231c493b-8dbf-4b1e-a3a7-962adaadcef7 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2-441-236/2017Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01351-2016-5Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.1.1. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. kovo 22 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys KailiÅ«nas,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Jofa“ atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Jofa“ ieÅ¡kinį atsakovams M.

T. G. (M. T. G.) ir L. P. dėl žalos atlyginimo, n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovė BUAB „Jofa“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriame praÅ¡o priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų M. T. G. ir L. P. 2 590 287,62 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinio reikalavimų užtikrinimui ieÅ¡kovė prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – 2 590 287,62 Eur sumai areÅ¡tuoti atsakovei L.

P. priklausančias UAB „Sidlita“, UAB „Jofos konstrukcijos“, UAB „Liarta“, UAB „LIMART“ akcijas bei M. T. G. priklausančių įmonių UAB „Blue Wood“ ir UAB „Blue Investments“ akcijas. Nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartimi ieškovei iškelta bankroto byla. Bankroto administratorius nustatė, kad atsakovas M. T. G. buvo vienintelis įmonės akcininkas, o nuo 2013 m. lapkričio 13 d. iki bankroto bylos iškėlimo ėjo įmonės vadovo pareigas, atsakovė L.

P. vadovavo įmonei nuo 2002 m. lapkričio 25 d. iki 2013 m. lapkričio 13 d. Atsakovas 2009 – 2012 m. laikotarpiu priėmė sprendimus pripažinti beviltiÅ¡komis fizinių ir juridinių asmenų skolas bendrovei bendrai 2 590 287,62 Eur (8 943 745,12 Lt) sumai. Klaipėdos apskrities VMI priimtais sprendimais skolų nuraÅ¡ymas minėtai sumai buvo pripažintas neteisėtu. BUAB „Jofa“ turtas buvo neteisėtai sumažintas nuraÅ¡ytų skolų suma, dėl to buvo pažeisti įmonės bei jos kreditorių teisės bei interesai ir Å¡is pažeidimas sÄ lygojo įmonės nemokumo atsiradimÄ .

Pažymėjo, jog ieÅ¡kinio reikalavimo suma atsakovams yra didelė, tikroji atsakovų turtinė padėtis nėra žinoma, o tai gali objektyviai padidinti bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ . Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Kauno apygardos teismas 2016 m. lapkričio 16 d. nutartimi ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ atmetė.Teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė tikėtinai pagrindė savo ieÅ¡kinio reikalavimus, tačiau nenustatė egzistuojant grėsmei bÅ«simo, galimai ieÅ¡kovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

Teismas pažymėjo, jog kaip vienintelę grėsmę įrodančiÄ aplinkybę ieÅ¡kovė nurodė didelę ieÅ¡kinio sumÄ , tačiau duomenų, kad Å¡i suma yra didelė konkretiems atsakovams, nepateikė. Pati ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, kad atsakovai yra kelių Lietuvoje registruotų įmonių akcininkais, duomenų apie sunkiÄ atsakovų finansinę padėtį ieÅ¡kovė nepateikė. Be to, teismas pažymėjo, jog teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad vien didelė ieÅ¡kinio suma savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ .

IeÅ¡kovė atsakovų nesÄ Å¾iningumÄ grindžia aplinkybėmis, kad atsakovai yra tarpusavyje susiję, nes turi bendrus vaikus bei bendrai valdo keletÄ Ä¯monių, kurių skolos taip pat buvo neteisėtai nuraÅ¡ytos, Klaipėdos apskrities VMI 2015 m. rugpjūčio 10 d. patikrinimo akte, 2015 m. spalio 19 d. ir 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimuose nurodytomis aplinkybėmis. Tačiau teismas sprendė, jog Å¡ios aplinkybės savaime neįrodo grėsmės bÅ«simo galimai ieÅ¡kovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui nagrinėjamoje byloje.

IeÅ¡kovė nepateikė įrodymų apie atsakovų ketinimÄ perleisti savo turtÄ , taip pat ir praÅ¡omas areÅ¡tuoti įmonių akcijas, turtÄ paslėpti, sÄ moningai sumažinti jo vertę ar atlikti kitokius nesÄ Å¾iningus ar neteisėtus veiksmus. IeÅ¡kovės kreipimasis į teismÄ dėl žalos iÅ¡ buvusių įmonės vadovų priteisimo pats savaime nesuponuoja grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo. Atskirojo skundo argumentai IeÅ¡kovė BUAB „Jofa“ atskiruoju skundu praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas nepagrįstai vertino, jog šiuo atveju būtent ieškovė turėjo pateikti teismui duomenis apie atsakovų turtinę padėtį. Lietuvos apeliacinio teismo praktika dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra nevienoda. Dalyje šios praktikos pripažįstama, jog aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis reikalavimas reiškiamas dėl didelės pinigų sumos.

Å iÄ prezumpcijÄ , pateikdami teismui įrodymus, turi paneigti bÅ«tent atsakovai. Atsakovai yra ieÅ¡kovės (bankrutuojančios įmonės) vienintelis akcininkas ir buvusi direktorė. Jeigu jų turtinė padėtis bÅ«tų gera, tikėtina, jog jie savo lėšas bÅ«tų investavę į bendrovę, taip siekdami iÅ¡vengti jos bankroto, tačiau to nepadarė. Nekilnojamojo turto atsakovai Lietuvoje neturi, dalis įmonių, kurių akcijas ieÅ¡kovė praÅ¡o areÅ¡tuoti, neveikia, finansinės atskaitomybės duomenų Juridinių asmenų registrui neteikia.

Atsakovų nesÄ Å¾iningumÄ pagrindžia ieÅ¡kinyje pateiktos aplinkybės, jog atsakovai, veikdami bankrutavusios įmonės vardu, realiai veikė prieÅ¡ingai jos interesams. Teismask o n s t a t u o j a : Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis.

Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).CPK144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. IÅ¡ Å¡ios teisinės nuostatos darytina iÅ¡vada, kad įstatyme įtvirtintos dvi bÅ«tinos sÄ lygos, leidžiančios taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones: pirma, ieÅ¡kovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimÄ , t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimÄ , kad ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas.

Antra bÅ«tina sÄ lyga taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, jog ieÅ¡kovės pateiktas ieÅ¡kinys yra tikėtinai pagrįstas, tačiau nenustatė egzistuojant grėsmei bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui. Nesutikdama su Å¡ia iÅ¡vada apeliantė nurodo, jog vien didelė ieÅ¡kinio suma laikoma grėsmės bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui prezumpcija, kuriÄ paneigti pareiga tenka atsakovams, o ne ieÅ¡kovei.

Be to, ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytos bylos faktinės aplinkybės, kurias teismas vertino preliminariai pagrįstomis, patvirtina aplinkybę, jog atsakovai yra nesÄ Å¾iningi bei gali sumažinti savo turimÄ turtÄ . Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėti apeliantės argumentai nėra pagrįsti. Kaip atskirajame skunde nurodo pati ieÅ¡kovė, Lietuvos teismų praktika laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atžvilgiu, kai grėsmė ieÅ¡kinio reikalavimų įvykdymui siejama su didele ieÅ¡kinio suma, nėra visiÅ¡kai vienoda.

Tačiau bet kokiu atveju reikia įvertinti tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas kiekvienu atveju sprendžiamas individualiai konkrečioje byloje, atsižvelgiant į tos bylos situacijÄ . Pagal susiformavusiÄ Lietuvos apeliacinio teismo praktikÄ tuo atveju, kai tarp bylos Å¡alių vyksta turtinio pobÅ«džio ginčas, vien didelė ieÅ¡kinio suma sudaro pagrindÄ preziumuoti, kad kilo reali grėsmė bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1626/2013; 2014 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1235/2014; kt.).

Tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti. Teismas kiekvienu atveju turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgti į konkretaus atsakovo finansines galimybes ir nustatyti, ar tokio atsakovo atžvilgiu ieškinio reikalavimo suma laikytina didele.Nagrinėjamu atveju ieškovė, nei su ieškiniu, nei su atskiruoju skundu nepateikė teismui jokių duomenų, pagrindžiančių aplinkybę, kad ieškinio suma atsakovams iš tiesų laikytina didele. Teismas tokios informacijos taip pat neturi, todėl aukščiau nurodytos prezumpcijos, kad ieškinio suma atsakovams laikytina didele, taikyti negali.

Aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat laikomasi nuomonės, jog net ir įrodžius didelę ieÅ¡kinio sumÄ atsakovui, vien Å¡i aplinkybė negali bÅ«ti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinÄ sias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių, o tik padeda iÅ¡saugoti atsakovo turtÄ iki ginčo iÅ¡sprendimo iÅ¡ esmės; vien didelė ieÅ¡kinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ .

Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ , pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimÄ turtÄ ar kitaip jį apsunkinti ir panaÅ¡Å«s atvejai (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje 2-28-407/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016;

Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1084-464/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016 ir kt.). Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė taip pat tinkamai nepagrindė ir aplinkybės, jog atsakovai yra nesÄ Å¾iningi, pavyzdžiui, ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimÄ turtÄ ar kitaip jį apsunkinti. Aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas, preliminariai įvertinęs ieÅ¡kinio pagrįstumÄ , nenustatė akivaizdžių jo nepagrįstumo įrodymų, nereiÅ¡kia, kad teismas ieÅ¡kovės nurodytus atsakovų veiksmus (fizinių ir juridinių asmenų skolų bendrovei pripažinimÄ beviltiÅ¡komis) jau įvertino kaip nesÄ Å¾iningus, kadangi preliminarus pagrįstumas yra tik formalus ieÅ¡kinio turinio bei prie jo pridėtų įrodymų patikrinimas ir nesaisto teismo, sprendžiančio dėl bylos esmės. Kitų duomenų byloje taip pat nėra.

Pažymėtina, jog ieÅ¡kovei surinkus įrodymus apie minėtÄ atsakovės nesÄ Å¾iningumÄ , jai nėra užkirstas kelias pakartotinai kreiptis į teismÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių, kurios bÅ«tų pagrindu skundžiamÄ nutartį panaikinti, apeliantė nenurodė ir teismas nenustatė. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 320, 338 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjas                          Kazys KailiÅ«nas