230c84f7-bc20-4e53-8b37-ee980ef1cf2d · Å irvintų rajono apylinkės teismas

Civilinė byla Nr                                                                                      Civilinė byla Nr. e2-51-984/2016(Proceso Nr. 2-44-3-01158-2015-6)Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.2.6.1.; 2.6.2.6.2.; 3.2.6.1 (S) ŠIRVINTŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gegužės 11 d. Širvintos Širvintų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Katinienė, sekretoriaujant Silverinai Jankaukienei,dalyvaujant ieškovo V.

M. atstovei advokatei Viktorijai Čivilytei, vieÅ¡ajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo V. M. ieÅ¡kinį atsakovei J. M. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , n u s t a t ė: IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas pripažinti patalpÄ â€“ garaÅ¾Ä (2G1p-26), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), asmenine P. M. nuosavybe (toliau - garažas).

Nurodė, kad 2013 m. vasario 4 d. mirė jo tėvas P. M.. IeÅ¡kovas įstatymų nustatyta tvarka priėmė P. M. palikimÄ . Nuo 1979 m. kovo 24 d. iki 1998 m. gegužės 29 d. ieÅ¡kovo tėvas P. M. buvo sudaręs santuokÄ su J. M.. 1992 m. birželio 8 d. pagal 1991 m. gegužės 28 d. LR Butų privatizavimo įstatymÄ Nr. I-1374 P. M. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį ir privatizavo butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kuris Å irvintų rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 17 d. sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-137-522/2014, buvo pripažintas asmenine P. M. nuosavybe.

Garažas buvo įgytas 1996 m., tai yra 4 metais vėliau. Nutraukiant santuokÄ , turtas nebuvo dalijamas. Iki mirties P. M. garažu disponavo, kaip asmenine nuosavybe. IÅ¡ garažo techninės bylos matyti, kad jis įgytas dovanojimo pagrindu. J. M. niekuomet nelaikė savęs garažo savininke, per 19 metų nėra nė karto mokėjusi jokių garažo mokesčių, niekada nesikreipė dėl turto padalijimo. Kadangi sutuoktinių įgytas butas pripažintas ieÅ¡kovo tėvo asmenine nuosavybe, garažas, nors įgytas ir santuokos metu, taip pat turėtų bÅ«ti pripažintas asmenine P. M. nuosavybe.Atsakovė J.

M. atsiliepime nurodo, kad su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutinka. Garažas Å irvintų rajone buvo nupirktas ne 1996 m., o 1985 arba 1986 m., jis tik buvo perregistruotas 1996 m.IeÅ¡kovo atstovė teismo posėdyje palaikė savo reikalavimus.Atsakovė į teismo posėdį neatvyko ir prašė bylÄ nagrinėti jai nedalyvaujant. IeÅ¡kinys netenkintinas Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovo tėvas yra P. M.. P. M. ir atsakovė J. M. susituokė 1979 m. kovo 24 d. Santuokoje jie 1992 m. birželio 8 d. įgijo butÄ su rÅ«siu, (duomenys neskelbtini), kuris registruotas P. M. vardu, bei 1996 m. rugsėjo 17 d.

– negyvenamÄ jÄ patalpÄ â€“ garaÅ¾Ä , esantį (duomenys neskelbtini), kuris taip pat registruotas P. M. vardu. P. M. ir atsakovės J. M. santuoka buvo nutraukta 1998 m. gegužės 29 d., tačiau santuokoje įgytas turtas liko nepadalintas. 2013 m. vasario 4 d. P. M. mirė. Po jo mirties palikimÄ priėmė ieÅ¡kovas, kuris paveldėjo ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini) ir ½ dalį garažo (2G1p-26), esančio (duomenys neskelbtini). Å irvintų rajono apylinkės teismas 2014 m. kovo 17 d. sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-137-522/2014, minėtÄ butÄ pripažino ieÅ¡kovo nuosavybe, todėl ieÅ¡kovo nuomone ir minėtas garažas turėtų bÅ«ti pripažintas ieÅ¡kovo asmenine nuosavybe, kadangi atsakovė visiÅ¡kai nesirÅ«pina Å¡iuo turtu, nemoka mokesčių ir visada deklaravo neturinti jokio nekilnojamojo turto.

Teismas įvertinęs bylos medžiagÄ ir ieÅ¡kovo atstovės argumentus, laiko kad ieÅ¡kinys yra nepagrįstas. Tarp Å¡alių jau buvo kilęs ginčas dėl minėto buto ir garažo pripažinimo asmenine ieÅ¡kovo tėvo nuosavybe tuomet, kai ieÅ¡kovas po tėvo mirties kreipėsi į notarÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ Ä¯ visÄ ieÅ¡kovo mirusio tėvo turtÄ . Tačiau notarė Z. Zinkevičienė nutarimu atmetė tokį reikalavimÄ , kadangi mirusio tėvo turtas buvo įgytas su atsakove santuokos metu ir pagal tuo metu galiojusį Santuokos ir Å¡eimos kodekso (toliau – SÅ K) 21 straipsnį, buvo laikomas bendrÄ ja jungtine nuosavybe. 2013 m. ieÅ¡kovas teismui skundė minėtos notarės veiksmus, tačiau ieÅ¡kovo skundas buvo atmestas Å irvintų rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-487-880/2013, konstatavus, jog pirmiau minėtas turtas, t. y. butas su rÅ«siu ir garažas, buvo įgyti P. M. ir J.

M. santuokos metu. Teismas iÅ¡aiÅ¡kino ir tuo metu galiojusio SÅ K 21 straipsnio turinį, pagal kurį, turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė, nors ir įformintas vieno sutuoktinio vardu (SÅ K 21 straipsnio 3 dalis). P. M. ir J. M. santuoka buvo nutraukta 1998 m. gegužės 29 d. Nutraukiant santuokÄ turtas nebuvo padalintas ir nuosavybės pobÅ«dis – bendroji jungtinė – dėl iÅ¡tuokos įforminimo, automatiÅ¡kai nepasikeitė. Dėl iÅ¡tuokos turtas taip pat netapo asmenine nuosavybe to sutuoktinio, kurio vardu jis įforminta.

Teismas taip pat iÅ¡aiÅ¡kino, kad pasibaigtų vieno iÅ¡ sutuoktinių nuosavybės teisė į jo dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, reikalingas papildomas juridinis faktas – turto pasidalijimas, perleidimas ar kitoks sandoris, pagal kurį pasikeistų buvusių turto savininkų civilinės teisės ir pareigos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba kitas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas faktas, su kuriuo bÅ«tų galima sieti asmens teisių į jo dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje pasikeitimÄ ar pasibaigimÄ (CK 4 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

IeÅ¡kovas V. M. minėtÄ nutartį skundė apeliacine tvarka, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 30 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1048-585/2013, pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistÄ . Taigi, ieÅ¡kovui įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais jau yra iÅ¡aiÅ¡kinti teisiniai argumentai dėl ½ ginčo garažo dalies priklausomybės atsakovei, nors ji ir neįregistravusi Å¡io turto savo vardu, nemoka mokesčių už jį ir nesirÅ«pina juo. Nagrinėjamu atveju, teismas taip pat nenustatė jokio juridinio fakto, kurio pagrindu P. M. ir J.

M. bendroji jungtinė nuosavybės teisė pasibaigtų ir atsirastų asmeninė P. M. nuosavybės teisė į garaÅ¾Ä , nepaisant to, kad J. M. nesiima aktyvių veiksmų, įgyvendinti savo nuosavybės teisių. Aplinkybė, kad garažo techninės inventorizacijos byloje ranka užraÅ¡yta, jog Å¡is turtas įgytas dovanojimo pagrindu, taip pat nepatvirtina P. M. asmeninės nuosavybės į ginčo turtÄ (garaÅ¾Ä ), kadangi Nekilnojamojo turto registro duomenimis, P. M. šį turtÄ Ä¯gijo ne dovanojimo, o Garažų statybos kooperatyvo pažymos pagrindu.

Taigi nustačius Å¡ias aplinkybes, teismas konstatuoja, jog ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys negali bÅ«ti tenkintinas, nes atsakovė J. M. nėra praradusi nuosavybės teisės į ginčo turtÄ â€“ ½ dalį garažo.Teismo turėtos paÅ¡to iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra mažesnės negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290, nustatyta minimali 3 eurų suma, todėl jos iÅ¡ ieÅ¡kovo nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270, 307 straipsniais, n u s p r e n d ė: Atmesti ieÅ¡kovo V. M. ieÅ¡kinį atsakovei J. M.. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismÄ apeliaciniu skundu. Teisėja                                                                                                     Asta Katinienė