2019-03-27 Nr. AB-7599-3-61-3-02315-2018-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-214-525/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02315-2018-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 57.3; 57.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. kovo 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Atea“ skundą atsakovui Vadovybės apsaugos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas UAB „Atea“ 2018 m. liepos 11 d. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Departamento atsakymą į pareiškėjo pretenziją Nr. 3; 2) pripažinti neteisėtais Pirkimo Nr. 478241 sąlygų 4.1.9 ir 4.1.10 punktuose nustatytus reikalavimus tiekėjų kvalifikacijai; 3) nutraukti Pirkimą Nr. 478241.

Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovas 2018 m. rugpjūčio 6 d. nutraukė Pirkimo, kurio sąlygas ginčijo pareiškėjas, procedūras, todėl pareiškėjas pateikė prašymą dėl skundo atsisakymo, taip pat prašymą atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. vasario 6 d. nutartimi administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Atea“ skundą dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus nutraukė. Pareiškėjo UAB „Atea“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo Departamento 2 080,71 Eur pareiškėjo naudai.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovas neneigė, jog pareiškėjo skundo reikalavimas buvo patenkintas geruoju. Kadangi atsakovas geruoju patenkino pareiškėjo reikalavimą padavus skundą teismui, todėl pareiškėjas įgijo teisę reikalauti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Teismas nustatė, jog pareiškėjas prašė priteisti 2 923,82 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: aptarimas su klientu (15 min.); skundo teismui parengimas (7 val.); atskirojo skundo parengimas (1 val. 45 min.); prašymo teismui dėl papildomų įrodymų prijungimo parengimas (2 val. 15 min.), prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimas (30 min.); pasirengimas teismo posėdžiui (4 val.). Teismas pažymėjo, kad dalis prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų – atskirojo skundo parengimas, yra patirtos ne Vilniaus apygardos administraciniame teisme, tačiau apeliacinės instancijos teisme, todėl šią bylos dalį perdavė nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintomis Rekomendacijomis (toliau – ir Rekomendacijos), pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjo prašoma 1 299,41 Eur suma už skundo surašymą neprieštarauja nustatytiems maksimaliems dydžiams, todėl gali būti priteista. Už teisinę konsultaciją bei pasirengimą teismo posėdžiui teismas priteisė 397,67 Eur, už rašytinių įrodymų išreikalavimą ir pateikimą teismui – 9,35 Eur, o už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimą – 374,28 Eur.

III. Atsakovas Departamentas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 6 d. nutarties dalį, kuria teismas priteisė pareiškėjui UAB „Atea“ iš atsakovo 2 080,71 Eur bylinėjimosi išlaidų, ir išspręsti klausimą iš esmės – netenkinti pareiškėjo prašymo.

Atsakovas nurodo, kad teismas padarė klaidingą išvadą, jog Departamentas pareiškėjo skundo reikalavimus patenkino geruoju. Pažymi, jog dar 2018 m. birželio mėn., prieš pareiškėjui pateikiant skundą, Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – ir VPT) pradėjo administracinę procedūrą dėl pirkimo. Departamentas, atsižvelgęs į tai ir į tai, kad VPT 2018 m. birželio 28 d. raštu Nr. 4S-865 įpareigojo Departamentą sustabdyti pirkimo procedūras, 2018 m. birželio 28 d. sustabdė pirkimo procedūras. Apie pirkimo sustabdymą buvo informuoti visi suinteresuoti tiekėjai, taip pat ir pareiškėjas. Departamentas 2018 m. rugpjūčio 6 d. nutraukė pirkimą, pakoregavo kvalifikacinius reikalavimus ir pradėjo naują pirkimą. Atsižvelgus į tai, laikytina, jog ginčo dalykas išnyko ne dėl to, kad Departamentas geruoju patenkino pareiškėjo skundo reikalavimus. Departamentas nutraukė pirkimą ne dėl to, kad pripažino pirkimo sąlygų 4.1.9 ir 4.1.10 punktų neteisėtumą bei pareiškėjo skundo antro reikalavimo pagrįstumą, o dėl to, kad VPT, atlikusi pirkimo vertinimą, nustatė kelis pirkimo dokumentų trūkumus (pirkimo sąlygų 4.1.9 ir 4.1.10 punktų reikalavimų teisėtumas VPT nuginčytas nebuvo) ir įpareigojo Departamentą nutraukti pirkimą. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, Pirkimas būtų nutrauktas net ir pareiškėjui nesikreipus į teismą.

Pareiškėjas į teismą kreipėsi su dviem reikalavimais: 1) panaikinti Departamento 2018 m. birželio 26 d. atsakymą Nr. S-695(20) į pareiškėjo pretenziją Nr. 3; 2) pripažinti neteisėtais pirkimo sąlygų 4.1.9 ir 4.1.10 punktų reikalavimus tiekėjų kvalifikacijai ir nutraukti pirkimą. Atsakovas pažymi, jog antrasis pareiškėjo reikalavimas nutraukti pirkimą buvo patenkintas dėl to, kad Departamentas įvykdė VPT įpareigojimą, o pirmasis reikalavimas taip ir liko nepatenkintas.

Atsakovo nuomone, teismas neteisingai nustatė bylinėjimosi išlaidų dydį. Teismas neatsižvelgė į tai, jog pagal Rekomendacijų 9 punktą minutėmis skaičiuojamas laikas yra suapvalinamas, todėl maksimaliai už teisinę konsultaciją bei pasirengimą teismo posėdžiui galima priteisti suma yra ne 397,67 Eur, o 374,28 Eur.

Pareiškėjas UAB „Atea“ atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Taip pat pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą.

Pareiškėjo teigimu, atsakovas nutylėjo, kad informuodamas pirkimo dalyvius, jis nenurodė, kokios yra pirkimo procedūrų sustabdymo priežastys. Net jei ir pareiškėjas būtų žinojęs pirkimo procedūrų sustabdymo pagrindą, nesant galutinio VPT sprendimo, pareiškėjo kreipimasis į teismą negalėtų būti laikomas aplinkybėmis, dėl kurių jis, o ne atsakovas, yra atsakingas už pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas nesutinka su atsakovo argumentu, jog teismas turėjo per pusę sumažinti pareiškėjui priteistas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjo nuomone, Departamento 2018 m. birželio 18 d. atsakymo į pareiškėjo Pretenziją Nr. 3 panaikinimas yra išvestinis reikalavimas.

Pareiškėjas pažymi, kad atsakovas (jo atstovas) teismo posėdyje išsakė savo poziciją, pritardamas, kad ginčo objekto nebeliko, o pareiškėjo prašymui priteisti bylinėjimosi išlaidas neprieštaravo, nurodydamas, jog bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą palieka spręsti teismo nuožiūra.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 6 d. nutarties dalies, kuria pareiškėjo UAB „Atea“ prašymas dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo tenkintas iš dalies ir iš atsakovo Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pareiškėjui UAB „Atea“ priteista 2 080,71 Eur bylinėjimosi išlaidų, teisėtumas ir pagrįstumas.

Atsakovas atskirajame skunde nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 9 d. nutarties dalimi, kuria pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų tenkintas iš dalies. Atsakovo teigimu, teismas padarė klaidingą išvadą, jog pareiškėjo skundas buvo patenkintas geruoju.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis įtvirtina teismo išlaidų atlyginimo principą, pagal kurį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog šiai teisės normai taikyti neturi esminės reikšmės, kokie vidiniai motyvai paskatino atsakovą geruoju patenkinti pareiškėjo reikalavimą. Esminė aplinkybė yra tai, kad de facto reikalavimas buvo patenkintas tik po to, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą. Priešingas situacijos aiškinimas būtų neproporcingas ir pažeistų teisėtų lūkesčių principą. Kiekvieną kartą kreipdamasis į teismą, pareiškėjas negalėtų būti tikras dėl teisės į teismo išlaidas atsiradimo, jei vėliau bet kuriuo momentu atsakovas įvykdytų jo reikalavimą ir motyvuotų tai bet kokiomis aplinkybėmis. Taip atsakovas nepagrįstai išvengtų pareigos atlyginti patirtas teismo išlaidas, nors kreipimosi į teismą momentu pareiškėjo reikalavimas nebuvo de facto įvykdytas arba pareiškėjas apie tai nežinojo ir negalėjo žinoti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-596/2011). Taigi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 2 dalyje nurodytos išlaidos pareiškėjui gali būti priteistos tik tuo atveju, kai byloje yra nustatoma, jog atsakovas neatliko kokių nors jo kompetencijai priskirtų veiksmų ar atliko juos ne taip, kaip turėjo atlikti vykdydamas įstatymus, tuo pažeidė pareiškėjo teises ir dėl to jis turėjo kreiptis teisminės gynybos, o skundo padavimas teismui nulėmė atsakovo elgesį taip, kad jis patenkino geruoju pareiškėjo reikalavimus.

Pažymėtina, kad ABTĮ nereglamentuoja bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tais atvejais, kai administracinė byla nutraukiama, išskyrus ABTĮ 40 straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta, jog pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui. Todėl sprendžiant šalies patirtų teismo išlaidų atlyginimo klausimą tuomet, kai administracinė byla buvo nutraukta jos neišnagrinėjus iš esmės (t. y. kuomet nėra aišku, kieno naudai būtų buvęs priimtas galutinis teismo sprendimas), pirmiausiai būtina įvertinti kelto ginčo turinį, kokioje bylos nagrinėjimo stadijoje byla buvo nutraukta bei nustatyti, kas yra atsakingas dėl, šiuo atveju, pareiškėjos patirtų bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-298-602/2017). Būtina įvertinti, ar dėl pareiškėjo kreipimosi į administracinį teismą ir bandymo priverstine tvarka įgyvendinti (ginti) subjektines teises (atitinkamai ir dėl pareiškėjo patirtų išlaidų) nėra atsakingas atsakovas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-293/2010).

Nagrinėjamu atveju atsakovas atskirajame skunde pabrėžia, kad nesutinka su teismo išvada, jog jis geruoju patenkino pareiškėjo reikalavimą ir dėl to pareiškėjas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, be to, mano, jog teismas neteisingai nustatė bylinėjimosi išlaidų dydį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, už pareiškėjo kreipimąsi į teismą priverstine tvarka ginti savo subjektines teises šiuo konkrečiu atveju yra atsakingas būtent atsakovas. Šią išvadą patvirtina tai, kad tik po pareiškėjo kreipimosi į teismą buvo nutrauktas pirkimas.

Pasisakydama dėl atskirajame skunde išdėstytų teiginių, susijusių su bylinėjimosi išlaidų dydžiu, teisėjų kolegija pažymi, kad administracinių teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos, o sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis. Šiuo atveju pareiškėjas pagrindė 2019 m. sausio 29 d. pažyma dėl teisinių paslaugų apmokėjimo (III t., b. l. 67), PVM sąskaitomis faktūromis bei mokėjimo nurodymais, kurių duomenys patvirtina, jog pareiškėjas sumokėjo advokatui už teisines paslaugas.

Įvertinusi bylos medžiagą ir pareiškėjo elgesį nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas savo procesinėmis teisėmis naudojosi nesąžiningai. Pareiškėjui priteista 2 070,71 Eur bylinėjimosi išlaidų suma nagrinėjamos bylos kontekste atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis 40 straipsnio 2 dalimi, 2019 m. vasario 6 d. nutartimi pagrįstai priteisė pareiškėjui iš atsakovo 2 070,71 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Dėl išdėstytų priežasčių atsakovo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista.

Pareiškėjas atsiliepime į atskirąjį skundą taip pat prašo atlyginti atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimo išlaidas (718,74 Eur). Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad pareiškėjas UAB „Atea“ 2018 m. gegužės 29 d. sudarė atstovavimo sutartį su advokatu K. S. (I t., b. l. 240). Pareiškėjas, kartu su prašymu atlyginti bylinėjimosi išlaidas, pateikė 2019 m. kovo 25 d. pažymą dėl teisinių paslaugų suteikimo ir apmokėjimo, PVM sąskaitą faktūrą ir mokėjimo nurodymą. Pareiškėjo atsiliepimas į atskirąjį skundą buvo pateiktas 2018 m. vasario 26 d., t. y. 2018 m. I ketvirtį. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.16 punkte nustatytu koeficientu (0,4) ir Lietuvos statistikos departamento skelbiamu užpraėjusio ketvirčio (šiuo atveju – 2017 m. III ketv.) vidutiniu mėnesiniu bruto darbo užmokesčiu šalies ūkyje (be individualių įmonių) laikytina, kad už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą priteistino užmokesčio maksimalus dydis – 340,32 Eur (0,4 x 850,8 Eur). Pareiškėjo prašoma priteisti suma (718,74 Eur) už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą viršija maksimalų dydį, todėl yra mažintina. Taip pat teisėjų kolegija, vadovaudamasi Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgusi į tai, kad atsakovo atskiruoju skundu nebuvo keliami sudėtingi teisės taikymo ir (ar) aiškinimo klausimai ir šiuo požiūriu byla pagal pareiškėjo atskirąjį skundą nebuvo sudėtinga, todėl atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimas nereikalavo didelių pareiškėjo atstovo darbo ir laiko sąnaudų, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjo prašoma priteisti suma mažintina ir už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą pareiškėjui UAB „Atea“ iš atsakovo Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos priteistina 100 Eur suma.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

atsakovo Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Atea“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Atea“ iš atsakovo Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 100 Eur (šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Kitą pareiškėjo prašymo dalį atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė