231331ed-c7fb-494d-91fc-dc2a248d5ca5 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? Civilinė byla Nr. e2-1293-600/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20112-2020-9 Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. birželio 16 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Kasimovienė, sekretoriaujant Odetai Bielskytei, dalyvaujant ieÅ¡kovui A. B. ir ieÅ¡kovų atstovei advokatei Sigitai Galbuogienei, atsakovei A. U. – K. ir jos atstovui advokatui ArÅ«nui Bertuliui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų A.

B. ir J. B. ieÅ¡kinį atsakovei A. U. – K. dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės iÅ¡laidų už bendra daline nuosavybe valdomų objektų valdymÄ priteisimo, leidimo be bendrasavininkių pritarimo įsigyti įsiterpusį valstybinį žemės sklypÄ , tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, Valstybės įmonė Registrų centras. Teismas n u s t a t ė : I. Byloje dalyvaujančių asmenų reikalavimų ir atsikirtimų santrauka.

1. IeÅ¡kovai, patikslinę reikalavimus, praÅ¡o: (i) atidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės dvibutį gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Arkilida“ parengtÄ Dvibučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Rekonstrukcijos projektÄ ir matininko R. J. 2019 m. rugsėjo 30 d. parengtÄ Nekilnojamojo daikto kadastro matavimo bylÄ bei 2020 m. balandžio 15 d. nekilnojamojo daikto kadastro matavimo bylÄ : ieÅ¡kovams A. B. ir J. B. bendrosios jungtinės nuosavybės teise pripažinti butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovei A.

U. – K. asmeninės nuosavybės teise pripažinti butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); (ii) leisti ieÅ¡kovams A. B. ir J. B. be atsakovės A. U. – K. sutikimo pateikti Valstybės įmonei (toliau – toliau VÄ®) Registrų centrui praÅ¡ymÄ apjungti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registrų įraÅ¡us į vienÄ registrÄ ; (iii) priteisti iÅ¡ atsakovės A. U. – K. ieÅ¡kovų A.

B. ir J. B. naudai 972,61 Eur dydžio iÅ¡laidų, susijusių su bendros dalinės nuosavybės objektų valdymu, disponavimu, atlyginimÄ ; (iv) priteisti iÅ¡ atsakovės A. U. – K. ieÅ¡kovų A. B. ir J. B. naudai 1 614,56 Eur dydžio nuostolių atlyginimo; (v) leisti ieÅ¡kovams A. B. ir J. B. be atsakovės A. U. – K. pritarimo įsigyti 25 kv. m. ploto įsiterpusį valstybinį žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir sujungti jį su 1049 k.v. ploto žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini); (vi) leisti ieÅ¡kovams A.

B. ir J. B. be atsakovės A. U. – K. pritarimo vykdyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), formavimÄ ir pertvarkymÄ (įskaitant teisę vykdyti atitinkamas procedÅ«ras visose valstybinėse ir nevalstybinėse įstaigose ir organizacijose, tame tarpe Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės Å«kio ministerijos, VÄ® Registrų centre ir kt.) pagal Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektÄ , parengtÄ 2015 m. spalio 15 d. UAB „G.M. CO“, įmonės kodas 302792433, rengėjas A.

L. - žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo projektas M 1:500 (sklypo plotas 1074 kv.m.); atlikti apjungto žemės sklypo kadastrinius matavimus ir įregistruoti žemės sklypo dalių pakeitimus Nekilnojamojo turto registre, padidinant ieškovų A. B. ir J. B. bendra jungtine nuosavybės teise valdomo žemės sklypo dalį jų lėšomis įsigyto įsiterpusio valstybinės žemės ploto dalimi (25 kv. m.). 1.1. Nurodo, kad ieškovams ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso dvibutis gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini).

Gyvenamasis namas stovi taip pat bendra daline nuosavybės teise valdomame žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo ir gyvenamojo namo naudojimosi tvarka nustatyta dar 2003 m. vasario 5 d. Bendrasavininkai siekia faktiÅ¡kai ir teisiÅ¡kai atsidalinti jiems priklausantį namÄ . Tokį ketinimÄ Å¡alys iÅ¡reiÅ¡kė ir teisiÅ¡kai įformino ne tik taikos sutartimi, patvirtinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2257-728/2013, bet ir 2003 m. sausio 28 d. pasiraÅ¡ytu Pasidalinimo aktu. 1.2.

Kilus nesutarimams dėl minėtos taikos sutarties vykdymo, dėl to, ar bÅ«tinas naujas statybÄ leidžiantis dokumentas, siekiant galutinai atidalinti tuo metu dar nebaigtÄ statyti vienbutį gyvenamÄ jį namÄ (kurio rekonstrukcijai pradinis leidimas buvo iÅ¡duotas dar 2001 m.), atsakovei neduodant bÅ«tinų sutikimų, ieÅ¡kovai 2017 m. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu leisti jiems be bendrasavininkės sutikimo gauti naujÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ gyvenamojo namo rekonstrukcijai ir atidalinimui užbaigti. 1.3.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-452-897/2017 pripažino ieÅ¡kovams teisę be atsakovės sutikimo pagal R. R. architektÅ«rinio projektavimo firmos parengtus namo (duomenys neskelbtini), projektinius pasiÅ«lymus iÅ¡ Vilniaus miesto savivaldybės administracijos gauti statinio projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ , parengti naujÄ statinio rekonstrukcijos projektÄ ir jo pagrindu gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ â€“ statybos leidimÄ statybos rÅ«Å¡iai „nauja statyba“, namui (duomenys neskelbtini) (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Taigi kitoje tarp Å¡alių nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-452-897/2017 buvo pripažinta, kad gyvenamojo namo rekonstrukcija ir atidalinimas gali bÅ«ti užbaigti ir įgyvendinti tik pagal naujÄ rekonstrukcijos projektÄ . Rekonstrukcijos projektÄ pagal R. R. projektinius pasiÅ«lymus parengė UAB „Arkilida“. Statybos leidimas atlikti rekonstrukcijos darbus buvo iÅ¡duotas ieÅ¡kovui, t. y. jis yra statytojas. BÅ«tent ieÅ¡kovas atliko visus bÅ«tinus veiksmus namo rekonstrukcijai ir faktiniam jo atidalinimui – naujų nekilnojamojo turto objektų – butų, suformavimui.

Buvo patvirtina ir užregistruota deklaracija apie statybos (rekonstrukcijos) užbaigimÄ , suformuotos naujos tiek paties dvibučio namo, tiek ir butų jame kadastrinių matavimų duomenų bylos. VÄ® Registrų centre 2020 m. gegužės 19 d. buvo užregistruoti gyvenamojo namo kadastro pakeitimai. 1.4. Nors faktiÅ¡kai dvibutis gyvenamasis namas yra atidalintas, t.y. bendrasavininkai kiekvienas atskirai valdo rekonstrukcijos metu naujai suformuotus nekilnojamojo turto objektus – butus, ginčo dėl tokio faktinio valdymo nėra, tačiau ieÅ¡kovai be atsakovės sutikimo, be susitarimo su ja dėl nuosavybės teisių į atskirus butus, negali teisiÅ¡kai įregistruoti rekonstruoto dvibučio gyvenamojo namo padalinimo, naujai suformuotų nekilnojamojo turto objektų ir daiktinių teisių į juos.

Taip pat VÄ® Registrų centras negali tenkinti ieÅ¡kovų praÅ¡ymo sujungti žemės sklypo ir statinių registrus į vienÄ , be atsakovės sutikimo. Kadangi minėtame teismo sprendime civilinėje byloje Nr. 2-452-897/2017 nebuvo numatyta teise ieÅ¡kovams be atsakovės sutikimo įregistruoti rekonstrukcijos metu naujai suformuotus nekilnojamojo turto objektus ir daiktines teises į juos, ieÅ¡kovai neturi kitos iÅ¡eities kaip tik teisminiu bÅ«du gauti leidimÄ . IeÅ¡kovų nuomone, nėra jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių nebÅ«tų galimas dvibučio gyvenamojo namo teisinis atidalinimas, naujai suformuotų butų ir daiktinių teisių į juos registravimas, kas galėtų kaip nors pažeisti atsakovės kaip bendrasavininkės teises ir teisėtus interesus.

PrieÅ¡ingai, pati atsakovė dar 2003 m. ir 2013 m. taikos sutartimi buvo iÅ¡reiÅ¡kusi valiÄ atidalinti namÄ , valdyti savo dalį atskirai nuo ieÅ¡kovų, ko siekia ir ieÅ¡kovai, tačiau dėl ieÅ¡kovams nesuprantamų priežasčių, motyvų, atidalinimo procesÄ vilkino, kliudė ir toliau kliudo ieÅ¡kovams galutinai užbaigti visas procedÅ«ras ir teisiÅ¡kai atskirai valdyti butus dvibučiame name. 1.5. Atsižvelgiant į tai, kad vienbučio gyvenamojo namo rekonstrukcijos į dvibutį procese buvo sukurti nauji nekilnojamojo turto objektai – butai, faktiÅ¡kai atidalintas buvęs vienbutis gyvenamasis namas, nėra jokių kliūčių dvibučio gyvenamojo namo atidalinimo teisiniam įforminimui.

Nuosavybės teisės į naujai suformuotus butus – nekilnojamojo turto objektus įgytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau LR CK, CK) 4.47 straipsnio 4 punkto pagrindu. Taigi egzistuoja faktinis ir teisinis pagrindas iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės atidalinti dvibutį gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Arkilida“ parengtÄ Dvibučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) Rekonstrukcijos projektÄ ir matininko R. J. 2019-09-30 parengtÄ Nekilnojamojo daikto kadastro matavimo bylÄ : ieÅ¡kovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise pripažinti butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); atsakovei asmeninės nuosavybės teise pripažinti butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). 1.6.

Taip pat siekiant sujungti ginčo nekilnojamojo turto objektų registrÄ Ä¯ vienÄ , bÅ«tina ieÅ¡kovams leisti be atsakovės sutikimo pateikti VÄ® Registrų centrui praÅ¡ymÄ apjungti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registrų įraÅ¡us į vienÄ registrÄ . 1.7. Taip pat ieÅ¡kovai praÅ¡o priteisti dalį jų patirtų iÅ¡laidų, susijusių su bendra daline nuosavybe valdomais objektais. Nurodo, kad vykdami tiek 2013 m. gegužės 14 d. taikos sutartį, tiek 2017 m. rugsėjo 12 d. teismo sprendimÄ dėl bendra daline nuosavybe valdomo namo rekonstrukcijos, visas procedÅ«ras ir paslaugas apmokėjo savo lėšomis.

Atsakovė ne tik kad nedavė reikiamų sutikimų, dėl ko buvo būtina inicijuoti teisminius ginčus ar dalyvauti pačios atsakovės inicijuojamose teisminiuose ginčuose, bet ir visiškai neprisidėjo prie su bendra daline nuosavybe susijusių išlaidų. Kadangi namo rekonstrukcija, atidalinimas yra valdymo kaip daiktinės teisės dalis, o namas valdomas daline nuosavybe, tai prie tokių su valdymu susijusių išlaidų kiekvienas iš savininkų privalo prisidėti proporcingai savo valdomai daliai (LR CK 4.76 straipsnis). 1.8.

IeÅ¡kovai, vykdami 2017 m. rugsėjo 12 d. teismo sprendimÄ , atliko rekonstrukcijos darbus ir siekdami tai įteisinti iÅ¡ viso patyrė 2 026,28 Eur iÅ¡laidų, kurias sudaro:

1) gyvenamojo namo rekonstrukcijos projekto parengimas (UAB „Akrilida“ 2019 m. liepos 24 d. atliktų darbų priėmimo – atidavimo aktas; 2019 m. liepos 24 d. sÄ skaita – faktÅ«ra Serija RK Nr. 0530 – 500 Eur sumai; 2019 m. liepos 24 d. pinigų priėmimo kvitas;);

2) remonto darbai name, pertvaros pastatymas – 300 Eur (rangovas G. B.; 2019 m. rugsėjo 10 d. Remonto (rekonstrukcijos) darbų sutartis; 2019 rugsėjo 19 d. sÄ skaita – faktÅ«ra Serija GN Nr. 012);

3) nekilnojamojo turto objektų kadastrų duomenų bylų parengimas – 371 Eur (UAB KM Centras“ 2019 m. spalio 1 d. sutartis Nr. KMS 19103589; 2019 m. spalio 23 d. Atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktas; 2019 m. spalio 23 d. sÄ skaita – faktÅ«ra Serija KMC Nr. 1903997; mokėjimo nurodymas; 2020 m. balandžio 15 d. sÄ skaita – faktÅ«ra Serija KMC Nr 2004193;

4) už statybos užbaigimo dokumentų parengimÄ ir pateikimÄ Infostatybai – 400 Eur (UAB „Avinida“ 2020 m. balandžio 24 d. sÄ skaita – faktÅ«ra Serija AVI Nr. 04691; mokėjimo nurodymas);

5) eksperto D. K. apžiÅ«ra ir akto suraÅ¡ymas (dėl bendros sienos sutvirtinimo palėpėje) – 100 Eur (2019 m. spalio 28 d. sÄ skaita – faktÅ«ra Serija SEC Nr. 26; apžiÅ«ros aktas);

6) valstybės rinkliavos – 272,28 Eur (mokėjimo dokumentai; VÄ® Registrų centras iÅ¡ankstinės sÄ skaitos).

7) antstolio D. Kisieliaus 2019 m. spalio 15 d. faktinių aplinkybių konstatavimas – 80 Eur (2019 m. spalio 15 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas; 2019 m. spalio 17 d. sÄ skaita – faktÅ«ra). 1.9. Atsakovė nuosavybės teise valdo 48/100 dalis dvibučio gyvenamojo namo, todėl ji privalo atlyginti ir tokiÄ dalį ieÅ¡kovų patirtų iÅ¡laidų, kas sudaro 972,61 Eur (2 026,28 Eur x 0,48). Papildomai akcentuotina, kad samdyti antstolį dėl faktinių aplinkybių konstatavimo ir ekspertÄ dėl apžiÅ«ros kilo poreikis dėl to, kad atsakovė ginčijo ieÅ¡kovų atliekamus remonto darbus, neigė jų tinkamumÄ ir net patį faktÄ , todėl buvo bÅ«tina pasitelkti specialistus.

Kadangi tokios paslaugos buvo susijusios su bendrame name atliktais remonto darbais, tai, ieÅ¡kovų įsitikinimu, prie tokių iÅ¡laidų proporcingai privalo prisidėti ir atsakovė. 1.10. IeÅ¡kovai praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės nuostolius, patirtus negavus kompensacijos už saulės jėgainės įrengimÄ . Nurodo, kad LR Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentÅ«ra (toliau – AgentÅ«ra) 2020 m. sausio 2 d. interneto svetainėje www.apva.lt paskelbė kvietimÄ â€žElektros energijos iÅ¡ atsinaujinančių iÅ¡teklių gamybos įrenginių įrengimas“ projektų registracijos formoms teikti.

IeÅ¡kovai, siekdami įsirengti saulės jėgainę ant savo naudojamo dvibučio namo dalies stogo, siekdami pasinaudoti valstybės parama, 2020 m. sausio 27 d. užpildė registracijos formÄ (reg. Nr. VP-EM-E02-4036). AgentÅ«roje atlikus vertinimÄ , jų projekto registracijos forma 2020 m. kovo 2 d. AgentÅ«ros direktoriaus įsakymu Nr. T1-34 buvo įtraukta į teigiamai įvertintų registracijos formų sÄ raÅ¡Ä . Po ko ieÅ¡kovai užsakė pradėti rengti saulės jėgainės projektÄ , kreipėsi į ESO dėl sÄ lygų iÅ¡davimo.

Kadangi saulės jėgainė turėjo bÅ«ti statoma ant tuo metu dar vienbučio namo stogo, nesant atidalinam namui, kuris stovi ant bendra daline nuosavybe valdomo žemės sklypo, visų pirma ESO pareikalavo pateikti namo ir žemės sklypo bendrasavininkės – atsakovės sutikimÄ dėl saulės jėgainės įrengimo. Atsakovei jos pageidavimu buvo teikti jos praÅ¡yti dokumentai, tačiau jos sutikimas nebuvo gautas. 1.11. ESO 2020 m. birželio 18 d. iÅ¡davė sÄ lygas saulės jėgainės statybai, atsižvelgęs į tai, kad saulės jėgainė bus statoma ant ieÅ¡kovų valdomo sklypo ir atitinkamai namo dalies stogo.

IeÅ¡kovai su UAB „Nogridas“ sudarė sutartį dėl saulės jėgainės statybos. 2020 m. rugsėjo 28 d. rangos darbai buvo baigti ir pastatytas įrenginys perduotas ieÅ¡kovams. 2020 m. spalio 1 d. ieÅ¡kovai pasirašė sutartį su UAB Ignitis. 1.12. 2020 m. spalio 6 d. ieÅ¡kovai pateikė praÅ¡ymÄ gauti kompensacijÄ , tačiau AgentÅ«ra pareikalavo pateikti bendrasavininkės sutikimÄ arba duomenis dėl atskirai suformuotų butų įregistravimo. Atsakovės sutikimas bÅ«tų buvęs pagrindu ieÅ¡kovams gauti valstybės kompensacijÄ , iÅ¡vengti nuostolių ir abiejų Å¡alių papildomų iÅ¡laidų, tačiau atsakovei nedavus sutikimo, AgentÅ«ra 2020 m. gruodžio 8 d. raÅ¡tu informavo, kad praÅ¡ymas dėl iÅ¡laidų kompensavimo nebus patenkintas ir kompensacija nebus skirta.

Mano, kad valstybės parama ieÅ¡kovams nebuvo skirta dėl nepagrįsto atsakovės nebendradarbiavimo neduodant sutikimo. Å iuo atveju ieÅ¡kovų teisės buvo realiai pažeistos, nes ieÅ¡kovams nebuvo skirta 1614,56 Eur dydžio valstybės parama. 1.13. IeÅ¡kovai praÅ¡o be bendrasavininkės sutikimo įsigyti įsiterpusį valstybinį žemės sklypÄ ir sujungti jį su bendra daline nuosavybės teise valdomu sklypu. Nurodo, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kuris ieÅ¡kovams ir atsakovei priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, iÅ¡ vakarų pusės ribojasi su įsiterpusiu 25 kv. m. ploto valstybiniu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Å is valstybinis žemės sklypas ribojasi su ieÅ¡kovų naudojama žemės sklypo dalimi. IeÅ¡kovai dar 2015 m. iniciavo tiek valstybinio sklypo formavimo procedÅ«ras, tiek ir Å¡io sklypo įsigijimÄ ir prijungimÄ prie jų valdomo žemės sklypo. 1.14. 2015 m. spalio mėn. 8 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-3316 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ (toliau – Ä®sakymas Nr. 30-3316) buvo patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas – padalyti sklypÄ Ä¯ du ir daugiau žemės sklypų ir sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotÄ su besiribojančiu žemės sklypu, nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo.

Vykdant Ä®sakymÄ Nr. 30-3316 buvo atidalintas iki tol buvęs Å¡alių daline nuosavybe valdomas žemės sklypas, po ko Å¡alys bendra daline nuosavybe liko valdyti 1049 kv. m. ploto sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Taip pat, buvo suformuotas įsiterpęs valstybinis žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir parengtas Å¡io valstybinio žemės sklypo sujungimo su besiribojančiu žemės sklypu planas (2015 m. spalio 16 d. UAB „GM CO“, matininko A. L.), po kurio įgyvendinimo Å¡alių valdomo sklypo plotas turėtų padidėti iki 1074 kv. m. ploto. 1.15.

IeÅ¡kovai 2018 m. balandžio mėn. 11 d. pateikė Nacionalinei žemės tarnybai praÅ¡ymÄ parduoti įsiterpusį valstybinį žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). PraÅ¡ymo reg. Nr. 49PR4-59, už valstybinį žemės sklypÄ sumokėjo avansu 31,86 Eur, tačiau 2018 m. balandžio 11 d. valstybinio žemės sklypo pardavimo procedÅ«ra buvo sustabdyta dėl atsakovės pateikto prieÅ¡taravimo ir vykusių teisminių ginčų (civilinė byla Nr. 2-452-807/2017).

Pasibaigus minėtam teisminiam ginčui, ieÅ¡kovai 2020 m. gegužės 4 d. vėl kreipėsi į atsakovę praÅ¡ydami duoti sutikimÄ arba atsisakymÄ pirkti, tačiau atsakovė į jų praÅ¡ymÄ jokio atsakymo nepateikė. Tokį atsakovės elgesį ieÅ¡kovai vertina ne tik kaip nenorÄ bendradarbiauti, bet ir kaip be pagrindo pažeidžiantį ieÅ¡kovų teises įstatymų nustatyta tvarka tiek įsigyti iÅ¡ valstybės įsiterpusį žemės sklypÄ , tiek ir prijungti jį prie bendros dalinės nuosavybės teise su atsakove valdomo žemės sklypo, pasididinant bendra jungtine nuosavybės dalimi valdomÄ sklypo dalį. 1.16.

Su atsakovės pateiktu prieÅ¡iniu reikalavimu ieÅ¡kovai nesutinka ir praÅ¡o atmesti, nes dar 2018 metais ieÅ¡kovams inicijavus ginčo žemės sklypo įsigijimo procedÅ«rÄ atsakovė valios įsigyti dalį Å¡io sklypo nereiÅ¡kė, nors 2018 m. balandžio 26 d. pateikė skundÄ NŽT. 2020 m. gegužės 4 d. ieÅ¡kovai pakartotinai kreipėsi į atsakovę praÅ¡ydami pateikti sutikimÄ arba atsisakymÄ pirkti ginčo žemės sklypÄ , tačiau iki prieÅ¡ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo atsakovė atsakymo nepateikė, tuo tarpu savo atsiliepime į ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį nurodė, kad ji iÅ¡ esmės niekada neprieÅ¡taravo, kad įsiterpusį valstybinį žemės sklypÄ Ä¯sigytų ieÅ¡kovai.

Be to, tai atsakovė galėjo padaryti teikdama atitinkamÄ praÅ¡ymÄ NŽT ir esant ginčui tarp bendrasavininkų, dalys bÅ«tų paskaičiuotos proporcingai valdomam plotui, kÄ buvo nurodžiusi pati NŽT dar 2018 m. kovo 27 d. raÅ¡te. Tačiau tam nebÅ«tina teikti prieÅ¡ieÅ¡kinį, nes atsakovės teisės nėra pažeidžiamos, kad ieÅ¡kovai inicijavo valstybinio žemės sklypo įsigijimÄ . 1.17. IeÅ¡kovai atkreipė dėmesį į tai, kad nėra duomenų, kad atsakovė NŽT bÅ«tų pateikusi praÅ¡ymÄ Ä¯sigyti valstybinį žemės sklypÄ kaip tai numatyta LR Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarime Nr. 14432 „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodų teritorijoje“ kartu pateikiant nutarimo 25 punkte nurodytus dokumentus.

Be to, nėra aiÅ¡ku, kam reikia rengti naujÄ projektÄ esant 2015 m. spalio 15 d. UAB „G.M. CO“ parengtam žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo projektui, rengėjas A. L.. Be to, įsiterpęs žemės sklypas nesiriboja su atsakovei pagal projektÄ priskirtina žemės sklypo dalimi.

2. Atsakovė pateiktame atsiliepime praÅ¡o ieÅ¡kinį dalyje dėl iÅ¡laidų, susijusių su bendros dalinės nuosavybės objektų valdymu, disponavimu, atlyginimo, atmesti, o likusioje dalyje dėl reikalavimų spręsti teismo nuožiÅ«ra, nes atsakovė minėtiems veiksmams niekada neprieÅ¡taravo. Nurodo, kad visi bÅ«tini jos sutikimai buvo duoti Pasidalinimo akte, Naudojimosi tvarkoje ir Taikos sutartyje. 2.1. Atsakovės vertinimu, ieÅ¡kovai pagal formuluojamus reikalavimus Å¡ioje byloje turi įrodyti, jog tarp Å¡alių yra nesutarimas dėl Namo ir Žemės sklypo atidalijimo bei naudojimosi tvarkos nustatymo, t. y. jog atsakovė nesutinka atidalinti NamÄ ir Žemės sklypÄ , taip pat, kad atsakovė prieÅ¡tarauja tokiam atidalijimui iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ar naudojimosi tvarkos nustatymui.

Tačiau ieÅ¡kovai Å¡ioje byloje tokių aplinkybių neįrodo. PrieÅ¡ingai, kaip matyti iÅ¡ byloje esančių tiek ieÅ¡kovų, tiek atsakovės pateiktų įrodymų, ginčo tarp Å¡alių dėl to nėra. 2.2. Atsakovė pažymi, kad byloje esantys 2003 m. sausio 28 d. Pasidalinimo aktas (toliau - Aktas), 2003 m. vasario 5 d. Naudojimosi žemės sklypu ir gyvenamojo namo patalpomis tvarkos nustatymo sutartis (toliau – Naudojimosi sutartis) bei 2013 m. gegužės 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartis civilinėje byloje Nr. 2-2257-728/2013 (toliau – Taikos sutartis) patvirtina faktÄ , jog atsakovė niekada neprieÅ¡taravo ir neprieÅ¡tarauja dabar, jog ieÅ¡kovai atidalintų NamÄ iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės per kapitalinės sienos vidurį tose patalpose, kuriomis jie naudojasi.

AnalogiÅ¡kai yra ir dėl Žemės sklypo. Todėl atsakovei visiÅ¡kai nesuprantama, ko iÅ¡ jos nori ieÅ¡kovai ir dėl ko jie reiÅ¡kia ieÅ¡kinį, jeigu ji tam jau davė sutikimÄ ir ne vienÄ kartÄ anksčiau. 2.3. Kita vertus, atsižvelgiant į reikalavimo pobÅ«dį, ieÅ¡kovai iÅ¡ esmės siekia ne atsidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės NamÄ , bet nustatyti naujÄ naudojimosi tvarkÄ â€“ kas kokiu butu naudosis, bet ne atidalinti gyvenamÄ jį namÄ Ä¯ du atskirus nekilnojamojo turto vienetus.

Atsakovės vertinimu, ieÅ¡kovams, kurie vietoj to, jog visiÅ¡kai atidalintų NamÄ ir Žemės sklypÄ iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės taip, kaip tai numatyta Taikos sutartyje (10 punkte), iÅ¡ tiesų rÅ«pinasi tik savo savavaliÅ¡kų statybų įteisinimu. 2.4. Atsakovė nebuvo gavusi ieÅ¡kovų praÅ¡ymo duoti sutikimÄ , kad VÄ® Registrų centras apjungtų 1049 k.v. ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas) registrų įraÅ¡us į vienÄ registrÄ , nes jei toks bÅ«tų pareikÅ¡tas, ji eilinį kartÄ bÅ«tų davusi sutikimÄ be jokių problemų.

Mano, kad įregistruojant ieÅ¡kovams nuosavybę į jų valdomÄ butÄ turi bÅ«ti vadovaujamasi Pasidalinimo aktu ir Taikos sutartimi. 2.5. Pasisakydama dėl ieÅ¡kovų reikalavimo priteisti 972,61 Eur iÅ¡laidų, susijusių su bendros dalinės nuosavybės objektų valdymu, disponavimu, nurodė, kad atsakovės vertinimu, Å¡ios iÅ¡laidos nesusijusios su bendros dalinės nuosavybės objektų valdymu, o tai yra tik iÅ¡laidos, susijusios su ieÅ¡kovams priklausančios ir naudojamos namo dalies priežiÅ«ra ir valdymu ir nepatenka į CK 4.86 straipsnio 1 dalyje nurodytų iÅ¡laidų apibrėžimÄ .

Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas buvo inicijuotas ieÅ¡kovų tikslu įteisinti jų atliktas savavaliÅ¡kas statybas, kurios buvo užfiksuotos 2009 m. rugsėjo 2 d. savavaliÅ¡kos statybos akte nesiekiant Taikos sutartyje nustatyto tikslo – namo ir žemės sklypo atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. 2.6. Be to, atsakovės vertinimu, iÅ¡laidos už gyvenamojo namo rekonstrukcijos projekto parengimÄ , remonto darbus ieÅ¡kovams priklausančioje namo dalyje, pertvaros pastatymÄ , nekilnojamojo turto objektų kadastrų duomenų bylų parengimÄ ir už statybos užbaigimo dokumentų parengimÄ bei pateikimÄ Infostatybai, taip pat valstybės rinkliavos negali bÅ«ti priteistos atsakovei jokia dalimi, nes nėra susijusios su bendro turto iÅ¡laikymu.

Eksperto D. K. apžiÅ«ra ir akto suraÅ¡ymas (dėl bendros sienos sutvirtinimo palėpėje) ir antstolio D. Kisieliaus 2019 m. spalio 15 d. faktinių aplinkybių konstatavimas taip pat nėra ir negali bÅ«ti susiję su bendro turto iÅ¡laikymu, Å¡itie aktai buvo pateikti 2019 m. spalio 22 d. ir naudojami kaip įrodymai civilinėje byloje Nr. e2-554-1089/2020, t. y. ginče dėl leidimo atsakovei iÅ¡ tiesų atidalinti gyvenamÄ jį namÄ iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, todėl Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinys turi bÅ«ti atmestas visiÅ¡kai. 2.7.

Pažymėtina, kad atsakovė iÅ¡ esmės niekada neprieÅ¡taravo, jog ieÅ¡kovai įsigytų 25 kv. m ploto įsiterpusį valstybinį žemės sklypÄ â€“ jis juk reikalingas ieÅ¡kovams tik tam, kad ieÅ¡kovai galėtų įteisinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2009 m. rugsėjo 2 d. savavaliÅ¡ko statybos akte Nr. (101)-11.11-147 savavaliÅ¡kai valstybinėje žemėje (tuose 25 kv.

m) pastatytÄ tvorÄ ir tokiu bÅ«du užbaigti Å¡iam teisme vykstančiÄ civilinę bylÄ Nr. 2-21-809/2016 dėl savavaliÅ¡kos statybos pasekmių paÅ¡alinimo. 2.8. Vienintelis atsakovės pageidavimas tebuvo pirma atidalinti Žemės sklypÄ iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, o po to jau ieÅ¡kovai bÅ«tų galėję realizuoti savo teisę dėl laisvo valstybinio žemės sklypo prijungimo. Tačiau kadangi ieÅ¡kovai Å¡iai dienai NamÄ rekonstravo ne į du sublokuotus vienbučius namus, kÄ Å¡iaip jau ketino padaryti atsakovė, bei kam prieÅ¡taravo ieÅ¡kovai civilinėje byloje Nr. e2-554-1089/2020, bet tik į dvibutį, todėl teisiÅ¡kai nėra galimybės atidalinti ir Žemės sklypo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. 2.9.

Atsakovė savo 2020 m. birželio 17 d. laiÅ¡ke nurodė, kad ji iÅ¡ esmės neprieÅ¡tarautų ir dėl tokios valstybinio žemės sklypo prijungimo prie bendro Žemės sklypo, tik pažymi, kad žymiai ekonomiÅ¡kiau bÅ«tų, jei tuo pačiu žemės formavimo ir pertvarkymo projektu Žemės sklypas dar bÅ«tų ir atidalintas pagal Akto, Naudojimosi sutarties ir Taikos sutarties sÄ lygas ir tokių bÅ«du baigtųsi visi ginčai tarp Å¡alių bei atsakovė pagaliau gautų ramybę. 2.10. Atsakovė pateiktu prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡o leisti jai be ieÅ¡kovų pritarimo iÅ¡sipirkti ir prijungti prie žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 972/2500 dalis 25 kv. m ploto įsiterpusio valstybinio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), tuo tikslu parengti ir suderinti formavimo ir pertvarkymo projektÄ (įskaitant teisę vykdyti atitinkamas procedÅ«ras visose valstybinėse ir nevalstybinėse įstaigose ir organizacijose, tame tarpe Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės Å«kio ministerijos, VÄ® Registrų centre ir kt.), atlikti apjungto žemės sklypo kadastrinius matavimus ir įregistruoti žemės sklypo dalių pakeitimus Nekilnojamojo turto registre, padidinant atsakovės A.

U. – K. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo dalį jos lėšomis įsigyto įsiterpusio valstybinės žemės plotu - 972/2500 dalimis. 2.11. PrieÅ¡ieÅ¡kinyje atsakovė nurodė, kad pretenduoti į gretimÄ Ä¯siterpusį sklypÄ gali visi su įsiterpusiu žemės sklypu besiribojančio žemės sklypo savininkai arba bendrasavininkiai. Ä®siterpęs 25 kv. m. ploto valstybinis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ribojasi su ieÅ¡kovams ir atsakovei priklausančiu 1049 kv. m ploto žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini).

Kadangi šiai dienai šalims priklausantis žemės sklypas nėra atidalintas taip, kad su įsiterpusiu žemės sklypu ribotųsi vien tik ieškovams priklausanti žemės sklypo dalis, todėl atsakovė remiantis aukščiau nurodytais teisės aktais taip pat turi teisę kaip gretimo žemės sklypo bendrasavininkė įsigyti įsiterpusio žemės sklypo dalį, tuo labiau, kad šios savo teisės atsakovė nėra atsisakiusi ieškovų naudai. Atsakovei priklauso 38,89 procentai 1049 kv. m ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vadinasi jai priklausytų 38,89 procentai arba 9,72 kv. m (972/2500 dalys) iš 25 kv. m ploto įsiterpusio valstybinio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

3. Nacionalinė žemės tarnyba (toliau – NŽT) atsiliepime nurodė, kad ieÅ¡kovams priklauso 641/1049 dalys ginčo žemės sklypo, atsakovei – 408/1049. 3.1. Pagal Vilniaus miesto skyriaus archyve saugomoje žemės sklypo archyvinėje byloje esančius dokumentus nustatyta, kad Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2018 m. vasario 6 d. sprendimu Nr. 49SK-186-(14.49.109) „Dėl žemės sklypo Å¡alia žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), suformavimo, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo ir įregistravimo Nekilnojamojo turto registre bei servituto nustatymo“ buvo nuspręsta: (i) suformuoti 25 kv.m. ploto įsiterpusį žemės sklypÄ prie ginčo žemės sklypo ir patvirtinti Å¡io žemės sklypo kadastro duomenis pagal matininko A.

L. 2015 m. spalio 16 d. parengtÄ Å¾emės sklypo kadastro duomenų bylÄ ; (ii) nustatyti žemės sklypui 5 kv.m. servitutÄ , suteikiantį teisę aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis), žemės sklypo plane M 1:500 pažymėtas simboliu „S3“. Ä®siterpusiam 25 kv.m. žemės sklypui buvo suteiktas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). 3.2. Vilniaus miesto skyrius 2018 m. kovo 27 d. raÅ¡tu informavo Å¡ios bylos Å¡alis apie įsiterpusio žemės sklypo kainÄ ir iÅ¡aiÅ¡kino dėl žemės sklypo savininkų notariÅ¡kai patvirtinto susitarimo dėl perkamų žemės sklypo dalių dydžių arba bendraturčių atsisakymÄ pirkti įsiterpusį žemės sklypÄ pateikimo.

PraÅ¡ymas parduoti įsiterpusį žemės sklypÄ iÅ¡ ieÅ¡kovų pusės buvo gautas 2018 m. balandžio 11 d., o 2018 m. balandžio 26 d. buvo gautas atsakovės skundas dėl įsiterpusio žemės sklypo pardavimo, kuriuo ji prieÅ¡taravo įsiterpusio žemės sklypo pardavimui iki bus teismų sprendimų ir taikos sutarties sÄ lygų įvykdymo. 3.3. Ä®siterpusio žemės sklypo pardavimo procedÅ«ra buvo sustabdyta iki: (i) nebus iÅ¡spręstas klausimas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2257-728/2013, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2257-728/2013 ir kt. teismo sprendimų įgyvendinimo galimybės arba (ii) nebus pateiktas žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), bendraturčių notariÅ¡kai patvirtintas susitarimas dėl perkamo žemės sklypo dalių dydžių ar bendraturčių notariÅ¡kai patvirtintas atsisakymas pirkti valstybinės žemės sklypo dalį. 3.4.

NŽT vertinimu, bet kuriam iÅ¡ bendraturčių nepagrįstai atsisakius įgyvendinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinius, t. y. atlikti visus teisės aktuose numatytus veiksmus, manytina, kad bÅ«tų paneigta tokia kito asmens teisė. Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė kaip ir ieÅ¡kovai turi analogiÅ¡kas įstatymo ginamas teises įsigyti įsiterpusį žemės sklypÄ .

4. Trečiasis asmuo VĮ Registrų centras atsiliepimu paprašė pašalinti juos iš šios civilinės bylos nagrinėjimo. 4.1. Atkreipė dėmesį į tai, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis nuosavybės teisės į 26/100 dalis pastato – dvibučio gyvenamojo namo, unikalus Nrt. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuo 2003 m. sausio 15 d. yra įregistruotos ieškovės J. B. vardu 2002 m. gruodžio 31 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2-12693 pagrindu, taip pat į 26/100 dalis to paties pastato – dvibučio gyvenamojo namo nuo 2020 m. gegužės 19 d.

A. B. vardu 2002 m. gruodžio 31 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2-12693 ir 2020 m. kovo 30 d. Deklaracijos apie statybos užbaigimÄ / paskirties pakeitimÄ Nr. ACCE-100-200330-00420 pagrindu, bei į 48/100 to paties pastato nuo 2011 m. kovo 9 d. atsakovės vardu 2002 m. rugpjūčio 1 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2-7736 ir 2002 m. spalio 9 d. Susitarimo Nr. 2-10187 pagrindu. Nuosavybės teisės į 641/1049 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu tuo pačiu adresu, nuo 2017 m. birželio 22 yra įregistruotos ieÅ¡kovų vardu, nuosavybės teisės į 408/1049 dalis žemės sklypo įregistruotos atsakovės vardu, o nuosavybės teisės į žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2018 m. kovo 5 d.

įregistruotos Lietuvos Respublikos vardu. 4.2. Trečiojo asmens nuomone, teismui patenkinus ieÅ¡kinį, pastarasis galės turės spręsti tik dėl nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į juos, įstatymo nustatytų juridinių faktų registravimo pagal pateiktus dokumentus, o trečiojo asmens teisės ir interesai nebus pažeidžiami, kas sÄ lygoja iÅ¡vadÄ , kad jis neturi materialiojo teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, dėl ko turi bÅ«ti Å¡alinamas iÅ¡ proceso.

5. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas palaikė procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė ieÅ¡kinį tenkinti, prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. Atkreipė dėmesį į tai, kad dėl dvibučio atidalinimo ginčo nėra, yra ginčas dėl sienos, tačiau valstybinės institucijos tikrino statybos darbus ir pripažino statybÄ baigta. Ginčo dėl naudojimosi tvarkos tarp Å¡alių nėra. SavavaliÅ¡kų statybų akte nurodyti reikalavimai įvykdyti, duotas teismo leidimas įteisinti statybos darbus, iÅ¡duotas leidimas rekonstrukcijai ir vienbutis pertvarkytas į dvibutį pagal projektÄ .

6. IeÅ¡kovų atstovė advokatė prašė ieÅ¡kinį tenkinti, prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovės pusė sutapatina vienbutį ir dvibutį, nes 2017 m. sprendime kalbama apie vienbučio namo atidalijimÄ , bet tam reikėjo baigti statybÄ ir įregistruoti; Å¡iai dienai kalbame apie dvibučio namo atidalijimÄ . Vienbutis buvo rekonstruotas į dvibutį pastatÄ , todėl atsakovės sutikimas dėl naujai suformuotų butų yra reikalingas. Be to, atsakovė niekada nereikalavo atidalinti vienbutį. Å iai dienai atidalinti sklypo nėra galimybės, o ieÅ¡kovų sutikimo dėl žemės sklypo pripirkimo ji neprašė. Mano, kad atsakovė nepagrįstai delsdama atsakyti elgėsi neteisėtai, dėl ko ieÅ¡kovai negavo kompensacijos iÅ¡ valstybės įsirengiant saulės jėgainę. Aplinkybė, kad bus pratęsti terminai, ieÅ¡kovams tuo metu nebuvo žinoma.

7. Atsakovė paaiÅ¡kino, kad tiek pas ieÅ¡kovus, tiek pas jÄ buvo nelegalios statybos, sklypai yra neatidalinti, nors teismas nurodė juos atidalinti. PaaiÅ¡kinti, kaip bus pažeistos jos teisės įregistravimu teismo posėdžio metu negalėjo. Patikslino, kad praÅ¡ymÄ dėl valstybinės žemės sklypo dalies įsigijimo NŽT pateikė 2020 m. rugpjūčio 17 d. Posėdžio metu patvirtino, kad dėl naudojimosi tvarkos ginčo nėra.

8. Atsakovės atstovas palaikė procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytus argumentus, akcentavo, kad byloje nėra įrodymų, kad anksčiau duotas atsakovės sutikimas yra netinkamas, be to, įsitikinęs, kad anksčiau duotas atsakovės sutikimas yra tinkamas ir kai yra iÅ¡duotas leidimas naujai statybai. Nesutinka, kad bÅ«tų priteistos iÅ¡laidos tokios kaip eksperto D. K., nes jo rengtas aktas buto teiktas į kitÄ bylÄ ir iÅ¡laidos dėl to turėjo bÅ«ti sprendžiamos kitoje byloje. Taip pat mano, kad atsakovė neturi atlyginti ieÅ¡kovų patirtų valstybinių rinkliavų.

IeÅ¡kovai paskubėjo įsirengti saulės jėgainę kol stogo konstrukcijos bendros. Atsakovė aiÅ¡kiai nurodė, kad sutikimÄ duos po to, kai bus iÅ¡spręstas atidalinimo klausimas. Valstybės parama saulės jėgainėms įsirengti buvo pratęsta, todėl mano, kad visų civilinės atsakomybės sÄ lygų ieÅ¡kovai neįrodo. Pažymėjo, kad atsakovės nesutikimas pripirkti valstybinį žemės sklypÄ nereiÅ¡kia atsisakymo pirkti tokį žemės sklypÄ . Mano, kad jeigu atsakovei bÅ«tų pasiÅ«lyta kompensacija, galėtų Å¡alys kalbėtis.

Teismas k o n s t a t u o j a : II. Teismo nustatytos aplinkybės ir jų teisinis vertinimas.

9. Byloje kilo ginčas dėl atidalijimo iÅ¡ bendros dalinės nuosavybės, atskirų turto registrų sujungimo į vienÄ registrÄ , iÅ¡laidų, susijusių su bendros dalinės nuosavybės teise valdomų objektų valdymu ir disponavimu, atlyginimo, leidimo be bendraturčių sutikimo iÅ¡sipirkti iÅ¡ valstybės įsiterpusį žemės sklypÄ . Dėl bylos faktinių aplinkybių 10. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad ieÅ¡kovams priklauso 641/1049 dalys ginčo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), atsakovei – 408/1049 (e/b l. 9, zip priedo l. 167-168).

Å iame žemės sklype yra Å¡alims nuosavybės teise priklausantis dvibutis gyvenamas namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio 26/100 dalys įregistruotos J. B. vardu 2002 m. gruodžio 31 d. pirkimo pardavimo sutarties pagrindu, 26/100 dalys – A. B. vardu 2002 m. gruodžio 31 d. pirkimo pardavimo sutarties ir 2020 m. kovo 30 d. Deklaracijos apie statybos užbaigimÄ /paskirties pakeitimÄ Nr. ACCE-100-200330-00420 pagrindu, 48/100 dalys – A. U.-K. vardu 2002 m. rugpjūčio 1 d. pirkimo pardavimo sutarties ir 2002 m. spalio 9 d.

Susitarimo Nr. 2-10187 pagrindu (e/b. l. 9, zip priedo l. 164-166). 11. 2020 m. gegužės 19 d. Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡o apie daiktinių teisių įregistravimÄ Ä¯ ginčo pastatÄ - dvibutį gyvenamÄ jį namÄ 7 punkte „Juridiniai faktai“ yra įregistruota žyma, kad pastatui nustatyta naudojimosi tvarka 2003 m. vasario 5 d. sutartimi Nr. 2-948 (Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡o 7.2. punktas, e/b l. 9, zip priedo l. 86); nuo 2020 m. gegužės 19 d. galioja įraÅ¡as apie pastato rekonstrukcijÄ , įregistravimo pagrindas nurodytas 2019 m. rugsėjo 30 d.

Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla ir 2020 m. kovo 30 d. Deklaracija apie statybos užbaigimÄ /paskirties pakeitimÄ Nr. ACCE-100-200330-00420. Teismas, spręsdamas Å¡alių ginÄÄ , vadovaujasi Å¡iais Nekilnojamojo turto registre įregistruotais duomenimis (LR CK 4.262 straipsnis).

12. Taip pat žinoma, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas įsiteisėjusiu 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-451-807/2017 (Panevėžio apygardos teisme apeliacine tvarka nagrinėtinos bylos Nr. 2A-16-212/2019, atkreipiamas dėmesys į tai, kad patikrinus Lietuvos teismų informacinėje sistemoje bylos numerį, nustatyta, kad jis teismo dokumente nurodytas neteisingas - Nr. 2-452-987/2017, o turi bÅ«ti toks kaip ir sistemoje – Nr. 2-451-807/2017) pripažino ieÅ¡kovams teisę be atsakovės sutikimo pagal R. R. architektÅ«rinio projektavimo firmos parengtus namo (duomenys neskelbtini), projektinius pasiÅ«lymus iÅ¡ Vilniaus miesto savivaldybės administracijos gauti statinio projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ , parengti naujÄ statinio rekonstrukcijos projektÄ ir jo pagrindu gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ â€“ statybos leidimÄ statybos rÅ«Å¡iai „nauja statyba“, namui (duomenys neskelbtini) (CPK 18 straipsnis).

13. Analizuojant sprendimo 11 ir 12 punktuose nurodytÄ informacijÄ darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovai įvykdė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimÄ , kÄ patvirtina Nekilnojamojo turto registre įregistruota 2020 m. kovo 30 d. Deklaracija apie statybos užbaigimÄ /paskirties pakeitimÄ Nr. ACCE-100-200330-00420 (LR CPK 177 straipsnio 1-3 dalys). Dėl atidalinimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, taip pat žemės sklypo ir gyvenamojo namo registrų įrašų apjungimo į vienÄ registrÄ 14.

IeÅ¡kovai praÅ¡o atidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės dvibutį gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Arkilida“ parengtÄ Dvibučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Rekonstrukcijos projektÄ ir matininko R. J. 2019 m. rugsėjo 30 d. parengtÄ Nekilnojamojo daikto kadastro matavimo bylÄ bei 2020 m. balandžio 15 d. nekilnojamojo daikto kadastro matavimo bylÄ : ieÅ¡kovams A. B. ir J. B. bendrosios jungtinės nuosavybės teise pripažinti butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovei A.

U. – K. asmeninės nuosavybės teise pripažinti butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); taip pat leisti ieÅ¡kovams A. B. ir J. B. be atsakovės A. U. – K. sutikimo pateikti Valstybės įmonei (toliau – toliau VÄ®) Registrų centrui praÅ¡ymÄ apjungti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registrų įraÅ¡us į vienÄ registrÄ .

15. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ir toks atidalijimas reiÅ¡kia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus, nes įvykus atidalijimui baigiasi bendraturčio su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė. Pasibaigus bendrajai dalinei nuosavybei atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę valdyti atidalytÄ turtÄ valdyti, naudoti ir juo disponuoti savo nuožiÅ«ra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis).

16. Kaip matyti iÅ¡ teismo sprendimo 13 punkte nustatytų faktinių aplinkybių, taip pat Å¡alių paaiÅ¡kinimų teisminio nagrinėjimo metu, kad naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka nuo jos nustatymo nesikeitė, ir ieÅ¡kovų į bylÄ pateiktu projektu ji taip pat nekeičiama, teismas sprendžia, kad įvykdžius 2017 m. rugsėjo 12 d. teismo sprendimÄ ir užbaigus statybÄ liko tik teisiÅ¡kai tai įregistruoti. Kadangi ieÅ¡kovai neturi ir teisminio nagrinėjimo metu negavo atsakovės sutikimo įregistruoti rekonstrukcijos metu naujai suformuotus nekilnojamojo turto objektus ir daiktines teises į juos, teismo vertinimu, Å¡iuo atveju atsakovės atsisakymas duoti sutikimÄ nurodytiems veiksmams atlikti vertinamas kaip pažeidžiantis ieÅ¡kovų teises, nes įvykdžius teismo sprendimÄ , kuris yra privalomas ir atsakovės atžvilgiu (LR CPK 18 straipsnis), ieÅ¡kovai negali užbaigti atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės procedÅ«ros, nors iÅ¡ procesinių dokumentų turinio ir bylos Å¡alių atstovų paaiÅ¡kinimų, darytina iÅ¡vada, kad ne tik ieÅ¡kovai siekia faktiÅ¡kai ir teisiÅ¡kai atsidalinti jiems priklausantį namÄ , bet ir pati atsakovė sutinka su tokiu ieÅ¡kovų siekiu.

Abi Å¡alys ir Å¡io teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, kad niekas, kas buvo sutarta taikos sutartimi, patvirtinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2257-728/2013, taip pat 2003 m. sausio 28 d. pasiraÅ¡ytu Pasidalinimo aktu, nepasikeitė (e/b l. 9, zip priedo l. 85, 88-89). Todėl atsakovės elgesys neduodant ieÅ¡kovams sutikimo atidalinti jiems priklausančiÄ dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės yra nepateisinamas, nes atsakovės teisių niekaip nepažeidžia, o ieÅ¡kovų teisės yra ribojamos.

Tai sÄ lygojÄ teismo iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovų reikalavimas dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės pagal į bylÄ pateiktÄ projektÄ be atsakovės sutikimo tenkinamas.

17. IeÅ¡kovai nurodė, kad siekia sujungti ginčo nekilnojamojo turto objektų registrÄ Ä¯ vienÄ , tačiau tam taip pat reikalingas atsakovės sutikimas. Å ioje dalyje atsakovės atsiliepime iÅ¡dėstyta pozicija teismo yra vertinama kritiÅ¡kai, nes nors atsakovė nurodė, kad byloje nėra duomenų apie jos atsisakymÄ duoti sutikimÄ , tačiau tokios valios (sutikimo) ji nedavė nuo pat bylos iÅ¡kėlimo ir net tada, kai teismas bandė Å¡alis taikyti. Priežasčių, kaip bÅ«tų pažeistos atsakovės teisės ir teisėti interesai Å¡iuo konkrečiu atveju atsakovė nei jos atstovas nenurodė, dėl ko darytina iÅ¡vada, kad toks ieÅ¡kovų reikalavimas yra pagrįstas, todėl tenkinamas, nes tam, kad bÅ«tų galima apjungti ieÅ¡kovams priklausančio žemės sklypo ir gyvenamojo namo registrų įraÅ¡us į vienÄ registrÄ kol kas yra reikalingas atsakovės kaip bendraturtės sutikimas, kurio davimas bendraturtės interesų nepažeidžia.

18. Atsakovės atsiliepime iÅ¡dėstyti argumentai dėl savavaliÅ¡kų statybų įteisinimo, paaiÅ¡kinimas, kad ji taip pat galėtų rengti projektÄ dėl ginčo namo atidalijimo nekeičia teismo padarytų iÅ¡vadų. Pažymėtina, kad byloje dėl savavaliÅ¡kų statybų padarinių Å¡alinimo teismas patvirtino taikos sutartį, kuria buvo leista ieÅ¡kovams gauti statybÄ leidžiančius dokumentus, o atsakovės Å¡ioje byloje dėstyti argumentai iÅ¡ esmės yra analogiÅ¡ki civilinėje byloje Nr. e2-554-1089/2020 dėstytiems argumentams, kuriuos teismas atmetė atmesdamas atsakovės reikalavimÄ leisti jos nurodytam matininkui atlikti pastato–gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus jų valdomoje ir naudojamoje gyvenamojo namo dalyje, pripažinti jai teisę įregistruoti (pateikti praÅ¡ymÄ ) atliktus kadastrinius matavimus Nekilnojamojo turto registre, taip pat be bendraturčių sutikimo pateikti deklaracijÄ apie statybos užbaigimÄ Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (toliau – Statybos inspekcija) ir įregistruoti jÄ Nekilnojamojo turto registre (LR CPK 18 straipsnis, 182 straipsnio 2 punktas).

Dėl 972,61 Eur iÅ¡laidų priteisimo 19. IeÅ¡kovai praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 972,61 Eur dydžio iÅ¡laidas, susijusias su bendros dalinės nuosavybės objektų valdymu, disponavimu. ReikalavimÄ grindžia tuo, kad vykdami tiek 2013 m. gegužės 14 d. taikos sutartį, tiek 2017 m. rugsėjo 12 d. teismo sprendimÄ dėl bendra daline nuosavybe valdomo namo rekonstrukcijos, visas procedÅ«ras ir paslaugas apmokėjo savo lėšomis. Atsakovė ne tik kad nedavė reikiamų sutikimų, dėl ko buvo bÅ«tina inicijuoti teisminius ginčus ar dalyvauti pačios atsakovės inicijuojamose teisminiuose ginčuose, bet ir visiÅ¡kai neprisidėjo prie su bendra daline nuosavybe susijusių iÅ¡laidų.

Kadangi namo rekonstrukcija, atidalinimas yra valdymo kaip daiktinės teisės dalis, o namas valdomas daline nuosavybe, tai prie tokių su valdymu susijusių išlaidų kiekvienas iš savininkų privalo prisidėti proporcingai savo valdomai daliai.

20. IeÅ¡kovai nurodė, kad vykdami 2017 m. rugsėjo 12 d. teismo sprendimÄ , atliko rekonstrukcijos darbus ir siekdami tai įteisinti iÅ¡ viso patyrė 2 026,28 Eur iÅ¡laidų, kurias sudaro:

1) gyvenamojo namo rekonstrukcijos projekto parengimas (UAB „Akrilida“ 2019 m. liepos 24 d. atliktų darbų priėmimo – atidavimo aktas; 2019 m. liepos 24 d. sÄ skaita – faktÅ«ra Serija RK Nr. 0530 – 500 Eur sumai; 2019 m. liepos 24 d. pinigų priėmimo kvitas;);

2) remonto darbai name, pertvaros pastatymas – 300 Eur (rangovas G. B.; 2019 m. rugsėjo 10 d. Remonto (rekonstrukcijos) darbų sutartis; 2019 rugsėjo 19 d. sÄ skaita – faktÅ«ra Serija GN Nr. 012);

3) nekilnojamojo turto objektų kadastrų duomenų bylų parengimas – 371 Eur (UAB KM Centras“ 2019 m. spalio 1 d. sutartis Nr. KMS 19103589; 2019 m. spalio 23 d. Atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktas; 2019 m. spalio 23 d. sÄ skaita – faktÅ«ra Serija KMC Nr. 1903997; mokėjimo nurodymas; 2020 m. balandžio 15 d. sÄ skaita – faktÅ«ra Serija KMC Nr 2004193;

4) už statybos užbaigimo dokumentų parengimÄ ir pateikimÄ Infostatybai – 400 Eur (UAB „Avinida“ 2020 m. balandžio 24 d. sÄ skaita – faktÅ«ra Serija AVI Nr. 04691; mokėjimo nurodymas);

5) eksperto D. K. apžiÅ«ra ir akto suraÅ¡ymas (dėl bendros sienos sutvirtinimo palėpėje) – 100 Eur (2019 m. spalio 28 d. sÄ skaita – faktÅ«ra Serija SEC Nr. 26; apžiÅ«ros aktas);

6) valstybės rinkliavos – 272,28 Eur (mokėjimo dokumentai; VÄ® Registrų centras iÅ¡ankstinės sÄ skaitos);

7) antstolio D. Kisieliaus 2019 m. spalio 15 d. faktinių aplinkybių konstatavimas – 80 Eur (2019 m. spalio 15 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas; 2019 m. spalio 17 d. sÄ skaita – faktÅ«ra).

21. Atsakovė nuosavybės teise valdo 48/100 dalis dvibučio gyvenamojo namo, todėl ji privalo atlyginti ir tokiÄ dalį ieÅ¡kovų patirtų iÅ¡laidų, kas sudaro 972,61 Eur (2 026,28 Eur x 0,48). ReikalavimÄ priteisti 972,61 Eur iÅ¡laidas ieÅ¡kovai grindžia įstatyme įtvirtintu reglamentavimu, taikytinu bendraturčių teisėmis ir pareigoms naudojantis bendrÄ ja daline nuosavybe ir jÄ iÅ¡laikant.

22. CK 4.76 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad kiekvienas iÅ¡ bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsakovo tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti iÅ¡laidas jam iÅ¡laikyti ir iÅ¡saugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iÅ¡ bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir iÅ¡laikyti bendrÄ daiktÄ (turtÄ ), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos turėjo, atlyginimÄ . Nuostolių atlyginimo klausimus reguliuoja CK 6.245-6.249 straipsnių nuostatos, numatančios, kad nuostolių priteisimo atveju bÅ«tina įrodyti visas keturias civilinės atsakomybės sÄ lygas.

23. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad į praÅ¡omÄ priteisti 972,61 Eur sumÄ ieÅ¡kovai įtraukia savo kilme skirtingas sumas, t.y. iÅ¡laidas, kurias jie patyrė užsakę eksperto D. K. akto rengimÄ , antstolio faktinio aplinkybių konstatavimo protokolÄ . PastarÄ sias sumas ieÅ¡kovai prašė priteisti civilinėje byloje Nr. e2-554-1089/2020 ir teismas dėl jų pasisakė. Å ioje byloje reikalavimas dėl tokių iÅ¡laidų negali bÅ«ti keliamas dėl to, kad jos kitoje byloje buvo traktuojamos kaip iÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, t. y. procesinės bylinėjimosi iÅ¡laidos, dėl kurių priteisimo teismas pasisakė ir nutarė jų nepriteisti (LR CPK 18 straipsnis).

Be to, nustatytos aplinkybės neleidžia pakartotinai spręsti Å¡ių iÅ¡laidų klausimo ir vadovaujantis CPK 293 straipsnio 3 punkto nuostatomis, numatančiomis, kad teismas nutraukia bylÄ , jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio atsisakymÄ ar patvirtinti Å¡alių taikos sutartį. Teismui civilinėje byloje Nr. e2-554-1089/2020 netenkinus ieÅ¡kovų reikalavimo dėl Å¡ių bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo pakartotinai reikÅ¡ti tokio reikalavimo negalima.

24. Pasisakydamas dėl iÅ¡laidų, susijusių su projektų rengimu siekiant įvykdyti tiek Taikos sutartimi, tiek Pasidalinimo aktu sutartus susitarimus, teismas atkreipia dėmesį tai, kad nei Taikos sutartimi, nei Pasidalinimo aktu, kÄ Å¡alys patvirtino ir teisminio nagrinėjimo metu, nebuvo sutarta, kuri Å¡alis imsis iniciatyvos ir kieno sÄ skaita bus rengiami atsidalijimo procedÅ«rai organizuoti bÅ«tini dokumentai ir projektai. Kaip matyti iÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų į teismÄ dėl atitinkamų dokumentų rengimo be kito bendraturčio sutikimo kreipėsi tiek viena, tiek kita Å¡alis.

Todėl nesant tarp bendraturčių sutarimo dėl iÅ¡laidų pasidalinimo bei nesikooperuojant ir nebendradarbiaujant rengiant atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės procedÅ«ras, teismine tvarka tokių iÅ¡laidų priteisti nėra teisinio pagrindo, nes ieÅ¡kovų nurodytos iÅ¡laidos negali bÅ«ti priteistos CK 4.76 straipsnio pagrindu, kadangi tokios iÅ¡laidos pagal savo prigimtį ir paskirtį nepriskirtinos iÅ¡laidoms, skirtoms bendro turto iÅ¡laikymui. Nurodytos iÅ¡laidos buvo patirtos siekiant ieÅ¡kovams atsidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ir tokiu bÅ«tu pakeisti nuosavybės formÄ siekiant asmeninių, o ne bendrų tikslų.

Dėl ieÅ¡kovų reikalavimo leisti be atsakovės sutikimo įsigyti 25 kv.m. ploto įsiterpusį valstybinį žemės sklypÄ bei atsakovės prieÅ¡inį reikalavimÄ dėl leidimo atsakovei taip pat įsigyti įsiterpusį valstybinį žemės sklypÄ proporcingai valdomai žemės sklypo daliai 25. IeÅ¡kovai reikalavimui dėl leidimo be atsakovės sutikimo įsigyti 25 kv. m. ploto įsiterpusį valstybinį žemės sklypÄ pagrįsti pateikė Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – NŽT) Vilniaus miesto skyriaus 2018 m. vasario 6 d. sprendimÄ Nr. 49SK-186-(14.49.109.) „Dėl žemės sklypo Å¡alia žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), suformavimo, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo ir Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės Å«kio ministerijos patikėjimo teisių į šį žemės sklypÄ Ä¯registravimo nekilnojamojo turto registre bei servituto nustatymo“.

Å io sprendimo 1 punkte nurodyta, kad nuspręsta suformuoti 25 kv. m. ploto žemės sklypÄ prie žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ir patvirtinti Å¡io žemės sklypo kadastro duomenis, nustatytus pagal matininko A. L. 2015 m. spalio 16 d. parengtÄ Å¾emės sklypo kadastro duomenų bylÄ , kuri yra neatskiriama Å¡io sprendimo dalis, nustatyti Å¡iam sklypui 5 kv. m. servitutÄ , suteikiantį teisę aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis), žemės sklypo plane M 1:500 pažymėtÄ simboliu „S3“. 26. 2018 m. kovo 27 d. raÅ¡tu NŽT Å¡ios bylos Å¡alims iÅ¡siuntė raÅ¡tÄ dėl įsiterpusio žemės sklypo pardavimo, kuriame nurodė, kad už 25 kv.m. ploto valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Å¡alia žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir NŽT patikėjimo teisės į šį žemės sklypÄ Ä¯registravimÄ Nekilnojamojo turto registre NŽT reikia sumokėti 31,86 Eur, o mokėjimo kvitÄ pristatyti NŽT.

Å iuo raÅ¡tu bendraturčiai taip pat buvo informuoti apie tai, kad 25 kv. m. ploto žemės sklypo vertė yra 981 Eur; kadangi gretimas sklypas, prie kurio yra įsiterpęs sklypas, yra valdomas bendros dalinės nuosavybės teise kelių bendraturčių, praÅ¡oma pateikti savininkų notariÅ¡kai patvirtintÄ susitarimÄ dėl perkamo žemės sklypo dalių dydžių ar bendraturčių notariÅ¡kai patvirtintÄ atsisakymÄ pirkti valstybinės žemės sklypo dalis. 2018 m. balandžio 26 d. gavus atsakovės skundÄ NŽT 2018 m. gegužės 17 d. raÅ¡tu informavo visus bendraturčius apie įsiterpusio žemės sklypo iÅ¡pirkimo procedÅ«ros sustabdymÄ iki teisminių ginčų pabaigos.

Ä® bylÄ ieÅ¡kovams pateikus paklausimus, adresuotus atsakovei dėl sutikimo ieÅ¡kovams pirkti įsiterpusį žemės sklypÄ davimo paneigia atsakovės dėstomus teiginius, kad ieÅ¡kovai niekada tokio sutikimo atsakovės neprašė, kÄ patvirtina ir į bylÄ pateiktas susiraÅ¡inėjimas tarp Å¡alių advokatų. Todėl teismas tokį atsakovės elgesį vertina kaip pasirinktÄ bylos vedimo taktikÄ ir nederantį su LR CPK 42 straipsnio 5 dalyje įtvirtintomis Å¡alių teisėmis, t. y. kad Å¡alys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sÄ Å¾iningai, privalo veikti siekdamos, kad byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta greitai ir teisingai, pateikti įrodymus, vadovaujantis LR CK 1.5 straipsnio 4 dalyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais.

27. Teismas, įvertinęs į bylÄ ieÅ¡kovų pateiktus įrodymus dėl 25 kv.m. suformuoto įsiterpusio valstybinio žemės sklypo, NŽT raÅ¡tus dėl sklypo pardavimo sÄ lygų, ieÅ¡kovų parengtÄ Å¾emės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektÄ , 2015 m. spalio 15 d. parengtÄ UAB „G.M. CO“, rengėjas A. L., bei vadovaudamasis CK 4.75 straipsnio 1 dalimi, 4.77 straipsnio 1 dalimi, Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje“ 31.11. punktu, Žemės įstatymo 30 straipsnio 3 dalimi, ieÅ¡kovų reikalavimus dėl įsiterpusio valstybinio žemės sklypo įsigijimo be atsakovės sutikimo tenkina ir leidžia be atsakovės sutikimo vykdyti žemės sklypo formavimÄ ir pertvarkymÄ pagal aukščiau nurodytÄ parengtÄ projektÄ , atlikti apjungto žemės sklypo kadastrinius matavimus bei įregistruoti žemės sklypo dalių pakeitimus Nekilnojamojo turto registre.

28. Atsakovė pateikė prieÅ¡inį reikalavimÄ leisti atsakovei be ieÅ¡kovų sutikimo iÅ¡sipirkti ir prijungti prie žemės sklypo įsiterpusį 25 kv. m. ploto žemės sklypÄ ir atitinkamai parengti bei suderinti formavimo ir pertvarkymo projektÄ , atlikti apjungto žemės sklypo kadastrinius matavimus ir įregistruoti žemės sklypo dalių pakeitimus Nekilnojamojo turto registre padidinant atsakovės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo dalį jos lėšomis įsigyto įsiterpusio valstybinės žemės plotu – 972/2500 dalimis.

Pateiktam reikalavimui pagrįsti atsakovė į bylÄ nepateikė NŽT adresuoto praÅ¡ymo leisti įsigyti jai įsiterpusį žemės sklypÄ . Teismine tvarka atsakovės pareikÅ¡tas reikalavimas leisti įsigyti įsiterpusį valstybinį žemės sklypÄ nesukelia pasekmių, kurias sukelia praÅ¡ymo teikimas patikėjimo teisė ginčo sklypÄ valdančiai NŽT. Teismas, neturėdamas įstatymų nustatyta tvarka valstybinės žemės patikėtiniui adresuoto praÅ¡ymo įsigyti įsiterpusį žemės sklypÄ , negali daryti iÅ¡vados, kad atsakovės teisės yra pažeidžiamos, nes pareiÅ¡kusi tokį reikalavimÄ teisme ji nepateikė įrodymų, kad iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ Ä¯sigyti ginčo sklypÄ , ir antra, kad bendraturčiai, gavę jos praÅ¡ymÄ , atsisakė duoti sutikimÄ .

Teismui be kita atsakovė nepateikė ir žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto. Todėl nenustačius, kad atsakovės teisės pažeistos, nėra pagrindo spręsti dėl jų gynimo (LR CPK 5 straipsnio 1 dalis). Dėl nuostolių, negavus kompensacijos už saulės jėgainės įrengimÄ , atlyginimo 29. IeÅ¡kovai praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 1614,56 Eur nuostolių, patirtų dėl to, kad negavus atsakovės kaip bendraturtės sutikimo, ieÅ¡kovams nebuvo kompensuota valstybės numatyta dalis už saulės jėgainės įsirengimÄ .

30. IeÅ¡kovai pateikė į bylÄ su saulės jėgainės įrengimu susijusius dokumentus ir dėl to ginčo tarp Å¡alių nekilo. Atsakovei buvo iÅ¡siųstas tiek ieÅ¡kovų praÅ¡ymas dėl sutikimo davimo leisti rengti jėgainę ieÅ¡kovams priklausančioje stogo dalyje, siųsti saulės jėgainės projektiniai sprendiniai, teikti atsakovės praÅ¡ymu. Tačiau atsakovė sutikimo nedavė, o teisminio nagrinėjimo metu nesutikdama su Å¡iuo reikalavimu, nurodė, kad gavusi ieÅ¡kovų praÅ¡ymÄ dėl sutikimo davimo, ji aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ , kad pirmiausia bendraturčiai turi pabaigti atsidalijimo procesÄ , o tada jos sutikimo nereikės.

31. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo sprendžiamas nustatant LR CK 6.245 – 6.249 straipsniuose nurodytas visas keturias civilinės atsakomybės sÄ lygas. IeÅ¡kovai nurodo, kad žalÄ (nuostolius) dėl atsakovės neteisėto veiksmo (sutikimo nedavimo) sudaro 1614,56 Eur valstybės negauta parama saulės jėgainėms įsirengti.

32. Ä®statymas nustato, kad civilinė atsakomybė yra dviejų rÅ«Å¡ių: sutartinė ir deliktinė (CK 6.245 straipsnio 2 dalis). Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Pagrindas civilinei atsakomybei (žalos atlyginimo forma) bendraisiais atvejais kilti egzistuoja, jeigu nustatomos Å¡ios sÄ lygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), žala (CK 6.249 straipsnis), priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryÅ¡ys (CK 6.247 straipsnis) ir žalÄ padariusio asmens kaltė (CK 6.248 straipsnis). Pažymėtina, kad civilinei atsakomybei (bendraisiais atvejais) kilti yra bÅ«tinas įvardytų sÄ lygų visetas – bent vienos sÄ lygos nebuvimas eliminuoja civilinės atsakomybės taikymo galimybę.

33. Ginčo byloje nustatyta, kad tarp Å¡alių, kurios bendros dalinės nuosavybės teise valdo ginčo namÄ ir žemės sklypÄ , ilgus metus vyksta teisminiai ginčai ir Å¡alys iÅ¡ esmės visus klausimus tarpusavyje sprendžia kiekvienÄ kartÄ kreipdamosi į teismÄ . IeÅ¡kovai į bylÄ pateikė įrodymus dėl saulės jėgainės įrengimo, Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentÅ«ros sprendimÄ nekompensuoti ieÅ¡kovams įsirengtos saulės jėgainės iÅ¡laidų dalies nepateikus bendraturčio sutikimo.

Teismas, analizuodamas tarp Å¡alių tebevykstančius konfliktus, kuriuos Å¡alys (iÅ¡)sprendžia besikreipdamos į teismÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovai, neturėdami bendraturtės sutikimo ir neužbaigę atidalijimo iÅ¡ bendros dalinės nuosavybės proceso veikė savo rizika, dėl ko negalima atsakovės atsisakymo duoti sutikimÄ Ä¯rengti saulės jėgainę ant bendrų stogo konstrukcijų, vertinti kaip pakankamo pagrindo nuostoliams negautos valstybės paramos forma atlyginti. Be to, atsižvelgus į tai, kad pratęsus terminus praÅ¡ymams jėgainėms įsirengti ir valstybės paramai gauti, ieÅ¡kovai nesiaiÅ¡kino, ar jiems vėliau pateikus dokumentus dėl atsidalijimo iÅ¡ bendros dalinės nuosavybės, jie atitiktų valstybės paramai gauti bÅ«tinas sÄ lygas.

Teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad dėl paramos negavimo atsakomybę turi prisiimti tik atsakovė, dėl ko negalima daryti iÅ¡vados dėl visų keturių civilinės atsakomybės sÄ lygų egzistavimo. Dėl trečiojo asmens VÄ® Registrų centras paÅ¡alinimo iÅ¡ bylos 34. Trečiasis asmuo VÄ® Registrų centras atsiliepimu pateikė praÅ¡ymÄ paÅ¡alinti juos iÅ¡ ginčo bylos, nes trečiasis asmuo neturi materialinio teisinio suinteresuotumo, nes Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Nekilnojamojo turto registras įsteigtas nekilnojamiems daiktams, nuosavybės bei kitoms daiktinėms teisėms į Å¡iuos daiktus, Å¡ių teisių suvaržymams, įstatymų nustatytiems juridiniams faktams registruoti, oficialiai informacijai apie registre sukauptus duomenis teikti.

Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti.

35. Civilinio proceso kodekso 47 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylÄ ieÅ¡kovo arba atsakovo pusėje, jeigu bylos iÅ¡sprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms.

36. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad asmuo įtraukiamas į teismo procesÄ kaip trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, tuo atveju, kai, atsižvelgiant į to asmens ir vienos iÅ¡ Å¡alių materialiojo teisinio santykio pobÅ«dį, procesas gali paveikti, nors ir netiesiogiai, to asmens materialiÄ sias subjektines teises ir pareigas. Pagrindinis trečiojo asmens dalyvavimo procese tikslas – padėti Å¡aliai, su kuria jis dalyvauja, laimėti bylÄ ir taip iÅ¡vengti savo materialiosios teisinės padėties pablogėjimo. Taigi trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų, dalyvavimÄ procese gali pagrįsti tik atitinkamas jo ir vienos iÅ¡ proceso Å¡alių materialusis teisinis santykis ir teisinis procesinis suinteresuotumas bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111/2018).

37. Teismas, įvertinęs byloje pareikÅ¡tų reikalavimų pobÅ«dį bei apimtį, sprendžia, kad trečiojo asmens praÅ¡ymas yra pagrįstas ir tenkinamas, nes reikalavimai negrindžiami trečiajam asmeniui įstatymu nustatytų įpareigojimų netinkamu vykdymu, be to, tokio pobÅ«džio ginčas bÅ«tų teismingas ne bendrosios kompetencijos teismui. Dėl nurodyto teismas vadovaujasi LR CPK 47 straipsnio 5 dalimi, numatančia, kad nustačius, kad bylos iÅ¡sprendimas neturės įtakos įtraukto trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų, teisėms ir pareigoms, teismas motyvuota nutartimi paÅ¡alina trečiÄ jį asmenį, nepareiÅ¡kiantį savarankiÅ¡kų reikalavimų, iÅ¡ bylos, sprendžia, kad VÄ® Registrų centras Å¡alinamas iÅ¡ ginčo bylos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų 38. Ieškinį iš esmės tenkinus, iš atsakovės ieškovų naudai priteisiamos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro advokato atstovavimo išlaidos byloje, t.y. 1210 Eur, ir 322 Eur žyminio mokesčio, viso 1532,00 Eur (CPK 98 straipsnis). Priešieškinį atmetus, atsakovei patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

39. Teismo patirtos iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu Å¡alims, nepriteisiamos, nes nevirÅ¡ija 5 Eur (LR CPK 92 straipsnis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Atidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės dvibutį gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Arkilida“ parengtÄ Dvibučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Rekonstrukcijos projektÄ ir matininko R.

J. 2019 m. rugsėjo 30 d. parengtÄ Nekilnojamojo daikto kadastro matavimo bylÄ bei 2020 m. balandžio 15 d. nekilnojamojo daikto kadastro matavimo bylÄ : ieÅ¡kovams A. B. ir J. B. bendrosios jungtinės nuosavybės teise pripažinti butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovei A. U. – K. asmeninės nuosavybės teise pripažinti butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Leisti ieÅ¡kovams A. B. ir J. B. be atsakovės A. U. – K. sutikimo pateikti praÅ¡ymÄ Valstybės įmonei Registrų centras apjungti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registrų įraÅ¡us į vienÄ registrÄ .

Leisti ieÅ¡kovams A. B. ir J. B. be atsakovės A. U. – K. pritarimo įsigyti 25 kv. m. ploto įsiterpusį valstybinį žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir sujungti jį su 1049 k.v. ploto žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini). Leisti ieÅ¡kovams A. B. ir J. B. be atsakovės A. U. – K. pritarimo vykdyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), formavimÄ ir pertvarkymÄ (įskaitant teisę vykdyti atitinkamas procedÅ«ras visose valstybinėse ir nevalstybinėse įstaigose ir organizacijose, tame tarpe Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės Å«kio ministerijos, VÄ® Registrų centre ir kt.) pagal Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektÄ , parengtÄ 2015 m. spalio 15 d.

UAB „G.M. CO“, įmonės kodas 302792433, rengėjas A. L. - žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo projektas M 1:500 (sklypo plotas 1074 kv.m.); atlikti apjungto žemės sklypo kadastrinius matavimus ir įregistruoti žemės sklypo dalių pakeitimus Nekilnojamojo turto registre, padidinant ieškovų A. B. ir J. B. bendra jungtine nuosavybės teise valdomo žemės sklypo dalį jų lėšomis įsigyto įsiterpusio valstybinės žemės ploto dalimi. Priešieškinį atmesti.

PaÅ¡alinti iÅ¡ bylos trečiÄ jį asmenį, nepareiÅ¡kiantį savarankiÅ¡kų reikalavimų byloje, Valstybės įmonę Registrų centras. Priteisti iÅ¡ atsakovės A. U.-K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovų A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. B. a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1523,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundÄ pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja F Renata Kasimovienė