2021-07-01 Nr. BB-4026-1-06-6-00001-2018-5 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-3573/2021

Teisminio proceso Nr. 1-06-6-00001-2018-5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. liepos 1 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininko), Sigitos Jokimaitės ir Daivos Pranytės - Zalieckienės, susipažinusi su nuteistojo V. Z. kasaciniu skundu dėl Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos 2021 m. kovo 24 d. nuosprendžio ir baudžiamąja byla,

n u s t a t ė :

Kasatorius kasaciniu skundu prašo panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimus ir baudžiamąją bylą nutraukti dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir padarytų esminių BPK pažeidimų. Teismai netinkamai vertino įrodymus, netaikė teisės aktų, kuriuos reikia taikyti ir taikė tuos teisės aktus, kurių negalima taikyti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Nuteistojo V. Z. kasaciniame skunde nėra suformuluota teisinių argumentų, kurie sudarytų pagrindą bylą nagrinėti kasacine tvarka dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo ir (ar) padarytų esminių BPK pažeidimų. Netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą bei padarytus esminius BPK pažeidimus kasatorius sieja būtent su žemesnės instancijos teismų netinkamai įvertintais įrodymais bei netinkamai nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Kasatorius, kritikuodamas teismų išvadas, nurodo, kurias, jo nuomone, aplinkybes teismas įvertino netinkamai, kurių nenustatė ir kurias įvertinus, buvo galima tinkamai taikyti baudžiamąjį įstatymą, taip pat taikyti ir Rusijos Federacijos įstatymus ir padaryti pagrįstą išvadą, kad UAB „duomenys neskelbtini“ darbuotojai negalėjo dirbti Rusijos Federacijoje, jie realiai dirbo ir galėjo dirbti pagal darbo sutartis Rusijos Federacijoje tik būdami UAB „duomenys neskelbtini“ darbuotojais. Taigi, anot kasatoriaus, byloje konstatavus, kad E. B., B. B., S. Bražiūnas, R. J. dirbo ir gavo užmokestį kaip UAB „duomenys neskelbtini“ darbuotojai, jam pareikšti kaltinimai turėjo būti atmesti ir turėjo būti jo atžvilgiu priimtas išteisinamasis nuosprendis.

Atrankos kolegija pažymi, kad tokie teiginiai, kuriais analizuojant bylos įrodymus, faktines aplinkybes bandoma paneigti žemesnės instancijos teismų išvadas, iš esmės suponuoja kitokį (pakartotinį) įrodymų vertinimą bei kitokių faktinių aplinkybių nustatymą nei nustatė žemesnės instancijos teismai. Tačiau nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nagrinėjimo dalykas. Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai ir asmens veika kvalifikuota teisingai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes.

Kiti skundo teiginiai dėl per griežtos bausmės teisiškai neargumentuoti ir nesudaro pagrindo išvadai, kad kasatoriui skiriant bausmę buvo pažeistos bausmių skyrimo taisyklės. Paminėtina, kad kasacinės instancijos teismas skirtinų bausmių dydžių klausimą pirmiausiai nagrinėja netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo (BPK 376 straipsnio 3 dalies) požiūriu, pvz., ar nepažeistos sankcijos ribos, kitos bausmių skyrimo nuostatos, ar pritaikyta tinkama BK straipsnio redakcija ir pan. Bausmių dydžio klausimas gali būti nagrinėjamas ir esminio baudžiamojo proceso pažeidimo požiūriu, pvz., ar apeliacinės instancijos teismas, keisdamas bausmę, neperžengė skundo nagrinėjimo ribų. Tačiau bausmės griežtumo klausimas, atsietas nuo argumentų dėl bausmės skyrimo taisyklių nesilaikymo ar esminio procesinio pažeidimo padarymo kaip šiuo atveju, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165/2013, 2K-39-895/2016).

Nesant teisinių argumentų, leidžiančių abejoti žemesnės instancijos teismų išvadų teisėtumu kasatoriaus keliamais klausimais, kasacinį skundą kaip neatitinkantį BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, atsisakytina priimti.

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo V. Z. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Eligijus Gladutis

Sigita Jokimaitė

Daiva Pranytė - Zalieckienė