22fa55e5-a823-4dda-8501-69685f17e2de · Vilniaus apygardos teismas

CivCivilinė byla Nr. 2A-207-207/2014Teisminio proceso Nr. 2-02-3-03861-2010-8Procesinio sprendimo kategorijos: 45.1; 121.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. kovo 4 d.VilniusVilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Henricho Jaglinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jadvygos Mardosevič ir Zitos Smirnovienės, kolegijos posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal atsakovo UAB „SP Vilnius“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo V.

Å . ieÅ¡kinį atsakovui UAB „SP Vilnius“ dėl pirkimo- pardavimo sutarties nutraukimo, įpareigojimo atsiimti prekes, prekių kainos priteisimo, n u s t a t ė :I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas V. Å . 2012-10-15 kreipėsi į teismÄ ir ieÅ¡kiniu prašė pripažinti nuo 2010-04-01 nutraukta 2009-11-27 pirkimo - pardavimo sutarties Nr. PP09-19, sudarytos tarp V. Å . ir UAB „SP Vilnius“ (toliau - sutartis) dalį dėl prekių prikimo už 50 800 Lt nuo 2010-04-01, įpareigoti atsakovÄ pasiimti 19 mini fermų (triuÅ¡idžių) detalių iÅ¡ ieÅ¡kovo teritorijos- (duomenys neskelbtini), priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo prekių kainÄ - 50 800 Lt bei penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Nurodė, kad atsakovas pagal sutartį ieÅ¡kovui turėjo pateikti triuÅ¡ides. IeÅ¡kovas sumokėjo atsakovui sutartyje nurodytÄ sumÄ , o atsakovas ieÅ¡kovui pristatė triuÅ¡ides. Dalis triuÅ¡idžių buvo su trÅ«kumais, todėl ieÅ¡kovas pareikalavo, kad atsakovas tuos trÅ«kumus iÅ¡taisytų. Nors atsakovas pažadėjo trÅ«kumus iÅ¡taisyti, tačiau jų neiÅ¡taisė. Taigi, dalis pateiktų triuÅ¡idžių vis dar yra su defektais, todėl atsakovas turi jas pasiimti, o ieÅ¡kovui grÄ Å¾inti už jas sumokėtus pinigus.

Atsakovas atsiliepimu į ieÅ¡kinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovas ieÅ¡kovui pateikė prekes per keturis kartus laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio 27 d. iki 2009 m. gruodžio 15 d. ir ieÅ¡kovas, priimdamas prekes iÅ¡ atsakovo, jokių pretenzijų jam nereiÅ¡kė, nepranešė atsakovui, kad nepriima prekių, o atsakovas niekada nesutiko su vėliau ieÅ¡kovo nurodytais defektais ir trÅ«kumais. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 15 d. sprendimu ieÅ¡kinys buvo patenkintas iÅ¡ dalies - pripažinta nutraukta ieÅ¡kovo Å¡alių 2009-11-27 pirkimo - pardavimo sutarties Nr. PP09-19 dalis dėl prekių prikimo už 32 300 Lt; atsakovas įpareigotas pasiimti 19-os triuÅ¡idžių detales iÅ¡ vietos, kur jas laiko ieÅ¡kovas- (duomenys neskelbtini); iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteista prekių kaina - 32 300 Lt, 5 % dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo 2010-04-09 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 1142 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų; kita ieÅ¡kinio dalis atmesta; iÅ¡ ieÅ¡kovo valstybei priteista 21,59 Lt, o iÅ¡ atsakovo valstybei priteista 38,37 Lt procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų.Teismas laikė, kad ieÅ¡kovas įrodė, jog 19 atsakovo pateiktų triuÅ¡idžių neatitiko sutarties ir tokiems daiktams keliamų reikalavimų, o nesant pasiraÅ¡yto prekių priėmimo-perdavimo akto, atsakovui tenka pareiga įrodinėti, kad jis tinkamai įvykdė iÅ¡ sutarties kylančias prievoles.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad dalis atsakovo pateiktų triuÅ¡idžių neatitinka sutarties ir tokiems daiktams keliamų reikalavimų, todėl sutartis pripažintina nutraukta ir iÅ¡ atsakovo priteistina 19-os triuÅ¡idžių kaina - 32 300 Lt. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „SP Vilnius“ praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 15 d. sprendimo dalį, kuria buvo tenkintas ieÅ¡kinys ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį atmesti, kitÄ ieÅ¡kinio dalį palikti nepakeistÄ ; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodo, kad teismas netinkamai aiÅ¡kino materialinės teisės normas, reglamentuojančias atsakomybę už prekių trÅ«kumus (CK 6.334 str. 1 d. 4 p.), netinkamai Å¡alims paskirstė įrodinėjimo pareigÄ bei sprendimÄ grindė nepakankamais įrodymais, pažeisti CPK 178 str., 185 str. reikalavimai, taip pat nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikos.

Dėl Å¡ių priežasčių buvo neteisingai iÅ¡spręsta byla, todėl yra pagrindas skundžiamÄ sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ .IeÅ¡kovas atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, o sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė ir teisingai įvertino bylos aplinkybes bei įrodymus, tinkamai taikė Å¡alių teisinius santykius reglamentuojančias CK bei CPK, todėl padarė teisėtas ir pagrįstas iÅ¡vadas. Apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, todėl apeliacinis skundas turi bÅ«ti atmestas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas.Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2009 m. lapkričio 27 d. Å¡alys sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. PP09-19, kuria atsakovas įsipareigojo perduoti ieÅ¡kovui pramonines mini fermas (triuÅ¡ides), o ieÅ¡kovas įsipareigojo sumokėti visÄ prekių kainÄ sutarties sudarymo metu (b. l. 10, t.1). Å alys sutiko, kad ieÅ¡kovas savo įsipareigojimus įvykdė ir sutarties sudarymo metu sumokėjo atsakovui 103 500 Lt, o atsakovas patiekė dalį nesukomplektuotų ar su defektais prekių.

Å alys sutarė, kad prekių priėmimo - perdavimo aktas pasiraÅ¡omas tada, kai pirkėjas gauna produkcijÄ ir yra visiÅ¡kai atsiskaitęs (sutarties 3.1. p.). Prekių priėmimo - perdavimo akto Å¡alys nepasirašė. Pirmosios instancijos teismas laikė, kad dalis atsakovo patiektų triuÅ¡idžių neatitiko sutarties ir paprastai tokiems daiktams keliamų reikalavimų (CK 6.327 str.), dėl ko ieÅ¡kovas pagrįstai reikalauja pripažinti nutraukta Å¡iÄ sutarties dalį (CK 6.217 str. 1 d., 2 d. 1 p.) ir priteisti iÅ¡ atsakovo Å¡ių prekių (19 triuÅ¡idžių) kainÄ .

Apeliantas su tokia teismo iÅ¡vada nesutinka, apeliaciniame skunde nurodydamas, kad teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigÄ tarp Å¡alių. Teisėjų kolegija su tokiu apelianto apeliacinio skundo argumentu nesutinka.CK 6.333 straipsnyje yra įtvirtintos nuostatos, reguliuojančios daiktų (prekių) kokybę ir su Å¡iuo daiktų (prekių) kriterijumi susijusius aspektus. Å io straipsnio pirmojoje dalyje, be kita ko, nustatyta, jog pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sÄ lygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus.

Nagrinėjamos bylos medžiaga patvirtina, jog ieÅ¡kovas suteikė ginčo prekėms kokybės garantijÄ , kitaip tariant, ieÅ¡kovas garantavo ginčo prekių kokybę, todėl, esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, jog nagrinėjamos bylos ginčui spręsti aktuali yra CK 6.333 straipsnio 3 dalis, kurioje numatyta, jog, kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trÅ«kumus, jeigu neįrodo, kad Å¡ie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos.

Aukščiau nurodytos nuostatos analizė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog tais atvejais, kai pardavėjas suteikia daiktams kokybės garantijÄ ir tarp pirkėjo bei pardavėjo kyla ginčas dėl pirkėjui perduotų daiktų kokybiÅ¡kumo, pardavėjui tenka pareiga įrodyti, o ne pirkėjui tenka pareiga paneigti, daiktų kokybiÅ¡kumo faktÄ , kitaip tariant, pardavėjui tenka pareiga įrodyti, jog daiktų trÅ«kumai kokybės prasme po jų perdavimo pirkėjui atsirado dėl pirkėjo veiksmų ar kitų Å¡ioje nuostatoje nurodytų aplinkybių.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tÄ aplinkybę, jog pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovui tenka pareiga įrodyti, jog jis tinkamai įvykdė iÅ¡ ginčo sutarties kylančias prievoles, pripažįsta, kad nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai ginčo Å¡alims paskirstė įrodinėjimo naÅ¡tÄ , kadangi, kaip jau buvo nurodyta, tokiais atvejais kaip Å¡is pardavėjui (nagrinėjamos bylos atveju – atsakovui) tenka pareiga įrodyti, jog jis tinkamai įvykdė sutartyje numatytus įsipareigojimus ir pateikė tinkamos kokybės prekes arba paÅ¡alino patiektų prekių trÅ«kumus.Pažymėtina, kad sutarties 3.1 punkte yra nurodyta, kad prekės priėmimo - perdavimo aktas pasiraÅ¡omas tada, kai pirkėjas (ieÅ¡kovas) gauna produkcijÄ ir yra pilnai atsiskaitęs. Sutartyje atliktas įraÅ¡as patvirtina, kad ieÅ¡kovas su atsakovo yra visiÅ¡kai atsiskaitęs, ginčo Å¡iuo klausimu tarp Å¡alių nėra.

Å alys taip pat neginčija, jog priėmimo-perdavimo akto nesudarė. Å alys nesutinka dėl perdavimo – priėmimo akto nepasiraÅ¡ymo priežasčių, o bÅ«tent: ieÅ¡kovas teigia, kad prekių perdavimo-priėmimo aktas nepasiraÅ¡ytas, kadangi dalis triuÅ¡idžių buvo nekokybiÅ¡kos, o atsakovas nurodo, kad ieÅ¡kovas be jokių svarbių priežasčių kelis kartus atsisakė pasiraÅ¡yti aktÄ . Å alių sudarytos sutarties nuostatos tvirtina, kad ieÅ¡kovas turėjo tikslÄ Ä¯sigyti konkretų kiekį triuÅ¡idžių - sutartyje nurodant konkrečiÄ viso sandorio kainÄ ir prekės vieneto kiekį.

Tai, kad ieÅ¡kovas norėjo šį tikslÄ kuo greičiau pasiekti įrodo tai, kad jis nedelsdamas sumokėjo visÄ pinigų sumÄ už triuÅ¡ides. Taigi, ieÅ¡kovas savo įsipareigojimus pagal sutartį įvykdė tinkamai, dėl ko nėra pagrindo sutikti su argumentu, jog ieÅ¡kovas be jokių svarbių priežasčių kelis kartus atsisakė pasiraÅ¡yti aktÄ . Tuo tarpu atsakovas manydamas, jog tinkamai įvykdė sutartį, pateikdamas kokybiÅ¡kas prekes, o ieÅ¡kovas nepagrįstai atsisako pasiraÅ¡yti priėmimo-perdavimo aktÄ , remiantis CK 6.694 str. 4 d. turėjo teisę šį aktÄ pasiraÅ¡yti vienaÅ¡aliÅ¡kai, tačiau tokia savo teise jis nepasinaudojo.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad tik ieÅ¡kovas atsakovui raÅ¡tu reiÅ¡kė pretenzijas, ragino atsakovÄ iÅ¡taisyti triuÅ¡idžių trÅ«kumus (b.l. 17-22, t. 1). Minėti raginimai buvo grindžiami nuotraukomis, kuriose matyti aiÅ¡kÅ«s triuÅ¡idžių defektai. IÅ¡ to, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovas įrodė, jog priėmimo-perdavimo aktas buvo nepasiraÅ¡ytas bÅ«tent dėl to, jog pateiktos prekes buvo nekokybiÅ¡kos. Tuo tarpu atsakovas turėjo arba paneigti minėtus ieÅ¡kovo pateiktus įrodymus, arba paÅ¡alinti triuÅ¡idžių defektus bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Apeliantas taip pat apeliaciniame skunde nurodo, kad ieÅ¡kovo pateiktų įrodymų nepakanka, kad bÅ«tų galima konstatuoti, jog patiektos prekės buvo nekokybiÅ¡kos. Pagal CPK 178 straipsnį Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismo sprendimas laikomas pagristu, jeigu teismo iÅ¡vados atitinka nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis priemonėmis konstatuotas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiÅ¡kia tuo, kad jis tiria ir vertina Å¡alių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro iÅ¡vadÄ apie įrodinėjimo dalykÄ sudarančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ .

Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Ä®rodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi bÅ«ti vertinami visos byloje esančios medžiagos kontekste, o ne atskirų faktų interpretavimu (CPK 185 str.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas.

Å ie įrodymų vertinimo principai atitinka ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintam reikalavimui, kad teismas, aiÅ¡kindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais. Nors apeliantas ir teigia, tačiau nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad teismas pažeidė nurodytas proceso taisykles ir principus. Bylos duomenys tvirtina, kad apie tai, kad prekės buvo nekokybiÅ¡kos buvo įrodinėjama pretenzijomis atsakovui, fotonuotraukomis, Å¡alių paaiÅ¡kinimais (b.l. 17-22, t.1).

Dėl ko teisėjų kolegija sprendžia, jog skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai aptarė aplinkybes ir motyvus, dėl ko jis 19 atsakovo patiektų triušidžių laikė neatitinkančiomis sutarties ir tokiems daiktams keliamų kokybės reikalavimų ir pakankamai motyvavo ieškinio tenkinimo iš dalies pagrindus. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu, jog net ir konstatavus, kad atsakovo parduotos prekės neatitinka kokybės reikalavimų, tai savaime nereiškia, kad defektai negali būti pašalinti ir prekių negalima naudoti pagal jų tiesioginę paskirtį.

CK 6.334 str. 1 d. 4 p. įtvirtinta, kad jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė parduoto daikto trÅ«kumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktÄ pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti grÄ Å¾inti sumokėtÄ kainÄ ir atsisakyti sutarties, jeigu buvo padarytas esminis sutarties pažeidimas. Kasacinės instancijos teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad galimybė pirkėjui nutraukti sutartį suteikiama kaip paskutinė teisių gynimo priemonė, kai kitų CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose nustatytų gynimo bÅ«dų nepakanka pažeistoms pirkėjo teisėms apginti.

Be to, ar sutarties pažeidimas dėl perduoto daikto neatitikties kokybės reikalavimams yra esminis, turi bÅ«ti sprendžiama pagal Å¡alių sudarytoje sutartyje arba CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-06-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2011). Kitoje byloje kasacinis teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad, sutarties pažeidimÄ pripažįstant esminiu, turi bÅ«ti įvertinta, ar nukentėjusios Å¡alies asmeniniai interesai dėl tokio pažeidimo buvo iÅ¡ esmės suvaržyti, nes esminį sutarties pažeidimÄ nulemia tai, ar nukentėjusi Å¡alis negavo didžiÄ ja dalimi to, ko pagal sutartį per visÄ jos terminÄ pagristai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios Å¡alies teisėti, pagrįsti lÅ«kesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų, ar ir dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2012).

Nagrinėjamu atveju buvo nustatyti atsakovo sutartį pažeidžiantys veiksmai, o bÅ«tent, kad atsakovas patiekė dalį nekokybiÅ¡kų prekių ir pagal ieÅ¡kovo pateiktas pretenzijas, prekių defektų nepaÅ¡alino, nors iÅ¡ dalies ir sutiko su jais, todėl, prieÅ¡ingai nei nurodo apeliantas, tokie atsakovo veiksmai ieÅ¡kovui leido nesitikėti, jog atsakovas įvykdys sutartį ateityje, todėl ieÅ¡kovas įgijo teisę pasinaudoti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu savo teisių gynybos bÅ«du – grÄ Å¾inti dalį prekių sumokėtos kainos ir atsisakyti sutarties.Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Vadovaudamasis anksčiau iÅ¡dėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡tyrė visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais. Todėl apeliacinis skundas atmetamas paliekant galioti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ .IeÅ¡kovo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinėje instancijoje nepriteistinos, kadangi ieÅ¡kovas Å¡ių iÅ¡laidų nepagrindė įrodymais (CPK 178 str.).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 15 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                    Henrichas Jaglinskis Jadvyga Mardosevič Zita Smirnovienė