Legislator Case Law & Legislation
2309de1b-51ff-477c-b233-e0b28b675c07 AI generated

2309de1b-51ff-477c-b233-e0b28b675c07 · Kauno apygardos teismas

Case Number 2309de1b-51ff-477c-b233-e0b28b675c07
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

ieÅ¡kinį atsakovui F. B. L. dėl bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarkos pakeitimo, iÅ¡vadÄ teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė :             Ginčo esmė IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama pakeisti 2013 m. spalio 28 d. Barselonos Pirmosios instancijos teismo nutarimu Nr. 676/2013-XM tarp J. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir F.

Legislator headnote

AI generated

2309de1b-51ff-477c-b233-e0b28b675c07 · Kauno apygardos teismas: AtskirÄ jį skundÄ yra bÅ«tina nagrinėti žodinio proceso tvarka, kuris užtikrintų galimybę teisingiau iÅ¡spręsti bylÄ . Sprendžiant klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo bÅ«tina sužinoti nepilnamečių dukrų nuomonę dėl laikinos bendravimo su atsakovu tvarkos nustatymo. Žodinio proceso metu, vadovaujantis CPK 324 str. 3 d., teismas gali pakartotinai arba papildomai tirti pirmosios instancijos teisme iÅ¡tirtus įrodymus. Atsakovas atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ nepateikė (b. l. 60-65).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2S-2336-601/2014Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11965-2014-9 Procesinio sprendimo kategorija: 77.4.3; 110.1; 121.18; 122.4 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. spalio 15 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės J. B., atstovaujamos advokatės D. V., atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės J.

B. ieÅ¡kinį atsakovui F. B. L. dėl bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarkos pakeitimo, iÅ¡vadÄ teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė :             Ginčo esmė IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama pakeisti 2013 m. spalio 28 d. Barselonos Pirmosios instancijos teismo nutarimu Nr. 676/2013-XM tarp J. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir F.

B. L., asmens identifikacijos numeris (duomenys neskebtini), patvirtintos bendravimo su nepilnamečiais vaikais M. B. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. B. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir dalyvavimo juos auklėjant tvarkos Trečiojo skyriaus „Tėvystės planas“ D dalies 1 punkto a papunkčio 2 pastraipÄ , b papunkčio 2 pastraipÄ , 2 punkto 3 pastraipÄ , 3 punkto 1 pastraipÄ , 4 punkto 1 pastraipÄ , 5 punkto 1 pastraipÄ ieÅ¡kinyje nurodytu bÅ«du.Reikalavimo užtikrinimui prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo dienos uždrausti atsakovui F.

B. L. iÅ¡vykti su nepilnamečiais vaikais M. B. B. ir L. B. B. už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2014 m. liepos 31 d. nutartimi ieÅ¡kovės praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino (b. l. 29-31). Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų savo nuogÄ stavimams, kad atsakovas ketina dukras iÅ¡sivežti į užsienį, pagrįsti. IeÅ¡kovės teiginius, kad atsakovas nenurodė mergaičių tikslaus grÄ Å¾inimo laiko pasibaigus jų iÅ¡vykai, nepateikė lėktuvo bilietų paneigia byloje esančio aviabilieto kopija, iÅ¡ kurios matyti, kad atsakovo F.

B. L., o taip pat nepilnamečių vaikų M. B. B. ir L. B. B. vardu yra įsigytas lėktuvo bilietas skrydžiui 2014-08-03 iÅ¡ Ispanijos Bilbao m. į LietuvÄ Vilniaus m. su atgaliniu skrydžiu 2014-08-16 iÅ¡ Ispanijos Bilbao m. į LietuvÄ , Vilniaus. Tai, kad atsakovas kreipėsi į mokyklÄ , kurioje mokosi dukros dėl informacijos jam pateikimo apie dukrų mokymosi rezultatus, o taip pat į bylÄ pateiktos atsakovo susiraÅ¡inėjimo su dukrų ugdymo įstaigų vadovais ir mokytojomis elektroniniu paÅ¡tu kopijos rodo, kad atsakovas domisi dukrų pasiekimais, pagal galimybes dalyvauja jų ugdyme.

Å ios aplinkybės paneigia ieÅ¡kovės teiginius, kad santykiai tarp tėvo ir dukrų atitolo ir kad atsakovo siekis praleisti atostogas su dukromis savo nuožiÅ«ra, vykdant 2013 m. spalio 28 d. Barselonos Pirmosios instancijos teismo nutarimu Nr. 676/2013-XM nustatytas Bendravimo taisykles, neigiamai atsilieptų nepilnamečių vaikų interesams. Atskirojo skundo argumentai: Apeliantė (ieÅ¡kovė) atskiruoju skundu praÅ¡o:Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-16118-329/2014 ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės ir patenkinti J.

B. praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones iki teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo dienos uždrausti F. B. L. iÅ¡vykti su nepilnamečiais vaikais M. B. B. ir L. B. B. už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų.Civilinę bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.Priteisti iÅ¡ F. B. L. J. B. naudai jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Motyvuose nurodė:LaikinÄ sias apsaugos priemones praÅ¡oma taikyti civilinėje byloje dėl bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarkos nustatymo, todėl klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo bÅ«tina spręsti vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, įvertinus, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atitinka vaiko teises bei interesus.

CK 3.170 str. įtvirtina skyrium gyvenančio tėvo ir motinos teisę bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant nėra absoliuti ir ja tėvai gali naudotis tiek, kiek tai nepažeidžia vaiko interesų. Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pažeidė pareigÄ Ä¯vertinti byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , visiÅ¡kai nevertino 2014 m. liepos 28 d. pateikto raÅ¡ytinio įrodymo – VšĮ Kauno centro poliklinikos 2014 m. liepos 24 d. praneÅ¡imo, ko pasekoje padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad „byloje nėra jokių objektyviai pagrįstų duomenų, dėl kurių tėvo ir dukterų bendravimas galėtų bÅ«ti ribojamas, o taip pat, kad atsakovas netinkamai auklėtų ar bendrautų su vaikais, kad bendravimas su tėvu vaikams darytų neigiamÄ poveikį“ bei priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ netenkinti ieÅ¡kovės praÅ¡ymo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

AtskirÄ jį skundÄ yra bÅ«tina nagrinėti žodinio proceso tvarka, kuris užtikrintų galimybę teisingiau iÅ¡spręsti bylÄ . Sprendžiant klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo bÅ«tina sužinoti nepilnamečių dukrų nuomonę dėl laikinos bendravimo su atsakovu tvarkos nustatymo. Žodinio proceso metu, vadovaujantis CPK 324 str. 3 d., teismas gali pakartotinai arba papildomai tirti pirmosios instancijos teisme iÅ¡tirtus įrodymus. Atsakovas atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ nepateikė (b. l. 60-65).

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas atmestinas.Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Bylos duomenimis nustatyta, kad jog 2013 m. spalio 28 d. Barselonos Pirmosios instancijos teismo nutarimu Nr. 676/2013-XM bendru sutarimu buvo nutraukta santuoka tarp ieÅ¡kovės J. B. bei atsakovo F. B. L.. Minėto nutarimo Trečiame skyriuje „Tėvystės planas“ teismas nustatė vaikų dukters M. B. B. (gim. (duomenys neskebtini)) ir dukters L. B. B. (gim. (duomenys neskebtini)), gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina J. B., jai paskyrė dukrų globÄ . Minėto nutarimo Trečiame skyriuje „Tėvystės planas“ teismas nustatė dukterų buvimo su kiekvienu iÅ¡ tėvų tvarkÄ Å¡venčių laikotarpiu, per atostogas bei specialiomis (Trečiojo skyriaus D dalis), tame tarpe numatydamas tėvui, gyvenančiam Ispanijoje, galimybę vaikus 15 dienų laikotarpiui pasiimti iÅ¡ Lietuvos į IspanijÄ ir vėl grÄ Å¾inti į LietuvÄ .

IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama pakeisti tam tikras 2013 m. spalio 28 d. Barselonos Pirmosios instancijos teismo nutarimu Nr. 676/2013-XM nustatytas atsakovo bendravimo su vaikais sÄ lygas, reikalavimo užtikrinimui prašė – iki teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo dienos uždrausti F. B. L. iÅ¡vykti su nepilnamečiais vaikais M. B. B. ir L. B. B. už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų.Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti keliÄ bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymo negalimumui arba pasunkėjimui – neturi bÅ«ti aiÅ¡kinama vien kaip bÅ«tinumas užtikrinti teismo sprendimo rezoliucinės dalies įgyvendinimÄ .

Laikinųjų apsaugos priemonių rūšys yra nustatytos CPK 145 straipsnio 1 dalyje, tačiau teismas gali taikyti ir tokias priemones, kurios yra nustatytos kituose įstatymuose, t.y. nagrinėjamu atveju CK 3.65 straipsnio 2 dalyje (CPK145 str. 1 d. 13 p.). Kadangi laikinosios apsaugos priemonės reiÅ¡kia Å¡alių turtinių ir (ar) asmeninių teisių ribojimÄ , tai tokių ribojimų taikymas galimas tik tada, kai tam yra aiÅ¡kus teisinis pagrindas. Kartu pažymėtina, kad iÅ¡imtiniais atvejais byloje prireikus laikinai sureguliuoti itin specifinę ginčo situacijÄ , kuriai įstatymuose neįtvirtinta tinkamos laikinosios apsaugos priemonės, teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.) bei specialiaisiais laikinųjų apsaugos priemonių taikymo principais, gali ad hoc pritaikyti originalaus pobÅ«džio apsaugos priemonę.

Tokiu atveju teismas turi tinkamai motyvuoti ir konstitucinių vertybių apsaugos požiÅ«riu pagrįsti, kodėl buvo bÅ«tina taikyti įstatyme aiÅ¡kiai neįtvirtintÄ laikinÄ jÄ apsaugos priemonę. Be to, taikant laikinÄ sias apsaugos priemones, yra vertinamas ne ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumas, o kitos aplinkybės, kaip antai grėsmė, kad galimas palankus ieÅ¡kovui teismo sprendimas bus neįvykdytas arba iki bylos iÅ¡nagrinėjimo bus padaryta žala įstatymo saugomiems asmenų interesams, taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams.Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas nurodytos laikinosios apsaugos priemonės – uždrausti iÅ¡sivežti vaikus už Lietuvos Respublikos ribų taikymo aspektÄ , pirmiausia pažymi, kad tokio pobÅ«džio laikinoji apsaugos priemonė nors tiesiogiai nėra reglamentuota CPK 144 straipsnio bei CK 3.65 straipsnio nuostatose ir nėra reikalavimo įvykdymÄ užtikrinanti priemonė, tačiau teismų praktikoje naudojama kaip kraÅ¡tutinė priemonė santuokos nutraukimo bylose, esant Å¡alių konfliktiniams santykiams, tam, kad iÅ¡vengti galimos žalos saugomiems asmens (Å¡iuo atveju vaikų) interesams.

Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės – uždraudimo iÅ¡sivežti vaikÄ â€“ taikymas aktualus tada, kai viena iÅ¡ Å¡alių ketina vaikÄ iÅ¡sivežti iÅ¡ Lietuvos Respublikos valstybės į kitÄ valstybę, kas reiÅ¡kia, kad tokios laikinosios apsaugos priemonės taikymas iÅ¡ esmės pasižymi gyvenamosios vietos – Å¡alies aspektu, vertinant realios grėsmės pagrįstumÄ . Kaip matyti, ieÅ¡kovė praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones iÅ¡ esmės grindė tuo, kad tikėtina, jog atsakovas siekia iÅ¡vykti kartu su mergaitėmis, pasinaudodamas galimybe pasiimti dukras 15 dienų iÅ¡vykai pagal Bendravimo taisykles, nuolatiniam gyvenimui ir neketina jų grÄ Å¾inti atgal į LietuvÄ .

IeÅ¡kovės nuomone, tokiu bÅ«du, laikinai ribojant vaikų bendravimÄ su vienu iÅ¡ tėvų, sumažinama konflikto didėjimo tarp Å¡alių grėsmė, užkertamas kelias atsakovui nuolatiniam gyvenimui į užsienio valstybę be kito iÅ¡ tėvų sutikimo iÅ¡sivežti vaikus, kas neiÅ¡vengiamai neigiamai paveiktų vaikų asmenybę. Taigi, galimÄ grėsmę vaikų neturtiniams interesams ieÅ¡kovė sieja su atsakovo veiksmais be ieÅ¡kovės sutikimo iÅ¡sivežant vaikus į užsienio valstybę nuolatiniam gyvenimui, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu nurodyta aplinkybė iÅ¡ esmės yra deklaratyvaus pobÅ«džio, nepatvirtinanti realios grėsmės dėl dukterų iÅ¡vežimo į IspanijÄ nuolatiniam gyvenimui, t. y. ieÅ¡kovė nenurodė jokių esminių aplinkybių, kurioms esant bÅ«tų pagrindas konstatuoti, jog yra reali grėsmė, kad atsakovas ketina iÅ¡vežti dukrÄ Ä¯ užsienį ir jų negrÄ Å¾inti.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieÅ¡kovės teiginiai grindžiami vien tik jos nepagrįstomis baimėmis, prielaidomis, nepateikiant jokių konkrečių įrodymų, apie atsakovo ketinimÄ nuolatinai iÅ¡sivežti dukras, dėl ko remtis ieÅ¡kovės teiginiais nėra pagrindo. PrieÅ¡ingai, byloje pateikti atsakovo aviabilietai patvirtina, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2014m. rugpjūčio 3 d. vykdydamas teismo sprendimÄ ketino laikinai mergaites pasiimti į IspanijÄ , tačiau 2014 m. rugpjūčio 16 d. grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei (t. 1, b. l. 145-150).

Kaip matyti, atskirÄ jį skundÄ ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės grindžia dukterų sveikatos problemomis, o ne galima dukrų iÅ¡vežimo ir negrÄ Å¾inimo grėsme, kaip buvo nurodžiusi praÅ¡yme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodė, kad teismas nevertino kaip įrodymo VšĮ Kauno cento poliklinikos 2014 m. liepos 24 d. raÅ¡to, iÅ¡ kurio matyti, kad nepilnametės dukros yra emociÅ¡kai sutrikusios ir t. t. (b. l. 51). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pateiktas dokumentas nepagrindžia, kad emociniai mergaičių sutrikimai yra tėvo ir vaikų bendravimo pasekmė (vaikai nenori bendrauti su tėvu; tėvo bendravimas su vaikais galimai sukelia/sukels grėsmę ir daro/darys žalÄ vaikų interesams).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pateikti įrodymai leidžia daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , kad galimai vaikų emocinių sutrikimų priežastis yra tėvų skyrybos, kadangi vaikai buvo pripratę, jog su jais bÅ«na abu tėvai, o iÅ¡situokus vaiko liko gyventi su ieÅ¡kove, kuri su vaikais pakeitė gyvenamÄ jÄ Â vietÄ (sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskebtini), Barselona, teismo sprendimu perkelta į (duomenys neskebtini), Kaunas), dėl to pasikeitė jų socialinė aplinka, ugdymo įstaigos ir kt.

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad 2014 m. rugpjūčio 3 d. atsakovas buvo atvykęs į LietuvÄ , tikslu mergaites pasiimti į IspanijÄ 15 dienų terminui, apie tokius veiksmus 2014 m. gegužės 16 d. elektroniniu paÅ¡tu informavo ieÅ¡kovę (t. 1, b. l. 68), sutarė susitikti 2014 m. rugpjūčio 3 d., 8.45 val. Kauno traukinių stoty, laukė J. B. su dukromis, tačiau niekas neatvyko. Kaip nurodo atsakovas, nuvykus į J. B. gyvenamÄ jÄ vietÄ , adresu (duomenys neskebtini), Kaunas, niekas buto durų neatidarė, paskambinus ieÅ¡kovei telefonu ji pasakė, kad yra iÅ¡vykusi ir su mergaitėmis grįš tik 2014 m. rugpjūčio 15 d.

Dėl nurodytų ieÅ¡kovė veiksmų atsakovas kreipėsi į Kauno apskrities VPK Kauno miesto Dainavos PK (t. 1., b. l. 141; t. 2, b. l. 50-52). Nurodytos aplinkybės bei byloje esantys įrodymai apie atsakovo susiraÅ¡inėjimus su ieÅ¡kove, su vaikų ugdymo įstaigų vadovais bei mokytojais leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovas siekia palaikyti ryÅ¡ius su dukromis, bendrauti su vaikais bei tokiu bÅ«du prisidėti prie vaikų auklėjimo ir tokie jo veiksmai nėra keliantys grėsmę vaikų interesams.

Å iuo atveju iÅ¡ bylos duomenų suprastina, kad ieÅ¡kovė galimai nesudaro pakankamų sÄ lygų (sudaro kliÅ«tis) atsakovui bendrauti su vaikais, tokiu bÅ«du atitolindama vaikų bei tėvo santykius ir neužtikrindama CK 3.170 straipsnyje numatytos atsakovo teisės bendrauti su vaikais juos auklėjant. Be to, apeliantė atskirÄ jį skundÄ argumentuoja tuo, kad byla turėjo bÅ«ti nagrinėjama žodinio proceso tvarka, iÅ¡klausant vaikų nuomonę. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutikti su tokiais apelianto argumentais neturi pagrindo.

Teismas, taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, neturi teisinio pagrindo iÅ¡samiai analizuoti, vertinti byloje Å¡alių pateiktų įrodymų ir nustatyti aplinkybes, kurios yra ieÅ¡kinio pagrindas, ir kurias įvertinus bus iÅ¡spręsti ieÅ¡kinio reikalavimai, t. y. tarp Å¡alių kilęs ginčas dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymu neturi bÅ«ti sprendžiami klausimai, į kuriuos turėtų bÅ«ti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu.

Tiek apeliantės ieÅ¡kinyje, tiek praÅ¡yme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dėstomos aplinkybės bus iÅ¡tiriamos tik nagrinėjant bylÄ iÅ¡ esmės, kur bus kviečiami Å¡alių siÅ«lomi liudytojai, teikiamos užklausos vaiko priežiÅ«ros tarnyboms, iÅ¡siaiÅ¡kinama vaikų nuomonė ir t. t. Tik iÅ¡tyrus visus Å¡iuos įrodymus, teismas spręs nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos su tėvu pakeitimo klausimus. Todėl, Å¡iuo atveju, nagrinėti praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo žodinio proceso tvarka, į teismo posėdį kviečiant vaikus ir taip jiems papildomai sukeliant emocinę įtampÄ , pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo.Kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi reikÅ¡mės nutarties pagrįstumui ir teisėtumui.Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

AtskirÄ jį skundÄ atmesti. Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjas                                                                                                     Evaldas Burzdikas