22fb92d5-a337-4c12-ae4e-1f258ebad1b4 · Klaipėdos apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-322-557/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40877-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.6; 1.1.5.1; 1.1.7.2.3; 2.4.6.4.2; (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gruodžio 1 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jazbutienės, Editos Lapinskienės, Lino Pauliukėno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei, dalyvaujant prokurorei Kristinai Prialgauskienei, nuteistajam D.

R. ir jo gynėjui advokatui Edvardui Staponkui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo D. R. gynėjo advokato Edvardo Staponkaus apeliacinį skundÄ dėl Plungės apylinkės teismo Skuodo rÅ«mų 2022 m. birželio 23 d. nuosprendžio, kuriuo D. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį (2019 m. rugpjūčio 18 d. veika) ir paskirta jam 1 (vienų) metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį, vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktu, per 3 mėnesius neatlygintinai iÅ¡dirbti 150 valandų sveikatos priežiÅ«ros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir, vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnybos registre per 3 mėnesius.

Nuosprendžiu priteista iÅ¡ D. R. nukentėjusiajam V. J. 600 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Kita V. J. civilinio ieÅ¡kinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesta. D. R. pagal BK 284 straipsnį (2019 m. rugsėjo 21 d. veika) iÅ¡teisintas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ . Tuo pačiu nuosprendžiu S. S. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, padarymÄ BK 93 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktų pagrindu ir baudžiamoji byla jam nutraukta (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 4 dalis).

Dėl jo nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. D. R. nuteistas už tai, kad jis 2019-08-18 apie 2 val. (duomenys neskelbtini), matant O. M., Å . I., Ž. L., E. N., tyčia vienÄ kartÄ tiksliai nenustatytos kilmės pagaliu sudavė V. J. į galvÄ , tokiais veiksmais padarydamas jam muÅ¡tinę kairės ausies kauÅ¡elio ir užausio žaizdÄ , t. y. nežymiai sutrikdė jam sveikatÄ . II. Apeliacinio skundo argumentai 2. Apeliaciniu skundu nuteistojo D.

R. gynėjas advokatas E. S. praÅ¡o panaikinti nuosprendžio dalį, kuria D. R. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, ir dėl Å¡io nusikaltimo priimti jam iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Jei teisėjų kolegija nuspręstų, kad D. R. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nuteistas pagrįstai, gynėjas praÅ¡o nuosprendį pakeisti ir neskirti D. R. neatlygintinai iÅ¡dirbti 150 valandų sveikatos priežiÅ«ros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, nes Å¡is įpareigojimas yra perteklinis, arba paskirtų iÅ¡dirbti valandų skaičių žymiai sumažinti. 2.1.

Nurodo, kad D. R. savo kaltės dėl tyčinio V. J. nežymaus sveikatos sutrikdymo teisminio bylos nagrinėjimo metu nepripažino, parodydamas, kad smÅ«gio sudavimo nukentėjusiajam jis neneigia, tačiau jis buvo suduotas ne siekiant sužaloti nukentėjusįjį, o ginantis nuo jo ir jo draugų užpuolimo, tai yra ginant savo sveikatÄ ir gyvybę. Å iuos D. R. parodymus visiÅ¡kai patvirtina baudžiamosios bylos medžiaga. 2.2. Nustatyta, kad 2019-08-17 (duomenys neskelbtini) buvo Å¡vento Roko atlaidai. PrieÅ¡ 22 val.

D. R. ir O. M., kartu su jais ir Ž. M. ir E. Č. iÅ¡ miestelio atėjo į D. R. močiutės gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), antrÄ jį aukÅ¡tÄ , kur leido laikÄ . Namuose dar buvo ir D. R. sesuo D. R.. Kadangi E. Č. draugavo su V. J., tai jis jÄ buvo iÅ¡sikvietęs į laukÄ ir jie lauke aiÅ¡kinosi tarpusavio santykius. Nesulaukdama grįžtant E. Č., į laukÄ jos parsivesti išėjo Ž. M.. Ji rado lauke verkiančiÄ savo draugę ir jÄ parsivedė į antrÄ jį namo aukÅ¡tÄ .

Jaunimo kompanijai bÅ«nant namo antrame aukÅ¡te V. J. į E. Č. telefonÄ parašė žinutę, kad tegul name esantys vaikinai iÅ¡eina į laukÄ , nes gaus „ausų“. Å i žinutė akivaizdžiai nebuvo skirta name buvusioms merginoms, nes žinute buvo užsiminta apie smurto pavartojimÄ prieÅ¡ name buvusius vaikinus. Po kurio laiko nuo Å¡ios žinutės gavimo, tai yra apie 2 valandÄ nakties, į namo antrojo aukÅ¡to langus buvo pradėti mėtyti obuoliai, o po to spardomos įeinamosios į namÄ durys.

Buvo akivaizdu, kad nakties metu kažkokie paÅ¡aliniai asmenys įsibrovė į privačios gyvenamosios vietos teritorijÄ , sutrikdė name esančios jaunimo kompanijos poilsį ir rimtį, tai yra aiÅ¡kiai įvykdė vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo veiksmus. Kadangi buvo spardomos namo durys, o tolimesni įsibrovėlių veiksmai nebuvo prognozuojami, todėl D. R. ir O. M., o iÅ¡ paskos ir merginos nusileido į pirmÄ aukÅ¡tÄ ir išėjo į laukÄ . Kadangi žinute buvo iÅ¡reikÅ¡i grasinimai vaikinus sumuÅ¡ti, tai iÅ¡eidami į laukÄ D.

R. ir O. M. pasiėmė po namo priemenėje buvusį medinį pagalį apsiginti. Privataus namo teritorijoje, apie 3–4 metrų atstumu nuo namo, jie pamatė V. J., kuris buvo su draugų kompanija. Kaip nustatyta, Å¡ioje kompanijoje buvo Å . l., Ž. L., E. N.. D. R. ir V. J. tarpusavyje apsižodžiavo ir V. ranka užsimojo trenkti smÅ«gį D., tačiau Å¡is, iÅ¡vengdamas smÅ«gio, trenkė su pagaliu V. į galvÄ , nuo smÅ«gio pastarasis pargriuvo. Teismui kėlė abejonių tai, ar smÅ«gis į galvÄ nukentėjusiajam buvo suduotas ant gatvės, ji yra ne arčiau kaip 15–20 metrų nuo įėjimo į namÄ , ar D.

R. nurodytoje vietoje, tai yra apie 3 metrai nuo namo. Gynėjo nuomone, akivaizdu, kad užpuolimas įvyko namo kieme D. R. nurodytoje vietoje. Apie tai parodė visi iÅ¡ namo išėję liudytojai ir pats D. R.. Liudytoja D. R. parodė, kad ji varė užpuolikus iÅ¡ kiemo, o tai patvirtina ir vienas su V. J. į kiemÄ Ä¯sibrovusių jaunuolių – E. N.. Jis parodė: „<...> R. su O. kažkÄ buvo pasiėmę ir sakė varyti lauk“. Akivaizdu, kad buvo varoma iÅ¡ kiemo, o ne nuo gatvės. Nukentėjusiajam nenaudinga, kad įvykio vieta bÅ«tų nustatyta gyvenamojo namo teritorijoje, todėl jis su draugais pagal susitarimÄ ir teigia, kad smÅ«gis jam buvo suduotas gatvėje.

Teismas, perkvalifikuodamas šį epizodÄ iÅ¡ BK 284 straipsnio į BK 140 straipsnio 1 dalį ir formuluodamas kaltinimÄ , kad D. R. V. J. sudavė smÅ«gį nenustatytos kilmės pagaliu (duomenys neskelbtini) gatvėje ties (duomenys neskelbtini) namu, yra neteisus ir tai neatitinka faktinių bylos aplinkybių, kadangi, pagal bylos medžiagÄ , smÅ«gis buvo suduotas ne gatvėje, o (duomenys neskelbtini) gatvės (duomenys neskelbtini) namo vidiniame kieme apie 3–4 metai nuo namo. Kaltinamojo gynybai, o matyt, ir teismui, tai turi esminės reikÅ¡mės. Nuosprendyje (b. l.

16) teismas nurodė, jog teisiamojo posėdžio metu proceso dalyviai buvo informuoti, kad D. R. veika gali bÅ«ti perkvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, tačiau galbÅ«t pakeisto kaltinimo tekstas gynybai nebuvo pateiktas, o pagal nuosprendyje suformuluotÄ kaltinimÄ dėl konkrečios įvykio vietos akivaizdu, kad bÅ«tų buvęs pareikÅ¡tas prieÅ¡taravimas ir bÅ«tų buvę praÅ¡oma atlikti papildomus tyrimo veiksmus su liudytojais, kaltinamuoju, nukentėjusiuoju – parodymų patikrinimus vietoje dėl smÅ«gio sudavimo V.

J. konkrečios vietos, atlikti papildomÄ Ä¯vykio vietos apžiÅ«rÄ , siekiant nustatyti, koks vis dėlto yra atstumas nuo įeinamųjų į namÄ durų iki gatvės, kurioje, kaip teigia V. J. ir jo pusės liudytojai, jam buvo suduotas smÅ«gis, nors tai turėjo bÅ«ti atlikta jau ikiteisminio tyrimo metu. 2.3. Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms akivaizdu, kad po paraÅ¡ytos grasinančios žinutės dėl sumuÅ¡imo į (duomenys neskelbtini) gatvės (duomenys neskelbtini) namo kiemÄ V. J., kaip teigia O.

M., bÅ«damas akivaizdžiai neblaivus, atvyko ne kokiu nors kitu tikslu, o įvykdyti savo grasinimus – sumuÅ¡ti D. R. ir O. M.. Savo santykius su E. Č. tÄ vakarÄ jis jau buvo iÅ¡siaiÅ¡kinęs anksčiau, todėl jų jau aiÅ¡kintis nereikėjo. D. R. parodė, kad vienas iÅ¡ atvykusių V. J. draugų jai prasitarė, jog jis čia dėl skaičiaus pasimuÅ¡ti. Todėl vidury nakties, turint tikslÄ sumuÅ¡ti vaikinus, į privačiÄ teritorijÄ Ä¯sibrovus nekviestiems „svečiams“, kurie akivaizdžiai turėjo fizinę persvarÄ , D.

R. ir O. M. sveikatai, o gal ir gyvybei kilo realus pavojus ir sprendimas pasiimti iÅ¡ prieangio gynybos priemones – pagalius – buvo akivaizdžiai teisėtas ir pagrįstas. O V. J. privačios valdos teritorijoje bandant smogti D. R. susidarė bÅ«tinosios ginties situacija, kuria D. R. ir pasinaudojo. 2.4. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ asmuo turi teisę į bÅ«tinÄ jÄ gintį ir neatsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ , jeigu jis, neperžengdamas bÅ«tinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi (BK 28 straipsnio 1, 2 dalys).

Būtinosios ginties ribų peržengimas yra tuo atveju, kai tiesiogine tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo (BK 28 straipsnio 3 dalis). Taigi būtinosios ginties ribų peržengimas yra aiškus gynybos neatitikimas kėsinimosi pobūdžio bei pavojingumo, kai tiesiogine tyčia padaroma besikėsinančiam aiškiai didesnė žala, negu vertos ginamos teisės ar interesai, į kuriuos pasikėsinta, ir pasikėsinimui buvo panaudotos priemonės, kurios konkrečioje situacijoje nebuvo būtinos.

Pažymėtina, kad teismai, nuspręsdami, buvo ar nebuvo peržengtos bÅ«tinosios ginties ribos, turi įvertinti kėsinimosi pobÅ«dį, pavojingumÄ ir besikėsinančiam padarytos žalos dydį. Kėsinimosi pobÅ«dį nulemia vertybės, kurioms dėl kėsinimosi gresia pavojus (nuosavybė, gyvybė, sveikata, ir pan. ), o pavojingumÄ â€“ kėsinimosi intensyvumas, besikėsinančių skaičius, jėgų santykis, kėsinimosi metu naudojamos priemonės, galimos žalos dydis ir pan. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad įstatymas nereikalauja, jog gynybos priemonės ir jų intensyvumas visiÅ¡kai atitiktų kėsinimosi pobÅ«dį ir pavojingumÄ .

Ä®statymas neriboja naudojamų priemonių gynybai nuo pavojingo kėsinimosi – ribojamas tik žmogaus sveikatai padaromos žalos dydis. 2.5. BÅ«tinoji gintis yra atsakomybę Å¡alinanti aplinkybė tik tada, kai ji atitinka tam tikras sÄ lygas:

1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi;

2) kėsinimasis turi būti realus;

3) kėsinimasis turi būti akivaizdus;

4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui;

5) neperžengtos būtinosios ginties ribos (kasacinės nutartys bylose 2K-38-788/2020, 2K-205-719/2020). Kėsinimosi pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. (kasacinė nutartis byloje Nr.2K-142/2021). Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdu, kad jis yra pradėtas ar yra tiesioginė jo pradėjimo grėsmė (kasacinė nutartis byloje Nr.2K-194-387 /2021).

Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiÅ¡kai aiÅ¡ki (kasacinė nutartis byloje Nr.2K-9-719/2018). 2.6. Todėl kėsinimasis į D. R. sveikatÄ buvo ir realus, ir akivaizdus: pirma, telefonu gauta grasinanti žinutė dėl vaikinų sumuÅ¡imo; antra, po kurio laiko, nakties metu įsibrauta į privačios namų valdos teritorijÄ akivaizdžiai turint fizinės jėgos persvarÄ ; trečia, varomi iÅ¡ kiemo užpuolikai, iÅ¡ jų ir V. J., gera valia nepasiÅ¡alino; ketvirta, bandyta suduoti tiesioginį smÅ«gį D.

R. (bÅ«tinosios ginties situacijos realumas ir akivaizdumas), tačiau smÅ«gio buvo iÅ¡vengta. Ir tik po to sekė atsakomieji D. R. veiksmai – pagaliu suduotas smÅ«gis užpuolikui V. J. į galvÄ , nežymiai sutrikdant sveikatÄ . 2.7. Pagal teismų praktikÄ , pradinei kėsinimosi ribai nustatyti naudojami du kriterijai:

1) kai žala atitinkamiems interesams jau yra daroma (pavyzdžiui, gali būti pradėta vartoti fizinė jėga, smurtas; užpuolikas gali veikti su įrankiais ar be jų);

2) žala faktiškai dar nepadaryta, tačiau iš susiklosčiusios situacijos matyti aiški reali žalos grėsmė. Šiuo atveju reali grėsmė vertinama atsižvelgiant į tai, kiek ginamoms vertybėms gresiantis pavojus yra akivaizdus ir tiesioginis. Asmuo, manantis, kad jo interesams gresia tiesioginis pavojus, iš esmės gali gintis (o dažnai ir privalo pradėti gintis), nelaukdamas, kol jam bus suduotas pirmas smūgis, nes jau po pirmojo puolančiojo asmens smūgio besiginantysis gali netekti galimybės toliau gintis.

NebÅ«tų logiÅ¡ka visada reikalauti sulaukti pirmojo smÅ«gio ir tik nuo to momento konstatuoti, kad kėsinimasis yra akivaizdus ir prasidėjęs (kasacinė nutartis byloje 2K-416-942/2016). 2.8. Atmesdamas gynybos praÅ¡ymÄ dėl bylos nutraukimo D. R. dėl bÅ«tinosios ginties situacijos buvimo teismas nuosprendyje konstatavo, jog D. R. jokie kÅ«no sužalojimai nepadaryti, kad V. J. rankose neturėjo jokio daikto, kuriuo bÅ«tų galėjęs trenkti D. R., kad pats D. R. buvo pasiėmęs pagalį (tai daryti vertė susidariusi situacija ir pareikÅ¡ti grasinimai), tačiau, gynėjo teigimu, Å¡ios teismo nurodytos aplinkybės nepaÅ¡alina bÅ«tinosios ginties situacijos buvimo. 2.9.

Gynėjo teigimu, iÅ¡ aptartų aplinkybių ir teisminės praktikos akivaizdu, kad Å¡ioje situacijoje D. R. sveikatai ar net gyvybei buvo iÅ¡kilusi reali tiesioginė grėsmė, užpuolimas buvo realus ir akivaizdus ir buvo jau prasidėjęs, todėl suduodamas pagaliu puolančiajam V. J. į galvÄ atsakomÄ jį smÅ«gį D. R. veikė esant bÅ«tinosios ginties situacijai, todėl teismas turėjo jį pagal BK 140 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti, o ne nuteisti. 2.10. Nuosprendyje teismas nurodė, kad proceso dalyviai teisiamojo posėdžio metu buvo informuoti, jog kaltinamojo D.

R. veika gali bÅ«ti perkvalifikuota iÅ¡ BK 284 straipsnio pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, veika nėra kvalifikuojama į sunkesnę, kaltinamasis ir jo gynėjas papildomo laiko pasiruoÅ¡ti gynybai nepageidavo, todėl teismas vertino, kad veikos perkvalifikavimu kaltinamojo teisės nebus pažeistos. Tačiau, gynėjo nuomone, teismas pažeidė D. R. teises ir jis negalėjo tinkamai gintis nuo teismo suformuluoto ir nuosprendyje iÅ¡dėstyto kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. 2.11. BPK 295 straipsnyje numatyta, kad, jeigu baigiamÄ sias kalbas pasakę asmenys arba kaltinamasis paskutiniu žodžiu praneÅ¡a apie naujas aplinkybes, turinčias esminės reikÅ¡mės bylai, teismas nagrinėjimo teisme dalyvių praÅ¡ymu ar savo iniciatyva gali atnaujinti įrodymų tyrimÄ .

Kai atnaujintas tyrimas baigtas, vėl klausomos baigiamosios kalbos ir suteikiamas paskutinis žodis kaltinamajam. 2.12. Nors proceso dalyviai, pasakę baigiamÄ sias kalbas, jokių naujų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai, nepranešė ir tyrimo atnaujinti neprašė, tačiau D. R. gynėjas pažymi, kad jis baigiamojoje kalboje, nesutikdamas su prokuroro pateiktu kaltinimu D. R., prašė jį iÅ¡teisinti pagal abu jam inkriminuotus nusikalstamos veikos epizodus. Kartu pažymėjo, jog dėl V. J. sužalojimo (duomenys neskelbtini) gatvėje, jei ir buvo galima kalbėti apie kokiÄ nors nusikalstamÄ veikÄ , tai ne apie BK 284 straipsnį, o apie BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytÄ veikÄ .

Teismo posėdžio protokole tai neužfiksuota, tai girdėti tik iš proceso metu daryto garso įrašo. Kartu gynėjas savo baigiamojoje kalboje pabrėžė, jog iki baigiamųjų kalbų nei prokuroras, nei teismas apie nusikalstamos veikos perkvalifikavimo D. R. galimybę nepranešė. Tik išgirdęs gynėjo teiginį, kad niekas nusikalstamos veikos perkvalifikuoti neprašė, teismas paskelbė, jog tyrimas atnaujinamas, ir tik tada pranešė apie D. R. veikos perkvalifikavimo į BK 140 straipsnio 1 dalį, teisme priimant nuosprendį, galimybę, tačiau galimo kaltinimo teksto proceso šalims neįteikė.

Gynybos nuomone, teismas apie D. R. veikos perkvalifikavimo galimybę teisme turėjo praneÅ¡i dar iki baigiamųjų kalbų, o ne po jų, kai jokių naujų bylos aplinkybių nebuvo praÅ¡oma iÅ¡tirti ir tokių nepaaiÅ¡kėjo, todėl pagrindo atnaujinti įrodymų tyrimÄ nebuvo. Jei jau buvo tokia teismo nuomonė, tai iki baigiamųjų kalbų teismas turėjo proceso dalyviams apie tai praneÅ¡ti, pateikti bent kaltinamajam ir jo gynėjui susipažinti su kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį tekstu, paklausti, ar suprantamas kaltinimas ir ar pagal jį kaltinamasis prisipažįsta kaltu ir pan. 2.13.

Akivaizdu, kad su nuosprendyje teismo iÅ¡dėstyta nusikalstamos veikos apraÅ¡omÄ ja dalimi kaltinamais ir jo gynėjas bÅ«tų nesutikęs, nes nuosprendyje teigiama, jog D. R. V. J. sužalojo ne namo vidiniame kieme apie 3 metrus nuo namo, o (duomenys neskelbtini) gatvėje ties (duomenys neskelbtini) namu. Kaip jau buvo minėta, tokiu atveju gynyba bÅ«tų praÅ¡iusi imtis visų įmanomų proceso veiksmų, kad bÅ«tų nustatyta tikroji smÅ«gio V. J. sudavimo vieta – vidiniame namo kieme ar (duomenys neskelbtini) gatvėje.

BÅ«tų buvę praÅ¡oma atlikti su visais proceso dalyviais parodymų patikrinimus vietoje, atlikti kitus proceso veiksmus. 2.14. Gynėjo nuomone, po baigiamųjų kalbų atnaujindamas tyrimÄ , kai nebuvo proceso dalyvių praÅ¡ymų ir jie nenurodė, kad paaiÅ¡kėjo ir reikia iÅ¡tirti kokias nors naujas teisminio bylos tyrimo metu neiÅ¡tirtas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai, teismas esmingai pažeidė BPK normas, D. R. teisę į gynybÄ Å¾inoti, kuo jis yra kaltinamas ir kaip Å¡is kaltinimas suformuluotas, todėl vien dėl to nuosprendis turi bÅ«ti panaikintas.

3. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 4. Apeliacinis skundas iÅ¡ dalies tenkintinas.

5. IÅ¡ nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo matyti, kad apeliantas nesutinka su D. R. nuteisimu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir praÅ¡o D. R. dėl Å¡io nusikaltimo iÅ¡teisinti, nurodydamas, kad suduodamas pagaliu puolančiajam V. J. į galvÄ atsakomÄ jį smÅ«gį D. R. veikė esant bÅ«tinosios ginties situacijai, todėl, gynėjo teigimu, teismas turėjo D. R. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti, o ne nuteisti. Be to, gynėjas pažymi, kad teismas po baigiamųjų kalbų atnaujindamas tyrimÄ , nesant proceso dalyvių praÅ¡ymų iÅ¡tirti kokias nors naujas reikÅ¡mingas bylai aplinkybes, ir perkvalifikuodamas D.

R. inkriminuotÄ veikÄ iÅ¡ BK 284 straipsnio pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pakeisto kaltinimo teksto proceso Å¡alims neįteikė, tokiu bÅ«du esmingai pažeidė BPK normas, D. R. teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas ir kaip Å¡is kaltinimas suformuluotas, todėl vien dėl to, apelianto nuomone, nuosprendis turi bÅ«ti panaikintas. Jei apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, kad D. R. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nuteistas pagrįstai, gynėjas praÅ¡o nuosprendį pakeisti ir neskirti D. R. neatlygintinai iÅ¡dirbti 150 valandų sveikatos priežiÅ«ros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, nurodydamas, kad Å¡is įpareigojimas yra perteklinis, arba paskirtų iÅ¡dirbti valandų skaičių žymiai sumažinti.

Būtent šiais klausimais teisėjų kolegija ir pasisako.

6. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas pripažino įrodyta D. R. kaltę dėl nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo, t. y. kad jis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje tyčia vienÄ kartÄ tiksliai nenustatytos kilmės pagaliu sudavė V. J. į galvÄ , tokiais veiksmais padarydamas jam muÅ¡tinę kairės ausies kauÅ¡elio ir užausio žaizdÄ , t. y. nežymiai sutrikdė jam sveikatÄ .

7. Byloje nėra ginčo dėl to, kad D. R. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis pagaliu sudavė V. J. į galvÄ , tokiais veiksmais padarydamas jam muÅ¡tinę kairės ausies kauÅ¡elio ir užausio žaizdÄ ir tokiu bÅ«du nežymiai sutrikdydamas jo sveikatÄ . Tačiau apeliaciniame skunde, neneigiant nukentėjusiojo V. J. nežymaus sužalojimo fakto, tvirtinama, kad D. R. tokius veiksmus atliko gindamasis nuo V. J., kai Å¡is, jiems apsižodžiavus, ranka užsimojo trenkti smÅ«gį jam, tačiau D. R., iÅ¡vengdamas smÅ«gio, trenkė su pagaliu V. J. į galvÄ ir Å¡is nuo smÅ«gio pargriuvo. Pasak apelianto, tai, kad D. R. sužalojo nukentėjusįjį veikdamas bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis, patvirtina Å¡ios kėsinimosi į D. R. sveikatÄ realumÄ ir akivaizdumÄ pagrindžiančios aplinkybės:

1) telefonu buvo gauta grasinanti žinutė dėl vaikinų sumušimo;

2) po kurio laiko, nakties metu įsibrauta į privačios namų valdos teritorijÄ akivaizdžiai turint fizinės jėgos persvarÄ ;

3) varomi iš kiemo užpuolikai, iš jų ir V. J., gera valia nepasišalino;

4) bandyta suduoti tiesioginį smÅ«gį D. R. (bÅ«tinosios ginties situacijos realumas ir akivaizdumas), tačiau smÅ«gio buvo iÅ¡vengta. Ir tik po to sekė atsakomieji D. R. veiksmai – pagaliu suduotas smÅ«gis užpuolikui V. J. į galvÄ , nežymiai sutrikdant sveikatÄ . Tačiau, teisėjų kolegijos vertimu, apelianto argumentai, kad D. R. sudavė V. J. pagaliu į galvÄ gindamasis nuo pastarojo pavojingo kėsinimosi, o tai vertintina kaip bÅ«tinosios ginties situacija, yra nepagrįsti.

8. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bÅ«tinoji gintis yra atsakomybę Å¡alinanti aplinkybė, kuri BK 28 straipsnyje apibrėžta kaip situacija, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei tuo neperžengiamos bÅ«tinosios ginties ribos.

Tačiau jos taikymui yra bÅ«tina, kad situacija atitiktų tam tikras sÄ lygas, t. y. kėsinimasis, nuo kurio galima bÅ«tinoji gintis, turi bÅ«ti pavojingas, realus ir akivaizdus. Kėsinimosi pavojingumÄ rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatÄ , lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuolikų ir besiginančiųjų jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan.

Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, visuomenės ar valstybės interesams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-336/2008, 2K-277/2009, 2K-205/2010, 2K-279/2010 ir kt.).

9. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas atmetė D. R. versijÄ , kad jis sudavė pagaliu V. J. į galvÄ , gindamasis nuo pastarojo pavojingo kėsinimosi, kai Å¡is pirmas jam užsimojo, bet nespėjo suduoti, skundžiamame nuosprendyje pažymėdamas, jog byloje nėra duomenų, kad D. R. nukentėjusiojo V. J. veiksmais bÅ«tų padaryti kokie nors sužalojimai. Byloje apklausti liudytojai, priklausomai nuo to, su kuria konfliktuojančia puse jie labiau susiję (D. R. draugai ir artimieji ar V.

J. draugai), parodė prieÅ¡ingas aplinkybes dėl to, kas pradėjo patį konfliktÄ . Tačiau teismas įvertino tai, kad byloje nenustatyta, jog nukentėjusysis bÅ«tų turėjęs kokį nors daiktÄ , kuriuo bÅ«tų galėjęs trenkti D. R., tuo tarpu Å¡is susitikti su V. J. jau ėjo atitinkamai pasiruošęs – abu su liudytoju O. M. už nugaros nešėsi pagalius ir D. R. jį panaudojo smurtaudamas prieÅ¡ nukentėjusįjį. Tai, kad pats D. R. suprato, kad jo veiksmai prieÅ¡ nukentėjusįjį buvo pavojingi ir galėjo sukelti itin neigiamas pasekmes, rodo ir jo paties elgesys iÅ¡ karto po įvykio – jis su draugu O.

M. ir mergina Ž. M. buvo atėjęs pas nukentėjusiojo tėvus ir pranešė jiems, kad reikia ieÅ¡koti V. J. (D. R., liudytojų J. J., R. J., Ž. M., O. M. parodymai). Å ių aplinkybių visumos pagrindu teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad D. R. veiksmai neatitiko V. J. kėsinimosi pobÅ«džio ir pavojingumo bei peržengė bÅ«tinosios ginties ribas.

10. Nors D. R. gynėjas, nesutikdamas su tokiomis apylinkės teismo iÅ¡vadomis, apeliaciniame skunde teigia, kad, prieÅ¡ingai nei konstatavo apylinkės teismas, nagrinėjamu atveju egzistavo bÅ«tinosios ginties situacija, kai V. J. bandė suduoti tiesioginį smÅ«gį D. R., tai, gynėjo teigimu, pagrindžia pavojingo kėsinimosi realumÄ ir akivaizdumÄ , tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, toks apelianto subjektyvus situacijos vertinimas neatitinka bylos įrodymų visumos ir neduoda pagrindo iÅ¡vadai, kad pirmosios instancijos teismas, paneigdamas BK 28 straipsnio 2 dalyje numatytÄ baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinančiÄ aplinkybę, nepagrįstai nustatė, kad D. R. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymius.

11. Bylos duomenimis, nukentėjusysis V. J. su draugais atėjo prie gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), teritorijos, iÅ¡siaiÅ¡kinti asmeninius jo ir jo buvusios draugės E. Č. tarpusavio santykius, taip pat ir galimai prieÅ¡ tai buvusius nesutarimus su D. R., dėl kurių tarp jų ir kilo žodinis konfliktas, peraugęs į smurtÄ . Nors D. R. ir kaip liudytojai apklausti jo artimieji bei draugai, skirtingai nei nurodė nukentėjusysis V. J. ir kartu su juo įvykio metu buvę kaip liudytojai apklausti asmenys, teigė, kad pirmas užsimojo trenkti D.

R. V. J., tačiau nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos išvada, jog, įvertinus tai, kad D. R. kartu su O. M. ėjo susitikti su V. J. už nugaros nešini pagalius (o tai, kaip pagrįstai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, rodo, kad D. R. ėjo susitikti su V. J. iš anksto atitinkamai pasiruošęs), nors tuo metu jokios grėsmės nei jam pačiam, nei kartu su juo buvusiems asmenims nebuvo, ir jį iš karto panaudojo, smūgiuodamas nukentėjusiajam, nėra pagrindo išvadai, kad nagrinėjamu atveju buvo susiklosčiusi reali būtinosios ginties situacija.

Šiuo atveju, jeigu ir būtų neginčijamai nustatyta, kad pirmas D. R. užsimojo trenkti V. J. (nors pastarasis ir kartu su juo įvykio metu buvę asmenys, skirtingai nei nurodė D. R. ir kartu su juo buvę jo artimieji ir draugai, tvirtino, kad būtent D. R. pirmas jį pastūmė ir iš karto trenkė smūgį tuo daiktu, kurį turėjo už nugaros), tačiau pažymėtina, kad nuteistojo D. R. fizinio smurto pavartojimo metu jokio tiesioginio realaus pavojaus nei jam pačiam, nei kartu su juo buvusiems asmenims nebuvo, kadangi, kaip jis pats nurodo, V.

J., nors ir buvo užsimojęs jam trenkti (nors jis, kaip minėta, Å¡iÄ aplinkybę neigia), jokių pavojingų veiksmų prieÅ¡ jį neatliko ir jokio realaus pavojaus jam nekėlė, nes, kaip nurodė pats D. R., jis smÅ«gio iÅ¡vengė ir iÅ¡kart smÅ«giavo rankoje turimu pagaliu nukentėjusiajam, nors Å¡is iÅ¡ esmės neatliko jokių veiksmų, kuriais galėtų bÅ«ti siekiama pažeisti baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes. Kita vertus, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad esant specifinei konfliktinei muÅ¡tynių situacijai, besiginančiųjų nėra – abi pusės yra puolančiosios.

Kai muÅ¡tynių metu abi pusės vartoja fizinį smurtÄ ne gynybos, bet puolimo tikslais, teisė į bÅ«tinÄ jÄ gintį nekyla, iÅ¡skyrus atvejį, kai viena iÅ¡ pusių muÅ¡tynes nutraukia, o kita puola toliau (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-9/2007, 2K-638/2007, 2K-428/2008, 2K-392/2012, 2K-275/2013, Nr. 2K-124-719/2022). Abipusėms muÅ¡tynėms, kilusioms tarpusavio konflikto metu, skirtingai nuo pavojingo kėsinimosi, bÅ«dinga tai, kad abi pusės smurtÄ vartoja ne gynybos, o puolimo tikslais.

Pirmiau padarytų išvadų, vertinant D. R. nagrinėjamoje konfliktinėje situacijoje atliktus veiksmus, nepaneigia apeliacinio skundo argumentai, kad pirmas užsimojo trenkti nukentėjusysis V. J., tačiau D. R. išvengus smūgio, šis jam smūgiavo ranka turima lazda ir tokias savo veiksmais nežymiai jį sužalojo. Aptartų duomenų kontekste teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos, priešingai apelianto argumentams, pagrįstai nenustatė būtinosios ginties situacijos.

12. Apklaustų asmenų parodymais nustatyta, kad abi konflikto pusės susitiko tarpusavio santykių aiÅ¡kinimosi tikslu ir agresyviai nusiteikusios, pasirengusios santykių aiÅ¡kinimuisi naudoti ir fizinį smurtÄ , o fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį pirmasis panaudojo bÅ«tent D. R.. Tokia situacija pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ negali bÅ«ti vertinama bÅ«tinÄ ja gintimi.

13. Atsakydama į apeliacinio skundo argumentus, kad perkvalifikuodamas D. R. inkriminuotÄ veikÄ iÅ¡ BK 284 straipsnio pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, apylinkės teismas pakeisto kaltinimo teksto proceso Å¡alims neįteikė, tokiu bÅ«du esmingai pažeidė BPK normas, D. R. teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas ir kaip Å¡is kaltinimas suformuluotas, teisėjų kolegija pažymi, kad apie galimybę, jog D. R. veika gali bÅ«ti perkvalifikuota iÅ¡ BK 284 straipsnio pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, teismas nagrinėjimo teisme dalyviams pranešė, kartu informuodamas, kad veika nėra kvalifikuojama į sunkesnę, ir skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstė tas aplinkybes tik po to, kai teisiamajame posėdyje buvo iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėti visi įrodymai, o D.

R. ir jo gynėjas papildomo laiko pasiruoÅ¡ti gynybai nepageidavo, be to, kaip nurodo ir pats gynėjas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su prokuroro D. R. pateiktu kaltinimu ir praÅ¡ydamas jį iÅ¡teisinti, be kita ko, pažymėjo, jog dėl V. J. sužalojimo (duomenys neskelbtini) gatvėje, jei ir buvo galima kalbėti apie kokiÄ nors nusikalstamÄ veikÄ , tai ne apie BK 284 straipsnį, o apie BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytÄ veikÄ . Todėl Å¡iuo aspektu kalbėti apie galimÄ D. R. teisės į gynybÄ pažeidimÄ nėra pagrindo.

Kita vertus, perkvalifikuodamas D. R. veikÄ iÅ¡ BK 284 straipsnio į BK 140 straipsnio 1 dalį, Plungės apylinkės teismas tik paÅ¡alino iÅ¡ kaltinimo aplinkybę, kad D. R. kaltinime apraÅ¡ytais veiksmais tyčia siekė sutrikdyti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir, atsižvelgdamas įvykio vietos apžiÅ«ros protokolÄ (t. 4, b. l. 160–175), kad gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), teritorija nėra aptverta tvora, sodyboje palei keliÄ auga aukÅ¡tos tujos, konstatavo, kad iÅ¡ byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų negalima neabejotinai konstatuoti esant vienam iÅ¡ bÅ«tinųjų BK 284 straipsnio sudėties požymių, t. y. to, kad D.

R. veiksmai prieÅ¡ nukentėjusįjį V. J. atlikti vieÅ¡oje vietoje, tačiau visos kitos D. R. inkriminuotame kaltinime dėl 2019-08-18 įvykio nurodytos faktinės aplinkybės iÅ¡ esmės iÅ¡liko nepakitusios. Nors, apelianto teigimu, su nuosprendyje teismo iÅ¡dėstyta nusikalstamos veikos apraÅ¡omÄ ja dalimi, kad D. R. V. J. sužalojo ne namo vidiniame kieme apie 3 metrus nuo namo, o (duomenys neskelbtini) g. ties (duomenys neskelbtini) namu, D. R. ir jo gynėjas bÅ«tų nesutikę ir bÅ«tų prašę teismo imtis visų įmanomų proceso veiksmų, kad bÅ«tų nustatyta tikroji smÅ«gio V.

J. sudavimo vieta (vidiniame namo kieme ar (duomenys neskelbtini) gatvėje), Å¡i aplinkybė gan plačiai aptarinėjama ir apeliaciniame skunde, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į apeliacinio skundo reikalavimus (gynėjas neginčija D. R. inkriminuotos veikos kvalifikacijos, tik praÅ¡o jį iÅ¡teisinti, esant baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinančiai aplinkybei – bÅ«tinajai ginčiai), Å¡i aplinkybė – ar veika buvo padaryta vidiniame namo kieme ar (duomenys neskelbtini) gatvėje, D.

R. teisinei padėčiai įtakos neturėtų. Tokia iÅ¡vada darytina, atsižvelgiant ne tik į tai, kad apeliaciniu skundu teismo D. R. inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacija nėra ginčijama, net ir nenurodoma, kad, pvz., buvo brautasi į privačiÄ teritorijÄ ir D. R. įvykio metu atlikti smurtiniai veiksmai prieÅ¡ V. J. buvo su tuo susiję, neginčijama ir teismo iÅ¡vada, kad D. R. smurtinius veiksmus prieÅ¡ nukentėjusįjį iÅ¡Å¡aukė ne jo chuliganiÅ¡kos paskatos, o asmeninės priežastys.

Bet kuriuo atveju, nekyla abejonių, kad veika buvo padaryta pirmosios instancijos teismo nustatytoje ir skundžiamame nuosprendyje nurodytoje vietoje - ties (duomenys neskelbtini) gatvės namu Nr. (duomenys neskelbtini), todėl gynėjo kvestionuojamos aplinkybės, ar konfliktas kilo arčiau namo durų (3-4 metrų atstumu), ar arčiau gatvės (15-20 metrų atstumu nuo namo durų), esminės reikšmės įvykio aplinkybių bei kaltininko veiksmų vertinimui nagrinėjamoje situacijoje neturi. Taigi, priešingai apelianto teiginiams, nėra pagrindo pripažinti, kad vien šiuo aspektu skundžiamas nuosprendis negali būti pripažintas teisėtu ir turi būti panaikintas.

14. Nuteistojo D. R. gynėjas apeliaciniame skunde kaip alternatyvų praÅ¡ymÄ nurodo pageidavimÄ panaikinti D. R. teismo paskirtÄ Ä¯pareigojimÄ neatlygintinai iÅ¡dirbti 150 valandų sveikatos priežiÅ«ros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, nurodydamas, kad Å¡is įpareigojimas yra perteklinis, arba paskirtų iÅ¡dirbti valandų skaičių žymiai sumažinti.

15. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingÄ bausmę. Teisinga laikoma bausmė, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už jÄ paskirtos bausmės yra teisinga pusiausvyra, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobÅ«dį, kitas jos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nėra per griežta. Skiriant bausmę turi bÅ«ti užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, paskirta bausmė turi bÅ«ti proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už Å¡iÄ veikÄ nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-6/2013).

16. IÅ¡ skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas, skirdamas D. R. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį bausmę, nusprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam laisvės apribojimo bausmę, Å¡ios bausmės terminÄ nustatant 1 metams, ir įpareigojant nuteistÄ jį D. R. iÅ¡dirbti 150 valandų per 3 mėnesius nemokamų darbų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, taip pat įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnybos registre 3 mėnesių laikotarpiu. Teismo vertinimu, Å¡ie įpareigojimai turės teigiamos įtakos D. R. elgesiui.

17. IÅ¡ byloje apelianto pateiktos (duomenys neskelbtini) mokyklos 2022-09-19 pažymos Nr. V18-7 matyti, kad D. R. mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje pagal apdailininko modulinę profesinio mokymo programÄ II kurse (dieniniame skyriuje). Mokslų baigimo data 2024-07-30. Mokykloje pamokos vyksta nuo pirmadienio iki penktadienio, pamokų laikas nuo 8.00 val. iki 15.40 val. (t. 5, b. l. 47).

18. Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad D. R. mokosi (duomenys neskelbtini) mokyklos dieniniame skyriuje, teismo jam paskirtas įpareigojimas išdirbti 150 valandų per 3 mėnesius nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, o kartu ir įpareigojimas pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnybos registre per 3 mėnesius, būtų sunkiai suderinami su jo studijomis ir tai gali kliudyti atlikti bausmę.

Teisėjų kolegijos manymu, nuteistajam D. R. BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punkte (veikos padarymo metu galiojusi 2017-12-21 įstatymo Nr. XIII-960 redakcija) numatytas įpareigojimas mokytis bus pakankamas ir proporcingas D. R. paskirtos laisvės apribojimo bausmės nubaudimo ir bausmės paskirties užtikrinimo elementas. Todėl gynėjo prašomas panaikinti apylinkės teismo nuteistajam D. R. paskirtas įpareigojimas išdirbti 150 valandų per 3 mėnesius nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kartu ir įpareigojimas pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnybos registre 3 mėnesių laikotarpiu, naikinami kaip nesuderinami su D.

R. studijomis Skuodo amatų ir paslaugų mokykloje. Vietoj jų skiriamas įpareigojimas mokytis, kuris, kolegijos vertinimu, bus pakankamas užtikrinti bausmės paskirties įgyvendinimÄ ir atitiks nuteistojo siekį tęsti mokslÄ . Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu, 331 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : Plungės apylinkės teismo Skuodo rÅ«mų 2022 m. birželio 23 d. nuosprendį pakeisti. Panaikinti nuteistajam D. R. paskirtus įpareigojimus per 3 mėnesius neatlygintinai iÅ¡dirbti 150 valandų sveikatos priežiÅ«ros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bei pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnybos registre per 3 mėnesius.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punktu (2017-12-21 įstatymo Nr. XIII-960 redakcija), įpareigoti nuteistÄ jį D. R. bausmės atlikimo metu tęsti mokslÄ . KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Teisėjai Daiva Jazbutienė Edita Lapinskienė Linas Pauliukėnas