2309d93d-33de-4fa5-9d3f-826d19ccbf7c · TelÅ¡ių apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-709-1007/2018 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39303-2018-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.1.10.1; 1.2.4.4.2.8; 1.2.26.2; 2.3.6.4.2 (S) TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 13 d. Naujoji Akmenė Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teisėja Daiva Domeikienė, sekretoriaujant Deimantei Petrauskaitei, dalyvaujant prokurorui Sigitui Bružui, kaltinamajam R. S., jo atstovui Algimantui Pileckiui, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui E. Z., jo atstovui Albertui Kruminui, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei D.

J., jo atstovei Jutai Kareivei, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuva, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis 11 klasių iÅ¡silavinimÄ , nevedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) pardavėju, teistas: 1) 2016 m. birželio 21 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 641 straipsniu – laisvės apribojimu 8 mėnesiams su įpareigojimais; 2) 2016 m. gruodžio 7 d.

Akmenės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 641 straipsniu – laisvės apribojimu 1 metams su įpareigojimais, vadovaujantis BK 64 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su 2016 m. birželio 21 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams 2 mėnesiams su įpareigojimais; 3) 2018 m. gegužės 14 d. TelÅ¡ių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalie 8 punktÄ , 284 straipsnį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu – 1 metų 4 mėnesių terminuotu laisvės atėmimu.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 6, 7, 8 punktais, bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant:

1) dirbti, mokytis arba užsiregistruoti darbo biržoje;

2) dalyvauti elgesio pataisos programoje;

3) nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu;

4) neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo. Nuosprendis įsiteisėjo 2018 m. spalio 2 d., kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnio 1 dalyje. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : R. S. vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai ir taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ bei iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų nesunkiai sutrikdė asmens sveikatÄ , o bÅ«tent:

– 2018 m. rugpjūčio 15 d. apie 22.55 val. (duomenys neskelbtini), pėsčiųjų take prie (duomenys neskelbtini), miesto Å¡ventės metu, vieÅ¡oje vietoje, dėl chuliganiÅ¡kų paskatų ir be jokios priežasties, kitų asmenų akivaizdoje tyčia sudavė kumščiu vienÄ smÅ«gį į veido sritį nukentėjusiajam E. Z., taip sukeldamas jam fizinį skausmÄ , po ko tyčia iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu sudavė kumščiu vienÄ smÅ«gį į galvÄ nukentėjusiajai D.

J., kuriai nuo suduoto smÅ«gio nugriuvus ant žemės padarė kairio raktikaulio petinio galo lūžį, kas kvalifikuojama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, tokiais įžūliais tyčiniais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ bei iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų nesunkiai sužalojo nukentėjusiosios D. J. sveikatÄ . Å iais veiksmais R. S. padarė nusikaltimus, numatytus 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. S. kaltu prisipažino visiÅ¡kai, dėl padaryto nusikaltimo gailėjosi.

Nurodė, kad įvykio dienos vakare, apie 20.30 val., (duomenys neskelbtini) su D. M. vartojo alkoholį, iÅ¡gėrė apie 0,7 l viskio. Po to juos automobiliu nuvežė į Žolinių Å¡ventę, kuri vyko (duomenys neskelbtini). Å ventėje praleido apie valandÄ . Vaikščiojo, aplink buvo daug žmonių, vyko renginys, kažkas koncertavo. Jie ėjo pėsčiųjų takeliu ir kažkaip sukonfliktavo, jis dabar gerai nepamena, kaip ten viskas įvyko. Pirminiuose parodymuose viskÄ iÅ¡aiÅ¡kino ir prisimena, kÄ nurodė ikiteisminio tyrimo metu, kad sunkiai pamena tÄ visÄ konfliktÄ â€“ kaip ten kas buvo.

Dabar nieko neatsimena, nes jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Kokius parodymus davė ikiteisminio tyrimo metu, gerai nepamena. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, teismui perskaičius R. S. parodymus, duotus 2018 m. rugpjūčio 16 d. ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui, kaltinamasis papildomai nurodė, jog prisimena, kad įvyko kažkoks konfliktas, tačiau koks, jis negali tiksliai pasakyti. Palaiko savo parodymus, kad į jo draugÄ DeividÄ atsitrenkė ir Å¡iandien, tai prisimena.

Negali tiksliai pasakyti, kokius veiksmus jis atliko. Patikslino, kad prisipažįsta visiÅ¡kai, prisimena, kad įvyko konfliktas, jo draugas sukonfliktavo su praeiviu (nurodo E. Z.), jie susistumdė, neprisimena, kaip konfliktas įvyko, ar jie mušėsi, tačiau, mano, kad jis gynė savo draugÄ , todėl jis E. Z. trenkė į galvÄ . Po to tarp jų atsirado nukentėjusioji ir jis jai užtrenkė kumščiu, pataikė į galvÄ kaire ranka, ji pargriuvo ant kairiojo Å¡ono. Jis smÅ«giavo tyčia, tik nenumatė, kad pataikys nukentėjusiajai.

Dabar jam atrodo, jog tuo metu nereikėjo gelbėti draugo nuo kažkokio pavojaus, kad trenkė dėl chuliganiÅ¡kų paskatų. Buvo neblaivus ir tai įtakojo jo elgesį, blaivus nebÅ«tų taip pasielgęs. Po įvykio juos iÅ¡ karto sulaikė policijos pareigÅ«nai, mano, kad jie galėjo matyti jo veiksmus. Sutinka, kad sutrikdė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ . Nurodė, kad ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtų įpareigojimų laikosi, pažeidimų nenustatyta. Sutinku su E. Z. civiliniu ieÅ¡kiniu dėl 500 eurų neturtinei žalai atlyginti, su D.

J. civiliniu ieÅ¡kiniu dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, pasižada jį atlyginti per 6 mėnesius. Sutinka su Å iaulių teritorinės ligonių kasos ieÅ¡kiniu dėl 172,81 eurų turtinės žalos atlyginimo. 2018 m. gruodžio 5 d. teismo posėdyje kaltinamasis R. S. nurodė, jog pasirašė Susitaikymo protokolÄ su civiliniais ieÅ¡kovais, sÄ lygos žinomos ir aiÅ¡kios, įsipareigoja jį vykdyti. Å iaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį atlygino visiÅ¡kai, pervesdamas pinigus į banko sÄ skaitÄ .

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė D. J. nurodė, jog su kaltinamuoju R. S. susitaikė, ji jam pretenzijų neturi, suraÅ¡ydami susitaikymo protokolÄ susitarė dėl civilinio ieÅ¡kinio, kaltinamais įsipareigojo 2249,50 Eur žalÄ atlyginti per Å¡eÅ¡is mėnesius. Prašė teismo susitaikymo protokolÄ patvirtinti. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas E. Z. nurodė, jog palaiko pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį, praÅ¡o jį tenkinti ir jam priteisti 500 Eur neturtinės žalos atlyginimui, sutinka, jog kaltinamasi atlygintų žalÄ per Å¡eÅ¡is mėnesius.

Kaltinamasis savo kaltę pripažino, sutiko duoti parodymus ir bylÄ nagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo bÅ«du. Su tokiu įrodymų tyrimo bÅ«du taip pat sutikus prokurorui, gynėjui, vadovaujantis BPK 273 straipsniu, byla iÅ¡nagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo bÅ«du. Be kaltinamojo visiÅ¡ko prisipažinimo, jo kaltė įrodyta teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo metu iÅ¡tirtais įrodymais (BPK 273, 291 str.): Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji D. J. liudytojo apklausos metu nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 15 dienÄ su savo sugyventiniu E. Z. buvo (duomenys neskelbtini) miesto Å¡ventėje, kuri vyko prie (duomenys neskelbtini) tvenkinio.

Jie ėjo pėsčiųjų taku, prieÅ¡ais juos ėjo vaikinai, iÅ¡ kurių vienas vilkėjo baltÄ maikutę, kitas – juodÄ . Jie norėjo juos aplenkti, matyt lenkiant Å¡onu E. kliudė vienÄ iÅ¡ vaikinų, nes ji iÅ¡girdo E. sakant, atsipraÅ¡au, atsipraÅ¡au. Tuomet ji pamatė kaip tamsiai apsirengęs vaikinas netaręs nė žodžio kumščiu vienÄ kartÄ sudavė E. į veidÄ , pataikė į kairę pusę, E. buvo sužalota lÅ«pa ir nosis. Po smÅ«gio E. iÅ¡kart nukrito ant žemės. Ji lyg ir norėjo lenktis prie E., kai pajuto pati smÅ«gį į galvÄ .

Kas vyko po to, nežino, nes neteko sÄ monės. SÄ monę ji atgavo tik Å iaulių ligoninėje, kai gydytojai davė amoniako. Atsigavus, jai labai skaudėjo kairės veido pusės smilkinį ties antakiu. Taip pat Å iaulių ligoninėje nustatė, kad yra lūžęs kairės rankos raktikaulis. Po apžiÅ«ros medikai jÄ iÅ¡leido gydytis namo ambulatoriÅ¡kai, po ko ji tęsė gydymÄ Naujosios Akmenės poliklinikoje. Tų vaikinų, kurie buvo tÄ vakarÄ ir juos su E. Z. sumušė ji nepažįsta, jų sutikusi neatpažintų.

Ä®vykį galėjo matyti asmenys, kurie Å¡ventėje ėjo už jų, ji jų nepažįsta (1 tomas, b. l. 14–15). Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis E. Z. liudytojo apklausos metu nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 15 dienÄ jis su savo sugyventine D. J. buvo (duomenys neskelbtini) miesto Å¡ventėje. Po Å¡ventės abu ėjo namo, kai netoli (duomenys neskelbtini), jį ir D. sumušė jaunuolis. Jie lėtai ėjo taku, du vaikinai, vienas iÅ¡ jų vilkėjo juodÄ , kitas Å¡viesiÄ maikutę, ėjo jiems iÅ¡ paskos.

Prasilenkiant kažkuris vienas iÅ¡ jų už jo užkliuvo petimi, nors galėjo bÅ«ti, kad prasilenkiant ir jis juos kliudė. Jis iÅ¡ karto atsiprašė, tačiau tamsiai apsirengęs vaikinas nieko nesakęs kumščiu trenkė jam vienÄ kartÄ tiesiai į nosį, jis nukrito ant žemės, gal kokiai akimirkai ir buvo praradęs sÄ monę, dabar nepamena. Po to D. lyg ir norėjo vaikinui kažkÄ sakyti, bet jis jai sudavė vienÄ smÅ«gį kumščiu į galvÄ ir ji nukrito, prarado sÄ monę. Medikai jÄ iÅ¡vežė į Å iaulių ligoninę, jam medikų pagalbos neprireikė, nors po to jam skaudėjo lÅ«pÄ ir nosį.

Jis matė kaip jaunuolis bėgo, tačiau jį sulaikė policijos pareigÅ«nai (1 tomas, b. l.29–30). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas Modestas Klovas nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 15 dienÄ nuo 18.00 val. pagal iÅ¡ anksto patvirtintÄ planÄ ,,Dėl vieÅ¡osios tvarkos ir žmonių saugumo užtikrinimo (duomenys neskelbtini) Å¡ventėje’’ kartu su vyriausiuoju tyrėju Vidmantu Stilbiu dirbo minėtoje Å¡ventėje, patruliavo pėsčiomis. Apie 22.50 val. užlipo į Å¡ventės vietoje esantį kalnÄ , kad geriau matyti žmonių susibÅ«rimo vietas visoje teritorijoje.

Praėjus kelioms minutėms pamatė, kaip netoli koncerto scenos ant pėsčiųjų tako vyksta konfliktas tarp dviejų jaunuolių ir moters, kuri buvo su vyru. Matė, kaip vienas iÅ¡ jaunuolių, kuris buvo tamsiai apsirengęs, vienÄ kartÄ ranka ar kumščiu trenkė moteriai į veido sritį, po ko Å¡i nukrito ant žemės. Apie vykstantį konfliktÄ pasakė kolegai V. Stlbiui. Jiedu nusileido nuo kalno ir sulaikė tamsiai apsirengusį jaunuolį, kuris, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo, buvo R. S., gim. (duomenys neskelbtini), jam buvo nustatytas 1.97 promilių girtumas.

Kartu su R. S. taip pat buvo kitas asmuo, vilkėjęs Å¡viesiuss marÅ¡kinėlius, jo vardo ir pavardės dabar nepamena. Nurodė, kad jis nematė, ar R. S. sudavė smÅ«gį vyrui (1 tomas, b. l. 35–36). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. M. nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 15 dienÄ jis su savo draugu R. S. ėjo į (duomenys neskelbtini) miesto Å¡ventę, kuri vyko prie Ramučių gatvėje esančio tvenkinio. Kažkur apie 19 val. nusipirko 1 litrÄ butelį viskio ir kartu su Roku jį iÅ¡gėrė.

Pamena, kažkuriuo metu ėjo kartu su Roku į tualetÄ ir juos sulaikė pareigÅ«nai. Kai ėjo į tualetÄ , jis ėjęs pirmas, o už jo ėjo Rokas. Jei ir Rokas kam nors sudavė kokį smÅ«gį, tai turėjo įvykti staiga, jis nematė. Nori pasakyti, kad nieko nematė, kaip minėjo buvo labai girtas, tiesiog ėjo į tualetÄ ir nesižvalgė kas vyksta aplink (1 tomas, b. l. 38). 2018 m. rugpjūčio 16 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas su foto lentele patvirtina, jog įvykio vieta yra pėčiųjų take, (duomenys neskelbtini).

Nuotraukoje Nr. 2 užfiksuoti E. Z. 2018-08-30, nurodyta, kad D. J. padarytas kairio raktikaulio petinio galo lūžis. KÅ«ne rastam sužalojimui padaryti reikėjo vieno smÅ«ginio kontakto su buku kietu daiktu ar pavirÅ¡iumi. Tikėtina, kad D. J. kairio raktikaulio petinio galo lūžis galėjo bÅ«ti padarytas griuviminės traumos metu kairio peties sritimi atsitrenkiant į bukÄ kietÄ pavirÅ¡ių. D. J. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairio raktikaulio lūžio sveikata sutrikdyta ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui (1 tomas, b. l. 26).

IÅ¡ registracijos žurnalo kopijos matyti, jog 2018 m. rugpjūčio 15 d. 23.04 val. R. S. nustatytas 1,97 promilių girtumas (1 tomas, b. l. 61). Pagal BK 284 straipsnį, baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ . Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad vieÅ¡oji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne.

Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieÅ¡ asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto Å¡iurkščiai pažeminti ar Å¡okiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis ar kilo sumaiÅ¡tis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2011, 2K-563/2009 ir kt.).

Kaltininkui nusikalstamai veikiant vieÅ¡ojoje vietoje, kitiems asmenims gali bÅ«ti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, tačiau BK 284 straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimÄ ir nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Tuo atveju, kai sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarkÄ nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip ideali dviejų nusikalstamų veikų sutaptis, t. y. pagal BK 284 straipsnį ir 135 ar 138 straipsnio atitinkamÄ dalį. Jei vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas padaromas dėl chuliganiÅ¡kų paskatų ir dėl to kitam asmeniui padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-249/2009, 2K-408/2013, 2K-506/2013 ir kt.).

Kaltinamasis R. S. jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų aplinkybių neneigia, kaltu prisipažino visiÅ¡kai, teismui nurodė tas faktines aplinkybes, kurias prisiminė. Kaltinamojo parodymus, jam inkriminuotas faktines aplinkybes patvirtina nuoseklÅ«s, tarpusavyje sutampantys bei vienas kitÄ patvirtinantys ir papildantys nukentėjusiųjų D. J. ir E. Z., liudytojo Modesto Klovo parodymai, teismo medicinos specialisto iÅ¡vada apie D. J. padarytus sužalojimus, jų pobÅ«dį, mechanizmÄ , lokalizacijÄ , nustatytÄ sveikatos sutrikdymo mastÄ , įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme iÅ¡tirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas sprendžia, jog byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , jog R. S. 2018 m. rugpjūčio 15 d. apie 22.55 val. Naujosios Akmenės miesto parke, vieÅ¡oje vietoje Å¡ventės metu, dėl chuliganiÅ¡kų paskatų ir be jokios priežasties, kitų asmenų akivaizdoje tyčia sudavė kumščiu vienÄ smÅ«gį į veido sritį nukentėjusiajam E. Z., taip sukeldamas jam fizinį skausmÄ , po ko tyčia iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu sudavė kumščiu vienÄ smÅ«gį į galvÄ nukentėjusiajai D.

J., kuriai nuo suduoto smÅ«gio nugriuvus ant žemės padarė kairio raktikaulio petinio galo lūžį, kas kvalifikuojama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, tokiais įžūliais tyčiniais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ bei iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų nesunkiai sužalojo nukentėjusiosios D. J. sveikatÄ . Minėta, jog pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ nesunkus sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas tada, kai jis padaromas dėl chuliganiÅ¡kų paskatų. ChuliganiÅ¡kos paskatos – tai nusikalstamo elgesio motyvas, kuris konstatuojamas nustačius, kad sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė noras pademonstruoti aiÅ¡kų žmogaus ir visuomenės negerbimÄ , elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimÄ , siekis prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamÄ požiÅ«rį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikÅ¡mė dingstis.

Kaltinamojo ir nukentėjusiųjų D. J., E. Z., bei liudytojo D. M. parodymai patvirtina, kad R. S. nukentėjusiesiems sudavė smÅ«gius – E. Z. vienÄ smÅ«gį į veido sritį, o nukentėjusiajai D. J. vienÄ smÅ«gį į galvÄ , be jokios menkiausios priežasties ir dingsties, tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo nebuvo jokio asmeninio pobÅ«džio konflikto, jie iki įvykio vienas kito nepažinojo, byloje nėra duomenų, kad nukentėjusieji atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamojo smÅ«gių sudavimo nukentėjusiesiems paskatos buvo chuliganiÅ¡kos.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. S. nurodė, jog smÅ«giavo tyčia, tik nenumatė, kad pataikys nukentėjusiajai D. J., sukels tokias pasekmes. Ä®vertinęs Å¡iuos kaltinamojo parodymus, teismas sprendžia, jog R. S. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, nes suvokė savo veiksmų pavojingumÄ , numatė, kad dėl naudojamo smurto nukentėjusiesiems gali bÅ«ti sukeltas tiek fizinis skausmas arba padaryti įvairaus masto sveikatos sutrikdymai, Å¡ių padarinių nedetalizavo ir vienodai norėjo bet kurio iÅ¡ jų atsiradimo, ir nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios D.

J. sveikatÄ . Tarp kaltininko padarytos veikos ir padarinių (nukentėjusiosios nesunkaus sveikatos sutrikdymo) egzistuoja priežastinis ryÅ¡ys, nes nukentėjusiosios nesunkus sveikatos sutrikdymas – dėsningas, neatsitiktinis kaltininko veikos rezultatas. Baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu teismui perduota kaltinant R. S. padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte. Teisiamojo posėdžio metu teismas kaltinamajam pranešė, jog jo veikos gali bÅ«ti kvalifikuotos pagal BK 284 straipsnį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ .

Pagal BK 3 straipsnio 1 dalį veikos nusikalstamumÄ ir asmens baudžiamumÄ nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Byloje nustatyta, jog R. S. nusikalstamas veikas padarė 2018 m. rugpjūčio 15 d., todėl jo veika kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnį, pagal straipsnio redakcijÄ , keistÄ 2015-06-25 įstatymu Nr. XII-1871 (nuo 2017-01-01 – remiantis 2016-03-25 įstatymu Nr. XII-2277, galiojančiÄ nuo 2017-01-01. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, yra pagrindas R. S. nusikalstamus veiksmus kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ .

Skirdamas bausmę kaltinamajam R. S., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ (BK 54 str. 2 d.). Kaltinamasis R. S. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas – nesunkų (BK 284 str.) ir apysunkį (BK 138 str. 2 d. 8 p.) nusikaltimus, veikos yra baigtos.

Nusikalto būdamas du kartus teistas (teistumas neišnykęs) už analogiškus nusikaltimus: 2016 m. birželio 21 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 641 straipsniu – laisvės apribojimu 8 mėnesiams su įpareigojimais; 2016 m. gruodžio 7 d. Akmenės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 641 straipsniu – laisvės apribojimu 1 metams su įpareigojimais, vadovaujantis BK 64 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su 2016 m. birželio 21 d.

Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams 2 mėnesiams su įpareigojimais; bausmę atlikęs 2018 m. vasario 28 d. Taip pat 2018 m. gegužės 14 d. Telšių apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu, padarius BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas, R. S. paskiriant už nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 1 metų 4 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę, už nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, 30 parų arešto bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir R.

S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių terminuotas laisvės atėmimas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 6, 7, 8 punktais, bausmės vykdymÄ atidedant 2 (dvejiems) metams, įpareigojant R. S.:

1) dirbti, mokytis arba užsiregistruoti darbo biržoje;

2) dalyvauti elgesio pataisos programoje;

3) nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu;

4) neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo. 2018 m. gegužės 14 d. TelÅ¡ių apylinkės teismo nuosprendis įsiteisėjo 2018 m. spalio 2 d., Å iaulių apygardos teismui priėmus ir paskelbus nutartį (1 tomas, b. l. 41–52). IÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, jog 2018 m. gegužės 14 d. TelÅ¡ių apylinkės teismo nuosprendis priimtas ir paskelbtas 2018 m. gegužės 14 d. kaltinamajam R.

S. dalyvaujant. Administracine tvarka nebaustas (1 tomas, b. l. 53–57), nedirbantis, tačiau pradėjęs dirbti po nusikalstamų veikų padarymo, nuo 2018 m. rugpjūčio 24 d. uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini) (1 tomas, b. l. 58), nevedęs, tačiau turintis nepilnametį vaikÄ (2 tomas, b. l. 24), duomenų, jog bÅ«tų gydęsis psichikos, priklausomybių ligas, byloje nėra. Vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kaltinamojo R. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas nusikalstamas veikas ir dėl to nuoÅ¡irdžiai gailisi.

Vadovaujantis BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktais, kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis veikas padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas recidyvistu. Pažymėtina, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ (BK 41 str. 2 d.).

Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, teismas mano, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam R. S. skiriant BK 284 straipsnio ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmes, jų dydį nustatant Å¡iek tiek mažesnį už tokių bausmių vidurkį, pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ R. S. skirtina 2 metų laisvės atėmimo bausmė, BK 284 straipsnį – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintinos bausmių apėmimo bÅ«du, griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę, kadangi R.

S. padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealiÄ jÄ nusikalstamų veikų sutaptį. Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamoji byla iÅ¡nagrinėta atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , kaltinamasis prisipažino kaltu, vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 64 straipsni 1 dalimi, 3 dalimi, Å¡iuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du subendrintina su 2018 m. gegužės 14 d. TelÅ¡ių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, R. S. į bausmės laikÄ Ä¯skaitytinas laikiname sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2018 m. rugpjūčio 15 d. 23.30 val. iki 2018 m. rugpjūčio 16 d. 15.18 val., vienÄ laisvės atėmimo dienÄ prilyginant vienai areÅ¡to parai. BK 75 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis tyčinius nusikaltimus (iÅ¡skyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų.

Bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Priimdamas sprendimÄ atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ , teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Spręsdamas klausimÄ dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«dį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, jo elgesį Å¡eimoje ir visuomenėje, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumÄ ir kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė iÅ¡vengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91/2014, 2K-536/2014, 2K-132-942/2016).

Teismo sprendimu kartu turi bÅ«ti siekiama iÅ¡saugoti kaltininko teigiamus socialinius ryÅ¡ius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingÄ dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryÅ¡ius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-449-942/2016, 2K-194-942/2017, 2K-268-942/2017). Taikant BK 75 straipsnį, Å¡ių duomenų visuma turi sudaryti prielaidas daryti iÅ¡vadÄ , kad nuteistojo resocializacija galima ir be realaus laisvės atėmimo.

Kartu pažymėtina, kad pagal kasacinę praktikÄ taikant bausmės vykdymo atidėjimÄ humaniÅ¡kumo principo reikalavimai turi bÅ«ti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan., kad iÅ¡ baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltÄ konfliktÄ su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiÄ jÄ , bet ir bendrÄ jÄ prevencijÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-91/2014).

Pažymėtina, kad pačiame BK 75 straipsnyje nėra nurodytas draudimas taikyti bausmės vykdymo atidėjimÄ tuo atveju, kai naujas nusikaltimas padaromas bausmės, paskirtos už ankstesnįjį nusikaltimÄ , vykdymo atidėjimo metu. Taigi baudžiamajame įstatyme nenustatytas reikalavimas, kad nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali bÅ«ti taikomas vienÄ kartÄ , tačiau teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis ir taikymo sÄ lygos suponuoja iÅ¡vadÄ , jog pakartotinis Å¡io instituto taikymas galimas ne visais atvejais.

Kasacinėje praktikoje nurodoma, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra iÅ¡imtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali bÅ«ti neatliekama; kilus dėl to pagrįstų abejonių, Å¡is institutas neturi bÅ«ti taikomas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-405/2012, 2K-108-895/2016, 2K-106-511/2017). Teismas įstatymo taikymo galimybę nustato vertindamas visas bylos aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe, o tokį sprendimÄ privalo motyvuoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013, 2K-56/2014).

Aplinkybė, kad asmeniui anksčiau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, negali bÅ«ti suabsoliutinama. Ar yra pagrindas atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuteistajam, kuriam jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, sprendžia teismas ir Å¡ios teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-457-677/2015, 2K-268-942/2017). Tokiais atvejais itin reikÅ¡mingas teisingumo principo ir asmens resocializacijos siekio suderinamumas.

Kasacinėje praktikoje pažymima ir tai, kad bet kokia valstybės intervencija (ne tik pačia ryÅ¡kiausia forma – įkalinimas, bet ir tikra ar tariama socialinė pagalba) gali turėti ilgalaikį stigmatizuojantį poveikį, kuris per labai trumpÄ laikÄ nusikaltusį jaunÄ Å¾mogų gali stumtelėti dar toliau už visuomenės ribų. Siekiant daryti teigiamÄ Ä¯takÄ jauno žmogaus elgesiui, pasiteisina atitinkamos (t. y. jauno žmogaus brandai tinkamos) priemonės, taigi jos turi pasižymėti jaunimui pritaikytais ypatumais, o netinkamos ir (ar) per griežtos priemonės skatina nusikaltimų recidyvÄ .

Bausmės vykdymo atidėjimo atveju asmuo ne tik įpareigojamas tam tikrÄ laikotarpį laikytis tam tikrų pareigų ar draudimų, yra prižiÅ«rimas ir kontroliuojamas probacijos tarnybos, privalo vykdyti individualiame probacijos plane nustatytas priemones, dalyvauti įvairiose asmeninės ir socialinės pagalbos priemonėse, bet jam net ir už nedidelius (nenusikalstamus) pažeidimus gresia realus laisvės atėmimas – bÅ«tent tokios trukmės, kokiÄ paskyrė teismas, nepriklausomai nuo praėjusio probacijos laikotarpio.

Atkreiptinas dėmesys ir į paskirtÄ sias baudžiamojo poveikio priemones, jų suderinamumÄ ir realias galimybes taisomai veikti nuteistÄ jį, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kartu pažymint, jog galutinis probacijos taikymo tikslas – probuojamo asmens gyvenimas nenusikalstant, užtikrinant jo veiksmingÄ resocializacijÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-268-942/2017, 2K-64-303/2018). Laisvės atėmimas yra taikomas kaip kraÅ¡tutinė priemonė, esant galimybei bÅ«tina iÅ¡naudoti nuteistojo asmens motyvacijÄ , norÄ ir pastangas siekti pokyčių savo gyvenime.

Bausmės vykdymo atidėjimas leidžia teismui įvairesniais bÅ«dais siekti BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų. Manytina, kad nagrinėjamu atveju siekiant asmens resocializacijos kaip vieno pagrindinių bausmės tikslų itin reikÅ¡minga ne asmens atskirtis nuo visuomenės, o bandymas, pvz., baudžiamojo poveikio priemonėmis, jį integruoti į darbo rinkÄ , suteikiant jam galimybę kurti konstruktyvų, produktyvų gyvenimÄ , tokiu bÅ«du prisidedant prie ekonominio Å¡alies augimo ir bendrojo gėrio.

Be abejo, toks sprendimas turi būti siejamas ir suprantamas ne kaip bausmės išvengiamumo galimybė, o kaip sėkmingos integracijos į visuomenę prielaida. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-326-303/2018). R. S. naujas nusikalstamas veikas padarė būdamas teistas už analogiškus nusikaltimus, ir nors nėra teisinio pagrindo laikyti, jog nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, nes 2018 m. gegužės 14 d.

TelÅ¡ių apylinkės teismo nuosprendis, kuriuo jam paskirtos subendrintos galutinės laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įsiteisėjo 2018 m. spalio 2 d., Å iaulių apygardos teismui priėmus ir paskelbus nutartį, tačiau žinodamas apie jo atžvilgiu 2018 m. gegužės 14 d. priimtÄ TelÅ¡ių apylinkės teismo nuosprendį, jam taikytas sankcijas, paskirtus įpareigojimus, nes R. S. 2018 m. gegužės 14 d. dalyvavo teismo posėdyje, teismui nurodė, jog paskelbtas teismo nuosprendis jam aiÅ¡kus.

Teismo vertinimu, Å¡ios aplinkybės neigiamai charakterizuoja kaltinamÄ jį, parodo visiÅ¡kai abejingÄ kaltinamojo požiÅ«rį į įstatymų laikymÄ si bei leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad padarytos nusikalstamos veikos yra neatsitiktinio pobÅ«džio, o dėsningas R. S. elgesio rezultatas. Tačiau kaltinamasis Å¡ios bylos nagrinėjimo metu prisipažino padaręs nusikaltimus, nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiųjų, susitarė dėl žalos atlyginimo, Å iaulių teritorinės ligonių kasos ieÅ¡kinį atlyginimo visiÅ¡kai, nukentėjusieji jo atžvilgiu pretenzijų neturi, dirba, naujų administracinių nusižengimų nepadarė, nuo 2018 m. spalio 5 d. tinkamai vykdo 2018 m. gegužės 14 d.

TelÅ¡ių apylinkės teismo nuosprendžiu jam teismo paskirtus įpareigojimus, turi mažametį vaikÄ . Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad alkoholio nebevartoja, pasižadėjo jo nevartoti ateityje, paaiÅ¡kino, kad pakeitė pažiÅ«ras, gyvenimo bÅ«dÄ , padarė iÅ¡vadas ir ateityje nusikaltimų nebedarys, dirba ir pasižadėjo tęsti darbÄ , kad galėtų įvykdyti susitarimÄ dėl žalos atlyginimo, todėl teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo motyvacijÄ , norÄ ir pastangas siekti pokyčių savo gyvenime, anksčiau iÅ¡dėstytus jį charakterizuojančius duomenis, sprendžia, jog tam, kad bÅ«tų įgyvendintas teisingumo principas ir pasiekti bausmės tikslai, nebÅ«tina kaltinamojo izoliuoti nuo visuomenės. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam R.

S. Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas trejiems metams, R. S. skiriant BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 6, 7, 8, 9, 10 punktuose numatytas pareigas: nuo 23.00 val. iki 6.00 val. bÅ«ti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu; neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo; tęsti darbÄ ar registruotis darbo biržoje; Å¡eÅ¡is mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje; nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų; nesilankyti vieÅ¡uose renginiuose, taip pat vieÅ¡ose vietose, kur vartojamas alkoholis ar kitos psichikÄ veikiančios medžiagos (kavinėse, baruose ir kt.).

Nukentėjusioji D. J. byloje pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo prašė iÅ¡ kaltinamojo priteisti 249,50 Eur turtinės žalos atlyginimui ir 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimui (1 tomas, b. l. 115–126), nukentėjusysis E. Z. byloje pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo prašė iÅ¡ kaltinamojo priteisti 500 Eur neturtinę žalÄ (1 tomas, b. l. 112). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis teismui pateikė 2018 m. gruodžio 4 d. susitaikymo protokolÄ dėl žalos atlyginimo nukentėjusiesiems D.

J. ir E. Z. (2 tomas, b. l. 23). Teismo posėdžio metu kaltinamasis, nukentėjusioji D. J., nukentėjusiojo E. Z. atstovas teismo prašė šį susitaikymo protokolÄ patvirtinti. Teismo vertinimu pateikto susitaikymo protokolo turinys ir forma atitinka įstatymu reikalavimus, juo susitarta dėl byloje civiliniu ieÅ¡kinių, todėl susitarimas tvirtintinas, o procesas dėl nukentėjusiosios D. J. ir nukentėjusiojo E. Z. civilinių ieÅ¡kinių nutrauktinas. Å iaulių teritorinė ligonių kasa byloje pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo prašė iÅ¡ kaltinamojo R.

S. PSDF biudžetui priteisti padarytÄ Å¾alÄ â€“ 172,81 Eur už D. J. gydymÄ (1 tomas, b. l. 147–150). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. S. nurodė, jog Å iaulių teritorinei ligonių kasai padarytÄ Å¾alÄ atlygino visiÅ¡kai, teismui pateikė pinigų pervedimo kvitÄ , iÅ¡ kurio matyti, jog 2018 m. lapkričio 28 d. į civilinio ieÅ¡kovo nurodytÄ atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ banke jis pervedė 172,81 Eur (2 tomas, b. l. 22), Atsižvelgiant į tai, Å iaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys atmestinas kaip nepagrįstas.

Remiantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovo, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų iÅ¡ kaltinamojo nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo iÅ¡laidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomÄ sumÄ , o yra tik viena iÅ¡ aplinkybių, į kuriÄ atsižvelgiama nustatant proceso iÅ¡laidų dydį.

Teismas negali priteisti proceso dalyvio praÅ¡omos atstovavimo iÅ¡laidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (kasacinė nutartis Nr. 2K-605/2011). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Å iaulių skyrius teismui pateikė 2018 m. gruodžio 6 d. pažymÄ Nr. (2.19)NTP-7-7434, iÅ¡ kurios matyti, jog iÅ¡laidos už antrinę teisinę pagalbÄ nukentėjusiajai D. J. sudaro 283,79 Eur (2 tomas, b. l. 25). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Å iaulių skyriaus praÅ¡ymas yra pagrįstas dokumentais, iÅ¡laidos susidarė dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų, dėl ko nukentėjusioji buvo priversta siekti savo teisių gynybos teisme, todėl atsižvelgiant į atstovavimo apimtį, proceso sudėtingumÄ , nagrinėjimo trukmę, reikalingas teisines paslaugas, taip pat įvertinus praÅ¡omÄ priteisti iÅ¡laidų dydį, nuteistojo amžių, turtinę padėtį – dirbantis, nėra pagrindo mažinti atstovavimo iÅ¡laidų ir jos turi bÅ«ti visos priteistos iÅ¡ kaltinamojo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė –raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (1 tomas, b. l. 70–71). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, n u s p r e n d ž i a : R. S. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimÄ 2 (dvejiems) metams. R.

S. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimÄ 8 (aÅ¡tuoniems) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo bÅ«du ir R. S. paskirti subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir R.

S. skirti galutinę bausmę – laisvės atėmimÄ 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirtÄ bausmę subendrinti su 2018 m. gegužės 14 d. TelÅ¡ių apylinkės teismo Akmenės rÅ«mu nuosprendžiu paskirta bausme, prie Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti 2018 m. gegužės 14 d. TelÅ¡ių apylinkės teismo Akmenės rÅ«mu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį ir R.

S. paskirti galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į R. S. paskirtÄ bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2018 m. rugpjūčio 15 d. 23.30 val. iki 2018 m. rugpjūčio 16 d. 15.18 val. ir laikyti R. S. atlikus 1 laisvės atėmimo dienÄ . Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 6, 7, 8, 9, 10 punktais, R. S. paskirtos galutinės subendrintos bausmės – laisvės atėmimo 2 (dvejiems) metams, vykdymÄ atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:

1) nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu;

2) neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo;

3) tęsti darbÄ arba registruotis darbo biržoje; 4) 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje;

5) nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų;

6) nesilankyti vieÅ¡uose renginiuose, taip pat vieÅ¡ose vietose, kur vartojamas alkoholis ar kitos psichikÄ veikiančios medžiagos (kavinėse, baruose ir kt.). Bausmės vykdymo atidėjimo pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti kaltinamajam R. S. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutarimu paskirtÄ raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti. Patvirtinti R. S. ir nukentėjusiųjų ir civilinių ieÅ¡kovų D.

J. ir E. Z. 2018 m. gruodžio 4 d. susitaikymo protokolÄ dėl žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje, kuriuo R. S. įsipareigoja: per 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti D. J. 249,50 Eur turtinę ir 2000 Eur neturtinę žalÄ , iÅ¡ viso 2249,50 Eur (du tÅ«kstančius du Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt devynis eurus 50 ct) pervesdamas juos į D. J. asmeninę sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini), „Luminor“ bankas; per 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti E. Z. 500 Eur (penkių Å¡imtų eurų) neturtinę žalÄ , pervesdamas juos į E. Z. nurodytÄ asmeninę sÄ skaitÄ , ir procesÄ dėl D.

J. ir E. Z. civilinių ieÅ¡kinių nutraukti. Å iaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . IÅ¡ R. S. valstybei priteisti 283,79 Eur (du Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt tris eurus 79 ct) antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vienÄ iÅ¡ pasirenkamų biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , nurodant įmokos kodÄ â€“ 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ .

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus. Teisėja Daiva Domeikienė