2021-12-30 Nr. AB-52-4-49-3-00213-2021-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-4460-629/2021

Teisminio proceso Nr. 4-49-3-00213-2021-1

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui W. K. H. H., jo atstovui advokatui Romui Jonuškai,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui Edvinui Paškevičiui,

vertėjaujant Mecit Zengin,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio W. K. H. H. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl sulaikymo termino pratęsimo (duomenys neskelbtini) piliečiui W. K. H. H.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) su teikimu kreipėsi į teismą, prašydamas pratęsti sulaikymo terminą (duomenys neskelbtini) piliečiui W. K. H. H., gim. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Užsienietis), Centre iki 2022 m. vasario 28 d. (toliau – ir Teikimas).

2. Centras nurodė, kad Užsienietis 2021 m. birželio 28 d. kartu su kitais užsieniečiais buvo pristatytas iš Tarnybos Vilniaus pasienio rinktinės Puškų pasienio užkardos. Užsienietis į Lietuvos Respubliką pateko neteisėtai iš Baltarusijos Respublikos pusės. Jo asmens tapatybė nustatyta. 2021 m. liepos 26 d. Užsienietis pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) dar nėra priėmęs sprendimo jo prieglobsčio byloje. 2021 m. rugpjūčio 29 d. Užsienietis pabėgo iš Centro bei buvo sulaikytas mieste, sulaikomas priešinosi pareigūnų reikalavimams. 2021 m. rugpjūčio 31 d. Užsienietis buvo sulaikytas iki 48 val. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Užsienietis sulaikytas iki 2021 m. lapkričio 30 d., bet ne ilgiau iki kol bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje.

3. Užsienietis teismo posėdyje nurodė, kad jam jo šalyje kilusi grėsmė, buvo blogos gyvenimo sąlygos, o iš Centro pasišalino, nes norėjo apsipirkti. Užsieniečio atstovas prašė taikyti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę, su draudimu išeiti iš Centro teritorijos.

II. 4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimu tenkino Centro Teikimą – pratęsė Užsieniečiui sulaikymą Centre iki 2022 m. vasario 28 d., bet ne ilgiau iki kol bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje.

5. Teismas nustatė, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko ne per pasienio kontrolės punktą, neteisėtai kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną, prieglobsčio pasiprašė tik po sulaikymo, neteisėtai pabėgo iš Centro. Migracijos departamentas dar nėra priėmęs sprendimo dėl Užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį. Teismas, įvertinęs minėtas aplinkybes, nusprendė, kad Užsienietis linkęs pažeidinėti įstatymus, nepaisyti nustatytos išvykimo iš Centro tvarkos, todėl gali vėl bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje.

6. Teismas nurodė, jog alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas šiuo atveju nebūtų pakankamai proporcinga priemonė siekiamiems tikslams, nes Užsienietis piktybiškai nesilaiko Lietuvos Respublikos įstatymų ir tvarkos, o Migracijos departamento sprendimo priėmimas ir vykdymas įmanomas tik jį sulaikius. Teismas, paminėjęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pažymėjo, kad Užsieniečio elgesio negalima laikyti bendrininkavimu su valdžios institucijomis nagrinėjant jo prašymą suteikti prieglobstį, o, skyrus alternatyvią sulaikymui priemonę, kiltų reali rizika nepasiekti tikslo – išsiaiškinti prašymo suteikti prieglobstį motyvus.

7. Teismo vidiniu įsitikinimu, yra rimtas pagrindas manyti, jog, nesulaikius Užsieniečio, jis, nesulaukęs galutinio sprendimo jo prieglobsčio byloje, gali bandyti išvykti iš Lietuvos Respublikos arba pasislėpti, taip pat nėra išnykę jo sulaikymo pagrindai, todėl egzistuoja pagrindas pratęsti Užsieniečiui taikomo sulaikymo terminą.

III. 8. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimą ir pritaikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietį Tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

9. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymu nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais. Sulaikymo pagrindų įtvirtinimas įstatymuose neturėtų reikšti automatiško jų taikymo.

9.2. Teismas nepagrįstai taikė Užsieniečiui griežčiausią judėjimo laisvės ribojimo priemonę. Teismas nepasisakė apie kliūtis taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę. Tai, kad Užsienietis buvo sulaikytas Pabradėje, t. y. ten pat, kur yra Centras, savaime neturėtų tapti formalia kliūtimi švelninti jo judėjimo apribojimus. Nėra duomenų, kad jis bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos. Užsienietis pakartoja, kad jis norėjo apsipirkti prekybos centre, toks noras yra suprantamas, Užsienietis nebuvo priartėjęs prie Lietuvos Respublikos sienos. Teismo motyvai apie tariamą grėsmę nepagrįsti.

9.3. Teismas neišnaudojo visų galimybių kaip įmanoma mažiau varžyti prieglobsčio prašytojo, pažeidžiamo asmens judėjimo laisvę. Teismas turėjo spręsti, kiek būtinas ir neišvengiamas yra asmens sulaikymas. Pažymėta, kad kitų pažeidimų Užsienietis nėra padaręs.

9.4. Sulaikymo pratęsimas yra per griežta, neproporcinga ir neteisinga Užsieniečio laisvės suvaržymo priemonė. Užsienietis yra nusipelnęs teismo pasitikėjimo, jis bendradarbiavo su kompetentingomis institucijomis. Vienkartinis apsilankymas Pabradėje negali būti laikomas nebendradarbiavimu su institucijomis ar mėginimu išvykti.

9.5. Teismo keliamus siekius galima pasiekti pritaikius Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Pritaikius šią alternatyvią sulaikymui priemonę, būtų užtikrintas Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, būtų sudarytos sąlygos jam išeiti apsipirkti būtiniausių reikmenų ir pasivaikštinėti. Prašoma taikyti priemonė būtų proporcinga, adekvati ir labiau atitiktų Tarnybos, Migracijos departamento ir Užsieniečio interesus naudotis asmens laisve.

10. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

11. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Migracijos departamentas 2021 m. lapkričio 24 d. priėmė sprendimą nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, grąžinti jį į kilmės šalį.

11.2. Užsienietis suvokė, jog vykstant į kitas užsienio valstybes reikalingas galiojantis kelionės dokumentas ir jis turi pareigą pateikti jį pareigūnams pasienio kontrolės punkte, tačiau šią prievolę ignoravo, todėl nelegalus atvykimas į Europos Sąjungą traktuotinas kaip galiojančių teisės aktų nuostatų sąmoningas ignoravimas, toks jo elgesys negali būti vertinamas kaip bendradarbiavimas su valdžios institucijomis.

11.3. Užsienietis, pažeidęs laikino išvykimo iš Centro tvarką, savavališkai pasišalino ir buvo sulaikytas Tarnybos pareigūnų, nepasiekęs savo tikslo. Bylos faktinės aplinkybės indikuoja, jog Užsienietis linkęs ignoruoti Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus ir nevykdyti prieglobsčio prašytojo pareigų. Užsienietis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, šeiminių, socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje, todėl, jeigu Užsieniečiui būtų taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė, kiltų akivaizdi rizika, jog jis pakartotinai pasišalins iš Centro. Alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas nėra pakankamai proporcinga priemonė siekiamiems tikslams.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 12. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Užsieniečio judėjimo laisvės Lietuvos Respublikoje apribojimo – sulaikymo – termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo.

13. Pirmosios instancijos teismas tenkino Centro Teikimą, nustatęs, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko ne per pasienio kontrolės punktą, apgyvendintas Centre iš jo pasišalino, Migracijos departamentas dar nėra priėmęs sprendimo jo prieglobsčio byloje, todėl Užsienietis gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti.

14. Užsienietis prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, t. y. taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Tarnyboje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

15. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra kraštutinė priemonė ir gali būti taikoma tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

16. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 112 straipsnis numato, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

17. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo prieglobsčio prašytojams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Akcentuotina, kad aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018).

18. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 20 dalį prieglobsčio prašytojas – užsienietis, kuris šio įstatymo nustatyta tvarka pateikė prašymą suteikti prieglobstį ir dėl kurio dar nėra priimtas galutinis sprendimas. Byloje nustatyta, kad Užsienietis pateikė prašymą suteikti prieglobstį, Migracijos departamento galutinis sprendimas dar nėra priimtas, todėl spręstina, kad Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, todėl jis gali būti sulaikomas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nustatytais pagrindais.

19. Byloje nustatyta, kad Migracijos departamentas 2021 m. lapkričio 24 d. priėmė sprendimą dėl Užsieniečio prieglobsčio Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo į kilmės šalį. Užsienietis minėtą sprendimą apskundė, todėl jo, kaip prieglobsčio prašytojo, teisinis statusas nėra pasikeitęs, jis gali būti sulaikomas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nustatytais pagrindais.

20. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį, negalima teigti, kad tokio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti (žr., pvz., 2019 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4351-1062/2019; 2021 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑2771‑261/2021; 2021 m. rugpjūčio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑3729‑968/2021).

21. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai sprendė, kad, atsižvelgiant į tai, jog Užsienietis valstybės sieną kirto ne per pasienio kontrolės punktą, apgyvendintas Centre iš jo pasišalino, priešinosi pareigūnams sulaikomas, nebendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, yra Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatytas pagrindas sulaikyti Užsienietį, kuris nėra išnykęs.

22. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju nėra priežasčių taikyti Užsieniečiui švelnesnę kontrolės priemonę nei sulaikymas, kadangi byloje yra pakankamai duomenų (į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, pasišalino iš suteiktos apgyvendinimo vietos, sulaikomas priešinosi pareigūnams), sudarančių pagrindą manyti, kad Užsienietis, būdamas nesulaikytas ir siekdamas išvengti jo išsiuntimo į kilmės šalį, gali bandyti slėptis nesulaukęs galutinio įsiteisėjusio sprendimo dėl jo prašymo suteikti prieglobstį, todėl sprendžia, kad Užsienietis teisėtai sulaikytas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu.

23. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog Užsieniečio elgesys nepaneigia rizikos, kad, nebūdamas sulaikytas, jis sieks pabėgti ir išvykti iš Lietuvos Respublikos, todėl jo sulaikymas yra objektyviai reikalingas ir tai yra proporcinga Užsieniečiui taikytina priemonė. Alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas neužtikrina sąlygų, kurioms esant eliminuojama reali galimybė pasislėpti siekiant išvengti grąžinimo į kilmės šalį, todėl jos taikymas nėra galimas.

24. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė bylai reikšmingą teisinį reguliavimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo panaikinti. Todėl užsieniečio apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečio W. K. H. H. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė