2022-05-31 Nr. ANB-873-4-68-3-01974-2021-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Prašymo Nr. DOK-2424/2022

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01974-2021-7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. gegužės 31 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Alvydo Pikelio, susipažinusi su administracinėn atsakomybėn patraukto P. R. prašymu atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 11 d. nutarties,

n u s t a t ė :

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Institucija) vyresniosios specialistės A. Š. 2021 m. rugsėjo 20 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-19580-2021 P. R. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 1 dalį 60 Eur bauda už tai, kad, 2020 m. rugpjūčio 20 d., apie 15.51 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 124 punktą, vairuodamas transporto priemonę užvažiavo ant šaligatvio ir važiavo šaligatviu.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 10 d. nutartimi Institucijos nutarimas paliktas nepakeistas, administracinėn atsakomybėn patraukto P. R. skundas netenkintas.

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 11 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 10 d. nutartis palikta nepakeista, administracinėn atsakomybėn patraukto P. R. apeliacinis skundas netenkintas.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas P. R. prašo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, panaikinti Vilniaus apygardos teismo nutartį ir priimti naują nutartį – administracinio nusižengimo teiseną P. R. nutraukti.

Prašyme nurodoma, kad apygardos teismas padarė esminį materialiosios teisės pažeidimą, nepagrįstai netaikė ANK 16 straipsnio 1 dalies nuostatų ir nepripažino, kad P. R. veikė (užvažiavo automobiliu ant šaligatvio ir važiavo šaligatviu) būtinojo reikalingumo sąlygomis. Nagrinėjamu atveju P. R. ir kitiems eismo dalyviams kilęs pavojus dėl automobilio techninės būklės negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis. Važiavimas šaligatviu vertintinas kaip nereikšmingas KET pažeidimas. Apygardos teismo išvadų, kad grėsmės buvo galima išvengti kitais būdais, nepagrindžia bylos įrodymai. P. R. pateiktos nuotraukos patvirtina, kad prie įvažiavimo ties pastatu (duomenys neskelbtini) nėra automobilio parkavimo vietos, kad yra viena eismo juosta ir toje vietoje vyksta intensyvus transporto (taip pat ir viešojo) judėjimas. Byloje neatlikta įvykio vietos apžiūra, nesiaiškinta, kokia buvo automobilio techninė būklė. P. R. pateikė pažymą dėl automobilio techninės būklės, teismo posėdžio metu buvo apklaustas automobilių serviso darbuotojas, aptarnavęs pareiškėjo automobilį po įvykio, jis patvirtino visas pareiškėjo nurodytas aplinkybės. Nors apygardos teismas pripažino, kad automobilis dėl techninės būklės negalėjo būti ilgai naudojamas, nes po tam tikro laiko variklis galėjo perkaisti ir kilti žala ir kad įvažiavimas į parkavimo vietą buvo užblokuotas kito automobilio ir fizinio asmens, padarė prielaidą, kad pavojus galėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis. Tačiau teismas neturi specialių žinių tokiems atvejams spręsti ir jo pasiūlytos priemonės negalėjo būti techniškai įgyvendintos, policija šiuo klausimu nėra pateikusi jokios nuomonės.

Apygardos teismas klaidingai vertino susiklosčiusią situaciją, nes techninės problemos atsirado ne automobiliu važinėjant po miestą, o stovint prie užblokuoto įvažiavimo ties namu, esančiu (duomenys neskelbtini). Tai reiškia, kad P. R. iš anksto nežinojo, kad transporto priemonė turi techninius defektus. Apygardos teismo nuostata, kad automobilis galėjo būti paliktas gatvėje arčiau dešinės pusės, neįgyvendinama – palikti automobilį gatvėje reikštų užblokuoti eismą ir padaryti didesnės žalos nei buvo padaryta važiojant šaligatviu, nes būtų kilusi spūstis. Apygardos teismas netiksliai nustatė įvykio eigą ir kitas aplinkybes. Užstumti automobilį ant šaligatvio, kaip nurodė apygardos teismas, P. R. nebuvo pajėgus, automobilis sveria kelias tonas, šaligatvio bortai pakankamai aukšti, be to, toje pusėje auga medžiai. Apygardos teismo pasiūlymas palikti automobilį su įjungtais signalais ir kreiptis į policiją, nespręstų padėties dėl užblokuoto eismo ir gresiančios žalos automobiliui. Spūstyje stovinčių automobilių vairuotojai reikalavo nedelsiant atlaisvinti pravažiavimą. KET 9 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. P. R. pasielgė kaip reikalaujama KET 15 punkte, kuriame nustatyta, kad jeigu važiuojanti transporto priemonė sugenda ir dėl to neatitinka techninių reikalavimų, o gedimo pašalinti neįmanoma, vairuotojas, laikydamasis būtinų atsargumo priemonių, gali važiuoti iki stovėjimo ar remonto vietos. Taigi apygardos teismo išvados, kad aptariamoje situacijoje P. R. galėjo nepažeisti KET reikalavimų, grįstos prielaidomis, teismo siūlomas elgesio variantas sukeltų papildomų keblumų pareiškėjui ir eismui gatvėje. Tai reiškia, kad žala būtų didesnė, nei padaryta važiuojant šaligatviu.

Atsisakytina priimti administracinėn atsakomybėn patraukto P. R. prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą.

Pagal ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punktą administracinio nusižengimo byla gali būti atnaujinta, jeigu padarytas esminis materialiosios ar proceso teisės pažeidimas, kuris galėjo turėti įtakos neteisėtiems nutarimui ar nutarčiai priimti. Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą turi būti nurodyti administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo pagrindai ir išsamūs teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (ANK 662 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjant prašymus atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, sprendimus priėmusių žemesnės instancijos teismų ar institucijų nutarimai ir (ar) nutartys patikrinami tik teisės taikymo aspektu (ANK 662 straipsnio 13 dalis).

Pažymėtina, kad administracinių nusižengimų bylų atnaujinimas yra išimtinė teisena, pradedama, kai prašyme atnaujinti užbaigtos teisenos bylą yra pateikiami teisiniai argumentai, akivaizdžiai pagrindžiantys esminius materialiosios ar proceso teisės pažeidimus.

Iš prašymo turinio matyti, kad P. R. savo KET pažeidimą vertina kaip nereikšmingą, padarytą būtinojo reikalingumo sąlygomis, ir nesutinka su apygardos teismo sprendimu, kuriuo nepritarta tokiam jo pateiktam situacijos vertinimui. Tačiau tokie teiginiai, kuriais tik neigiamos apygardos teismo padarytos išvados, savaip interpretuojant byloje nustatytas aplinkybes ir pateikiant subjektyvų situacijos vertinimą, nelaikytini teisiniais argumentais, akivaizdžiai pagrindžiančiais esminį materialiosios teisės normos pažeidimą. Prašymo teiginys dėl netinkamo ANK 16 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo yra deklaratyvus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pripažintina, kad paduotas prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą neatitinka ANK 662 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (ANK 662 straipsnio 5 dalies 3 punktas).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 3 punktu, 6 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti administracinėn atsakomybėn patraukto P. R. prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Eligijus Gladutis

Olegas Fedosiukas

Alvydas Pikelis