2019-05-15 Nr. AB-11209-3-61-3-02396-2016-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-447-502/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02396-16-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Virginijos Volskienės ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai (tretieji suinteresuoti asmenys – Europos socialinio fondo agentūra, Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Viešųjų pirkimų tarnyba) dėl įsakymų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau – ir SADM, pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. gegužės 10 d. įsakymą Nr. 1V-352 „Dėl finansavimo sumažinimo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos projektui Nr. VP1-4.2-VRM-03-V-01-093, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2011 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. 1V-83 „Dėl finansavimo skyrimo projektams, finansuojamiems pagal 2007-2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 4 prioriteto „Administracinių gebėjimų stiprinimas ir viešojo administravimo efektyvumo didinimas“ įgyvendinimo priemonę VP1-4.2-VRM-03-V „Viešojo administravimo subjektų sistemos tobulinimas“ pakeitimo ir Europos Sąjungos finansinės paramos bei bendrojo finansavimo lėšų grąžinimo“ (toliau – ir 2016 m. gegužės 10 d. Įsakymas, Sprendimas 1); 2) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. gegužės 11 d. įsakymą Nr. 1V-358 „Dėl finansavimo sumažinimo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos projektui Nr. VP1-4.2-VRM-03-V-01-093, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2011 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. 1V-83 „Dėl finansavimo skyrimo projektams, finansuojamiems pagal 2007-2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 4 prioriteto „Administracinių gebėjimų stiprinimas ir viešojo administravimo efektyvumo didinimas“ įgyvendinimo priemonę VP1-4.2-VRM-03-V „Viešojo administravimo subjektų sistemos tobulinimas“ pakeitimo ir Europos Sąjungos finansinės paramos bei bendrojo finansavimo lėšų grąžinimo“ (toliau – ir 2016 m. gegužės 11 d. Įsakymas, Sprendimas 2).

2. Pareiškėjas nurodė, kad Sprendimu 1 ir Sprendimu 2 SADM įgyvendinamam projektui Nr. VP1-4.2-VRM-03-V-01-093 „Finansų valdymo ir apskaitos sistemos (FVAS) diegimas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje bei jai pavaldžiose įstaigose“, (toliau – ir Projektas) Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VRM) skirta finansavimo lėšų suma buvo sumažinta atitinkamai 1 449,94 Eur ir 45 696,98 Eur.

3. Pareiškėjas paaiškino, jog SADM ir jai pavaldžiose įstaigose 2010 metais buvo sukurta ir įdiegta vieninga finansų valdymo ir apskaitos sistema, sudaryta iš tarpusavyje integruotų modulių. Skirtinguose moduliuose registruojama informacija glaudžiai susijusi, todėl įdiegtas centralizuotas sprendimas buvo sukurtas kaip vieninga sistema vienoje „Oracle“ technologinėje platformoje. Projektas buvo įgyvendintas tolesniam Finansų valdymo ir apskaitos sistemos (toliau – ir FVAS) tobulinimui ir palaikymui. Įgyvendinant Projektą visos sąlygos buvo derintos tiek su Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – ir VPT), tiek su Europos socialinio fondo agentūra (toliau – ir ESFA, Agentūra), jokie pažeidimai nebuvo nustatyti. Tačiau pareiškėjui įgyvendinus Projektą ESFA įžvelgė galimus pažeidimus, o VPT taip pat pateikė prieštaringas išvadas. Siekdamas pasikonsultuoti, ar pirkimo objekto neskaidymas yra galimas, pareiškėjas kreipėsi į VPT, tačiau VPT atsakyme nenurodė, kad Projektas pažeidžia teisės aktų reikalavimus.

4. SAMD nesutiko, kad ESFA nustatytas pažeidimas, pasireiškęs tuo, kad, neišskaidžius pirkimo objekto, konkurso sąlygas galimai atitiko tik vienas ūkio subjektas, yra susijęs su konkurencijos ribojimu. Pareiškėjas nurodė, kad norėdamas įsitikinti praktine pirkimo konkurso dalyvių specialistų patirtimi, keliamus reikalavimus apibrėžė remdamasis egzistuojančia ir Projekto veiklomis plėtojama FVAS, kurios viena iš dalių (modulių) yra Personalo valdymo ir darbo užmokesčio skaičiavimo informacinė sistema „Paskata“. Tam, kad konkurse būtų galimybė dalyvauti ne vien tik su „Paskata“ dirbusiems specialistams, pirkimo sąlygose buvo nurodyta, kad dalyvių patirtis gali būti įgyta ir dirbant su lygiavertėmis sistemomis. Be to, FVAS kūrėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Affecto Lietuva“ taip pat buvo nurodžiusi, kad kitiems tiekėjams suteiks teises naudotis skaičiavimo sistemos „Paskata“ išeities kodu tam, kad kiti subjektai taip pat galėtų aptarnauti sukurtą sistemą „Paskata“. Siekiant užtikrinti FVAS kokybę buvo priimtas sprendimas neskaidyti pirkimo objekto. Pareiškėjo manymu, ESFA pažeidimų tyrimo išvadose nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2015 negali būti precedentu nagrinėjamai situacijai.

5. Atsakovas VRM atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas, vykdydamas pirkimą „Finansų valdymo ir apskaitos sistemos esamos įrangos modernizavimo ir naujos įrangos pirkimas“ (toliau – ir Pirkimas Nr. 2), nesikreipė konsultacijos į VPT, o dėl pirkimo „Finansų valdymo ir apskaitos sistemos, duomenų (ataskaitų) pateikimo ir agregavimo priemonės aptarnavimo, palaikymo, priežiūros, konstatavimo paslaugų ir naujų papildomų funkcionalumų diegimo paslaugų pirkimas“ (toliau – ir Pirkimas Nr. 1) į VPT kreipėsi tik po to, kai ESFA atliko vertinimą. VPT 2015 m. gruodžio 31 d. išvadoje Nr. 4S-4383 dėl informacijos stokos pareiškėjui neatsakė, ar objekto neskaidymas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) prasme laikytinas pažeidimu, tačiau pareiškėjui buvo paaiškinta, kokios aplinkybės laikytinos svarbiomis, vertinant, ar nebuvo padarytas pažeidimas.

7. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad pirkimo objektą išskaidžius į dalis būtų sudėtinga administruoti bei kontroliuoti FVAS veiklą. Atkreipė dėmesį, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija taip pat turi analogišką apskaitos sistemą, turinčią sistemą „Paskata“, programos palaikymo bei plėtros paslaugas perka atskirai ir dėl to jokių nepatogumų neturi. Išvada, kad pareiškėjas, neskaidydamas pirkimų objektų į dalis, ribojo konkurenciją, buvo pateikta ir VPT 2015 m. kovo 13 d. išvadoje Nr. S-790 bei 2015 m. kovo 18 d. išvadoje Nr. 4S-851. Pabrėžė, jog pradiniame pirkimų etape pareiškėjas buvo įspėtas, kad, neišskaidžius pirkimų objektų į dalis, bus pažeistos VPĮ nuostatos, tačiau pareiškėjas į pastebėjimus nereagavo.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo Agentūra atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

9. ESFA nurodė, kad viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimai buvo nustatyti ne dėl neteisėtų kvalifikacinių reikalavimų, tačiau dėl pirkimų objektų neskaidymo, todėl pareiškėjo teiginiai, kad pirkimo sąlygose buvo numatytas reikalavimas, jog gali dalyvauti ir subjektai, dirbantys su lygiavertėmis sistemomis, su nustatytu pažeidimu dėl objekto neskaidymo nesusijęs. Priešingai, nei nurodė pareiškėjas, pirkimų vykdymo metu UAB „Affecto Lietuva“ nebuvo įsipareigojusi kiekvienam besikreipiančiam tiekėjui suteikti sistemos „Paskata“ išeities kodo, todėl pareiškėjo teiginiai, kad apie tai bendrovė yra raštu nurodžiusi, nepagrįsti. Sistemos „Paskata“ išeities kodo suteikimas išskirtinai priklausė nuo UAB „Affecto Lietuva“ valios, vadinasi, pirkimų metu buvo ribojama konkurencija. Nepagrįstais vertino ir pareiškėjo argumentus, jog neskaidyti pirkimų objektų pareiškėjas nusprendė siekdamas užtikrinti visos FVAS kokybę. Šiuo aspektu pažymėjo, kad tiek eksperto nuomonė, tiek VPT bei kitų organizacijų praktika rodo, jog pareiškėjo pirktos sistemos modulius galima vystyti ir atskirai, galima atskirai pirkti techninę įrangą, todėl technologinės būtinybės neskaidyti pirkimų objektų nebuvo.

10. Dėl pareiškėjo argumentų, kad pirkimų sąlygos iš anksto buvo derinamos tiek su ESFA, tiek su VPT, ESFA nurodė, jog pradiniame pirkimų vykdymo etape buvo atkreipusi pareiškėjo dėmesį į būtinybę skaidyti pirkimų objektus, tačiau pareiškėjas ne tik nereagavo į pastabas, tačiau ESFA pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis (dėl sistemos „Paskata“ autorinių sutarčių priklausymo / nepriklausymo UAB „Affecto Lietuva“).

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 2 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

12. Teismas nustatė, kad skundžiamais įsakymais buvo sumažintas Projekto finansavimas dėl nustatytų VPĮ 3 straipsnio 1 dalies ir 25 straipsnio 2 dalies pažeidimų. Pirkimo Nr. 1 (II t., b. l. 55–97) ir Pirkimo Nr. 2 (II t. b. l. 198–232) konkursus laimėjo vienintelė pasiūlymą pateikusi UAB „Affecto Lietuva“ (II t., b. l. 98–99, 100–101, 233–234). Eksperto 2014 m. rugpjūčio 29 d. išvadoje buvo konstatuota, kad Pirkimo Nr. 1 sąlygos buvo ribojančios konkurenciją ir diskriminuojančios, nebuvo pagrindo pirkimo objektų neskaidyti į atskiras dalis (II t., b. l. 111). ESFA 2014 m. rugsėjo 3 d. elektroniniu laišku kreipėsi į pareiškėją su prašymu pateikti paaiškinimus apie pirkimų neskaidymą į atskiras dalis (II t., b. l. 112). Pareiškėjas 2014 m. gruodžio 15 d. raštu Nr. (7.1-72)SD-9253 kreipėsi į VPT, prašydamas konsultacijos dėl Pirkimo Nr. 1 (II t., b. l. 119–124). VPT 2014 m. gruodžio 31 d. raštu Nr. 4S-4383 nurodė, jog dėl informacijos trūkumo nėra galimybės pateikti vienareikšmiškos išvados (II t., b. l. 125). ESFA 2015 m. kovo 13 d. raštu Nr. 4S-790 kreipėsi į VPT dėl dalinio vertinimo išvados pateikimo (II t., b. l. 137). VPT 2015 m. kovo 13 d. viešųjų pirkimų vertinimo išvadoje Nr. 4S-790 konstatavo, kad pareiškėjas, neskaidydamas Pirkimo Nr. 1 objekto į dalis, pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalies ir 25 straipsnio 2 dalies nuostatas (II t., b. l. 138–139). Ekspertas, atlikęs pakartotinį vertinimą, pateikė išvadą, kad Pirkimo Nr. 1 neskaidžius į dalis buvo pažeistos VPĮ 3 straipsnio 1 dalis ir 25 straipsnio 2 dalis (II t., b. l. 177–179). VTP 2016 m. kovo 16 d. viešųjų pirkimų vertinimo išvadoje Nr. 4S-781 taip pat pakartotinai konstatavo, kad vykdant Pirkimą Nr. 1 pažeistas VPĮ 3 straipsnis (II t., b. l. 181–183). ESFA 2016 m. balandžio 21 d. pažeidimo tyrimo išvadoje konstatavo, kad pareiškėjas, neskaidydamas Pirkimo Nr. 1 objekto į dalis ir šio neskaidymo nepagrįsdamas objektyviais argumentais, nepagrįstai apribojo tiekėjų konkurenciją, tuo pažeisdamas VPĮ 25 straipsnio 2 dalį ir VPĮ 3 straipsnio 1 dalį (II t., b. l. 184–190). VRM 2016 m. gegužės 11 d. įsakymu sumažino Projektui skirtą finansavimą 45 696,98 Eur, įpareigodamas pareiškėją grąžinti lėšas į nurodytą sąskaitą (II t., b. l. 194–197).

13. Teismas taip pat nustatė, kad ekspertas, įvertinęs Pirkimo Nr. 2 dokumentus, 2014 m. gruodžio 8 d. išvadoje nurodė, kad Pirkimo Nr. 2 sąlygos buvo ribojančios konkurenciją ir diskriminuojančios, nebuvo pagrindo pirkimo neskaidyti į atskiras dalis (II t., b. l. 247). ESFA 2014 m. gruodžio 11 d. elektroniniu laišku kreipėsi į pareiškėją dėl paaiškinimo pateikimo (II t., b. l. 248). Ekspertas 2015 m. sausio 25 d. išvadoje nurodė, kad atliekant Pirkimą Nr. 2 buvo dirbtinai sujungti keli pirkimo objektai, taip ribojant ir diskriminuojant potencialius naujos technikos tiekėjus (II t. b. l. 253–254). ESFA 2015 m. vasario 2 d. raštu Nr. ESF07-2015-00365 kreipėsi į VPT dėl išvados pateikimo (II t., b. l. 260–261), kuri 2015 m. kovo 18 d. viešųjų pirkimų vertinimo išvadoje Nr. 4S-851 konstatavo, kad pareiškėjas, neskaidydamas Pirkimo Nr. 2 objekto į dalis, pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalį (II t., b. l. 264–265). Ekspertas 2016 m. balandžio 13 d. paaiškinimuose detalizavo ankstesnėse išvadose suformuluotus teiginius dėl pareiškėjo padarytų pažeidimų (II t., b. l. 255–259), VTP 2016 m. kovo 16 d. viešųjų pirkimų vertinimo išvadoje Nr. 4S-787 pakartotinai konstatavo, kad pareiškėjas, vykdydamas Pirkimą Nr. 2, pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalį (II t., b. l. 286–287). ESFA 2016 m. balandžio 15 d. priėmė pažeidimo tyrimo išvadą (II t., b. l. 288–290), į kurią atsižvelgęs atsakovas 2016 m. gegužės 10 d. įsakymu sumažino Projektui skirtą finansavimą 1 449,94 Eur, įpareigodamas pareiškėją grąžinti lėšas į nurodytą sąskaitą (II t., b. l. 298–301).

14. Teismas, atsižvelgęs į teismo posėdžio metu eksperto A. P. teiktus paaiškinimus, ESFA pažeidimų tyrimo išvadose nurodytas aplinkybes, nustatė, kad Pirkimo Nr. 1 objektą sudarė 9 moduliai, pirkimas į atskiras pirkimo dalis nebuvo skaidomas, pasiūlymą pateikė vienintelis tiekėjas. Konkursą laimėjusiai įmonei pagal autorines teises priklauso vienas iš pirktų 9 modulių, t. y. personalo, darbo laiko valdymo ir darbo užmokesčio skaičiavimo modulis „Paskata“, kuris yra autorinis kūrinys, į kurį teises turi tik UAB „Affecto Lietuva“, atitinkamai jai priklauso ir šios sistemos modifikavimo, atnaujinimo teisės. Ši sistema sėkmingai veikia atskirta nuo kitų sistemų (modulių) ir atvirkščiai. Pirkimą Nr. 2 laimėjo vienintelis pasiūlymą pateikęs tiekėjas – jungtinės veiklos pagrindu veikiančios UAB „Affecto Lietuva“ ir UAB „Alna Intelligence“. SADM jau yra įdiegta „Oracle suit“ programa, kurios migravimą dėl šios programos sudėtingumo galėtų atlikti tik šios programos kūrėjas ir diegėjas. Atitinkamai ir autorinės sistemos „Paskata“ migravimo į naują versiją paslaugą galėjo atlikti tik sistemos „Paskata“ autorinių teisių savininkas (šiuo atveju UAB „Affecto Lietuva“). Tačiau Pirkimu Nr. 2 buvo perkama ir nauja techninė įranga, kurią galėtų suteikti bet kuris informacinių technologijų tiekėjas. Teismas pažymėjo, kad byloje iš esmės nėra ginčo dėl aptartų faktinių aplinkybių (pirkimų laimėtojai, sutarčių sudarymas, prisiimti įsipareigojimai, autorinis kūrinys, kūrėjo teisės į kūrinį, pirkimų objektų neskaidymas į dalis).

15. Teismas nustatė, kad užtikrinti tinkamą sistemos „Paskata“ veikimą būtų galima tik būnant „Paskata“ licencijos turėtoju arba sudarius susitarimą su UAB „Affecto Lietuva“, kuris suteiktų teisę kitam tiekėjui naudotis išeities kodu (suteiktų teisę naudotis sistema). Esant tokiai situacijai pripažinta, kad pareiškėjas, neskaidydamas Pirkimo Nr. 1 objekto į dalis, suvaržė konkurencijos laisvę rinkoje. Konkurencijos varžymas atsiranda ne tik dėl to, kad nebuvo išskirti Pirkimo Nr. 1 objektai, tačiau ir dėl to, kad kitų subjektų dalyvavimas pirkimuose tapo priklausomas nuo susitarimo su „Paskata“ autorinių teisių turėtoja UAB „Affecto Lietuva“.

16. Teismo vertiniu, pareiškėjas įtikinamai neįrodė, kad tik pirkimo objektų sujungimu į vieną galima užtikrinti viešąjį interesą. Sklandus sistemos funkcionavimas, atsakomybės paskirstymas tarp skirtingų tiekėjų iš esmės susiję su organizacinėmis aplinkybėmis, kurios nelaikytinos išimtinėmis ar galinčiomis pateisinti skirtingų objektų sujungimą. Taigi pareiškėjo argumentus dėl negalimumo užtikrinti kelių skirtingų tiekėjų darbus teismas vertino kritiškai, nurodė, kad pareiškėjas nepaneigė galimybės keliems skirtingiems tiekėjams organizuoti bendrą darbą. Pareiškėjo argumentai, kad pirkimų objektų skaidymas į dalis gali tapti per daug brangus ar sudėtingas techniniu požiūriu, taip pat nepateisina pirkimų objektų sujungimo. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų (paskaičiavimų, ar pan.), kad pirkimų objektų išskaidymas į dalis pareiškėjai kainuotų brangiau.

III. 17. Pareiškėjas SADM apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir tenkinti jo skunde išdėstytus reikalavimus. Apeliacinis skundas, be pareiškėjo skunde pirmosios instancijos teismui nurodytų aplinkybių, grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

17.1. Pirkimo sąlygose aiškiai ir nedviprasmiškai buvo nurodyta, kad tiekėjams nereikės naudotis skaičiavimo sistemos „Paskata“ išeities kodu, taip pat nereikės tvarkyti ar aptarnauti „Paskatos” sistemos, o tik naudotis šios sistemos duomenimis, t. y. šiems uždaviniams nereikalingos jokios licencijos ar UAB „Affecto Lietuva“ sutikimas. Taip pat pirkimu buvo siekiama suderinti skirtingų sistemų vieningą veikimą, o skaidant pirkimą FVAS neturėtų to funkcionalumo, kuris buvo bandomas įsigyti.

17.2. Skundžiamą sprendimą teismas iš esmės grindė tuo, kad teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas A. P. parodė, jog pirkimo dalyviui (Pirkime Nr. 1) reikėjo turėti „Paskata“ duomenų bazės patirties, o tai reiškia, kad tai galėjo turėti tik „Paskata“ autorinę sutartį turinti informacinių technologijų įmonė, nors pagrindinis pirkimas buvo technikos pirkimas, t. y. duomenų saugykla, tačiau perkant technologijas buvo perkamos ir autorinės paslaugos. Apeliantas teigia, jog iš pirkimo medžiagos aiškiai matosi, kad jokios autorinės paslaugos ar licencijos perkamos nebuvo. A. P. patirties dirbant su „Paskata” programa turėjimą supainiojo su autorinėmis sutartimis ir teisėmis. Patirtį dirbti atitinkama programa gali turėti itin daug subjektų ir tam visiškai nereikia turėti jokių autorinių sutarčių ar įgalinimų. „Paskata” sistema yra integruota į bendrą FVAS ir neturėjo būti niekaip tvarkoma ir koreguojama. Potencialiems tiekėjams buvo keliamas reikalavimas naudotis tik sistemos gaunamu rezultatu, t. y. pareiškėjui suteikus neribotą prieigą, kuria jis disponuoja, prie „Paskata” sistemos duomenų, operuoti šioje duomenų bazėje kaupiamais duomenimis.

17.3. A. P. nepagrindė savo hipotetinio teiginio, jog praktikoje įmonės, suprasdamos, kad yra nepageidaujamos, pirkimuose nedalyvauja. Pirkime dalyvavo ne vienas dalyvis, tačiau pretenzijų dėl pirkimo sąlygų nei vienas nepateikė. Specialistas nurodė, kad, atskirai galėtų funkcionuoti kiekvienas iš pareiškėjo nupirktų modulių, nenurodė, kaip tokiu atveju – įgijus devynis atskirus modulius ar vieną vieningą sistemą ir „Paskata” modulio integravimą atskirai, veiktų vieninga sistema.

17.4. Suklaidinti A. P., kuris nėra įtrauktas į teismo ekspertų sąrašą, tiek ESFA, tiek ir teismas supainiojo tai, kad šiuo konkrečiu atveju nebuvo perkamos sistemos vystymo paslaugos, o modifikavimo reikalavimai aiškiai ir nedviprasmiškai apibūdinti kaip naujų funkcionalumų diegimas, susijęs su sistemoje kaupiamais duomenimis, kurie nėra apsaugoti sistemos „Paskata” programinio kodo prieigos apsaugomis, todėl jokios papildomos teisės nebuvo reikalingos.

17.5. Teismas klaidingai identifikavo ginčo šalių pozicijas. Nesutiktina su teismo išvada, kad byloje iš esmės nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių (pirkimų laimėtojai, sutarčių sudarymas, prisiimti įsipareigojimai, autorinis kūrinys, kūrėjo teisės į kūrinį, pirkimų objektų neskaidymas į dalis). Pareiškėjas ginčija išvadas dėl prisiimtų įsipareigojimų, autorinio kūrinio, kūrėjo teisių į kūrinį. Nors sistema „Paskata” yra autorinis kūrinys, tačiau pirkimu autorinės teisės į kūrinį, jo atkartojimą, modifikavimą ir t.t. nebuvo perkamos. Nebuvo perkamos sistemos „Paskata” vystymo paslaugos, tai reiškia, kad nebuvo reikalaujama modifikuoti ar kitaip pakeisti sistemos skaičiavimo algoritmų, konfigūracijos ar funkcionalumų. Visos pirktos papildomų funkcionalumų diegimo paslaugos buvo išimtinai susijusios su įstaigos kaupiamais duomenimis, kurie nėra apsaugoti sistemos „Paskata” autorinėmis teisėmis ar programinio kodo prieigos apsaugomis, ir jų pagrindu formuojamomis ataskaitų detalizacijomis, pranešimų siuntimu ar duomenų perdavimu. Naujiems funkcionalumams įdiegti bet kuriam paslaugų teikėjui pakanka turėti prieigą prie sistemos „Paskata” duomenų bazės struktūrų, nėra būtina modifikuoti šios sistemos programinį kodą ar skaičiavimo algoritmus, nes pirkti funkcionalumai nesusiję su duomenų surinkimu ir apdorojimu.

17.6. UAB „Affecto Lietuva“ raštas, kuriame buvo nurodyta, kad kitiems potencialiems tiekėjams suteiks teises naudotis sistemos „Paskata“ išeities kodu, tam, kad kiti tiekėjai taip pat galėtų aptarnauti šią sistemą, buvo papildomas raštas, parodantis, kad jei tiekėjui dėl jo intereso ir kiltų noras pasinaudoti sistemos „Paskata“ išeities kodu, jis būtų pasiekiamas. Tačiau nagrinėjamu atveju sistemos „Paskata“ išeities kodas tiekėjui nereikalingas. Bet kuris potencialus tiekėjas sistemą „Paskata” gali naudoti ir integruoti į bendrą sistemą, šiems darbams nei sistemos „Paskata” išeities kodas, nei autorinės ar kitos teisės nėra reikalingos.

17.7. Teismas visą pirkimo objekto neskaidymo teisėtumo įrodinėjimo naštą perkėlė pareiškėjui, taip nukrypdamas nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikos 2014 m. lapkričio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-1824/2014, pagal kurią pareiga pagrįsti sprendimą, kurio taikomos sankcijos, tenka Agentūrai.

17.8. A. P. išvada, kaip ir nuomonės formulavimas teisme, nebuvo konkretus, jis negalėjo nurodyti nei vienos konkrečios pozicijos, kodėl, jo nuomone, buvo būtinai reikalinga sistemos „Paskata” autorinė sutartis. Be to, byloje esančioje rašytinėje išvadoje A. P. pripažino, kad nagrinėjamu atveju, bent jau teoriškai konkurencija buvo galima. Teismas iš esmės be motyvų negali remtis vieno specialisto, kuris net nėra teismo ekspertas, nuomone. Konkrečiai ir aiškiai neidentifikavus, kodėl „Paskata” sistemos panaudojimui reikalingos autorinės teisės ar licencijos, nėra jokio pagrindo teigti, kad integruojant šią sistemą bet kokia apimtimi varžomas rinkos dalyvių gebėjimas dalyvauti pirkime, kadangi šią paslaugą galėjo suteikti iš esmės bet kuri IT paslaugas teikianti įmonė. Pareiškėjas baudžiamas už tai, kad nesudarė išskirtinių sąlygų UAB „ITree Lietuva” dalyvauti FVAS sistemos kūrime.

18. Atsakovas VRM atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą, be atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytų motyvų, nurodoma, kad:

18.1. Ekspertas savo išsilavinimą ir specialų pasirengimą, reikalingą išvadai pateikti, patvirtino apelianto reikalautais dokumentais. Iš objektyvių duomenų galima spręsti, kad suinteresuotumo dėl pateiktose išvadose išdėstytų argumentų ekspertas taip pat neturėjo.

18.2. Turtinės autorių teisės suteikia autoriui teisę kontroliuoti (t. y. leisti arba uždrausti) jo kūrinio bet kokį panaudojimą. Pačių pirkimų objektų formuluotė suponuoja faktą, kad buvo perkamos sistemos vystymo, palaikymo, modifikavimo, modernizavimo ir kt. paslaugos, kurioms bet kuriuo atveju buvo būtinas autorių teisių turėtojo sutikimas. Natūralu, kad UAB „Affecto Lietuva“ 2016 m. sausio 7 d. rašte Nr. (1.8) S-12 patvirtino, jog gali suteikti galimybę naudotis sistemos „Paskata“ išeities kodu, tačiau tik esant atskiram susitarimui. Tai tik įrodo, kad kitų potencialių tiekėjų galimybė dalyvauti pirkimuose priklausė nuo UAB „Affecto Lietuva“ valios, kas akivaizdžiai ribojo konkurenciją. Įmonei (potencialiems tiekėjams), kuri nori su programine įranga atlikti tam tikrus veiksmus, (pvz., modifikuoti, vystyti, atlikti palaikymo funkcijas ir pan.), reikalinga teisėta prieiga, kitu atveju bus pažeidžiamos licencijavimo sąlygos, už kurias teisės aktai numato atsakomybę.

18.3. Vykdant Pirkimą Nr. 1 buvo gautas kito potencialaus tiekėjo paklausimas, kuriame buvo akcentuota, kad atskyrus personalo sistemos plėtrą ir palaikymą, likusių modulių plėtros darbus galėtų teikti ne mažiau kaip 5 įmonės, tačiau apeliantas neišskaidė pirkimo objekto nepateikdamas nei techninio, nei loginio tokio ribojimo pagrindimo.

19. Trečiasis suinteresuotas asmuo ESFA atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

19.1. Nei Pirkimo Nr. 1, nei Pirkimo Nr. 2 sąlygose nėra nurodyta, kad tiekėjams nebus reikalinga naudotis sistemos „Paskata“ išeities kodu, todėl atitinkamas apeliacinio skundo teiginys neatitinka tikrovės. Pareiškėjas tiek pažeidimo tyrimo metu, tiek teikdamas skundą pirmosios instancijos teismui sutiko ir neginčijo, kad sistemos „Paskata“ išeities kodas buvo būtinas teikiant paslaugas pagal Pirkimo Nr. 1 ir Pirkimo Nr. 2 sąlygas (įdiegti perkamus papildomus funkcionalumus, suteikti aptarnavimo, palaikymo, priežiūros, duomenų migravimo ir kitas paslaugas). Šią aplinkybę patvirtina tiek teismo apklausto informacinių technologijų eksperto paaiškinimai bylos nagrinėjimo metu, tiek UAB „Affecto Lietuva“ paaiškinimai, kad ji išeities kodą modifikuoti ir aptarnauti sistemą „Paskata“ suteikia tik atskirų susitarimų pagrindu, tiek teismo atliktas išsamus bylos medžiagos vertinimas.

19.2. Pareiškėjo argumentas, kad jis neskaidė pirkimų objektų į dalis siekdamas užtikrinti FVAS vientisą kokybę, buvo paneigtas pažeidimo tyrimo išvadose. Eksperto išvados, VPT išvados, kitų organizacijų praktika ir sistemos „Paskata“ aprašymas patvirtina, jog pareiškėjo pirktos sistemos modulius galima vystyti ir prižiūrėti atskirai, kaip ir atskirai pirkti techninę įrangą (jos nesiejant su duomenų migravimo paslauga), todėl nebuvo jokios objektyvios technologinės būtinybės Pirkimo Nr. 1 ir Pirkimo Nr. 2 objektų neskaidyti į smulkesnes dalis. Pažymėtina, kad pareiškėjas, vykdydamas panašų kitą pirkimą, kuriuo buvo perkamos FVAS priežiūros, administravimo ir konsultavimo paslaugos, pirkimo objektą skaidė į dvi dalis: finansų valdymo ir apskaitos sistemos priežiūros, administravimo ir konsultavimo paslaugos (1 dalis), modulio „Paskata“ priežiūros, administravimo ir konsultavimo paslaugos (2 dalis). Tai patvirtina, kad jokių techninių ar vadybinių sunkumų išskirti sistemą „Paskata“ iš bendros FVAS nebuvo.

19.3. Nesutiktina su apelianto argumentu, jog teismas visą pirkimų neskaidymo teisėtumo įrodinėjimo naštą perkėlė pareiškėjui. Pažeidimų tyrimų išvadose buvo detaliai aptartos pažeidimų padarymo aplinkybės, teismas bylos nagrinėjimo metu savo iniciatyva šaukė į teismą informacinių technologijų ekspertą bei aktyviai aiškinosi reikšmingas bylai aplinkybes.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 20. Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas pareiškėjo SADM skundas dėl VRM sprendimų, kuriais buvo sumažintas SADM įgyvendinamo Projekto finansavimas dėl nustatytų viešųjų pirkimų pažeidimų, teisėtumas ir pagrįstumas.

21. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė nustatęs, kad pareiškėjui nepateikus aiškaus ir įtikinamo pagrindimo dėl naudojimosi išimtine sistemos „Paskata” teise sujungiant kelis pirkimo objektus į vieną, yra teisinis pagrindas pripažinti, jog pareiškėjas pažeidė viešųjų pirkimų skaidrumo, lygiateisiškumo ir proporcingumo principus (VPĮ 3 str. 1 d.), todėl skundžiami atsakovo sprendimai, kuriais buvo sumažintas Projekto finansavimas ir pareiškėjas įpareigotas grąžinti jam išmokėtų lėšų atitinkamas dalis, pripažintini teisėtais.

22. Pareiškėjas SADM, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, kad, jo įsitikinimu, bet kuris potencialus tiekėjas gali naudoti sistemą „Paskata” ir integruoti ją į bendrą sistemą, atsakovo pirktiems darbams nereikalingas nei sistemos „Paskata” išeities kodas, nei autorinės ar kitos teisės, nei minėtos sistemos autoriaus sutikimas, o skaidant pirkimus į dalis FVAS neturėtų to funkcionalumo, kurį buvo siekiama įsigyti. Apeliantas kritikuoja A. P. teisme duotus paaiškinimus ir išvadas, akcentuoja, kad A. P. nėra įtrauktas į teismo ekspertų sąrašą, teigia, kad teismas negali remtis vieno specialisto nuomone. Be to, apelianto manymu, teismas nepagrįstai visą pirkimo objekto neskaidymo teisėtumo įrodinėjimo naštą perkėlė pareiškėjui.

23. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

24. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-355/2011). Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

25. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, įvertinusi visumą byloje surinktų faktinių duomenų bei byloje nustatytas aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų vertinimu, todėl pirmosios instancijos teismo išdėstytų argumentų nekartoja, tačiau juos papildo, atsižvelgiant į apeliaciniame skunde pateiktus argumentus.

26. Dėl pareiškėjo argumentų, kad A. P. nėra įtrauktas į teismo ekspertų sąrašą ir kad teismas negali remtis vieno specialisto nuomone, pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 3 straipsnio 3 punktą, teismo ekspertas – asmuo, turintis teismo eksperto kvalifikaciją ir įrašytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą. A. P. nėra įtrauktas į teismo ekspertų sąrašą, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime jį nepagrįstai įvardijo ekspertu.

Tačiau pažymėtina, jog kai nagrinėjant administracinę bylą teisme reikia specialiųjų žinių dokumentams, daiktams ar veiksmams ištirti ir įvertinti, gali būti kviečiamas tam tikros srities specialistas (ABTĮ 60 str. 1 d.). Byloje pateikti dokumentai, įrodantys A. P. išsilavinimą (III t., b. l. 51–53), jo konfidencialumo ir nešališkumo pasižadėjimas (III t., b. l. 45, 50), pirmosios instancijos teismo posėdžio metu A. P. parodė, kad jis informacinių technologijų pirkimų vertinimo srityje dirba apie tris metus, yra atlikęs apie 300 informacinių technologijų pirkimų vertinimą, turi 15 metų patirties projektų valdymo veiklos analizės srityje, Lietuvos Respublikos finansų ministerijoje daugiau kaip 10 metų dirbo informacinių technologijų skyriaus pavaduotoju, yra dalyvavęs apie 20 viešųjų pirkimų, turi didelę patirtį informacinių technologijų pirkimų vertinimo srityje.

A. P., kaip specialistui, buvo išaiškinta atsakomybė už melagingo paaiškinimo ar išvados davimą (III t., b. l. 99). Taigi nėra pagrindo konstatuoti, kad specialisto išvados neatitinka profesinių sprendimų skaidrumo ar profesionalumo kriterijų. Apeliantas A. P. patirties ir jo specialių žinių taip pat neginčija. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, neturėdama pagrindo abejoti A. P. specialiosiomis žiniomis, sprendžia, kad jis atitinka ABTĮ 60 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus specialisto administraciniame procese kriterijus, todėl daro išvadą, kad nors pirmosios instancijos teismas klydo, A.

P. įvardydamas ekspertu, o ne specialistu, vis dėlto, tai nesudaro pagrindo nesivadovauti A. P. duotais paaiškinimais, kadangi pagal ABTĮ 56 straipsnio 2 dalį, viena iš priemonių, kuriomis nustatomi faktiniai duomenys byloje, pripažįstami specialistų paaiškinimai. Įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (ABTĮ 56 str. 1 d.), todėl specialisto paaiškinimai administracinėje byloje vertintini kartu su kitais byloje pateiktais įrodymais, pagal vidinį teismo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

Taigi konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas šioje byloje sprendimą, pagrįstai rėmėsi specialisto A. P. teiktais paaiškinimais.

27. Šiame kontekste pažymėtina, kad kiekvieno individualaus ginčo atveju byloje turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 6 d.), turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; 2016 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1670-520/2016). Pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp bylos šalių taisyklę, kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-976-492/2018; 2019 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1616-629/2019 ir kt.)

28. Vadovaujantis minėtomis įrodinėjimo pareigos paskirstymo administracinių bylų teisenoje taisyklėmis, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas skundžiamuose sprendimuose, kurių sudėtinės dalys yra Agentūros pažeidimų tyrimo išvados, argumentuotai nustatė viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimus, aiškiai ir išsamiai motyvavo savo išvadas ir taikomas finansines pataisas Projektui pagrindė teisės aktų nuostatomis bei nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, taip pat atsižvelgiant į specialisto A. P. pateiktus vertinimus dėl pirkimų objekto neskaidymo ydingumo, kurie buvo žinomi pareiškėjui, pareiga įrodyti, kad pirkimų objektai visgi buvo neskaidyti pagrįstai, tenka pareiškėjui. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal nuoseklią kasacinio teismo praktiką, pareiga įrodyti pirkimo objekto neskaidymo į dalis pagrįstumą ir teisėtumą tenka būtent perkančiajai organizacijai (šiuo atveju – pareiškėjui) – perkančiajai organizacijai nepateikus aiškaus ir įtikinamo pagrindimo naudotis išimtine teise sujungti kelis pirkimo objektus į vieną, yra teisinis pagrindas pripažinti, jog ginčijamos viešojo pirkimo sąlygos pažeidė viešųjų pirkimų skaidrumo, lygiateisiškumo ir proporcingumo principus (VPĮ 3 str. 1 d.), todėl pripažintinos neteisėtomis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-322-916/2017; 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-319-969/2018 ir kt.).

29. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors pareiškėjas iš esmės nesutinka su specialisto pateiktomis išvadomis, tačiau jokių įrodymų, paneigiančių specialisto paaiškinimus, nepateikė. Pareiškėjas pirmosios instancijos teisme neprašė skirti teismo ekspertizės, neteikė rašytinių įrodymų, kuriuose būtų specialų išsilavinimą ir patirtį turinčių specialistų pateikti duomenys ar išvados, paneigiančios specialisto A. P. paaiškinimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo nagrinėjamoje byloje pateikti paaiškinimai negali būti vertinami kaip įrodymai, pagrindžiantys pareiškėjo vykdytų viešųjų pirkimų skaidymo į dalis poreikio nebuvimą ir tuo pačiu paneigiantys specialisto pateiktas išvadas dėl sistemos „Paskata“ ir dėl nepagrįsto konkurencijos ribojimo neskaidant pirkimų objektų į dalis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo pateikti įrodymai, kuriais remdamasis pirmosios instancijos teismas turėjo suabejoti specialisto A. P. ir skundžiamuose sprendimuose pateiktomis išvadomis dėl nepagrįsto konkurencijos ribojimo.

30. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo išvados pagrįstumą ir teisėtumą bylos faktų ir teisės taikymo aspektais, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio reikalavimus, apeliacinio skundo motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvados pagrįstumo, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Virginija Volskienė

Skirgailė Žalimienė