Legislator Case Law & Legislation
231fb911-06a8-4fd8-b85c-7b4b0faae3be AI generated

231fb911-06a8-4fd8-b85c-7b4b0faae3be · Kauno apygardos teismas

Case Number 231fb911-06a8-4fd8-b85c-7b4b0faae3be
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

apeliacinį skundÄ dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-112-737/2015 pagal ieÅ¡kovės G. J. ieÅ¡kinį ir papildomÄ ieÅ¡kinį atsakovui Ž. J., iÅ¡vadÄ byloje teikiančiai institucijai ­â€“ Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, trečiajam asmeniui Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui, dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su jais tvarkos nustatymo, santuokoje įgyto turto padalijimo, iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

Legislator headnote

AI generated

231fb911-06a8-4fd8-b85c-7b4b0faae3be · Kauno apygardos teismas: Visi liudytojai, iÅ¡skyrus ieÅ¡kovės mamÄ M. Å . ir A. P., paliudijo, kad jiems buvo žinoma, jog atsakovas su ieÅ¡kove gyveno Å¡eimyninį gyvenimÄ iki 2014 m. rudens. M. Å . nurodė, kad jai atsikrausčius gyventi su dukra (2010 m.), atsakovas nebegyveno su ieÅ¡kove, tačiau ji pažymėjo, kad bÅ«tent dėl Å¡ios priežasties Å¡alys ir anksčiau nebuvo Å¡eima. Ginčo, jog iki 2010 m. vasario mėn. tarp Å¡alių egzistavo santuokiniai ryÅ¡iai nėra, tačiau Å¡alys ir tada gyveno lygiai tokiu pačiu principu kaip ir po 2010 m.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-507-230/2016Teisminio proceso Nr. 2-17-3-02716-2014-6Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.5.2.1.; 3.3.1.18.; 3.3.1.21. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. balandžio 7 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Lozoraitytės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Ž.

J. apeliacinį skundÄ dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-112-737/2015 pagal ieÅ¡kovės G. J. ieÅ¡kinį ir papildomÄ ieÅ¡kinį atsakovui Ž. J., iÅ¡vadÄ byloje teikiančiai institucijai ­â€“ Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, trečiajam asmeniui Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui, dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su jais tvarkos nustatymo, santuokoje įgyto turto padalijimo, iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ ir civilinę bylÄ , n u s t a t ė: I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė G. J. ieÅ¡kinyje ir papildomame ieÅ¡kinyje teismo prašė priteisti iÅ¡ atsakovo nepilnamečių vaikų G. J. ir G. J. naudai Vyriausybės nustatyta tvarka indeksuojamÄ materialinį iÅ¡laikymÄ periodinėmis iÅ¡mokomis po 900 Lt (260,65 Eur) kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos iki vaikai taps pilnamečiais, priimant sprendimÄ ieÅ¡kinio dalyje dėl materialinio iÅ¡laikymo priteisimo vaikams, ieÅ¡kovo nekilnojamam turtui – garažui, esančiam (duomenys neskelbtini), nustatyti priverstinį įkeitimÄ , priteisti iÅ¡ atsakovo 26 400 Lt (7 645,97 Eur) materialinio iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ vaikams už 3 metų laikotarpį atgal nuo ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dienos, skaičiuojant po 400 Lt kiekvienam vaikui už kiekvienÄ Ä¯siskolinimo mėnesį nuo 2011-12-01 iki 2012-12-31 ir po 500 Lt kiekvienam vaikui už kiekvienÄ Ä¯siskolinimo mėnesį nuo 2013-01-01 iki 2014-11-24, atskaičiavus per 3 metus jau sumokėtÄ 7 000 Lt sumÄ , nepilnamečių vaikų G.

J. ir G. J. naudai jų iÅ¡laikymui skirtų ir priteistų lėšų tvarkymÄ uzufrukto teisėmis pavesti ieÅ¡kovei G. J., nutraukti Ž. J. ir G. J. santuokÄ dėl atsakovo kaltės, palikti ieÅ¡kovei ir atsakovui santuokines pavardes, nepilnamečių vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su ieÅ¡kove, nustatyti, kad atsakovas turi teisę ne mažiau kaip dvi dienas per mėnesį matytis su nepilnamečiais vaikais jiems tinkamu laiku ir sÄ lygomis, santuokoje įgytÄ automobilį „Opel Vectra“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) priteisti natÅ«ra ieÅ¡kovei G. J., nepriteisiant atsakovo naudai iÅ¡ ieÅ¡kovės piniginės kompensacijos bei priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei visas jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Jonavos rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 28 d. sprendimu ieÅ¡kinį ir papildomÄ ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, nutraukė santuokÄ tarp G. J. ir Ž. J., kaltais dėl santuokos iÅ¡irimo pripažįstant abu sutuoktinius, paliko Å¡alims pavardes:

„J.“ ir „J.“, nepilnamečių vaikų G. J. ir G. J. gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatė kartu su motina G. J., priteisė iÅ¡ atsakovo nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymui iki jų pilnametystės kiekvienam po 150 Eur kiekvienÄ mėnesį periodinėmis iÅ¡mokomis, priteistÄ sumÄ indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ , įskaičiavo į iÅ¡laikymo mokėjimÄ lėšas, sumokėtas pagal teismo 2014-11-28 nutartį Å¡ioje byloje dėl laikinųjų apsaugos priemonių – laikino iÅ¡laikymo taikymo, priteisė iÅ¡ atsakovo 3 823 Eur iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ G.

J. naudai ir 3 823 Eur iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ G. J. naudai, nepilnamečiams vaikams priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skyrė G. J., taikė atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui – garažui, esančiam (duomenys neskelbtini), priverstinį įkeitimÄ (hipotekÄ ), priteisto iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams užtikrinimui, nustatė atsakovo Ž. J. bendravimo su vaikais tvarkÄ , santuokoje įgytÄ turtÄ â€“ transporto priemonę „Opel Vectra“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) priteisė ieÅ¡kovei G. J., priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui 750 Eur piniginę kompensacijÄ už ieÅ¡kovei tenkančiÄ santuokoje įgytÄ transporto priemonę, prievolę bankui Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui paliko Å¡alims solidaria, likusioje dalyje ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį bei papildomÄ ieÅ¡kinį atmetė, priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei 506,35 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas.Teismas nustatė, kad ginčo dėl santuokos nutraukimo nėra, todėl Å¡alių santuoka nutrauktina, o sprendžiant ginÄÄ Å¡ioje byloje dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams dydžio teismas prioritetÄ teikė vaiko teisėms ir interesams, analizavo vaikų poreikius, kuriuos lemia jų gabumai, polinkiai, sveikatos bÅ«klė, amžius.

Teismas sprendė, kad vaikams bÅ«tinas maistas, rÅ«bai, apavas, vaistai, ugdymo bei mokymo priemonės. Å alių vaikai Å¡iuo metu yra 6 ir 10 metų amžiaus, lanko darželį, mokyklÄ , bÅ«relius, ypatingų sveikatos sutrikimų neturi. Vertindamas teismo posėdžio metu iÅ¡tirtus įrodymus, teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė įrodė, jog atsakovas dirba nelegaliai, remontuoja automobilius. Teismas vertino ir tai, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, yra įgijęs paklausiÄ specialybę, darbo biržoje kaip ieÅ¡kantis darbo registravosi periodiÅ¡kai, tačiau vieno siÅ«lomo darbo atsisakė, atsižvelgdamas į tai, sprendė, kad atsakovas nerodo pastangų įsidarbinti oficialiai.

Nors ieškovė ir nepateikė duomenų apie tai, kokios buvo Ž. J. mėnesinės pajamos, tačiau teismas, atsižvelgdamas į jo turtinę padėtį, į tai, kad lėšų užtekdavo nekilnojamojo turto išlaikymui (butas, garažas), buto remontui, sodybos priežiūrai, jo paties kasdieniam pragyvenimui bei nereguliariems pervedimams ieškovei vaikų išlaikymui, konstatavo, kad gaunamos pajamos buvo ne mažesnės nei vidutinis atlyginimas Lietuvoje. Teismo nuomone, šalių poreikius ir turtinę padėtį atitiktų šalių teikiamas išlaikymas kiekvienam vaikui po 150 Eur (iš kiekvieno tėvo), kas mėnesį.

Teismas taip pat sprendė, kad ieÅ¡kovė įrodė, jog Å¡alys gyveno atskirai, nes atsakovo epizodinis bendravimas su Å¡eima jiems atvažiavus į sodybÄ , iÅ¡ esmės gyvenant atskirai, negali bÅ«ti vertinamas kaip bendro Å«kio vedimas. Ä®vertinęs nustatytas aplinkybes, teismas laikė, kad Å¡alys kartu negyvena nuo 2010 metų, nes vien periodiÅ¡kas atsakovo bendravimas su vaikais ir sutuoktine nepaneigia, jog jie gyveno ne atskirai, o atsakovo vaikų iÅ¡laikymui skirti mokėjimai į ieÅ¡kovės sÄ skaitÄ tik patvirtina ieÅ¡kovės nurodytas aplinkybes – jų gyvenimÄ skyriumi.

Tai, kad liudytojai patvirtino, jog savaitgaliais atsakovas veždavosi maistÄ bei lauktuves pas ieÅ¡kovę į sodybÄ , neparodo, kad jis prisidėjo prie vaikų iÅ¡laikymo. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, teismas sprendė, kad ieÅ¡kovės praÅ¡omas priteisti iÅ¡laikymo įsiskolinimas pagrįstas ir tenkintinas. Be to, teismas nustatęs, kad atsakovas oficialiai yra bedarbis, tačiau faktiÅ¡kai slepia savo nelegalias darbines pajamas, nesistengia įsidarbinti oficialiai ir tokiu bÅ«du siekia iÅ¡vengti iÅ¡laikymo vaikams mokėjimo, sprendė, kad ieÅ¡kovės reikalavimas dėl priverstinės hipotekos nustatymo atsakovui priklausančiai negyvenamajai patalpai – garažui, pagrįstas, todėl tenkintinas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovas Ž. J. apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 28 d. sprendimÄ iÅ¡ dalies: panaikinti sprendimo dalį dėl po 3 823 Eur iÅ¡laikymo įsiskolinimo vaikams G. J. ir G. J. priteisimo; sumažinti priteistas iÅ¡laikymo sumas iÅ¡ atsakovo vaikams nuo 150 Eur/mėn. iki 75 Eur/mėn. kiekvienam iki jų pilnametystės; panaikinti priverstinę hipotekÄ Å½. J. priklausančiam turtui – garažui, esančiam (duomenys neskelbtini); atsisakius panaikinti sprendimo dalį dėl 3 823 Eur iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo, iÅ¡laikymo įsiskolinimo (7 446 Eur) mokėjimÄ iÅ¡dėstyti penkerių metų laikotarpyje – po 127,33 Eur/mėn.; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:Teismas nepagrįstai sprendė, kad Å¡alių santuokinis gyvenimas pasibaigė 2010 m. vasario mėn. Tai patvirtina aplinkybė, jog 2011-06-06 ieÅ¡kovė inicijavo skyrybų procesÄ c. b. Nr. 2-3-598/2013, tačiau praėjus keliems mėnesiams, ji su atsakovu susitaikė ir nusprendė pabandyti tęsti gyvenimÄ kartu. 2011 m. birželio mėn. pradėtas santuokos nutraukimo/iÅ¡laikymo vaikams priteisimo procesas buvo nutrauktas ir ieÅ¡kovė į teismÄ dėl vaikų iÅ¡laikymo kreipėsi tik 2014 m. lapkričio mėn. pabaigoje, kas pagrindžia, jog nepaisant konfliktų, ieÅ¡kovės ir atsakovas gyveno santuokinį gyvenimÄ , vedė bendrÄ Å«kį ir laikė save Å¡eima iki 2014 m. lapkričio mėn. Dalį santuokos atsakovas su ieÅ¡kove gyveno jo bute KaiÅ¡iadoryse, tačiau ieÅ¡kovei gavus gerai apmokamÄ darbÄ AB „Achema“, ji didžiÄ jÄ laiko dalį leido Jonavoje, o jis užsiimdavo automobilių remonto veikla KaiÅ¡iadoryse, tačiau žmona tiek su vaikais, tiek viena atvažiuodavo pas jį į KaiÅ¡iadoris, jis važiuodavo į JonavÄ , vasarÄ daug laiko leisdavo su vaikais sodyboje.

Visi liudytojai, iÅ¡skyrus ieÅ¡kovės mamÄ M. Å . ir A. P., paliudijo, kad jiems buvo žinoma, jog atsakovas su ieÅ¡kove gyveno Å¡eimyninį gyvenimÄ iki 2014 m. rudens. M. Å . nurodė, kad jai atsikrausčius gyventi su dukra (2010 m.), atsakovas nebegyveno su ieÅ¡kove, tačiau ji pažymėjo, kad bÅ«tent dėl Å¡ios priežasties Å¡alys ir anksčiau nebuvo Å¡eima. Ginčo, jog iki 2010 m. vasario mėn. tarp Å¡alių egzistavo santuokiniai ryÅ¡iai nėra, tačiau Å¡alys ir tada gyveno lygiai tokiu pačiu principu kaip ir po 2010 m.

– atsakovas daugiau laiko praleisdavo KaiÅ¡iadoryse, ieÅ¡kovė – Jonavoje, tačiau vienas kitÄ lankydavo, o Å¡iltuoju metų laiku daug laiko praleisdavo sodyboje. Be to, byloje pateikta filmuota medžiaga ir nuotraukos iÅ¡ 2012–2014 m. laikotarpio patvirtina, kad Å¡alys su vaikais Å¡ventė Å¡ventes, leido laikÄ kartu. Bankinius pinigų pavedimus atsakovas darydavo žmonos praÅ¡ymu, kai dėl atstumo negalėdavo tiesiogiai tų pinigų perduoti ar nupirkti tai, ko reikia vaikams.Teismo iÅ¡vada, kad Å¡alių santuoka faktiÅ¡kai iÅ¡iro 2010 m. vasario mėn., todėl už laikotarpius nuo 2011-12-01 iki 2012-12-31 ir 2013-01-01 iki 2014-11­-24 iÅ¡ atsakovo priteistinas 7 646 Eur iÅ¡laikymo įsiskolinimas abiem vaikams, nepagrįsta, kadangi Å¡alių santuokiniai ryÅ¡iai, Å¡eimos santykiai ir dalinis bendro Å«kio vedimas su ieÅ¡kove nutrÅ«ko tik 2014 m. lapkričio mėn. Iki Å¡io laikotarpio atsakovas pagal savo galimybes rÅ«pinosi vaikų materialiniais poreikiais tiek tiesiogiai duodamas sutuoktinei pinigų, tiek natÅ«ra (rÅ«bai, maistas, kiti poreikiai, dovanos).

Teismas neteisingai įvertino atsakovo turtinę padėtį, kas galėjo lemti per didelio iÅ¡laikymo priteisimÄ , ir nepagrįstai nusprendė, kad atsakovo pajamos atitinka ne mažesnį nei vidutinį darbo užmokestį atskaičius mokesčius (553,80 Eur), todėl jis yra pajėgus teikti pilnÄ iÅ¡laikymÄ vaikams. Tačiau atsakovo atliekami automobilio remonto darbai negeneruoja stabilių pajamų, tai yra labiau atsitiktinio pobÅ«džio uždarbis, neretai atsakovui atsidėkojama dovanomis, maistu. Atsakovo mėnesinės pajamos sudarydavo/sudaro apytiksliai 1 MMA ar mažiau.

Dėl Å¡ios priežasties jį remdavo tėvai ~400 Lt/mėn. ar vienkartiniais atvejais didesnėmis sumomis. Ä® tėvų paramÄ , vertinant atsakovo turtinę padėtį, neturėtų bÅ«ti atsižvelgiama. Atsižvelgiant į tai, atsakovas yra pajėgus teikti 150 Eur mėnesinį iÅ¡laikymÄ abiem vaikams (po 75 Eur). Be to, ieÅ¡kovė gauna nemažas pajamas, todėl atsižvelgiant į proporcingumo principÄ , jai, kaip turinčiai ženkliai geresnes finansines galimybes, turėtų tekti didesnė vaikų iÅ¡laikymo prievolė.

Teismo išvada dėl faktiškai slepiamų tikrųjų pajamų ir siekimo išvengti išlaikymo vaikams mokėjimo bei hipotekos nustatymas yra nepagrįsti. Atsakovas pažymi, kad visos jo pajamos, kuriomis jis gali prisidėti prie vaikų išlaikymo ir savęs išlaikymo tiek pinigais, tiek natūra yra gaunamos iš jo atliekamų remonto darbų būtent šiame garaže. Jeigu jis netektų garažo, tokiu atveju jam būtų atimta galimybė gauti net ir tas nedideles pajamas, ko pasėkoje jis negalėtų vaikams teikti net ir tokio išlaikymo, kurį yra pajėgus teikti.

Taigi atsižvelgiant į vaikų interesų prioriteto principÄ , garažo priverstinė hipoteka ir galimas jo realizavimas, ilgalaikėje perspektyvoje visiÅ¡kai neatitinka vaikų interesų ir netgi juos pažeidžia. IeÅ¡kovė G. J. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodo, jog Å¡eimyninio gyvenimo pradžios ar pabaigos nustatymas nebuvo Å¡ios bylos nei dalykas, nei pagrindas, todėl nebuvo ir svarbus, nes ieÅ¡kinio dalyku Å¡ioje byloje buvo atsakovo materialinio iÅ¡laikymo įsiskolinimo klausimas.

Taigi atsakovui kilo prievolė įrodyti faktines aplinkybes apie tai, kad jis iÅ¡laikymÄ vaikams mokėjo tinkamai ir kad įsiskolinimo nebuvo. Teismas pagrįstai priteisė iÅ¡ atsakovo materialinio iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ vaikams, nes įvertinęs visas aplinkybes, laikė, kad Å¡alys kartu negyvena nuo 2010 metų, o vien periodiÅ¡kas atsakovo bendravimas su vaikais ir atsakovo vaikų iÅ¡laikymui skirti mokėjimai į sÄ skaitÄ nepaneigė aplinkybių, jog vaikams iÅ¡laikymas per tris metus atgal nuo ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos buvo teikiamas netinkamai.

Atsakovo reikalavimas dėl iÅ¡laikymo dydžio yra grindžiamas melagingais jo parodymais apie tai, kad jis nedirba ir negauna nuolatinių pajamų, o užsiima tik hobiu – remontuoja automobilių variklius. Atsakovas visÄ laikÄ nuo pat santuokos sudarymo dirbo nelegaliai remontuodamas automobilių variklius ir už tai gaudavo bei dabartiniu metu tebegauna nelegalių pajamų, kÄ teismas ir įvertino, kaip pakankamas pajamas vaikams iÅ¡laikyti. Kaip jis pats apeliaciniame skunde nurodė, jam labai reikalingas garažas, nes tai yra jo pajamų Å¡altinis, nors teismo posėdyje jis Å¡ias aplinkybes neigė.

Atsakovas gaudamas nelegalių pajamų nevykdė ir dabartiniu metu nevykdo prievolės mokėti vaikams materialinį iÅ¡laikymÄ , todėl ateityje nieko nebelieka kaip vaikams priteistÄ materialinį iÅ¡laikymÄ priverstinės hipotekos pagalba iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ jo turto. Tik priverstinės hipotekos taikymas Å¡ioje byloje nors kažkokia apimtimi leis užtikrinti teisėtus vaikų interesus ir lÅ«kesčius į tinkamÄ materialinį iÅ¡laikymÄ . IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).Byloje kilo ginčas dėl priteisto iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams iÅ¡laikyti proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, iÅ¡laikymo įsiskolinimo atsiradimo pagrindo ir jo dydžio bei priverstinės hipotekos iÅ¡laikymo prievolės vykdymui užtikrinti nustatymo.

Byloje nustatyta, kad atsakovas yra nepilnamečių vaikų G., gimusios (duomenys neskelbtini) ir G., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas. IeÅ¡kovė prašė priteisti po 260,65 Eur iÅ¡laikymÄ kiekvienam vaikui kas mėnesį, pirmosios instancijos teismas priteisė po 150 Eur iÅ¡laikymÄ kiekvienam vaikui kas mėnesį. Atsakovo nuomone, toks iÅ¡laikymo dydis neatitinka jo turtinės padėties, ir jis galėtų mokėti iÅ¡laikymÄ tik po 75 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui. Atsakovas taip pat nesutinka su teismo priteistu iÅ¡laikymo įsiskolinimu po 3 823 Eur kiekvienam vaikui, kadangi teigia, jog iÅ¡laikymas buvo teikiamas, nes sutuoktiniai iki 2014 m. gyveno Å¡eimyninį gyvenimÄ ir jis prie vaikų iÅ¡laikymo prisidėdavo.

Taip pat nesutinka su nustatyta priverstine hipoteka jo nekilnojamajam turtui – garažui, kadangi bÅ«tent jame vykdydamas automobilių remontÄ užsidirba bent minimalias pajamas. Dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams dydžio Sprendžiant dėl priteistino iÅ¡laikymo dydžio turi bÅ«ti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai iÅ¡plėtoti kasacinio teismo praktikoje.

Atsakovas apeliaciniame skunde neginčija vaikų poreikių turinio, tik teigia, kad priteistas iÅ¡laikymas nepilnamečiams vaikams yra neproporcingas jo turtinei padėčiai.Tėvų turtinė padėtis turi bÅ«ti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumÄ : tėvų gaunamas pajamas, turimÄ kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ , investicijas, sveikatÄ , iÅ¡laikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams iÅ¡laikyti. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikÅ¡mingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino iÅ¡laikymo dydžio, nes iÅ¡laikymas visų pirma turi užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas.

Dėl priteistino iÅ¡laikymo dydžio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikÅ¡mingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013). Tėvų pareiga teikti vaikui iÅ¡laikymÄ yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali bÅ«ti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar iÅ¡laikymo teikėjo nerÅ«pestingu, nesÄ Å¾iningu elgesiu. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iÅ¡ tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iÅ¡ kurių bÅ«tų teikiamas iÅ¡laikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Priteisto iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, o pusiausvyrÄ tarp Å¡ių dviejų kriterijų padeda iÅ¡laikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaiko teisių apsaugos principas, kuriuo visais atvejais turi vadovautis teismas. Todėl visos abejonės dėl iÅ¡laikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi bÅ«ti vertinamos vaiko interesų naudai. SÄ Å¾iningo ir rÅ«pestingo asmens, kuris turi pareigÄ iÅ¡laikyti savo nepilnametį vaikÄ , elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui iÅ¡laikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I.

V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Š. v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-27-686/2015; kt.).Nors minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas tik kaip orientacinis, taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. M. S., byla Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I.

V. v. D. V. , bylos Nr. 3K-3-495/2009; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. J. v. P. J. , bylos Nr. 3K-3-276/2013; kt.), tačiau minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, bÅ«tinuosius žmogaus poreikius. Todėl priteisiant iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam vaikui turi bÅ«ti užtikrinti bent minimalÅ«s vaiko poreikiai. Atsižvelgiant į tokius įstatymo ir teismų praktikoje suformuotus reikalavimus, visiÅ¡kai nepagrįstu pripažintinas atsakovo argumentas, jog priteistas iÅ¡laikymas neatitinka jo turtinės padėties ir jis galėtų teikti tik po 75 Eur kas mėnesį iÅ¡laikymÄ kiekvienam vaikui.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje pateiktais įrodymais, pagrįstai nustatė, kad atsakovas turi pajamų, remontuodamas automobilius (t. 1, b. l. 82–96) . Atsakovas Å¡io fakto iÅ¡ esmės neginčija, tik teigia, kad jo pajamos yra minimalios. Tačiau kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatymo pareiga tėvams iÅ¡laikyti vaikÄ lemia pareigÄ teikti tikrosios jų turtinės padėties įrodymus. Å ios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigÄ turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D.

D. v. R. D. , bylos Nr. 3K-3-79/2006). Atsakovas nepateikė įrodymų, kad jis iÅ¡ Å¡ios veiklos gauna tokias minimalias pajamas, kurios sudaro jam galimybę teikti vaikams tik itin nedidelės apimties iÅ¡laikymÄ (po 75 Eur). Be to, atsakovas turi nekilnojamojo turto – butÄ ir garaÅ¾Ä (t. 1, b. l. 37–38, 53–55) ir nepateikė jokių įrodymų, kad jis, bÅ«damas darbingo amžiaus ir turėdamas automobilių remonto patirties, negali rasti darbo, atitinkančio jo patirtį, kurios užtikrintų tinkamÄ pareigos teikti iÅ¡laikymÄ vaikams vykdymÄ , ir įrodymų, kad jis apskritai ėmėsi tokių pastangų.

Tai iÅ¡ dalies patvirtina ir Kauno teritorinės darbo biržos KaiÅ¡iadorių skyriaus pažyma (t. 1, b. l. 122), kuri patvirtina, kad atsakovas iÅ¡ esmės nelinkęs pasinaudoti pasiÅ«lymais įsidarbinti, nes matyt jo gaunamos nelegalios pajamos jam yra pakankamos. Ä®vertinus tai, kad atsakovas iÅ¡ esmės nelinkęs atskleisti savo pajamų dydžio, negalima teigti, kad ieÅ¡kovės turtinė padėtis yra geresnė, kadangi ji, atsakovo nuomone, gauna didesnes darbines pajamas. Kadangi iÅ¡ atsakovės priteistas iÅ¡laikymas kiekvienam vaikui atitinka tik pusę minimalios mėnesinės algos ir toks iÅ¡laikymas tegali patenkinti tik minimalius vaikų poreikius, todėl nėra jokio pagrindo pripažinti priteistÄ iÅ¡laikymÄ neatitinkančiu atsakovo turtinės padėties.        Dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo Pirmosios instancijos teismas tenkino ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ ir priteisė iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ kiekvienam vaikui nuo 2011-12-01 iki 2014-11-24, kartu įvertinęs atsakovo vaikų iÅ¡laikymui sumokėtÄ 7 000 Lt sumÄ , t. y. priteisė po 3 823 Eur iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ kiekvienam vaikui.

Teismas sprendė, kad atsakovas iÅ¡laikymÄ vaikams teikė ne visa apimtimi. Atsakovas apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kad Å¡alys kartu negyvena nuo 2010 m., kadangi Å¡eimos santykiai ir bendro Å«kio vedimas faktiÅ¡kai nutrÅ«ko tik 2014 m. lapkričio mėnesį, o iki to laikotarpio atsakovas rÅ«pinosi vaikų poreikiais pagal savo galimybes perduodamas pinigus ieÅ¡kovei, pirkdamas rÅ«bus, maistÄ ir pan. Tokie atsakovo argumentai pripažintini nepagrįstais.CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad iÅ¡laikymas priteisiamas nuo teisės į iÅ¡laikymÄ atsiradimo dienos, tačiau iÅ¡laikymo įsiskolinimas negali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kotas daugiau kaip už trejus metus iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dienos.

Å ioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad iÅ¡laikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti iÅ¡laikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus. Tai reiÅ¡kia iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimÄ apsprendžia ne santuokinių ir Å¡eimos ryÅ¡ių nutrÅ«kimas, bet pareigos teikti iÅ¡laikymÄ nevykdymas, kuris gali atsirasti tiek vaikų tėvams gyvenant kartu, tiek jiems gyvenant skyrium.

Reikalavimas dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobÅ«džio, todėl nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi bÅ«ti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principÄ , protingumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z.

T. v. R. T., bylos Nr. 3K-3-21/2007). Jeigu tėvas (motina) teikia dalį iÅ¡laikymo iki ieÅ¡kinio teisme dėl iÅ¡laikymo skolos priteisimo pareiÅ¡kimo, tai teikto iÅ¡laikymo suma turėtų bÅ«ti įskaičiuojama į bendrÄ iÅ¡laikymo skolos sumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013). Atsakovas neįrodė, kad iÅ¡laikymo įsiskolinimo laikotarpiu bÅ«tų teikęs didesnės apimties iÅ¡laikymÄ , nei nustatė teismas (7 000 Lt).

Å eimos ir sutuoktinių santuokinių ryÅ¡ių palaikymas, dalinis bendro Å«kio vedimas, kÄ nurodo apeliantas, nepatvirtina tinkamo iÅ¡laikymo pareigos vykdymo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, pagrįstai sprendė, kad Å¡alys gyveno atskirai, o atsakovo epizodinis bendravimas su Å¡eima atvažiavus į sodybÄ nepatvirtina sutuoktinių bendro Å«kio vedimo. Atsakovas ir pats pripažįsta, kad sutuoktiniai gyveno atskirai ir bendras Å«kio vedimas vyko tik iÅ¡ dalies. Todėl atsakovas, teigdamas, kad, esant tokioms gyvenimo skyrium aplinkybėms, jis teikė iÅ¡laikymÄ vaikams, Å¡iÄ aplinkybę privalėjo įrodyti, tačiau tai patvirtinančius įrodymus pateikė tik iÅ¡ dalies, į kÄ atsižvelgė ir pirmosios instancijos teismas.

Teismas taip pat pagrįstai atsižvelgė į tai, kad atsakovas Å¡iuo laikotarpiu iÅ¡ dalies vykdė iÅ¡laikymo pareigÄ , pervesdamas lėšas ieÅ¡kovei, kas patvirtina, kad sutuoktiniai nevedė bendro Å«kio, o atsakovas vykdydamas vaikų iÅ¡laikymo pareigÄ pats savo nuožiÅ«ra pervesdavo tam tikras lėšas. Atsakovas taip pat reiÅ¡kia praÅ¡ymÄ iÅ¡dėstyti iÅ¡laikymo įsiskolinimo sumokėjimÄ penkerių metų laikotarpių. Kolegija Å¡io praÅ¡ymo nesprendžia, kadangi apeliacija – tai pirmosios instancijos teismo sprendimų (nutarčių) teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės bÅ«das, skirtas patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, o pirmosios instancijos teismas skundžiamu teismo sprendimu nesprendė atsakovo praÅ¡ymo iÅ¡dėstyti sprendimo vykdymÄ iÅ¡laikymo įsiskolinimo dalyje, o atsakovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu tokio praÅ¡ymo ir nereiÅ¡kė.

Todėl apeliantas pirmiausia turi kreiptis į pirmosios instancijos teismÄ . Dėl priverstinės hipotekos nustatymo  Pirmosios instancijos teismas priteisto iÅ¡laikymo iÅ¡ieÅ¡kojimui užtikrinti sprendimu taikė privertinę hipotekÄ atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiam turtui – garažui, su kuo nesutinka atsakovas, teigdamas, kad tokiu bÅ«du atimama galimybė jam gauti bet kokias pajamas. CK 3.197 straipsnyje nustatyta, kad prireikus teismas, priimdamas sprendimÄ dėl iÅ¡laikymo priteisimo, nustato tėvų (ar vieno iÅ¡ jų) turtui priverstinį įkeitimÄ (hipotekÄ ).

Jeigu teismo sprendimas dėl iÅ¡laikymo iÅ¡ieÅ¡kojimo nevykdomas, tai iÅ¡ieÅ¡koma iÅ¡ įkeisto turto įstatymų nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas poreikį taikyti priverstinę hipotekÄ grindė tuo, kad atsakovas yra oficialiai bedarbis, slepia savo nelegalias pajamas, nesistengia oficialiai įsidarbinti ir tokiu bÅ«du faktiÅ¡kai siekia iÅ¡vengti iÅ¡laikymo mokėjimo. Å ie argumentai yra pagrįsti ir patvirtina bÅ«tinybę taikyti tokiÄ iÅ¡ieÅ¡kojimo užtikrinimo priemonę. Tačiau, kaip nurodyta teisės normoje, iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ įkeisto turto bus nukreiptas tik tada, jei atsakovas nevykdys teismo sprendimo dėl iÅ¡laikymo teikimo.

Nesutiktina, kad priverstinės hipotekos nustatymas tolimesnėje perspektyvoje prieÅ¡tarautų ir pačių vaikų interesams. Atsakovas neturėtų manipuliuoti vaikų interesais, teigdamas, kad garažas užtikrina jo vienintelę galimybę gauti pajamas. Atsakovas turi imperatyviÄ pareigÄ teikti iÅ¡laikymÄ nepilnamečiams vaikams ir pirmiausia pats turi imtis visų priemonių, kad tinkamai vykdytų Å¡iÄ pareigÄ . Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme. Kadangi  apeliacinis skundas netenkinamas ir sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl ieÅ¡kovo turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos, tačiau tenkintinas atsakovės praÅ¡ymas priteisti jos turėtas atstovavimo iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme, kurios pagal pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus yra 60 Eur (CPK 98 straipsnis).           Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a:

             Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 28 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .              Priteisti iÅ¡ atsakovo Ž. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovei G. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 60 Eur atstovavimo iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai                                                                                                         Evaldas Burzdikas                                                                                                                                                                                                                          Nijolia Indreikienė                                                                                                                                                Virginija Lozoraitytė