2307c3e0-e9b5-4774-9b44-e5aa78ba66be · Klaipėdos apygardos teismas

CivPranešėja Erika MisiÅ«nienė                                                   Civilinė byla Nr. e2A-72-524/2016Teisėja Dalia Zimantienė                                        (Proceso Nr. 2-43-3-00289-2014-8)Procesinio sprendimo kategorija (S) 2.6.5.2.; 2.6.5.2.1.; 3.3.1.18. KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2016 m. balandžio 21 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės Erikos MisiÅ«nienės, teisėjų Raimondos Andrulienės, Erinijos Kazlauskienės, raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , iÅ¡keltÄ pagal ieÅ¡kovo R.

J. ieÅ¡kinį atsakovei R. G., institucijai, teikiančiai iÅ¡vadÄ byloje, Å ilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir iÅ¡laikymo priteisimo bei atsakovės R. G. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui R. J. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir priteisto vaikui iÅ¡laikymo dydžio padidinimo, ir atsakovės apeliacinį skundÄ dėl Å ilutės rajono apylinkės teismo 2015-09-18 sprendimo,              n u s t a t ė : ieÅ¡kovas R.

J. prašė nustatyti Å¡alių nepilnametės dukters U. J. gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kovu, priteisti iÅ¡ atsakovės iÅ¡laikymÄ nepilnametei dukrai U. J. po 44 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis iki jos pilnametystės bei priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad su atsakove susipažino ir artimai bendravo nuo 2010 m., su ja santuokos nebuvo sudaręs. Gyvenant kartu gimė dukra. Pažymėjo, kad atsakovė turi problemų dėl alkoholio vartojimo, linkusi vogti.

Pabrėžė, kad su atsakove iÅ¡siskyrė 2012 m. dėl pastarosios neiÅ¡tikimybės. PaaiÅ¡kino, kad dukrÄ prižiÅ«rėjo jis pats ir jo motina. Atsakovė niekur nedirbo ir dukrai iÅ¡laikymo neteikė, ja tinkamai nesirÅ«pino. Pabrėžė, kad ne kartÄ matė atsakovę su dukra neigiamÄ reputacijÄ turinčių asmenų rate. Nurodė, kad gali dukra pasirÅ«pinti tinkamai: nuosavybės teise valdo dalį buto, gauna apie 580 Eur darbo užmokestį, nepiktnaudžiauja alkoholiu, nevartoja narkotikų, nėra teistas, buvo baustas administracine tvarka, nesmurtauja, moka rÅ«pintis Å¡eimos buitimi, gaminti valgį.

Atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, juo prašė Å¡alių nepilnametės dukters U. J. gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su ja, pakeisti Å ilutės rajono apylinkės teismo 2011-08-25 įsakymu iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisto iÅ¡laikymo dukrai U. dydį ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo iÅ¡laikymÄ nepilnametei dukrai po 145 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis iki jos pilnametystės. Nurodė, kad Å¡alims gyvenant skyrium dukra U. daugiausiai laiko gyveno su ja, o ne su ieÅ¡kovu.

PaaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas dažnai girtauja, vartoja narkotikus, smurtÄ prieÅ¡ atsakovę, yra agresyvaus bÅ«do, todėl mano, kad dukters gyvenamoji vieta su ieÅ¡kovu negali bÅ«ti nustatyta. Pažymėjo, kad susitikimų su dukra metu ieÅ¡kovas nuteikia dukrÄ prieÅ¡ jÄ ir jos Å¡eimÄ . Å ilutės rajono apylinkės teismo 2011-08-25 įsakymu iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisto iÅ¡laikymo dukrai nebepakanka, nes jos poreikiai yra iÅ¡augę. Dukra auga, jai reikalingos pastovios lėšos maistui, rÅ«bams, avalynei, vaistams, vitaminams, žaislams, lavinimo priemonėms.

Institucijos, teikiančios iÅ¡vadÄ byloje, Å ilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė L. S. paaiÅ¡kino, kad Å¡i institucija labai neigiamai vertina bylos nagrinėjimo laikotarpiu pačių tėvų vykdytÄ tyrimÄ ir darytus įraÅ¡us, nes tai labai pakenkė aiÅ¡kinantis mergaitės nuomonę, su kuriuo iÅ¡ tėvų ji norėtų gyventi. 2015-06-22, t. y. prieÅ¡ atsakovei iÅ¡vykstant į Jungtinę Karalystę, Vaiko teisių apsaugos skyriuje buvo bendrauta su Å¡alių dukra U.

J.. Mergaitė buvo guvi, linksma, tačiau pasilikusi viena be artimųjų, paklausus jos nuomonės, pasidarė pikta, irzli ir pasakė, kad jos daugiau nebeklausinėtų, nes nenorinti kalbėti. Ji tik pasakė, kad nori gyventi su mama, nes tėtis su pagaliu jÄ daužo per galvÄ . Mano, kad tokia U. nuomone negalima vadovautis, ji yra pasimetusi. Vaiko teisių apsaugos skyrius galėtų pateikti iÅ¡vadÄ , jei bÅ«tų gautas užsienio kompetentingų institucijų buities tyrimo aktas dėl atsakovės. Tai, kad šalių dukra buvo iÅ¡vežta į užsienio valstybę, pažeidė jos bendravimÄ su tėvu.

Be to, atstovė nurodė, kad ieÅ¡kovas gyvena kartu su motina, jų bute vaikui yra sudarytos geros sÄ lygos augti.Å ilutės rajono apylinkės teismas 2015-09-18 priėmė sprendimÄ , juo ieÅ¡kinį patenkino, prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė. Nustatė nepilnametės U. J. gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kovu. Priteisė iÅ¡ atsakovės iÅ¡laikymÄ nepilnametei dukrai U. J. po 44 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki U. J. pilnametystės, iÅ¡laikymo suma, priteista periodinėmis iÅ¡mokomis, indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ .

Skyrė ieÅ¡kovÄ dukters U. J. iÅ¡laikymui priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise. Priteisė iÅ¡ atsakovės 999,40 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovui. Priteisė iÅ¡ atsakovės 30 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei. Å ilutės rajono apylinkės teismo 2015-01-12 nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones, kurios pakeistos Klaipėdos apygardos teismo 2015-04-02 nutartimi, paliko galioti iki Å¡io teismo sprendimo įsiteisėjimo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad, įvertinus kiekvieno iÅ¡ tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimÄ , kiekvieno tėvo Å¡eimos aplinkos sÄ lygas, mergaitės santykius su kiekvienu iÅ¡ tėvų, ieÅ¡kovo ir atsakovės dorovinius bei kitokius asmenybės bruožus, požiÅ«rį į vaiko auklėjimÄ , augimÄ ir tobulėjimÄ , dalyvavimÄ jį iÅ¡laikant ir prižiÅ«rint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos bei kitas sÄ lygas, kiekvieno tėvų gyvenimo sÄ lygas ir finansines galimybes patenkinti bÅ«tinuosius vaiko poreikius, Å¡alių dukters U.

J. gyvenamÄ jÄ vietÄ tikslinga nustatyti su ieÅ¡kovu R. J.. Toks Å¡alių dukters U. gyvenamosios vietos nustatymas Å¡iuo metu geriausiai atitinka mergaitės interesus, ieÅ¡kovo gyvenamojoje aplinkoje vaiko emocinio saugumo ir stabilumo, socialiniai poreikiai bus užtikrinti labiausiai. Priimdamas sprendimÄ teismas geriausių vaiko interesų atitikčiai įvertinti rėmėsi tokiomis nustatytomis aplinkybėmis: faktu, kad motina vaikÄ buvo palikusi tėvo ir jo motinos globai, vėliau ne vienÄ kartÄ iÅ¡sivežė gyventi vaikÄ Ä¯ užsienį be vaiko tėvo sutikimo, esant priimtai teismo nutarčiai taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones; motinos netinkamu ir vaikui žalingu, amoraliu gyvenimo bÅ«du bei nepakankamu rÅ«pinimusi vaiku, kuomet iki 2013 m. rugsėjo gyveno Lietuvoje, bei pagrįstomis abejonėmis dėl vaiko saugumo jo dabartinės Å¡eimos aplinkoje Jungtinėje Karalystėje; vaiko itin glaudžiu ryÅ¡iu su tėvu ir kartu gyvenančia močiute, su kuria artimai bendravo; taip pat vaiko ryÅ¡iu su teta (ieÅ¡kovo seserimi), kuri jam artima ir taip pat svarbi.

Teismas, įvertinęs tai, kad Å¡alių dukters gyvenamoji vieta nustatytina, atsižvelgus į vaiko amžių bei jo sÄ lygotus poreikius, Å¡alių pajamas ir turtinę padėtį, atsakovės turimÄ kitÄ iÅ¡laikytinį bei jos galimybę dirbti, konstatavo, kad ieÅ¡kovo praÅ¡oma priteisti iÅ¡ atsakovės 44 Eur suma per mėnesį dukters U. iÅ¡laikymui yra pakankama ir atitinka atsakovės galimybes teikti tokio dydžio iÅ¡laikymÄ . Apeliaciniu skundu atsakovė praÅ¡o panaikinti Å ilutės rajono apylinkės teismo 2015-09-18 sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovės turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi teismas neatskleidė bylos esmės, netinkamai nustatė įrodinėjimo dalykÄ , neiÅ¡samiai ir nevisapusiÅ¡kai nustatė bei iÅ¡nagrinėjo bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, tendencingai vertino įrodymus, pažeidė savo pareigÄ tokio pobÅ«džio bylose bÅ«ti aktyviam, vaiko interesų prioritetinio gynimo principu vadovavosi deklaratyviai, nesivadovavo sprendime paties nurodyta tokio pobÅ«džio bylose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktika, pažeidė tiek procesines, tiek materialinės teisės normas.

Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į nepilnametės Å¡alių dukros norÄ gyventi su motina. Teigia, kad byloje turėjo bÅ«ti paskirta psichologinė vaiko ekspertizė. Pažymi, kad teismas, vertindamas vaiko ryšį su artimaisiais, rėmėsi tik liudytojų, kurie yra suinteresuoti, paaiÅ¡kinimais, bet nevertino kitos aplinkybės – bÅ«tinybės broliui ir seseriai gyventi kartu. Taip pat pažymi, kad skundžiamame sprendime neanalizuojamos ieÅ¡kovo gyvenimo sÄ lygos, iÅ¡vados dėl turtinės Å¡alių padėties yra nemotyvuotos.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl tėvų galimybių suteikti vaikui tinkamas materialines gyvenimo sÄ lygas vadovavosi ne įrodymais, o prielaidomis dėl jų, įrodymų trÅ«kumÄ panaudodamas ieÅ¡kovo naudai ir padaręs įrodymams prieÅ¡taraujančias iÅ¡vadas.IeÅ¡kovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovės apeliacinį skundÄ , juo su skundu nesutinka, praÅ¡o atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ . Teigia, kad byloje nebuvo nustatytas vaiko noras gyventi su mama (atsakove), todėl nemato pagrindo skirti ekspertizę, juolab kad vaikas dar negali suformuluoti savo tikrosios nuomonės. Pažymi, kad atsakovė veikia prieÅ¡ingai vaiko interesams: nesilaikė jai nustatytų apribojimų iÅ¡sivežti dukrÄ Ä¯ užsienį.

Teigia, kad byloje yra nustatytas vaiko ryÅ¡ys su jos giminaičiais, kuris patvirtina, kad vaikui geriau gyventi su ieÅ¡kovu. Pažymi, kad atsakovė vaiku susirÅ«pino tik tuomet, kai gimė antras vaikas, ir, jai gyvenant Anglijoje, jai už abu vaikus galėtų bÅ«ti mokama didesnė paÅ¡alpa. Teigia, kad atsakovė klaidina teismÄ dėl Å¡alių tikrosios turtinės padėties. Laikosi pozicijos, kad gyvenimo sÄ lygos ieÅ¡kovo namuose yra geresnės ir palankesnės vaikui. Be to, pabrėžia, kad nuosavybės teise valdo nekilnojamÄ jį turtÄ , gauna pakankamo dydžio pajamas, teigiamai charakterizuojamas, neturi neigiamų įpročių.

Tuo tarpu atsakovė charakterizuojama neigiamai, yra linkusi vartoti smurtÄ prieÅ¡ vaikÄ . Mano, kad teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytas pagrindais ir motyvais nėra jokio pagrindo.Apeliacinės instancijos teismo įpareigojimu Å ilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2016-03-01 pateikė iÅ¡vadÄ dėl vaiko U. J. gyvenimo sÄ lygų, Klaipėdos apygardos teismo psichologas 2013-03-04 pateikė nuomonę apie vaiko gebėjimÄ iÅ¡reikÅ¡ti savo nuomonę, jai daromÄ aplinkinių įtakÄ , jos prisiriÅ¡imÄ prie tėvų ar vieno iÅ¡ jų.Be to, apeliacinės instancijos teisme buvo renkami papildomi įrodymai dėl atsakovės gyvenamosios aplinkos Jungtinėje Karalystėje ir ieÅ¡kovo darbo pobÅ«džio.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.). Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad, užtikrinant iÅ¡ Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumÄ (nuoseklumÄ , neprieÅ¡taringumÄ ), taigi ir jurisprudencijos tęstinumÄ , lemiamÄ reikÅ¡mę, be kitų, turi ir tai, kad bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiÅ¡kose bylose.

Tiek Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai), tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2008; 2009 m. gegužės 25 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2009 2015 m. vasario 9 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-21-915/2015; kt.) iÅ¡aiÅ¡kinta teismo precedento taikymo taisyklė ir nurodoma, jog teismų precedentai negali bÅ«ti nemotyvuotai ignoruojami.

Pabrėžtina, kad teismams sprendžiant bylas precedento galiÄ turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiÅ¡kose bylose, t. y. precedentas taikomas tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panaÅ¡ios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi bÅ«ti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Å iÄ Â bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016-02-03 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 yra iÅ¡aiÅ¡kinęs ir suformulavęs taisyklę, jog teismas, nustatydamas vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su vienu iÅ¡ tėvų, privalo užtikrinti vaiko teisę bendrauti su tuo iÅ¡ tėvų, su kuriuo jis gyvens skyriumi.

Teismas turi pasiÅ«lyti aptarti šį klausimÄ teismo posėdžio metu, o jei teismas iÅ¡siaiÅ¡kina, kad tėvams bendru sutarimu nepavyksta nustatyti tokios bendravimo tvarkos, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir bÅ«tų realiai vykdoma, teismas savo iniciatyva sprendžia, kaip bus įgyvendinta vaiko teisė bendrauti su skyrium gyvenančiu vienu iÅ¡ tėvų. Paminėtoje nutartyje kasacinis teismas pakartotinai iÅ¡aiÅ¡kina CPK 376 str., nustatantį aktyvų teismo vaidmenį bylose, susijusiose su vaikų interesais.

CK 3.170 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigÄ bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iÅ¡ tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.156 straipsnyje nustatyta, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios.

Todėl tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimÄ ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta. Teismas pažymi, kad tas iÅ¡ tėvų, su kuriuo lieka vaikas, turi didesnes galimybes jį auklėti, tačiau tai nesumažina kito tėvo teisės dalyvauti vaiko auklėjime ir neatleidžia jo nuo Å¡ios pareigos (CK 3.170 str.). Tokiu įstatymų numatytu reglamentavimu siekiama sudaryti sÄ lygas maksimaliam abiejų tėvų dalyvavimui auklėjant vaikÄ . CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarkÄ , atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikÄ .

CK 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuokÄ nutraukus, teismui pripažinus jÄ negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium.                  AiÅ¡kindama pirmiau nurodytas teisės normas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad vaiko ryÅ¡ys su abiem tėvais yra svarbus, todėl teismas turi pareigÄ užtikrinti jo palaikymÄ ir vystymÄ si. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaikÄ principai svarbÅ«s teismui nustatant vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su vienu iÅ¡ vaiko tėvų (Å¡ios bylos atveju – su ieÅ¡kovu), todėl tėvai savo procesiniuose dokumentuose privalo nurodyti, kokia forma vaikas bendraus su tuo iÅ¡ tėvų, su kuriuo jis negyvens.

Klaipėdos apygardos teismo psichologo iÅ¡vadoje konstatuotas Å¡alių dukros artimas emocinis ryÅ¡ys tiek su tėčiu, tiek su mama, buvo pastebėtas iÅ¡reikÅ¡tas stiprus vaiko noras bÅ«ti ir bendrauti su abiem tėvais, todėl Å¡alys įpareigotinos pateikti maksimalaus bendravimo su vaiku tvarkÄ su tuo iÅ¡ tėvų, su kuriuo Å¡alių vaikas negyvens. Todėl nustatant Å¡alių vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su vienu iÅ¡ tėvų svarbiÄ reikÅ¡mę turės ir Å¡alių nurodomos bendravimo tvarkos su atskirai gyvenančiu vienu iÅ¡ tėvų užtikrinimas.

Paminėtoje kasacinio teismo nutartyje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tais atvejais, kai vaikas gyvena kitoje nei tėvas ar motina valstybėje, akivaizdu, kad užtikrinti nuolatinį ir tiesioginį bendravimÄ taip pat bus sudėtinga, todėl tėvai ir teismas turi rasti kitÄ visoms Å¡alims priimtiniausiÄ alternatyvų bendravimo su vaiku bÅ«dÄ , pavyzdžiui, pasitelkiant internetÄ , telefonu, laiÅ¡kais, atvažiuojant pasisvečiuoti, atostogauti ir pan. Pabrėžtina, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokiÄ bendravimo tvarkÄ , kuri bÅ«tų patogiausia jam.

Å iuo atveju turi bÅ«ti tenkinami vaiko interesai, tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisÄ , nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstÅ«s, t. y. yra Å¡alia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rÅ«pinasi, domisi ir jį globoja. Å ioje byloje nustatyta, jog Å¡alių dukros mama gyvena Jungtinėje Karalystėje, todėl Å¡alys įpareigotinos pateikti savo siÅ«lomas bendravimo tvarkas, kurias pirmosios instancijos teismas privalo įvertinti ir užtikrinti paminėtÄ vaiko teisę maksimaliai bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, atkreipdamas dėmesį, jog turi bÅ«ti užtikrinta ir Å¡alių dukros teisė bendrauti su broliu.

Jeigu Å¡alys tokios tvarkos per teismo nustatytÄ laikÄ nepateiks, pirmosios instancijos teismas privalo tokiÄ tvarkÄ nustatyti savo iniciatyva. Dėl bendravimo tvarkos nustatymo Å¡alys turi teisę paduoti apeliacinius skundus, Å¡ioje byloje svarbus yra ir vaiko vykimo pas vienÄ iÅ¡ tėvų iÅ¡laidų klausimas, tėvų darbo režimai, atostogos. Å iuo klausimu bÅ«tina rinkti naujus įrodymus bei nepažeisti Å¡alių teisės į apeliacijÄ dėl vaiko bendravimo tvarkos nustatymo su vienu iÅ¡ tėvų, su kuriuo mergaitė negyvens nuolat, todėl byla negali bÅ«ti iÅ¡nagrinėta apeliacinės instancijos teisme.             Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-01-12 nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir nustatyta Å¡alių vaiko gyvenamoji vieta su atsakove iki teismo sprendimo priėmimo, uždraudžiant atsakovei iÅ¡vežti vaikÄ iÅ¡ Lietuvos, nustatyta laikina ieÅ¡kovo bendravimo su vaiku tvarka, kuri 2015-04-02 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi buvo pakeista (civ. byla e2S-608-826/2015).

BylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nustatyta, jog mergaitė gyveno Lietuvoje su tėvu, o mamai grįžus į LietuvÄ gyveno su mama nuo 2016-02-22 iki 2016-03-14 ir mamai iÅ¡vykus buvo perduota mergaitės tėvui. Å ias aplinkybes nurodo ieÅ¡kovas 2016-03-30 paaiÅ¡kinime, todėl atskirai aptarti paminėtų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo klausimo Å¡ioje proceso stadijoje nėra teisinio pagrindo, nes Å¡alių dukra nėra iÅ¡vežta iÅ¡ Lietuvos ir Å¡alys Å¡iÄ nutartį vykdo.             Paminėtais motyvais skundžiamas teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegijan u t a r i a :

             Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-09-18 sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui. Kolegijos pirmininkė                                                                                                         Erika MisiÅ«nienė Kolegijos teisėjos                                                                                                        Raimonda Andrulienė Erinija Kazlauskienė