2025-12-10 Nr. AB-22085-3-62-3-01765-2021-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2293-968/2025

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01765-2021-8

Procesinio sprendimo kategorija 15.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gruodžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Poraistė“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 22 d. sprendimo pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Poraistė“ skundą atsakovui Valstybinei miškų tarnybai (tretieji suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos, valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija, valstybės įmonė Registrų centras) dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Poraistė“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu ir patikslintu skundu, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Valstybinės miškų tarnybos (toliau – ir Miškų tarnyba) 2021 m. birželio 7 d. sprendimą Nr. S-2106-43 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų įrašymo / keitimo“ (patikslintame skunde neteisingai nurodyti sprendimo metai – 2020); 2) panaikinti Miškų tarnybos 2021 m. birželio 18 d. sprendimą Nr. R2-1818 „Dėl kadastro objekto išregistravimo iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro ir valstybinės reikšmės miškų plotų tikslinimo inicijavimo“ (patikslintame skunde neteisingai nurodyti sprendimo metai – 2020); 3) įpareigoti Miškų tarnybą atlikti veiksmus – išregistruoti iš 80,0216 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Kaišiadorių r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k. (toliau – ir Žemės sklypas) Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre (toliau – ir Kadastras) įregistruotą mišką / miško žemę.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. 2004 m. buvo parengtas ir suderintas (duomenys neskelbtini) durpių telkinio naudojimo (kasybos ir rekultivavimo) projektas. Kauno apskrities viršininko 2007 m. įsakymu Bendrovei eksploatacijai buvo skirtas 79,6810 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) durpyno ribose. 2015 m., atlikus kadastrinius matavimus, šio sklypo plotas buvo patikslintas iki 80,0216 ha ir jam suteiktas naujas kadastro numeris. Žemės sklype nėra miško ar miško žemės naudmenų – tai patvirtina ir Nekilnojamojo turto registro duomenys. Tais pačiais metais tarp Bendrovės ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) buvo sudaryta 25 metų žemės nuomos sutartis. Sklypo pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – kita (naudingųjų iškasenų teritorijos). Pagal Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Geologijos tarnyba) išduotą leidimą ir 2017 m. sudarytą naudojimo sutartį pareiškėjas turi teisę ir pareigą vykdyti durpių kasybą, vadovaudamasis 2004 m. (duomenys neskelbtini) durpių telkinio naudojimo (kasybos ir rekultivavimo) projektu.

2.2. Durpyne įrengta nusausinimo sistema, kuri matoma geodeziniuose planuose bei aerofotografinėje medžiagoje. Tačiau 2002–2014 m. Kadastre buvo inventorizuota 29,07 ha miško, o 2021 m. duomenimis – 24,6007 ha. Tokia miško registracija buvo atlikta klaidingai, nes Žemės sklype miškas niekada neaugo – tai patvirtina žemėtvarkos projektai, ankstesni planai bei aerofotografiniai vaizdai.

2.3. Atsakovas privalo ištaisyti inventorizacijos klaidas arba pagrįsti, kodėl teritorija buvo teisingai priskirta miško žemei, nepaisant jos kitos paskirties. Atsakovas turėjo įvertinti, ar miško registracija buvo pagrįsta pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 patvirtintų Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro steigimo ir jo nuostatų (toliau – ir Kadastro nuostatai) 30.3 ir 30.4 papunkčius, kuriais leidžiama išregistruoti kadastro objektą, jei registracija atlikta remiantis klaidingais duomenimis ar dėl kadastro tvarkytojo klaidos.

2.4. Miško žemė Žemės sklype buvo registruota ir išregistruota tris kartus: 1) 2003 m. spalio 9 d., remiantis 2002 m. inventorizacijos duomenimis, buvo registruoti papildomi taksaciniai miško žemės sklypai Nr. 33, 43, 44, 49, 50, 51, 52, 54, 55, 56, 59, 86; 2) 2014 m. birželio 9 d. pagal 2012 m. inventorizacijos duomenis buvo registruoti papildomi taksaciniai miško žemės sklypai Nr. 32, 37, 60; 3) 2019 m. vasario 2 d. sprendimu Nr. S-1902-3 išregistruotas taksacinis sklypas Nr. 86 kaip per klaidą priskirtas miško žemei.

2.5. Pirmoji miško registracija (2003 m.) atlikta pažeidžiant tuo metu galiojusį teisinį reguliavimą, ypač atsižvelgiant į tai, kad: 1) pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnio 1 ir 3 dalis teritorija neatitiko miško ar miško žemės apibrėžimo (buvo tik pavieniai medžiai ar krūmai); 2) 1987 m. medynų planai bei 1995–1999 m. ortofotografinė medžiaga rodo, kad šioje teritorijoje miškas niekada neaugo; 3) pagal tuo metu galiojusias Lietuvos miškotvarkos taisykles durpynų teritorijos negalėjo būti inventorizuojamos kaip miškas ar miško žemė.

2.6. Analogiškai teisiniai pažeidimai konstatuojami ir dėl 2012–2014 m. atliktos inventorizacijos: tuo metu teritorijoje augo tik savaiminukai, kurių amžius nesiekė 20 metų, todėl jie galėjo būti įtraukti tik į žemės, apaugančios mišku, apskaitą, o ne įregistruoti kaip miško žemė. Ginčijama miško žemės registracija buvo atlikta vadovaujantis nepaskelbtu teisės aktu – aplinkos ir žemės ūkio ministrų 2001 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 371/237.

2.7. Pareiškėjas nuo 1979 m. nepertraukiamai valdo Žemės sklypą, kuriame nebuvo nustatyta jokių su miško žeme susijusių apribojimų. Dėl to jam susiformavo teisėti lūkesčiai, kad sklypas ir toliau bus naudojamas pagal tiesioginę paskirtį – durpių gavybai. Atsakovas, neįvertinęs fakto, kad miškas įregistruotas klaidingai, nepagrįstai atsisakė tai ištaisyti. Dėl to pareiškėjas negali įgyvendinti projektinių sprendinių, nes nėra galimybės privažiuoti prie hidrotechninių statinių, jų prižiūrėti ar užtikrinti priešgaisrinę apsaugą – visi tokie veiksmai miško žemėje būtų laikomi neteisėtais (medžių ar krūmų kirtimu, naikinimu ar žalojimu).

3. Atsakovas Miškų tarnyba atsiliepimu į pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą prašė skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai ir faktinės aplinkybės:

3.1. 2002 m. valstybinė sklypinė miškų inventorizacija, kurią atliko tuometinė valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) Valstybinis miškotvarkos institutas (dabar – VĮ Valstybinių miškų urėdija (toliau – ir Urėdija)), teisės aktų nustatyta tvarka nėra pripažinta neteisėta, taip pat šios inventorizacijos duomenys nėra nuginčyti ar pripažinti netekusiais galios.

3.2. Miško žemės plotų, patenkančių į Žemės sklypą, duomenys Kadastre buvo atnaujinti pagal 2012 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos rezultatus, kurie Kadastre įregistruoti 2014 m. kovo 24 d. remiantis 2012 m. inventorizacijos duomenų perdavimo ir priėmimo aktu. 2012 m. inventorizaciją taip pat atliko VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas. Miškų tarnyba neturi duomenų, kad 2012 m. valstybinė sklypinė miškų inventorizacija būtų pripažinta neteisėta, o jos duomenys nuginčyti ar netekę galios.

3.3. Miško žemės plotai Kadastre buvo registruoti dar iki suformuojant Žemės sklypą. Apie teritorijoje esančius miško žemės plotus buvo žinoma tiek Žemės sklypo formavimo metu, tiek vėliau – žemės patikėtiniui, t. y. NŽT.

3.4. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose anksčiau jau buvo nagrinėjama administracinė byla Nr. eI-1312-422/2018 dėl to paties žemės sklypo. Toje byloje ginčas kilo dėl Miškų tarnybos 2017 m. spalio 16 d. sprendimo, kuriuo atsisakyta keisti Kadastro duomenis, vadovaujantis Kadastro nuostatų 30.6 papunkčiu. Šioje byloje teismas pareiškėjo skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), nagrinėdamas administracinę bylą Nr. eA-50-492/2020, pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

3.5. Atsakovas neturi teisinio pagrindo vadovautis pareiškėjo pateikta prof. habil. dr. R. D. ekspertine išvada Nr. 2020/11/30 (toliau – ir Ekspertinė išvada), antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais bei ortofotografinės medžiagos analize, pateikta pareiškėjo 2020 m. vasario 20 d. prašyme Nr. 20/04.

3.6. 2021 m. gegužės 27 ir 28 d. atlikus išsamų Kadastro duomenų patikrinimą vietoje (Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. 1797 (toliau – ir Patikrinimo aktas) pagrindu), nebuvo nustatyta, jog miško žemės duomenys, kuriais remiantis objektai buvo įregistruoti Kadastre, būtų klaidingi ar Kadastro objektai būtų registruoti dėl Kadastro tvarkytojo klaidos. Vadovaujantis Kadastro nuostatų 30.3 ir 30.4 papunkčiais, nebuvo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo dėl miško žemės plotų išregistravimo.

3.7. Miškų tarnyba nepažeidė pareiškėjo teisių. Ginčo žemės sklypas atitinka miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus, todėl išbraukti šį sklypą iš Kadastro nėra teisinio pagrindo.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Urėdija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai ir faktinės aplinkybės:

4.1. Miško žemės plotų, patenkančių į Žemės sklypą, duomenys buvo atnaujinti pagal 2012 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis. Urėdija neturi informacijos, kad 2002 ar 2012 m. atlikta valstybinė sklypinė miškų inventorizacija būtų pripažinta neteisėta teisės aktų nustatyta tvarka. Taip pat nėra duomenų, jog ši inventorizacija ar jos pagrindu Kadastre įrašyti duomenys būtų nuginčyti ar pripažinti netekusiais galios. Miško žemės plotai, patenkantys į Žemės sklypą, buvo įregistruoti Kadastre dar iki paties sklypo suformavimo.

4.2. NŽT, kaip žemės sklypo patikėtiniui, apie šių plotų buvimą teritorijoje buvo žinoma tiek sklypo formavimo metu, tiek vėliau.

4.3. Miškų tarnybos 2021 m. gegužės 27 ir 28 d. atlikto išsamaus Miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje metu (Patikrinimo akto pagrindu) nenustatyta, kad valstybinių sklypinių miškų inventorizacijos duomenys, informacija ar dokumentai, kuriais remiantis buvo įregistruoti Kadastro objektai, yra klaidingi. Todėl Miškų tarnyba neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo dėl miško žemės plotų išregistravimo iš Kadastro.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras atsiliepime į pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą nurodė, kad neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi.

II. 6. Regionų apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 22 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

7. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

8. LVAT 2023 m. liepos 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-536-602/2023 pareiškėjo apeliacinį skundą tenkino iš dalies, panaikino Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 22 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

9. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymėjo, kad skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamoji dalis iš esmės grindžiama ginčo faktinėmis aplinkybėmis ir atsakovo atsiliepime į skundą išdėstytais argumentais. Pareiškėjas skunde ir patikslintame skunde išsamiai išdėstė motyvus, kodėl Miškų tarnybos 2021 m. birželio 7 d. sprendimas ir 2021 m. birželio 18 d. sprendimas Nr. R2-1818 yra neteisėti ir nepagrįsti, tačiau teismas neanalizavo pareiškėjo pateiktų argumentų, nesuformulavo savarankiškų motyvų, pagrįstų teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų vertinimu ir ginčui aktualių teisės normų ir teismų praktikos taikymu ir aiškinimu, nepasisakė dėl pareiškėjo argumentų, susijusių dėl teisėtų lūkesčių principo pažeidimo, žalos ir viešojo intereso pažeidimo.

10. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatavo, kad skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime neatskleisti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 87 straipsnio 4 dalyje nurodyti būtinieji motyvuojamosios dalies elementai, t. y. jame nenurodytos paties teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, nepateiktos teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais pagrįstos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus. Paminėti pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio trūkumai yra esminiai. Bylos išsprendimas, kai teismas teisiškai ir motyvuotai neįvertina skundžiamų administracinių aktų teisėtumo ir pagrįstumo, nepasisako dėl esminių skundo argumentų, negali būti vertinamas, kaip bylos išnagrinėjimas iš esmės. Teisėjų kolegija konstatavo, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra be motyvų, todėl negali būti pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu.

III. 11. Regionų administracinis teismas 2025 m. gegužės 22 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą ir netenkino pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

12. Teismas nustatė, kad:

12.1. Miškų tarnybos 2021 m. birželio 7 d. sprendimu atsakovas nusprendė patikslinti Kadastro duomenis (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 431 kvartale, t. y. buvo patikslintos miško žemės naudmenos pagal Patikrinimo aktą.

12.2. Skundžiamu 2021 m. birželio 18 d. sprendimu atsakovas netenkino pareiškėjo 2020 m. vasario 4 d. prašymo iš Žemės sklypo išregistruoti klaidingai inventorizuotą ir Kadastre įregistruotą mišką (miško žemę).

12.3. Atsakovas, vykdydamas Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-159-554/2021 bei siekdamas išsiaiškinti, ar Kadastre įregistruoti miško žemės plotai atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus reikalavimus miškui ir miško žemei, iš naujo išnagrinėjo pareiškėjo 2020 m. vasario 4 d. prašymą ir 2021 m. gegužės 27 ir 28 d. inicijavo Kadastro duomenų patikrinimą vietoje Žemės sklype. Minėto patikrinimo rezultatai buvo užfiksuoti Patikrinimo akte ir jo prieduose, kurie patvirtina faktinę miško žemės būklę tikrinimo metu.

12.4. Patikrinimo metu, tikrinant Žemės sklype esančiame (duomenys neskelbtini) girininkijos 431 miško kvartale taksacinius sklypus Nr. 21, 30, 32, 33, 37, 43–46, 49–52, 54–60, 62, 150 ir 151, patenkančius į Žemės sklypo ribas, buvo nustatyti miško naudmenų pokyčiai kai kuriuose iš jų – sklypuose Nr. 21, 30, 37, 44–46, 49–52, 54–58 ir 62, kurių duomenys turi būti tikslinami. Nurodyti miško naudmenų pokyčiai, neatitinkantys Kadastro duomenų, Miškų tarnybos 2021 m. birželio 7 d. sprendimu buvo patikslinti. Tačiau nurodyti pokyčiai nereiškė, kad (duomenys neskelbtini) girininkijos 431 miško kvartalo taksaciniuose sklypuose miško naudmenos neatitiko miškui ir miško žemei keliamų reikalavimų, apibrėžtų Miškų įstatymo 2 straipsnio 8 ir 19 dalyse.

12.5. Tik tuo atveju, jeigu miško teritorija neatitinka Miškų įstatymo 2 straipsnio 8 ir 19 dalyse apibrėžtų reikalavimų miškui ir miško žemei, tokią teritoriją, žemės sklypą ar sklypo dalį laikyti mišku nėra teisinio pagrindo.

12.6. Pagal Patikrinimo akto pirmo priedo duomenis, (duomenys neskelbtini) girininkijos 431 miško kvartalo taksaciniuose sklypuose Nr. 21, 30, 32, 33, 37, 43–46, 49–52, 54–60, 62, 150, 151 auga medynas – beržai, taip pat auga pušys, eglės, drebulės ir kiti medžiai. Augančių medžių amžius vyravo nuo 23 iki 56 metų. Kai kuriuose minėtuose taksaciniuose sklypuose Nr. 32, 33, 59, 60, 150, 151 susiformavo miško aikštelės (galimai sunaikintas miškas), 43 taksaciniame sklype nustatyta griovio trasa, 57 – kirtavietė. Nurodyti faktiniai duomenys patvirtino, jog ginčo teritorija atitiko miško ir miško žemės naudmenoms keliamus reikalavimus.

12.7. (duomenys neskelbtini) durpių telkinio žemės sklypo teritorijoje (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 431 kvartalo 33, 43-46, 49-52, 54-56, 58, 59, 62, 86 taksaciniai sklypai 2003 m. spalio 9 d. buvo įregistruoti Kadastre pagal 2002 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis. Iš (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos miško kvartalų žemėlapio ir 2002 m. miškotvarkos duomenų matyti, kad (duomenys neskelbtini) girininkijos 431 miško kvartalo taksaciniuose sklypuose augo medžiai, kurių vyraujanti rūšis – beržai, taip pat pavieniai kiti medžiai, kurių amžius svyravo nuo 15 iki 70 metų. Tai reiškia, kad būtent (duomenys neskelbtini) durpių telkinio žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 431 kvartalo taksaciniuose sklypuose (33, 43, 44 ir kt.), remiantis 2002 m. atliktos miškų inventorizacijos (miškotvarkos) duomenimis, 2003 m. spalio 9 d. buvo oficialiai įregistruotas Kadastre kaip miškas. Tokia teritorija buvo laikoma mišku pagal įstatymus ir jai taikomi Miškų įstatyme nustatyti reikalavimai, apribojimai ir apsaugos priemonės.

12.8. Šioje teritorijoje valstybinės reikšmės miškas patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-10-23 nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ su šio nutarimo vėlesniais pakeitimais. Į Žemės sklypą pateko 25,84 ha valstybinės reikšmės miškų plotų.

12.9. Kadastro nuostatų (redakcija, galiojusi nuo 2003 m. spalio 16 d. iki 2004 m. birželio 13 d.) 25 punkte buvo nustatyta, kad miško masyvai registruojami valstybinės miškų inventorizacijos duomenų pagrindu.

13. Teismas neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo teigti, kad 2002 m. valstybinė sklypinė miškų inventorizacija, kurią atliko VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas (dabar – Urėdija), buvo nepagrįsta, pripažinta neteisėta ar kad jos duomenys būtų nuginčyti ar netekę galios teisės aktų nustatyta tvarka. Taip pat teismas nenustatė jokių pagrįstų įrodymų, jog 2012 m. to paties instituto atlikta valstybinė sklypinė miškų inventorizacija būtų buvusi neteisėta. Teismo vertinimu, nei pareiškėjo pateikti dokumentai – 1987 m. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) durpynų medynų planas, nei viešai prieinami 1995–1999 ir 2005–2006 m. aerofotografiniai žemėlapiai, taip pat 2000, 2003 ir 2004 m. (duomenys neskelbtini) durpių telkinio žemėtvarkos projektai nėra laikytini pakankamais ir teisiškai leistinais įrodymais, kurie vienareikšmiškai patvirtintų valstybinės miškų inventorizacijos padarytas klaidas.

14. Pirmiau nurodyti pareiškėjo dokumentai nėra sudaryti pagal teisės aktų nustatytą tvarką miško žemės identifikavimui ar klasifikavimui pagal Kadastro nuostatus. Jie nėra laikytini oficialiais miškų inventorizacijos ar kadastriniais dokumentais. Aerofotografiniai žemėlapiai gali būti vizualinės analizės priemonė, tačiau neturi nei teisinės galios, nei pakankamo vizualinio detalumo objektyviam miško žemės ar miško žemės naudmenų statuso nustatymui. Durpyno žemėtvarkos projektai buvo skirti naudingųjų iškasenų naudojimui planuoti, o ne miškų žemės ar jo naudmenų statusui nustatyti, todėl jų turinys ir paskirtis nesutampa su Kadastro teisiniais pagrindais.

15. 2021 m. gegužės 27 ir 28 d. atlikto Kadastro duomenų tikrinimo vietoje metu nenustatyta, kad inventorizacijos duomenys būtų klaidingi ir kad ginčijama pareiškėjo ankstesnė valstybinė sklypinė miškų inventorizacija atlikta klaidingai. Liudytojų D. K. ir N. L. paaiškinimai patvirtino, kad jie ginčo teritorijoje, įvertinę miško ir miško žemės taksacines charakteristikas natūroje su Kadastre įregistruotais duomenimis, patikslino tik miško žemės naudmenas kitomis miško žemės naudmenomis, tačiau ginčo teritorija visiškai atitiko miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Nustatytus visus miško (miško žemės) naudmenų pokyčius nurodė Patikrinimo akte bei jo prieduose.

16. Teismas darė išvadą, kad Patikrinimo akto duomenys ir liudytojų D. K. bei N. L. paaiškinimai patvirtina, jog valstybės institucijos atliko fizinį teritorijos patikrinimą ir nenustatė jokių pagrindų išregistruoti miško žemę. Teismas nenustatė jokių pagrįstų duomenų, patvirtinančių, kad ginčo teritorijoje, įvertinus esamą būklę, augančių medžių amžių (kuris daugiausia svyruoja nuo 23 iki 56 metų), dominuojančią medžių rūšį (daugiausia beržai), miškas buvo inventorizuotas klaidingai.

17. Teismo vertinimu, Ekspertinė išvada ir ją parengusio prof. habil. dr. R. D. paaiškinimai teismo posėdžio metu nepakankami paneigti, kad ginčo teritorijoje klaidingai inventorizuotas miškas. Ši išvada bei paaiškinimai, vertinant miško ar miško žemėje augančio medyno amžių, iš esmės buvo pagrįsti tik pušų amžiaus nustatymu, remiantis menturių (metinių prieaugio sluoksnių) skaičiavimu. Tačiau faktinė situacija yra tokia, kad ginčo teritorijoje vyraujanti medžių rūšis yra ne pušys, o beržai, kurie sudaro didžiąją jos dalį. Prof. habil. dr. R. D. nėra įtrauktas nei į Kadastro duomenų teikėjų sąrašą, nei į vidinės miškotvarkos projektų rengėjų sąrašą, kurie sudaromi vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. D1-406 patvirtintomis Vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklėmis. Be to, vadovaujantis Miškų tarnybos direktoriaus 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 260-15-V patvirtinto Duomenų teikimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui, jų įrašymo ir keitimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 3 punktu, Kadastro duomenų teikėjais gali būti tik miško savininkai, valdytojai arba vidinės miškotvarkos projektų rengėjai. Teismas darė išvadą, kad prof. habil. dr. R. D. teisiškai nėra įgaliotas teikti duomenų, kuriais remiantis būtų galima atlikti oficialų Kadastro duomenų keitimą. Net jei prof. habil. dr. R. D. išvada ir būtų laikoma kvalifikuota nuomone, ji negali pakeisti ar nuginčyti valstybinės miškų inventorizacijos duomenų, kurie yra įregistruoti teisės aktų nustatyta tvarka, kadangi tai reikalautų ne pavienio specialisto nuomonės, bet oficialios institucijų veiklos, pagrįstos įstatymais ir metodikomis. Kadastro duomenų keitimas grindžiamas tik tais duomenimis, kurie yra surinkti pagal įstatymuose ir poįstatyminiuose aktuose nustatytą tvarką. Neakredituoti asmenys ar ekspertai, nors ir turintys mokslinį autoritetą, negali teikti privalomos galios turinčių duomenų Kadastro įrašų tikslinimui, jei nėra įtraukti į atitinkamus oficialius sąrašus. Teismas Ekspertinę išvadą laikė nepakankama, kad paneigtų inventorizacijos duomenis, bei neatspindinčia viso miško žemės ploto tikrosios būklės.

18. Teismas nesivadovavo ir antstolės 2021 m. vasario 24 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais, nurodydamas, kad tokio pobūdžio dokumentai negali būti laikomi objektyviu ir pakankamai kvalifikuotu įrodymu miškų inventorizacijos ar Kadastro duomenų klaidoms pagrįsti. Antstolių protokolai, net jei konstatuoja fizines aplinkybes vietoje, nėra tinkama priemonė nei teisės požiūriu (nes antstoliai nėra miškininkystės srities specialistai), nei metodologiniu pagrindu, vertinant miško statusą ar miško būklę laiko atžvilgiu. Teismas konstatavo, kad Ekspertinė išvada ir faktinių aplinkybių protokolas nelaikyti pakankamu pagrindu paneigti oficialios inventorizacijos duomenis.

19. Vertindamas miško statusą pagal ilgalaikius duomenis ir remdamasis kelių valstybinės sklypinės miškų inventorizacijų rezultatais, teismas nenustatė nei teisinio, nei faktinio pagrindo abejoti ankstesnių inventorizacijų teisėtumu ir pagrįstumu.

20. Teismas pažymėjo, kad ne visoje (duomenys neskelbtini) durpyno teritorijoje augo miškas. Miško žemės plotų, patenkančių į (duomenys neskelbtini) durpyno telkinio teritoriją, duomenys buvo atnaujinti vertinant pagal ankstesnės 2012 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis. Šiuo pagrindu (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 431 kvartalo 19, 21, 22, 30, 32, 34, 37, 60 taksaciniai sklypai, patenkantys į (duomenys neskelbtini) durpių telkinio žemės sklypo teritoriją, 2014 m. birželio 9 d. buvo įregistruoti Kadastre.

21. Miškų tarnybos 2016 m. lapkričio 4 d. pažymos Nr. 70536 duomenys patvirtino, jog į (duomenys neskelbtini) durpyno telkinio teritorijos 80,0216 ha plotą pateko 29,07 ha miško ir miško žemės. Iš prie minėtos pažymos esančios taksoraščio ištraukos matyti, kad miško ir miško žemės plote vyravo beržai ir kiti medžiai (pušys, eglės, drebulės ir kt.), kurių amžius daugiausia buvo nuo 20 iki 50 metų, o pavienių medžių – nuo 7 iki 11 metų ir virš 50 metų.

22. Miškų tarnybos 2019 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. S-1902-03 buvo patikslintas Kadastras, išregistruojant (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 431 kvartalo 86 taksacinį sklypą, kuris neatitiko miškui ir miško žemei keliamų reikalavimų, nes sklypas mišku buvo neapaugęs, kadangi buvo skirtas durpių eksploatacijai. Tai patvirtina, jog miško žemė buvo pakeista ne miško žemės naudmena, todėl iš miško žemės išbrauktas 5,01 ha ne miško žemės plotas. 2019 m. sausio 17 d. tikslinamų kadastro duomenų patikrinimo akto Nr. A3-1901-31 duomenys patvirtina šias aplinkybes.

23. Faktas, kad dėl neatitikties miško apibrėžimui 2019 m. buvo išregistruotas 86 sklypas, nereiškia, jog ir visi kiti sklypai buvo registruoti klaidingai. Tai buvo individualus atvejis, o ne bendros inventorizacijos klaidos pripažinimas.

24. Miškų tarnybos 2020 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. S-2007-85 patikslintas Kadastras, išregistruojant (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 431 kvartalo 30, 37 taksacinių sklypų dalis, kurios neatitiko miškui ir miško žemei keliamų reikalavimų, pakeičiant (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 431 kvartalo 21, 22, 34 taksacinių sklypų dalių ir 32, 33, 59, 60 taksacinių sklypų miško žemės naudmenas iš medyno į miško aikštę (galimai sunaikintas miškas). (duomenys neskelbtini) durpyno ribose Kadastre 2002–2014 m. buvo įregistruota 29,07 ha miško žemės, 2021 m. birželio 22 d. duomenimis – 24,6007 ha, t. y. 4,47 ha mažiau. (duomenys neskelbtini) durpyno žemės sklypas suformuotas 2015 m. atliekant kadastrinius matavimus, žemės sklypo plotas – 80,0216 ha, naudojimo būdas – naudingų iškasenų teritorija, žemės sklypo, savininkė – Lietuvos valstybė, patikėtinis – NŽT, nuomininkė – UAB „Poraistė“.

25. Teismas darė išvadą, kad nurodytos aplinkybės patvirtina, jog miško žemės plotai buvo įregistruoti Kadastre anksčiau nei buvo suformuotas žemės sklypas durpynui. Todėl pareiškėjas ar jo pirmtakai, įsigydami ar nuomodami Žemės sklypą, jau tuomet turėjo neabejotiną galimybę žinoti apie registruotą miško žemę ginčo teritorijoje.

26. Pareiškėjo teiginiai apie padarytas inventorizacijos klaidas nėra grindžiami jokiais objektyviais ar oficialiais duomenimis bei neabejotinais nepriklausomų ekspertų vertinimais. Pareiškėjo nurodyti argumentai dėl inventorizacijos klaidų laikytini subjektyvia nuomone, kurios nepagrindžia jokie patikimi įrodymai ir nustatytos aplinkybės. Priešingai nei teigia pareiškėjas, inventorizacijos duomenų teisingumą patvirtina Patikrinimo akto duomenys. Patikrinimo vietoje metu nebuvo nustatyta neatitikimų ar esminių klaidų, galinčių paneigti ankstesnių inventorizacijų rezultatus. Tai patvirtina, kad Kadastro duomenys buvo tikslūs ir atitiko faktinę padėtį.

27. Miškų tarnyba pareiškėjo skundžiamu administraciniu aktu pagrįstai ir motyvuotai konstatavo, kad 2021 m. gegužės 27 ir 28 d. atlikus Miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimą vietoje, jo duomenys užfiksuoti Patikrinimo akte, nebuvo nustatyta, jog ankstesni valstybiniai sklypiniai miškų inventorizacijos duomenys, informacija ar dokumentai, kuriais remiantis buvo registruotas Kadastro objektas, yra klaidingi. Taip pat patikrinimo metu nebuvo nustatyta, kad Kadastro objektas buvo registruotas dėl Kadastro tvarkytojo klaidos. Atsižvelgus į tai ir vadovaujantis Kadastro nuostatų 30.3–30.4 papunkčiais, Miškų tarnyba neturėjo teisinio pagrindo patenkinti pareiškėjo prašymo išregistruoti iš Kadastro miško žemės plotus, patenkančius į Žemės sklypą. Išbraukti ginčo sklypo iš Kadastro nebuvo teisinio pagrindo.

28. Įvertinęs nurodytus argumentus ir nustatytas faktines aplinkybes, teismas neturėjo teisinio pagrindo naikinti skundžiamo 2021 m. birželio 18 d. sprendimo Nr. R2-1818.

29. Teismo vertinimu, 2021 m. gegužės 27 ir 28 d. atlikto kadastro duomenų patikrinimo vietoje metu buvo nustatyta, kad pasikeitė kai kurių kadastro objektų duomenys – miško naudmenos. Todėl, atsižvelgiant į tai, šie duomenys buvo pagrįstai patikslinti ir įregistruoti Kadastre Miškų tarnybos 2021 m. birželio 7 d. sprendimu. Tai atitiko Kadastro nuostatų 33.3 papunkčio reikalavimus.

30. Teismas konstatavo, kad Miškų tarnyba, kaip Kadastro tvarkytoja, turėjo pareigą tikslinti Kadastro duomenis, remdamasi nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nes buvo faktinis pagrindas patikslinti į Žemės sklypą patenkančių taksacinių sklypų duomenis pagal juose pasikeitusią miško / miško žemės faktinę būklę. Teismas neturėjo teisinio pagrindo naikinti skundžiamo Miškų tarnybos 2021 m. birželio 7 d. sprendimo.

31. Nepanaikinęs pareiškėjo skundžiamų sprendimų, teismas neturėjo pagrindo patenkinti patikslinto skundo išvestinio reikalavimo, kuriuo pareiškėjas prašė įpareigoti Miškų tarnybą atlikti veiksmus – išregistruoti iš Žemės sklypo Kadastre įregistruotą mišką / miško žemę. Teismas atmetė pareiškėjo skundą, taip pat netenkino prašymo dėl išlaidų atlyginimo.

IV. 32. Pareiškėjas Bendrovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

33. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

33.1. Teismas netinkamai pritaikė miško / miško žemės inventorizaciją ir registraciją reglamentuojančias materialiosios teisės normas, kas sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą teismo sprendimą (ABTĮ 147 str.). Teismas nurodė, kad būtent (duomenys neskelbtini) durpių telkinio žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 431 kvartalo taksaciniuose sklypuose (33, 43, 44 ir kt.), remiantis 2002 m. atliktos miškų inventorizacijos (miškotvarkos) duomenimis, 2003 m. spalio 9 d. buvo oficialiai įregistruotas Kadastre kaip miškas. Tokia teritorija buvo laikoma mišku pagal įstatymus ir jai taikomi Miškų įstatyme nustatyti reikalavimai, apribojimai ir apsaugos priemonės. Tačiau teismas nepasisakė, kokiu teisiniu pagrindu galėjo būti (duomenys neskelbtini) durpių telkinio teritorijoje fiksuojamas ir apskaitomas miškas / miško žemė. Teismas nevertino faktinės aplinkybės, kad atliekant pirminę inventorizaciją nebuvo viešai paskelbto teisės akto, kurio pagrindu galėjo būti tam tikri duomenys renkami ir kaupiami. Todėl teismas pažeidė bendrąjį teisės principą ex iniuria ius non oritur (iš neteisės teisė nekyla).

33.2. Faktiniai duomenys apie mišką ir miško žemę buvo rinkti ir į Miškų kadastrą įtraukti vadovaujantis tinkamai nepaskelbtu teisės aktu – aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro 2001 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 371/237, todėl buvo nesilaikoma įstatymo nustatytos tvarkos (Miškų įstatymo 13 str. 2 d. numatė, kad medžių savaiminukais apaugusi ne miško žemė miškotvarkos metu inventorizuojama ir įtraukiama į apskaitą kaip miškas Aplinkos ministerijos ir Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka).

33.3. Teismas nevertino duomenų apie durpyno teritoriją ir nepasisakė, kokiu teisiniu pagrindu pareiškėjui išskirto durpyno ribose galėjo būti atliekama inventorizacija, kai teisės aktai to nenumatė. Teismas taip pat nepasisakė, kodėl subjektui turint teisę eksploatuoti durpyno teritoriją pagal išduotus leidimus, sudarytas sutartis, atitinkamai esant numatytiems įsipareigojimams, kaip ji turi būti sutvarkyta baigus eksploataciją, šioje teritorijoje galėjo būti žymima miškas / miško žemė.

33.4. Atsakovas pripažįsta, kad 2002 m. medynų amžius buvo nuo 4 metų (56, 51 taksaciniai sklypai), 5 metai (44 taksacinis sklypas), 7 metai (52 taksacinis sklypas) ir pan., t. y. nebuvo jokio miško, o tik keletas savaiminio augimo medžių durpyno pakraščiuose (pvz., 58, 62 taksaciniai sklypai). Iš 1987 m. (duomenys neskelbtini) durpynų medynų plano matyti, kad 2002–2014 m. kaip miškas inventorizuota ir Kadastre registruota teritorija 1987 m. visiškai nebuvo apžėlusi medžiais ir krūmais. T. y. kaip medžiais ir krūmais apaugusios teritorijos pažymėtos tik tos teritorijos, kurios yra už durpyno, o kartu ir Žemės sklypo, ribų. Iš 1995–1999 m. viešai prieinamo žemėlapio (ortofoto) matyti, kad ši teritorija tuo metu taip pat visiškai nebuvo apaugusi medžiais ir krūmais. Iš 2005–2006 m. viešai prieinamo žemėlapio (ortofoto) matyti, kad tuo metu teritorija taip pat nebuvo apžėlusi mišku, o tik pavieniais medžiais ir krūmais.

33.5. Žemės sklypas 2002–2003 m. mišku / miško žeme inventorizuotas ir registruotas, t. y. taksaciniai miško žemės sklypai Nr. 33, 43, 44, 49, 50, 51, 52, 54, 55, 56, 59, 86 inventorizuoti ir registruoti pažeidžiant tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą. Teismas nenurodė, kokiu pagrindu ant hidrotechninių inžinerinių statinių yra galimybė žymėti miško žemę.

33.6. Teismas, nevertindamas pirmosios inventorizacijos duomenų surinkimo ir jų įregistravimo, taip pat nevertino ir kaip tokie duomenys įtakojo antrosios inventorizacijos atlikimą, t. y., ar gali galioti duomenys apie mišką ir miško žemę, jei pirmosios inventorizacijos metu jie buvo surinkti nesant teisinio reglamentavimo dėl savaiminukų.

33.7. Iš 2012–2013 m. viešai prieinamo žemėlapio (ortofoto) matyti, kad Žemės sklypo teritorijose, kurios 2012–2014 m. inventorizuotos ir registruotos kaip miškas, taip pat buvo išaugę tik pavieniai medžiai ir krūmai, o teritorija pilnai apžėlusi žole. Todėl žemės sklypas 2012–2014 m. mišku / miško žeme inventorizuotas ir registruotas, t. y. taksaciniai miško žemės sklypai Nr. 32, 37, 60 inventorizuoti ir registruoti Kadastre pažeidžiant tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą.

33.8. Tiek 2002–2003 m., tiek 2012–2014 m. miško / miško žemės inventorizacija ir registracija Kadastre atlikta nepagrįstai ir neteisėtai, tačiau teismas atsisakė vertinti šiuos duomenis kaip klaidingus. Atitinkamai teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, dalies nurodytų faktinių aplinkybių nenagrinėjo, nenustatinėjo ir nevertino (sprendimas dalyje yra be motyvų), dalį nustatė klaidingai, dėl ko padarė netinkamas išvadas bei iš esmės pažeidė ir proceso normas.

33.9. Teismas netinkamai pritaikė klaidos ištaisymą reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Žemės sklype 2002–2003 m. ir 2012–2014 m. miškas / miško žemė inventorizuota, o vėliau Kadastre registruota tiek dėl inventorizaciją, tiek dėl registraciją atlikusių asmenų klaidų. Inventorizaciją atlikę asmenys tai atliko pažeisdami tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus ir to pasėkoje Miškų tarnybai pateikė klaidingus duomenis, o Miškų tarnyba, kaip Kadastro tvarkytoja, šių duomenų, atsižvelgdama į galiojusį teisinį reglamentavimą, nepatikrino. Atlikus klaidingas inventorizacijas, būtent atsakovas privalo veikti ir tokias klaidas ištaisyti arba nurodyti aiškius pagrindus bei faktinius duomenis, kodėl kitos paskirties žemėje, priskirtoje naudingų iškasenų teritorijai, atliktos miško žemės inventorizacijos yra teisingos bei neklaidingos. Atsakovas neišnagrinėjo prašymo iš esmės juose nurodytu klausimu, t. y. neatliko savo funkcijų, susijusių su inventorizacijos klaidų kontrole, ir teismas taip pat nevertino, ar buvo klaidos inventorizavimo metu.

33.10. Nors apeliacinės instancijos teismas ir nurodė, tačiau iš naujo nagrinėjant bylą ir vėl pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino pareiškėjo teisės aktų nustatyta tvarka įgytų lūkesčių dėl durpyno eksploatavimo galimybės.

33.11. (duomenys neskelbtini) durpyno teritorija yra išskirta naudingųjų iškasenų eksploatavimui dar 1979 m. ir pareiškėjo teismui pateiktuose dokumentuose – (duomenys neskelbtini) durpių telkinio naudojimo (kasybos ir rekultivavimo) projekte jau 2004 m. suderintame su visomis institucijomis, Žemėtvarkos projektuose, Nekilnojamojo turto registro išraše nebuvo jokių numatytų ribojimų, susijusių su miško žeme. Teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjas turėjo neabejotiną galimybę žinoti apie tai, ką institucijos atlieka.

33.12. Pareiškėjas nuo 1979 metų iki dabar nepertraukiamai valdo ir naudoja Žemės sklypą, kuriam nenustatyti jokie apribojimai, susiję su miško žemei taikomais teisės aktais. Pareiškėjui atsirado teisėti lūkesčiai, kad jis ir toliau galės naudotis ir eksploatuoti (duomenys neskelbtini) durpyną pilna apimtimi. Priimti nepagrįsti sprendimai pažeidžia ne tik pareiškėjo teisėtus lūkesčius, bet ir sukelia žalą valstybei, nes miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis tampa ekonomiškai netikslingas ir atitinkamai žemės gelmės nėra naudojamos bei nėra mokami atitinkami mokesčiai.

33.13. Tiek atsakovo veiksmai, kuriais pažeidžiant teisės aktų reikalavimus Žemės sklype inventorizuotas ir registruotas miškas / miško žemė, tiek ir skundžiamas atsakovo sprendimas kelia itin didelį pavojų viešajam interesui, nes, kilus gaisrui (duomenys neskelbtini) durpyne, jį užgesinti taptų labai sudėtinga, o gaisro pasekmės tiek Bendrovei, tiek aplink gyvenantiems gyventojams ir aplinkai, bendrai – viešajam interesui, būtų labai sunkios.

34. Atsakovas Tarnyba atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepime nurodo šiuos argumentus:

34.1. Teismas atliko visapusį vertinimą ir analizę visų byloje pateiktų įrodymų ir priėjo logiškos išvados, kad, vertinant miško statusą pagal ilgalaikius duomenis ir remiantis kelių valstybinės sklypinės miškų inventorizacijų rezultatais, byloje nenustatyta nei teisinio, nei faktinio pagrindo abejoti ankstesnių inventorizacijų teisėtumu ir pagrįstumu.

34.2. Kadastro duomenų tikslumas yra užtikrinamas atliekant savarankiškas administracines procedūras. Kadastras apima visumą duomenų apie miškus, jų priklausomybę, miško išteklių kiekį bei kokybę ir ekonominę vertę. Kadastro paskirtis yra Miškų įstatyme nustatyta tvarka rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti, naudoti, atnaujinti ir teikti duomenis apie Lietuvos miškus. Kadastre kaupiami erdviniai duomenys apie miškų plotų ribas. Duomenys yra nepriklausomi nuo Nekilnojamojo turto registre esančių duomenų, kuriame miškai, skirtingai nuo Kadastro, nėra grafiškai lokalizuoti.

34.3. Pareiškėjas nepagrįstai susidariusią situaciją įvardija kaip pastebėtas valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos klaidas, kurias siekia ištaisyti Kadastro nuostatų 30 punkto pagrindu. Klaida turėtų būti suprantama kaip techninė klaida, padaryta atliekant sklypo inventorizaciją, ar vidinių rodiklių klaidos, nekeičiančios esminių Kadastro rodiklių. Pareiškėjo prašymas, susijęs su ribų pakeitimu, turi būti vertinamas kaip esminių, Kadastre esamų rodiklių pakeitimas, kadangi keičiant ribas būtų pakeistas miško plotas.

34.4. Miškų tarnyba pareiškėjo teisių nepažeidžia, ginčo sklypo dalis atitinka miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus, išbraukti šio sklypo iš Kadastro atsakovas neturi teisinio pagrindo.

35. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo pagrįstumą vertinti vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, visapusiškai įvertinus bylos aplinkybes bei ištyrus įrodymus. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodo, kad:

35.1. 1979 m. Jonavos valstybinei durpių įmonei išduotas valstybinis (duomenys neskelbtini) durpyno žemės naudojimo teisės aktas Nr. 0001981, kuris, vadovaujantis tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos Žemės kodekso 19, 21 straipsniais, suteikė jai teisę neterminuotai naudotis (duomenys neskelbtini) durpyno teritorijoje suformuotu žemės sklypu su natūroje pažymėtomis jo ribomis. (duomenys neskelbtini) durpynas buvo įrengtas ir pradėtas eksploatuoti. 1995 m. rugsėjo 21 d. Jonavos valstybinės durpių įmonės teises ir pareigas perėmė akcinė bendrovė „Poraistė“, o 1999 m. gegužės 3 d. – UAB „Poraistė“.

35.2. Iš NŽT archyvuose turimų dokumentų nustatyta, kad Geologijos tarnyba išdavė Bendrovei 2005 m. spalio 6 d. leidimą naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes Nr. 30p-05 (toliau – ir Leidimas). Kauno apskrities Kaišiadorių rajono (duomenys neskelbtini) telkinio durpių išteklių dalies naudojimo 2005 m. spalio 6 d. sutartimi, kurią pasirašė Bendrovė ir Geologijos tarnyba, Bendrovei skirtas 81,3 ha ploto kasybos sklypas.

35.3. Atsižvelgiant į Leidimą ir į kasybos sklypo kontūrą, pažymėtą (duomenys neskelbtini) durpių telkinių plane (Kaišiadorių rajonas, (duomenys neskelbtini) seniūnija) M1:10000, kitos paskirties (naudingųjų iškasenų teritorijos) 80,0216 ha ploto žemės sklypas (projektinis Nr. 210, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis Kaišiadorių r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., suprojektuotas Kaišiadorių r. sav. (duomenys neskelbtini) sen. (duomenys neskelbtini) durpyno kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Kauno apskrities viršininko 2007 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 02-04-7463 „Dėl Kauno apskrities viršininko 2006 m. gruodžio 13 d. įsakymo Nr. 02-04-13614 pakeitimo ir (duomenys neskelbtini) durpyno kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo (Kaišiadorių r.)“ (toliau – ir Projektas). Įvertinus Projekto planinę medžiagą ir kitus dokumentus, nustatyta, kad Urėdija suderino Projektą. Urėdija 2015 m. kovo 10 d. rašte Nr. SD-113, adresuotame UAB „Poraistė“, nurodė, kad „žemės sklype Nr. 210 esančių valstybinės reikšmės miškų plotų VĮ (duomenys neskelbtini) miškų urėdija patikėjimo teise nevaldo ir tokių faktų niekada nėra niekam pateikusi“.

35.4. Projekto rengimo metu galiojantys teisės aktai, reglamentuojantys miško nuomą, nedraudė išnuomoti valstybinės miško žemės ne miškų ūkio veiklai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 15 straipsnio 5 dalimi, tiek Nekilnojamojo turto registro, tiek Kadastro duomenys laikomi teisingais tol, kol jie nenuginčyti Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Europos Sąjungos teisės aktuose nustatyta tvarka. Todėl kitos paskirties (naudingųjų iškasenų teritorijos) 80,0216 ha ploto žemės sklypas (projektinis Nr. 210, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), į kurio ribas įeina valstybinės reikšmės miško dalis, suprojektuotas nuomai be aukciono Bendrovei vadovaujantis tuo metu galiojusių teisės aktų nuostatomis. Bendrovė 2015 m. birželio 5 dieną pateikė NŽT prašymą dėl 80,0216 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) esančio (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Kaišiadorių rajone, nuomos 25 metų laikotarpiui. 2015 m. birželio 22 d. pasirašyta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 6SZN- 26-(14.6.62).

36. Trečiasis suinteresuotas asmuo Geologijos tarnyba atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra.

37. Trečiasis suinteresuotas asmuo Urėdija atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodo, kad:

37.1. Žemės sklype esantys miškai Kadastre buvo registruoti 2003 m. spalio 16 d. pagal 2002 m. miškų inventorizacijos duomenis. Duomenys atnaujinti pagal 2012 m. miškų inventorizacijos duomenis.

37.2. Miško žemės plotai, patenkantys į Žemės sklypą, Kadastre buvo registruoti anksčiau nei buvo suformuotas Žemės sklypas. Apie teritorijoje esančius ir Kadastre registruotus miško žemės plotus žemės sklypo patikėtiniui (NŽT) buvo žinoma iki Žemės sklypo suformavimo.

37.3. Inventorizacija buvo atlikta pagal tuo metu galiojusius teisės aktus ir laikantis juose įtvirtintų reikalavimų.

37.4. Tvarkant Kadastro duomenis yra naudojami ir atitinkami Nekilnojamojo turto registro duomenys. Atsižvelgiant į šių kadastrų ir registrų paskirtį, objektus, duomenų įregistravimo ir išregistravimo pagrindus, šių kadastrų duomenys gali nesutapti, tačiau tai savaime nereiškia, kad Kadastro tvarkytojo duomenys yra neteisingi.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

V. 38. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Miškų tarnybos 2021 m. birželio 7 d. sprendimo Nr. S-2106-43 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų įrašymo / keitimo“ ir 2021 m. birželio 18 d. sprendimo Nr. R2-1818 „Dėl kadastro objekto išregistravimo iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro ir valstybinės reikšmės miškų plotų tikslinimo inicijavimo“ pagrįstumo ir teisėtumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

39. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą atmetė, nenustatęs, kad Kadastro objektas buvo registruotas dėl Kadastro tvarkytojo klaidos, ir konstatavęs, kad Miškų tarnyba neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą išregistruoti iš Kadastro miško žemės plotus, patenkančius į Žemės sklypą (2021 m. birželio 18 d. sprendimas), taip pat nustatęs, kad, esant pasikeitusiems kai kuriems Kadastro objektų duomenims, šie duomenys pagrįstai buvo patikslinti ir įregistruoti Kadastre Miškų tarnybos 2021 m. birželio 7 d. sprendimu.

40. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas netinkamai pritaikė miško / miško žemės inventorizaciją ir registraciją, taip pat klaidos ištaisymą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nevertino pareiškėjo teisėtų lūkesčių.

41. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

42. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2022 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-57-1062/2022).

43. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnyje nustatyta, kad valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai (1 d.), kad įstatymu draudžiama niokoti žemę, jos gelmes, vandenis, teršti vandenis ir orą, daryti radiacinį poveikį aplinkai bei skurdinti augaliją ir gyvūniją (2 d.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad žemė, miškai, parkai, vandens telkiniai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai, nes žemės, miškų, parkų, vandens telkinių tinkamas naudojimas ir apsauga yra žmogaus egzistavimo, žmogaus ir visuomenės išlikimo bei raidos sąlyga, tautos gerovės pagrindas; pagal Konstituciją natūrali gamtinė aplinka, gyvūnija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės; jų apsauga ir gamtos išteklių racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas – tai viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (2006 m. kovo 14 d., 2007 m. liepos 5 d., 2019 m. balandžio 16 d. nutarimai).

44. Miškų įstatymo 13 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad, remiantis valstybinės miškų inventorizacijos duomenimis, tvarkoma miškų apskaita ir sudaromas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastras. Pagal Miškų įstatymo 2 straipsnio 19 dalį miško žemė tai apaugę mišku žemės plotai – medynai, taip pat neapaugę mišku žemės plotai – kirtavietės, žuvę medynai, miško laukymės, miško aikštės, mažosios miško pelkės, miško medelynai, sėklinės miško medžių plantacijos ir klonų rinkiniai, miškui įveisti skirta žemė. Prie miško žemės priskiriami tuose pačiuose plotuose esantys miško keliai, kvartalų, technologiniai proskiebiai ir linijos, priešgaisrinės juostos, medienos sandėlių ir kitų su mišku susijusių įrenginių (griovių, pralaidų, tiltelių, priešgaisrinių bokštų ir kitų) užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės.

45. Kadastro nuostatų 25 punkte buvo nustatyta, kad miško masyvai registruojami valstybinės miškų inventorizacijos duomenų pagrindu, o 31.1. papunktyje buvo nustatyta, kad miško masyvai įregistruojami pagal sklypų duomenų bazės įrašus, suformuotus valstybinės miškų inventorizacijos duomenų pagrindu ir atnaujintus pagal įvykdytas miško ūkines priemones ir kitus pasikeitimus.

46. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. D1-358 patvirtintos Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro funkcionavimo koncepcijos 4.2.1. punkte nustatyta, kad Kadastro duomenys atnaujinami atlikus valstybinę miškų inventorizaciją, kai ją vykdę fiziniai ar juridiniai asmenys nustatyta tvarka perduoda, o Kadastro tvarkymo įstaiga priima grafinius bei atributinius Taksacinių sklypų inventorizacijos duomenis.

47. Kadastro nuostatų 30 punktas reglamentuoja Kadastro objekto išregistravimo atvejus, tarp kurių yra atvejis, kai paaiškėja, kad duomenys, informacija, dokumentai ir (arba) jų kopijos, kuriais remiantis registruotas Kadastro objektas, klaidingi (Kadastro nuostatų 30.3 p.). Kadastro nuostatų V skyrius reglamentuoja Kadastro duomenų taisymą. Nustačius, kad Kadastro duomenys klaidingi, netikslūs ar neišsamūs (toliau – netikslūs), Kadastro duomenys taisomi kadastro tvarkytojo iniciatyva arba gavus kadastro duomenų gavėjo ar susijusio valstybės registro tvarkytojo prašymą ir jį pagrindžiančius dokumentus (Kadastro nuostatų 36 p.). Kadastro duomenų gavėjai, gavę netikslius kadastro duomenis, nedelsdami praneša apie tai kadastro tvarkytojui. Kadastro tvarkytojas per 5 darbo dienas nuo reikalavimo ištaisyti netikslius duomenis ir jį pagrindžiančių dokumentų gavimo privalo juos patikrinti ir išnagrinėti nurodytus trūkumus. Kai siekdamas ištaisyti netikslumus kadastro tvarkytojas turi patikrinti kadastro duomenis natūroje (vietoje) arba kreiptis į kadastro duomenų teikėją, šis terminas gali būti pratęstas iki 20 darbo dienų. Kadastro tvarkytojas, ištaisęs netikslumus, tuo pačiu būdu, kuriuo pranešta apie netikslius duomenis, turi apie tai pranešti šiuos duomenis pateikusiam kadastro duomenų gavėjui, o netikslumų neradęs nurodyti atsisakymo ištaisyti netikslumus priežastis (Kadastro nuostatų 38 p.).

48. Aprašo 4.9 papunktis nustatė, kad Kadastro duomenys tikslinami, be kita ko, nustačius Kadastro duomenų klaidas. Aprašo 7 punktas nustatė, jog gavus informacijos, kad Kadastro duomenys yra galimai netikslūs, Miškų tarnybos direktoriaus sprendimu gali būti atliekamas Kadastro duomenų patikrinimas vietoje, siekiant išsiaiškinti, ar Kadastre registruoti plotai atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Patikrinimą atlieka Tarnybos direktoriaus įsakymu paskirti Tarnybos specialistai pagal poreikį dalyvaujant ir kitų institucijų atstovams. <...>Patikrinimo rezultatai įforminami Miškų kadastro duomenų patikrinimo vietoje aktu (Aprašo 5 priedas).

49. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., LVAT 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012, 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018).

50. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, jog 2002 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos metu buvo inventorizuoti miško žemės plotai, patenkantys į Žemės sklypą, ir įregistruoti duomenys apie ginčo Žemės sklypą Kadastre. Šie duomenys buvo atnaujinti pagal 2012 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis. Tarp šalių kilo ginčas, ar 2002 m. šie duomenys buvo teisingi. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad 2002 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenys laikyti ginčo teritoriją mišku yra klaidingi. Atsakovas pažymi, kad klaidingų duomenų faktas nenustatytas. Todėl Miškų tarnyba 2020 m. balandžio 9 d. sprendimu Nr. R2-824-(39.4) atsisakė tenkinti pareiškėjo 2020 m. vasario 4 d. prašymą išregistruoti duomenis, kaip klaidingai miško / miško žemės inventorizacijos ir registracijos metu priskirtai miško žemei. Regionų apygardos administracinis teismas 2021 m. gegužės 15 d. sprendimu panaikino minėtą Miškų tarnybos sprendimą ir įpareigojo Miškų tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą.

51. Miškų tarnyba, vykdydama teismo sprendimą ir iš naujo nagrinėdama pareiškėjo 2020 m. vasario 4 d. prašymą, 2021 m. gegužės 27 ir 28 d. iniciavo Kadastro duomenų patikrinimą vietoje Žemės sklype. Patikrinimo rezultatai buvo užfiksuoti Patikrinimo akte, iš kurio matyti, kad atsakovas nenustatė miškų inventorizacijos ir duomenų registravimo Kadastre klaidų. Esant tokiems patikrinimo rezultatams, Miškų tarnyba neturėjo teisinio pagrindo inicijuoti Valstybinės reikšmės miškų plotų schemos tikslinimo. Šias aplinkybes atsakovas ir nurodė šioje byloje ginčijamame Miškų tarnybos 2021 m. birželio 18 d. sprendime. Taigi, Miškų tarnyba 2021 m. birželio 18 d. sprendimu netenkino pareiškėjo 2020 m. vasario 4 d. prašymo iš Žemės sklypo išregistruoti klaidingai inventorizuotą ir Kadastre įregistruotą mišką (miško žemę). Kartu su šiuo raštu Miškų tarnyba pareiškėjui pateikė šioje byloje taip pat ginčijamą Miškų tarnybos 2021 m. birželio 7 d. sprendimą, kuriuo pagal Patikrinimo aktą patikslinti Kadastro duomenys Urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 431 kvartale.

52. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad Žemės sklype nei inventorizuojant ir registruojant mišką / miško žemę, nei kada nors anksčiau miškas neaugo, todėl miškas / miško žemė (duomenys neskelbtini) durpyno telkinyje inventorizuota ir Kadastre registruota per klaidą. Pareiškėjas savo nesutikimą su Žemės sklypo dalies priskyrimu miško žemei grindžia 1987 m. (duomenys neskelbtini) durpynų medynų planu, žemėlapiais (ortofoto), žemėtvarkos projektais, taip pat remiasi Ekspertine išvada bei antstolės 2021 m. vasario 24 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais.

53. Išanalizavusi šiuos pareiškėjo nurodytus dokumentus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad tokie dokumentai nėra oficialūs miškų inventorizacijos ar kadastriniai dokumentai. Be to, žemėlapiai (ortofoto) nėra pakankamai vizualiai detalūs, siekiant nustatyti miško žemės ar miško žemės naudmenų statusą. Žemėtvarkos projektai taip pat nepagrindžia pareiškėjo pozicijos, jog Žemės sklype nebuvo miško, kadangi šie dokumentai nėra skirti miškų žemės ar jo naudmenų statusui nustatyti. Kritiškai vertintini ir pareiškėjo pateikta Ekspertinė išvada bei faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai. Šie įrodymai nei pagal jų sudarymo tvarką, nei pagal juose nurodytos informacijos pobūdį nėra pakankami paneigti Patikrinimo akte nustatytus duomenis, kad ginčo teritorija atitiko miško ir miško žemės naudmenoms keliamus reikalavimus, bei neįrodo valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos klaidos.

54. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kad Žemės sklypas 2012–2014 m. mišku / miško žeme inventorizuotas ir registruotas Kadastre pažeidžiant tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, kadangi Žemės sklype augo pavieniai medžiai ir krūmai, kurių amžius nesiekė 20 metų, paneigia Patikrinimo akte nustatytos aplinkybės dėl Žemės sklype augančių medžių amžiaus. Kaip matyti iš Patikrinimo akto, taip pat liudytojų D. K. bei N. L. paaiškinimų, ginčo teritorijoje augančių medžių amžius svyravo nuo 23 iki 56 metų. Taigi šioje byloje ginčijamų atsakovo sprendimų priėmimo metu ginčo teritorijoje augančių medžių amžius, priešingai nei tvirtina pareiškėjas, siekė daugiau nei 20 metų. Atsakovas sprendimą netenkinti pareiškėjo prašymo išregistruoti duomenis, kaip klaidingai miško / miško žemės inventorizacijos ir registracijos metu priskirtai miško žemei priėmė pagal tokio sprendimo priėmimo metu egzistavusias aplinkybes, t. y. buvo atliktas patikrinimas vietoje. Patikrinimo akte konstatuotos aplinkybės patvirtino, Žemės sklype (jo dalyje) yra miškas ir nebuvo nustatyta, kad valstybinių sklypinių miškų inventorizacijų duomenys, informacija, dokumentai, kuriais remiantis registruotas Kadastro objektas, yra klaidingi, taip pat nebuvo nustatyta, kad Kadastro objektas registruotas dėl Kadastro tvarkytojo klaidos. Todėl atsakovas neturėjo jokio pagrindo priimti pareiškėjo prašymą išregistruoti duomenis tenkinantį sprendimą. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, byloje nėra duomenų, kad 2012 m. valstybinė sklypinė miškų inventorizacija teisės aktų nustatyta tvarka būtų pripažinta neteisėta, taip pat nėra duomenų, kad 2012 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenys teisės aktų nustatyta tvarka būtų nuginčyti ir/ar pripažinti netekusiais galios.

55. Pareiškėjas nurodo, kad jam susiformavo teisėti lūkesčiai dėl durpyno eksploatavimo galimybės, kadangi 2004 m. (duomenys neskelbtini) durpyno telkinio naudojimo (kasybos ir rekultivavimo) projekte, žemėtvarkos projektuose, Nekilnojamojo turto registro išraše nebuvo jokių numatytų ribojimų su miško žeme. Šiuo aspektu pažymėtina, kad teisėtų lūkesčių principas suponuoja, jog turi būti ginamos teisėtai įgytos teisės. Byloje nenustačius, jog miškų inventorizacijų duomenys yra klaidingi, ir nustačius, kad ginčo teritorija atitiko miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus, atsakovas neturėjo teisėto pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą ir išregistruoti duomenis, kaip klaidingai miško / miško žemės inventorizacijos ir registracijos metu priskirtai miško žemei. Miško žemės įregistravimas apima ne visą (duomenys neskelbtini) durpyno teritoriją ((duomenys neskelbtini) durpyno ribose (80,0216 ha) Kadastre 2021 m. birželio 22 d. buvo įregistruota 24,6007 ha miško žemės).

56. Ginčo žemės sklypas oficialiai kaip miškas Kadastre buvo įregistruotas dar 2003 m. spalio 9 d. ir Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 patvirtintas kaip valstybinės reikšmės miškas. (duomenys neskelbtini) durpyno žemės sklypas buvo suformuotas atliekant kadastrinius matavimus 2015 m. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad miško žemės plotai buvo įregistruoti Kadastre anksčiau nei buvo suformuotas Žemės sklypas durpynui. Pareiškėjo minimame 2004 m. (duomenys neskelbtini) durpių telkinio naudojimo (kasybos ir rekultivavimo) projekte tėra pažymėta, kad aplink durpyną auga miškas, tačiau jokia savarankiška analizė dėl miško buvimo ar nebuvimo pačioje durpyno teritorijoje nebuvo atlikta, todėl šis dokumentas taip pat nepagrindžia pareiškėjo akcentuojamų teisėtų lūkesčių.

57. Kaip nepagrįsti teisėtų lūkesčių kontekste atmetami apelianto argumentai, kad Žemės sklypo kadastro duomenys yra registruoti Nekilnojamojo turto registre ir jie neatitinka Kadastro duomenų. LVAT praktikoje dėl Kadastro duomenų ir atitinkamų Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro duomenų nesutapimo yra pažymima, kad atsižvelgiant į šių kadastrų paskirtį, objektus, duomenų įregistravimo ir išregistravimo pagrindus, šių kadastrų duomenys gali nesutapti, ir tai savaime nereiškia, kad Kadastro tvarkytojo duomenys yra neteisingi (žr., pvz., LVAT 2017 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-793-415/2017). Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 139.1 punkte nustatyta, kad Nekilnojamojo turto kadastras sudaromas ir funkcionuoja, be kita ko, naudojantis Kadastro informacija apie nekilnojamojo turto naudojimo apribojimus ir charakteristikas, susijusius su miškų ūkio paskirties žemės sklypų naudojimu, miško žemės ir medynų vertės nustatymu, todėl būtent Kadastras laikytinas duomenų, apibūdinančių miško masyvo, miško kvartalo plotą ir ribas, pagrindiniu oficialiu šaltiniu (žr., pvz., LVAT 2013 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-502-2388/2013).

58. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, daro išvadą, kad pareiškėjas neįrodė, jog 2002–2014 m. valstybinės miškų inventorizacijos duomenys buvo klaidingi ir juos būtina taisyti. Todėl atsakovas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo jo pageidaujamu būdu (2021 m. birželio 18 d. sprendimas), o tik ginčo 2021 m. birželio 7 d. sprendimu teisėtai patikslino Kadastro duomenis.

59. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą nereiškia įpareigojimo detaliai atsakyti į kiekvieną proceso šalių argumentą. Likę neaptarti proceso šalių argumentai ir pirmosios instancijos teismo motyvai teisiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui esminės reikšmės neturi, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

60. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ABTĮ 147 str.), todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra jokio pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

61. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, nėra pagrindo priteisti jam jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Poraistė“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis