Legislator Case Law & Legislation
22fea1a8-29ec-4cdc-b0b0-5eeff1010e40 AI generated

22fea1a8-29ec-4cdc-b0b0-5eeff1010e40 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 22fea1a8-29ec-4cdc-b0b0-5eeff1010e40
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Nuorašas Baudžiamoji byla Nr. 1A-292-626/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-53044-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.25.4.2.6. VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugpjūčio 31 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nidos Vigelienės, sekretoriaujant Jolitai Žylienei, dalyvaujant prokurorui Šarūnui Šimoniui, nuteistajai I.

Legislator headnote

AI generated

22fea1a8-29ec-4cdc-b0b0-5eeff1010e40 · Vilniaus apygardos teismas: Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«dama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigÅ«nai tikrinimo metu nustatė, kad jos iÅ¡kvėptame ore yra 1,87 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Nuorašas Baudžiamoji byla Nr. 1A-292-626/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-53044-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.25.4.2.6. VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugpjūčio 31 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nidos Vigelienės, sekretoriaujant Jolitai Žylienei, dalyvaujant prokurorui Šarūnui Šimoniui, nuteistajai I.

R. ir jos gynėjai advokatei Elenai Žilėnienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros Pirmojo skyriaus prokuroro Å . Å imonio apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 17 d. nuosprendžio, kuriuo I. R. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalį ir nuteista 50 MGL (2 500 eurų) dydžio bauda; pagal BK 227 straipsnio 2 dalį ir nuteista 100 MGL (5 000 eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo bÅ«du ir paskirta subendrinta 125 MGL (6 250 eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalies nuostatomis, į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2019 m. gruodžio 15 d. 13.45 val. iki 2019 m. gruodžio 16 d. 13.04 val. (1 para), vienÄ sulaikymo dienÄ prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir paskirta galutinė bausmė – 123 MGL (6150 eurų) dydžio bauda. I. R. įpareigota baudÄ sumokėti per 2 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, mokant ne mažiau nei 250 eurų per mėnesį.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, I. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones vieneriems (1) metams, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2019 m. gruodžio 17 d. Vadovaujantis BK 72 straipsniu, I. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas bei konfiskuotas automobilis – Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, iÅ¡ I. R. konfiskuota 100 eurų suma, t. y. 50 eurų nominalo kupiÅ«ros, serija Nr. PB 3103686043, Nr. S58432425217, kurie pagal 2019 m. gruodžio 17 d. nutarimÄ dėl pinigų perdavimo saugoti perduoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kasÄ saugojimui.

Prokuroro 2019 m. gruodžio 16 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, nuo 2019 m. gruodžio 16 d. iki 2020 m. birželio 12 d., kai apribota I. R. teisė į automobilį Opel Vectra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), panaikintas šį automobilį konfiskavus valstybės naudai. I. R. paskirta kardomoji priemonė – specialios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas, palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. I. R. paskirta kardomoji priemonė – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. 00221387) paėmimas, palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, vairuotojo pažymėjimÄ perduoti VÄ® „Regitra“.

IÅ¡ I. R. priteista 33,88 euro proceso iÅ¡laidų Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ nustatė : I. Bylos esmė 1. I. R. nuteista pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji 2019 m. gruodžio 15 d., apie 13.30 val., Vilniuje, Minsko pl., ties pastatu Nr. 26A, pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Opel Vectra“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 1,87 promilės etilo alkoholio koncentracija.

2. I. R. taip pat nuteista pagal BK 227 straipsnio 2 dalį už tai, kad ji 2019 m. gruodžio 15 d., tiksliai nenustatytu laiku, nuo 13.30 val. iki 14.05 val., Vilniuje, Minsko pl., ties pastatu Nr. 26A, prie tarnybinio automobilio, Vilniaus apsk. VPK KPV KPR – 1813, siekdama iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje, pasiÅ«lė ir davė, savo įgaliojimus vykdantiems pareigÅ«nams R. S. bei vyriausiajam patruliui V. G. 100 eurų kyšį už neteisėtÄ Å¡ių pareigÅ«nų neveikimÄ , t. y.

įdėjo kiekvienam pareigūnui į tarnybinių striukių kišenę po 50 eurų, kad nebūtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl jos padarytos nusikalstamos veikos pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, dėl to, kad ji 2019 m. gruodžio 15 d., apie 13.30 val., Vilniuje, Minsko pl., ties pastatu Nr. 26A, vairavo automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio. II. Apeliacinio skundo argumentai 3. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroras apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 17 d. nuosprendį, paskiriant I.

R. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimÄ naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams. Skunde nurodoma, kad, nors I. R. 2019 m. gruodžio 15 d. nustatytas daugiau nei keturis su puse karto didesnis neblaivumas, negu yra leistinas minimalus apsvaigimas (0,4 promilės), ir 0,37 promilėmis didesnis neblaivumas, negu yra Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse numatytas maksimalus apsvaigimas (1,5 promilės), pirmosios instancijos teismas nepagrįstai I. R. skyrė minimalų baudžiamajame įstatyme numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonės terminÄ , vos vieneriems metams uždrausdamas nuteistajai vairuoti transporto priemones.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 4. Apeliacinės instancijos teismas patikrino skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tai yra, nenustatęs esminių Å¡io kodekso pažeidimų, nenurodytų apeliaciniuose skunduose, bet turėjusių neigiamos įtakos nuteistajai, patikrino bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.

5. Apeliantas nesutikimÄ su minimaliu baudžiamojo poveikio priemonės terminu grindžia nustatytu girtumo laipsnio dydžiu bei remiasi Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau – ANK) nuostatomis, kurios įtvirtina, jog asmeniui, kuris neblaivus vairavo transporto priemonę, kai jam nustatytas 0,4-1,5 promilės girtumas, privaloma skirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ nuo 1 metų iki vienų metų Å¡eÅ¡ių mėnesių. Teismas pažymi, kad nepaisant dalies objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių panaÅ¡umų tarp ANK 422 straipsnio 5 dalies ir BK 2811 straipsnio 1 dalies Å¡iuo atveju nagrinėjama baudžiamoji, o ne administracinio nusižengimo byla, todėl teismas vadovaujasi tik Baudžiamuoju įstatymu.

Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas skunde nenurodo, kokias teisės normas pažeidė Vilniaus miesto apylinkės teismas, skirdamas minimalų baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimu naudotis specialia teise, terminÄ .

6. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, argumentuodamas Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo bÅ«tinumÄ ir terminÄ , pažymėjo, kad I. R. padarė itin pavojingÄ ir Å¡iurkÅ¡tų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimÄ bei įvertinęs reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ â€“ tai, kad I. R. vairavo automobilį, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, virÅ¡ijantis minimaliÄ vidutinio girtumo ribÄ , sprendė, jog skirtinas uždraudimas naudotis specialiÄ ja teise vieneriems metams.

7. Vadovaujantis BK 68 straipsnio 2 dalimi teismas uždraudžia naudotis specialia teise nuo vienerių iki penkerių metų, Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės termino vidurkis yra 3 metai. Pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise ir jos skyrimo terminas yra baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjančio teismo prerogatyva. Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė uždraudimÄ vairuoti transporto priemones, tačiau iÅ¡ tiesų nepakankamai argumentavo, kodėl skyrė minimalų Å¡ios priemonės terminÄ .

Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, I. R. prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo ir gailėjosi, teisiama pirmÄ kartÄ , nors yra bausta administracine tvarka, tačiau baustumai nesusiję su transporto priemonių vairavimu, kai tai daro neblaivÅ«s asmenys, jos motina serga sunkia liga, nuteistoji gyvena užmiestyje, o dirba mieste, taip pat automobilio vairavimas susijęs su darbinių funkcijų atlikimu, todėl Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu skirtu baudžiamojo poveikio priemonės vienerių metų terminu.

8. Teisingumo ir teisinės valstybė principai, inter alia (be kita ko), reiÅ¡kia, kad nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui taikomos priemonės turi bÅ«ti adekvačios siekiamam tikslui. Baudžiamojo poveikio priemonė – kaip ir bausmė – yra teismo skiriama valstybės prievartos priemonė. Savo esme ir turiniu Å¡ios teisinės priemonės nėra tapačios, skirtingi jų taikymo pagrindai, asmens teisių ir laisvių apribojimo apimtys, bet visgi jos panaÅ¡ios, jomis siekiama to paties rezultato (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-111-222/2019).

9. Skundžiamu nuosprendžio nuteistajai buvo paskirta ne tik aptariama baudžiamojo poveikio priemonė, tačiau ir automobilio, kuriuo padaryta nusikalstama veika konfiskavimas. Atsižvelgiant į tai teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju uždraudžiant vairuoti transporto priemones vienerių metų laikotarpiui, ir konfiskavus transporto priemonę, nuteistoji patirs pakankamus suvaržymus, kurie leis pasiekti baudžiamojo poveikio priemonėms keliamus tikslus, tai yra padės įgyvendinti bausmės paskirtį.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi, n u t a r i a : Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros Pirmojo skyriaus prokuroro Å arÅ«no Å imonio apeliacinį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 17 d. nuosprendį palikti nepakeistÄ . Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Teisėjai Jurgita Mačionytė Vitalija NorkÅ«naitė Nida Vigelienė NuoraÅ¡as tikras Teisėja Vitalija NorkÅ«naitė