22febdbc-2ce9-4da1-a633-dfa76717adb2 · Kauno apylinkės teismas

? Byla Nr. T-1227-946/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-56926-2015-9 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.14.1; 2.1.10.1. KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2020 m. liepos 29 d. KaiÅ¡iadorys Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų teisėjas ArÅ«nas Purvainis raÅ¡ytinio proceso tvarka teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos pirmajame sektoriuje nutarimo dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo nuteistajam E. K. patvirtinimo klausimÄ .

Teismas n u s t a t ė : Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos pirmajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. birželio 22 d. priimtu nutarimu Nr. 91-98 nutarta taikyti nuteistajam E. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos neatlikus 4 mėn. 18 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo praÅ¡ymas dėl jo lygtinio paleidimo, dienÄ , t. y. 2020 m. birželio 18 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ , kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimÄ pagal „OASys“ metodikÄ , vertinimo rezultatas yra 63 balai ir tai reiÅ¡kia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė.

Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis pilnai neįvykdė individualaus socialinės reabilitacijos plano ir jam skirtų rekomendacijų, kadangi nebuvo įdarbintas (ne nuo nuteistojo priklausančių aplinkybių). Nuteistasis daro pažangÄ mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ â€“ neturi galiojančių nuobaudų, laikosi pataisos įstaigoje nustatytų vidaus tvarkos taisyklių, dalyvauja bÅ«rio ir įstaigos renginiuose. Nuteistasis per bausmės atlikimo laikotarpį skatintas nebuvo. Drausmine tvarka nebaustas, tačiau jo elgesys svarstytas Drausmės komisijoje, nuobaudos neskirtos, apsiribota pokalbiais.

Dalyvauja pataisos įstaigos renginiuose bei elgesį koreguojančiose programose. Socialinius ryÅ¡ius palaiko su artimaisiais, dengia ieÅ¡kinį ir visos Å¡ios aplinkybės sudaro pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Komisijos nutarimÄ taikyti E. K. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos atsisakytina patvirtinti. E. K. Plungės apylinkės teismo 2020 m. kovo 5 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - Lietuvos Respublikos BK) 242 straipsnį 1 m. laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, skirta 8 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 22 d. nuosprendžiu skirta bausme, kurios vykdymo atidėjimas panaikintas Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartimi, paskirta 1 m. 2 mėn. laisvės atėmimo. Teistas: Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirta 1 m. 3 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3, skirta 10 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu, paskirtos 10 mėn. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 m. Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę. Nuteistasis atliko Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punkte (2015 m. birželio 23 d.

įstatymo Nr. XII-1818 (nuo 2015 m. rugsėjo 1 d.) redakcija (TAR, 2015, Nr. 2015-11069)) numatytÄ bÅ«tinÄ jÄ dalį (1/3) paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 4 mėn. 18 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo praÅ¡ymas dėl jo lygtinio paleidimo, dienÄ , t. y. 2020 m. birželio 18 d.). Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo (TAR, 2019-07-05, Nr. 2019-11180) 75 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog 2020 m. liepos 1 d. teismai ir Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos nutraukia sprendimų dėl nuteistųjų, kuriems taikomas lygtinis paleidimas pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 3 dalį, lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos priėmimo procedÅ«ras.

Sprendimai dėl iki 2020 m. birželio 30 d. teismui perduotų tvirtinti kitų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos nutarimų taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos priimami neatsižvelgiant į tai, už kokiÄ nusikalstamÄ veikÄ ar kokia bausme asmuo yra nuteistas. Komisijos nutarimas Nr. 91-98 taikyti nuteistajam E. K. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ , buvo priimtas 2020 m. birželio 22 d. ir teismui pateiktas tvirtinti 2020 m. birželio 25 d, todėl Å¡iuo atveju priimtinas sprendimas dėl Komisijos 2020 m. birželio 22 d. priimto nutarimo Nr. 91-98 taikyti nuteistajam E. K. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ tvirtinimo, neatsižvelgiant į tai, jog byloje esama duomenų apie nuteistojo paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos 2020 m. liepos 20 d., vadovaujantis PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2020 m. liepos 16 d.

įsakymu Nr. 2-1041 „Dėl nuteistųjų atliekančių laisvės atėmimo bausmę PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos Pirmajame sektoriuje, paleidimo vadovaujantis Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 3 dalimi“. Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalyje (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 (nuo 2015 m. rugsėjo 1 d.) redakcija (TAR, 2015, Nr. 2015-11069)) numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų.

Nuteistasis E. K. yra pateikęs Komisijai praÅ¡ymÄ lygtinai paleisti ir pataisos įstaigos, taip pat atlikęs minimaliÄ Ä¯statymo nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali bÅ«ti taikomas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos ir tai sudaro formalų pagrindÄ priimti sprendimÄ dėl jo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat bÅ«tinos sÄ lygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sÄ lygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga jÄ mažinant.

IÅ¡ Socialinio tyrimo iÅ¡vados matyti, jog atlikus vertinimÄ â€žOASys“ metodika, E. K. nustatoma vidutinė – 63 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl tokiu atveju nuteistasis gali bÅ«ti lygtinai paleistas iÅ¡ pataisos įstaigos tik jei nustatoma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ . Be to, nuteistojo pažanga Å¡iÄ rizikÄ mažinant turi bÅ«ti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs siekti gyvenimo tikslų tik teisėtomis priemonėmis. Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ ir Lietuvos Respublikos BVK 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, t. y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iÅ¡ bylos duomenų visumos, tai yra, įvertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dis, pavojingumo laipsnis, neatliktos bausmės dydis, ankstesni teistumai ir kt.

Nagrinėjamu atveju, nuteistasis E. K. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienÄ nusikalstamÄ veikÄ , taip pat anksčiau buvo teistas, laisvės atėmimo bausmės vykdymas jam buvo atidėtas, tačiau nuteistasis piktybiÅ¡kai nevykdė nuosprendžiu jam paskirtų įpareigojimų, ignoravo Probacijos įstatyme nustatytas bendrÄ sias pareigas, bausmės atlikimo metu darė administracinius nusižengimus, todėl bausmės vykdymo atidėjimas jam buvo panaikintas, taip pat žinodamas apie priimtÄ nutartį panaikinti nuosprendžiu paskirtÄ bausmės vykdymo atidėjimÄ , pasislėpė nuo nuosprendį vykdančių pareigÅ«nų, taip vengdamas atlikti laisvės atėmimo bausmę ir buvo sulaikytas tik iÅ¡davus Europos areÅ¡to orderį, taip pat anksčiau buvo teistas Danijoje už pabėgimÄ iÅ¡ įkalinimo vietos, kas, teismo nuomone, neabejotinai atskleidžia netinkamÄ nuteistojo požiÅ«rį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių ir kas taip pat sudaro pagrindÄ griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangÄ pataisos proceso metu.

Taip pat pažymėtina ir tai, jog nors nusikalstamų veikų sunkumas ir pobÅ«dis neabejotinai jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ ir negali bÅ«ti laikoma pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimÄ E. K., tačiau Å¡i aplinkybė tiek, kiek ji atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo akivaizdžiÄ pažangÄ (ar jos nebuvimÄ ) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teismo įsitikinimu, neturėtų bÅ«ti sumenkinama. Juo labiau, kad remiantis Socialinio tyrimo iÅ¡vados duomenimis, E. K. teisės pažeidimai yra vienas iÅ¡ kriminogeninių veiksnių, galinčių paskatinti pakartotinį nusikalstamumÄ .

Kaip jau minėta anksčiau, lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek KomisijÄ , tiek ir pastarosios sprendimo tvirtinimo klausimÄ sprendžiantį teismÄ , svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumÄ aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymÄ . Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarkÄ reglamentuojanti taisyklė, kuriÄ privalu taikyti visiems be iÅ¡imties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytÄ Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų.

Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visÄ nuosprendžiu jam paskirtÄ bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Lygtinis paleidimas yra iÅ¡imtis, kuri turi bÅ«ti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaiÅ¡tingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai.

Spręsdamas dėl nuteistojo E. K. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, teismas atsižvelgia į tai, jog nuteistasis dalyvauja bÅ«rio ir įstaigos renginiuose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryÅ¡ius su artimaisiais ir toks nuteistojo elgesys yra tiek toleruotinas, tiek formuojantis manymÄ , kad nuteistasis savo elgesį koreguoja reikiama linkme, tačiau pažymėtina ir tai, jog jis per visÄ bausmės atlikimo laikotarpį nebuvo nei karto paskatintas, taip pat nesielgė iÅ¡imtinai teigiamai.

Nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, du kartus pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus ir nors už šiuos pažeidimus drausminės nuobaudos nuteistajam nebuvo skirtos, apsiribota svarstymu drausminėje komisijoje, tačiau šios aplinkybės neleidžia teismui vertinti nuteistojo elgesio kaip nepriekaištingo. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo sugebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams, yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neišvengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu lygtinai paleidžiamam asmeniui.

Taip pat nuteistasis pilnai neįvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių bei Komisijos skirtų rekomendacijų ir visa tai atitinkamai charakterizuoja nuteistÄ jį bei neleidžia daryti vienareikÅ¡mės iÅ¡vados, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ yra akivaizdi bei leidžianti pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje. Pažymėtina ir tai, jog Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje yra iÅ¡skiriami E. K. asmenybę neigiamai apibÅ«dinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai: teisės pažeidimai; mÄ stymas ir elgesys; nuostatos į priežiÅ«ros apribojimus.

BÅ«tent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio bei mÄ stymo jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamÄ /nepakankamÄ nuteistojo elgesio korekcijÄ , todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibÅ«dinantys kriminogeniniai veiksniai, ypatingÄ reikÅ¡mę turi konkretÅ«s nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimizuoti Å¡ių kriminogeninių veiksnių įtakÄ galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Å ių duomenų kontekste, įvertinus Komisijos nutarimo patvirtinimui pateiktÄ medžiagÄ , taip pat Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodytas aplinkybes, jog nuteistasis žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau jį menkina bei mano, kad neturi kito pasirinkimo; žvelgdamas į nusikaltimo situacijÄ , tik iÅ¡ dalies geba įvardinti naujus, įgyvendinamus problemos sprendimo bÅ«dus; suvokia, kad sukčiavimas sukÅ«rė tam tikras pasekmes, tačiau geba įvardinti daugiau jį liečiančias pasekmes (patekimÄ Ä¯ pataisos namus, atsiskyrimÄ nuo Å¡eimos narių); nuteistasis jaučiasi, kad paskirta bausmė jam buvo per griežta nėra pagrindo teigti, jog Å¡iuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iÅ¡ pataisos įstaigos.

Taip pat nuteistųjų pažangÄ pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems „OASys“ metodika nustatomas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų mažėjimas. Nuteistajam atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimÄ pagal „OASys“, nustatytas 63 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų skaičius, tai reiÅ¡kia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė, taip pat nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pakankamai reikÅ¡mingas dinaminių balų skaičius, kuris gali mažėti priklausomai nuo nuteistojo teigiamo elgesio pataisos namuose, jo pastangų eliminuoti nustatytus kriminogeninius veiksnius, kurie kelia abejonių pakankama E. K. elgesio korekcija ir jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ , todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 1 punktu (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 (nuo 2015 m. rugsėjo 1 d.) redakcija (TAR, 2015, Nr. 2015-11069)), Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas n u t a r i a : Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos pirmajame sektoriuje 2020 m. birželio 22 d. nutarimÄ Nr. 91-98 taikyti nuteistajam E. K. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus. Teisėjas Arūnas Purvainis