2301b99d-e793-4ba6-8cc7-e08ffee64046 · Panevėžio apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-420-739/2017Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00150-2017-3  Procesinių sprendimų administracinėse bylose kategorijos: 20.1.; 20.2.3.2.; 55.1.3.(S) PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. rugpjūčio 24d. Panevėžys Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Pranckienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Virginijai Kriukovienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui E. V.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. V.skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato.

Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas E. V. (toliau –ir pareiÅ¡kėjas)skundu (b.1 2-3) kreipėsi į teismÄ ir prašė iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės(toliau – ir atsakovė), atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Panevėžio AVPK, ir atsakovės atstovas), priteisti 380Eur neturtinei žalai, atsiradusiai dėl jo laikymo netinkamomis sÄ lygomis Panevėžio AVPK VieÅ¡osios tvarkos biuro AreÅ¡tinės ir konvojaus skyriaus areÅ¡tinėje (toliau – ir Panevėžio AVPK areÅ¡tinė, ir areÅ¡tinė), atlyginti.PareiÅ¡kėjas skunde nurodė ir teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad 2017 m. kovo 29 d. atvežtas į Panevėžio AVPK areÅ¡tinę žodžiu informavo Panevėžio AVPK pareigÅ«nÄ G.M. (toliau - ir pareigÅ«nas), jog jis pageidauja trumpalaikio pasimatymo su savo sužadėtine, kuri atvyks jo aplankyti areÅ¡tinėje.

Tačiau pareigÅ«nas nesutiko suteikti pasimatymo, kadangi nuo paskutiniojo pareiÅ¡kėjui suteikto trumpalaikio pasimatymo 2017 vasario 15 d. nepraėjo 4 mėnesiai. PareiÅ¡kėjas teigia, kad pareigÅ«nui žodžiu aiÅ¡kino, jog pagal įstatymus jam priklauso trumpalaikis pasimatymas, bet tai pareigÅ«no nuomonės nepakeitė ir pareiÅ¡kėjui pasimatymas nebuvo suteiktas. PareiÅ¡kėjas skundu kreipėsi Panevėžio AVPK virÅ¡ininkÄ ir Policijos departamentÄ prie Vidaus reikalų ministerijos, tačiau gautuose atsakymuose buvo patvirtinta, kad pasimatymas pareiÅ¡kėjui buvo nesuteiktas pagrįstai.

Kadangi 2017 m. kovo 31 d.pareiÅ¡kėjo sužadėtinei atvykus į areÅ¡tinę, pareiÅ¡kėjui neteisėtai nebuvo suteiktas pasimatymas su ja, pareiÅ¡kėjas patyrė neigiamus iÅ¡gyvenimus bei nepatogumus, tai yra neturtinę žalÄ , kuriÄ pareiÅ¡kėjas įvertino 380 Eur ir praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės.Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujantis Panevėžio AVPK atsiliepimu prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 34-35).Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas turi nuteistojo statusÄ ir atlieka bausmę Alytaus pataisos namuose, jam taikomos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nuostatos (toliau – ir BVK).

Atsakovės atstovas pažymėjo, kad pareiškėjas nuo 2016m. lapkričio 8 d. 12 mėnesių perkeltas į drausmės grupę. Atsakovės atstovas nurodė, jog Panevėžio AVPK areštinėje laikomiems asmenims pasimatymai suteikiami vadovaujantis Panevėžio AVPK viršininko 2017 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. 50-V-3 patvirtintomis Panevėžio AVPK areštinės budinčios pamainos vidaus tvarkos taisyklėmis (toliau – ir Areštinės taisyklės), kuriose numatyta, kad nuteistiesiems laikinai perkeltiems į areštinę iš bausmių atlikimo įstaigų dėl tiriamos ar teisme nagrinėjamos kitos bylos, pasimatymai suteikiami BVK nustatyta tvarka.

Atsakovo atstovas pabrėžia, kad BVK 75 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, jogdrausminei grupei priskirti nuteistieji turi teisę per 4 mėnesius gauti vienÄ trumpalaikį pasimatymÄ . Kadangi pasimatymai pareiÅ¡kėjui buvo suteikti Panevėžio AVPK areÅ¡tinėje 2016 gruodžio 7 d. irAlytaus pataisos namuose 2017 m. vasario 15 d., o nuo paskutinio trumpalaikio pasimatymo nepraėjo 4 mėnesiai, pareigÅ«nas atsisakė pareiÅ¡kėjui suteikti trumpalaikį pasimatymÄ 2017m. kovo 31d. Panevėžio AVPK teigimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos atlyginimo sÄ lygas, turi bÅ«ti nustatytos žalos atlyginimui bÅ«tinos sÄ lygos, tai yra neteisėti pareigÅ«nų veiksmai, žala ir priežastinis ryÅ¡ys.

Atsakovės atstovo nuomone, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų, be to, pareiÅ¡kėjas nepateikėduomenų, kad atsirado žalingi padariniai jo fizinei ar psichinei sveikatai.Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovės atstovas atsiliepime prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ neteisėtų policijos įstaigos veiksmų, nesuteikus pareiÅ¡kėjui pasimatymo.

Neturtinės žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomos CK 6.271 straipsnio nuostatos. Å io straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, nuostatos. Å ioje įstatymo normoje įtvirtinta vieÅ¡oji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet vieÅ¡asis asmuo – valstybė.

Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus Å¡ios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas jų yra tai, kad vieÅ¡ajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sÄ lyga nėra bÅ«tina. Todėl vieÅ¡ajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo: valdžios institucijos (jo tarnautojų, pareigÅ«nų) neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytÄ Å¾alÄ siejančio priežastinio ryÅ¡io (CK 6.247 straipsnis).

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010 ir kt.).Siekiant konstatuoti neteisėtumÄ CK 6.271 straipsnio prasme, bÅ«tina nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotas aiÅ¡kinimas, pagal kurį, asmenys, kuriems ribojama (atimta) laisvė, turi specifinį teisinį statusÄ , todėl jų asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neiÅ¡vengiamas (2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013). Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu.

Taigi, iÅ¡ valstybės yra reikalaujama, neatsižvelgiant į jos logistinius bei finansinius sunkumus, organizuoti kalinimo įstaigų sistemÄ tokiu bÅ«du, kad bÅ«tų gerbiamas žmogaus orumas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013). Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog pateikęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, pareiÅ¡kėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-81/2014), o teismas įpareigotas patikrinti laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigÅ«nų veiksmų teisėtumÄ (2013 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2072/2013).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose. Alytaus pataisos namų direktoriaus 2016 m. lapkričio 8 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjas dvylikai mėnesių priskirtas drausmės grupei (b.1. 14).Iš Alytaus pataisos namų Nuteistojo pasimatymų, gautų pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų su spauda apskaitos kortelės įrašų nustatyta, kad pareiškėjui 2017m. vasario 15d. Alytaus pataisos namuose buvo suteiktas trumpalaikis pasimatymas su A.

O. IÅ¡ Panevėžio AVPK 2017m. balandžio 13d. raÅ¡to Nr. (duomenys neskelbtini), 2017m. balandžio 18d. Panevėžio AVPK VieÅ¡osios tvarkos tarnybos areÅ¡tinės ir konvojaus skyriaus virÅ¡ininko G.M.ir 2017m. birželio 6d. Å¡io skyriaus vyriausiojo specialisto L.M.tanybinių praneÅ¡imų, Panevėžio AVPK Vidaus tyrimų poskyrio Aplinkybių patikslinimo pagal 2017m. kovo 29d. E. V. skundÄ medžiagos duomenų (b.l.7,15-16,21-22, 38)nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui 2016m. gruodžio 7d. Panevėžio AVPK areÅ¡tinėje buvo suteiktas trumpalaikis pasimatymas su jo motina G.

V. 2017m. kovo 29d. pristatytas į areÅ¡tinę pareiÅ¡kėjas prašė jam suteikti trumpalaikį pasimatymÄ su sužadėtine A.O., kuri turėjo atvykti iÅ¡ Vilniaus 2017m. kovo 31d..Trumpalaikis pasimatymas pareiÅ¡kėjui nebuvo suteiktas. Panevėžio AVP areÅ¡tinės pareigÅ«nas neatsižvelgė į žodžiu iÅ¡dėstytus pareiÅ¡kėjo motyvus dėl įstatymu numatytos pareiÅ¡kėjo teisės į trumpalaikį pasimatymÄ . Sprendimas nesuteikti pareiÅ¡kėjui trumpalaikio pasimatymo buvo priimtas, remiantis tuo, kad pareiÅ¡kėjui 2016m. gruodžio mėnesį areÅ¡tinėje ir 2017 m. vasario mėnesį Alytaus pataisos namuose jau buvo suteikti trumpalaikiai pasimatymai.

Be to, pareigÅ«nas apie priimtÄ sprendimÄ nesuteikti pareiÅ¡kėjui pasimatymo telefonu pranešė pareiÅ¡kėjo motinai, kad pastaroji įspėtų iÅ¡ Vilniaus atvykstančiÄ pareiÅ¡kėjo sužadėtinę. PareiÅ¡kėjas raÅ¡tu apskundė Panevėžio AVPK pareigÅ«nų veiksmus Panevėžio AVPK virÅ¡ininkui ir Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. 2017m. balandžio 13d. raÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini) Panevėžio AVPK virÅ¡ininkas ir 2017m. balandžio 19d. raÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini) Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, remdamiesi BVK 75 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nusprendė, kad pareiÅ¡kėjo skundai nepagrįsti ir pareiÅ¡kėjui trumpalaikis pasimatymas buvo nesuteiktas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.

PareiÅ¡kėjas į areÅ¡tinę iÅ¡ bausmės atlikimo įstaigos laikinai buvo perkeltas vykdant Panevėžio apygardos administracinio teismo nutartį dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo nagrinėjamos pagal pareiÅ¡kėjo skundÄ iÅ¡keltos administracinės bylos(b.l.24-25).Pagal panaÅ¡ius santykius reglamentuojančio ir, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 7 dalimi, taikytino teisės akto - Panevėžio AVPK VieÅ¡osios tvarkos tarnybos areÅ¡tinės ir konvojaus skyriaus areÅ¡tinės apsaugos budinčiosios pamainos Vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Panevėžio AVPK virÅ¡ininko 2017m. sausio 4d.

įsakymu Nr. 50-V-3, 44 punkto nuostatas, nuteistiesiems, laikinai perkeltiems į areÅ¡tinę iÅ¡ bausmių atlikimo įstaigų dėl tiriamos arba teisme nagrinėjamos kitų asmenų padarytų nusikaltimų bylos, pasimatymai suteikiami Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) nustatyta tvarka. Jau minėta, kad pareiÅ¡kėjas yra priskirtas nuteistųjų drausminei grupei. Pagal BVK 75 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ ,drausmės grupei priskirtas nuteistasis turi teisęper keturis mėnesius gauti vienÄ trumpalaikį pasimatymÄ .

PareiÅ¡kėjas nuteistųjų drausmės grupei priskirtas Alytaus pataisos namų direktoriaus 2016 m. lapkričio 8 d. nutarimu dvylikai mėnesių. Taigi, iki 2017 m. lapkričio 8 d., paskutinės priskyrimo drausmės grupei termino dienos,pareiÅ¡kėjas turi teisę gauti 3 trumpalaikius pasimatymus, kurie jam gali bÅ«ti suteikti kartÄ per keturių mėnesių laikotarpį. Bylos duomenys patvirtino, kad per keturių mėnesių laikotarpį, tai yra iki 2017m. kovo 8d., pareiÅ¡kėjui buvo suteikti du trumpalaikiai pasimatymai.

Nors pareiÅ¡kėjui per 4 mėnesius buvo suteikta vienu trumpalaikiu pasimatymu daugiau, negu nustatyta įstatymo, tačiau sprendimus dėl dviejų trumpalaikių pasimatymų suteikimo per keturis mėnesius priėmė pačios įstaigos, kurių sprendimų pareiÅ¡kėjas negalėjo įtakoti, todėl Å¡iÄ aplinkybę teismas vertina pareiÅ¡kėjo naudai bei sprendžia, kad tai neužkirto pareiÅ¡kėjui galimybės sekančių 4 mėnesių laikotarpiu gauti kitÄ trumpalaikį pasimatymÄ .

Be to, įstatymu nėra sureglamentuota, kad tarp drausmės grupei priskirtam nuteistajam suteikiamų trumpalaikių pasimatymų turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 4 mėnesių pertrauka, todėl, 2017m. kovo 29d. atvykęs į Panevėžio AVPK areÅ¡tinę, pareiÅ¡kėjas turėjo teisę gauti trumpalaikį pasimatymÄ jo norimu laiku, tai yra 2017m. kovo 31d., kuomet pasimatyti su pareiÅ¡kėju ir buvo atvykusi jo sužadėtinė. Tokia iÅ¡vada daroma, atsižvelgus į tai, kad pareiÅ¡kėjas dar nebuvo pasinaudojęs galimybe gauti trumpalaikį pasimatymÄ per sekančius keturis mėnesius, praėjus keturių mėnesių laikotarpiui, per kurį jam jau buvo suteikti pasimatymai, skaičiuojant nuo jo priskyrimo drausmės grupei laikotarpio pradžios.

Todėl buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė per keturis mėnesius gauti trumpalaikį pasimatymÄ . Vertindamas pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas atsižvelgia į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuluotÄ taisyklę, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2008 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-143-1966/2008, 2013 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-2009/2013, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-1946/2013 ir kt.).

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Aptarta nuostata teismų praktikoje aiÅ¡kinama, kaip įpareigojanti teismÄ ne tik patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ , bet ir pripažinus jį pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo bÅ«do (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-1281/2013; 2013 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-1211/2013).

IÅ¡ administracinių teismų praktikos matyti, kad asmens, kuris patyrė neturtinę žalÄ dėl nepriimtinų kalinimo sÄ lygų, teisės gali bÅ«ti apginamos dviem bÅ«dais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimÄ arba už patirtÄ skriaudÄ atlyginant pinigine kompensacija. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas kiekvienu atveju sprendžia, ar pakanka pažeistos teisės pripažinimo, ar turi bÅ«ti priteisiama materiali kompensacija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-1211/2013).

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje M.prieÅ¡ LietuvÄ ). AnalogiÅ¡ka praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-444– 619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-143/2012 ir kt.).Nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas atsižvelgia į byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su nepagrįstu trumpalaikio pasimatymo pareiÅ¡kėjui nesuteikimu, į pažeistos vertybės ir pažeidimo pobÅ«dį, trukmę, mastÄ , intensyvumÄ .PareiÅ¡kėjasnepateikė jokių duomenų apie savo sveikatos bÅ«klės pablogėjimÄ , kitas aplinkybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dėl neigiamo poveikio didelio masto ir intensyvumo.

PareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai ir iÅ¡gyvenimai dėl trumpalaikio pasimatymo nesuteikimo bÅ«tent Panevėžio AVPK areÅ¡tinėje jo norimu laiku buvo trumpalaikiai, vienkartiniai. Byloje nenustatyta, kad Panevėžio AVPK areÅ¡tinės pareigÅ«nai bÅ«tų sÄ moningai siekę nežmoniÅ¡kai elgtis su pareiÅ¡kėju, o byloje aptartas trumpalaikio pasimatymo nesuteikimas negali bÅ«ti vertinamas kaip kankinimas. PrieÅ¡ingai, bylos duomenys patvirtino, kad per pirmuosius keturis mėnesius nuo pareiÅ¡kėjo priskyrimo drausmės grupei, jam buvo suteikta daugiau pasimatymų, negu numato įstatymas.

Todėl iki aptariamo įvykio iÅ¡ esmės pareiÅ¡kėjui jau buvo suteikti du trumpalaikiai pasimatymai, tai bÅ«tent tiek, kiek numato įstatymas per aÅ¡tuonių mėnesių laikotarpį. VienÄ iÅ¡ Å¡ių pasimatymų pareiÅ¡kėjui suteikė Panevėžio AVPK areÅ¡tinės pareigÅ«nai. Be to, byloje yra duomenų, kad neužilgo po nagrinėjamoje byloje aptariamo atvejo, tai yra 2017m. balandžio 21d. santuokos proga pareiÅ¡kėjui Alytaus pataisos namuose buvo suteiktas ilgalaikis(iki 1 paros) pasimatymas su tuo pačiu asmeniu – A.

O.(b.l.15-16). Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog Å¡iuo konkrečiu atveju teisės pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ , todėl nėra pagrindo priteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimÄ pinigais.Teismas pripažįsta, kad 2017 m. kovo 31 d. Panevėžio AVPK nesuteikus pareiÅ¡kėjui trumpalaikio pasimatymo buvo pažeistos pareiÅ¡kėjo teisės, o reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmeta kaip nepagrįstÄ .Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Pripažinti, kad pareiÅ¡kėjo E. V. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas tinkamas kalinimo sÄ lygas ( per keturis mėnesius gauti trumpalaikį pasimatymÄ ) buvo pažeista, o reikalavimÄ dėl 380 Eur neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas apeliacine tvarka per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                          Dalia Pranckienė