AS-520-361-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS520-361/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02379-2011-8

Procesinio sprendimo kategorija 59.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. birželio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Irmanto Jarukaičio ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal atsakovo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos skundą pareiškėjui R. R. dėl sprendimo panaikinimo (tretieji suinteresuoti asmenys – V. L. ir VĮ Vilniaus miškų urėdija).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas R. R. 2012 m. kovo 26 d. pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui prašymą dėl teismo ir atstovavimo išlaidų atlyginimo.

Prašyme, kurį patikslino 2012 m. balandžio 2 d., prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, turėtas Vilniaus apygardos administraciniame teisme, kurias sudaro: 500 Lt už 2012 m. sausio 25 d. atsiliepimo į patikslintą skundą parengimas, 1 000 Lt už 2011 m. lapkričio 25 d. atsiliepimo į skundą parengimas, 75,63 Lt už prašymo dėl bylos nagrinėjimo nedalyvaujant pareiškėjui parengimą administracinėje byloje Nr. I-342-602/2010, 378,13 Lt už atsiliepimo į skundą administracinėje byloje Nr. I-342-602/2010 parengimą, 885 Lt už teisinės strategijos dėl V. L. Lygių galimybių kontrolieriui pareikšto skundo parinkimą, t. y. iš viso prašė priteisti 2 838,76 Lt.

Nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-342-602/2010 2010 m. kovo 15 d. priėmė sprendimą, kuriuo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos prašymą tenkino ir panaikino Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir VAGK) 2009 m. lapkričio 11 d. sprendimą Nr. 3R-212 (2009/05-4R-289). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. kovo 28 d. sprendimu panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 15 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą, kuriuo panaikino VAGK 2009 m. lapkričio 11 d. sprendimą Nr. 3R-212 (2009/05-4R-289) ir perdavė bylą VAGK nagrinėti iš naujo. Paaiškino, kad teisėjų kolegijai perdavus bylą nagrinėti iš naujo VAGK, nebuvo galimybės išspręsti pareiškėjo nurodytų bylinėjimosi išlaidų priteisimo pareiškėjo naudai klausimo. Iki 2012 m. kovo 1 d. teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, ankstesniais 2010 m. kovo 15 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-342-602/2010 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 28 d. sprendimais ginčas nebuvo išspręstas iki galo, todėl bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys dokumentai už 2008-2011 m. yra susiję su šios konkrečios bylos nagrinėjimu.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. balandžio 10 d nutartimi pareiškėjo R. R. prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo atmetė.

Teisėjų kolegija nustatė, kad byloje pateikta atstovavimo sutartis, iš kurios matyti, jog pareiškėjas atstovimo sutartį sudarė su advokatu T. B., o turėtas išlaidas už atsiliepimų į skundą ir patikslintą skundą parengimą, kaip matyti iš pateiktų sąskaitų, apmokėjo advokato padėjėjai R. Š. Byloje duomenų, kad pareiškėjas būtų sudaręs atstovavimo sutartį dėl teisinių paslaugų teikimo su advokato padėjėja R. Š. arba kad advokatas T. B., atstovaudamas R. R., būtų perįgaliojęs ir pavedęs advokato padėjėjai surašyti atsiliepimus į skundą ir patikslintą skundą, nėra. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad pareiškėjo prašymas priteisti išlaidas už atsiliepimų į skundą ir patikslintą skundą parengimą netenkinamas.

Dėl pareiškėjo prašymo priteisti turėtas išlaidas Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-342-602/2010 teismas nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs administracinę bylą, 2011 m. kovo 28 d. sprendimu panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 15 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą, kuriuo panaikino VAGK 2009 m. lapkričio 11 d. sprendimą Nr. 3R-212 (2009/05-4R-289) ir perdavė bylą VAGK nagrinėti iš naujo. Teismas konstatavo, kad administracinė byla Nr. I-342-602/2010 buvo išnagrinėta ir baigta įsiteisėjusiu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu. Todėl pareiškėjas prašymą dėl teismo išlaidų, turėtų nagrinėjant administracinę bylą Nr. I-342-602/2010, atlyginimo turėjo pareikšti minėtoje byloje.

III. Pareiškėjas R. R. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartį bei bylinėjimosi išlaidų klausimą išspręsti iš esmės, priteisiant pareiškėjui 2 838,76 Lt teismo išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme (t. II, b. l. 1-4).

Pareiškėjas atskirajame skunde remiasi iš esmės analogiškais argumentais, nurodytais prašyme Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Papildomai nurodo šiuos argumentus:

1) Nagrinėjamoje administracinėje byloje buvo susiklosčiusi situacija, jog pareiškėjui atstovavo keli atstovai – advokatas T. B. ir advokato padėjėja R. Š. Nei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas, nei kiti teisės aktai nedraudžia asmeniui savo teises ginti, naudojantis kelių atstovų pagalba.

2) Tik 2012 m. kovo 1 d. galutiniu ir 2012 m. kovo 15 d. įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1278-624/2012 buvo nuspręsta, kad 2009 m. rugsėjo 25 d. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos pažyma Nr. (08-SN-131) yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl, pareiškėjo nuomone, šiuo atveju turėtų būti vadovaujamasi praktika panašiose bylose, kur nurodyta, kad, teisėjų kolegijai nutarus perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nėra galimybės išspręsti pareiškėjo nurodytų bylinėjimosi išlaidų klausimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-139/2012, 2010 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010).

3) Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 28 d. sprendimu nebuvo atsakyta, kieno naudai priimtas sprendimas – byla buvo perduoti iš naujo nagrinėti VAGK.

Atsakovas Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba pateikė atsiliepimą į pareiškėjo atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovas nurodo, kad administracinė byla Nr. I-342-602/2010 buvo išnagrinėta ir baigta įsiteisėjusiu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 28 d. sprendimu. Todėl pareiškėjas prašymą dėl teismo išlaidų, turėtų nagrinėjant administracinę bylą Nr. I-342-602/2010, atlyginimo turėjo pareikšti minėtoje byloje. Pažymi, kad administracinė byla Nr. I-342-602/2010 buvo išspręsta ne apelianto naudai, todėl bylinėjimosi išlaidos apskritai negali būti priteisiamos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas netenkintinas.

Pareiškėjas R. R. atskiruoju skundu ginčija Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartį, kuria buvo atmestas jo reikalavimas priteisti bylinėjimosi išlaidas tuo pagrindu, jog pareiškėjas atstovimo sutartį sudarė su advokatu T. B., o turėtas išlaidas už atsiliepimų į skundą ir patikslintą skundą parengimą apmokėjo advokato padėjėjai R. Š., bei tuo pagrindu, kad administracinė byla Nr. I-342-602/2010 buvo išnagrinėta ir baigta įsiteisėjusiu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu, todėl pareiškėjas prašymą dėl teismo išlaidų, turėtų nagrinėjant administracinę bylą Nr. I-342-602/2010, atlyginimo turėjo pareikšti minėtoje byloje.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 44 straipsnio 2 dalį tuo atveju, kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. Pagal ABTĮ 44 straipsnio 6 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo (ABTĮ 45 straipsnio 1 dalis).

Iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad ABTĮ ne tik įtvirtina asmens teisę reikalauti atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, bet ir numato minėtos teisės įgyvendinimo mechanizmą. Aiškinant ankščiau paminėtas ABTĮ normas sistemiškai ir lingvistiškai, išskirtinos tokios pagrindinės su teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą realizavimu susijusios sąlygos: pirma, turi būti priimtas asmeniui (proceso šaliai) naudingas teismo sprendimas; antra, minėtas asmuo iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, o to nepadarius – ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo, turi išreikšti valią, kad patirtos išlaidos jam būtų atlygintos; trečia, prašymas, kaip tokios valios išreiškimo procesinė forma, turi būti pateiktas raštu ir atitikti jam keliamus turinio reikalavimus, t. y. turi būti nurodytas išlaidų apskaičiavimas ir jų pagrindimas. Tik esant šių sąlygų visumai, teisme gali būti sprendžiamas proceso šalies patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, analizuojant ABTĮ 44 ir 45 straipsnių nuostatas, ne kartą pažymėta, kad gali būti priteisiamos tik pagrįstos ir atitinkamai suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009 ir kt.).

Pareiškėjas prašo atlyginti išlaidas, turėtas administracinėje byloje Nr. I-1278-624/2012 už 2012 m. sausio 25 d. atsiliepimo į patikslintą skundą parengimą – 500 Lt (t. I, b. l. 182), už 2011 m. lapkričio 25 d. atsiliepimo į skundą parengimą – 1 000 Lt (t. I, b. l. 184). Taip pat prašo atlyginti išlaidas, turėtas kitoje administracinėje byloje Nr. I-342-602/2010 už prašymo dėl bylos nagrinėjimo nedalyvaujant pareiškėjui parengimą šioje administracinėje byloje – 75,63 Lt (t. I, b. l. 187), už atsiliepimo į skundą šioje administracinėje byloje parengimą – 378,13 Lt (t. I, b. l. 189-190) bei už teisinės strategijos dėl V. L. Lygių galimybių kontrolieriui pareikšto skundo parinkimą – 885 Lt (t. I, b. l. 192-193). Iš viso prašoma priteisti 2 838,76 Lt. Turėtoms išlaidoms pagrįsti buvo pateiktos sąskaitos už teisines paslaugas, PVM sąskaitos faktūros, klientui suteiktų teisinių paslaugų ataskaitos ir sąskaitų išrašai (t. I, b. l. 182-194).

Teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas užbaigtose įsiteisėjusiais teismų sprendimais administracinėse bylose Nr. I-1278-624/2012 ir Nr. I-342-602/2010. Atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-342-602/2010 buvo priimtas galutinis ir neskundžiamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 28 d. sprendimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr. A556-329/2011), kuriuo panaikintas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 15 d. sprendimas ir priimtas naujas sprendimas, panaikinant VAGK 2009 m. lapkričio 11 d. sprendimą Nr. 3R-212 (2009/05-4R-289) ir bylą perduodant VAGK nagrinėti iš naujo. Šiuo sprendimu byla buvo užbaigta.

Pažymėtina, jog, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, prašymai dėl išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo nagrinėtini apeliacinės instancijos teisme, o prašymai dėl išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, spręstini pirmosios instancijos teisme (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-2390/2011 ir kt.). Kaip teisingai konstatavo Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. balandžio 10 d. nutartyje, pareiškėjas prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant administracinę bylą Nr. I-342-602/2010 pirmosios instancijos teisme bei nagrinėjant administracinę bylą Nr. A556-329/2011 apeliacinės instancijos teisme, turėjo pateikti atitinkamos instancijos teismui.

Nesutiktina su pareiškėjo atskirajame skunde nurodomu argumentu, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. kovo 28 d. sprendimu netenkino pareiškėjo reikalavimų. 2011 m. kovo 28 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu pareiškėjo R. R. apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, todėl pareiškėjas turėjo teisę pateikti prašymą dėl atitinkamos bylinėjimosi išlaidų dalies priteisimo, tačiau šia savo teise nepasinaudojo. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant administracinę bylą Nr. I-342-602/2010, t. y. už prašymo dėl bylos nagrinėjimo nedalyvaujant pareiškėjui parengimą administracinėje byloje Nr. I-342-602/2010 – 75,63 Lt (t. I, b. l. 187), už atsiliepimo į skundą administracinėje byloje Nr. I-342-602/2010 parengimą – 378,13 Lt (t. I, b. l. 189-190) bei už teisinės strategijos dėl V. L. Lygių galimybių kontrolieriui pareikšto skundo parinkimą – 885 Lt (t. I, b. l. 192-193) netenkintinas.

Kaip matyti iš pareiškėjo pateiktos 2012 m. sausio 31 d. sąskaitos už teisines paslaugas Nr. 68 (t. I, b. l. 182) bei 2011 m. lapkričio 30 d. sąskaitos už teisines paslaugas Nr. 57 (t. I, b. l. 184) bei atitinkamų sąskaitos išrašų (t. I, b. l. 183, 185), pareiškėjas už atsiliepimo į patikslintą skundą parengimą 2012 m. vasario 12 d. sumokėjo 500 Lt bei 2011 m. gruodžio 7 d. už atsiliepimo į skundą parengimą sumokėjo 1 000 Lt advokato padėjėjai R. Š. Šios pinigų sumos pagal pateiktus dokumentus yra sumokėtos asmeniškai R. Š., o ne advokatų profesinei bendrijai ar advokatui T. B. Kaip teisingai pastebi pareiškėjas, Lietuvos Respublikoje galiojantys teisės aktai nedraudžia asmenims pasirinkti kelis atstovus savo teisėms teisme ginti. Tačiau pabrėžtina, jog šia teise besinaudojantys asmenys turi elgtis sąžiningai, apdairiai bei tinkamai įgalioti jam atstovaujančius asmenims, pateikti bylą nagrinėjančiam teismui dokumentus, patvirtinančius atstovaujančių asmenų teises ir pareigas. Atkreiptinas dėmesys, jog byloje buvo pateikta atstovavimo sutartis, iš kurios matyti, kad pareiškėjas atstovavimo sutartį sudarė tik su advokatu T. B., šiam advokatui konkrečiai buvo pavesta atstovauti pareiškėjo interesams (t. I, b. l. 61). Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui nepateikė duomenų apie sudarytą atstovavimo sutartį dėl teisinių paslaugų teikimo su advokato padėjėja R. Š. arba duomenų apie tai, jog advokatas T. B., atstovaudamas R. R., būtų perįgaliojęs ir pavedęs advokato padėjėjai surašyti atsiliepimus į skundą ir patikslintą skundą. Atstovavimo sutartį, sudarytą tarp advokato padėjėjos R. K. (R. Š. santuokos liudijimas, t. II, b. l. 8) ir pareiškėjo R. R., pareiškėjas pateikė apeliacinės instancijos teismui kartu su atskiruoju skundu (t. II, b. l. 5). Pareiškėjo procesiniuose dokumentuose, už kurių surašymą prašoma atlyginti išlaidas, nėra nurodyta, kad juos ruošė R. K. (dabar R. Š.) ar kad ji taip pat yra pareiškėjo atstovė pagal apeliacinės instancijos teismui pateiktą 2011 m. kovo 1 d. atstovavimo sutartį. Pateiktose sąskaitose už teisines paslaugas, apmokėjimo R. Š. dokumentuose ši atstovavimo sutartis taip pat nenurodyta.

Pažymėtina, kad ABTĮ 45 straipsnyje įtvirtinti bendrieji reikalavimai, keliami prašymo dėl išlaidų atlyginimo turiniui. Tačiau prašymui atlyginti bylinėjimosi išlaidas taip pat taikomi ir bendrieji teisės principai. Vienas tokių principų, tai – protingumo principas, reikalaujantis, kad kiekvienas asmuo elgtųsi apdairiai, rūpestingai, bei sąžiningumo principas, iš kurio turinio pareiškėjui, prašančiam atlyginti bylinėjimosi išlaidas, kyla teisinis imperatyvas aiškiai išreikšti valią dėl tokio reikalavimo, jį suformuluoti konkrečiai ir tiksliai, nedviprasmiškai, pateikti tokį reikalavimą patvirtinančius įrodymus bei nepiktnaudžiauti savo teisėmis.

Konkrečiu atveju pareiškėjas, teikdamas 2012 m. kovo 26 d. prašymą (t. I, b. l. 154-155) bei patikslintą 2012 m. balandžio 2 d. prašymą (t. I, b. l. 178-181) dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kaip savo atstovės nenurodė advokato padėjėjos R. K., vienintelis pareiškėjo atstovas, minimas pareiškėjo prašymuose, – advokatas T. B. Kaip jau buvo minėta, atstovavimo sutartis tarp advokato padėjėjos R. K. ir pareiškėjo R. R. pateikta tik apeliacinės instancijos teismui. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjo prašyme dėl teismo išlaidų atlyginimo pirmosios instancijos teismui pateikta informacija buvo nepakankama, kad pirmosios instancijos teismas galėtų tenkinti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo administracinėje byloje Nr. I-1278-624/2012.

Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 138 straipsnio 3 dalį nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgus į tai, jog pareiškėjas neturėjo kliūčių atstovavimo sutarties su advokato padėjėja R. K. pateikti pirmosios instancijos teisme, bei į tai, kad pareiškėjas, pateikdamas netikslų prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, buvo nepakankamai apdairus ir elgėsi aplaidžiai, konstatuotina, jog pareiškėjas turi prisiimti dėl savo veiksmų atsiradusias neigiamas pasekmes. Pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkintinas.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Tenkinti atskirojo skundo jame nurodytais argumentais pagrindo nėra.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. R. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Irmantas Jarukaitis

Dalia Višinskienė