22f92f8e-2132-4ffa-a03e-e4ac18db0167 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-21304-996/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15543-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.5.8; 1.3.5.10; 3.2.6.1; 3.4.1.7 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugpjūčio 9 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė, sekretoriaujant Onai Virmauskienei, dalyvaujant ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Transorloja“ atstovei advokatei Lolitai Makauskaitei, atsakovo S. K. (S. K.) atstovui Darbuotojų ir valstybės tarnautojų profesinės sÄ jungos teisininkui Vitaliui Jarmontovičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Transorloja“ ieÅ¡kinį atsakovui S. K. (S. K.) dėl darbo ginčo ir atsakovo S. K. (S. K.) prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „Transorloja“ dėl darbo ginčo.

Teismas n u s t a t ė : uždaroji akcinė bendrovė „Transorloja“ (toliau – ieÅ¡kovė, darbdavė, įmonė, UAB „Transorloja“) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu (el. b. t. I, b. l. 1–2) S. K. (S. K.) (toliau – atsakovas, darbuotojas), nesutikdama su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2019 m. balandžio 24 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sprendimas) dalimi, kuria buvo nepatenkintas jos praÅ¡ymas, ir praÅ¡ydama priteisti jai iÅ¡ atsakovo 3 915,62 Eur permokÄ .

Atsakovas pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei (el. b. t. II, b. l. 1–5), nesutikdamas su Darbo ginčų komisijos sprendimo dalimi, kuria buvo patenkintas UAB „Transorloja“ praÅ¡ymas – nurodyta iÅ¡ieÅ¡koti darbdavės naudai iÅ¡ darbuotojo 1 023,57 Eur permokÄ , praÅ¡o UAB „Transorloja“ praÅ¡ymus atmesti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 231 straipsnio nuostatomis, abiem Å¡alims nesutinkant su Darbo ginčų komisijos sprendimu tarp Å¡alių kilęs darbo ginčas dėl teisės iÅ¡ esmės nagrinėjimas teisme, taigi, byloje iÅ¡ esmės sprendžiamas klausimas dėl darbdavės darbuotojui pareikÅ¡to reikalavimo grÄ Å¾inti jai darbo santykių metu susidariusiÄ 4 939,19 Eur permokÄ teisėtumo ir pagrįstumo.

IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje ir atsiliepime į prieÅ¡ieÅ¡kinį (el. b. t. I, b. l. 1–2, t. III, b. l. 191–193) paaiÅ¡kino, kad 2017 m. rugsėjo 19 d. su atsakovu sudarė darbo sutartį Nr. 1282, pagal kuriÄ atsakovas buvo priimtas dirbti įmonėje vairuotoju–ekspeditoriumi, nustatant jam 3,10 Eur dydžio valandinį darbo užmokesčio tarifÄ pagal iÅ¡dirbtas valandas su vėlesniais darbo užmokesčio pakeitimais, darbo sutartis darbuotojo iniciatyva buvo nutraukta nuo 2019 m. vasario 8 d.

DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pažymėjo, jog darbo sutarties nutraukimo dienai ji turėjo iÅ¡mokėti darbuotojui darbo užmokestį ir kompensacijÄ už nepanaudotas kasmetines atostogas, kurių bendra suma sudarė 705,73 Eur, iÅ¡ kurių negalėjo bÅ«ti iÅ¡skaityta dienpinigių permoka, kuri darbuotojo atleidimo dienai sudarė 4 939,19 Eur – atsakovui per visÄ jo darbo laikotarpį priskaičiuota mokėtina dienpinigių suma sudarė 19 112,20 Eur, o buvo iÅ¡mokėta 27 651,40 Eur bendra dienpinigių suma, 3 600 Eur dienpinigių permokÄ atsakovas jai grÄ Å¾ino 2018 m. gruodžio 31 d. pagal kasos pajamų orderį, todėl atleidimo iÅ¡ darbo dienai liko 4 939,19 Eur permoka darbuotojui.

Pabrėžė, kad dienpinigių permoka darbuotojui susidarė dėl to, kad darbuotojas buvo nuolatos siunčiamas į komandiruotes, o dienpinigiai jam buvo mokami avansu, tačiau atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ atsakovas nesutiko, kad jam priklausančios iÅ¡mokėti su darbo santykių pabaiga susijusios iÅ¡mokos bÅ«tų įskaitytos į dienpinigių permokÄ , grÄ Å¾inti dienpinigių permokos jis taip pat nesutiko, dėl ko ji kreipėsi į Darbo ginčų komisijÄ su praÅ¡ymu priteisti susidariusiÄ permokÄ iÅ¡ atsakovo, tačiau jos praÅ¡ymÄ Darbo ginčų komisija tenkino tik iÅ¡ dalies – sprendimu jos naudai iÅ¡ atsakovo buvo priteista tik 1 023,57 Eur, Darbo ginčų komisijai pritaikius 3 mėn. terminÄ , todėl ji reiÅ¡kia reikalavimÄ priteisti jai iÅ¡ atsakovo likusiÄ 3 915,62 Eur permokÄ .

Nurodė, kad atsakovui dirbant pagal tris darbo sutartis (lietuviÅ¡kÄ , prancÅ«ziÅ¡kÄ ir vokiÅ¡kÄ ), dirbant kitoje Å¡alyje negali bÅ«ti taikoma lietuviÅ¡ka darbo sutartis, valstybės narės yra nustačiusios keliamus minimalius reikalavimus jų Å¡alies teritorijoje dirbantiems komandiruotiems darbuotojams, atsakovui priskaitytas ir iÅ¡mokėtas darbo užmokestis yra didesnis nei Vokietijoje nustatytas minimalus atlygis už 1 darbo valandÄ . Teigė, kad darbuotojui buvo apskaičiuotas jam priklausantis atlyginimas už virÅ¡valandinį darbÄ , tačiau darbuotojui dirbant pagal suminę darbo laiko apskaitÄ darbuotojas nepagrįstai priskaito virÅ¡valandžius, kuriuos tariamai darbdavė nėra apskaičiusi ir apmokėjusi.

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovė advokatė palaikė ieÅ¡kovės procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ , papildomai paaiÅ¡kindama, kad visus 2 metus įmonė matė esančias permokas atsakovui, tačiau jų grÄ Å¾inti atsakovo nereikalavo, suprasdama, kad taip darbuotojas patirs dideles iÅ¡laidas. Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kinyje ir atsiliepime į ieÅ¡kinį (el. b. t. II, b. l. 1–5, t. IV, b. l. 1–5) paaiÅ¡kino, kad UAB „Transorloja“ dirbo nuo 2017 m. rugsėjo 20 d. iki 2019 m. vasario 8 d. vairuotojo–ekspeditoriaus pareigose pagal darbo sutarties Nr. 1282 lietuviÅ¡kÄ , vokiÅ¡kÄ ir prancÅ«ziÅ¡kÄ variantus, t. y.

Lietuvoje galiojo lietuviÅ¡ka, Vokietijoje vokiÅ¡ka (minimalus darbo valandos įkainis – 8,50 Eur), o PrancÅ«zijoje prancÅ«ziÅ¡ka (minimalus darbo valandos įkainis – 10 Eur) darbo sutartys. Atsakovo teigimu, darbdavė neapskaitė jo darbo valandų PrancÅ«zijoje, Vokietijoje ir nesumokėjo minimalaus valandinio atlyginimo už darbÄ Å¡iose Å¡alyse, darbdavė taip pat neapskaitė ir nesumokėjo jam už virÅ¡valandinį darbÄ , darbÄ Å¡venčių metu ir naktinį darbÄ . Atsakovo skaičiavimais, jam nuo priėmimo į darbÄ momento pagal Lietuvoje galiojančiÄ ir taikomÄ darbo sutartį turėjo bÅ«ti sumokėta 8 409,57 Eur, pagal prancÅ«ziÅ¡kos ir vokiÅ¡kos darbo sutarties variantus – 40 325,46 Eur, kompensacija už nepanaudotas atostogas sudarė 705,73 Eur, todėl iÅ¡ viso už visÄ darbo laikotarpį įmonėje jam turėjo bÅ«ti sumokėta 49 440,75 Eur.

Pabrėžė, kad jo veiksmų ataskaitose už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 20 d. iki 2019 m. vasario 8 d. ir darbdavės Darbo laiko apskaitos žurnalo duomenys nesutampa, jis visada nuosekliai teigė, kad gautos sumos yra darbo užmokestis ir su darbu susijusios sumos, darbdavė jam informacijos kas mėnesį apie apskaičiuotas, iÅ¡mokėtas ir iÅ¡skaičiuotas sumas ir apie dirbto darbo laiko trukmę, atskirai nurodant virÅ¡valandinių darbų trukmę, neteikė, be to, darbdavė nefiksavo jo darbo valandų Vokietijoje, PrancÅ«zijoje, virÅ¡valandinių darbo valandų, darbo Å¡venčių ir poilsio dienomis, jų tinkamai nepamokėjo, todėl netinkamai organizavo darbÄ ir darbo užmokesčio apskaitÄ .

Atsakovo įsitikinimu, darbdavė neturėjo teisės reikalauti priteisti iÅ¡ jo nuo 2017 m. rugsėjo 20 d. periodiÅ¡kai mokamų lėšų, kurias ji sumokėjo jam nenurodydama jų panaudojimo paskirties, darbdavė daugiau nei 2 m., žinodama, kad Å¡ios lėšos sumokėtos, nereikalavo jų grÄ Å¾inti, Å¡alims visÄ laikÄ buvo žinoma, kad Å¡ios sumos mokamos už gerai atliktÄ darbÄ â€“ nuvažiuotus kilometrus, bei kaip kompensacija už virÅ¡valandinį, naktinį, Å¡ventinį darbÄ , kaip minimalus darbo užmokestis už darbÄ Vokietijoje ir PrancÅ«zijoje, o jų grÄ Å¾inimas pareikalautas įvykus konfliktui tarp darbdavės ir jo bei jam išėjus iÅ¡ darbo.

Atsakovo vertinimu, darbdavė neįrodė nei vienos iÅ¡ aplinkybių, numatytų DK 150 straipsnyje, iÅ¡skaitai atlikti, todėl mano, kad iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ jam sumokėto darbo užmokesčio ir visų sumų, susijusių su darbu, nėra galimas. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas palaikė atsakovo procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ , papildomai paaiÅ¡kindamas, kad įmonė niekada darbuotojui neminėjo, kad dalį jam iÅ¡mokėtų sumų jo bus reikalaujama grÄ Å¾inti, buvo Å¡alių susitarimas, kad atsakovui mokamos sumos yra jo gaunamas atlyginimas už darbÄ Ä¯monėje, tačiau situacija pasikeitė po atsakovo išėjimo iÅ¡ darbo, tuomet įmonė nutarė tokiu bÅ«du atsakovÄ pamokyti.

IeÅ¡kinys atmetamas, prieÅ¡ieÅ¡kinis tenkinamas. Byloje ginčas kilo dėl darbdavės darbuotojui pareikÅ¡to reikalavimo grÄ Å¾inti darbo santykių metu susidariusiÄ permokÄ teisėtumo ir pagrįstumo. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad atsakovas įmonėje vairuotoju–ekspeditoriumi dirbo nuo 2017 m. rugsėjo 20 d. iki 2019 m. vasario 8 d. (el. b. t. I, b. l. 3–6, t. II, b. l. 8–17), ieÅ¡kovė 2019 m. vasario 15 d. reikalavimu pareikalavo atsakovo grÄ Å¾inti 4 939,19 Eur jam iÅ¡mokėtų dienpinigių permokÄ (el. b. t.

I, b. l. 11), atsakovas 2019 m. kovo 1 d. atsakyme įmonei nurodė nesutinkantis, kad yra susidariusi permoka (el. b. t. I, b. l. 12), ieÅ¡kovė 2019 m. kovo 6 d. kreipėsi į Darbo ginčų komisijÄ su praÅ¡ymu dėl permokos iÅ¡ atsakovo iÅ¡ieÅ¡kojimo (el. b. t. III, b. l. 2–3), kuri sprendimu ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ patenkino iÅ¡ dalies – nurodė iÅ¡ieÅ¡koti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 1 023,57 Eur (atskaičius mokesčius) susidariusiÄ su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų permokÄ nuo 2018 m. lapkričio iki darbo santykių pabaigos (el. b. t.

I, b. l. 13–14). DK 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai abejojama dėl darbo santykius reglamentuojančių sutarčių sÄ lygų, jos aiÅ¡kinamos darbuotojų naudai. DK 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sÄ Å¾iningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise. DK 150 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iÅ¡skaitos iÅ¡ darbuotojo darbo užmokesčio gali bÅ«ti daromos tik Å¡io kodekso ar kitų įstatymų nustatytais atvejais;

DK 150 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iÅ¡skaitos gali bÅ«ti daromos Å¡iais atvejais: grÄ Å¾inti perduotoms ir darbuotojo nepanaudotoms pagal paskirtį darbdavio pinigų sumoms; grÄ Å¾inti sumoms, permokėtoms dėl skaičiavimo klaidų; atlyginti žalai, kuriÄ darbuotojas dėl savo kaltės padarė darbdaviui; iÅ¡ieÅ¡koti atostoginiams už suteiktas atostogas, virÅ¡ijančias įgytÄ teisę į visos trukmės ar dalies kasmetines atostogas, darbo sutartį nutraukus darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių (Å¡io kodekso 55 straipsnis) arba dėl darbuotojo kaltės darbdavio iniciatyva (Å¡io kodekso 58 straipsnis);

DK 150 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbdavys turi teisę duoti nurodymÄ padaryti iÅ¡skaitÄ ne vėliau kaip per vienÄ mėnesį nuo tos dienos, kuriÄ darbdavys sužinojo ar galėjo sužinoti apie atsiradusį iÅ¡skaitos pagrindÄ . Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių iÅ¡laidų apmokėjimo“ patvirtinto Dienpinigių mokėjimo tvarkos apraÅ¡o (toliau – ApraÅ¡as) 9 punktÄ , jeigu kolektyvinėje ar darbo sutartyje ir (arba) valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vidaus teisės aktuose nenustatyta kitaip, ne vėliau kaip paskutinę darbo dienÄ iki komandiruotės pradžios darbuotojui privalo bÅ«ti iÅ¡mokėtas ne mažesnis kaip 50 procentų už komandiruotę apskaičiuotų dienpinigių avansas.

Pagal ApraÅ¡o 10 punktÄ , komandiruotam darbuotojui grįžus iÅ¡ komandiruotės, dienpinigiai perskaičiuojami ir neiÅ¡mokėta dienpinigių dalis iÅ¡mokama ne vėliau kaip darbo užmokesčio mokėjimo dienÄ . Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad įmonė, darbuotojo praÅ¡ymu su darbuotoju nutraukusi darbo sutartį 2019 m. vasario 8 d. ir jam iÅ¡mokėjusi galutinį atsiskaitymÄ , po savaitės, t. y. 2019 m. vasario 15 d., ėmė reikalauti darbuotojo grÄ Å¾inti dienpinigių permokÄ , kuri, įmonės skaičiavimais, darbuotojo atleidimo dienai sudarė 4 939,19 Eur, nes darbuotojui per visÄ jo darbo laikotarpį priskaičiuota mokėtina dienpinigių suma sudarė 19 112,20 Eur, o buvo iÅ¡mokėta 27 651,40 Eur bendra dienpinigių suma, kadangi darbuotojas nuolat buvo siunčiamas į komandiruotes, o dienpinigiai jam buvo mokami avansu, 3 600 Eur dienpinigių permokÄ darbuotojas jai grÄ Å¾ino 2018 m. gruodžio 31 d. pagal kasos pajamų orderį, todėl atleidimo iÅ¡ darbo dienai, įmonės įsitikinimu, liko 4 939,19 Eur permoka darbuotojui, su kuo darbuotojas nesutinka, teigdamas, kad darbdavė neturėjo teisės reikalauti iÅ¡ jo nuo jo įsidarbinimo įmonėje (2017 m. rugsėjo 20 d.) periodiÅ¡kai jam mokėtų lėšų, kurias ji sumokėjo jam nenurodydama jų panaudojimo paskirties, darbdavė daugiau nei 2 metus, žinodama, kad Å¡ios lėšos sumokėtos, nereikalavo jų grÄ Å¾inti, Å¡alims visÄ laikÄ buvo žinoma, kad Å¡ios sumos mokamos už gerai atliktÄ darbÄ â€“ nuvažiuotus kilometrus, bei kaip kompensacija už virÅ¡valandinį, naktinį, Å¡ventinį darbÄ , kaip minimalus darbo užmokestis už darbÄ Vokietijoje ir PrancÅ«zijoje.

Pažymėtina, kad įmonė į bylÄ pateikė įmonės vadovo įsakymus, kuriais darbuotojas periodiÅ¡kai nuo pat įdarbinimo įmonėje dienos (2017 m. rugsėjo 20 d.) iki atleidimo iÅ¡ darbo (2019 m. vasario 8 d.) buvo siunčiamas į komandiruotes Europos Å¡alyse už kurias jam buvo priskaičiuojami dienpinigiai (el. b. t. I, b. l. 15–22, 25–32, t. II, b. l. 112–128), į bylÄ pateiktas banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as (el. b. t. I, b. l. 129–131) patvirtina atsakovo teiginius, kad darbdavė jam informacijos kas mėnesį apie apskaičiuotas, iÅ¡mokėtas ir iÅ¡skaičiuotas sumas neteikė, kadangi iÅ¡ banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o (el. b. t.

I, b. l. 129–131) matyti, jog atlikdama bankinį pavedimÄ darbuotojui darbdavė pavedimo paskirtyje visada nurodydavo „du + kelionės iÅ¡laidos + dienpinigiai“, taigi, atskirai neiÅ¡skirdavo, nedetalizuodavo, kokiÄ dalį iÅ¡mokamos sumos sudaro darbo užmokestis, kokiÄ dalį kelionės iÅ¡laidos, kokiÄ dalį dienpinigiai, kiekvienÄ kartÄ darbuotojui grįžus iÅ¡ komandiruotės darbuotojo nebuvo reikalaujama grÄ Å¾inti dienpinigių permokÄ pagal įmonės perskaičiavimus, kaip tai įtvirtinta ApraÅ¡o 10 punkte, todėl darbuotojas pagrįstai manė, jog prieÅ¡ jam iÅ¡vykstant į sekančiÄ komandiruotę įmonė su juo tinkamai atsiskaitė už įvykusiÄ komandiruotę ir visos iki tol jam iÅ¡mokėtos sumos yra susijusios su darbo santykiais ir nebus reikalaujamos grÄ Å¾inimo, be to, atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ Ä¯monė darbuotojui bankiniame pavedime taip pat nurodė, jog iÅ¡mokamas galutinis atsiskaitymas (el. b. t.

I, b. l. 132), įrodymų, kad buvo reikalaujama darbuotojo grÄ Å¾inti dienpinigių permokÄ už paskutiniÄ jÄ prieÅ¡ atleidimÄ iÅ¡ darbo įvykusiÄ komandiruotę nėra, kas dar kartÄ darbuotojui sukėlė pagrįstÄ manymÄ , jog įmonė su juo tinkamai ir galutinai atsiskaitė ir jokios permokos nėra. Be to, pati ieÅ¡kovė nurodė, kad darbo santykių eigoje 2018 m. gruodžio 31 d. darbuotojas grÄ Å¾ino jai dalį jam iÅ¡mokėtos sumos, vadinasi, Å¡alys persiskaičiavo atsiskaitymus ir sutarė dėl su darbo santykiais mokamų sumų dydžio ir tinkamo galutinio atsiskaitymo su darbuotoju prieÅ¡ jį atleidžiant iÅ¡ darbo.

IÅ¡ viso to, kas iÅ¡dėstyta aukščiau, matyti, kad įmonė nesilaikė ApraÅ¡o 10 punkto nuostatų, darbuotojui nedetalizuodavo iÅ¡mokamų sumų paskirties, netinkamai organizavo darbÄ , nors pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , bÅ«tent darbdavei tenka pareiga tinkamai organizuoti darbÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-403/2018). Tuo labiau, kai įmonė su darbuotoju buvo pasiraÅ¡iusi ne vienÄ darbo sutarties variantÄ (el. b. t.

I, b. l. 3–6, t. II, b. l. 8–17, 109–111), kas galėjo darbuotojui sukelti neaiÅ¡kumus skaičiuojant jam mokamÄ darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias sumas, todėl visi neaiÅ¡kumai turi bÅ«ti aiÅ¡kinami darbuotojo naudai (DK 6 straipsnio 2 dalis). Teismas ypatingÄ dėmesį atkreipia į tai, kad darbo teisiniai santykiai pasižymi tuo, jog darbuotojui darbo užmokestis ir kitos su darbo teisiniais santykiais susijusios sumos turi bÅ«ti mokamos reguliariai, toks modelis, kuomet keletÄ metų darbuotojui iÅ¡ anksto mokamos sumos ne pagal sulygtas darbo sutarties sÄ lygas, neatitiktų apmokėjimo už darbÄ esmės, toks susitarimas be to pažeistų ir DK 33 straipsnio 5 dalyje įtvirtintÄ draudimÄ sudaryti civilinio pobÅ«džio susitarimus dėl DK nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo, darbo teisiniuose santykiuose vienaÅ¡alis darbdavės ir darbuotojo tarpusavio įsipareigojimų įskaitymas nėra numatytas, tam, kad darbdavė atgautų darbuotojui be pagrindo iÅ¡mokėtas sumas, yra nustatyta speciali tvarka – vienaÅ¡aliÅ¡kos iÅ¡skaitos atlikimo galimybė su konkrečiais ribojimais (DK 150 straipsnis), tačiau nagrinėjamu atveju darbdavė Å¡ia teise nė karto nepasinaudojo, vadinasi, darbo santykių eigoje laikė, kad su darbuotoju ji yra atsiskaičiusi tinkamai.

Kadangi už tinkamÄ darbo ir finansinių dalykų organizavimÄ yra atsakinga darbdavė, o darbuotojas, kaip silpnesnioji darbo santykių Å¡alis, gavusi sumas, kurias laiko darbo užmokesčiu ir su darbo santykiais susijusiomis iÅ¡mokomis, gali jas panaudoti asmeniniams gyvenimo poreikiams, todėl nutraukus darbo santykius darbdavė neturi teisės reikalauti tam tikrų su darbo teisiniais santykiais susijusių darbuotojui iÅ¡mokėtų sumų grÄ Å¾inimo už visÄ darbo sutarties galiojimo laikotarpį. Pabrėžtina, kad darbdavė visÄ darbo santykių laikotarpį nedariusi iÅ¡skaitų, nesilaikiusi ApraÅ¡o nuostatų, nedetalizavusi darbuotojui iÅ¡mokamų sumų paskirties, nutraukusi su darbuotoju darbo sutartį negali gintis, kad darbuotojui mokėtos sumos turi bÅ«ti traktuojamos taip, kaip jas pageidauja traktuoti bÅ«tent pati darbdavė.

Apibendrindamas visa tai, kas iÅ¡dėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 4 939,19 Eur permokÄ , kadangi nenustatyta, jog kokia nors permoka bÅ«tų susidariusi. Dėl kitų Å¡alių iÅ¡dėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi Å¡ios bylos iÅ¡sprendimui, nekeičiantys teismo padarytų iÅ¡vadų. Pažymėtina, kad pagal DK nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiÅ«ros dalykas, pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginÄÄ dėl teisės iÅ¡ esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys).

Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, remdamasis iÅ¡tirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro iÅ¡vadÄ ir konstatuoja, kad ieÅ¡kinys yra nepagrįstas, todėl jį tenkinti, vadovaujantis ieÅ¡kovės nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo; ieÅ¡kinys atmetamas; prieÅ¡ieÅ¡kinis yra pagrįstas, todėl tenkinamas; teismas pripažįsta, kad darbdavės permoka darbuotojui už Å¡alis siejusį darbo santykių laikotarpį nėra susidariusi; teismo sprendimui įsiteisėjus Darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Proceso Å¡alies patirtų atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimÄ reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Teismo sprendimas priimtas atsakovo naudai, todėl pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį jis turi teisę į patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ , tačiau atsakovas praÅ¡ymo priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas ir įrodymų apie patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas nepateikė. Pagrindo spręsti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimÄ ieÅ¡kovei nėra. Kadangi pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ atsakovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (už prieÅ¡ieÅ¡kinio pateikimÄ ), tai, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, iÅ¡ ieÅ¡kovės į valstybės biudžetÄ priteisiamas 23 Eur žyminis mokestis bei teismo patirtos 7 Eur iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas n u s p r e n d ž i a : ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transorloja“ ieškinį atmesti. Atsakovo S. K. (S. K.) priešieškinį patenkinti visiškai. Pripažinti, kad ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transorloja“ (į. k. 183736725) permoka atsakovui S. K. (S. K.) (a. k. (duomenys neskelbtini)) už šalis siejusį darbo santykių laikotarpį nėra susidariusi.

Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2019 m. balandžio 24 d. sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) laikyti netekusiu galios. Priteisti valstybės naudai iÅ¡ ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Transorloja“ (į. k. 183736725) 23 Eur (dvideÅ¡imt trijų eurų) žyminį mokestį ir 7 Eur (septynių eurų) teismo patirtas iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Valstybei priteista suma turi bÅ«ti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (į. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas – 5660. SumokėjimÄ patvirtinantį dokumentÄ bÅ«tina skubiai pateikti teismui. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Ieva Stanislovaitienė