2025-04-16 Nr. AB-6580-3-61-3-00530-2025-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-457-822/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00530-2025-0

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. balandžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, B. M. ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Melasa Rail“ atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Melasa Rail“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Melasa Rail“ (toliau – ir pareiškėjas) 2025 m. vasario 6 d. kreipėsi į teismą su prašymu: 1) atnaujinti 2023 m. lapkričio 6 d. skundo, kuriuo prašė panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023 m. spalio 4 d. nutarimą Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ 32575, skirti pareiškėjui 400 Eur baudą, padavimo terminą, 2) priimti 2023 m. lapkričio 6 d. skundą nagrinėti.

Pareiškėjas prašyme teigė, kad 2023 m. spalio 4 d. jam buvo skirta 400 Eur bauda ir 2023 m. lapkričio 6 d. advokato padėjėjas G. B. pateikė skundą, kurį teismas atsisakė priimti 2023 m. lapkričio 16 d. Apie atsisakymą pareiškėjas sužinojo tik 2025 m. vasario 6 d.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. vasario 14 d. nutartimi pareiškėjo prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti atmetė ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad iš pareiškėjo elektroninio laiško turinio, reiškiamų skundo reikalavimų ir pridėtų rašytinių įrodymų, spręstina, jog pareiškėjas nesutinka su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023 m. spalio 4 d. nutarimu Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ 32575, kuriuo skirta pareiškėjui 400 Eur bauda. Minėtą nutarimą 2023 m. lapkričio 6 d. apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui ir teismas 2023 m. lapkričio 16 d. pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Iš pareiškėjo pateiktų dokumentų teismas nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi 2023 m. lapkričio 6 d. į teismą, skundą pateikė ir pasirašė advokato padėjėjas G. B., taip pat pareiškėjo atstovui advokato padėjėjui G. B. siuntė Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. lapkričio 16 d. raštu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 16 d. nutartį susipažinti.

Vertindamas šias pareiškėjo nurodytas aplinkybes, teismas pažymėjo, jog jos negali būti laikomos objektyviomis, nuo pareiškėjo valios nepriklausančiomis aplinkybėmis, sutrukdžiusios nustatytu terminu paduoti skundą, kadangi kaip suinteresuotas asmuo, juridinis asmuo, privalėjo domėtis savo skundo nagrinėjimo procesu, dokumentų siuntimu ir gavimu, tuo labiau, kad pareiškėją atstovaujantis advokato padėjėjas turėjo informuoti pareiškėją apie gautus procesinius dokumentus ir jam juos pateikti. Sprendžiant iš pareiškėjo susirašinėjimo ir užklausimo teismui dėl informacijos pateikimo 2023 m. administracinėje byloje, buvo akivaizdu, kad pareiškėjas žinojo apie pateiktą skundą ir 2023 m. lapkričio 16 d. nutartį dėl skundo atsisakymo, kad buvo nutartis išsiųsta, todėl teismas darė išvadą, kad pareiškėjui buvo žinoma arba turėjo ir galėjo žinoti apie 2023 m. lapkričio 16 d. nutarties išsiuntimą.

Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė, jog terminą skundui paduoti dėl nutarties praleido dėl svarbių priežasčių, o jo nurodytos priežastys, pripažintos subjektyviomis, nesudariusiomis jam objektyvaus pobūdžio kliūčių savalaikiai kreiptis į teismą teisminės gynybos.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde, kurį patikslino, prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 14 d. nutartį, atnaujinti terminą skundui pateikti ir priteisti visas pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas iš Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Pareiškėjas atskirajame skunde atkreipia dėmesį į tai, kad ginčijamas 2023 m. spalio 4 d. nutarimas sukelia nepakeliamas pasekmes, kadangi jį priėmus ir įsiteisėjus tokiam nutarimui, atsiranda sąlygos panaikinti darbuotojų leidimus laikinai gyventi, todėl pareiškėjui, užsiimančiam tarptautinių krovinių pervežimo veikla, šiai dienai esant praktiškai visiems darbuotojams užsienio piliečiams, kuriems išduoti leidimai laikinai gyventi, tokio nutarimo pasekmės būtų praktiškai nepakeliamos ir priverčiančios uždaryti veiklą dėl darbuotojų stygiaus, kuris šiai dienai egzistuoja. Pareiškėjas daro išvadą, kad dėl advokato padėjėjo atstovavimo pareiškėją neturint tam teisės, ir teismui neinformavus pačio pareiškėjo apie priimtas teismo nutartis ir netinkamą atstovavimą, būtų panaikintos darbo vietos, kas akivaizdu, kad prieštarauja bet kokiam teisingumo principo vertinimo aspektui, todėl nagrinėjant termino atnaujinimo klausimą, būtina atsižvelgti ne tik į formaliuosius pagrindus, bet ir sukeliamas pasekmes.

Pareiškėjas pripažįsta, kad terminas dėl nutarimo yra praleistas, tačiau ne dėl nuo pareiškėjo valios priklausančių priežasčių. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. lapkričio 16 d. nutartimi atsisakė priimti skundą nustatęs, kad advokato padėjėjas G. B., neturi teisės būti atstovu teisme, todėl G. B. pateiktas procesinis dokumentas laikytinas pateiktu neįgalioto vesti bylą asmens. Taip pat minėtas teismas tiek nutartį, tiek 2023 m. lapkričio 28 d. lydraštį su įsiteisėjusia 2023 m. lapkričio 16 d. nutartimi siuntė tik advokato padėjėjui G. B. ir pareiškėjo teismas nei registruotu paštu, nei kitu būdu neinformavo ir nepranešė apie priimtas nutartis. Taigi, tik iš priimtų nutarčių paaiškėjo, kad pareiškėjas nebuvo atstovaujamas advokato padėjėjo, nes jis neturėjo teisės jo atstovauti. Pareiškėjas sudarydamas teisinės pagalbos sutartį negalėjo numanyti, kad atstovas neturi teisės jo atstovauti. Šuo atveju, pareiškėjo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas 2025 m. vasario 14 d. nepagrįstai užkirto pareiškėjo teisę į gynybą.

Pareiškėjas nurodo, kad apie 2023 m. lapkričio 16 d. nutartį sužinojo tik 2025 m. vasario 6 d. gavęs iš teismo el. paštu (duomenys neskelbtini) šią nutartį. Teismas žinodamas apie tai, kad pareiškėjas iš esmės nėra atstovaujamas, jam pačiam (pareiškėjui) nutarčių nesiuntė ir jų turinys pareiškėjui nebuvo žinomas iki pat 2025 m. vasario 6 d. Pareiškėjas mano, kad nurodytos ekstraordinarios aplinkybės termino kreiptis į teismą praleidimo aspektu byloje egzistuoja, kadangi siekiant pašalinti aplinkybes sutrukdžiusias tinkamai įgyvendinti teisę skųsti 2023 m. spalio 4 d. nutarimą buvo kuo operatyviau imtasi visų įmanomų veiksmų.

Pareiškėjas pamini, kad termino esminė aplinkybė yra teisinis tikrumas ir skiriamas laikas apskundimo galimybei dėl individualaus sprendimo peržiūrėjimo, todėl nustatyto termino praleidimo, pareiškėjo nuomone, atnaujinimas pirmiausia turi būti vertinamas per piktnaudžiavimo procesu prizmę, t. y. ar tikrai asmuo buvo pakankamai sąžiningas praleidęs terminą, ar veikė pakankamai operatyviai ginant savo teises ir tai, ar asmuo savo veiksmais nesiekė piktnaudžiauti esamu reguliavimu. Šiuo atveju visos nurodytos aplinkybės teismui pateikiamos išsamiai, nenuslepiant jokių aplinkybių, todėl sąžiningumo aspektu, pareiškėjas mano, kad yra sąžiningas ir neturėjo jokio tikslo praleisti termino skundui pateikti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 14 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pripažino, kad pareiškėjas neįrodė, jog terminą skundui paduoti praleido dėl svarbių priežasčių, o jo nurodytos priežastys, pripažintos subjektyviomis, nesudariusiomis jam objektyvaus pobūdžio kliūčių savalaikiai kreiptis į teismą teisminės gynybos.

Pareiškėjas atskirajame skunde neginčija fakto, kad jis praleido terminą skundui paduoti, tačiau laikosi pozicijos, kad terminą praleido dėl svarbių ir ne nuo jo valios bei veiksmų priklausiusių priežasčių.

Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Teisė kreiptis į administracinį teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą sąlygų.

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas. Pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose (ABTĮ 30 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju skundas dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023 m. spalio 4 d. nutarimo, kurį pateikė ir pasirašė advokato padėjėjas G. B., buvo paduotas 2023 m. lapkričio 6 d. ir atsisakytas priimti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 16 d. nutartimi, nustačius, kad advokato padėjėjas neturi teisės būti atstovu teisme, todėl G. B. pateiktas procesinis dokumentas laikytas pateiktu neįgalioto vesti bylą asmens.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad terminą skundui paduoti jis praleido dėl to, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 16 d. nutartis ir 2023 m. lapkričio 28 d. lydraštis buvo siųsti tik advokato padėjėjui G. B. ir pareiškėjo teismas nei registruotu paštu, nei kitu būdu neinformavo, todėl nutarties turinys pareiškėjui nebuvo žinomas iki 2025 m. vasario 6 d.

Įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, todėl praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-25-556/2020, 2020 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-2-968/2020, 2015 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-520/2015; kt.). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikomos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-40-1062/2020).

Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, turi būti vertinama, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-27-602/2020). Sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai siejami su reikalavimu aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-689-438/2019). Vadinasi, pareiškėjas, siekdamas efektyviai ginti savo teises ir teisėtus interesus, turi domėtis jam teisines pasekmes sukeliančiais sprendimais bei operatyviai ginčyti su jo teisių galimu pažeidimu susijusius valstybės institucijų veiksmus ar sprendimus.

Teisėjų kolegija nustatė, kad su 2023 m. lapkričio 16 d. lydraščiu pareiškėjo atstovui advokato padėjėjui G. B. per EPP buvo išsiųsta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 16 d. nutartis, kuriai įsiteisėjus, taip pat ji buvo siunčiama ir su 2023 m. lapkričio 28 d. lydraščiu. Pareiškėjas atskirajame skunde tvirtina, kad nebuvo informuotas apie tai, kad jo skundą buvo atsisakyta priimti. Pažymėtina, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, juridiniam asmeniui keliami aukštesni standartai, t. y. didesni profesionalumo, atidumo, rūpestingumo reikalavimai, todėl, siekdamas ginti savo teises, juridinis asmuo turi būti aktyviu proceso dalyviu ir suvokti procesinių terminų svarbą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-273-822/2023 ir kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog pareiškėjui teisinę pagalbą teikiantis ir atstovaujantis profesionalus teisininkas yra tiesiogiai su juo susijęs asmuo, o jo atlikti veiksmai, vertinant juos trečiųjų asmenų atžvilgiu, laikytini paties pareiškėjo veiksmais. Atstovo neatidumas ar nerūpestingumas, vertinant jį trečiųjų asmenų atžvilgiu, taip pat laikytinas paties pareiškėjo neatidumu ar nerūpestingumu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-541-629/2020 ir kt.). Pareiškėjo atstovas turėjo būti aktyvus ir neatidėliodamas pasirūpinti dėl kitų būtinų veiksmų, kad skundas teismui būtų paduotas tinkamo atstovo ir laiku. Todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjo atstovo atlikti veiksmai, laikomi paties pareiškėjo veiksmais, o jo nurodytos termino praleidimo priežastys prieš tai nurodytų motyvų kontekste negali būti pripažįstamos svarbiomis ir nepriklausiusiomis nuo pareiškėjo valios. Be to, ir pats pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių ir motyvų, kodėl delsė iki 2025 m. vasario 6 d. (1 metus ir 3 mėnesius) ir nesidomėjo 2023 m. lapkričio 6 d. skundo priėmimo / nagrinėjimo eiga teisme ir savo atstovo atliekamais / neatliekamais veiksmais. Nepagrįsti ir pareiškėjo atskirojo skundo argumentai, kad jis sudarydamas teisinės pagalbos sutartį negalėjo numanyti, kad atstovas neturi teisės jo atstovauti, kadangi pats pareiškėjas privalėjo domėtis kiek laiko atlieka advokato padėjėjas praktiką, nes, kaip ir nurodė Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. lapkričio 16 d. nutartyje, iš viešai prieinamų duomenų (www.advokatura.lt) matyti, kad advokato padėjėjo praktikos pradžia yra 2023 m. spalio 11 d., t. y. jis advokato padėjėju dirba mažiau nei vienerius metus.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, pareiškėjo paaiškinimus ir pirmosios instancijos teismo išvadą, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės negali būti laikomos objektyviomis, nuo pareiškėjo valios nepriklausančiomis aplinkybėmis, sutrukdžiusios nustatytu terminu paduoti skundą, neturi pagrindo su ja nesutikti. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad pareiškėjas yra juridinis asmuo, be kita ko, buvo atstovaujamas pasirinkto advokato padėjėjo, todėl jam keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl nepagrįstai užkirstos teisės į gynybą, nesudaro pagrindo jas pripažinti svarbiomis ir objektyviomis aplinkybėmis, pateisinančiomis termino praleidimą. Konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vertinti, jog egzistavo aplinkybės, objektyviai užkirtusios kelią pareiškėjui laiku ir tinkamai realizuoti savo teisę kreiptis į teismą, todėl praleistas skundo padavimo teismui terminas neatnaujintas pagrįstai. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Atmetus pareiškėjo atskirąjį skundą jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą, todėl prašymas priteisti šias išlaidas netenkinamas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Melasa Rail“ atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Skirgailė Žalimienė