2023-06-07 Nr. AB-11616-3-61-3-02899-2021-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-840-821/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02899-2021-6

Procesinio sprendimo kategorija 41.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Medilita“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Medilita“ skundą atsakovui Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Medilita“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – VLK) 2021 m. rugpjūčio 5 d. raštą Nr. 4K-6199 „Dėl sutarties stabdymo“ (toliau – Sprendimas), 2) įpareigoti VLK nutraukti neteisėtus veiksmus – atkurti sutarties vykdymą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė šiuos argumentus:

2.1. Pareiškėjas ir atsakovas 2020 m. gruodžio 23 d. sudarė Ortopedijos techninių priemonių kompensavimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis sutartį Nr. 1SUT- 412 (toliau – Sutartis). Šios Sutarties 7.3 punkte yra numatyta, jog Sutarties vykdymas sustabdomas, jei patikrinimo metu nustatyta preliminari žala Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžetui viršija 20 tūkst. eurų arba užsakymų, kuriuose buvo nustatyta pažeidimų, kiekis preliminariai viršija 50 procentų tikrintų užsakymų (jeigu tikrinta 20 ar daugiau ortopedijos techninių priemonių). Tokią pat nuostatą taip pat įtvirtina Ortopedijos techninių priemonių kompensavimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis tvarkos aprašo (toliau – Aprašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. V-234 „Dėl Ortopedijos techninių priemonių kompensavimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis tvarkos aprašo patvirtinimo“ 821.1 punktas. 2021 m. rugpjūčio 5 d. pareiškėjo direktorė gavo skundžiamą VLK raštą Nr. 4K-6199, kuriame nurodyta, jog vykdant VLK 2021 m. balandžio 28 d. įsakymą Nr. 1K-139 „Dėl ortopedijos įmonės planinio patikrinimo“, Vilniaus teritorinė ligonių kasa atliko planinius patikrinimus UAB „Medilita“. Baigus pirmąjį kontrolės procedūros etapą, surašytos patikrinimo pažymos. 2021 m. liepos 30 d. gautos patikrinimo pažymos Nr. 1VP-179 apie pareiškėjo planinio patikrinimo rezultatus (toliau – Pažyma) 14.1 punkte siūloma Vilniaus teritorinės ligonių kasos direktoriui Pažymos 12.1.1, 12.1.2.1, 12.2.3, 12.5 punktuose nustatytas neatitiktis vertinti kaip galimai neteisėtą PSDF biudžeto lėšų panaudojimą, kurios žalos dydis PSDF biudžetui – 29 287, 26 Eur. Atsakovas, remdamasis Pažymos minėtuose punktuose nustatytomis neatitiktimis, Sutarties 7.3 punktu, Aprašo 821.1 punktu, dėl galimai PSDF biudžetui padarytos 29 287, 26 Eur žalos, sustabdė Sutarties vykdymą su pareiškėju.

2.2. Nagrinėjamu atveju atsakovas pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, kadangi neteisingai apskaičiavęs galimai PSDF biudžetui padarytą žalą, už kurios atsiradimą pareiškėjas nėra atsakingas, nepagrįstai sustabdė su pareiškėju sudarytos Sutarties vykdymą.

2.3. Pareiškėjas nesutiko su Pažymos 12.1.1 punktu ir nurodė, kad pareiškėjas nėra atsakingas už šios žalos atsiradimą. Pareiškėjas, vadovaudamasis Aprašo 22. 2 punktu, paaiškino, jog gydytojas, išduodantis blauzdos protezą su silikonine mova remiasi alergologų rekomendacijomis, todėl už jų teisingą išdavimą yra atsakingi gydytojai, diagnozuojantys alergines reakcijas. Akcentuotina, jog pareiškėjo gydytojų konsiliumas pacientams išdavė siuntimus teisėtai, remiantis alergologės A. K. rekomendacijomis, kuriose buvo nurodyta, jog 12.1.1.1-12.1.1.4 punktuose įvardintiems pacientams rekomenduojama skirti OTP KP2-7. Jei gydytoja alergologė A. K. išdavė rekomendacijas skirti pacientams OTP KP2-7 nediagnozavus alerginės reakcijos, pareiškėjui negali kilti prievolė atlyginti PSDF biudžetui padarytą žalą (15 150, 95 Eur), kadangi gydytoja, išrašiusi rekomendacijas dėl protezo gaminimo, nėra pareiškėjo darbuotoja, todėl nėra ir civilinei atsakomybei kilti reikalingų kaltės ir priežastinio ryšio sąlygų. Pareiškėjo gydytojai negali būti atsakingi už alergologės bendros pareigos elgtis rūpestingai, apdariai ir atsakingai, pažeidimą, kuris sąlygojo tai, jog gydytoja alergologė A. K. skyrė pacientams OTP galimai neįvertinus jų būklės, neatlikus papildomų tyrimų ir nediagnozavus alerginių reakcijų.

2.4. Dėl Pažymos 12.1.2.1 punkto pareiškėjas nurodė, kad nagrinėjamu atveju daroma neteisinga, faktinių aplinkybių neatitinkanti išvada. Pareiškėjas nurodė Aprašo 47 ir 53 punktus. Remiantis Aprašo 53-54 punktais, užsakymai gali būti tvirtinami automatiniu bei neautomatiniu būdu, tačiau galūnių protezų užsakymai visuomet yra tvirtinami neautomatiniu būdu, VLK darbuotojų. Tuo atveju, jei yra patvirtinama, kad visi reikalingi duomenys yra teisingi, ortopedijos įmonė pradeda gaminti užsakymą. Pareiškėjas, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.206 straipsnį, nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas negali būti atsakingas už Sutarties netinkamą vykdymą, Aprašo nuostatų pažeidimą, kadangi užsakymo bei paties siuntimo pagrįstumą įvertina būtent VLK, tvirtindama užsakymą. Įvertinus šias aplinkybes, teigtina, jog siuntimo išrašymo pagrįstumas ir atitiktis Aprašo reikalavimams buvo įvertintas ir patvirtintas atsakovo darbuotojų. Pareiškėjo gydytojai tik išdavė siuntimą dėl pacientui A. G. galūnės protezo, tuo tarpu atsakovas šį siuntimą ir užsakymą patvirtino kaip teisingą ir teisėtą. Kadangi siuntimas dėl OTP buvo išduotas pagrįstai, pareiškėjas negali būti ir nėra atsakinga už galimai neteisėtą 6 060, 38 Eur PSDF5 biudžeto lėšų panaudojimą, kadangi tokiuose veiksmuose nėra neteisėtų veiksmų, kaltės bei priežastinio ryšio – būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei kilti.

2.5. Dėl Pažymos 12.2.3 punkto pareiškėjas pažymėjo, jog visų pareiškėjo pacientų mobilumo lygis buvo nustatomas remiantis Apraše nustatytais mobilumo kriterijais bei pacientus apklausius ir užpildžius anketos „Paciento fizinės būklės, savarankiškumo ir judrumo klausimynas“ formą, kuri leidžia objektyviai bei teisingai įvertinti esamą paciento būklę ir nustatyti tinkamą paciento mobilumo lygį. Pareiškėjas, atsižvelgęs į Aprašo 17.1 punktą ir 24 punktą, paaiškino, kad Pažymos 12.2.3.1 punkte nurodytas pacientas, S.A.L., kreipdamasis gydytojo konsultacijai dėl protezo, išreiškė savo valią, norą turėti ir naudotis protezu, kuris buvo jau susidėvėjęs ir nebeatliko savo funkcijų. Pažymos 12.2.3.1 punkte taip pat nurodoma, jog sveikatos istorijoje rastas UAB „Gruodė” 2020 m. rugsėjo 4 d. suteiktos fizinės medicinos ir reabilitacijos (toliau – FMR) gydytojo konsultacijos įrašas, kuriame nurodoma, kad „ligonis kojos protezo nenaudoja, juda tik invalido vėžimėliu”, tačiau akcentuotina, jog UAB „Gruodė“ 2020 m. rugsėjo 4 d. FMR gydytojo konsultacija negalėjo būti suteikta, kadangi ši įstaiga neturi FMR gydytojo. Atsižvelgus į šias aplinkybes, teigtina, jog pareiškėjo FMR gydytoja A. K. pacientui S.A.L. II mobilumo lygį nustatė teisingai, o pacientui kairei kojai skirtas protezas pagrįstai, kadangi šis protezas jam yra reikalingas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pacientams, nurodytiems 12.2.3.1-12.2.3.3 punktuose, OTP skirtos teisėtai, o atitinkamas mobilumo lygis nustatytas teisingai, kadangi šie veiksmai buvo atliekami vadovaujantis Aprašo nuostatomis, 24.2 punkte aprašytais mobilumo kriterijais, apklausus pacientus bei užpildžius anketų „Paciento fizinės būklės, savarankiškumo ir judrumo klausimynas“ formas, kurios leido įvertinti paciento sveikatos būklę ir pagal tai nustatyti mobilumo lygį, todėl pareiškėjas negali būti atsakingas už galimai neteisėtai panaudotas 8 057, 13 Eur PSDF biudžeto lėšas, kadangi visi veiksmai buvo teisėti, vykdomi tinkamai ir laikantis Apraše įtvirtintų reikalavimų.

2.6. Dėl Pažymos 12.5 punkto pareiškėjas nurodė, kad pareiškėjas sutinka su tuo, jog įvyko klaida pateikiant apmokėti FMR gydytojo konsultaciją, kadangi pacientas iš tiesų į konsultaciją buvo atvykęs be siuntimo. Šią klaidą lėmė žmogiškasis faktorius, kuris tam tikros klaidos padaryme taip pat turi būti vertinamas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijumi (CK 1.5 straipsnis). Nagrinėjamu atveju padaryta klaida yra mažareikšmė, galimos žalos dydis siekia vos 18,80 Eur.

3. Atsakovas VLK atsiliepime į skundą prašė jį atmesti bei nurodė šiuos argumentus:

3.1. Tiek teisės aktai, tiek su pareiškėju sudaryta sutartis leidžia sustabdyti sutarties vykdymą paaiškėjus apie galimą didelę žalą PSDF biudžetui. Pareiškėjas skunde neįrodė VLK veiksmų neteisėtumo. Sveikatos draudimo įstatyme yra reglamentuotas ortopedijos techninių priemonių kompensavimo pagal bazines kainas modelis bei nustatytos šių sutarčių sudarymo sąlygos. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (toliau – SDĮ) 4 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad VLK vykdo privalomąjį sveikatos draudimą; 91 straipsnio 1 dalis numato, kad apdraustiems ortopedijos techninių priemonių įsigijimo išlaidos kompensuojamos ir sutartys su juridiniais asmenimis dėl ortopedijos techninių priemonių įsigijimo išlaidų apmokėjimo (toliau – sutartys) sudaromos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.

Sutartys sudaromos tarp VLK ir Lietuvos Respublikoje įsteigtų juridinių asmenų, užsienio valstybėje įsteigtų juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų, įsteigtų Lietuvos Respublikoje. Sutartys sudaromos su visais pageidaujančiais jas sudaryti suinteresuotais asmenimis. Suinteresuotieji asmenys sutartį dėl ortopedijos techninių priemonių įsigijimo išlaidų apmokėjimo einamiesiems ar kitiems metams gali sudaryti bet kuriuo metu einamaisiais metais. Informacija apie šių sutarčių sudarymo tvarką skelbiama viešai VLK ir teritorinių ligonių kasų interneto svetainėse.

VLK apmoka suinteresuotųjų asmenų, sudariusių sutartis dėl ortopedijos techninių priemonių, skirtų apdraustiesiems, gamybos ir (ar) pritaikymo, išlaidas ir kompensuoja apdraustųjų, įsigijusių ortopedijos technines priemones savo lėšomis, išlaidas. PSDF biudžeto lėšomis apdraustiesiems kompensuojamos tik tų ortopedijos techninių priemonių įsigijimo, o suinteresuotiesiems asmenims apmokamos tik tų ortopedijos techninių priemonių gamybos ir (ar) pritaikymo išlaidos, kurios įrašytos į PSDF biudžeto lėšomis kompensuojamųjų ortopedijos techninių priemonių ir jų bazinių kainų sąrašą (SDĮ 91 straipsnio 2 dalis).

Taip pat ligonių kasos turi teisę tikrinti, ar įmonės tinkamai vykdo prisiimtus sutartinius įsipareigojimus. Aprašo 821.1 papunktyje nustatyta, kad sutarties vykdymas stabdomas, jei patikrinimo metu nustatyta preliminari žala PSDF biudžetui viršija 20 tūkst. eurų arba užsakymų, kuriuose buvo nustatyta pažeidimų, kiekis preliminariai viršija 25 procentus tikrintų užsakymų (jeigu tikrinta 20 ar daugiau ortopedijos techninių priemonių). Sutarties vykdymas sustabdomas iki ekspertizės pažymos registravimo VLK dienos. Analogiškas punktas dėl stabdymo numatytas Sutarties 1SUT-412 7.3 papunktyje „Sutarties vykdymas sustabdomas, jei patikrinimo metu nustatyta preliminari žala PSDF biudžetui viršija 20 tūkst. eurų arba užsakymų, kuriuose buvo nustatyta pažeidimų, kiekis preliminariai viršija 50 procentų tikrintų užsakymų (jeigu tikrinta 20 ar daugiau ortopedijos techninių priemonių)“.

Kadangi Patikrinimo pažymoje nustatyta, kad preliminari žala PSDF biudžetui viršija 20 tūkst. eurų, VLK vadovaudamasi Aprašo 821.1 papunkčiu ir Sutarties 1SUT-412, 7.3 papunkčiu nuo 2021 m. rugpjūčio 5 d. sustabdė Sutarties Nr. 1SUT-412 vykdymą iki ekspertizės pažymos registravimo VLK dienos.

3.2. VLK informavo pareiškėją apie sutarties stabdymą ir tai atliko vadovaujantis sutarties ir Aprašo nuostatomis, tad šiam stabdymui buvo tiek teisinis, tiek faktinis pagrindas. Pareiškėjas įrodinėdamas sutarties stabdymo neteisėtumą mėgina nuginčyti atskirus patikrinimo pažymos punktus, tačiau patikrinimo pažyma yra vienas iš kontrolės procedūros dokumentų ir dėl jo turinio įmonė teikia atsikirtimus patikrinimą atlikusiai įstaigai, VLK negali pakeisti pažymos turinio, nes po patikrinimo dar vyksta ekspertizės etapas, kuriame paaiškėja galutinė įmonės padaryta žala PSDF biudžetui, tačiau siekiant prevenciškai apsaugoti PSDF biudžetą Aprašas ir sutartis nustato sutarties stabdymo sąlygas. Sutarties stabdymas yra prevencinė priemonė, kuri taikoma paaiškėjus, kad preliminariai padaryta didelė žala PSDF biudžetui. Ekspertizės metu įvertinami visi patikrinimo pažymos punktai, įmonės atsikirtimai ir papildomi įrodymai ir Ekspertizės pažymoje nustatoma galutinė žala PSDF biudžetui. Priklausomai nuo jos dydžio, sutartis gali būti nutraukta arba sutarties vykdymas tęsiamas. VLK atliko sutarties stabdymą pagal sutarties ir Aprašo reikalavimus, todėl naikinti Raštą nėra pagrindo.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. birželio 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

5. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

5.1. Pareiškėjas ir atsakovas 2020 m. gruodžio 23 d. sudarė Ortopedijos techninių priemonių kompensavimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis sutartį Nr. 1SUT- 412.

5.2. VLK vykdydama 2021 m. balandžio 28 d. įsakymą Nr. 1K-139 „Dėl ortopedijos įmonės planinio patikrinimo“ atliko pareiškėjo planinius patikrinimus. Baigus kontrolės procedūros etapą, surašytos patikrinimo pažymos.

5.3. 2021 m. liepos 30 d. gautos patikrinimo pažymos Nr. 1VP-179 apie pareiškėjo planinio patikrinimo rezultatus 14.1 punkte siūloma Vilniaus teritorinės ligonių kasos direktoriui Pažymos 12.1.1, 12.1.2.1, 12.2.3, 12.5 punktuose nustatytas neatitiktis vertinti kaip galimai neteisėtą PSDF biudžeto lėšų panaudojimą, kurios žalos dydis PSDF biudžetui – 29 287, 26 Eur.

5.4. 2021 m. rugpjūčio 5 d. VLK priėmė raštą Nr. 4K-6199 „Dėl sutarties stabdymo”.

6. Teismas išanalizavo SDĮ 4 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 91 straipsnio 1 ir 2 dalis, Aprašo 821.1 papunktį, CK 6.256 straipsnio 1 dalį, 6.246 straipsnio 1 dalį, Sutarties 7.2-7.4 papunkčius.

7. Teismas pažymėjo, jog šiuo atveju Aprašo 821.1 papunktis yra imperatyvi norma ir nesuteikia VLK pasirinkimo galimybės ar stabdyti sutartį su pareiškėju ar ne. Todėl atsakovas pagrįstai remdamasi Sutarties 7.3 papunkčiu ir Aprašo 821.1 papunkčiu sustabdė Sutartį su pareiškėja. Teismas konstatavo, kad Sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos (ginčijamo sprendimo motyvai išdėstyti pačiame sprendime). Ginčijamame sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, ginčijamas Sprendimas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimus, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

8. Teismas pažymėjo, jog nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo teiginiais, jog jis negali būti atsakingas už Sutarties netinkamą vykdymą, Aprašo nuostatų pažeidimą, kadangi pagal Sutarties 3.2 papunktyje įtvirtinta, jog pareiškėjas turėjo įsitikinti, ar asmuo, kuris kreipiasi į įmonę dėl priemonės pagaminimo ir (ar) pritaikymo, turi teisę į jos kompensavimą (patikrinti asmens draustumą privalomuoju sveikatos draudimu).

9. Teismas, atsižvelgęs į Sutarties 3.8 punktą, sutiko su pareiškėju, jog užsakymą tvirtina VLK, tačiau pareiškėjas nesilaikė pareigos perduoti užsakymų duomenis ir patvirtinančius dokumentus tik tų ortopedijos techninių priemonių, kurios atitinka Aprašo ir Sąrašo nuostatas, kadangi pareiškėjas pacientui A. G. nepagrįstai išdavė siuntimą gauti OTP KP2-7, nes nebuvo vadovautasi Aprašo 17.1 papunkčiu (nuolatinių galūnės protezų negalima skirti, jei apdraustajam nustatytas I mobilumo lygis pagal Aprašo 24 punkte nurodytus kriterijus).

10. Teismas sutiko su VLK teiginiais, jog pareiškėjas įrodinėdamas sutarties stabdymo neteisėtumą mėgina nuginčyti atskirus patikrinimo pažymos punktus, tačiau patikrinimo pažyma yra vienas iš kontrolės procedūros dokumentų ir dėl jo turinio įmonė teikia atsikirtimus patikrinimą atlikusiai įstaigai, VLK negali pakeisti pažymos turinio, nes po patikrinimo dar vyksta ekspertizės etapas, kuriame paaiškėja galutinė įmonės padaryta žala PSDF biudžetui, tačiau siekiant prevenciškai apsaugoti PSDF biudžetą Aprašas ir sutartis nustato sutarties stabdymo sąlygas. Sutarties stabdymas yra prevencinė priemonė, kuri taikoma paaiškėjus, kad preliminariai padaryta didelė žala PSDF biudžetui.

11. Teismas konstatavo, kadangi Patikrinimo pažymoje nustatyta, kad preliminari žala PSDF biudžetui viršija 20 tūkst. Eurų (nustatyta preliminari žala PSDF biudžetui 29 287,26 Eur), VLK pagrįstai ir motyvuotai vadovaudamasi Aprašo 821.1 papunkčiu ir Sutarties 1SUT-412, 7.3 papunkčiu nuo 2021 m. rugpjūčio 5 d. stabdė Sutarties Nr. 1SUT-412 vykdymą iki ekspertizės pažymos registravimo VLK dienos. Atsakovo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, iš ginčijamo sprendimo turinio yra suprantama, kuo remiantis buvo priimtas būtent toks sprendimas. Įrodymų, kuriais buvo grindžiamas ginčijamas sprendimas teisingumu ir pagrįstumu, teismas neturėjo pagrindo abejoti, todėl atsakovas pagrįstai sustabdė sutartį su pareiškėju.

12. Pareiškėjo skundą atmetus, bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

III. 13. Pareiškėjas UAB „Medilita“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti VLK 2021 m. rugpjūčio 5 d. raštą Nr. 4K-6199 „Dėl sutarties stabdymo“.

14. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia tais pačiais argumentais, kurie nurodyti pareiškėjo skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai apeliaciniame skunde pažymima:

14.1. Teismas visiškai nevertino pareiškėjo skundo argumentų, jog jis negali būti atsakingas už kito asmens žalą. Teismas nevertino fakto, kad pažymas gydytoja A. K. išdavė dirbdama VšĮ Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje, ji nėra pareiškėjo darbuotoja, todėl ir pareiškėjas negali būti atsakingas už padarytą žalą.

14.2. Nuginčijus Pažymos 12.1.1. dalį, bet palikus galioti kitas dalis, būtų akivaizdu, kad Sutarties sustabdymas būtų neteisėtas, nes žala neviršytų 20 tūkst. Eur.

14.3. Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

15. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. VLK atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tais pačiais argumentais, kurie nurodyti atsiliepime į skundą. Papildomai VLK nurodo šiuos argumentus:

15.1. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, dėl kurių toks teismo sprendimas turėtų būti panaikintas ir priimtas sprendimas tenkinti įmonės skundą.

15.2. VLK nuomone, skundžiamas teismo sprendimas yra pagrįstas ir motyvuotas bei negali būti panaikintas vadovaujantis apeliacinio skundo argumentais.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2021 m. rugpjūčio 5 d. rašto Nr. 4K-6199 „Dėl sutarties stabdymo“, kuriuo buvo sustabdytas Sutarties Nr. ISUT-412 vykdymas, teisėtumo ir pagrįstumo.

17. Nustatyta, kad pareiškėjas ir atsakovė 2020 m. gruodžio 23 d. sudarė Ortopedijos techninių priemonių kompensavimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis sutartį Nr. 1SUT- 412.

18. Vilniaus TLK atlikus planinį pareiškėjo patikrinimą buvo surašyta 2021 m. liepos 30 d. Pažyma, kurios 14.1 punkte siūloma Vilniaus teritorinės ligonių kasos direktoriui Pažymos 12.1.1, 12.1.2.1, 12.2.3, 12.5 punktuose nustatytas neatitiktis vertinti kaip galimai neteisėtą PSDF biudžeto lėšų panaudojimą, kurios žalos dydis PSDF biudžetui – 29 287, 26 Eur.

19. Kadangi Pažyma buvo nustatyta, jog preliminari žala PSDF biudžetui viršija 20 tūkst. Eur, ginčijamu Sprendimu atsakovas, vadovaudamasis Aprašo 821.1 papunkčiu ir Sutarties 7.3 papunkčiu, nuo 2021 m. rugpjūčio 5 d. stabdė Sutarties vykdymą iki ekspertizės pažymos registravimo VLK dienos.

20. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas, be kita ko, dėl to, kad teismas netinkamai įvertino, jog atsakovas neteisingai apskaičiavęs galimai PSDF biudžetui padarytą žalą, už kurios atsiradimą pareiškėjas nėra atsakingas, nepagrįstai sustabdė su pareiškėju sudarytos Sutarties vykdymą, taip pat nepagrįstai sprendė, jog VLK negali pakeisti pažymos turinio, nes po patikrinimo dar vyksta ekspertizės etapas, kuriame paaiškėja galutinė įmonės padaryta žala PSDF biudžetui.

21. Teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 140 str.).

22. Iš bylos duomenų matyti, kad ginčijamas Sprendimas buvo priimtas dėl pažeidimų užfiksuotų VLK (Vilniaus TLK) atliekant pareiškėjo kontrolės procedūras.

23. Sveikatos priežiūros įstaigų veiklos kontrolės klausimus reglamentuoja Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo (toliau – Įstatymas) III dalis. Įstatymo 52 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, atliekantys sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų paslaugų valstybinę kontrolę. Šioje normoje, be kita ko, numatyta, jog valstybinė ir teritorinė ligonių kasos – asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, kiekio ir kokybės kontrolę ir privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų naudojimo finansinę bei ekonominę analizę įstaigose, kurios sudariusios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis dėl paslaugų teikimo ir kompensavimo (3 p.).

24. Valstybinė bei teritorinės ligonių kasos atliekamus veiksmus reglamentuoja Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2014 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1K-10 patvirtintas Asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų įstaigų bei įmonių, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis, veiklos priežiūros tvarkos aprašas(toliau – ir Veiklos priežiūros aprašas).

25. Ortopedijos techninių priemonių kompensavimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis tvarkos aprašas (toliau – Aprašas), patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. V-234 „Dėl Ortopedijos techninių priemonių kompensavimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis tvarkos aprašo patvirtinimo“, be kita ko, nustato sutarčių tarp VLK ir ortopedijos įmonių sudarymo ir sutartinių įsipareigojimų vykdymo kontrolės tvarką. Ginčijamo Sprendimo priėmimo metu galiojusios Aprašo redakcijos 821.1 papunktis numatė sutarties vykdymo sustabdymą, jei patikrinimo metu nustatyta preliminari žala PSDF biudžetui viršija 20 tūkst. Eur. Tokia nuostata numatyta ir 2020 m. gruodžio 23 d. sutarties 7.3 punkte. Būtent šios Aprašo normos pagrindu buvo priimtas ginčijamas Sprendimas.

26. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų veiklos valstybinę kontrolę atliekančios kontroliuojančios valstybės institucijos gali taikyti kontrolės priemones ar sankcijas savo kompetencijos ribose tik po to, kai atlikusios patikrinimą nustato ir surašydamos atitinkamus dokumentus (pvz., kontrolės aktą, kontrolės ataskaitą) juose užfiksuoja nustatytus trūkumus ar teisės aktų pažeidimus dėl teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės (tinkamumo). Sprendimas taikyti asmens sveikatos priežiūros įstaigai kontrolės priemones ar sankcijas yra baigiamasis valstybinę kontrolę atliekančios įstaigų veiklą kontroliuojančios valstybės institucijos valstybinės kontrolės procedūros dokumentas, kurį surašant vadovaujamasi anksčiau surašytais dokumentais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos apibendrinimas, taikant sveikatos apsaugą reglamentuojančias teisės normas. Administracinė jurisprudencija. 2017, 32, p. 391-484).

27. Vadovaujantis Veiklos priežiūros aprašo 22 punktu, kontrolės procedūra atliekama dviem etapais: pirmiausia atliekamas patikrinimas, po to – ekspertizė. Pagal Veiklos priežiūros aprašo 25.7 punktą patikrinimą atliekantys specialistai, nustatę teisės aktų pažeidimus, turi teisę siūlyti įstaigų ar įmonių veiklos priežiūrą vykdančios institucijos vadovui taikyti teisės aktų nustatytas poveikio priemones pažeidimus padariusiai įstaigai ar įmonei. Nagrinėjamu atveju iš ginčijamo Sprendimo matyti, jog jis buvo priimtas vadovaujantis Pažymoje užfiksuota patikrinimo metu nustatyta preliminaria žala PSDF biudžetui. Taigi Sprendimas buvo grindžiamas dokumentu, kuriame pateikiami tik pirmojo kontrolės procedūros etapo (patikrinimo) duomenys ir išvados (Veiklos priežiūros aprašo 4.8 p.). Byloje taip pat nustatyta, ir ginčo dėl to nėra, kad priimant Sprendimą pareiškėjas nedalyvavo ir nebuvo pateikęs paaiškinimų ar pastabų. Nesutikimo su Sprendimu argumentus ir įrodymus pareiškėjas teikė ne atsakovui, o skunde teismui.

28. Viešojo administravimo įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. lapkričio 1 d.) 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asmuo, dėl kurio yra pradėta administracinė procedūra, turi teisę susipažinti su administracinės procedūros metu gautais dokumentais ir kita informacija (1 p.); pateikti papildomą informaciją ir duoti paaiškinimus (2 p.); teikti savo nuomonę administracinės procedūros metu kylančiais klausimais (6 p.) ir kt.

29. Įstatymo 59 straipsnio 2 dalyje nustatyta kad klausimas dėl kontrolės priemonės taikymo įstaigai svarstomas dalyvaujant jos atstovams. Jeigu įstaigos atstovai neatvyksta į klausimo svarstymą, sprendimas taikyti kontrolės priemonę priimamas be jų.

30. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT), pasisakydamas dėl Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio (teisė į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą), yra konstatavęs, kad: teisės į gynybą užtikrinimo neatsiejama dalis yra teisė būti išklausytam, kuria, vykdant administracinę procedūrą, bet kuriam asmeniui užtikrinama galimybė tinkamai ir veiksmingai pareikšti nuomonę iki sprendimo, galinčio neigiamai paveikti jo interesus, priėmimo (žr., pvz., ESTT 2012 m. lapkričio 22 d. sprendimo M. prieš Minister for Justice, Equality and Law Reform, Ireland ir Attorney General, C-277/11, EU:C:2012:744, 87 p., 2014 m. lapkričio 5 d. sprendimo M. prieš Préfet de police ir Préfet de la Seine-Saint-Denis, C-166/13, EU:C:2014: 2336, 46 p.); teisės būti išklausytam turi būti paisoma, net jei taikytinuose teisės aktuose tokio formalumo aiškiai nenumatyta; teisė būti išklausytam taip pat reiškia, kad administracija, rūpestingai ir nešališkai išnagrinėjusi visą aptariamam atvejui reikšmingą informaciją, turi atidžiai susipažinti su suinteresuotojo asmens pateiktomis pastabomis (žr., pvz., 2012 m. lapkričio 22 d. sprendimo M., C-277/11, EU:C:2012:744, 85,86, 87, 88 p. ir jame nurodytą jurisprudenciją);

šia teise jam, be kita ko, suteikiama galimybė ištaisyti klaidą ar pateikti su asmenine situacija susijusios informacijos, palankios tam, kad sprendimas būtų arba nebūtų priimtas, ir vienokiam ar kitokiam jo turiniui (žr., pvz., 2014 m. gruodžio 11 d. sprendimo B., C-249/13, EU:C:2014:2431, 37 p.); ši teisė turi leisti administracijai ištirti bylos medžiagą taip, kad ji priimtų sprendimą žinodama visas bylos aplinkybes, ir jį tinkamai pagrįsti, kad suinteresuotasis asmuo prireikus galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę pateikti skundą (pagal analogiją žr. 2014 m. gruodžio 11 d. sprendimo B., C-249/13, EU:C:2014:2431, 59 p.); teisės į gynybą užtikrinimo principas yra bendrasis Sąjungos teisės principas, o teisė būti išklausytam per bet kokią procedūrą yra jo sudedamoji dalis (žr., pvz., 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimo S., C-349/07, EU:C:2008:746, 33 ir 36 p.; 2012 m. lapkričio 22 d. sprendimo M., C-277/11, EU:C:2012:744, 81 ir 82 p.; 2014 m. liepos 3 d. sprendimo Kamino International Logistics, C-129/13, EU:C:2014:2041, 28 p.).

Analogiškos pozicijos savo laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje pažymėdamas, kad įstatymų leidėjas visų Sveikatos priežiūros įstatymo 52 straipsnyje nurodytų valstybės institucijų veiklą traktuoja kaip sveikatos priežiūros įstaigų kontrolę, o jų taikomas priemones – kaip kontrolės priemonių taikymą. Taigi, svarstant visų Įstatymo 58 straipsnyje nustatytų priemonių taikymo klausimą būtina laikytis imperatyvios 59 straipsnio 2 dalies normos, t. y. suteikti realią galimybę sveikatos priežiūros įstaigos atstovui dalyvauti šioje procedūroje ir pateikti savo argumentus svarstomu klausimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. lapkričio 3 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-901/2004; 2018 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-725-822/2018).

31. Teisėjų kolegija Sprendimo 27 punkte nustatytas faktines aplinkybes įvertinusi Sprendimo 28, 29 punktuose paminėto teisinio reglamentavimo ir Sprendimo 26, 30 punktuose paminėtos teismų praktikos kontekste, prieina prie išvados, kad VLK, priimdama skundžiamą Sprendimą, pažeidė pareiškėjo teisę būti išklausytam. Atsakovas administracinės procedūros metu nepagrįstai pareiškėjui nesuteikė galimybės deramai ir realiai pareikšti savo nuomonę per administracinę procedūrą iki Sprendimo, kuriuo pareiškėjui buvo pritaikytos kontrolės priemonės, priėmimo.

32. Pagrindinių procedūros taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, pažeidimas šiuo atveju yra pakankamas ir savarankiškas pagrindas pripažinti Valstybinės ligonių kasos 2021 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą Nr. 4K-6199 „Dėl sutarties stabdymo“ neteisėtu ir jį panaikinti (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.).

33. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčo santykius, ir nepagrįstai pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Atsižvelgiant į tai, atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – tenkinti pareiškėjo skundą, panaikinti Valstybinės ligonių kasos 2021 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą Nr. 4K-6199. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde pareiškėjas nenurodo reikalavimo dėl atsakovo įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus. Tai konstatavus, kiti pareiškėjo ir atsakovo procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai ir tikrinamo pirmosios instancijos teismo motyvai nėra vertinami, nes jų vertinimas neturi teisinės reikšmės bylai teisingai išspręsti ir nekeičia šioje byloje susiklosčiusios situacijos teisinio vertinimo.

34. Teismo sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, todėl jis turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). ABTĮ 41 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu LVAT, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos).

35. Pareiškėjas nurodo, jog patyrė 950 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmos instancijos teisme ir 500 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti už apeliacinio skundo rengimą. Teismui pateiktos sąskaitos už teisines paslaugas ir banko mokėjimai.

36. Pareiškėjo prašoma išlaidų suma neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 nustatytų dydžių, todėl prašymas tenkinamas ir 1450 Eur bylinėjimosi išlaidų suma priteistina pareiškėjui.

37. Pareiškėjas taip pat sumokėjo 35 Eur žyminio mokesčio (23 Eur už skundo pirmosios instancijos teismui padavimą ir 12 Eur už apeliacinio skundo padavimą), kuris taip pat priteistinas pareiškėjui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjui priteistina jo pateiktais dokumentais pagrįstų bylinėjimosi išlaidų suma, kurią sudaro 1485 Eur (950 + 500 +35) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalimi, 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Medilita“ apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Medilita“ skundą tenkinti, panaikinti Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2021 m. rugpjūčio 5 d. raštą Nr. 4K-6199 „Dėl sutarties stabdymo“.

Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Medilita“ iš atsakovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 1485 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Iveta Pelienė

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis