2022-12-21 Nr. AB-31170-3-62-3-00651-2021-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-697-463/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00651-2021-1

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 21d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Jolantos Malijauskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugsėjo 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. M. skundą atsakovui Alytaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas D. M. (toliau – ir pareiškėjas), kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) Kauno apygardos skyriaus 2021 m. kovo 2 d. sprendimą Nr. 21R1-65(AG1-22/10-2021) (toliau – ir Komisijos sprendimas); 2) panaikinti Alytaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimą Nr. SD-9275 (6.17E) „Dėl atsisakymo organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą“; 3) panaikinti Administracijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymą Nr. DV-1199 „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) gatvėje (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ (toliau – ir Įsakymas, Administracijos įsakymas); 4) įpareigoti Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. kovo 10 d. prašymą.

2. Pareiškėjo skundas buvo grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Pareiškėjas paaiškino, kad pareiškėjui ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). Pareiškėjas 2018 m. gegužės 10 d. Administracijai pateikė prašymą dėl žemės sklypo, esančio prie ginčui aktualaus Žemės sklypo, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo, kurio tikslas buvo suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą. Atsakovas 2018 m. gegužės 18 d. raštu nurodė, jog „norimas prisijungti valstybinės žemės sklypo plotas Jūsų nurodytoje vietoje neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos ir Jūsų prašymas nebus tenkinamas“. Taip pat šiuo raštu buvo pasiūlyta, pasikeitus aplinkybėms, iš naujo teikti prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Pareiškėjas 2019 m. kovo 14 d. atsakovui pateikė naują prašymą, kurio tikslas buvo suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą. Atsakovas 2019 m. kovo 14 d. raštu nurodė, kad tik suprojektavus ir įregistravus (duomenys neskelbtini) gatvės ir pravažiavimų žemės sklypus valstybės įmonėje Registrų centre (toliau – ir Registrų centras) būtų galima pareiškėjo prašymą nagrinėti iš naujo pagal naujai atsiradusias faktines aplinkybes. Pareiškėjas 2020 m. kovo 10 d. pateikė naują prašymą (toliau – ir Prašymas), kartu buvo pateikta norimo suformuoti įsiterpusio valstybinės žemės sklypo schema, kuri ribojasi su (duomenys neskelbtini) gatvės ribomis ir pareiškėjo Žemės sklypo pietine riba. Administracijos direktoriaus 2020 m. balandžio 22 d, raštu Nr. SD-2874(6.17E) (toliau – ir 2020 m. balandžio 22 d. raštas) buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą ir organizuoti įsiterpusios valstybinės žemės ploto formavimo ir pertvarkymo projektą tikslu prijungti prie pareiškėjui priklausančio Žemės sklypo. Tačiau Komisija 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu panaikino minėtą 2020 m. balandžio 22 d. raštą ir įpareigojo atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą.

2.2. Pakartotinai išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, Administracija 2020 m. rugsėjo 17 d. priėmė raštą Nr. SD-6359(32.43.) (toliau – ir 2020 m. rugsėjo 17 d. raštas) kuriuo pareiškėjo prašymą vėl atsisakė tenkinti, tačiau Komisija 2020 m. lapkričio 24 d. sprendimu minėtą raštą panaikino ir įpareigojo atsakovą dar kartą išnagrinėti pareiškėjo prašymą.

2.3. Pakartotinai išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, Administracija 2020 m. gruodžio 23 d. priėmė nagrinėjamoje byloje skundžiamą raštą Nr. SD-9275 (6.17E) (toliau – ir 2020 m. gruodžio 23 d. raštas, skundžiamas raštas), kuriuo pareiškėjo prašymą vėl atsisakė tenkinti. Pareiškėjas šį raštą apskundė Komisijai, kuri pareiškėjo skundą atmetė.

2.4. Pareiškėjas teigė, kad Komisijos sprendimas yra tinkamai nemotyvuotas, priimtas ignoruojant pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes. Atsakovas atsisakė spręsti pareiškėjo interesus pažeidžiančią situaciją (pareiškėjas neturi privažiavimo nuo (duomenys neskelbtini) gatvės (toliau – ir Gatvė, ginčo gatvė) prie savo Žemės sklypo, ties jo Žemės sklypu einančios Gatvės atkarpos eksploatavimas daro žalą pareiškėjo ir jo šeimos turtui bei gyvenimo kokybei).

2.5. 2020 m. gruodžio 23 d. raštas, pareiškėjo teigimu, yra nemotyvuotas, grindžiamas prielaidomis ir nesusijusiomis aplinkybėmis, tinkamai neišnagrinėjant pareiškėjo prašymo, nenurodant konkrečių ir faktinėmis aplinkybėmis bei teisės aktų normomis pagrįstų motyvų, paneigiančių galimybę įgyvendinti pareiškėjo Prašymą.

2.6. Pareiškėjo manymu, vienintelis galimas šių problemų išsprendimas yra jo Prašymo įgyvendinimas, organizuojant Gatvės žemės sklypo, esančio prie pareiškėjo Žemės sklypo, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, suformuojant atskirą įsiterpusį valstybinės žemės sklypą (įvažiavimui į pareiškėjo Žemės sklypą bei atitvarui nuo Gatvės įrengti), kuris atitiktų įsiterpusio valstybinės žemės sklypo kriterijus bei būtų priskirtas prie pareiškėjo Žemės sklypo. Pareiškėjo Prašymo įgyvendinimui nereikalingas teisės aktų keitimas. Be to, ginčo gatvei bei įvažiavimui į žemės sklypus suformuotas valstybinės žemės sklypas buvo suformuotas pažeidžiant teisės aktus. Pareiškėjas nesiekė užgrobti daugiau žemės ar kažkaip trukdyti kurti / keisti infrastruktūrą. Prašomas prisijungti žemės plotas yra itin reikalingas, kadangi, be kita ko, susidarė situacija, kai pareiškėjas neturi tinkamo privažiavimo prie savo Žemės sklypo, pareiškėjo Prašyme nurodytos svarbios aplinkybės, kurias atsakovas ignoruoja, o skundžiamame rašte atsakovas nurodė klaidingas aplinkybes, rėmėsi paneigtais teiginiais ir netinkamai interpretuojamomis aplinkybėmis.

2.7. Savo ruožtu Komisija sprendime prieštaravo savo pačios priimtų ir įsiteisėjusių sprendimų išvadoms, deklaratyviai sutinkant su nepagrįstais ir klaidingais atsakovo teiginiais. Be to, Komisija nepasisakė dėl esminių pareiškėjo motyvų, nepagrįstai sutiko su atsakovo argumentais, jų nevertinant.

2.8. Pagal atsakovo nurodytą ir viešai skelbiamą informaciją, joks ginčo gatvės techninis projektas nėra parengtas ir artimiausiu metu nebus rengiamas. Tai patvirtino, kad 2020 m. gruodžio 21 d. Įsakymas buvo priimtas su tikslu sukurti fiktyvų motyvą pareiškėjo Prašymo atmetimui, kas sudarė pagrindą šį Įsakymą panaikinti. Net jei Įsakymu buvo siekiama suformuoti naują kitos paskirties, susisiekimo ir inžinerinių koridorių teritorijos žemės sklypą, ko pasėkoje Gatvės žemės sklypas bus sujungiamas su naujai suformuotu žemės sklypu, Įsakymo įgyvendinimas netrukdo pareiškėjo Prašymo įgyvendinimui, kadangi Įsakyme nurodomas ginčo gatvės žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas bet kuriuo atveju turės būti įgyvendintas remiantis, be kita ko, ir teisės aktų nuostatomis, reglamentuojančiomis įvažiavimo į kiekvieną gretimą žemės sklypą užtikrinimą ir žemės sklypo ribų priderinimą prie gretimų žemės sklypų. Komisija dėl šių motyvų nepasisakė.

2.9. Atsakovas nesiruošia spręsti pareiškėjo problemų, nes tai pareikalautų didelių savivaldybės biudžeto lėšų. Tačiau įgyvendinus pareiškėjo Prašymą šios problemos būtų išspręstos paties pareiškėjo lėšomis (pvz. sutvirtinant šlaitą atramine sienele ir įrengiant tvorą). Pareiškėjo skunde išdėstytos aplinkybės, pareiškėjo manymu, sudaro pagrindą konstatuoti, kad atsakovas nepagrįstai, pažeidžiant interesų pusiausvyros ir proporcingumo principus, remiasi išgalvota gretimų žemės sklypų asmenų teisių ir teisėtų interesų apsauga, pareiškėjui nebuvo suprantami jo prašymo atmetimo argumentai. Pareiškėjas taip pat teigė, kad nepraleido termino skundui paduoti.

3. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko.

4. Atsakovas atsiliepime nurodė šiuos argumentus:

4.1. Atsakovas, pakartotinai išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, skundžiamu Raštu aiškiai ir išsamiai nurodė, kodėl atsisako patenkinti pareiškėjo Prašymą, tačiau pareiškėjas pakartotinai teikia skundus, galbūt norėdamas pasiekti išimtinai sau palankų sprendimą, nors tenkinti Prašymo nebuvo teisinio pagrindo. Savo ruožtu Komisija priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, įvertinusi faktines aplinkybes ir aktualų teisinį reguliavimą.

4.2. Prie pareiškėjo Žemės sklypo rytinės dalies pusės (pagal pareiškėjo pateiktą schemą) prisiskirti valstybinės žemės ploto dalį nėra galimybės, kadangi žemės sklypo rytinė dalis ribojasi su Gatvės žemės sklypu, įregistruotu Registrų centro Nekilnojamojo turto registre. Taip pat nėra laisvo valstybinės žemės ploto, kuris atitiktų reikalavimus, taikomus įsiterpusiam žemės sklypui, ir jį būtų galima prisiskirti prie pareiškėjo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat atsakovas nurodė, kad prie pareiškėjo Žemės sklypo šiaurinės pusės dalies besiribojantis laisvas valstybinis žemės plotas atitinka reikalavimus, taikomus įsiterpusiam žemės sklypui, tačiau buvo numatoma galimybė, o ne prievolė žemės sklypą leisti prisiskirti, o sprendimą prijungti ar ne priima Administracija, atsižvelgdama į esamą situaciją, pateiktus argumentus ir savivaldybės reikmėms reikalingą žemės plotą, užtikrindama viešąjį interesą. Laisvos valstybinės žemės plotas (kurį pareiškėjas siekė prisijungti) reikalingas pertvarkant Gatvės žemės sklypą, t. y. techniniam projektui parengti bei jo atitinkamiems etapams įgyvendinti / įrengti, kurie įtakos Gatvės (žemės sklypo) parametrus. Todėl Įsakymu buvo organizuotas formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas – suformuoti naują kitos paskirties, susisiekimo ir inžinerinių koridorių teritorijos žemės sklypą. Suformavus ir įregistravus šį naują valstybinės susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos žemės sklypą, bus atliekamos žemės sklypų sujungimo procedūros, t. y. ginčo gatvės žemės sklypas bus sujungiamas su naujai suformuotu žemės sklypu.

4.3. Rengiamo Gatvės žemės sklypo projekto sprendiniai turi atitikti Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2020 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. T-169 „Dėl Alytaus miesto bendrojo plano, patvirtinto Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2009-06-11 sprendimu Nr. T-146 „Dėl Alytaus miesto bendrojo plano keitimo tvirtinimo“, pakeistų sprendinių patvirtinimo ir pritarimo keitimui“ (toliau – Bendrasis planas) patvirtintus sprendinius, t. y. nustatytą D gatvės kategoriją bei Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai.

Bendrieji reikalavimai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. D1-533 (toliau – Statybos techninis reglamentas), nuostatas. Atsakovas pažymėjo, kad Gatvė yra dar tik besikuriantis kvartalas (yra urbanizuojama), kompleksiškai išplanuotas, su galimybe įrengti tinkamo pločio susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorius, todėl šiai gatvei nustatyta D gatvės kategorija. Suformavus naują kitos paskirties, susisiekimo ir inžinerinių koridorių teritorijos žemės sklypą ir jį prijungus prie esamo Gatvės žemės sklypo atstumas tarp gatvės raudonųjų linijų būtų apie 11,3 m., t. y. nesiektų minimalaus 12 m., todėl esamo Gatvės ploto neužtenka, net ir koregavus Gatvės žemės sklypo ribas (pagal nustatytą kategoriją reikalingas 12 m. plotis).

Savo ruožtu įvažiavimas – akligatvis į žemės sklypus, esančius Gatvėje, yra 6 m. pločio, jo danga yra žvyras, reljefas sudėtingas (status šlaitas), todėl projektuojant Gatvės kelio trasą, jo plano elementus, išilginius ir skersinius profilius, jų derinius, sankasos elementus, dangos konstrukcijas ir sankryžas, turi būti garantuotas vietinės reikšmės kelio patvarumas, pastovumas, eismo sauga bei patogumas ir tai turi tenkinti ekonominius bei aplinkosaugos reikalavimus. Rengiant ginčo gatvės techninį projektą (įrengiant Gatvę) esamo pločio neužteks šlaitui įrengti, reikia papildomo pločio.

Taip pat atsakovas patikslino, kad Gatvės techninis projektas bus rengiamas, kai bus skirta lėšų, ir ši gatvė žvyruotų gatvių studijoje yra jau eilės Nr. (duomenys neskelbtini), o ne Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nurodė pareiškėjas. Gatvės kelio išvažiavimas į kalną turi būti didinamas (platinamas), užtikrinant kelio patvarumą, pastovumą, eismo saugą, todėl savivaldybei būtina suformuoti naują kitos paskirties, susisiekimo ir inžinerinių koridorių teritorijos žemės sklypą ir jį prijungti prie esamo Gatvės žemės sklypo.

Gyvenamajame rajone, kuriame yra Gatvė, nevisiškai išvedžiotos miesto komunikacijos, ateityje įrengiant dujotiekio tinklus, prašomas prisijungti valstybinės žemės plotas yra vieta, kurioje gali būti išvedžiotos komunikacijos tam, kad jos galėtų būti atvestos į gretimus žemės sklypus. Šlaitas, želdiniai, apšvietimo inžineriniai tinklai ir įrenginiai, lietaus vandens surinkimo ir nuvedimo inžineriniai tinklai ir įrenginiai, drenažo tinklai ir įrenginiai turi būti gatvės žemės sklype. Savivaldybė negalėjo atsakyti, kada bus įrengiamos dujų ir elektros komunikacijos, tačiau nurodė, jog greičiausiai tada, kai bus įrenginėjama gatvė.

4.4. Taip pat atsakovas laikėsi pozicijos, kad pareiškėjas praleido tiek 2020 m. gruodžio 23 d. rašto, tiek Įsakymo apskundimo terminus.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2021 m. rugsėjo 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Teismas iš byloje pateiktos medžiagos, be kita ko, nustatė, kad:

6.1. Pareiškėjas 2020 m. kovo 10 d. Administracijai pateikė prašymą leisti pradėti rengti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – esamo žemės sklypo padidinimas ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje, kai nėra galimybės suformuoti atskirų žemės sklypų. Kartu su prašymu buvo pateikta norimo suformuoti įsiterpusio valstybinės žemės sklypo schema.

6.2. Administracija, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, 2020 m. balandžio 22 d. priėmė sprendimą Nr. SD-2874(6.17E), kurį 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu panaikino Komisija, įpareigojant atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2020 m. kovo 10 d. prašymą. Atsakovas 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendimu pakartotinai atmetė pareiškėjo prašymą. Šis atsakovo sprendimas buvo panaikintas Komisijos 2020 m. lapkričio 24 d. sprendimu, atsakovas buvo pakartotinai įpareigotas išnagrinėti pareiškėjo prašymą.

6.3. Vykdydamas Komisijos 2020 m. lapkričio 24 d. sprendimą, atsakovas pakartotinai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą ir priėmė nagrinėjamoje byloje ginčijamą 2020 m. gruodžio 23 d. raštą. Kartu su Raštu pareiškėjui buvo išsiųstas Įsakymas. Raštu atsisakyta organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą pakartotinai išnagrinėjus 2020 m. kovo 10 d. Prašymą. Savo ruožtu Įsakymu nuspręsta formuoti / pertvarkyti valstybinės žemės sklypo plotą – apie 0,0195 ha, kitos paskirties žemės sklypo naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, projekto tikslas – formuojamas naujas valstybinės žemės sklypas.

7. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas argumentą, kad pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti dėl skundžiamo Rašto ir Įsakymo, nustatė, kad minėti dokumentai pareiškėjui elektroniniu paštu buvo išsiųsti 2020 m. gruodžio 23 d., todėl minėtų dokumentų apskundimo termino pabaigos dieną apibrėžia diena, atitinkanti termino pradžios dieną (įteikimo dieną) – t. y. 2020 m. gruodžio 23 d., kuri skaičiuojama nuo elektroninio pašto laiško išsiuntimo momento, kai pareiškėjas turėjo galimybę susipažinti su jam išsiųstu Raštu ir Įsakymu, atitinkamai paskutinė apskundimo diena – 2021 m. sausio 23 d., tačiau ši diena buvo nedarbo diena, todėl termino pabaigos diena laikoma po jos einanti darbo diena – 2021 m. sausio 25 d.

8. Teismo nuomone, paskelbimo apie individualaus administracinio akto priėmimą momentas galėtų būti tapatinamas su termino paduoti teismui dėl jo skundą skaičiavimo momentu tokiais atvejais, kai yra daugiau duomenų, patvirtinančių, kad į teismą besikreipiančiam subjektui turėjo būti žinomos aplinkybės apie tokio akto svarstymą, būsimą priėmimą ir pan. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjas turėjo duomenų apie tokius veiksmus. Be to, 2020 m. gruodžio 23 d. pareiškėjui įteikus (išsiuntus) Raštą ir Įsakymą, pareiškėjui nuo elektroninio laiško išsiuntimo momento tapo žinomi visi esminiai ginčijamų aktų turinio elementai – aktus priėmusi institucija, priėmimo datos, aktais nustatomos teisės ir pareigos. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui tenkanti pareiga įrodyti, kada jam tapo žinoma apie ginčijamo administracinio akto priėmimą ir (ar) paskelbimą, neturėtų tapti našta, neproporcingai ribojanti jos teisę kreiptis į teismą, ir vertintina kiekvienu atvejui individualiai, nepažeidžiant sąžiningai besielgiančio asmens teisėtų lūkesčių ginti savo pažeistas ar ginčijamas teises teisme. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad pareiškėjas, paduodamas (išsiųsdamas) skundą 2021 m. sausio 25 d. elektroniniu paštu Komisijai dėl ginčijamų aktų, nepraleido apskundimo termino, todėl atsakovo argumentas dėl praleisto termino buvo atmestas.

9. Vertindamas argumentus dėl Įsakymo panaikinimo, pirmosios instancijos teismas, aptaręs ginčui aktualų teisinį reguliavimą, be kita ko, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (toliau – ir Taisyklės), Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nuostatas, pažymėjo, kad, pagal Bendrąjį planą, ginčo teritorija patenka į mažo užstatymo intensyvumo zoną. Bendrojo plano aprašymo 6 punkte nurodyta, kad „Gyvenamos mažo užstatymo intensyvumo teritorijos – dominuojančio vienbučio / dvibučio gyvenamojo užstatymo teritorijos kartu su socialinių, visuomeninių ir paslaugų objektų infrastruktūra esamuose ir naujai formuojamuose miesto gyvenamuosiuose kvartaluose. <...> Galimos pagrindinės žemės naudojimo paskirtys ir būdai: kitos paskirties: gyvenamosios teritorijos (G1); visuomeninės paskirties teritorijos (V); komercinės paskirties objektų teritorijos (K); susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos (I1); susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos (I2); bendro naudojimo teritorijos (B); atskirųjų želdynų teritorijos (E)“. Teismo manymu, Įsakymu numatyta žemės paskirtis ir naudojimo būdas neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams – Bendrajam planui.

10. Atitinkamai teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad Įsakymas buvo priimtas su tikslu sukurti fiktyvų motyvą pareiškėjo prašymo atmetimui, kadangi, pagal Žemės įstatymo 40 straipsnio 3 dalį, teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą turi savivaldybių institucijos (šia teise atsakovas ir pasinaudojo), ir pastarojo projekto sprendiniai neprieštarauja Bendrajam planui. Teismas nenustatė aplinkybių, kodėl ginčijamas Įsakymas turėtų būti panaikintas. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad, pagal Taisyklių 21 ir 68 punktus, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo procedūra yra tęstinio pobūdžio. Ji pradedama priimant sprendimą pradėti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą ir baigiama priėmus sprendimą, kuriuo patvirtinamas šis projektas arba atsisakoma jį tvirtinti. Be to, Taisyklių 58–59 punktai detalizuoja parengto projekto derinimo, teikimo visuomenei susipažinti bei gautų pasiūlymų nagrinėjimo tvarką.

11. Vertindamas argumentus dėl Rašto panaikinimo, teismas pirmiausiai pažymėjo, kad atsakovas Raštą argumentavo tuo, jog pareiškėjo pageidaujamame prisijungti valstybinės žemės plote yra gatvė, registruota Nekilnojamojo turto registre, ir, pagal Žemės reformos įstatymo 13 straipsnį, žemė, užimta valstybės ar savivaldybės keliu, priskiriama neprivatizuotinai žemei. Nors prie pareiškėjo Žemės sklypo rytinės pusės yra laisvas įsiterpęs valstybinis žemės plotas, tačiau šis plotas bus reikalingas pertvarkant Gatvės žemės sklypą. Teismas nurodė, kad nagrinėjamo ginčo objektas yra valstybinės žemės sklypas, kuris turi atitikti teisės aktų reikalavimus, t. y. turi būti įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų ir neviršyti Vyriausybės nustatyto dydžio, be to, įsiterpęs žemės sklypas turi būti laisvas. Nagrinėjamam ginčui aktuali žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo pirmoji sąlyga: valstybinės žemės sklypas turi būti laisvas.

12. Įvertinęs visumą byloje pateiktų rašytinių įrodymų visumą, teismas darė išvadą, kad Registrų centro Nekilnojamojo turto registre įregistruotas Gatvės žemės sklypas ribojasi su pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiu Žemės sklypu. Atsižvelgęs į nustatytas teisines ir faktines aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas skundžiamame 2020 m. gruodžio 23 d. Rašte pagrįstai ir teisėtai nurodė, jog pagal pareiškėjo pateiktą schemą prie pareiškėjo Žemės sklypo rytinės dalies pusės nėra laisvo valstybinės žemės ploto, kuris atitiktų reikalavimus, taikomus įsiterpusiam žemės sklypui, ir jį būtų galima priskirti prie pareiškėjo nuosavybės teise valdomo Žemės sklypo. Nei pareiškėjas, nei jo atstovas nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog prie pareiškėjo žemės sklypo rytinės dalies pusės būtų laisvo valstybinės žemės ploto, kuris būtų neužimtas keliu.

13. Teismas nurodė, kad prie pareiškėjo Žemės sklypo pietinės pusės (skundžiamame Rašte – šiaurinė pusė) dalies besiribojantis valstybinės žemės plotas, kurį jis siekia prijungti, iš esmės sutampa su valstybinės žemės sklypo plotu, kuriuo formavimo ir pertvarkymo procedūras Įsakymu pradėjo atsakovas. 0,0195 ha valstybinės žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad „formuojamas valstybinės žemės sklypas – tai teritorija prie (duomenys neskelbtini) gatvės, tarp dviejų sklypų: kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Šis žemės sklypas (žemės paskirtis: kita, naudojimo būdas: susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos) ateityje bus sujungiamas su žemės sklypu kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir funkcionuos kaip bendras (duomenys neskelbtini) gavės sklypas, todėl papildomi privažiavimui iki žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) servitutai nėra projektuojami“. Taigi, prie pareiškėjo Žemės sklypo pietinės pusės dalies besiribojantis valstybinis žemės plotas ribojasi su keliu. Atitinkamai, teismo teigimu, įsiterpęs valstybinės žemės sklypas, kurį pareiškėjas siekia prisijungti prie nuosavybės teise valdomo Žemės sklypo pietinės ribos (skundžiamame Rašte – šiaurinė pusė), formuojamas kaip susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorija, ir bus užimtas vietinės reikšmės pravažiavimo kelių. Atsakovas, teismo manymu, neturėjo teisinio pagrindo pradėti organizuoti įsiterpusios valstybinės žemės prie pareiškėjo Žemės sklypo šiaurinės ribos ir pareiškėjo sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo, nes pastarasis įsiterpęs valstybinės žemės plotas iš esmės nėra laisvas.

14. Taigi, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad valstybinės žemės plotas, kurį pareiškėjas siekia prijungti kaip įsiterpusį valstybinės žemės plotą prie asmeninės nuosavybės teise valdomo Žemės sklypo pietinės ribos (skundžiamame Rašte – šiaurinės ribos), iš esmės nėra laisvas, todėl nėra sąlygų, jog valstybinės žemės sklypas būtų laisvas bei įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų, būtinų pradėti rengti (organizuoti) žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Pastarasis ginčo sklypas neatitinka Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkte numatytos sąlygos. Teismas taip pat pažymėjo, kad iš Bendrojo plano susisiekimo sistemos brėžinio matyti, kad Gatvė yra priskirta D kategorijai. Rašte atsakovas tai nurodė ir pagrindė Bendrojo plano nuostatomis, tačiau teismas sutiko su pareiškėjo argumentais, kad, pagal Bendrojo plano aiškinamąjį raštą, D kategorijos gatvių sprendiniai yra rekomendacinio pobūdžio ir žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentuose D kategorijos gatvių trasos gali būti tikslinamos, tačiau to irgi nėra privaloma daryti. Pertvarkant ir įrengiant Gatvę, ši gatvė galėtų būti ir kitos kategorijos, tačiau tai priklausytų nuo faktinės gatvės situacijos ir besiribojančių privačių žemės sklypų ribų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, tai, jog skundžiamame Rašte atsakovas nenurodė, jog D kategorijos gatvių sprendiniai yra rekomendacinio pobūdžio, teismas nurodytų aplinkybių nelaikė esminiu procedūriniu pažeidimu, galinčiu sudaryti pagrindą panaikinti šį sprendimą.

15. Be to, teismo teigimu, svarbus ne tik pareiškėjo, kaip Žemės sklypo savininko, privatus interesas, bet ir viešasis interesas, kuris pasireiškia siekiu pertvarkyti Gatvės žemės sklypą, t. y. techninio projekto parengimu bei jo atitinkamų etapų įgyvendinimu / įrengimu, kurie įtakos Gatvės (žemės sklypo) parametrus. Taip pat, nors pareiškėjas teigė, kad neturi įvažiavimo į savo Žemės sklypą, tačiau teismas pažymėjo, kad iš pateiktų nuotraukų ir pareiškėjo nurodytų aplinkybių matyti, jog jis gali patekti (įvažiuoti) į savo Žemės sklypą, ir 0,0195 ha valstybinės žemės sklypas prie pareiškėjo Žemės sklypo ribos ateityje bus sujungiamas su žemės sklypu kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir funkcionuos kaip bendras Gatvės sklypas.

16. Taigi, įvertinęs tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad skundžiami Raštas ir Įsakymas yra teisėti ir pagrįsti, todėl pareiškėjo skundas buvo atmestas.

III. 17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ir priimti naują sprendimą bei pareiškėjo skundą patenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo atlyginti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą bei nurodo šiuos argumentus:

18.1. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovas neturėjo teisinio pagrindo pradėti organizuoti įsiterpusios valstybinės žemės prie pareiškėjo Žemės sklypo šiaurinės ribos ir pareiškėjų sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo, nes pastarasis įsiterpęs valstybinės žemės plotas iš esmės nėra laisvas. Byloje nėra duomenų, kuriais remiantis teismas galėtų daryti neginčytiną išvadą, jog „pastarasis įsiterpęs valstybinės žemės plotas iš esmės nėra laisvas“. Priešingai, bylos duomenys neginčytinai patvirtina, kad šis plotas yra laisvas. Ką reiškia „iš esmės“ nėra laisvas, teismas nepaaiškina. Teismas taip pat neatsižvelgė, kad dar iki prašymo pateikimo atsakovas savo raštais sukūrė teisėtą lūkestį pareiškėjui įgyvendinti savo, kaip Žemės sklypo savininko, įstatyme numatytą teisę prisijungti įsiterpusį valstybinės žemės sklypo plotą.

18.2. Gatvei bei įvažiavimui į žemės sklypus 2019 m. buvo suformuotas valstybinės žemės sklypas bei 2020 m. įregistruotas Registrų centre, tačiau tai padaryta neatsižvelgiant į pareiškėjo interesus ir pažeidžiant jo teisėtą lūkestį prisijungti įsiterpusį valstybinės žemės sklypo plotą, nurodytą Prašyme, su tikslu turėti privažiavimą prie savo Žemės sklypo (pietinėje sklypo pusėje) ir turėti galimybę įsirengti tinkamą šlaito įtvirtinimą ir atitvarą nuo kelio (rytinėje sklypo pusėje). Tai lėmė, kad Gatvei bei įvažiavimui į žemės sklypus suformuotas valstybinės žemės sklypas buvo suformuotas pažeidžiant Taisyklių nuostatas. Be to, nesprendžiant esamos situacijos yra pažeidžiamos ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie susisiekimo ministerijos generalinio direktoriaus 2010 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. V-88 patvirtintos „Aplinkosauginių priemonių projektavimo, įdiegimo ir priežiūros rekomendacijos. Kelių eismo triukšmo mažinimas APR-T-10“, įpareigojančios spręsti keliamo triukšmo ir dulkių problemas, bei Automobilių kelių transporto priemonių apsauginių atitvarų sistemų projektavimo taisyklės, įpareigojančios suprojektuoti ir įrengti apsauginius atitvarus reikalingose vietose.

18.3. Teismas nepagrįstai vadovavosi Rašte nurodyta melaginga aplinkybe, kad žemė neprivatizuojama, jeigu ji užima valstybės ir savivaldybės kelių su šalia jų esančiais valstybinės žemės plotais, pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus reikalingais šių kelių plėtrai, neatsižvelgdamas į tai, kad ginčo žemės plote (kurio prisijungimu pareiškėjas siekia įgyti teisėtą įvažiavimą į savo Žemės sklypą) nebuvo nei suprojektuoti nei numatyti jokie keliai ar inžineriniai statiniai, šis plotas būtent pagal pareiškėjo Prašymą buvo suformuotas ir Registrų centre įregistruotas kaip laisvos valstybinės žemės plotas. Taigi teismas, konstatuodamas, kad šis plotas negali būti privatizuojamas, nes, neva, „iš esmės nėra laisvas“, paneigė pareiškėjo teisėtą lūkestį.

18.4. Atsakovas nepagrindė Gatvės rekonstrukcijos tokiu būdu, dėl kurio nebūtų galima įgyvendinti pareiškėjo Prašymo. Atsakovo planuose nėra pažymėtos ir nustatytos raudonosios linijos, tokiu būdu nesilaikant Nacionalinės žemės tarnybos rekomendacijų, tai sukelia problemas formuojant įsiterpusius žemės plotus, raudonosios linijos nėra pateiktos jokiuose planuose.

18.5. Atsakovo įvardijamos 12 m pločio raudonosios linijos yra klaidingos, kadangi Gatvė yra nevientisa, jos pradžioje yra atkarpos iki 3 metrų pločio ir vyrauja 6–8 metrų plotis, o Žemės sklypo pradžioje besiribojančia su (duomenys neskelbtini) savininkais tikrasis (duomenys neskelbtini) gatvės kelio plotis yra 10 metrų, o (duomenys neskelbtini) sklypo gale besiribojančiu su įvaža – 15 metrų, toks neracionalus pločių pasiskirstymas prie (duomenys neskelbtini) sklypo ribos yra netikslingas raudonųjų linijų perdėtam didinimui tik tam tikrose kelio atkarpose, esančiose tarp sklypų savininkų. Šių aplinkybių atsakovas nepaneigė. Iki šiol nėra tinkamai pažymėtos Gatvės raudonosios linijos.

18.6. Pareiškėjo teigimu, Įsakymas nepatvirtina ir negali patvirtinti projekto rengimo, nebuvo parengta Gatvės detaliojo techninio plano, todėl atsakovas negalėjo suformuoti inžinierinių tinklų koridoriaus. Savo ruožtu Bendrasis planas nesprendžia gatvės kategorijos ir tokiu dokumentu nėra nagrinėjami atskiri sklypai ir nenustatomi jiems reikalavimai, tai atliekama rengiant detaliuosius ar žemėtvarkos planavimo dokumentus. Pareiškėjas taip pat atkreipia dėmesį, kad atsakovas jau buvo suprojektavęs laisvą valstybinį žemės plotą ir buvo įregistravęs į Registrų centro duomenų bazę, vienintelis jo papildomas prašymas po viešo išviešinimo buvo kaimynų sutikimai, bet atsakovas vėliau perprojektavo šį plotą į komunikacijų koridorių ir pradėjo kurti įvairias fiktyvias kliūtis pareiškėjui šį plotą įsigyti.

18.7. Visame kvartale nėra nei vienos įvažos, kuri būtų 12 m pločio ir kurios turėtų atskirus komunikacijų koridorius, priešingai, nei nurodo atsakovas. Gatvėje buvo suprojektuota viena analogiška įvaža, kuri buvo 6 m pločio, o vėliau – ir antra siauresnė ir žymiai sudėtingesnė, statesnė ir su ypač dideliais ir stačiais šlaitais, buvo suprojektuota be komunikacijų koridorių. Tačiau visos komunikacijos yra rengiamos po keliu, o ne šalia kelio. Įvažos pločio reikalingam nustatymui atsakovas nesivadovauja teisės aktų reikalavimais, o pertekliniu būdu savo nuožiūra visą laisvą plotą nori nepagrįstai nurašyti. Šiuo metu nėra skelbiama aiškių projektų ir dokumentų dėl planuojamų įrengti komunikacijų, nėra žinoma ir apie jokias iniciatyvas ar poreikius tam. Visi kiti sklypai turi aiškius privažiavimus / įvažiavimus į savo sklypus, tačiau pareiškėjo sklypas neturi jokio privažiavimo, dėl ko tenka važiuoti per valstybinę žemę, kuri nėra kelias ir neturi tinkamai paruošto pagrindo. Be to, atsakovo projektuojamas komunikacijų koridorius yra nereikalingas.

18.8. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir pažymi, kad pareiškėjo Žemės sklypas neturi būtent teisėto privažiavimo – vien tai, jog pareiškėjas gali fiziškai įvažiuoti į savo Žemės sklypą, nereiškia, kad jis tą gali daryti teisėtai, kadangi į savo Žemės sklypą jis turi galimybę tik per valstybinę žemę, kas reiškia, kad jis yra priverstas neteisėtai naudotis valstybine žeme. Taip pat motyvas, kad formuojamas 0,0195 ha valstybinės žemės sklypas prie pareiškėjo žemės sklypo ribos ateityje bus sujungiamas su žemės sklypu kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir funkcionuos kaip bendras Gavės sklypas, taip pat yra visiškai nepagrįstas¸ kadangi atsakovas nebuvo pateikęs jokių duomenų apie tai, kad minėtas projektas būtų bent iš dalies realiai (kokiais nors veiksmais, išskyrus sprendimą šį projektą vykdyti) pradėtas vykdyti.

18.9. Pareiškėjo manymu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į esminius jo argumentus, o vienintelis galimas problemų išsprendimas yra jo prašymo įgyvendinimas, organizuojant Gatvės žemės sklypo, esančio prie pareiškėjo Žemės sklypo, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, suformuojant atskirą įsiterpusį valstybinės žemės sklypas (įvažiavimui į pareiškėjo Žemės sklypą bei atitvarui nuo Gatvės įrengti), kuris atitiktų įsiterpusio valstybinės žemės sklypo kriterijus bei būtų priskirtas prie pareiškėjo Žemės sklypo. Pirmosios instancijos teismas netinkamai išnagrinėjo bylą, iš esmės „leido“ pareiškėjui naudotis valstybine žeme, o atsakovas neužtikrina, kad pareiškėjas turėtų tinkamą privažiavimą prie savo Žemės sklypo.

19. Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti bei pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja ginčui aktualų teisinį reguliavimą, pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus bei papildomai pažymi:

19.1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo bylą bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, paremtą aktualių faktinių ir teisinių aplinkybių visuma.

19.2. Įsakymu nuspręsta formuoti / pertvarkyti valstybinės žemės sklypo plotą – apie 0,0195 ha, kitos paskirties žemės sklypo naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinierinių tinklų koridorių teritorijos. Taigi, Įsakymu numatyta žemės paskirtis ir naudojimo būdas neprieštarauja Bendrajam planui. Pareiškėjas nuolat teikia skundus, galbūt norėdamas pasiekti sau palankų rezultatą, nors patenkinti pareiškėjo prašymą nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjas gali patekti į savo Žemės sklypą, be to, formuojamas 0,0195 valstybinės žemės sklypas ateityje bus sujungiamas su žemės sklypu kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir funkcionuos kaip bendras Gatvės sklypas.

19.3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad nėra teisinio pagrindo naikinti skundžiamų Rašto ir Įsakymo, nes atsakovas pagrįstai atsisakė pradėti organizuoti pareiškėjo Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. SD-9275(6.17E) ir 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymo Nr. DV-1199 pagrįstumo ir teisėtumo.

21. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, nustatęs, kad atsakovas priėmė pagrįstus ir teisėtus sprendimus.

22. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame, iš esmės, pakartojo savo pirminio skundo argumentus, o taip pat atkreipė dėmesį, jog, jo nuomone, toks teismo sprendimas pažeidžia jo teisėtus lūkesčius dėl ginčo sklypo.

23. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai gali tikrinti bylą tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017).

24. Byloje sprendžiamas teisės aktų, reglamentuojančių vietos savivaldos teisę inicijuoti naujų žemės sklypų formavimą ir pertvarkymą bei reglamentuojančių asmens teisės reikalauti nuosavybės teise valdomo žemės sklypo prisijungti įsiterpusį valstybinės žemės sklypo plotą, aiškinimas ir taikymas.

25. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. Nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – Nutarimas), Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D - 452/D1-513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“, teisės normų sisteminiu aiškinimu, sprendžiant pareiškėjo skundžiamo atsakovo 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. SD-9275(6.17E) ir 2020m. gruodžio 21d. įsakymo Nr. DV-1199 pagrįstumo ir teisėtumo bei vertina, kad apeliacinio skundo argumentai teismo išvadų nepaneigia.

26. Pirmiausia teisėjų kolegija pažymi, kad esminę reikšmę ginčui dėl aktų panaikinimo turi pirmosios instancijos teismo išvada, kad paminėti teisės aktai suteikia pareiškėjui teisę, esant teisės aktuose nurodytoms sąlygoms, kreiptis dėl įsiterpusių laisvos valstybinės žemės sklypų plotų prisijungimo prie nuosavybės teise valdomų žemės sklypų, tačiau nesukuria atsakovui pareigos tokius prašymus tenkinti – kiekvienu konkrečiu atveju yra sprendžiama atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, iš kurių esminė – privačių ir viešų interesų derinimas, laikantis proporcingumo principo.

27. Pirmosios instancijos teismas, visapusiškai įvertinęs bylos aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, kad Įsakymo priėmimą lėmė viešasis interesas – egzistuojantis poreikis suformuoti 0,0195 ha kitos paskirties žemės sklypą – susisiekimo ir inžinierinių tinklų koridorių teritoriją, vėliau jį sujungiant su valstybinės žemės sklypu – Gatve, ir taip šią žemę naudojant viešiesiems poreikiam tenkinti naujoje (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje teritorijoje.

28. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad toks įsiterpusios valstybinės žemės 0,0195 ha dydžio ploto sklypo panaudojimo būdas ir tikslas, numatytas Įsakyme neprieštarauja ir pareiškėjo interesams. Tuo tarpu pareiškėjas pirminiame skunde bei apeliaciniame skunde nuosekliai teigia, kad prašymo prijungti šį žemės sklypą tikslas - pagerinti gyvenimo kokybę, be kita ko, įteisinant įvažiavimą į nuosavybės teise valdomą žemės sklypą. Tačiau atsakovas, priimdamas Įsakymą, tuo pačiu prisiėmė prievolę suformuoti žemės sklypą, kurį vėliau teisės aktų nustatyta tvarka, naudotų gatvei ir (ar) įvažiavimui ne tik į pareiškėjo, bet ir į kaimyninius sklypus.

29. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apeliacinio skundo 30, 32 punktuose nurodomą Įsakymo neteisėtumo požymį, jo absoliutų „fiktyvumą“. Nors sąvokos „fikcija“ ir „fiktyvumas“ naudojamos teisės teorijoje, teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto teiginys, jog Įsakymas priimtas „dėl akių“, nesiekiant realių teisinių pasekmių, su tikslu panaudoti šį Įsakymą kaip apelianto prašymo netenkinimo pagrindą. Teisėjų kolegija pažymi, kad Įsakymas savo forma ir turiniu yra administracinis aktas, todėl jo priėmimas sukelia realias teisines pasekmes tiek atsakovui, tiek pareiškėjui, tiek kitiems asmenims. Apelianto nurodyti argumentai dėl to, kad atsakovas Įsakymu prisiimtų prievolių nevykdys, teismo vertinimu, yra tik subjektyvios prielaidos.

30. Kita vertus, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, žemės sklypo projektavimas yra tęstinis procesas, susidedantis iš tam tikrų etapų. Visose projektavimo rengimo etapuose apeliantas turi numatytas teises (teikti prašymus, dalyvauti projekto sprendimų svarstymuose, skųsti juos ir pan.), todėl, jeigu manys, jog jo teisės galimai yra pažeidžiamos, galės jas ginti teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi, galiojantys teisės aktai sudaro apeliantui realias teisines garantijas pasiekti norimų tikslų ir neprijungiant įsiterpusio valstybinės žemės sklypo ploto.

31. Teisėjų kolegijos nuomone, prielaidomis vertintini ir apeliacinio skundo teiginiai, kad atsakovas nevykdys Įsakymu prisiimtos prievolės. Kita vertus, galiojantys teisės aktai numato galimybę ginti pažeistas teises, jeigu viešojo administravimo subjektai atsisako juos atlikti ar vilkina jų atlikimą. Išdėstytų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo argumentą, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kad Įsakymas bent iš dalies pradėtas vykdyti ir tai, reikia suprasti, patvirtina apelianto teiginį, jog jis iš viso nebus vykdomas. Pats apeliantas kreipėsi į teismą, prašydamas Įsakymą panaikinti, ir pasisako dėl įsakymo galimo nevykdymo, kaip minėta, remdamasis prielaidomis.

32. Nors apeliacinis skundas didelės apimties, tačiau esminis skundo argumentas, teismo manymu, yra susijęs, su tuo, kad apelianto ginčijami aktai yra neteisėti dėl teisėtų lūkesčių pažeidimo.

33. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje apelianto teisėti lūkesčiai prisijungti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą galėjo atsirasti dviem pagrindais: iš Konstitucijos ar įstatymų ir kitų teisės aktų, neprieštaraujančių Konstitucijai (Konstitucinio teismo 2003 m. kovo 4 d. Nutarimas); ir iš atsakovo priimtų administracinių aktų ir (ar) veiksmų, leidusių apeliantui pagrįstai tikėti, jog buvo patvirtinta jo teisė prie nuosavybės teise valdomo žemės sklypo prisijungti įsiterpusį valstybinį žemės sklypą ir dėl to jis gali reikalauti atsakovės atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus dėl sklypo prijungimo.

34. Vien tai, kad apeliaciniame skunde nėra ginčijamas pirmosios instancijos teismo atliktas teisės aktų aiškinimas ir taikymas dėl apelianto absoliučios teisės reikalauti prijungti prašomą valstybinės žemės sklypą neturėjimą, jau patvirtina, kad teisėtus lūkesčius apeliantas kildina ne iš Konstitucijos, įstatymų ar kitų teisės aktų. Antra vertus, tai, kad apeliaciniame skunde nėra bandoma paneigti pirmosios instancijos teismo sprendimu padarytų išvadų, dėl teismo nurodytų teisės aktų taikymo, savaime patvirtina šių išvadų teisingumą.

35. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad teisėtą lūkestį įgyvendinti savo, kaip žemės savininko, įstatyme numatytą teisę prisijungti įsiterpusį valstybinės žemės sklypo plotą sukūrė atsakovas 2018 m. gegužės 18 d. raštas Nr.SD- 5823(3224) ir 2019 m. kovo 14 d. raštas Nr. SD- 2225(32.34), kuriais buvo atsakyta į apelianto pateiktus prašymus. Šių raštų turinys, lingvistiniu vertinimu, leidžia daryti išvadą, kad jais apeliantas tik yra informuojamas apie jo prašymo svarstymo laiką, tačiau nėra pripažįstama, kad apelianto prašymas bus patenkintas. Taigi, priešingai apeliacinio skundo teiginiui, šiais raštais nebuvo sukurtas teisėtas apelianto lūkestis dėl jo prašymo patenkinimo, jam buvo suteikta informaciją apie svarstymo eigą.

36. Apeliantas kelia abejones dėl Gatvės valstybinės žemės sklypo suformavimo ir įregistravimo teisėtumo. Tačiau šio sklypo suformavimo ir įregistravimo (ne) teisėtumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir nėra susijęs su apelianto ginčijamais teisės aktais, todėl šis skundo argumentas atmestinas.

37. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl statybos procesą reglamentuojančių teisės aktų taikymo šioje byloje, kadangi ginčijami sprendimai priimti žemės teisinių santykių pagrindu, ką teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas.

38. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismo sprendime daroma išvada, jog 0.0195 ha įsiterpęs valstybinės žemės plotas „iš esmės nėra laisvas“ nėra pakankamai tiksli ir sukuria tam tikra neaiškumą, kadangi prieš tai teismas sprendime padarė išvadą, jog šis sklypas atitinka Nutarimo 2.15 papunktyje numatytus reikalavimus, tarp jų ir pagal laisvumo požymį. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, šis netikslumas nėra esminis, leidžiantis pripažinti sprendimus nepagrįstais.

39. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016). Atitinkamai, sutinkant su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nagrinėjamu atveju buvo pasisakoma pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais.

40. Apibendrinus nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė savo apeliacinio skundo teiginių pagrįstumo.

41. Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo negali būti patenkintas (ABTĮ 40 str. 1 d.)

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo D. M. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugsėjo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Jolanta Malijauskienė

Virginija Volskienė