ¡kėjai neturi dokumentų, patvirtinančių jų nuosavybės teises į statinius, esančius (duomenys neskelbtini). Tuomet pareiÅ¡kėjai kreipėsi į VÄ® Registrų centras Marijampolės filialÄ , kad Nekilnojamojo turto registre bÅ«tų užregistruotos jų daiktinės teisės į juos.

Tačiau atlikus statinių kadastrinius matavimus bei suformavus Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylÄ pareiÅ¡kėjams buvo paaiÅ¡kinta, kad jų pateikti dokumentai - mokėjimo kvitai, archyvo pažymos apie jiems parduotus statinius ir kt., nėra tinkami dokumentai statinių įregistravimui, nes tam yra reikalinga pirkimo-pardavimo sutartis. Mano, jog pareiÅ¡kėjų turimi dokumentai - Namų valdybos techninės apskaitos byla, Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla, mokėjimo už statinius kvitai, Kauno regioninio valstybės archyvo Marijampolės filialo pažymos, mokėjimo už perkamÄ Å¾emę po namų valda kvito kopija ir kiti dokumentai pilnai įrodo, kad pareiÅ¡kėjai yra sÄ Å¾iningi ir teisėti gyvenamojo namo ir Å«kinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), valdytojai ir juos valdo daugiau kaip deÅ¡imt metų.

VisÄ laikÄ nuo 1987 m., t. y. nuo tada, kai VilkaviÅ¡kio rajono „GražiÅ¡kiečio“ kolÅ«kis nusprendė juos pareiÅ¡kėjams parduoti iÅ¡simokėtinai iki dabar jų valdymas buvo atviras ir nepertraukiamas. Apribojimų, nurodytų Civiliniame kodekse, įgyti butÄ nuosavybėn įgyjamosios senaties bÅ«du, nėra. Gyvendami visÄ Å¡Ä¯ laikÄ minėtame name ir jį valdydami, pareiÅ¡kėjai savo nuosavybės teisių tiek į jį, tiek ir į Å«kinius pastatus neįteisino, kadangi nežinojo įstatymų kaip tai turi padaryti, manydami, jog gyvendami name bei naudodamiesi prie namo esančiais Å«kiniais pastatais ir juos valdydami, bÅ«dami sumokėję įmokÄ už perkamÄ Å¾emę po Å¡iais statiniais pareiÅ¡kėjai yra Å¡ių statinių savininkai.

Å iuo metu pareiÅ¡kėjai nori įregistruoti savo nuosavybės teises į Å¡iuos statinius, todėl bÅ«tina kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų nustatytas nuosavybės teisės įgijimas pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktas. Mano, kad statiniai turėtų bÅ«ti įregistruoti kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kadangi jie buvo įsigyti pareiÅ¡kėjų santuokos metu (b. l. 1-2). Suinteresuotas asmuo VÄ® ,,Turto bankas“ į pareiÅ¡kimÄ pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodė, kad tuo atveju, jei visapusiÅ¡kai ir pilnai iÅ¡nagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiÅ¡kime nurodyto turto valdymas atitinka įstatymo nustatytas sÄ lygas, neprieÅ¡taraus pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymo patenkinimui (b. l. 24-25).

Suinteresuotas asmuo VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybė, atstovaujama mero, į pareiÅ¡kimÄ pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodė, kad pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kime nurodytas nekilnojamojo turto objektas savivaldybei nepriklauso. Atsižvelgiant į pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus byloje, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo atitinka CK 4-68-4.71 straipsniuose apibrėžtas sÄ lygas ( b. l. 28-29). Teismas, k o n s t a t u o j a :

Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamÄ ja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra Å¡ių sÄ lygų visuma:

1) pareiÅ¡kėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktÄ kitokiu CK 4.47 str. nurodytu bÅ«du, t. y. asmuo nėra daikto savininkas, 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas vieÅ¡ame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 str. 3 d.), 3) asmuo, sÄ Å¾iningai įgijęs daiktÄ , jį sÄ Å¾iningai valdo visÄ valdymo laikÄ . Tai reiÅ¡kia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktÄ , tiek visÄ Ä¯gyjamosios senaties laikÄ ir net įgydamas daiktÄ nuosavybėn įgyjamÄ ja senatimi, turi bÅ«ti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktÄ , nežinoti apie kliÅ«tis, trukdančias įgyti jam tÄ daiktÄ nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių bÅ«tų (CK 4.26 str. 3 d., 4.70 str. 1 d.), 4) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas teisėtai.

Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartÄ , slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 str. 2, 3 d.). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktÄ sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas, 5) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 str.).

Daikto atviro valdymo sÄ lyga reiÅ¡kia, kad asmuo valdo daiktÄ kaip savÄ nesislapstydamas, 6) daiktas valdomas nepertraukiamai, 7) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiÅ¡kėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomÄ daiktÄ (asmuo turi bÅ«ti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas), 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 str. 1 d. nustatytÄ terminÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

CK 1.138 str. 1 d. 1, 5, 8 punktų bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 530 str. normos numato teismui teisę ginti asmens civilinę teisę, nors ir nepažeistÄ , tačiau oficialiai nepripažintÄ , nustatant įstatymo numatytus juridiÅ¡kai reikÅ¡mingus faktus, taip pripažįstant civilines teises ir pakeičiant asmens civilinius teisinius santykius su kitais asmenimis. PareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimu (b. l. 1-2), VÄ® ,,Registrų centras“ iÅ¡raÅ¡u (b. l. 7-8) nustatyta, kad pareiÅ¡kėjai nekilnojamo turto – pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), nėra įgiję nuosavybės teise nei vienu iÅ¡ CK 4.47 str. nurodytų bÅ«dų.

Suinteresuotų asmenų VÄ® ,,Turto bankas“ atsiliepimu (b. l. 24-25), VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės, atstovaujamos mero, atsiliepimu (b. l. 28-29) nustatyta, kad pastatas nepriklauso nuosavybės teise nei valstybei, nei savivaldybei. PareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimu (b. l. 1-2), jų pateiktu raÅ¡ytiniu įrodymu – nuo 1987 m. birželio 6 d. iki 1990 gruodžio 27 d., kvitais (b. l. 10-17) nustatyta, kad pareiÅ¡kėjai iÅ¡ tuometinio VilkaviÅ¡kio rajono ViÅ¡tyčio apylinkės ,,GražiÅ¡kiečio“ kolÅ«kio yra įgiję gyvenamÄ jį namÄ su Å«kiniais pastatais už 12471 rub., pagrindas 2021-06-01 Kauno regiono valstybės archyvo Marijampolės filialo pažyma apie leidimÄ pirkti pastatus Nr. M7-267.

Nėra jokio pagrindo abejoti, kad jie įsigijo jų pareiÅ¡kime minimus pastatus bÅ«tent pagal Å¡iuos kvitus. Tai rodo, kad pareiÅ¡kėjai sÄ Å¾iningai įgijo ir valdo gyvenamÄ jį namÄ su kitais Å«kiniais pastatais. PareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kime (b. l. 1-2) minimais faktais nustatyta, kad pareiÅ¡kėjai įsigytais pastatais rÅ«pinosi kaip savo daiktu, kadangi jame gyveno, deklaravo savo gyvenamÄ jÄ vietÄ , taip pat siekdami įteisinti pastatus savo vardu, tuo tikslu kreipėsi dėl adreso suteikimo, jų užsakymu buvo atlikti kadastriniai matavimai (nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla).

Jie pastatÄ Ä¯gijo teisėtai, kadangi ja kiti asmenys nesinaudojo, į jÄ nepretendavo, pastatus jie valdė atvirai, žinant kitiems asmenims, elgėsi pastatu kaip savo. Jie Å¡iais pastatais naudojasi daugiau kaip 10 metų, kÄ be pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimo, patvirtina pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai – nuo 1987 m. birželio 6 d. iki 1990 gruodžio 27 d., sumokėti kvitais (b. l. 10-17). Teismas, įvertinęs aukščiau paminėtus įrodymus, iÅ¡ jų visumos sprendžia, kad Å¡iuo atveju egzistuoja visos CK 4.68–4.71 straipsniuose numatytos kaip privalomos praÅ¡omo fakto nustatymui sÄ lygos, t. y.:

1) pareiÅ¡kėjai nėra įgiję nuosavybės teisės į nekilnojamÄ daiktÄ â€“ gyvenamÄ jį namÄ su pastatais jokiu kitu CK 4.47 str. apibrėžtu bÅ«du;

2) daiktinės teisės į jas nėra įregistruotos viešame registre nei pareiškėjų, nei jokių kitų asmenų, valstybės ar savivaldybės vardu;

3) pareiÅ¡kėjai gyvenamÄ jį namÄ su pastatais pradėjo valdyti ir jomis naudotis sÄ Å¾iningai bei neturėjo pagrindo manyti, kad kiti asmenys turi daugiau teisių už juos;

4) pareiÅ¡kėjai pastatÄ valdė teisėtai, nes byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjai pradėjo valdyti per prievartÄ , slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus;

5) pareiÅ¡kėjai pastatÄ valdė ir naudojo atvirai, nesislapstydami, 6) pareiÅ¡kėjai pastatÄ valdė ir naudojo nepertraukiamai ne mažiau kaip 10 metų, bei naudoja ir dabar;

7) pareiÅ¡kėjai pastatÄ valdė kaip savo, elgėsi kaip jos savininkai, jas prižiÅ«rėjo, remontavo, siekė atlikti registracijÄ VÄ® ,,Registrų centras“;

8) patalpÄ pareiÅ¡kėjas sÄ Å¾iningai, atvirai ir nepertraukiamai valdė ilgiau nei įstatymo reikalaujamÄ 10 metų laikotarpį. Å ių sÄ lygų visuma teismui duoda teisinį pagrindÄ pripažinti, jog pareiÅ¡kėjai įgijo nuosavybės teises į nekilnojamÄ daiktÄ â€“ gyvenamÄ jį namÄ su Å«kiniais pastatais, esančius (duomenys neskelbtini), kurių unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), ir Nr. (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)).

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ir priėmęs sprendimÄ dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu iÅ¡sprendžia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ . CPK 443 str.6 d. nustatyta, kad ypatingosios teisenos bylose dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra prieÅ¡ingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas arba jų atlyginimÄ priteisti iÅ¡ dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiÅ¡kimas atmestas.

Å ioje byloje suinteresuoti asmenys jokių iÅ¡laidų atlyginimo iÅ¡ pareiÅ¡kėjo neprašė. PareiÅ¡kėjai paduodami pareiÅ¡kimÄ sumokėjo 50 Eur žyminį mokestį (b. l. 64), kuris jam, remiantis CPK 443 str.6 d., nors jo pareiÅ¡kimas ir buvo tenkintas, nėra jiems gražintinas. CPK 443 straipsnio 6 dalis nustato neatlygintinumÄ tik dalyvaujančių byloje asmenų iÅ¡laidų, tačiau nepasisako apie neatlygintinumÄ valstybės patirtų iÅ¡laidų. Å ioje byloje valstybės iÅ¡laidų nėra, nes procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų nėra.

Teismas, remdamasis virÅ¡ paminėtu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 270, 279, 307, 443, 530-533 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kimÄ patenkinti visiÅ¡kai. Nustatyti faktÄ , kad pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso R.

K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties pagrindu. Nekilnojamo turto kadastrinių matavimų bylÄ sprendimui įsiteisėjus gražinti pareiÅ¡kėjams. Å io teismo sprendimo patvirtintas kopijas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo paskelbimo dienos pasiųsti pareiÅ¡kėjams bei suinteresuotiems asmenims. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ Marijampolės apylinkės teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«muose.

Teisėjas Vitalijus Krivičius