A-662-3035-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A662-3035/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00103-2012-2

Procesinio sprendimo kategorija 16.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gruodžio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Virginijos Volskienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant pareiškėjai R. V.,

atsakovų atstovėms Rimai Sakovič ir advokatei Eglei Jagelienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. V. ir atsakovo Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. V. skundą atsakovams Valstybinei augalininkystės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, dėl įsakymo panaikinimo ir neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja R. V. skundu kreipėsi į teismą, kuriame prašė: 1) panaikinti Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba, atsakovas) direktoriaus 2011 m. gruodžio 7 d. įsakymą (toliau – ir Įsakymas), kuriuo pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas; 2) priteisti pareiškėjai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–8, 127–136, t. I). Taip prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja paaiškino, kad Lietuvos augalų apsaugos asociacijos direktorė A. B. 2011 m. spalio 28 d. pakvietė pareiškėją dalyvauti Kauno teritorinėje muitinėje kaip šios srities specialistę, nes buvo įvežta į Lietuvos teritoriją cheminė medžiaga, kuri deklaruota kaip „Glyphosate 360 g/l“, t. y. augalų apsaugos produktas. Nurodė, kad dirbdama Tarnybos Augalų apsaugos produktų kontrolės skyriaus specialiste pareiškėja ne kartą teikė metodinę pagalbą dėl augalų apsaugos produktų ir yra dalyvavusi mėginių paėmimo procedūrose. A. B. prašymas, pasak pareiškėjos, nedelsiant atvykti į Kauno teritorinės muitinės skyrių buvo pakankamas pagrindas pareiškėjai tikėtis, kad apie tai yra informuota Tarnyba. Pareiškėja jau nuvyksi asmeniškai telefonu informavo Tarnybos Augalų apsaugos produktų kontrolės vyriausiąją specialistę J. G. ir vyresniąją specialistę A. P. apie skubų iškvietimą į Kauno teritorinę muitinę.

Pareiškėja akcentavo, jog Tarnybos Augalų apsaugos produktų kontrolės skyriaus vedėjas A. S., būdamas tiesioginis pareiškėjos vadovas, siūlydamas imtis drausminių priemonių dėl R. V. veiksmų, nesigilino į susidariusią situaciją, jau metai kaip vykdydamas tarnybinį persekiojimą siekia pareiškėją atleisti iš užimamų pareigų. Atkreipė dėmesį, kad 2011 m. spalio 28 d. vedėjas atostogavo, tinkamai neįvertino susidariusios situacijos, vadovavosi asmeninėmis prielaidomis, neįvertino, kad pareiškėjos veiksmai negali būti vertinami kaip tarnybinis nusižengimas.

Tarnybos direktorius griežtą papeikimą skyrė savo nuožiūra, neatsižvelgdamas į tarnybinio patikrinimo išvadoje pateiktą Komisijos nutarimą – skirti papeikimą, vadovavosi išvadoje pateiktomis tomis pačiomis teisės normomis, pagal kurias Komisija nutarė skirti papeikimą. Skiriant griežtesnę bausmę nei pateiktoje išvadoje, nebuvo pateikta papildomų įstatymų pažeidimų punktų, kurie leistų sugriežtinti bausmę. Pareiškėjos nuomone, jos veikoje nenustatyti visi būtini tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, nenurodyta, kokia kaltės forma.

Surašant 2011 m. lapkričio 14 d. pranešimą apie tarnybinį nusižengimą, pareiškėja nebuvo tinkamai informuota, kokio pobūdžio pažeidimus padarė ir kokias įstatymo nuostatas pažeidė. 2011 m. lapkričio 14 d. tarnybiniu pranešimu pareiškėjai buvo sudaryta prielaida gynybai tik dėl Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 4 punkto nuostatų ir dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymo Nr. 3D-555 „Dėl Augalų apsaugos produktų kontrolės taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Augalų apsaugos produktų kontrolės taisyklės) 4.5, 9 punktų reikalavimų, o drausminė nuobauda skirta už tai, kad 2011 m. spalio 28 d.

R. V., neturėdama savo tiesioginio vadovo pavedimo, dalyvavo muitinėje vykusioje pavyzdžių paėmimo procedūroje, pažeisdama Tarnybos darbo reglamento, patvirtinto tarnybos direktoriaus 2001 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. AI-249, (toliau – ir Darbo reglamentas) 49 punkto reikalavimus, taip pat Augalų apsaugos produktų kontrolės taisyklių 4.5 punkto reikalavimus. Teigė, jog ji apkaltinta neįvykdžiusi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir Valstybės tarnybos įstatymas, VTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktuose nustatytų valstybes tarnautojo pareigų.

Pranešime dėl tarnybinio nusižengimo pareiškėja turėjo būti informuota apie įtarimus, sudarytos sąlygos dėl visų įtarimų pasiaiškinti, ko nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta.

Pareiškėjos teigimu, ji nepiktnaudžiavo suteikta teise vykdyti augalų apsaugos įvežimo kontrolę, nepriėmė jokių sprendimų, dėl kurių turėtų būti išduotas pavedimas ir pagal savo kompetenciją nesiekė kitų tikslų, negu teisės aktais nustatyta. Nurodė, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje nepakanka tik formaliai įvardinti įstatymo ir (ar) poįstatyminių aktų normas, kuriose nustatytos tam tikros valstybės tarnautojo elgesio taisyklės, ir konstatuoti, kad juos padarė konkretus valstybės tarnautojas. Pareiškėja akcentavo, kad skundžiamame Įsakyme bei tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje nėra konkretizuota pareiškėjos veika, t. y. neįvardinta, kokiais konkrečiais veiksmais (ar neveikimu) buvo pažeistos VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktų nuostatos. Tyrimo išvada surašyta klaidingai ir nepagrįstai nurodoma, kad R. V. apie tarnybinį nusižengimą buvo pranešta dar iki nusižengimo padarymo, t. y. 2011 m. rugsėjo 14 d., kai pareiškėja į Kauno teritorinę muitinę vyko 2011 m. spalio 28 d. Teigė, jog jai nebuvo pranešta tarnybinės nuobaudos nagrinėjimo data, todėl ji negalėjo susipažinti su surinkta medžiaga, paprašyti, dalyvauti tikrinant su tarnybiniu nusižengimu susijusius faktinius duomenis, pareikšti nušalinimą. Paaiškinime dėl galimo tarnybinio nusižengimo buvo nurodžiusi, kad tiesioginis vadovas ją persekioja, siekdamas atleisti iš darbo, todėl jis, dalyvaudamas svarstant tarnybinės nuobaudos skyrimą, galėjo paveikti Komisiją dėl tarnybines nuobaudos skyrimo, o R. V. nebuvo suteikta teisė apsiginti. Pareiškėjos tvirtinimu, VTĮ principai ir Tarnybos Darbo reglamento 49 punkto reikalavimai nebuvo pažeisti.

Pareiškėja tikino, jog nepažeidė Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2011 m. sausio 24 d. įsakymo Nr. A1-14 „Dėl vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 16 punkto reikalavimų, nes, vadovaujantis Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemes ūkio ministerijos direktoriaus 2011 m. spalio 24 d. Nr. AI-17 įsakymu „Dėl augalų apsaugos produktų kontrolės skyriaus pareigūnų aptarnaujamų ir kontroliuojamų savivaldybių zonų nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas dėl zonų nustatymo), jos aptarnaujama zona yra Kauno rajono, Kauno miesto, Prienų rajono, Birštono savivaldybė, Kazlų Rūdos savivaldybė. Pagal Augalų apsaugos produkto kontrolės skyriaus specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemes ūkio ministerijos direktoriaus 2010 m. sausio 1 d. įsakymu Nr. IT-3, (toliau – ir Pareigybės aprašymas) šias pareigas einantis valstybes tarnautojas vykdo 7.1 ir 7.12 punktuose numatytas funkcijas. Pareiškėja akcentavo, kad ji žymiai daugiau laiko darbines funkcijas atlieka nurodytose kontroliuojamose zonose, o konkrečioje darbo vietoje (Donelaičio g. 33, Kaunas) priimami tik interesantai, tvarkoma dokumentacija. Atkreipė dėmesį, kad šios srities specialistai atlieka galimą pažeidimų kontrolę, tikrina informaciją apie galimus pažeidimus, todėl pasišalinimas iš kabineto negali būti traktuojamas kaip pasišalinimas iš darbo vietos, pažeidžiant darbo drausmę. Atsakovas, pareiškėjos manymu, nenustatė visų tarnybinio nusižengimo elementų ir nenustatė pažeidimo padarymo fakto, neteisingai nusprendė, kad buvo padarytas tarnybinis nusižengimas (nebuvo nustatytos pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, pareiškėjo kaltė). Visi šie pažeidimai tarnybinę nuobaudą daro neteisėtą. Pareiškėjos įsitikinimu, paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas – neatitinka nuobaudos skyrimo kriterijų.

Pareiškėja dėl atsakovo neteisėtų veiksmų – neteisėto apkaltinimo, sugriautos valstybės tarnautojos reputacijos, sutrikdytos sveikatos – patyrė kolegų pažeminimą, bejėgiškumą, neviltį, apmaudą, kad negali rasti teisybės, baimę, kad gali būti atleista iš darbo, emocinį susijaudinimą, nepatogumus tolimesniame asmeniniame gyvenime. Nurodė, jog patyrė 20 000 Lt neturtinę žalą. R. V., aukščiausios kvalifikacijos specialistei, mokslo daktarei augalininkystės srityje, dėl neteisėtai priimtų tarnybos vadovų veiksmų yra apribota teisė ne tik į karjerą valstybės tarnyboje, bet ir teisė dirbti. Pareiškėja išlaiko prieš dvejus metus mirusio brolio vaikus, slaugo sunkiai sergantį savo tėvą. Skunde nurodė, jog ji yra priversta nuolat aiškintis, gintis nuo nepadarytų pažeidimų, nors tarnyboje dirba daugiau nei dešimt metų, už iniciatyvumą ir profesionalumą buvo apdovanota padėkos raštais, teigiamai vertinama kasmetinio vertinimo išvadose. Paaiškino, jog dėl jos nuolatinio tarnybinio persekiojimo siekiant atleisti iš darbo sunku priimti reikalingus sprendimus, nes bijo suklysti ir bet koks tarnybinių pareigų vykdymas gali būti vertinamas kaip tarnybinis pažeidimas. Atsakovo neteisėti veiksmai ir nuolatinės nuobaudos, kurios tęsiasi nuo 2011 metų rugsėjo mėnesio, neigiamai paveikė pareiškėjos asmeninį gyvenimą. Pareiškėja nurodė, jog nuo nuolatinės įtampos pašlijo sveikata, atsirado nerimas, nepasitikėjimas savimi, nemiga, ne vieną kartą ji kreipėsi į medikus.

Atsakovas Valstybinės augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateiktame atsiliepime (b. l. 2–8, t. II) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Nurodė, jog tarnybinis tyrimas dėl R. V. galimo tarnybinio nusižengimo padarymo buvo atliekamas vadovaujantis VTĮ bei Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977, (toliau – ir Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklės) nustatyta tvarka ir terminais. Tarnybinis tyrimas pradėtas Tarnybos direktoriaus sprendimu, gavus oficialią informaciją apie R. V. tarnybinį nusižengimą. R. V. 2011 m. rugsėjo 14 d. įteiktas pranešimas apie tarnybinį nusižengimą, kuriuo ji pasirašytinai buvo informuota apie pradėtą tarnybinį patikrinimą ir kuriame buvo prašoma pateikti paaiškinimą. Atsakovas aiškino, jog tiriant tarnybinį nusižengimą buvo išnagrinėtas R. V. paaiškinimas, taip pat siekiant objektyviai ištirti visas tarnybinio nusižengimo tyrimui reikšmingas aplinkybes buvo atsižvelgta į R. V. pateiktą 2011 m. lapkričio 16 d. prašymą „Dėl liudytojų apklausos“ bei buvo apklausti prašyme nurodyti asmenys. Ištyrusi tarnybinį nusižengimą, Komisija raštu pateikė tarnybos direktoriui motyvuotą išvadą apie tyrimo rezultatus. Baigus tarnybinio nusižengimo tyrimą R. V. pasirašytinai supažindinta su Komisijos motyvuota išvada apie tyrimo rezultatus ir supažindinta su tarnybos direktoriaus įsakymu „Dėl nuobaudos paskyrimo”. Atsiliepime neigiama, kad, dalyvaudamas Komisijos veikloje, skyriaus vedėjas A. S. galėjo paveikti Komisiją dėl nuobaudos skyrimo. Paaiškino, kad galutinį sprendimą dėl konkrečios tarnybinės nuobaudos skyrimo priima valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, t. y. Tarnybos direktorius. Šiuo atveju skyriaus vedėjas A. S. buvo vienas iš keturių Komisijos narių ir buvo įtrauktas į Komisijos galimo tarnybinio nusižengimo tyrimui atlikti sudėtį. Atsakovas nurodė, kad nors materialinė žala R. V. veiksmais nepadaryta, tačiau faktas, jog kontrolės funkcijas vykdantis tarnautojas nesilaiko teisės aktų reikalavimų, kenkia tarnybos, kaip valstybinės įstaigos, autoritetui, t. y. pareiškėjos veiksmais Tarnybai padaryta nematerialinė žala. Nesutiko, kad skyriaus, kuriame dirba pareiškėja, vadovai ją persekiojo. Tiek pareiškėjos tiesioginis vadovas, tiek tarnybos direktorius pareiškėjos veiklą vertina objektyviai, skatindami už nepriekaištingą tarnybinių pareigų atlikimą bei traukdami pareiškėją tarnybinėn atsakomybėn už nusižengimus.

Atsakovo, teigimu, pareiškėjos paaiškinimas, jog ji, savavališkai dalyvaudama pavyzdžių paėmimo procedūroje, vadovavosi tarnybinio bendradarbiavimo nuostatomis, yra nepagrįstas. Nurodė, kad 2011 m. vasario 23 d. pasirašyta Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas) ir Tarnybos bendradarbiavimo sutartis (toliau – ir Bendradarbiavimo sutartis). Atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamu atveju Tarnyboje nebuvo gauta Muitinės departamento oficialaus prašymo dėl tarnybinės pagalbos suteikimo bei Tarnybos specialisto dalyvavimo muitinės pareigūnų atliekamoje mėginių paėmimo procedūroje. Nurodė, kad bendradarbiavimas turi buti vykdomas nepažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių tarnybos funkcijas ir veiklą, reikalavimų. Nurodė Tarnybos Darbo reglamento 49 punktą ir Tarnybos vidaus tvarkos taisyklių 16 punktą. Atkreipė dėmesį, kad, atsižvelgiant į skyriaus darbo pobūdį bei tarnybinių funkcijų atlikimo teritoriją, Tarnybos direktoriaus 2011 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. Al-106 yra patvirtintas tarnybos mobiliuosius telefonus naudojančių darbuotojų sąrašas ir lėšų, skiriamų tarnybinio mobiliojo ryšio sąskaitoms apmokėti, limitai. Tokiu būdu Tarnybos Augalų apsaugos produktų kontrolės skyriaus darbuotojams suteiktos visos galimybes skubiai susisiekti su savo tiesioginiu vadovu – skyriaus vedėju, o jam nesant – su vedėjo pavaduotoju ir/ar tarnybos vadovybe. Teigė, jog neaiškios priežastys, dėl kurių R. V. telefonu neinformavo apie išvykimą nei savo tiesioginės vadovybės, nei Tarnybos vadovybės. Tvirtino, kad šiais veiksmais pasireiškė R. V. aplaidumas, nes pastaroji turėjo visas galimybes pasielgti pagal teisės aktų reikalavimus, tačiau to nepadarė. Nesutiko, kad buvo būtina stebėti procedūrą muitinėje. Teigė, jog procedūros stebėjimas, neturint teisės dalyvauti procedūroje bei prireikus atlikti tam tikrus veiksmus, yra netikslingas ir neturintis prasmės. Pareiškėjos teiginys, kad ji vykdė tarnybinį bendradarbiavimą, remiantis teisės reikalavimais, yra atmestinas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. birželio 11 d. sprendimu pareiškėjos R. V. skundą tenkino iš dalies: panaikino Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2011 m. gruodžio 7 d. įsakymą Nr. 1T-911, kuriuo pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, kitą skundo reikalavimų dalį atmetė. Priteisė pareiškėjai iš Tarnybos 500 Lt bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Teismas nurodė VAĮ 8 straipsnio 1 dalį ir rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 22 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A556-27/2010 ir kt. Pažymėjo, kad Komisijos 2011 m. gruodžio 5 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, kad R. V. savo veiksmais, t. y. neturėdama savo tiesioginio vadovo pavedimo, darbo metu savavališkai pasišalino iš savo darbo vietos, neinformavusi savo tiesioginio vadovo dalyvavo muitinės procedūroje, pažeidė VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktų, Tarnybos Darbo reglamento 49 punkto, Augalų apsaugos produktų kontrolės taisyklių 4.5 punkto ir Tarnybos vidaus tvarkos taisyklių 16 punkto nuostatas. Pažymėjo, kad Kauno teritorinė muitinė 2011 m. lapkričio 24 d. rašte paaiškino, jog, remiantis Bendradarbiavimo sutarties nuostatomis, 2011 m. spalio 28 d. muitinėje vykdomą mėginio ėmimo procedūrą stebėjo pakviesti asmenys – Lietuvos augalų apsaugos asociacijos direktorė A. B., „Ekskomisarų biuro“ vadovas R. P., glifosatinių produktų prekių ženklų atstovas K. M. ir Tarnybos darbuotoja R. V.. Lietuvos augalų apsaugos asociacijos 2011 m. lapkričio 25 d. rašte nurodoma, kad 2011 m. spalio 28 d. Kauno teritorinėje muitinėje vykdant muitinės procedūrą, kurios metu buvo imami glifosfato mėginiai, nuspręsta pakviesti dalyvauti R. V., kuri būtų galėjusi pakonsultuoti įvykus nenumatytoms aplinkybėms.

Įvertinęs Bendradarbiavimo sutarties 1.5 punkto, Įsakymo dėl zonų nustatymo 15 punkto ir Pareigybės aprašymo 7.1 punkto nuostatas, teismas padarė išvadą, kad R. V. 2011 m. spalio 28 d. dalyvaudama Kauno teritorinėje muitinėje atliekamoje muitinės procedūroje, kurios metu buvo imami augalų apsaugos produkto (herbicido Glifosatas SL 360) mėginiai, atliko savo tiesiogines tarnybines funkcijas, veikė savo kompetencijos ribose ir tai privalėjo daryti be atskiro tarnybinio pavedimo. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad Komisijos 2011 m. gruodžio 5 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje nepagrįstai konstatuota, kad pareiškėja savo veiksmais pažeidė Tarnybos Darbo reglamento 49 punkto ir Augalų apsaugos produktų kontrolės taisyklių 4.5 punkto nuostatas. Teismas nurodė VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 6 punktą, Tarnybos vidaus tvarkos taisyklių 16 punktą. Teismas pažymėjo, kad turi būti vertinama ir subjektyvieji pažeidimo sudėties elementai – asmens kaltės forma, motyvai, taip pat vertintinos kilusios neigiamos pasekmės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1471/2012 ir kt.).

Teismas aptarė teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų pateiktus paaiškinimus. Pastebėjo, kad, kaip minėta, R. V. tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo inicijuotas Tarnybos Augalų apsaugos produktų kontrolės skyriaus vedėjo A. S. 2011 m. lapkričio 7 d. tarnybiniu pranešimu, t. y. praėjus daugiau kaip savaitei po Kauno teritorinėje muitinėje vykdytos muitinės procedūros. Teismo posėdžio metu liudytojai A. B., R. P. ir R. T. patvirtino, kad Kauno teritorinėje muitinėje 2011 m. lapkričio 28 d. vykusi muitinės procedūra, kurioje buvo paimti mėginiai, truko apie 2 valandas. Byloje nebuvo ginčo dėl tų R. V. nurodytų aplinkybių, kad pareiškėja apie tai, jog ji yra muitinėje, informavo Augalų apsaugos produktų kontrolės vyr. specialistę J. G. ir vyresn. specialistę A. P.. Teismas, vertindamas nurodytas aplinkybes, darė išvadą, kad R. V. kaltė gali būti įvertinta tik kaip nedidelio laipsnio nepakankamas rūpestingumas, nes pareiškėja 2011 m. lapkričio 28 d. dalyvaudama muitinės procedūroje, kuri truko neilgai, vykdė tiesiogines savo tarnybines funkcijas ir apie tai informavo savo skyriaus darbuotojus. Tarnybinio patikrinimo išvadoje duomenų, kad dėl pareiškėjos dalyvavimo muitinės procedūroje būtų kilusios kokios nors neigiamos pasekmės Tarnybai, apskritai nėra, todėl teismas laikė, kad jų ir nebuvo. Teismo vertinimu, pareiškėjos nusižengimas buvo išimtinai formalaus pobūdžio, nesukėlęs neigiamų pasekmių Tarnybai, o atsižvelgiant į nedidelį nusižengusio asmens kaltės laipsnį, pripažintinas mažareikšmiu, t. y. tokio pobūdžio, už kurį tarnybinės nuobaudos paskyrimas yra neproporcingas. Išnagrinėjęs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, teismas sprendė, kad skundžiamas Tarnybos direktoriaus Įsakymas nelaikytinas pagrįstu ir teisėtu pagal VAĮ 8 straipsnio 1 dalį, todėl naikintinas.

Dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą teismas nurodė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalį ir pripažino, kad dėl neteisėto Tarnybos direktoriaus Įsakymo priėmimo pareiškėja patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus. Tačiau teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog Tarnybos veiksmai sąlygojo tokio masto ir intensyvumo nepatogumus bei neigiamus išgyvenimus, kurie galėtų būti laikomi CK 6.250 straipsnio prasme esmine ir kompensuotina neturtine žala. Teismui konstatavus, kad Tarnybos direktoriaus Įsakymas, kuriuo R. V. paskirta tarnybinė nuobauda, naikintinas kaip nepagrįstas ir neteisėtas, pareiškėjos nurodytos neigiamos minėto Tarnybos sprendimo priėmimo pasekmės (emocinė įtampa, garbės ir orumo, dalykinės reputacijos, autoriteto pakenkimas, galimybės daryti karjerą ribojimas) yra visiškai pašalinamos, nurodytos neturtinės vertybės visiškai apginamos. Be to, byloje esantys įrodymai liudijo, kad iki nagrinėjamos tarnybinės nuobaudos paskyrimo R. V. buvo nedarbinga 107 dienas, todėl pareiškėjos teiginys, kad tarp tarnybinės nuobaudos paskyrimo ir jos sveikatos pablogėjimo yra tiesioginis priežastinis ryšys, yra nepagrįstas. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju teismo pripažinimas, jog R. V. buvo nubausta nepagrįstai, yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl pareiškėjos reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo buvo atmestas.

III. Atsakovas Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pateikė apeliacinį skundą (b. l. 134-141, t. II), kuriuo prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 20112 m. birželio 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti. Taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad sutinka su ta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjos reikalavimą priteisti iš atsakovo 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kuriais vadovaujantis buvo atsisakyta tenkinti šį pareiškėjos reikalavimą, taip pat nesutinka su visa likusia sprendimo dalimi, mano, kad sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas netinkamai aiškinant ir taikant materialinės teisės normas, netinkamai įvertinant byloje esančius įrodymus bei nustatant faktines aplinkybes.

Dėl argumento, kad R. V., 2011 m. spalio 28 d. dalyvaudama Kauno teritorinėje muitinėje atliekamoje muitinės procedūroje, atliko savo tiesiogines tarnybines funkcijas nurodo Bendradarbiavimo sutarties 1.5 punktą, pagal kurį Tarnyba, be kita ko, įsipareigoja gavus informaciją iš Muitinės departamento arba teritorinės muitinės arba susiderinus iš anksto atvykti ir patikrinti Tarnybos kompetencijai priskirtus importuojamus, eksportuojamus, saugojamus laikinojo saugojimo vietose (importo ir eksporto terminaluose) ar muitinės sandėliuose krovinius.

Nustatyta, kad R. V., nesuderinusi su Tarnybos vadovais ir skyriaus veiklą administruojančiais specialistais, Lietuvos augalų apsaugos asociacijos (toliau – ir Asociacija) direktorės A. B. žodiniu nurodymu 2011 m. spalio 28 d. dalyvavo augalų apsaugos produktų pavyzdžių ėmimo procedūroje Kauno teritorinėje muitinėje. Pažymi, kad, skirtingai nei su Muitinės departamentu, su Asociacija Tarnyba jokios bendradarbiavimo sutarties nėra pasirašiusi, todėl Asociacijos direktorės A. B. žodinis nurodymas pareiškėjai ne tik nebuvo privalomas, tačiau ir negalėjo būti vykdomas.

Šiuo atveju ne tik nebuvo gauta jokių Muitinės departamento ar teritorinės muitinės prašymų, nurodymų ar pranešimų, tačiau pareiškėja tokios aplinkybės apskritai ir netikrino, nors tą padaryti privalėjo. Teigia, jog sulaikytų medžiagų ištyrimas ir pavyzdžių paėmimas nebuvo itin skubus atvejis, o buvo planinė operacija, todėl visos apžiūroje dalyvavusios šalys ne tik turėjo galimybę, bet ir privalėjo pasirengti numatytoms procedūroms tinkamai. Nurodo Įsakymo dėl zonų nustatymo 15 punktą ir teigia, kad atitinkamų savivaldybių zona yra aptarnaujama ir kontroliuojama ne vienos pareiškėjos, bet ir kitos specialistės – A.

P.. Vadinasi, R. V., nepranešusi savo tiesioginiam vadovui nei apie A. B. žodinį kreipimąsi, nei apie savo išvykimą į minėtą objektą, ne tik pažeidė jai taikytinus teisės aktus, bet ir suvaržė skyriaus vedėjo teisę savo nuožiūra parinkti prašomą pagalbą galintį suteikti specialistą. Nurodo Pareigybės aprašymo 7.1 punktą ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, jog pareiškėja, 2011 m. spalio 28 d. dalyvaudama Kauno teritorinėje muitinėje atliekamoje muitinės procedūroje, atliko savo tiesiogines tarnybines funkcijas, veikė savo kompetencijos ribose ir tai privalėjo daryti be atskiro tarnybinio pavedimo.

Pažymi, kad pareiškėja pažeidė tarnybos Darbo reglamento 49 punktą, Tarnybos Vidaus tvarkos taisyklių 16 punktą, kadangi pareiškėja apie savo buvimą muitinėje informavo ne tą subjektą ir telefonu Tarnybos specialistę apie savo išvykimą informavo tik nuvykusi ten. Taip pat pareiškėja pažeidė Pareigybės aprašymo 8 punktą ir Augalų apsaugos produktų kontrolės taisyklių 4.5 punktą.

Dėl pareiškėjos padaryto tarnybinio nusižengimo tariamo mažareikšmiškumo ir neigiamų padarinių Tarnybai nurodo, jog pareiškėja, dalyvaudama muitinės procedūrose, nevykdė savo tiesioginių funkcijų. Tai, kad pareiškėja ginasi argumentu, jog Tarnybos vardu nepasirašinėjo jokių dokumentų ir Tarnybos pavadinimas juose nebuvo minimas, tik patvirtina aplinkybę, jog pareiškėja suvokia neturėjusi reikiamų įgalinimų 2011 m. spalio 28 d. vykti į Kauno teritorinę muitinę, tokiu atveju jos pasišalinimas iš tarnybos, siekiant atlikti veiksmus, nesusijusius su tiesioginių funkcijų vykdymu, laikytinas neteisėtu. Šioje byloje pareiškėja, nors savo veiksmais tiesioginės materialinės žalos Tarnybai ir nepadarė, vis dėlto atliko teisei priešingus veiksmus, dėl ko turėtų būti traukiama tarnybinėn atsakomybėn. Be to, nors tiesioginė materialinė žala Tarnybai nebuvo padaryta, vis dėlto dėl pareiškėjos veiksmų neigiamos pasekmės kilo: buvo pažeista skyriaus darbuotojų pavaldumo sistema, diskredituotas skyriaus ir Tarnybos vardas, tretiesiems asmenims sudarytas įspūdis, kad kviestis Tarnybos specialistus galima bet kaip ir bet kada, nesilaikant teisės aktų ir tarpusavio dokumentų nustatytos tvarkos. Pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad R. V. 2011 m. spalio 11d. įsakymu Nr. 1T-816 jau buvo paskirta tarnybinė nuobauda (papeikimas) už padarytą tarnybinį nusižengimą, vadinasi, ši aplinkybė laikytina atsakomybę sunkinančia, todėl skiriant tarnybinę nuobaudą už šioje byloje analizuojamą pareiškėjos tarnybinį nusižengimą pagrįstai buvo paskirta griežtesnė nuobauda – griežtas papeikimas. Įsakymu pareiškėjai skiriant tarnybinę nuobaudą buvo laikytasi Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių, taip pat Valstybės tarnybos įstatymo nuostatų, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo Įsakymas panaikintas, yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Pareiškėja R. V. taip pat pateikė apeliacinį skundą (b. l. 146-152, t. II), kuriuo prašo palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria panaikintas Įsakymas, taip pat pripažinti, kad teismas, vertindamas aplinkybes, jog R. V. kaltė gali būti įvertinta tik kaip nedidelio laipsnio nepakankamas nerūpestingumas, padarė klaidingą išvadą, jog pareiškėjos nusižengimas buvo išimtinai formalaus pobūdžio, nes pareiškėjos kaltė dėl aplaidumo neįrodyta, priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, 20 000 Lt neturinės žalos ir 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas formaliai nustatė pareiškėjos kaltę kaip nedidelio laipsnio nepakankamą rūpestingumą. Teigia, kad 2011 m. lapkričio 7 d. tarnybinis pranešimas yra neteisėtas, nes tarnybinį pranešimą, kaip vedėjo pavaduotojas, tuo metu laikinai ėjęs vedėjo pareigas, turėjo rašyti D. B.. Tarnybos pavaduotojos L. T. 2011 m. lapkričio 7 d. pranešime apie tarnybinį nusižengimą nenurodyta, kokiais konkrečiais veiksmais pasireiškė pareiškėjos aplaidumas ir netinkamas pareigų vykdymas. Pažymi, kad pareiškėjai nebuvo suteikta galimybė pasisakyti dėl VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktuose nustatytų valstybės tarnautojo pareigų nevykdymo, todėl tarnybinė nuobauda skirta neteisėtai ir iš esmės naikintina. Pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą išvadą, kad pareiškėjos nusižengimas buvo išimtinai formalaus pobūdžio, nes jos kaltė dėl aplaidumo neįrodyta.

Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pakartoja tuos pačius argumentus dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriuos buvo nurodžiusi pirmosios instancijos teismui, taip pat teigia, jog sąmoningai buvo vykdomas tarnybinis persekiojimas ir nuobaudos (2011 m. spalio 11 d. paskirtas papeikimas, 2011 m. gruodžio 7 d. paskirtas griežtas papeikimas) buvo skiriamos tendencingai, siekiant atleisti iš darbo. Išdėsto argumentus, susijusius su 2012 m. balandžio 5 d. atliktu pareiškėjos tarnybinės veiklos ir gebėjimų vertinimu.

Teigia, jog pareiškėja Tarnyboje dirba nuo 2001 metų, buvo visiškai sveika ir jokiu nedarbingumo laikotarpių dėl sveikatos sutrikimų nebuvo, tačiau 2011 m. pavasarį pablogėjo jos sveikata dėl nuolatinės įtampos. 2011 m. birželio 1 d. – rugpjūčio 29 d. negalėjo dirbti, nes patyrė infarktą, vos po ligos grįžo į darbą ir 2011 m. rugsėjo 2 d. skyriaus vedėjas A. S. pasiūlė išeiti iš darbo savo noru, o jai nesutikus, tą pačią dieną buvo parašytas tarnybinis pranešimas ir pradėtos taikyti tarnybinės nuobaudos. Byloje esantys įrodymai liudija, kad pareiškėja 2011 m. buvo nedarbinga 107 kalendorines dienas. Pirmosios instancijos teismui „Dėl dokumentų prijungimo prie bylos“ buvo pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad dėl nuolatinės įtampos darbe ir patiriamo streso pareiškėjai nustatyta vidutinio sunkumo depresija. Pateikta Pilėnų sveikatos centro 2012 m. gegužės 31 d pažyma Nr. 152, kurioje patvirtinama, kad ji 2012 m. sausio 3 d. – 2012 m. vasario 15 d. buvo nedarbinga ir gydėsi stacionare 2012 m. vasario 14 d. – 2012 m. vasario 21 d., pateikti psichologo ir psichiatro išvadų medicininiai išrašai. Tačiau pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į pateiktas pažymas ir pripažino, kad R. V. sveikatai žala nepadaryta.

Pareiškėja pažymi, jog neturtinės žalos sąvoka apima platų spektrą pačių įvairiausių išgyvenimų. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje pripažino, jog neturtinė žala apima traumas, nerimą ir neteisybės jausmą, įtampą, bejėgiškumą, nepatogumus (McMichael prieš Jungtinę Karalystę, 1995 m. vasario 24 d., Series A Nr. 307-B). Plačią neturtinės žalos sampratą įtvirtino ir Lietuvos įstatymų leidėjas, kuris neturtinę žalą apibrėžia kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kt., teismo įvertintą pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Išdėsto, jog taikant CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas, administracinių teismų praktikoje, apskaičiuojant neturtinės žalos dydį, be kita ko, atsižvelgiama į asmens, kuris patyrė žalą, amžių ir sveikatos būklę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-1625/2005), neteisėtų veiksmų trukmę ar neteisėti veiksmai yra vienkartiniai ar pasikartojantys (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS8-483/2007), pareiškėjo elgesį ginčo metu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A2-367/2007), pažeidimo įtaką tolesniam nukentėjusio asmens gyvenimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 17 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A442-330/2008) ir kitas reikšmingas aplinkybes. Pabrėžia, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007 yra pažymėjęs, kad ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus.

Nurodo, jog pirmos instancijos teismas, pripažinęs, kad dėl neteisėto Tarnybos direktoriaus Įsakymo priėmimo pareiškėja patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, klaidingai nusprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog Tarnybos veiksmai, sąlygojo tokio masto ir intensyvumo nepatogumus bei neigiamus išgyvenimus, kurie galėtų būti laikomi CK 6.250 straipsnio prasme esmine ir kompensuotina neturtine žala. Tačiau teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus ir neprijungęs prie bylos dokumentų, patvirtinančių R. V. nedarbingumą (40 kalendorinių dienų) ir sveikatos būklę po nuobaudų skyrimo, padarė klaidingą išvadą, kad iki nagrinėjamos tarnybinės nuobaudos paskyrimo R. V. buvo nedarbinga 107 kalendorines dienas. Teigia, kad neigiamos minėto Tarnybos Įsakymo pasekmės nėra pašalintos ir iki šiol kenkia pareiškėjos dalykinei reputacijai, autoritetui, galimybei daryti karjerą bei sudaro nuolatinę įtampą, kuri kenkia jos sveikatai.

Pareiškėja atsiliepimu į Tarnybos apeliacinį skundą (b. l. 174-178, t. II) prašo Tarnybos apeliacinį skundą atmesti ir tenkinti pareiškėjos apeliacinį skundą. Atsiliepime pareiškėja nesutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentais ir išdėsto iš esmės tuos pačius argumentus, kaip ir apeliaciniame skunde.

Atsakovas Tarnyba atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą (b. l. 179-188, t. II) prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti ir tenkinti Tarnybos apeliacinį skundą. Atsiliepime nurodo, kad nesutinka su pareiškėjos išdėstytais argumentais ir faktinių aplinkybių vertinimu. Atsiliepime išdėsto iš esmės tuos pačius argumentus kaip ir savo apeliaciniame skunde.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjos R. V. ir atsakovo Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliaciniai skundai netenkintini.

Nagrinėjamu atveju ginčo dalykas – Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2011-12-07 įsakymas Nr. 1T–911, kuriuo Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Augalų apsaugos produktų kontrolės skyriaus specialistei R. V. už Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktų nuostatų pažeidimą skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, teisėtumas ir pagrįstumas. R. V. taip pat prašo priteisti jai atsakovo neteisėtais veiksmais padarytą neturtinės žalos atlyginimą, kuri vertina 20 000 Lt.

Byloje nustatyta, kad Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Augalų apsaugos produktų kontrolės skyriaus specialistė R. V. 2011 m. spalio 28 d., nesuderinusi su tarnybos vadovais ir skyriaus veiklą koordinuojančiais specialistais, Lietuvos augalų asociacijos direktorės A. B. žodiniu nurodymu dalyvavo augalų apsaugos produktų pavyzdžių paėmimo ekspertizei procedūroje Kauno teritorinėje muitinėje. 2011-12-05 tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 16T–24 konstatuota, kad R. V., neturėdama savo tiesioginio vadovo pavedimo, dalyvavo muitinėje vykusioje pavyzdžių paėmimo procedūroje, pažeisdama Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos darbo reglamento 49 ir Augalų produktų kontrolės taisyklių 4.5 punktų reikalavimus, o darbo metu savavališkai pasišalinusi iš savo darbo vietos ir neinformavusi apie tai savo tiesioginio vadovo, pareiškėja pažeidė Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vidaus darbo tvarkos taisyklių 16 punkto reikalavimus. Taip pat R. V. paklusdama A. B. žodiniams nurodymams nesilaikė Augalų apsaugos produktų kontrolės skyriaus specialisto pareigas einančio valstybės tarnautojo pavaldumo reikalavimų, numatytų Augalų apsaugos produktų kontrolės skyriaus specialisto pareigybės aprašyme. Šiais veiksmais pareiškėja nevykdė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktuose nustatytų valstybės tarnautojo pareigų laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų bei laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų vidaus tvarkos taisyklių.

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (2002 m. balandžio 23 d. įstatymo Nr. IX-855 redakcija) 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojai privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, o 6 punkte – laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių. Pagal Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos darbo reglamento 49 punktą, pavedimai gali būti duodami tarnybos direktoriaus įsakymais, rezoliucijomis, direktoriaus pavaduotojo, tarnybos administracijos padalinių vadovų rezoliucijomis, kitokia rašytine ar žodine forma. Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vidaus darbo tvarkos taisyklių, patvirtintų direktoriaus 2011-01-24 įsakymu Nr. A1–14, 16 punkte įtvirtinta, kad valstybės tarnautojai ir darbuotojai, palikdami tarnybą ar darbo tikslais, turi apie tai informuoti savo tiesioginį vadovą ir nurodyti išvykimo tikslą bei trukmę. Augalų apsaugos produktų kontrolės skyriaus specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto direktoriaus 2010-07-01 įsakymu Nr. 1T–3, 8 punkte nurodyta, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas yra tiesiogiai pavaldus skyriaus vedėjui.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad skiriant tarnybinę nuobaudą, turi būti ne tik konstatuojama tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. dalyvavimas Kauno teritorinėje muitinėje imant mėginius ekspertizei nagrinėjamu atveju ir apie tai neinformavimas tiesioginio vadovo, tačiau turi būti vertinami ir subjektyvieji pažeidimo sudėties elementai – asmens kaltės forma, motyvai, taip pat vertintinos kilusios neigiamos pasekmės. Byloje nėra paneigtas pareiškėjos nurodytas dalyvavimas sulaikytų augalų apsaugos produktų mėginių ekspertizei paėmimo procedūroje, taip pat apie dalyvavimą šioje procedūroje buvo informuotos Augalų apsaugos produktų kontrolės skyriaus vyr. specialistė J. G. (koordinuoja specialistų veiklą) ir vyresn. specialistė A. P.. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja dalyvavo augalų apsaugos produktų mėginių ekspertizei paėmimo procedūroje Kauno teritorinėje muitinėje bei į jos darbo specifiką (regionuose dirbantys specialistai kontrolę vykdo priskirtose savivaldybėse, t. y. R. V. veiklos teritorija apima Kauno miestą, Kauno ir Prienų rajonų, Birštono ir Kazlų Rūdos savivaldybes), pagrindo teigti, jog pareiškėja pasišalino iš darbo vietos nėra. Taigi vertinant anksčiau aptartų aplinkybių visumą, laikytina, kad pareiškėjos kaltė gali būti įvertinta tik kaip nedidelio laipsnio nepakankamas rūpestingumas, pasireiškęs tinkamu tiesioginio vadovo neinformavimu.

Kitas aspektas – dėl ginčijamo tarnybinio nusižengimo kilusios pasekmės, kurių numatymas ir sunkumas galėtų turėti įtakos tarnautojo atsakomybės laipsniui. Tyrimo dėl galimo tarnybinio nusižengimo padarymo 2011 m. gruodžio 5 d. išvadoje duomenų, kad dėl pareiškėjos veiksmų (dalyvavimas sulaikytų augalų apsaugos produktų mėginių ekspertizei paėmimo procedūroje ir tinkamo tiesioginio vadovo neinformavimo) būtų kilusios kokios nors neigiamos pasekmės atsakovui, apskritai nėra, todėl laikytina, kad jų ir nebuvo. Atsakovo argumentai, kad pareiškėjos veiksmais Tarnybai buvo padaryta nematerialinė žala, atmestini kaip nepagrįsti. Darytina išvada, kad pareiškėjos nusižengimas buvo išimtinai formalaus pobūdžio, nesukėlęs neigiamų pasekmių atsakovui, atsižvelgiant į nedidelį nusižengusio asmens kaltės laipsnį, neigiamų pasekmių nebuvimą, todėl vertintinas kaip mažareikšmis, už kurį tarnybinės nuobaudos – griežto papeikimo – paskyrimas yra neproporcingas.

Pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, kad buvo pakenkta jos, kaip valstybės tarnautojos reputacijai ir dėl vykdomo tarnybinio persekiojimo sutriko sveikata. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais dėl neturtinės žalos ir padaryta išvada, kad tarnybinės nuobaudos panaikinimas laikytinas pakankama valstybės tarnautojo reputacijos satisfakcija, ir dėl to neturtinės žalos atlyginimas nepriteistinas.

R. V. ir Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjos ir atsakovo apeliaciniai skundai netenkinami, t. y. sprendimas priimtas ne jų naudai, tai nėra jokio pagrindo priteisti ir bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Peržiūrėjusi bylą ir pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 57 straipsnyje nustatytas taisykles, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tenkinti pareiškėjos ir atsakovo apeliacinius skundus, remiantis jame išdėstytais argumentais, nėra faktinio ir teisinio pagrindo, todėl apeliaciniai skundai atmetami, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 11 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos R. V. ir atsakovo Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinius skundus atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Virginija Volskienė Skirgailė Žalimienė