2022-06-29 Nr. BB-4520-1-01-1-59813-2018-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-3175/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-59813-2018-0

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. birželio 29 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Albino Antanaičio, susipažinusi su nuteistojo D. O. kasaciniu skundu dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. balandžio 14 d. nuosprendžio ir baudžiamąja byla,

n u s t a t ė :

Kasaciniame skunde prašoma panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. balandžio 14 d. nuosprendį dalyje dėl D. O. pripažinimo kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nuosprendį dalyje dėl D. O. pripažinimo nekaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį; panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. balandžio 14 d. nuosprendį kitoje dalyje bei pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nuosprendį dalyje dėl D. O. pripažinimo kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktus, BK 163 straipsnį ir D. O. išteisinti; civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, t. y. BK 140 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktai ir 163 straipsnis buvo taikomi plečiamai, neįrodžius visų nusikaltimo sudėties požymių; netinkamai taikytos BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos, t. y. apeliacinės instancijos teismas padarė išvadas prieštaraujančias byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms; nebuvo pašalintos abejonės, taip pažeistas in dubio pro reo principas; darydamas išvadas apeliacinės instancijos teismas rėmėsi nuogirdomis, o kaltinamojo kaltė buvo preziumuojama. Vieninteliai tiesioginiai įrodymai dėl kaltinimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, yra nukentėjusiosios J. A.-O. parodymai ir netiesioginiai įrodymai: nukentėjusiosios pateiktos nuotraukos, garso įrašai, liudytojų bei vaikų parodymai. Apeliacinės instancijos teismas, atmetęs kasatoriaus prašymą dėl įrodymų tyrimo atnaujinimo, vertindamas tik byloje esančią rašytinę medžiagą, iš esmės keisdamas pirmosios instancijos išvadas, padarytas tiesiogiai ir betarpiškai ištyrus įrodymus, esmines faktines aplinkybes pripažino teisiškai nereikšmingomis. Kasatorius taip pat teigia, kad teismai nuteisdami jį pagal BK 163 straipsnį ir 138 straipsnį jo kaltę grindė nepašalintomis abejonėmis. Teismai neatskleidė BK 163 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos subjektyviosios pusės, kaltės turinio. Šis nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia, tačiau nė vienas iš apklaustųjų nepasakė, kad kasatorius siektų vaikus sužlugdyti, pažeminti ar pan. Tokių aplinkybių nėra nustatyta nei ikiteisminio, nei teisminio nagrinėjimo metu. Taip pat nenustatyti ir BK 163 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymiai. Teismų išvados nepagrįstos įrodymais ir nenustatyta, ar tik kasatoriaus elgesys sukėlė vaikams žalingas pasekmes. Ekspertų padarytos išvados dėl vaikų sveikatos sutrikdymo neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, jame teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas neatliko išsamaus visų bylos aplinkybių išnagrinėjimo, įrodymų vertinimas turi esminių trūkumų, išsami ir visapusiška visų įrodymų vertinimo analizė nebuvo atlikta, teismo priimtas nuosprendis neatitinka faktinių aplinkybių. Taigi, skundas grindžiamas nesutikimu su apeliacinės instancijos teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu. Kasaciniame skunde BPK 20 straipsnio pažeidimai grindžiami vien subjektyvia kasatoriaus nuomone dėl įrodymų bei aplinkybių vertinimo netinkamumo ir apeliacinės instancijos teismo išvadų neteisingumo, o tokie teiginiai nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais esminius BPK pažeidimus. Netinkamas baudžiamųjų įstatymų taikymas taip pat siejamas su apeliacinės instancijos teismo atliktu bylos įrodymų ir aplinkybių, sprendžiant D. O. kaltės klausimą, neteisingu vertinimu.

Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasaciniame skunde nėra pateikta išsamių teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamųjų įstatymų aiškinimą ir taikymą D. O. nusikalstamas veikas kvalifikuojant pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktus ir 163 straipsnį bei apeliacinės instancijos teismo galimai padarytus esminius BPK pažeidimus. Skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su apeliacinės instancijos teismo išvadomis dėl veikų faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, o tik gali tikrinti, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškintas ir taikytas baudžiamasis įstatymas ir ar proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Ar tinkamai įvertinti įrodymai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme.

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal BPK 368 straipsnio 2 dalį vienas iš reikalavimų kasacinio skundo formai yra kasatoriaus prašymas, kuris turi atitikti bent vieną iš BPK 382 straipsnio 2–6 punktuose nurodytų kasacinės instancijos teismo įgaliojimų. Kasaciniame skunde dėstomi alternatyvūs prašymai, vienu iš jų prašoma kasatorių išteisinti, tačiau toks prašymas neatitinka BPK 382 straipsnio nuostatų, kadangi kasacinės instancijos teismas gali nutraukti bylą, o ne išteisinti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo D. O. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Tomas Šeškauskas

Daiva Pranytė-Zalieckienė

Albinas Antanaitis