2017-01-16 Nr. AB-1702-3-61-3-05280-2014-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1058-858/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05280-2014-5

Procesinio sprendimo kategorija 33.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. sausio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), ir Skirgailės Žalimienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo žemės ūkio kooperatyvo „Derugiai“ skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimų agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas žemės ūkio kooperatyvas „Derugiai“ (toliau – ir ŽŪK „Derugiai“, pareiškėjas) 2014 m. kovo 26 d. kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA, Agentūra, atsakovas) 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimą Nr. BRK-9430 (10.3.8) „Dėl projekto vykdymo“, kuriuo nepritarta pareiškėjo prašymui pakeisti 2011 m. gruodžio 14 d. Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ pirmosios veiklos srities „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir rinkodara“ paramos sutarties, taikomos 2011 metų paraiškoms, Nr. 1PP-KU-11-1-003847-PR001 bei šia sutartimi numatytą projektą (toliau – ir NMA 2014 m. sprendimas); 2) įpareigoti Agentūrą priimti sprendimą pritarti pareiškėjo prašymu pakeisti 2011 m. gruodžio 14 d. Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ pirmosios veiklos srities „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir rinkodara“ paramos sutarties, taikomos 2011 metų paraiškoms, Nr. 1PP-KU-11-1-003847-PR001 bei šia sutartimi numatytą projektą; 3) įpareigoti Agentūrą sudaryti susitarimą su pareiškėju dėl 2011 m. gruodžio 14 d. Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ pirmosios veiklos srities „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir rinkodara“ paramos sutarties, taikomos 2011 metų paraiškoms, Nr. 1PP-KU-11-1-003847-PR001 pakeitimo pagal patvirtintą projekto pakeitimą; 4) panaikinti Agentūros 2015 m. balandžio 9 d. sprendimą Nr. BRK-3390 (10.3.8) „Dėl paramos sutarties nutraukimo“ neskirti pareiškėjui paramos sutartyje nurodytos 2 780 209,40 Eur (9 599 507,00 Lt) sumos ir nutraukti su juo 2011 m. gruodžio 14 d. sudarytą paramos sutartį Nr. 1PP-KU-11-1-003847-PR001 (toliau – ir NMA 2015 m. sprendimas).

Pareiškėjas nurodė, kad 2011 m. gruodžio 14 d. jis ir atsakovas sudarė paramos sutartį, taikomą 2011 metų paraiškoms Nr. 1PP-KU-11-1-003847-PR001 (toliau – ir paramos sutartis). Paramos sutartimi pareiškėjas įsipareigojo įgyvendinti projektą Nr. 1PP-KU-11-1-003 847-PR001 „Vaisių surinkimo, apdorojimo ir apdirbimo cecho steigimas“ (toliau – ir projektas). 2014 m. kovo 31 d. pareiškėjas pateikė atsakovui pranešimą „Dėl projekto įgyvendinimo“, kad pasikeitus jo juridinio asmens pajininkams bei pirmininkui buvo pastebėta, kad pirminiame pateiktame ir patvirtintame projekte investicijos numatytos neatsižvelgiant į būsimas planuojamos vykdyti gamybos sąnaudas bei gaminamos produkcijos konkurencingumą sąnaudų atžvilgiu. Projekte numatyta eksploatuoti vaisių ir daržovių perdirbimo įranga sunaudoja didelius energijos kiekius, o projekte gamybinis procesas suplanuotas neįvertinus būsimo energijos sąnaudų gamybos procesui, dėl to pareiškėjo bendrovės veikla būtų nuostolinga ir nekonkurencinga. Pareiškėjas pateikė atsakovui prašymą iš dalies pakeisti pagal paramos sutartį vykdomą projektą, t. y. leisti vykdyti ne džiovintų vaisių gamybą, o gaminti aukštesnės pridėtinės vertės produktus, t. y. vaisių ir daržovių miltelius (gaminamus iš džiovintų vaisių ir daržovių). Pareiškėjas teigė, kad vaisių ir daržovių miltelių gamybos technologija iš esmės nesiskiria nuo džiovintų vaisių gamybos technologijos (džiovinti vaisiai bei daržovės sumalami), todėl paramos sutartimi pareiškėjui skiriamos paramos paskirtis ir dydis nekinta, vykdomos veiklos sritis išlieka „vaisių, uogų, daržovių ir grybų perdirbimas ir (ar) rinkodara, atliekų perdirbimas“.

2014 m. birželio 4 d. pareiškėjas gavo atsakovo 2014 m. gegužės 30 d. sprendimą Nr. BRK-(10.3.8)-4841 „Dėl projekto vykdymo“, kuriuo pareiškėją informavo, kad priimtas sprendimas nepritarti pareiškėjo prašyme nurodytam projekto keitimui. Pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovo 2014 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. BRK-(10.3.8)-4841, 2014 m. birželio 10 d. atsakovui pateikė raštą „Dėl projekto vykdymo“, kuriame nurodė argumentus dėl neteisėtai ir nepagrįstai priimto 2014 m. gegužės 30 d. sprendimo. 2014 m. liepos 2 d. pareiškėjas gavo atsakovo 2014 m. birželio 30 d. sprendimą Nr. BRK-5736-(10.3.8) „Dėl projekto vykdymo“, kad buvo priimtas sprendimas nepritarti jo prašyme nurodytam projekto įgyvendinimo vietos keitimo bei mokėjimo prašymų terminų pakeitimui, nes pareiškėjas pateikė tik dalį reikalautų dokumentų, nepateikė statybą leidžiančio dokumento, taip pat jis neatitinka žemės ūkio kooperatyvo statuso. Pareiškėjas, nesutikdamas su 2014 m. gegužės 30 d. ir birželio 30 d. sprendimais, kuriais buvo atmestas jo prašymas pakeisti projektą, 2014 m. liepos 23 d. pateikė skundą Žemės ūkio ministerijai dėl minėtų sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atsakovą priimti sprendimą, kuriuo būtų pritarta pareiškėjo prašymui pakeisti paramos sutartį bei projektą. 2014 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu Nr. 3JA-283-232 „Dėl skundo“ Žemės ūkio ministerija, įvertinusi pareiškėjo pateiktą skundą, išreiškė nuomonę, kad dalis atsakovo sprendimuose nurodytų pareiškėjo prašymo pakeisti projektą netenkinimo pagrindų yra nepagrįsti, kita dalis nėra tinkamai motyvuota teisės aktų nuostatomis ar faktinėmis aplinkybėmis, todėl atsakovo priimti sprendimai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

NMA 2014 m. lapkričio 3 d. priėmė naują sprendimą, kuriame sutiko su Žemės ūkio ministerijos 2014 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu Nr. 3JA-283-232 ir 2014 m. gegužės 30 d. bei birželio 30 d. sprendimus laikė negaliojančiais nuo naujo sprendimo priėmimo dienos. Atsakovas, dar kartą išnagrinėjęs pareiškėjo pateiktą prašymą, vėlesnius raštus, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 207-2013 metų programos administravimo taisyklių (toliau ‒ Administravimo taisyklės) nuostatomis, dar kartą priėmė sprendimą nepritarti pareiškėjo prašyme nurodytų investicijų, projekto vietos ir mokėjimo prašymų terminų keitimui.

Pareiškėjas teigė, kad NMA 2014 m. sprendime nepagrįstai daro išvadą, kad jo prašomi patvirtinti projekto pakeitimai yra esminiai. Pabrėžė, kad atsakovui pateiktu prašymu projektas nėra keičiamas iš esmės, tik iš dalies pakeičiama tam tikra dalis investicijų, tačiau tiek projektu planuojama bendrovės veikla, tiek projektu planuojamas gaminti produktas iš esmės nekeičiamas. Paaiškino, kad pagal patvirtintą projektą jis turėtų gaminti džiovintus vaisius, o patvirtinus prašomą projekto pakeitimą papildomai gamintų ir džiovintų vaisių miltelius.

Pareiškėjas sutiko, kad dėl projekto pakeitimo šiek tiek pasikeistų planuojami pastatyti statiniai bei jų plotas, tačiau kategoriškai nesutiko, kad dėl šių pakeitimų sumažėtų projekto našumas. Pareiškėjo teigimu, projekto našumas tik padidėtų, o tikslai ir uždaviniai būtų visiškai įgyvendinti. Pareiškėjas akcentavo, kad prašomais projekto pakeitimais nėra keičiamas projekto finansavimo dydis, t. y. bendra paramos suma lieka nepakitusi. Pareiškėjas buvo pateikęs visus dokumentus, kurie neabejotinai patvirtino projekto pakeitimų naudą projekto įgyvendinimui bei tikslams.

Pabrėžė, kad atsakovas neišsakė nuomonės dėl projekto įgyvendinimo vietos (žemės sklypo) pakeitimo ir konkrečiai nenurodė, kodėl atsisakoma patvirtinti tokį pakeitimą. Pareiškėjo teigimu, projekto įgyvendinimas nėra susietas su konkrečiu žemės sklypu, todėl jo pakeitimas neturėtų jokios įtakos pačiam projektui įgyvendinti, uždaviniams bei tikslams įvykdyti. Priešingai, pakeitus projekto įgyvendinimo vietą į žemės sklypą, kuris pareiškėjui priklausytų nuosavybės teise, sumažėtų veiklos vykdymo rizika, susijusi su žemės sklypo nuomotojo valia. Pareiškėjo nurodyti projekto pakeitimai nekeičia projekto tikslo ar uždavinių, o tik planuojamas sukurti priemones šiam tikslui pasiekti. Dėl prašomo patvirtinti projekto pakeitimo paties projekto uždavinių įgyvendinimas būtų labiau užtikrintas.

Pareiškėjas teigė, kad jo prašymas pakeisti projektą visiškai atitinka Administravimo taisyklių 195 punkte numatytus kriterijus. Taip pat jo manymu, NMA nepagrįstai ir neteisėtai priėmė 2015 m. sprendimą, kadangi, žinodama apie iškeltą administracinę bylą bei šioje byloje būsimo sprendimo įtaką tolesniam paramos sutarties vykdymui bei pareiškėjo veiksmų vertinimui, neabejotinai turėjo iki šios administracinės bylos išnagrinėjimo sustabdyti bet kokius veiksmus, susijusius su paramos sutarties vykdymu. Atsakovas, sužinojęs apie šios administracinės bylos iškėlimą, privalėjo sustabdyti administracinę procedūrą remdamasi VAĮ 23 straipsniu. Tik dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, t. y. atsisakymo sudaryti susitarimą dėl paramos sutarties pakeitimo, pareiškėjas neturėjo galimybės toliau vykdyti paramos sutarties.

Atsakovas Nacionalinė mokėjimų agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Atsakovas sutiko, kad vaisių ir daržovių miltelių gamybos technologija yra artima projekto veiklai, tačiau pažymėjo, kad gamybos procesas yra kitoks, sudarytas iš kitų vaisių ir daržovių apdorojimo etapų. Galutinis paraiškoje numatytos veiklos rezultatas (džiovinti vaisiai ir daržovės) ir pareiškėjo prašyme numatytos veiklos rezultatas (vaisių ir daržovių milteliai) savo pobūdžiu yra skirtingi gaminiai (produktai). Pirmasis produktas gali būti skirtas galutiniam vartotojui, pvz., maitinimo tikslais, antrasis produktas nėra skirtas galutiniam vartotojui, o naudotinas pramonėje, pvz., kaip teigia pats pareiškėjas, „maisto ir medicinos pramonėje“. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad projekto veiklos pakeitimai lemia esminį projekto investicijų pakeitimą. Paraiškoje ir paramos sutartyje numatyta, kad pareiškėjas paramą panaudos gamybiniam pastatui statyti ir įrengti, daržovių perdirbimo technologinei įrangai ir specializuotoms transporto priemonėms įsigyti, bendrosioms išlaidoms. Prašyme pakeisti projektą pareiškėjas atsisako visų bendrųjų išlaidų, tik 26 proc. paramos sumos skiria gamybiniam pastatui statyti ir įrengti, net 44 proc. visų investicijų sumos skiria biodujų jėgainei statyti ir įrengti (numatyta projekto vertė 23 998 768 Lt, o remiantis pateiktu komerciniu pasiūlymu 300–350 KW biodujų jėgainė kainuotų 10 456 083 Lt). Iš prašymo matyti, kad produkcijos gamybos cechui, kuris objektyviai laikytinas esmine projekto veiklai vykdyti reikalinga investicija, skiriama investicijų suma, palyginti su paraiškos ir paramos sutarties duomenimis, gerokai mažinama, kaip ir pats gamybos cecho plotas mažinamas 2,6 karto (nuo 5 000 kv. m iki 1 941 kv. m, o sandėliavimo patalpos mažinamos nuo 2 400 kv. m iki 776 kv. m, t. y. net 68 proc.). Atsižvelgiant į pareiškėjo prašymą, esmine projekto investicija faktiškai laikytinas nebe gamybos cechas, kuriame ir turėtų vykti projekto veikla, o biodujų jėgainė.

Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas nepaaiškino, kaip 2,6 kartus mažesnėje patalpoje ketina užtikrinti tinkamą gamybos procesą bei sandėliuoti gaminamą produkciją, pasiekti užsibrėžtus projekto rodiklius dėl gamybos apimčių ir asmenų įdarbinimo. Pareiškėjas tik pabrėžė, kad toks pastatas būtų tinkamas veiklai vykdyti ir atitiks darnios bei subalansuotos plėtros principus pagal užimamą vietą sklype. Atsakovo teigimu, pareiškėjo pateikti paaiškinimai realiai nepagrindė, kad jo prisiimti įsipareigojimai dėl projekto veiklos rodiklių bus tinkamai įgyvendinti. Pateikti samprotavimai negali būti laikomi pakankamu įrodymu ir įrodinėjimo našta dėl to tenka pareiškėjui.

Atsakovas teigė, kad pareiškėjo prašyme numatyti projekto pakeitimai visiškai atitinka 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai (OL 2005 L 277, p. 1) (toliau ‒ Reglamentas Nr. 1698/2005) 72 straipsnio 1 dalies a punkte vartojamo bei ESTT praktikoje atskleisto esminio pakeitimo sąvoką. Dėl šių priežasčių padaryta pagrįsta išvada, kad dėl norimo atlikti pakeitimo (vaisių perdirbimo cecho ir sandėliavimo patalpų mažinimo) gerokai sumažėja galimybė pasiekti projekte numatytus rezultatus, tikslus ir uždavinius, t. y. pradėti bei plėtoti vaisių perdirbimo procesus, siekiant didinti kooperatyvo narių pagaminamos produkcijos pridėtinę vertę ir ekonominį gyvybingumą.

NMA nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad 2014 m. lapkričio 3 d. sprendime nurodė naujus pareiškėjo prašymo netenkinimo motyvus, dėl kurių nėra prašyta pateikti papildomų duomenų. Pažymėjo, kad šis pareiškėjo teiginys yra nepagrįstas, nes 2014 m. gegužės 8 d. elektroniniu paštu kreipėsi į pareiškėją pagrįsti, kaip 2,6 karto mažesniame pastate planuoja vykdyti numatytą veiklą, kur bus sandėliuojami vaisiai ir daržovės. Pareiškėjas, atsakydamas į prašymą, nurodė, kad patalpose, kurias planuojama pastatyti, bus galima sandėliuoti ne mažiau nei 800 t vaisių ir daržovių, ir kad „tokių sandėliavimo pajėgumų visiškai užtenka numatomai vykdyti veiklai, juolab kad sandėliavimą savo ruožtu vykdo ir vaisių bei uogų gamintojai bei tiekėjai“, tačiau šių teiginių nepagrindė jokiais įrodymais, taigi nepagrindė, kad sugebės tinkamai vykdyti projekte numatytą veiklą pakeitus investicijas.

Agentūra pažymėjo, kad pagal Administravimo taisyklių 195 punktą, priimdama sprendimą dėl paramos gavėjo prašymo keisti projektą ir (arba) paramos sutartį, atsakovas privalo atsižvelgti į aplinkybes, kurių paramos gavėjas negalėjo numatyti teikdamas paramos paraišką ir nepriklausančias nuo paramos gavėjo. Jeigu nustatoma, kad dėl projekto pakeitimo paramos gavėjas negalės pasiekti projekte nustatytų tikslų ir tolesnis projekto įgyvendinimas bus neefektyvus, svarsto klausimą dėl paramos nutraukimo ir (arba) jau išmokėtos paramos grąžinimo. Agentūra atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nei atsakovui teiktuose dokumentuose, nei skunde nenurodo jokių aplinkybių, kurių negalėjo numatyti teikdama paraišką ir nuo jo nepriklausančių. Teigdamas, kad „Projekte buvo nepakankamai įvertintos energijos sąnaudos vykdant vaisių ir daržovių perdirbimo veiklą“, pareiškėjas patvirtino, kad aplinkybes, dėl kurių siekia keisti projektą, galėjo numatyti teikdamas paraišką ir kad jam tenka rizika dėl šių aplinkybių.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 19 d. sprendimu tenkino pareiškėjo ŽŪK „Derugiai“ skundą iš dalies. Teismas konstatavo, jog NMA pažeidė taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių vertinimą ir sprendimo pagrįstumą, todėl 2014 m. NMA sprendimą panaikino ir įpareigojo Agentūrą iš naujo įvertinti pareiškėjo prašymą bei priimti naują sprendimą.

Teismas nustatė, jog ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl to, ar atsakovas teisėtai ir pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo pakeisti paramos sutartį, taip pat dėl to, ar teisėtai ir pagrįstai nuspręsta nutraukti sudarytą paramos sutartį.

Teismas atkreipė dėmesį, kad pasirašydamas paramos sutartį paramos gavėjas visų pirma įsipareigoja įgyvendinti projektą tokį, koks jis aprašytas sutarties prieduose ir, jeigu toks pateiktas, verslo plane/pasiūlyme. Būtent šiuo pagrindu įvertintas projekto tinkamumas ir priimtas sprendimas suteikti paramą. Įvertinus Reglamento Nr. 1698/2005 72 straipsnio 1 dalies a punktą teismas priėmė išvada, kad šiuo reguliavimu siekiama užtikrinti veiklos pastovumą ir draudimą aplinkybių, dėl kurių iš esmės pasikeičia projekto įgyvendinimas, palyginti su tuo, kas buvo numatyta. Tai aiškiai atsispindi Reglamento Nr. 1698/2005 72 straipsnio 1 dalies formuluotėje „jei per penkerius metus nuo valdymo institucijos sprendimo skirti finansavimą nepadaromas esminis tos operacijos pakeitimas“.

Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, 2013 m. lapkričio 14 d. sprendime Comune di Ancona prieš Regione Marche Nr. C-388/12 „esminį pakeitimą“ išaiškino siedamas su reikšmingu galimybių sumažėjimu pasiekti tam tikrai veiklai priskirtą tikslą, rėmėsi Reglamento Nr. 1260/1999 41 konstatuojamąja dalimi, kurioje buvo įtvirtinta, kad visa fondo teikiama pagalba ar jos dalis turėtų būti išlaikoma veiklai tik tada, jeigu jos pobūdis arba vykdymo sąlygos nėra iš esmės pasikeitusios taip, kad remiama veikla nebeatitinka pradinių tikslų. Nagrinėjamu atveju Reglamente Nr. 1698/2005 analogiškos konstatuojamosios dalies nėra, tačiau atsižvelgus į Reglamento Nr. 1698/2005 tikslą – siekti kaimo plėtros Bendrijos lygmeniu, suteikiant daugiametę Bendrijos finansavimo garantiją ir finansavimą skiriant prioritetinėms sritims (5 konstatuojamoji dalis) ir užtikrinti veiksmingą, sąžiningą ir tvarią EŽŪFKP paramą (62 konstatuojamoji dalis), teismui nekilo abejonių, kad veiklos tikslas gali būti laikomas esmine paramos sutarties sąlyga. Taigi laikytina, kad jeigu projekto pakeitimas turi įtakos veiklos pobūdžiui ar įgyvendinimo reikalavimams, tam, kad toks pakeitimas būtų laikomas „esminiu“ pagal Reglamento Nr. 1698/2005 72 straipsnio 1 dalies a punktą, jis turi reikšmingai neigiamai paveikti paramos sutartimi nustatyto tikslo įgyvendinimą.

Reglamentą įgyvendinančios Administravimo taisyklės nustato, kad, priimdama sprendimą dėl paramos gavėjo prašymo keisti projektą ir (arba) paramos sutartį, Agentūra įvertina, ar atlikus tokį pakeitimą projektas duos didesnę naudą ir efektyviau sieks projekte nustatytų tikslų. Priimdama sprendimą dėl paramos gavėjo prašymo keisti projektą ir (arba) paramos sutartį, Agentūra taip pat atsižvelgia į tas aplinkybes, kurių paramos gavėjas negalėjo numatyti teikdamas paramos paraišką, ir aplinkybes, nepriklausančias nuo paramos gavėjo. Jeigu NMA nustato, kad dėl projekto pakeitimo paramos gavėjas negalės pasiekti projekte nustatytų tikslų ir tolesnis projekto įgyvendinimas būtų neefektyvus, Agentūra svarsto klausimą dėl paramos nutraukimo ir (arba) jau išmokėtos paramos grąžinimo (Administravimo taisyklių 195 p.).

Teismas sutiko su atsakovo motyvais, kad Administravimo taisyklių 195 punktas nenustato Agentūros pareigos kiekvienu konkrečiu atveju pritarti pakeitimams ir Agentūrai teisės aktais yra suteikta kompetencija kiekvienu konkrečiu atveju spręsti dėl projekto investicijų keitimo. Tačiau atitinkamai Agentūra turi pareigą įvertinti, ar atlikus pakeitimą projektas duos didesnę naudą ir efektyviau sieks nustatytų tikslų. Pažymėtina, kad, pagal Reglamento Nr. 1698/2005 62 konstatuojamąją dalį, paramos veiksmingumas (efektyvumas) yra vienas iš esminių principų, kuriais yra paremta paramos administravimo procedūra. Pagal Administravimo taisyklių 195 punktą, priimdama sprendimą dėl paramos gavėjo prašymo keisti projektą ir (arba) paramos sutartį, Agentūra taip pat privalo atsižvelgti į aplinkybes, kurių paramos gavėjas negalėjo numatyti teikdamas paramos paraišką ir nepriklausančias nuo jo. Šis reikalavimas sietinas su investicijų tvarumo principu, taip pat įtvirtintu Reglamento Nr. 1698/2005 62 konstatuojamojoje dalyje.

Nagrinėjamoje byloje paramos sutarties 18.3 punkte nustatyta, kad „paramos gavėjas negali keisti savo veiklos, kuriai suteikiama parama, pobūdžio, projekto įgyvendinimo vietos ir sąlygų mažiausiai 5 (penkerius) metus nuo sutarties pasirašymo datos. Gavus Agentūros raštišką sutikimą veiklos pobūdis, projekto įgyvendinimo vieta ir sąlygos gali būti keičiami, jei nepadaromas esminis projekto pakeitimas (jei tai netrukdo pasiekti projekte nustatytų tikslų ir įgyvendinti jame nustatytus uždavinius)“. Darytina išvada, kad paramos sutarties 18.3 punktas apima bendrąjį draudimą keisti veiklos pobūdį, kaip tai nustatyta Reglamento Nr. 1698/2005 72 straipsnio 1 dalies a punkte, tačiau nustato išimtis, sietinas su projekte nustatytų tikslų ir uždavinių pasiekimu, o tai, atsižvelgiant į tai, kas anksčiau išdėstyta, yra paremta Reglamento Nr. 1698/2005 62 konstatuojamąja dalimi. Paramos sutarties 35 punkte nustatyta, kad paramos sutartis yra keičiama Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 3D-242 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ pirmosios veiklos srities „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir rinkodara“ įgyvendinimo taisyklių, taikomų nuo 2011 metų nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

Agentūra teigė, kad pareiškėjas, teidamas prašymą pakeisti paramos sutartį, nei NMA teiktuose dokumentuose, nei skunde nenurodo jokių aplinkybių, kurių negalėjo numatyti teikdamas paraišką ir nuo jo nepriklausančių. Teigdamas, kad „Projekte buvo nepakankamai įvertintos energijos sąnaudos vykdant vaisių ir daržovių perdirbimo veiklą“, pareiškėjas patvirtino, kad aplinkybės, dėl kurių siekiama keisti projektą, galėjo būti numatytos teikiant paraišką, nes jam teko rizika dėl šių aplinkybių.

Teismo nuomone, sistemiškai ir lingvistiškai aiškinant Administravimo taisyklių 195 punkto dalį dėl to, jog vertindama prašymą NMA taip pat privalo atsižvelgti į aplinkybes, kurių paramos gavėjas negalėjo numatyti teikdamas paramos paraišką ir nepriklausančias nuo paramos gavėjo, negali būti savaime vertinama kaip pagrindas atsisakyti tenkinti prašymą pakeisti paramos sutartį. Teismas pažymėjo, kad Administravimo taisyklių 195 punkto dalis turi būti aiškinama taip pat kaip ir Reglamento Nr. 1698/2005 72 straipsnio 1 dalis, t. y. esminis vertinimo kriterijus yra tai, ar prašomas pakeitimas reikšmingai ir neigiamai paveikia nustatyto tikslo įgyvendinimą.

Teismas, įvertinęs bylos rašytinių įrodymų visumą ir šalių paaiškinimus, konstatavo, kad šiuo atveju Agentūra neatliko tinkamo tyrimo dėl pareiškėjo prašomų pakeitimų. Teismas išskyrė tai, kad Žemės ūkio ministerijos 2014 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu Nr. 3JA-283-232 buvo konstatuota, kad dalis pareiškėjo prašymo netenkinimo pagrindų yra nepagrįsti teisės aktų nuostatomis ir faktinėmis aplinkybėmis, todėl NMA turėtų priimti naują sprendimą, atitinkantį VAĮ reikalavimus, bei atsakyti į visus pareiškėjo prašymus. Agentūra 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimu dar kartą išnagrinėjo pareiškėjo prašymą. Įvertinus ginčijamą 2014 m. NMA sprendimą, pažymėtina, kad nebuvo atsižvelgta į pareiškėjo 2014 m. birželio 10 d. rašte išdėstytus argumentus dėl to, kad jam buvo nustatyti per trumpi terminai atsakymams pateikti. Pavyzdžiui, 2014 m. balandžio 22 d. raštu Nr. BRK-(10.3.8.)-3522 pareiškėjo buvo paprašyta iki 2014 m. balandžio 30 d. pateikti dokumentus arba duomenis apie biodujų jėgainės galingumą ir atsiperkamumą, taip pat dėl statybos leidimo gavimo etapo ir statybų leidimo gavimo termino. Teismo nuomone, toks termino nustatymas buvo nepakankamas prašomiems įrodymams pateikti.

Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad dar kartą išnagrinėjus pareiškėjo prašymą nebuvo suteikta galimybė jam pateikti papildomus įrodymus, pavyzdžiui, ekspertų išvadas, kurios buvo pateiktos šiam teismui. Administravimo taisyklės nenustato konkrečių dokumentų, kuriuos turi pateikti asmuo, siekiantis pakeisti paramos sutartį, taigi dokumentus asmuo pateikia pagal savo įvertinimą. Dokumentus vertina ir sprendimą priima NMA, todėl ji ir apibrėžia, kokių duomenų jai reikia. Agentūra, vadovaudamasi gero administravimo principu, privalėjo aiškiai nurodyti asmeniui priežastis, kodėl prašymas nepatenkintas, ir sudaryti galimybę per protingą laiką leisti pateikti paaiškinimus ir duomenis.

Ginčijamame sprendime Agentūra pateikė tik faktines aplinkybes, susijusias su gamybinio pastato sumažėjimu, ir darė išvadą, kad dėl to gerokai sumažėjo galimybės pasiekti projekte nustatytus rezultatus, tikslus ir uždavinius, t. y. pradėti bei plėtoti vaisių perdirbimo procesus, siekiant didinti kooperatyvo narių pagaminamos produkcijos pridėtinę vertę ir ekonominį gyvybingumą. Tačiau pareiškėjas dar 2014 m. kovo 31 d. rašte nurodė aplinkybes dėl gamybinio pastato sumažėjimo ir lėšų perskirstymo, taip pat pateikė skaičiavimus dėl biodujų jėgainės naudos. NMA nepateikė jokio įvertinimo, susietino su pasikeitusia gamybos technologija ir produktu. Nepateiktas ir įvertinimas dėl biodujų atsiperkamumo. Agentūra teigė, kad iš pateiktų skaičiavimų nematyti, kaip pareiškėjas užtikrins, kad biodujų jėgainė pagamins atitinkamą kiekį elektros energijos, kaip užtikrins atitinkamą žaliavų, reikalingų elektros energijos gamybai, kiekį, tačiau atsakymai NMA buvo nurodyti pareiškėjo 2014 m. gegužės 13 d. rašte (rašto 2 punktas). Teismas priėmė išvada, kad Agentūros sprendimas yra siejamas su konkrečiomis kito produkto gamyboms apimtimis, nesiejant jo su nauju produktu ir kartu tiesiogiai nesiejant su paramos tikslu – pradėti bei plėtoti vaisių perdirbimo procesus, siekiant didinti kooperatyvo narių pagaminamos produkcijos pridėtinę vertę ir ekonominį gyvybingumą. Todėl 2014 m. NMA sprendimą panaikino.

III. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

Atsakovas teigia, kad pagrindinis byloje nagrinėjamo ginčo klausimas, kaip konstatavo ir pats teismas, yra esminis ar neesminis pareiškėjo prašomų pakeitimų pobūdis, kuris nustatomas vadovaujantis teisės aktų nuostatomis bei ESTT praktika. Atsakovas pažymi, kad pareiga pateikti motyvuotą prašymą dėl projekto pakeitimų, t. y. įrodinėjimo našta šiuo atveju tenka pareiškėjui. Pareiškėjo prašomi pakeitimai yra didžiąja dalimi grindžiami ekonomine nauda (biodujų jėgainė nėra būtinas objektas vaisių perdirbimo cecho įkūrimui ir prašymas leisti įtraukti šią investiciją grindžiamas ekonominiais motyvais) ir techniniais motyvais bei skaičiavimais dėl galimybės keisti esmines projekto investicijas – gamybos cecho, sandėliavimo patalpų plotus (ženklus sumažinimas). Atsižvelgiant į tai, būtent šių pareiškėjo prašymuose dėstomų motyvų įvertinimas turi lemiamą reikšmę sprendžiant dėl prašomų pakeitimų esminio pobūdžio. Tačiau teismas savo sprendime apibrėžė bylos nagrinėjimo ribas taip, kad pagrindinė įrodinėjimo dalyko dalis liko už bylos nagrinėjimo ribų. NMA įsitikinimu, tik įvertinus pareiškėjo prašymuose pateiktų argumentų pagrįstumą, galima nustatyti ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas.

Atsakovas pažymi, jog teismas, nustatęs, jog ekonominis situacijos vertinimas nepatenka į jo kompetenciją, tenkino pareiškėjo prašymą pateikti papildomus įrodymus – ekspertines išvadas dėl prašomų projekto pakeitimų, suteikdamas pareiškėjui galimybę grįsti ankščiau Agentūrai pateiktus prašymus naujai atliktais ekspertų skaičiavimais, t. y. informacija, kuri NMA priimant 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimą nebuvo ir negalėjo būti žinoma. 2014 m. lapkričio 11 d. raštą Agentūra priėmė vadovaudamasi tą dieną pareiškėjo pateikta informacija ir duomenimis. Pareiškėjui buvo siųsti oficialūs užklausimai dėl papildomų argumentų ir/ar dokumentų pateikimo, siekiant įrodyti siūlomo projekto pakeitimų tinkamumą ir suderinamumą su projekto tikslais bei uždaviniais. NMA įsitikinimu, teismo posėdžio metu pareiškėjo pateikti nauji duomenys negali būti retroaktyviai taikomi 2014 m. lapkričio 11 d. priimto sprendimo atžvilgiu ir naudojami siekiant įvertinti šio sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, tuo labiau, kad pats teismas išaiškino, jog ekonominis situacijos vertinimas nepatenka į jo kompetenciją.

Visiškai nepagrįstu laikytinas teismo argumentas, jog NMA, priimdama 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimą, nesuteikė pareiškėjui galimybės pateikti papildomus įrodymus, pvz., ekspertines išvadas, kurios buvo pateiktos teismui. Akcentuojama, kad visą laikotarpį nuo pirmojo pareiškėjo prašymo pakeisti projektą, į pareiškėją buvo kreipiamasi dėl papildomų duomenų pateikimo.

Pareiškėjui buvo žinoma ir turėjo būti žinoma, jog įrodyti projekto pakeitimų būtinumą ir atitikimą teisės aktų bei paramos sutarties reikalavimus tenka pareiškėjui. Priešingai nei teigia teismas, NMA nesudarė pareiškėjui jokių kliūčių pateikti visą, jos prašymų pagrindimui aktualią informaciją ir dokumentus. Tai, kad pareiškėjas per minėtą laikotarpį nepateikė tokios informacijos ir nepagrindė, kad prašomi pakeitimai nėra esminiai bei, kaip teigia pats pareiškėjas, leis efektyviau pasiekti projekto tikslą ir rodiklius, t. y. šių aplinkybių pasekmės tenka pačiam pareiškėjui ir negali būti vertinama kaip pagrindas pripažinti NMA 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimą neteisėtu.

Prašyme keisti projektą pareiškėjas teigia, jog paraiškoje buvo planuojama, kad galutinis veiklos produktas bus džiovinti vaisiai, tačiau pareiškėjui atsižvelgus tiek Lietuvos, tiek užsienio rinką buvo nuspręsta gaminti vaisių ir daržovių miltelius. Šio produkto realizavimas rinkoje yra perspektyvesnis nei produkto, kuris buvo numatytas pradinėje paraiškoje, nepaisant to, kad gamybinė įranga ir technologija yra labai artima. Pastebėtina, kad nors, kaip teigia pats pareiškėjas vaisių ir daržovių miltelių gamybos technologija yra artima projekto veiklai, tai vis tik yra kitoks gamybos procesas, susidedantis iš kitų vaisių ir daržovių apdorojimo etapų. Pažymėtina ir tai, kad galutinis paraiškoje numatytos veiklos rezultatas (džiovinti vaisiai ir daržovės) ir pareiškėjo prašyme numatytos veiklos rezultatas (vaisių ir daržovių milteliai) savo pobūdžiu yra skirtingi gaminiai (produktai). Be to, atkreipiamas dėmesys, kad pareiškėjas prašymuose nepaaiškina kokiu būdu 2.6 kartus mažesnėje patalpoje jis ketina užtikrinti tinkamą gamybos procesą bei sandėliuoti gaminamą produkciją, pasiekti užsibrėžtus projekto rodiklius dėl gamybos apimčių ir asmenų įdarbinimo. Pareiškėjas tik pabrėžia, kad toks pastatas būtų tinkamas veiklai vykdyti ir atitiks darnios bei subalansuotos plėtros principus pagal užimamą vietą sklype. Agentūra pažymi, kad projekto tikslas yra ne tik pastatyti pastatą tinkamą projekto veiklai vykdyti, bet ir realiai vykdyti projekto veiklą, pasiekti paraiškoje, verslo plane numatytus tikslus. Užsibrėžti rodikliai nėra abstraktaus pobūdžio orientyrai – tai ekonomiškai pagrįsti tikslai, kuriuos pareiškėjas, gaudamas paramą, įsipareigoja pasiekti. Pareiškėjo pateikti paaiškinimai realiai nepagrindžia, kad jo prisiimti įsipareigojimai dėl projekto veiklos rodiklių bus tinkamai įgyvendinti.

Atsakovas pabrėžia, jog aplinkybės, pagal kurias veiklą būtų patogiau iš Anykščių r. sav. perkelti į Ukmergės r. sav. dėl greitesnio leidimų gavimo, negali būti laikomos objektyviomis ir nepriklausančiomis nuo pareiškėjo Administravimo taisyklių 195 punkto prasme. Pareiškėjas, būdamas verslo subjektu privalėjo iš anksto įvertinti statybos leidimo gavimo galimybes bei kitas rizikas, susijusias su projekto įgyvendinimo vietos pasirinkimu. Dėl Prašyme nurodytų motyvų abstraktumo, NMA 2014 m. balandžio 22 d. raštu kreipėsi į pareiškėją, prašydama iki 2014 m. birželio 10 d. pateikti papildomus dokumentus ir paaiškinimus (dokumentus, įrodančius prašyme numatytos projekto įgyvendinimo vietos konkretų statybos leidimo gavimo etapą ir pagrindžiančius numatomą statybų leidimo gavimo terminą). 2014 m. gegužės 30 d. raštu NMA prašė iki 2014 m. birželio 10 d. pateikti statybą leidžiančio dokumento nuorašą. 2014 m. birželio 10 d. raštu pareiškėjas nepateikė NMA prašytų dokumentų ir neprašė pratęsti terminą jų pateikimui. Kaip buvo nurodyta visuose Agentūros raštuose, pareiškėjui nepateikus prašomos informacijos, NMA priima sprendimą pagal turimą informaciją. Tokiu būdu, remdamasi turimų duomenų visuma bei atsižvelgdama į prašymo pateikimo aplinkybes, Agentūra visiškai pagrįstai nepritarė pareiškėjo prašymui pakeisti projekto įgyvendinimo vietą. Tai, kad pareiškėjas pateikė statybą leidžiančio dokumento kopiją post factum, kuris be kita ko buvo išduotas ne vienam, o dviem statiniams, ir nesant jokių pareiškėjo paaiškinimų dėl šių pakeitimų, jokiu būdu nereiškia, jog NMA turėjo tenkinti pareiškėjo prašymą dėl projekto vietos pakeitimo.

Atsakovas akcentuoja, kad paraiškoje pareiškėjas nusimatė, kad projektui įgyvendinti statys gamybinį pastatą, kuriame įrengs gamybos cechą, sandėliavimo ir pakavimo patalpas (1 statinys). Prašyme pareiškėjas, motyvuodamas ploto pakeitimus, taip pat kalba apie vieną pastatą – gamybos ir sandėliavimo pastatą. Tuo tarpu 2014 m. rugpjūčio 18 d. statybos leidimas Nr. LNS-07-140818-00057, išduotas dviejų gamybos paskirties pastatų statybai. Pažymėtina, kad kartu su statybos leidimu (kurį pareiškėjas pateikė post factum, t. y. po NMA nustatyto termino ir 2014 m. birželio 30 d. sprendimo priėmimo) pareiškėjas nepateikė jokių paaiškinimų dėl atsiradusio antrojo statinio ir niekaip nepagrindė kokiu būdu projektas buvo įgyvendinamas ne viename, o dviejuose statiniuose. Atsakovo teigimu, tiek ankstesniuose pareiškėjo prašymuose, tiek ekspertinėse išvadose pateikti argumentai dėl biodujų jėgainės statybos poreikio projektui įgyvendinti ir įtakos projekto tikslų ir rodiklių pasiekimui, yra konstatuojamojo pobūdžio, paremti ne aiškiais skaičiavimais, o prielaidomis. Turint omenyje tai, kad būtent biodujų jėgainei bus skiriama didžiausia paramos suma, pateiktas „pagrindimas“ negali būti laikomas pakankamu.

NMA nurodo, kad nagrinėjamu atveju, įvertinusi ir išanalizavusi pareiškėjo pateiktą informaciją dėl kiekvieno projekto pakeitimo, ji pagrįstai konstatavo, kad ženklus gamybos cecho ir sandėliavimo pastato ploto sumažinimas kelia grėsmę projekto tikslo ir paraiškoje nustatytų rodiklių pasiekimui. Pareiškėjas nepateikė tinkamo pagrindimo, jog sumažėjusiame gamybos ceche ir sandėliavimo patalpose galės pagaminti ir išlaikyti atitinkamą kiekį produkcijos, o ekspertinėse išvadose pateikti skaičiavimai remiasi kitais, iki šiol Agentūrai nežinomais skaičiais ir brėžiniais. Atsižvelgdama į tai, kad didžioji paramos lėšų dalis pagal pareiškėjo siūlomus pakeitimus būtų skirta biodujų jėgainei, kuri nėra būtinas objektas projekto tikslui pasiekti, t. y. be biodujų jėgainės projektas taip pat galėtų būti įgyvendintas, vadovaudamasi Reglamento 1698/2005 62 dalimi, o pareiškėjas nepateikė aiškaus pagrindimo dėl biodujų jėgainės atsiperkamumo, reikalingo žaliavų kiekio užtikrinimo, biodujų jėgainės būtinumo gamybos procesui vykdyti, Agentūra pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo. Agentūra tinkamai atliko jai Administravimo taisyklių 195 punkte įtvirtintą pareigą ir objektyviai įvertino visus pareiškėjo pateiktus duomenis bei dokumentus dėl prašomų pakeitimų. Sutiktina su teismo išvada, jog pareiškėjo pateiktus dokumentus vertina ir sprendimą priima Agentūra, todėl ji ir apibrėžia, kokių duomenų jai reikia. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad NMA ne vieną kartą kreipėsi į pareiškėją prašydama pateikti, tačiau pareiškėjo pateikti atsakymai, kaip paaiškinta aukščiau, negali būti laikomi pakankamu pagrindimu Administravimo taisyklių 193 ir 195 punktų, Paramos sutarties 18.3 punkto prasme.

Atsakovas pabrėžia, kad šie argumentai bei teisinės aplinkybės patvirtina, kad NMA 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimas yra pagrįstas, teisėtas, priimtas vadovaujantis galiojančių teisės aktų reikalavimais ir negali būti naikinamas. Teismas netinkamai nustatė bylos nagrinėjimo ribas, nepaisė paties apibrėžtų ribų, rėmėsi netinkamais įrodymais, išsamiai neištyrė kitus byloje esančius rašytinius įrodymus, nekreipė dėmesio į pareiškėjo prašymų turinį ir NMA atlikto vertinimo išvadas ir tokiu būdu priėmė nepagrįstą sprendimą. Teismo sprendime taip pat nėra pateikiami motyvai iš kurių būtų aišku, kodėl teismo nuomone, Agentūra netinkamai atliko tyrimą ir nepagrįstai nustatė, kad pareiškėjas neįrodė, jog jos prašomi projekto pakeitimai užtikrins projekto tikslo ir rodiklių pasiekimą.

Pareiškėjas ŽUK „Derugiai“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas teigia, kad paramos sutarties 18.3 punktas nustato, kad gavus raštišką Agentūros sutikimą, veiklos pobūdis, projekto įgyvendinimo vieta ir sąlygos gali būti keičiami, jei nepadaromas esminis projekto pakeitimas. Toje pačioje sutarties nuostatoje detalizuojama kas yra laikoma esminiu projekto pakeitimu - pakeitimas nėra esminis, jeigu tai netrukdo pasiekti projekte nustatytus tikslus ir įgyvendinti jame nustatytus uždavinius. Bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės patvirtina, kad NMA pateiktu prašymu projektas nebūtų keičiamas iš esmės - prašomais patvirtinti pakeitimais iš dalies pakeičiama tik tam tikra dalis investicijų, tačiau tiek projekto tikslas, tiek projektu planuojama bendrovės veikla, projektu planuojamas gaminti produktas, planuojami finansiniai ir ūkiniai rodikliai įgyvendinus projektą nėra keičiami. Pagal šiuo metu patvirtintą projektą pareiškėjas turėtų gaminti džiovintus vaisius, o patvirtinus prašomą projekto pakeitimą pareiškėjo bendrovė papildomai gamintų ir džiovintų vaisių miltelius. Dėl tokio pakeitimo bendrovės vykdomos veiklos sritis (Vaisių, uogų, daržovių ir grybų perdirbimas ir (ar) rinkodara, atliekų perdirbimas), kuri yra patvirtinta sutartimi, liktų nepakitusi.

Pareiškėjas nurodo, jog pareiškėjo į šią administracinę bylą pateikti rašytiniai įrodymai - UAB „Marleksa“ ir UAB „Capital vertinimas“ parengti projekto bei siūlomų pakeitimų vertinimai yra tinkamai įrodymas šioje administracinėje byloje, o teismas tinkamai konstatavo, kad šie įrodymai patvirtina pareiškėjo nurodomus argumentus bei Agentūros veiksmų neteisėtumą.

Pareiškėjas pabrėžia, kad jis dar iki bylos iškėlimo teisme Agentūrai pateikė visus prašytus duomenis, inter alia ir dokumentus, patvirtinančius tuos pačius veiklos rezultatus, kurie nurodyti ir į šią bylą pateiktuose vertinimo aktuose. Pareiškėjui nežinomos priežastys dėl ko NMA šių duomenų nevertino priimdama ginčijamus sprendimus. Pažymėtina, kad teismas aiškiai konstatavo, kad pareiškėjas atsakovui tinkamai pateikė visus NMA prašytus pateikti papildomus duomenis tam, kad NMA galėtu tinkamai ir išsamiai išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl projekto pakeitimo patvirtinimo.

Pareiškėjas nurodo, jog į bylą pateiktų vertinimo ataskaitos išvados patvirtina tai, kad pakeitus projekto vietą, nauda regionui būtų didesnė, kadangi Ukmergės regione tokio pobūdžio veikla yra mažiau išvystyta, atitinkamai projekto įgyvendinimas šioje teritorijoje teiktų didesnę naudą. Be to, į bylą pateiktos projekto pakeitimų vertinimo analizės galutinėje išvadoje nurodoma, kad inicijuojami pakeitimai, yra tik gamybinio pastato dalyje, t. y. mažinami gamybiniai ir sandėliavimo plotai leidžia efektyvinti gamybos procesą, su naujomis investicijomis sukuriant uždarą gamybos ciklą ir taip sumažinti pagamintos produkcijos vieneto savikainą. Be to, yra siekiama efektyviau naudoti investicinius išteklius ir vietoj bendrųjų išlaidu sutaupytos lėšos nukreipiamos privažiavimo keliu, aikštelių, komunikacijų ir gerbūvio sutvarkymui.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo skundą atmesti. Žemės ūkio ministerija nurodo, jog projekto veiklos pakeitimai lemia esminį projekto investiciją pakeitimą. Paraiškoje ir paramos sutartyje numatyta, kad pareiškėjas paramą panaudos gamybinio pastato statybai ir įrengimui, daržovių perdirbimo technologinės įrangos įsigijimui, specializuotų transporto priemonių įsigijimui ir bendrosioms išlaidoms. Prašyme pakeisti projektą pareiškėjas visiškai atsisako bendrųjų išlaidų, tik 26 proc. paramos sumos skiria gamybinio pastato statybai ir įrengimui, net 44 proc. visą investiciją sumos skiria biodujų jėgainės statybai ir įrengimui. Iš pateikto prašymo matyti, kad produkcijos gamybos cechui, kuris objektyviai laikytinas esmine projekto veiklai vykdyti reikalinga investicija, skiriama investiciją suma, lyginant su paraiškos ir paramos sutarties duomenimis, smarkiai mažinama, kaip ir pats gamybos cecho plotas mažinamas 2,6 karto. Atsižvelgus į pareiškėjo prašymą, esmine projekto investicija faktiškai laikytinas nebe gamybos cechas, kuriame ir turėtų vykti projekto veikla, o biodujų jėgainė. Pastebėtina, kad pareiškėjas prašymuose nepaaiškina, kokiu būdu 2,6 karto mažesnėje patalpoje jis ketina užtikrinti tinkamą gamybos procesą bei sandėliuoti gaminamą produkciją, pasiekti užsibrėžtus projekto rodiklius dėl gamybos apimčių ir asmenų įdarbinimo. Pareiškėjas tik pabrėžia, kad toks pastatas būtą tinkamas veiklai vykdyti ir atitiks darnios bei subalansuotos plėtros principus pagal užimamą vietą sklype. Tokie pareiškėjo pateikti paaiškinimai realiai nepagrindžia, kad jo prisiimti įsipareigojimai dėl projekto veiklos rodiklių bus tinkamai įgyvendinti.

Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, teismas nepagrįstai remiasi pareiškėjo pateiktais papildomais įrodymais - UAB „Capital“ analizės išvada Nr. 15-NKV06-01 bei UAB „Marleksa“ išvada Nr. MVP15-06-01K. Šiuos duomenis pareiškėjas Agentūrai turėjo pateikti kartu su prašymais leisti keisti projektą. NMA priimdama 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimą šių išvadų neturėjo, todėl Agentūros sprendimai neturėtų būti vertinami remiantis duomenimis, kurie NMA nebuvo pateikti. Pabrėžtina, kad išvados remiasi aprašomojo pobūdžio argumentais, nėra paremtos skaičiavimais. Žemės ūkio ministerija pažymi, kad techniniai pastatų projektai, kurių pagrindu atliekami skaičiavimai, ekspertų išvadose Agentūrai nebuvo teikti. Išvadose, analizuojant statinių ploto sumažėjimą ir jo įtaką projekto tikslų bei rodiklių pasiekimui, paskaičiuotas bendras sumažintas statinių plotas sudaro 2515 kv. m. Pabrėžtina, kad Agentūrai teiktuose prašymuose bendras sumažintas pastato plotas siekė 1942 kv. m. Su prašymais buvo pateiktas ir planas bei sąmatos būtent tokio dydžio pastatui. Taip pat akcentuojama, kad pareiškėjo pateiktuose prašymuose nurodytas sandėliavimo plotas sudarė 776 kv. m., o ekspertinėse išvadose analizuojamas 1354,48 kv. m. Iš to akivaizdu, kad ekspertų išvadose atlikta analizė paremta dokumentais, kurie Agentūrai nebuvo pateikti. Taip pat ekspertų išvadose analizuojami skaičiai skiriasi nuo Agentūrai teiktų duomenų. Dėl šių priežasčių, vertinant NMA 2014 m. sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, į šias ekspertų išvadas negali būti atsižvelgiama.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) normomis (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

Byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimo Nr. BRK-9430 (10.3.8) „Dėl projekto vykdymo“, 2015 m. balandžio 9 d. sprendimo Nr. BRK-3390 (10.3.8) „Dėl paramos sutarties nutraukimo“ teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat atsakovo pareigos priimti sprendimą, kuriuo būtų pritarta pareiškėjo prašymui pakeisti 2011 m. gruodžio 14 d. Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ pirmosios veiklos srities „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir rinkodara“ paramos sutartį Nr. 1PP-KU-11-1-003847-PR001 bei šia sutartimi numatytą projektą ir sudaryti susitarimą su pareiškėju pagal patvirtintą projekto pakeitimą.

Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagrindinis byloje kylantis klausimas yra tas, ar Agentūra teisėtai ir pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo pakeisti paramos sutartį, taip pat tai, ar teisėtai ir pagrįstai nuspręsta nutraukti sudarytą paramos sutartį ir neskirti atitinkamo finansavimo. Byloje šalys nesutaria, ar projekto pakeitimas, kurį norėjo atlikti pareiškėjas, laikytinas esminiu paramos sutarties pakeitimu teisinio reguliavimo prasme, taip pat nėra sutariama, ar atsakovas tinkamai įvertino visas ginčui reikšmingas faktines aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismas sprendime iš esmės nurodė, kad priimdamas ginčijamus sprendimus atsakovas pažeidė gero administravimo principą, nes neatliko tinkamo ir visapusiško tyrimo dėl pareiškėjo prašomų pakeitimų, be kita ko, neatsižvelgė į pareiškėjo 2014 m. birželio 10 d. rašte išdėstytus argumentus dėl trumpų terminų atsakymams parengti, t. y. nesudarė pareiškėjui tinkamų sąlygų pagrįsti jo siūlomus projekto pakeitimus.

Atsakovas apeliaciniame skunde, be kita ko, nurodo, kad pareiga pateikti motyvuotą prašymą dėl projekto pakeitimų tenka būtent pareiškėjui, nurodo, kad sudarė tinkamas prielaidas pareiškėjui teikti informaciją, taip pat teigia, jog priimdamas sprendimą pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsižvelgė į UAB „Capital“ analizės išvadą ir UAB „Marleksa“ išvadą, pažymi, kad tinkamai ir išsamiai įvertino pareiškėjo siūlomus pakeitimus, tuo tarpu teismas tokio vertinimo neatliko.

Teisėjų kolegija su tokiais atsakovo argumentais sutinka iš dalies.

Visų pirma pažymėtina, kad byloje susiklosčiusiems teisiniams santykiams taikytinos Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatos.

2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai, reglamentuoja ES paramos, skiriamos iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai, teikimo sąlygas ir tvarką. Šio Reglamento 72 straipsnio 1 dalies a) punkte nustatyta, jog valstybė narė užtikrina, kad investicinė operacija bus toliau finansuojama iš EŽŪFKP, jei per penkerius metus nuo valdymo institucijos sprendimo skirti finansavimą nepadaromas esminis tos operacijos pakeitimas, kuris paveikia jos pobūdį ar įgyvendinimo reikalavimus arba suteikia pernelyg didelį pranašumą įmonei ar viešajai įstaigai. Reglamento Nr. 1698/2005 62 konstatuojamojoje dalyje paaiškinta, kad, siekiant užtikrinti veiksmingą, sąžiningą ir tvarią EŽŪFKP paramą, reikėtų nustatyti nuostatas, garantuojančias ilgalaikius su investicijomis susijusius veiksmus, ir vengti Fondo naudojimo nesąžiningai konkurencijai atsirasti.

Lietuvos Respublikoje Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos projektams skiriamos paramos administravimą, be kita ko, reglamentuoja, Administravimo taisyklės. Šių taisyklių II skirsnio nuostatos reguliuoja projektų ir paramos sutarties daromus pakeitimus.

Administravimo taisyklių 190 punkte numatyta, kad jokie su Agentūra raštu nesuderinti nukrypimai nuo planuoto projekto įgyvendinimo, keičiantys projekto apimtį, keičiantys projekto išlaidas, pratęsiantys projekto įgyvendinimo laikotarpį ar kitaip keičiantys projektą ar paramos sutartyje ir (arba) paraiškoje bei sprendime skirti paramą nustatytus paramos gavėjo įsipareigojimus, nėra leidžiami. Paramos gavėjas privalo raštu informuoti Agentūrą apie visus numatomus pakeitimus, susijusius su projekto įgyvendinimu.

Administravimo taisyklių 192 punkte numatyta, kad iškilus poreikiui keisti projektą ir (arba) paramos sutartį, paramos gavėjas privalo raštu pateikti Agentūrai motyvuotą prašymą pakeisti projektą ir (arba) paramos sutartį, tuo tarpu pagal 193 punktą Agentūra, gavusi motyvuotą paramos gavėjo prašymą pakeisti projektą ir (arba) paramos sutartį, įvertina prašymo aplinkybes ir priima sprendimą dėl paramos gavėjo prašymo.

Administravimo taisyklių 195 punkte nustatyta, kad priimdama sprendimą dėl paramos gavėjo prašymo keisti projektą ir (arba) paramos sutartį, Agentūra įvertina, ar atlikus tokį pakeitimą projektas duos didesnę naudą ir efektyviau sieks projekte bei Programoje nustatytų tikslų. Priimant sprendimą dėl paramos gavėjo prašymo keisti projektą ir (arba) paramos sutartį, Agentūra taip pat atsižvelgia į tas aplinkybes, kurių paramos gavėjas negalėjo numatyti teikdamas paramos paraišką, ir aplinkybes, nepriklausančias nuo paramos gavėjo. Jeigu Agentūra nustato, kad dėl projekto pakeitimo paramos gavėjas negalės pasiekti projekte nustatytų tikslų ir tolesnis projekto įgyvendinimas būtų neefektyvus, Agentūra svarsto klausimą dėl paramos nutraukimo ir (arba) jau išmokėtos paramos grąžinimo.

Vertindama 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimo Nr. BRK-9430 (10.3.8) „Dėl projekto vykdymo“ turinį teisėjų kolegija pažymi, kad jame išsamiai nurodyti atsisakymo tenkinti pareiškėjo prašymą motyvai, jis yra pagrįstas teisės aktų ir Paramos sutarties nuostatomis. Iš šio sprendimo yra aišku, jog atsakovas pareiškėjo siūlytus projekto pakeitimus traktuoja kaip esminį, todėl neleistiną, projekto pakeitimą Reglamento 1698/2005 72 straipsnio prasme. Taigi turinio požiūriu nėra pagrindo teigti, kad atsakovo 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimas Nr. BRK-9430 (10.3.8) neatitinka VAĮ 8 straipsnio ir gero administravimo principo reikalavimų.

Kiek tai susiję su šio akto priėmimo procedūriniais aspektais, teisėjų kolegija visų pirma pritaria atsakovo pozicijai, kad būtent pareiškėjas turi pagrįsti siūlomų projekto pakeitimų atitiktį teisės aktų reikalavimams. Tokia išvada seka iš Administravimo taisyklių 192 punkto, kuriame numatyta, kad iškilus poreikiui keisti projektą ir (arba) paramos sutartį, paramos gavėjas privalo raštu pateikti Agentūrai motyvuotą prašymą pakeisti projektą ir (arba) paramos sutartį.

Iš bylos medžiagos (t. I, b.l. 42-63) matyti, kad pareiškėjas prašymą pakeisti projekto veiklos pobūdį, investicijų paskirstymą ir projekto įgyvendinimo vietą pateikė 2014 m. kovo 31 d., su prašymu buvo pateiktas techninis projektas ir komerciniai pasiūlymai. Atsakovas 2014 m. balandžio 22 d. raštu Nr. BRK–(10.3.8)-3522 (t. I, b.l. 65-66) pareiškėją paprašė pateikti dokumentus, kurie pagrįstų projekte numatytą biodujų jėgainės galingumą, jos būtinumą projektui ir atsiperkamumą, taip pat dokumentus, įrodančius projekto įgyvendinimo vietos konkretų statybos leidimo gavimo etapą ir jo gavimo terminą. Pareiškėjas šiuos duomenis pateikė 2014 m. balandžio 29 d. raštu (t. I, b.l. 67-71). Be to nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, jog pareiškėjas 2014 m. gegužės 8 d. iš atsakovo gavo elektroninį laišką su prašymu pateikti papildomą informaciją, į šiame laiške pateiktus klausimus pareiškėjas pakankamai plačiai atsakė 2014 m. gegužės 13 d. raštu (t. I, b.l. 72-75). Be to atsakovui priėmus 2014 m. gegužės 30 d. sprendimą Nr. BRK-(10.3.8)-4841 nepritarti investicijų keitimui (t. I, b.l. 76-77), pareiškėjas 2014 m. birželio 10 d. raštu (t. I, b.l. 78-81) pateikė papildomus paaiškinimus. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į faktinę aplinkybę, jog atsakovo 2014 m. birželio 30 d. sprendimas Nr. BRK-5736 (10.3.8) (t. I, b.l. 82-83), kuris buvo įvertintas 2014 m. rugpjūčio 22 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos raštu Nr.3JA-283-232 (t. I, b.l. 104-106), be kitų, taip pat buvo grindžiamas argumentu, kad projektas keičiasi iš esmės, pareiškėjas šiuo aspektu taip pat pateikė argumentus 2014 m. liepos 23 d. skunde Žemės ūkio ministerijai (t. I, b.l. 91-103).

Atsižvelgdama į pirmiau nurodytas faktines aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, jog pareiškėjui iki kreipiantis su skundu į pirmosios instancijos teismą buvo užtikrinta reali galimybė pateikti motyvuotą prašymą dėl projekto pakeitimo Administravimo taisyklių 192 punkto prasme. Taigi šiuo požiūriu teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog priimdamas pirmiau minėtą ginčijamą sprendimą atsakovas pažeidė procedūrines pareiškėjo teises.

Pirmosios instancijos teismas sprendime taip pat nurodė, kad juo, be kita ko, vertins, ar pareiškėjo siūlyti pakeitimai yra esminiai, t. y. ar keičiamas veiklos pobūdis ir ar toks pakeitimas turi reikšmingą neigiamą poveikį nustatytam tikslo įgyvendinimui. Vis dėlto sutiktina su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas tokio vertinimo neatliko, t. y. sprendime nevertino surinktų įrodymų ir iš esmės nepasisakė dėl 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimo Nr. BRK-9430 (10.3.8) atsakovo argumento, jog pareiškėjo teikti pasiūlymai traktuotini kaip esminiai projekto pakeitimai, pagrįstumo.

Teisėjų kolegija šiuo aspektu atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovo argumentai dėl esminio projekto pakeitimo turi būti vertinami pirmiau minėto Reglamento Nr. 1698/2005 72 straipsnio 1 dalies a) punkto nuostatų požiūriu, atsižvelgiant į reikšmingą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką (be kita ko, 2013 m. lapkričio 14 d. ESTT sprendimą Comune di Ancona (C-388/12; ECLI:EU:C:2013:734), iš kurios matyti, jog veiklos (projekto) esminio pakeitimo savoka siejama su galimybe pasiekti projekto tikslus. Taigi visų pirma turi būti įvertinta, koks yra projekto, kuriam pareiškėjo pateiktos paraiškos pagrindu Paramos sutartimi buvo suteiktas finansavimas, tikslas. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakant į šį klausimą, koks yra konkretaus projekto tikslas, ir, atitinkamai, vertinant, ar siūlomi pakeitimai reikšmingai nesumažintų galimybės pasiekti projektu siekiamą tikslą, turi būti įvertintas ne tik abstaktus jo apibūdinimas (konkrečiu atveju – „įkurti bei plėtoti vaisių perdirbimo procesus, siekiant didinti kooperatyvo narių pagaminto gaminamos produkcijos pridėtinę vertę ir didinti ekonominį gyvybingumą“), nes pats procesas nėra savitikslis, bet paraiškoje apibūdinto projekto, kaip visumos, kurį nusako konkretūs kokybiniai ir kiekybiniai kriterijai (konkrečiai, projektuojamos veiklos pobūdis, galutinis produktas, kurį buvo ketinama galimti, planuojamos gamybos apimtys ir pan.) pobūdis. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad tik neigiamai atsakius į klausimą, ar siūlomi pakeitimai yra esminiai Reglamento Nr. 1698/2005 72 straipsnio 1 dalies a) punkto nuostatų požiūriu, atsiranda teisinės prielaidos vertinti siūlomus pakeitimus Administravimo taisyklių 195 punkto nuostatų požiūriu, nes jame įtvirtintos normos negali būti aiškinamos kaip keičiančios, siaurinančios ar plečiančios Reglamento Nr. 1698/2005 72 straipsnio 1 dalies a) punkto turinį ar jo taikymo apimtį, kadangi minėto Reglamento nuostatos ES valstybėms narėms nesuteikia teisės detalizuoti šių Reglamento normų, nustatyti papildomų kriterijų, kurių pagrindu būtų vertinama, ar siūlomas pakeitimas laikytinas esminiu operacijos pakeitimu.

Dėl pirmiau nurodytų priežasčių darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime neatskleidė bylos esmės, todėl jis naikintinas ir byla pirmosios instancijos teismui grąžintina nagrinėti iš naujo. Kitų pareiškėjo keliamų reikalavimų išsprendimas neatsiejamas nuo klausimo, ar atsakovo 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimas Nr. BRK-9430 (10.3.8) yra teisėtas ir pagrįstas, todėl teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad atsakovas 2015 m. spalio 20 d. prašymu apeliacinės instancijos teismą prašė prijungti prie bylos 2015 m. rugpjūčio 20 d. ekspertinio konsultavimo ataskaitą (t. V, b.l. 18-33). Kadangi byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės, teisėjų kolegija šio prašymo netenkina ir nurodo, kad ABTĮ nustatyta tvarka įrodymai gali būti teikiami pirmosios instancijos teismui.

Dėl pirmiau nurodytų priežasčių atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija, galiojusia iki 2016 m. liepos 1 d.) 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a:

Atsakovo Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 19 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis

Skirgailė Žalimienė