22fcfc0c-099a-4c7b-a23f-e2edc0e46046 · Klaipėdos apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. 2S-576-777/2020 Teisminio proceso Nr. 2-33-3-00737-2014-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.6.1.2.4.; 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. balandžio 16 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės O. B. atskirÄ jį skundÄ dėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. sausio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės O.

B. ieškinį atsakovei R. P. dėl kelio servituto nustatymo ir pagal atsakovės R. P. priešieškinį ieškovei O. B., atsakovams Z. Š., R. D., S. D., tretieji asmenys A. P., R. M., I. Ž., I. D. P., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos dėl kelio servituto nustatymo. Teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. Teisme nagrinėjama byla pagal ieškovės O. B. ieškinį atsakovei R. P. dėl kelio servituto nustatymo ir pagal atsakovės R. P. priešieškinį ieškovei O.

B., atsakovams Z. Å ., R. D., S. D., tretieji asmenys A. P., R. M., I. Ž., I. D. P., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos dėl kelio servituto nustatymo. 2. 2020 m. sausio 22 d. vykusio teismo posėdžio metu atsakovės R. P. atstovas advokatas D. C. pateikė praÅ¡ymÄ sustabdyti Å¡ios bylos nagrinėjimÄ , iki bus baigtas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriuje pradėtas žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), sujungimo procesas.

Nurodė, jog Å¡io proceso baigtis ir rezultatai yra svarbÅ«s nagrinėjamoje byloje, kadangi ieÅ¡kovė patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡oma nustatyti servitutÄ bÅ«tent per Å¡iuos atsakovės žemės sklypus. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3. Plungės apylinkės teismas 2020 m. sausio 22 d. nutartimi sustabdė nagrinėjamÄ civilinę bylÄ Nr. 2-1-1054/2020, iki įsiteisėjusiu administraciniu sprendimu bus baigtas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriuje pradėtas žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), sujungimo procesas.

4. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai: 4.1. Nustatė, kad pagal atsakovės R. P. 2019 m. gruodžio 12 d. praÅ¡ymÄ yra pradėtas žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), sujungimo procesas. Pažymėjo, kad, kaip informavo trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovas teismo posėdyje, Å¡iuo metu atsakovės pateiktam praÅ¡ymui trÅ«kumų nenustatyta ir atsakovei, kaip žemės sklypų savininkei, įgyvendinant jos teisę, administracinis procesas yra pradėtas, jeigu atsakovės praÅ¡ymas bus patenkintas, atsakovės žemės Å«kio paskirties žemės sklypai bus sujungti į vienÄ Å¾emės sklypÄ , procesas gali užtrukti 3–4 mėnesius. 4.2.

Teigė, kad iÅ¡ bylos medžiagoje esančių žemės sklypų planų ir ieÅ¡kovės O. B. 2019 m. lapkričio 8 d. patikslinto ieÅ¡kinio matyti, kad ieÅ¡kovės praÅ¡omas nustatyti vienas iÅ¡ alternatyvių kelio servitutų eina bÅ«tent per žemės sklypÄ , kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir palei žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribÄ . Tuo atveju, jeigu bus tenkintas atsakovės R. P. praÅ¡ymas dėl žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), sujungimo, ieÅ¡kovės patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡omas nustatyti vienas iÅ¡ alternatyvių kelio servitutų eitų per naujai suformuoto atsakovės žemės sklypo vidurį. 4.3.

Akcentavo, jog Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-62-730/2017, kuria buvo panaikintas Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. sprendimas ir byla perduota nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad byloje turi bÅ«ti svarstomi visi kelio parinkimo galimi variantai užtikrinant proporcingumo principÄ ir maksimaliai tenkinant visų ginčo Å¡alių interesus bei svarstoma, ar nėra kitų racionalesnių bÅ«dų už kelio servituto nustatymo bÅ«dÄ , kai dalijamas žemės sklypas į dvi dalis per žemės sklypo vidurį.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai 5. Atskiruoju skundu ieÅ¡kovė O. B. praÅ¡o panaikinti Plungės apylinkės teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartį ir bylÄ perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

6. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai: 6.1. Nurodė, kad bylos nagrinėjimo sustabdymas prieÅ¡tarauja proceso koncentruotumo principui. Teigia, jog bylos nagrinėjimas trunka daugiau kaip 5 metus. Bylos nagrinėjimas užsitęsė pirmiausia dėl atsakovės R. P. procesinių veiksmų ir jos nenoro ieÅ¡koti kompromiso Å¡ioje byloje. Pažymi, jog Å¡iuo metu susidariusi situacija neleidžia ieÅ¡kovei ilgÄ laikotarpį naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu normaliomis sÄ lygomis ir sÄ naudomis, atsižvelgiant į ekonomiÅ¡kumo ir protingumo kriterijus. 6.2. Teigia, jog teismo nuoroda, kad sujungus atsakovei priklausančius žemės sklypus, ieÅ¡kovės siÅ«lomo kelio servituto vieta eis per sujungtų sklypų vidurį ir tai bus galima kliÅ«timi kelio servituto nustatymui, yra iÅ¡ankstinis nuomonės iÅ¡reiÅ¡kimas ir teismo pozicijos Å¡ioje byloje atskleidimas.

7. Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ atsakovė R. P. praÅ¡o ieÅ¡kovės atskirÄ jį skundÄ atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistÄ .

8. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai: 8.1. Nurodė, kad Å¡ioje byloje jau du kartus sprendimai buvo panaikinti apeliacinės instancijos teismo ir byla buvo grÄ Å¾inta nagrinėti iÅ¡ naujo. Teigia, jog pati ieÅ¡kovė, grÄ Å¾inus bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo antrÄ kartÄ , iÅ¡ karto 2017 m. liepos mėn. inicijavo kitÄ civilinę bylÄ (2‑368-1024/2018) dėl Å¡alims priklausančių žemės sklypų ribų nustatymo, dėl to Å¡i byla dėl servituto buvo sustabdyta pusantrų metų.

Mano, jog, esant tokioms aplinkybėms, ieÅ¡kovė dėl bylinėjimosi trukmės negali kaltinti atsakovės. 8.2. Teigia, jog apeliantės nurodyta aplinkybė, neva teismas iÅ¡reiÅ¡kė Å¡aliÅ¡kumÄ , taip pat teisiÅ¡kai nereikÅ¡minga bylos sustabdymo klausimui, nes ieÅ¡kovė turi teisę pareikÅ¡ti nuÅ¡alinimus (CPK 42, 66 straipsniai). Atkreipė dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės tik pacitavo apeliacinės instancijos teismo nutarties, kuria byla buvo grÄ Å¾inta nagrinėti iÅ¡ naujo, motyvus, kad turi bÅ«ti svarstomi visi kelio parinkimo galimi variantai užtikrinant proporcingumo principÄ ir maksimaliai tenkinant visų ginčo Å¡alių interesus bei svarstoma, ar nėra kitų racionalesnių bÅ«dų už kelio servituto nustatymo bÅ«dÄ , kai dalijamas žemės sklypas į dvi dalis per žemės sklypo vidurį.

Teismas k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai Atskirasis skundas netenkintinas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

10. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria sustabdyta civilinė byla Nr. 2-1-1054/2020, teisėtumo ir pagrįstumo.

11. Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – paÅ¡alinti tam tikras objektyviai esančias įstatyme nurodytas kliÅ«tis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai iÅ¡nagrinėti civilinės bylos. Pagal civilinės bylos sustabdymo pagrindus įstatymo iÅ¡skirtos dvi bylos sustabdymo rÅ«Å¡ys: privalomasis bylos sustabdymas (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvusis bylos sustabdymas (CPK 164 straipsnis). Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų skirtumas yra tas, kad kai yra nustatomos privalomÄ jį bylos sustabdymo pagrindÄ sudarančios aplinkybės, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimÄ , o bylos sustabdymas dėl fakultatyvųjį sustabdymo pagrindÄ sudarančių aplinkybių yra paliktas teismo diskrecijai, t. y. teismas turi teisę, bet ne pareigÄ sustabdyti bylos nagrinėjimÄ , ir teismas konkrečiu atveju sprendžia, reikia ar ne bylÄ stabdyti.

12. Nagrinėjamu atveju civilinę bylÄ nutarta sustabdyti remiantis CPK 164 straipsnio 4 punktu, t. y. fakultatyviu bylos sustabdymo pagrindu. CPK 164 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad teismas gali dalyvaujančių asmenų praÅ¡ymu ar savo iniciatyva sustabdyti bylÄ tuo atveju, kai teismas pripažįsta, kad bylÄ sustabdyti yra bÅ«tina. Å io pagrindo taikymas priklauso iÅ¡imtinai teismo diskrecijai. Å i teismo teisė turi bÅ«ti įgyvendinama nepažeidžiant proceso koncentracijos principo, užtikrinančio vieno iÅ¡ pagrindinių civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taikÄ tarp ginčo Å¡alių – tinkamÄ taikymÄ (CPK 2 straipsnis).

Taigi teismas savo nuožiÅ«ra vertina konkrečioje byloje susidariusiÄ situacijÄ ir, remdamasis proceso operatyvumo, ekonomiÅ¡kumo principais, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia dėl bÅ«tinybės stabdyti bylos nagrinėjimÄ . Teismas, spręsdamas klausimÄ , ar yra pagrindas sustabdyti bylÄ , remiantis CPK 164 straipsnio 4 punktu, turi įvertinti, ar tai pateisinama proceso trukmės ir intensyvumo aspektais.

13. Atskiruoju skundu ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės teigia, jog pirmosios instancijos teismas, sustabdydamas civilinės bylos nagrinėjimÄ fakultatyviuoju pagrindu, iÅ¡ esmės pažeidžia proceso koncentruotumo principÄ . Teigia, jog bylos nagrinėjimas dėl atsakovės kaltės trunka daugiau kaip 5 metus, o susidariusi situacija neleidžia ieÅ¡kovei ilgÄ laikotarpį naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu normaliomis sÄ lygomis ir sÄ naudomis. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad CPK suformuluotas civilinio proceso tikslas – kuo greitesnis teisinės taikos tarp ginčo Å¡alių atkÅ«rimas, o proceso koncentracijos, ekonomiÅ¡kumo principai nedviprasmiÅ¡kai įpareigoja teismÄ imtis visų leistinų priemonių, kad byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta per kuo trumpesnį laikÄ (CPK 2, 7, 72, 158 ir kt. straipsniai).

Tačiau visos bylos nagrinėjimo pagreitinimo priemonės neturėtų atimti iÅ¡ teisėjo galimybės prireikus įsikiÅ¡ti į bylos nagrinėjimo eigÄ ir daryti jai įtakÄ taip, kad bÅ«tų sudarytos sÄ lygos priimti teisingÄ sprendimÄ . Kitaip tariant, siekiant bylos nagrinėjimo koncentruotumo tikslo, bÅ«tina atsižvelgti į materialiosios tiesos principÄ , net jeigu kartais dėl to procesas sulėtėtų.

14. IÅ¡ į bylÄ pateikto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriaus 2019 m. gruodžio 16 d. raÅ¡to Nr. 36SD-4679-(14.36.137) matyti, kad pagal atsakovės R. P. 2019 m. gruodžio 12 d. praÅ¡ymÄ yra pradėtas žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), sujungimo procesas. Å ias aplinkybes patvirtino ir 2020 m. sausio 22 d. vykusio teismo posėdžio metu apklaustas trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovas Ž. K., kuris, be kita ko, nurodė, kad atsakovės pateiktam praÅ¡ymui trÅ«kumų nenustatyta ir jeigu atsakovės praÅ¡ymas bus patenkintas, atsakovės žemės Å«kio paskirties žemės sklypai bus sujungti į vienÄ Å¾emės sklypÄ .

15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad tuo atveju, jeigu bÅ«tų tenkintas atsakovės R. P. praÅ¡ymas dėl žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), sujungimo, ieÅ¡kovės patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡omas nustatyti vienas iÅ¡ alternatyvių kelio servitutų eitų per naujai suformuoto atsakovės žemės sklypo vidurį, kadangi ieÅ¡kovės patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡omas nustatyti vienas iÅ¡ alternatyvių kelio servitutų eina bÅ«tent per žemės sklypÄ , kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir palei žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribÄ .

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog šios faktinės bylos aplinkybės gali turėti įtakos sprendžiant, kuris iš prašomų kelio servitutų labiausiai atitinka šalių interesus bei mažiausiai varžo jų teises naudotis joms nuosavybės teise priklausančiais nekilnojamojo turto objektais. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog koncentruotumo principo įgyvendinimas turi būti suderintas su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu, todėl nustačius, kad esant pradėtam, tačiau neužbaigtam žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), sujungimo procesui bei nesustabdžius šios civilinės bylos nagrinėjimo, gali kilti pavojus teisingam bylos išnagrinėjimui.

Å ios aplinkybės suponuoja iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai sustabdė civilinės bylos nagrinėjimÄ .

16. Nors atskiruoju skundu ieÅ¡kovė teigia, jog teismo nuoroda, kad sujungus atsakovei priklausančius žemės sklypus, ieÅ¡kovės siÅ«lomo kelio servituto vieta eis per sujungtų sklypų vidurį ir tai bus galima kliÅ«timi kelio servituto nustatymui, yra iÅ¡ankstinis nuomonės iÅ¡reiÅ¡kimas ir teismo pozicijos Å¡ioje byloje atskleidimas, tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su Å¡iais atskirojo skundo argumentais. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamos nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas naujai pateiktus įrodymus apie vykstantį žemės sklypų sujungimo procesÄ Ä¯vertinęs bylos sustabdymo klausimo kontekste, darė iÅ¡vadÄ , kad Å¡ių žemės sklypų sujungimo proceso rezultatas gali turėti įtakos, sprendžiant klausimÄ dėl kelio servituto nustatymo, kadangi ieÅ¡kovė 2019 m. lapkričio 8 d. patikslintu ieÅ¡kiniu prašė nustatyti vienÄ iÅ¡ kelių alternatyvių kelio servitutų.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks pirmosios instancijos teismo argumentavimas negali būti laikomas teismo pozicijos byloje atskleidimu, todėl šis atskirojo skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

17. Dar daugiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismui privalu atsižvelgti į pagrindus ir argumentus, kuriais remdamasis apeliacinės instancijos teismas panaikino žemesnės instancijos teismo sprendimÄ ar nutartį , todėl aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas akcentavo Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-62-730/2017 (kuria buvo panaikintas Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. sprendimas ir byla perduota nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui) nurodytus iÅ¡aiÅ¡kinimus, negali bÅ«ti laikoma teismo pozicijos atskleidimu ar iÅ¡ankstinės nuomonės suformavimu.

18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs kitus atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad Å¡ie argumentai teisingam skundo iÅ¡nagrinėjimui teisinės reikÅ¡mės neturi, todėl, atmesdamas skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo nutarties motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais, jų nekartodamas mano, kad nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindų jÄ keisti ar naikinti.

19. Vadovaudamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, kuriÄ keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas n u t a r i a : Plungės apylinkės teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja Jolanta Gailevičienė