22f3e32c-2fe0-46bb-b693-cf846b5da302 · Regionų administracinis teismas

S P R E N D I M A SAdministracinė byla Nr. eI-813-162/2017Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00274-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 21.2; 21.3.8; 21.3.12; 55.1.3(S) KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. birželio 15 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė, sekretoriaujant Živilei Račkauskienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui D. M. bei jo atstovui advokatui Osvaldui Martinkui,atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Aidui Å lečkui,2017 m. gegužės 26 d. vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D.

M. skundÄ atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininko 2017 m. vasario 15 d. įsakymo Nr. 30-TE-145 „Dėl virÅ¡ilos D. M. atleidimo“ panaikinimo bei atlyginimo už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ priteisimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs administracinę bylÄ , n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas D. M. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas:1) panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininko 2017 m. vasario 15 d.

įsakymÄ Nr. 30-TE-145 „Dėl virÅ¡ilos D. M. atleidimo“, kuriuo pareiÅ¡kėjas atleistas iÅ¡ vidaus tarnybos Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu;2) priteisti iÅ¡ atsakovo vidutinį tarnybinį atlyginimÄ už laikotarpį nuo atleidimo iÅ¡ tarnybos dienos (2017 m. vasario 17 d.) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos;3) priteisti bylinėjimosi (atstovavimo) iÅ¡laidas.PareiÅ¡kėjas D. M. skunde nurodo, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK) virÅ¡ininkas, atsižvelgdamas į 2017 m. vasario 15 d. tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadÄ Nr. 30-IS-15 (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada), 2017 m. vasario 15 d.

įsakymu Nr. 30-TE-145 nuo 2017 m. kovo 17 d. pareiÅ¡kėjÄ atleido iÅ¡ vidaus tarnybos už pareigÅ«no vardo pažeminimÄ , Mano, kad priimtas įsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas.Nurodo, kad Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje konstatuota, jog 2016 m. gruodžio 20 d. 3.53 val. policijos pareigÅ«nui V. A. įėjus į sulaikymo patalpÄ , priėjus prie ant suoliuko sėdinčio ir jam nesiprieÅ¡inusio T. S., surakinus antrankiais už nugaros rankas, vyresniajam patruliui R. Å . laikant T. S. už rankos, vyriausiasis postinis D.

M. laikė atidarytas duris, kol V. A. tempiant virve antrankiais surakintas už nugaros rankas į viršų, pervėrė virvę per sulaikymo patalpos durų viršų į iÅ¡orę, tuomet uždarė duris, o V. A. virvės galÄ patempęs į apačiÄ , užfiksavo už kameros durų rankenos, taip T. S. liko kabantis antrankiais surakintomis už nugaros rankomis, įtemptomis į viršų, tokioje padėtyje sulaikytasis T. S. iÅ¡buvo 57 minutes. PaaiÅ¡kina, jog naktį iÅ¡ 2016 m. gruodžio 19 d.

į 20 d., eidamas tarnybines vyriausiojo policijos postinio pareigas, budėjo Klaipėdos AVPK Operatyvaus valdymo patalpose kartu su dar keturiais pareigÅ«nais. 2016 m. gruodžio 20 d. 2.56 val. į Klaipėdos AVPK Operatyvaus valdymo skyrių (toliau – ir OVS) pristatytas sulaikytasis T. S., kuriam nustatytas 1,57 promilių girtumas. Sulaikytasis 3.03 val. įvestas į laikino sulaikymo patalpÄ . Po kurio laiko sulaikytasis pradėjo garsiai rėkauti, periodiÅ¡kai daužyti rankomis ir spardyti kojomis kameros duris.

Per vaizdo monitorių buvo matyti, kaip jis kelis kartus įsibėgėdamas ir paÅ¡okdamas į orÄ , kojomis stipriai spyrė į kameros duris. Toks sulaikytojo elgesys trukdė pareigÅ«nams tinkamai atlikti savo darbÄ , kėlė pavojų paties sulaikytojo saugumui bei policijos turtui. PareigÅ«nai postinis V. A. bei patrulis R. Å . ne kartÄ sulaikytÄ jį T. S. įspėjo nusiraminti. Sulaikytasis nevykdė teisėtų pareigÅ«nų reikalavimų nusiraminti, nekelti triukÅ¡mo, negadinti policijos turto ir nesielgti pavojingai savo paties sveikatai bei neklausė postinio V.

A. perspėjimo, kad jo atžvilgiu bus panaudotos policijos specialiosios priemonės – antrankiai ir virvė, kurios jam buvo parodytos (3.53 val.). Tuoj po to, uždarius jo kameros duris, T. S. vėl įsibėgėjo, paÅ¡oko į orÄ ir kojomis stipriai spyrė į kameros duris. Esant tokiems jo veiksmams, pareigÅ«nas V. A. nutarė panaudoti specialiÄ sias priemones – antrankius bei virvę. Atsižvelgiant į agresyvų ir neprognozuojamÄ neblaivaus T. S. elgesį, postiniui V. A. atėjo padėti postinis R.

Å ., o netrukus ir pareiÅ¡kėjas. V. A. surakino T. S. rankas už nugaros, pririÅ¡o prie antrankių virvę, kuriÄ permetęs per kameros duris ir jas uždaręs pririÅ¡o virvės galÄ prie durų rankenos. Teigia, jog tokiais veiksmai buvo siekiama laikinai, trumpÄ laikÄ , apriboti T. S. judesius, kad jis negalėtų tęsti savo agresyvių, pavojingų ir neteisėtų veiksmų. Jokio fizinio skausmo iÅ¡skyrus elementarų nepatogumÄ tokie veiksmai T. S. neturėjo sukelti. Pažymi, jog tuo metu pareiÅ¡kėjas neturėjo pagrindo abejoti, kad T.

S. atžvilgiu panaudota prievarta yra neadekvati esamai situacijai, tuo labiau, kad visÄ Å¡iÄ situacijÄ stebėjo vyresnysis pamainos pareigÅ«nas (budėtojas) – komisaras-inspektorius L. L. ir jai pritarė. BÅ«damas įsitikinęs, kad tam momentui situacija suvaldyta, kad už tolesnius veiksmus, susijusius su T. S. taikyta pagrįsta prievarta bei panaudotas policijos specialiÄ sias priemones, atsakingas jas panaudojęs postinis V. A. bei situacijÄ stebėjęs vyresnysis pareigÅ«nas L. L., pareiÅ¡kėjas grįžo prie savo pareigų, susijusių su tiesioginėmis jam skirtomis užduotimis, vykdymo.Atkreipia dėmesį į tai, kad postinis V.

A. 4.29 val. priėjęs prie kameros, kurioje buvo uždarytas sulaikytasis T. S., įtempė virvę stipriau ir jÄ nuriÅ¡o tik 4.50 val., t. y. dar po 20 min. T. S. atžvilgiu specialiosios priemonės buvo naudojamos 57 minutes. Teigia, jog nenumatė ir negalėjo numatyti, kad specialiosios priemonės T. S. atžvilgiu bus naudojamos taip ilgai, kad V. A. stipriau įtemps virvę. Tvirtina buvęs įsitikinęs, kad toje pačioje patalpoje esantis vyresnysis pareigÅ«nas L. L. tinkamai vykdo savo pareigas ir kontroliuoja situacijÄ .

PaaiÅ¡kina, kad Klaipėdos AVPK vadovybė buvo ne kartÄ informuota apie ribotas galimybes OVS pareigÅ«nams tinkamai vykdyti pavestas pareigas, tramdyti netinkamai besielgiančius, apsvaigusius, asmenis. Laikino sulaikymo kameros nėra pritaikytos tokiems veiksmams, todėl pareigÅ«nai yra palikti jų pačių supratimui bei sugebėjimui valdyti panaÅ¡ias situacijas. Pagal susiklosčiusiÄ Klaipėdos AVPK praktikÄ , buvo pagrindas manyti, kad laikinai sulaikytų OVS asmenų, kurie nevykdo teisėtų policijos pareigÅ«nų nurodymų ir įspėjimų, atžvilgiu yra priimtina taikyti specialias policijos priemones, ribojančias jų judesius bei galimybę atlikti veiksmus, trukdančius pareigÅ«nų darbÄ bei keliančius pavojų policijos turtui bei pačių sulaikytųjų sveikatai.Mano, kad pareiÅ¡kėjo trumpalaikiai veiksmai, trukę apie 1 minutę, pasireiÅ¡kę pagalba kolegai V.

A. taikyti pagrįstÄ prievartÄ , neturi bÅ«ti vertinami kaip neteisėti. Pažymi, kad net jei ir pripažinti Å¡iuos veiksmus pažeidžiančiais nustatytÄ valstybės tarnybos tvarkÄ , pareiÅ¡kėjui skirta nepagrįstai griežta nuobauda. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas D. M. bei jo atstovas advokatas Osvaldas Martinkus skundÄ palaikė ir prašė jį tenkinti jame nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu. Teismo posėdžio metu papildomai pažymėjo, jog tinkamai nebuvo užtikrinta jo teisė į gynybÄ .

Teigė, kad gavęs Klaipėdos AVPK praneÅ¡imÄ Nr. 30-PR1-8 „Dėl tarnybinio nusižengimo“, į jį pateikė tik bendro pobÅ«džio informacijÄ , kadangi manė bÅ«siÄ s supažindintas su surinktais įrodymais (bus peržiÅ«rimas vaizdo įraÅ¡as ir kt.) ir tik tuomet bus papraÅ¡yta pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ apie jo atliktus veiksmus. Tvirtina, jog atsakovas nepateikė surinktų įrodymų ir neužtikrino galimybės dar kartÄ pateikti paaiÅ¡kinimÄ . Atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas Aidas Å lečkus teismo posėdžio metu prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ atsiliepime nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime nurodo, jog Klaipėdos AVPK Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada konstatuota, kad savo elgesiu pareiÅ¡kėjas pažemino policijos pareigÅ«no vardÄ , nes bÅ«damas policijos pareigÅ«nu, 2016 m. gruodžio 20 d. eidamas Klaipėdos AVPK vyriausiojo postinio pareigas, tyčia nesilaikė tarnybinę veiklÄ reglamentuojančių teisės aktų, t. y. vyriausiasis postinis D.

M. laikė atidarytas duris, kol V. A., įėjęs į sulaikymo patalpÄ , priėjo prie ant suoliuko sėdėjusio ir jam nesiprieÅ¡inusio sulaikytojo T. S., vyresniajam patruliui R. Å . laikant T. S. už rankos, tempiant virve antrankiais surakintas už nugaros rankas į viršų, pervėrė virvę per sulaikymo patalpos durų viršų į iÅ¡orę ir uždarė duris. V. A. virvės galÄ patempęs į apačiÄ , jÄ užfiksavo už kameros durų rankenos ir tokioje padėtyje sulaikytasis T. S. iÅ¡buvo 57 minutes.

Teigia, jog Å¡iais savo nežmoniÅ¡kais, kankinančiais kitÄ asmenį, žeminančiais žmogaus orumÄ veiksmais nesilaikė pagarbos žmogui pavyzdingumo principų, numatytų Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktuose bei Policijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje, pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 3, 5 punktus, Policijos įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d.) 25 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , 26 straipsnio 1 dalį, Lietuvos policijos pareigÅ«nų etikos kodekso 4.1, 4.2, 4.3, 4.6 punktuose nustatytus reikalavimus.

Tokiais savo tyčiniais veiksmais taip pat pažeidė Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas), patvirtinto 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538, 13 straipsnį bei duotÄ priesaikÄ gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos konstitucijÄ , saugoti gerÄ vidaus tarnybos pareigÅ«no vardÄ , diskreditavo valstybės tarnautojo vardÄ , pakenkė Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prestižui. Teigia, kad policijos pareigÅ«nų pareiga – apsaugoti asmenis nuo kankinimo, žeminančių veiksmų.

Nežymus sulaikytojo T. S. sveikatos sutrikdymas buvo konstatuotas Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. 2250/2016(03), kurioje nurodyta, kad T. S. buvo padaryti skersinės krypties linijiniai odos nubrozdinimai deÅ¡iniojo rieÅ¡o iÅ¡oriniame pavirÅ¡iuje, kairiojo rieÅ¡o iÅ¡oriniame pavirÅ¡iuje bei vidiniame pavirÅ¡iuje.            Teigia, kad vertinant objektyvų pareiÅ¡kėjo atsakomybės pagrindÄ â€“ pareigos atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus, turėjimÄ matyti, kad bÅ«damas statutiniu valstybės tarnautoju ir žinodamas Lietuvos policijos pareigÅ«nų etikos kodekso normas, pareiÅ¡kėjas privalėjo užtikrinti tokį statutinio valstybės tarnautojo elgesį, kurio visuomenė tikisi iÅ¡ statutinio valstybės tarnautojo, bei eidamas atitinkamas pareigas elgtis taip, kad elgesys ne tik užtikrintų pasitikėjimÄ statutiniais valstybės tarnautojais, bet ir nekompromituotų tarnybos autoriteto visuomenės akyse.

Vertinant subjektyvų pagrindÄ â€“ pareiÅ¡kėjo galėjimÄ veikti kaip to reikalauja teisės aktai, matyti, kad tokiÄ galimybę pareiÅ¡kėjas turėjo, nes susiklosčiusioje faktinėje situacijoje nebuvo priežasčių, nepriklausiusių nuo pareiÅ¡kėjo valios, veikti kitaip, nei reikalauja visuomenėje priimtos elgesio normos bei galiojantys įstatymai, todėl pareiÅ¡kėjo padaryta veika, akivaizdžiai žeminanti visos vidaus tarnybos sistemos autoritetÄ , griaunanti pasitikėjimÄ vidaus reikalų įstaiga bei jÄ kompromituojanti, yra jo pačio pasirinkimo elgtis taip, o ne kitaip, pasekmė.

Pažymi, jog iÅ¡ tarnybinio patikrinimo metu surinktos medžiagos akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjo veiksmų pasekmės yra akivaizdžios, nederančios su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lÅ«kesčiais, kurių visuomenė tikisi iÅ¡ pareigÅ«nų. BÅ«damas pareigÅ«nu ir vadovaudamasis bendraisiais pareigÅ«no pareigų vykdymo principais, turėdamas pareigÄ užkirsti keliÄ daromiems nusikaltimams ar teisės pažeidimams, pareiÅ¡kėjas pats nesilaikė teisės aktų reikalavimų ir neadekvačiai panaudojo prievartÄ â€“ specialiÄ sias priemones – antrankius ir virvę, nežmoniÅ¡kai žeminant sulaikytojo T.

S. orumÄ bei jį kankinant, pažeidžiant tiek visuomenės lÅ«kesčius, susietus su pareigÅ«nais, tiek bendras moralės nuostatas.Mano, kad tarnybinio patikrinimo metu nustatyti neteisėti pareiÅ¡kėjo veiksmai pagrįstai įvertinti kaip policijos pareigÅ«no vardo pažeminimas.Teigia, kad Statutas nenumato alternatyvių sprendimo bÅ«dų tais atvejais, kai konstatuojamas pareigÅ«no vardo pažeminimo faktas. Atleidimas iÅ¡ vidaus tarnybos, nustačius pareigÅ«no vardo pažeminimo faktÄ â€“ imperatyvi teisinė pasekmė, ir tokių pasekmių taikymui ankstesnis pareigÅ«no darbas, elgesys bei kaltės pripažinimas neturi įtakos.

Nurodytos priemonės taikymas yra skirtas ne tik tam, kad drausmine tvarka bÅ«tų nubaustas pareigÅ«no vardÄ pažeminęs asmuo, bet ir tam, kad bÅ«tų apsaugotas vidaus reikalų sistemos autoritetas, formuojamas teigiamas visuomenės požiÅ«ris į Å¡ios sistemos veiklos principingumÄ ir efektyvumÄ . Teismas k o n s t a t u o j a : Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (minėta, toliau – ir Klaipėdos AVPK) virÅ¡ininko 2017 m. vasario 15 d. įsakymo Nr. 30-TE-145 (toliau – ir skundžiamas įsakymas), kuriuo pareiÅ¡kėjas atleistas iÅ¡ vidaus tarnybos Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl Tarnybinio patikrinimo išvados ir pareiškėjo veiksmų vertinimo Bylos medžiaga nustatyta, jog Klaipėdos AVPK Imuniteto skyriuje iš Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos miesto PK) Kriminalinės policijos skyriaus (toliau – ir KPS) viršininko M. B. 2016 m. gruodžio 23 d. gautas tarnybinis pranešimas Nr. 30-PR2-23872, kuriame nurodyta, kad 2016 m. gruodžio 20 d. Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto PK gautas pranešimas iš Klaipėdos universitetinės ligoninės, jog 2016 m. gruodžio 20 d. apie 6.26 val.

į ligoninę atvykęs T. S. paaiÅ¡kino, kad 2016 m. gruodžio 20 d. apie 6.00 val. kažkas jam uždėjo antrankius ir dėl to jam skauda rieÅ¡us. T. S. iÅ¡ ligoninės pasiÅ¡alino neapžiÅ«rėtas. Nurodoma, kad T. S. 2016 m. gruodžio 21 d. kreipėsi į Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto PK, kuriame parašė paaiÅ¡kinimÄ , tvirtindamas, kad 2016 m. gruodžio 20 d. ryte buvo pristatytas į policijÄ , kur sulaikymo patalpoje jam už nugaros ant rankų buvo uždėti antrankiai ir jis buvo tempiamas į viršų virve.Klaipėdos AVPK Imuniteto skyriaus vyriausioji tyrėja G.

R. 2016 m. gruodžio 28 d. tarnybiniu praneÅ¡imu Nr. 30-PR2-24126 Klaipėdos AVPK Imuniteto skyriaus virÅ¡ininkui A. B. pasiÅ«lė turimÄ informacijÄ tikslinti siekiant nustatyti, ar pareigÅ«nų veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 228 straipsnio 1 dalyje, požymių. Patikslinus įvykio aplinkybes, Klaipėdos AVPK Imuniteto skyriaus vyriausioji tyrėja G. R. 2017 m. sausio 6 d. nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ nustatė, jog pareiÅ¡kėjo ir kitų pareigÅ«nų veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnyje (piktnaudžiavimo), požymių, todėl nėra pagrindo pradėti baudžiamÄ jį persekiojimÄ , tačiau pareigÅ«nų veiksmuose įžvelgiami galimo tarnybinio nusižengimo požymiai.Atsižvelgiant į minėtÄ informacijÄ , Klaipėdos AVPK virÅ¡ininkas A.

M. 2017 m. sausio 9 d. rezoliucija Klaipėdos AVPK Vidaus tyrimų poskyrio virÅ¡ininkui Aidui Å lečkui pavedė atlikti informacijos patikrinimÄ . Klaipėdos AVPK praneÅ¡imu Nr. 30-PR1-8 dėl tarnybinio nusižengimo pareiÅ¡kėjas informuotas apie tai, kad jis galimai padarė tarnybinį nusižengimÄ . Nurodyta, jog 2016 m. gruodžio 20 d. 2.56 val. į Klaipėdos AVPK OVS patalpas pristatytas neblaivus T. S. ir 3.03 val. patalpintas į laikino sulaikymo patalpÄ , kurioje kėlė triukÅ¡mÄ , spardė duris, todėl 3.52 val. vyriausiasis postinis V.

A. atidaręs kameros duris su T. S. pakalbėjo ir jas uždarė. 3.53 val. vyriausiasis postinis V. A. sugrįžo į kamerÄ , priėjo prie T. S., kuris tuo metu sėdėjo ant suoliuko, ir antrankiais nugaroje surakino rankas. Vyresniajam patruliui T. S. laikant už rankos, V. A. užfiksavo virvę prie antrankių, tempdamas virve antrankiais surakintas už nugaros rankas į viršų, pervėrė virvę per kameros durų viršų į iÅ¡orę, o D. M. (pareiÅ¡kėjas) tuo metu laikė atidarytas kameros duris, kai V.

A. virvę pervėrė, po to D. M. uždarė kameros duris, tuomet V. A. virvės galÄ užfiksavo už kameros durų rankenos. Nurodyta, jog tokioje padėtyje sulaikytasis iÅ¡buvo iki 4.50 val. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, padaryta iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjas tokiu bÅ«du neteisėtai ir nepagrįstai panaudojo specialiÄ sias priemones antrankius, suriÅ¡imo priemonę – virvę bei atliko kankinimo, nežmoniÅ¡ko ir žmogaus orumÄ Å¾eminantį elgesio aktÄ , dėl ko nesilaikė pagarbos žmogui bei pavyzdingumo principų, numatytų Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 8 punkte bei Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d., t. y. ginčui aktualiu laikotarpiu) 4 straipsnio 2 dalyje, pažeidė kitus teisės aktus, reglamentuojančius pareigÅ«nų elgesį, pareigÅ«nų atliekamus veiksmus.

PareiÅ¡kėjas su Klaipėdos AVPK praneÅ¡imu Nr. 30-PR1-8 pasiraÅ¡ytinai supažindintas 2017 m. sausio 25 d.PareiÅ¡kėjas 2017 m. sausio 25 d. pateikė paaiÅ¡kinimÄ , kuriame iÅ¡dėstė aplinkybes dėl prieÅ¡ T. S. panaudotos specialiosios prievartos priemonės – antrankių ir virvės. Nurodė, jog savo veiksmais nepažeidė atsakovo nurodytų įstatymo nuostatų. PareiÅ¡kėjas teismo posėdžio metu teigė, kad gavęs Klaipėdos AVPK praneÅ¡imÄ Nr. 30-PR1-8 dėl tarnybinio nusižengimo, į jį pateikė tik bendro pobÅ«džio informacijÄ , nes manė, jog bus supažindintas su surinktais įrodymais (bus peržiÅ«rimas vaizdo įraÅ¡as ir kt.) ir tik tuomet bus papraÅ¡yta pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ apie jo atliktus veiksmus.

Pažymėjo, kad susipažinus su surinktais įrodymais, atsakovas pareiÅ¡kėjui neužtikrino galimybės dar kartÄ pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ apie bÅ«tent jo atliktus veiksmus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra akcentavęs, kad kalbant apie asmens teisę dalyvauti galimo atleidimo procedÅ«roje, reikia pabrėžti, jog pareigÅ«nas privalo bÅ«ti informuotas apie įtarimus, susijusius su galimu vardo pažeminimu. Asmens informavimu apie tai, kad jis įtariamas pareigÅ«no vardo pažeminimu, be kita ko, yra siekiama užtikrinti, jog jis aiÅ¡kiai suvoktų, kuo yra kaltinamas ir galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybÄ , todėl svarbu, jog asmeniui pateikiama informacija bÅ«tų tiksli ir iÅ¡sami bei neprieÅ¡taringa.

Asmens informavimas apie jam keliamus įtarimus yra svarbi procedÅ«rinė garantija, sudaranti galimybę pateikti tinkamÄ paaiÅ¡kinimÄ ir apginti savo teisėtus interesus. Teiktinos informacijos iÅ¡samumas vertintinas atsižvelgiant į tai, ar sudarytos realios, o ne fiktyvios prielaidos Å¡ios asmens teisės įgyvendinimui. Asmeniui turėtų bÅ«ti iÅ¡aiÅ¡kintas įtarimų dėl galimo pareigÅ«no vardo pažeminimo turinys, pateikti argumentai bei įrodymai, kuriais grindžiami tokie įtarimai. Teisės aktai nenustato, kokiu bÅ«du ir kokios apimties informacija asmeniui turėtų bÅ«ti pateikiama, informuojant jį apie galimÄ pareigÅ«no vardo pažeminimÄ , todėl tai, ar asmuo buvo tinkamai informuotas, vertintina kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į faktines aplinkybes (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1554-662/2015, 2017 m. sausio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1043-575/2017).PareiÅ¡kėjui įteikto 2017 m. sausio 25 d. praneÅ¡imo Nr. 30-PR1-8 turinys patvirtina, kad praneÅ¡imas yra aiÅ¡kus ir nedviprasmiÅ¡kas – jame nurodytas galimai padaryto nusižengimo laikas, pažeidimo esmė, teisės aktų, kurios galimai buvo pažeistos, nuostatos.

Akcentuotina, kad Klaipėdos AVPK praneÅ¡ime Nr. 30-PR1-8 pareiÅ¡kėjui nurodyta pateikti paaiÅ¡kinimÄ dėl galimo tarnybinio nusižengimo iki 2017 m. sausio 31 d. PraneÅ¡ime nurodyta, jog tikrinamas pareigÅ«nas turi teisę teikti paaiÅ¡kinimus, praÅ¡ymus ir įrodymus; baigus tarnybinį patikrinimÄ , susipažinti su tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada bei tarnybinio patikrinimo metu surinkta medžiaga <...> tarnybinės nuobaudos skyrimo procedÅ«ros metu turėti advokatÄ ar kitÄ Ä¯galiotÄ atstovÄ , apskųsti tikrintojo veiksmus.

T. y., iÅ¡ minėto 2017 m. sausio 25 d. praneÅ¡imo Nr. 30-PR1-8 turinio pareiÅ¡kėjas turėjo aiÅ¡kiai suprasti kuo jis yra kaltinamas ir todėl galėjo tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybÄ (teikti paaiÅ¡kinimus, praÅ¡yti susipažinti su tarnybinio patikrinimo metu surinkta medžiaga). Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjui pagal jo 2017 m. vasario 15 d. praÅ¡ymÄ buvo iÅ¡duotos tarnybinio patikrinimo medžiagos kopijos. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, spręstina, jog pareiÅ¡kėjas buvo tinkamai informuotas apie padarytus pažeidimus, praneÅ¡ime buvo nurodyti visi faktai, kurių pagrindu pradėtas tyrimas dėl įtariamo tarnybinio nusižengimo, be to, pareiÅ¡kėjui suteikta teisė susipažinti su tyrimo medžiaga.

Klaipėdos AVPK praneÅ¡ime Nr. 30-PR1-8 dėl tarnybinio nusižengimo nėra nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas savo veiksmais galimai pažemino pareigÅ«no vardÄ . Tačiau Å¡iuo aspektu pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad minėta aplinkybė nėra esminė, jei tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje buvo vertinamos tos pačios aplinkybės, kurios buvo nurodytos praneÅ¡ime dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3769-492/2016).2017 m. vasario 15 d.

Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje Nr. 30-IS-15 „Dėl operatyvaus valdymo skyriaus pareigÅ«nų veiksmų“ (minėta, toliau – ir Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada), kuriÄ 2017 m. vasario 15 d. patvirtino Klaipėdos AVPK virÅ¡ininkas A. M., konstatuota, kad pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas policijos pareigÅ«nu, 2016 m. gruodžio 20 d. eidamas Klaipėdos AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus (minėta, toliau – ir OVS) vyriausiojo postinio pareigas, tyčia nesilaikė tarnybinę veiklÄ reglamentuojančių teisės aktų, o bÅ«tent – 2016 m. gruodžio 20 d. 3.53 val.

V. A. įėjus į sulaikymo patalpÄ , priėjus prie ant suoliuko sėdinčio ir jam nesiprieÅ¡inusio T. S., surakinus antrankiais už nugaros rankas, vyresniajam patruliui R. Å . laikant T. S. už rankos, vyriausiasis postinis D. M. laikė atidarytas duris, kol V. A. tempiant virve antrankiais surakintas už nugaros rankas į viršų, pervėrė virvę per sulaikymo patalpos durų viršų į iÅ¡orę, tada uždarė duris, o V. A. virvės galÄ patempęs į apačiÄ , užfiksavo už kameros durų rankenos, taip T.

S. liko kabantis antrankiais surakintomis už nugaros rankomis, įtemptomis į viršų. Tokioje padėtyje sulaikytasis T. S. iÅ¡buvo 57 minutes. Konstatuota, kad nežmoniÅ¡kais, kankinančiais kitÄ asmenį, žeminančiais žmogaus orumÄ veiksmais pareiÅ¡kėjas nesilaikė pagarbos žmogui bei pavyzdingumo principų, numatytų Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 8 punkte bei Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d., t. y. ginčui aktualiu laikotarpiu) 4 straipsnio 2 dalyje, pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , 3 punktÄ , 5 punktÄ , Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , 26 straipsnio 1 dalį, Lietuvos policijos pareigÅ«nų etikos kodekso 4.1, 4.2, 4.3, 4.6 punktus.

T. y., tokiai savo veiksmais sulaužė Vidaus tarnybos statuto (minėta, toliau – ir Statutas), patvirtinto 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538, 13 straipsnyje numatytÄ bei duotÄ priesaikÄ . Pažymėta, kad pareiÅ¡kėjas vidaus tarnyboje dirba nuo 1997 m. liepos 24 d., Operatyvaus valdymo skyriuje – nuo 2013 m. gegužės 22 d., charakterizuojamas teigiamai, galiojančių nuobaudų neturi. Ä®vertinus Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje nurodytas aplinkybes, spręstina, kad joje buvo vertinamos iÅ¡ esmės tos pačios aplinkybės, kurios buvo nurodytos Klaipėdos AVPK praneÅ¡ime Nr. 30-PR1-8 dėl tarnybinio nusižengimo.

Kaip ir minėta, pareiÅ¡kėjas pasinaudojo jam suteikta teise į gynybÄ ir 2017 m. sausio 25 d. pateikė paaiÅ¡kinimÄ , kuriame iÅ¡dėstė aplinkybes dėl prieÅ¡ T. S. panaudotos specialiosios prievartos priemonės – antrankių ir virvės. Nurodė savo veiksmais nepažeidęs atsakovo nurodytų įstatymo nuostatų. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas buvo netinkamai informuotas apie jo padarytus teisės aktų pažeidimus ar neužtikrinta jo teisė į gynybÄ . Klaipėdos AVPK virÅ¡ininkas, atsižvelgdamas į Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadÄ bei vadovaudamasis Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktu, skundžiamu 2017 m. vasario 15 d.

įsakymu Nr. 30-TE-145 pareiÅ¡kėjÄ atleido iÅ¡ vidaus tarnybos už pareigÅ«no vado pažeminimÄ . Aptarti bylos duomenys leidžia spręsti, jog pareiÅ¡kėjas yra kaltinamas tuo, kad nesilaikė pagarbos žmogui bei pavyzdingumo principų, numatytų Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 8 punkte bei Policijos įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d., t. y. ginčui aktualiu laikotarpiu) 4 straipsnio 2 dalyje, pažeidė Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , 26 straipsnio 1 dalį, Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , 3 punktÄ , 5 punktÄ , Lietuvos policijos pareigÅ«nų etikos kodekso 4.1, 4.2, 4.3, 4.6 punktus bei sulaužė Statuto 13 straipsnyje numatytÄ bei duotÄ priesaikÄ .

T. y., tokiu bÅ«du pažemino pareigÅ«no vardÄ .PareiÅ¡kėjas nesutinka ir su jo veiksmų teisiniu įvertinimu kaip pareigÅ«no vardo pažeminimu. Taigi, pareiÅ¡kėjas kelia klausimus dėl tarnybinio patikrinimo metu surinktų duomenų teisinio įvertinimo tinkamumo. Tokiu atveju, Å¡ioje byloje nagrinėjant pareiÅ¡kėjo skundÄ , pirmiausia turi bÅ«ti nustatyta ir įvertinta, ar pareiÅ¡kėjas atliko kaltus veiksmus, t. y. pažeidė Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje nurodytus teisės aktų reikalavimus, o nustačius, kad pareiÅ¡kėjas padarė Å¡iuos pažeidimus, vertintina, ar tokio pobÅ«džio pažeidimai traktuotini kaip pareigÅ«no vardo pažeminimas, t. y. ar pareiÅ¡kėjo, kaip pareigÅ«no, elgesys akivaizdžiai pažemino policijos, kaip institucijos, turinčios tiesioginę pareigÄ užtikrinti teisės aktų reikalavimų laikymÄ si tam tikroje visuomeninių teisinių santykių apsaugos srityje, autoritetÄ bei prieÅ¡taravo įprastinėms visuomenėje galiojančioms moralės nuostatoms ir nepateisino teisėtų visuomenės lÅ«kesčių, kurių ji tikisi iÅ¡ policijos pareigÅ«nų.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalis įtvirtina konstitucinę piliečių teisę lygiomis sÄ lygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybÄ . Oficialioje konstitucinėje doktrinoje pažymėta, kad statutinė valstybės tarnyba yra specifinė valstybės tarnybos rÅ«Å¡is, besiskirianti nuo kitokios (civilinės) valstybės tarnybos ir karo tarnybos. IÅ¡ statutinės valstybės tarnybos sampratos kyla Å¡ie jai bÅ«dingi bruožai: specialus teisinis reguliavimas atitinkamos tarnybos ypatumus nustatančiais teisės aktais (statutais), griežto hierarchinio pavaldumo statutiniai santykiai, kuriems bÅ«dingas inter alia (be kita ko) ypatingas tarnybos atlikimo režimas (inter alia tarnybos pareigų vykdymo, tarnybos laiko, tarnybinės subordinacijos ypatumai, pareigÅ«nų karjerÄ ir vietÄ statutinių santykių hierarchijoje žyminčių specialių tarnybinių laipsnių (rangų) sistema, tarnybinės (drausminės) atsakomybės specifika), specialÅ«s reikalavimai statutinių valstybės institucijų pareigÅ«nams (inter alia susiję su jų lojalumu Lietuvos valstybei ir patikimumu, iÅ¡silavinimu, amžiumi, sveikatos bÅ«kle ir pan.), specifiniai Å¡ių pareigÅ«nų įgaliojimai (inter alia jiems nepavaldžių asmenų atžvilgiu, taip pat susiję su prievartos priemonių naudojimu), specialios socialinės ir kitos garantijos (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2012 m. vasario 27 d. nutarimai).Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad pareigÅ«no vardo pažeminimas – tai kaltas pareigÅ«no veikimas ar neveikimas, susijęs ar nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminantis vidaus tarnybos sistemos autoritetÄ , griaunantis pasitikėjimÄ vidaus reikalų įstaiga arba jÄ kompromituojantis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3336-143/2016).Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiÅ¡kindamas atleidimo iÅ¡ tarnybos pažeminus pareigÅ«no vardÄ sampratÄ , ne kartÄ yra pasisakęs, jog tokio pobÅ«džio priemonės taikymas, be kita ko, yra skirtas tam, kad bÅ«tų saugomas vidaus reikalų sistemos autoritetas visuomenėje, bÅ«tų formuojamas visuomenės teigiamas požiÅ«ris į Å¡ios sistemos veiklos principingumÄ ir efektyvumÄ (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-231/2008, 2012 m. liepos 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1914/2012, 2017 m. gegužės 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-3541-492/2017).Esminis elementas, suponuojantis nurodyto atleidimo iÅ¡ tarnybos pagrindo taikymÄ , yra visuomenės požiÅ«ris į atitinkamÄ pareigÅ«no veikimÄ ar neveikimÄ tuo aspektu, kiek tai tiesiogiai susiję su tarnybos sistemos autoritetu ir kiek tai siejama su visuomenės lÅ«kesčiais bei pasitikėjimu tarnybos sistema.

Akivaizdu, kad pareigÅ«no vardo pažeminimas yra siejamas su tam tikrų objektyvių bei subjektyvių teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių buvimu: pareigÅ«no kalte dėl tam tikros veikos, prieÅ¡ingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, bei ta veika sukeltomis pasekmėmis – tarnybos autoriteto pažeminimu, neigiamos klaidingos visuomenės nuomonės apie tarnybÄ , kaip institucijÄ , ir (ar) jos pareigÅ«nus sudarymu. Å ių pasekmių atsiradimas iÅ¡ esmės yra vertinamojo pobÅ«džio aplinkybė ir ji sietina su visuomenėje galiojančiomis įprastinėmis moralės nuostatomis ir teisėtais lÅ«kesčiais, visuomenės turimais pareigÅ«nų atžvilgiu.

Å ios pasekmės gali bÅ«ti nustatytos atsižvelgiant į pareigÅ«no padaryto pažeidimo pobÅ«dį, jo kaltės formÄ , pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir pan., bei į tai, ar pareigÅ«no padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lÅ«kesčiais dėl atitinkamos institucijos pareigÅ«nų elgesio (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1914/2012, 2017 m. gegužės 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-3541-492/2017 ir kt.).Teisės teorija kaltę apibrėžia kaip asmens (teisės pažeidėjo) psichinį santykį su savo veika, prieÅ¡inga teisei, kaltės formos – tyčia ir neatsargumas.

Tiesioginė tyčia yra tada, kai asmuo sÄ moningai atlieka teisei prieÅ¡ingus veiksmus ir sÄ moningai siekia tų padarinių, kurių gali sukelti tie veiksmai; netiesioginė tyčia yra tada, kai asmuo sÄ moningai atlieka teisei prieÅ¡ingus veiksmus, bet nenori tų padarinių, kuriuos bÅ«tinai sukels tie veiksmai. Neatsargumas – tai tokia kaltės forma, kai asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti <...> padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (VaiÅ¡vila A., Teisės teorija, Justitia, Vilnius, 2009, p. 448–449).Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintas pagarbos žmogui ir valstybei principas, kuris reiÅ¡kia, kad valstybės tarnautojas privalo gerbti žmogų ir pagrindines jo teises ir laisves, KonstitucijÄ , valstybę, jos institucijas ir įstaigas, įstatymus, kitus teisės aktus ir teismų sprendimus, o 8 punkte įtvirtintas pavyzdingumo principas, reiÅ¡kiantis, kad valstybės tarnautojas privalo deramai atlikti savo pareigas, nuolat tobulėti, bÅ«ti nepriekaiÅ¡tingos reputacijos, tolerantiÅ¡kas, pagarbus ir tvarkingas.

Policijos įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d.) 4 straipsnio 2 dalis numato, kad policijos veikla grindžiama profesinės etikos, pagarbos žmogaus teisėms, humanizmo, visuomenės moralės, teisėtumo, politinio neutralumo, veiklos vieÅ¡umo ir konfidencialumo derinimo, tarnybinio pavaldumo, subsidiarumo, taip pat prievartos naudojimo tik bÅ«tinais atvejais ir jos panaudojimo proporcingumo principais. To paties įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad pareigÅ«nas privalo gerbti ir ginti žmogaus orumÄ ir saugoti jo teises ir laisves.

Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4 ir 5 punktuose įtvirtinta, kad valstybės tarnautojas privalo laikytis Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų; <...> gerbti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenės interesams; tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis; laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus, nepiktnaudžiauti tarnyba ir kt.

Lietuvos policijos pareigÅ«nų etikos kodekso, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-347, III skyriuje (Policijos pareigÅ«no elgesys tarnybos metu) numatyta, kad policijos pareigÅ«nas tarnybinėje veikloje turi gerbti ir ginti kiekvieno žmogaus orumÄ bei pagrindines teises ir laisves (4.1 punktas); užtikrinti kiekvieno sulaikyto asmens teisių ir laisvių apsaugÄ , o prireikus, imtis neatidėliotinų priemonių, kad jam bÅ«tų suteikta medicinos ar kita bÅ«tina pagalba (Etikos kodekso 4.2 punktas); neatlikti, neskatinti ir kitaip netoleruoti jokių kankinimo, nežmoniÅ¡ko ar žeminančio orumÄ elgesio aktų (4.3 punktas); saugoti profesinę garbę, savo gerÄ vardÄ ir elgtis taip, kad savo veiksmais ar elgesiu nežemintų policijos pareigÅ«no vardo (4.6 punktas).PareiÅ¡kėjas yra statutinis pareigÅ«nas, todėl sprendžiant dėl jo elgesio – veiksmų ar neveikimo tam tikroje situacijoje, dėl jos suvokimo, kaip reikėtų veikti, dėl jos galimybių veikti, turi bÅ«ti atsižvelgiama į aplinkybes, nulemtas jo pareigÅ«no statuso.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. AnalogiÅ¡ki draudimai įtvirtinti ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje („Niekas negali bÅ«ti kankinamas, su niekuo neturi bÅ«ti žiauriai, nežmoniÅ¡kai ar žeminant jo orumÄ elgiamasi, ar jis baudžiamas“) bei Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 5 straipsnyje („Niekas negali bÅ«ti kankinamas arba patirti žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas“.).Nė vienas pareigÅ«nas negali vykdyti, kurstyti ar toleruoti jokio kankinimo veiksmo ar kitokio žiauraus, nežmoniÅ¡ko ar žeminančio elgesio ar baudimo.

Konvencijos prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ar baudimÄ (TAR, IK 084T001KONVRG841000) 1 straipsnyje yra nurodyta, kad „kankinimas“ – tai bet koks veiksmas, kuriuo asmeniui tyčia sukeliamas stiprus fizinis ar psichinis skausmas arba kančia siekiant iÅ¡gauti iÅ¡ jo ar trečiojo asmens informacijÄ arba prisipažinimÄ , nubausti jį už kokį nors veiksmÄ , kurį jis arba trečiasis asmuo įvykdė ar yra įtariamas jį įvykdęs, arba įbauginti ar priversti jį arba trečiÄ jį asmenį kÄ nors padaryti, arba dėl bet kurios kokiu nors diskriminavimu grindžiamos priežasties, kai tokį skausmÄ ar kančiÄ sukelia vieÅ¡osios valdžios pareigÅ«nas ar kitas oficialias pareigas einantis asmuo arba kai jis sukeliamas jam kurstant arba sutinkant ar jo tyliu pritarimu.

Å is apibrėžimas neapima tik teisėtomis sankcijomis sukeliamo, joms bÅ«dingo arba su jomis susijusio skausmo ar kančios“.Prievartos priemonės visada turi bÅ«ti adekvačios konkrečiai situacijai. Lietuvos Respublikos policijos įstatymas įpareigoja policijos pareigÅ«nÄ patį pasirinkti prievartos rūšį ir jos panaudojimo ribas, atsižvelgiant į konkrečiÄ situacijÄ , teisės pažeidimo pobÅ«dį bei individualias pažeidėjo savybes. Å i nuostata faktiÅ¡kai apeliuoja į pareigÅ«no sÄ Å¾iningumÄ ir profesionalumÄ , reikalauja, kad nebÅ«tų peržengtos racionalumo ribos, kad pareigÅ«no pasirinktos prievartos priemonės nebÅ«tų aiÅ¡kiai neadekvačios situacijai.

Panaudojęs prievartos priemones, pareigÅ«nas turi bÅ«ti pasiruošęs logiÅ¡kÄ savo veiksmų paaiÅ¡kinimÄ , kodėl jam prireikė imtis bÅ«tent Å¡ios rÅ«Å¡ies ir sunkumo prievartos, kodėl nebuvo apsiribota neprievartiniais veiksmais arba mažesnio pavojingumo prievartos priemonėmis. Naudodami prievartÄ , policijos pareigÅ«nai privalo stengtis iÅ¡vengti sunkių pasekmių. Tai reiÅ¡kia, pasirinkus vienÄ ar kitÄ prievartos taikymo variantÄ , policijos pareigÅ«nas turi dėti visas pastangas, kad nesukelti fizinės ar turtinės žalos kitam asmeniui, o jeigu tai neiÅ¡vengiama, kad žala bÅ«tų mažesnė.

Nereikalaujama, kad sunkių pasekmių bÅ«tų iÅ¡vengta. BÅ«tina, kad pareigÅ«nas stengtųsi tai padaryti ir galėtų logiÅ¡kai paaiÅ¡kinti, kaip jis stengėsi, kodėl nepavyko jų iÅ¡vengti, kodėl pats stengimasis tomis sÄ lygomis buvo neįmanomas.Pradėdamas eiti pareigas vidaus tarnyboje, pareiÅ¡kėjas, yra davęs priesaikÄ bÅ«ti iÅ¡tikimas Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos KonstitucijÄ ir įstatymus, negailėti jėgų gindamas žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus, sÄ Å¾iningai atlikti jam patikėtas pareigas ir visada saugoti gerÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«no vardÄ .

Laikytina, kad bÅ«damas pareigÅ«nu ir davęs priesaikÄ , asmuo žino jo veiklÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir suvokia, kokie teisės aktuose numatyti veiksmai turi bÅ«ti atliekami konkrečiose situacijose. PareigÅ«no elgesys kiekvienu konkrečiu atveju – veiksmai ar neveikimas, laikytini sÄ moningu valiniu pasirinkimu, nors jis ir nesiekia neigiamų padarinių, tačiau tokie padariniai neiÅ¡vengiamai kyla dėl jo teisei prieÅ¡ingo elgesio.Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. 2250/2016(03) (toliau – ir Specialisto iÅ¡vada) konstatuota, kad T.

S. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nurodyta, kad jam buvo padaryti skersinės krypties linijiniai odos nubrozdinimai deÅ¡iniojo rieÅ¡o iÅ¡oriniame pavirÅ¡iuje, kairiojo rieÅ¡o iÅ¡oriniame pavirÅ¡iuje bei vidiniame pavirÅ¡iuje. Specialisto iÅ¡vadoje pažymėta, jog apžiÅ«ros metu stebėtas odos nubrozdinimų gijimo laipsnis neprieÅ¡tarauja tam, kad rasti T. S. sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti teisėsaugos nustatytu laiku bei užduotyje nurodytu bÅ«du (t. y. rankas surakinus už nugaros antrankiais, antrankius užfiksavus virve, tempiama aukÅ¡tyn permetus per duris užfiksuojant virvę iÅ¡orinėje durų dalyje, tempiant rankas aukÅ¡tyn ir tokioje padėtyje laikomam apie 1 valandÄ ).

Bylos medžiaga nustatyta, jog sulaikytajam asmeniui T. S. sutramdyti buvo panaudotos specialiosios priemonės – antrankiai ir virvė. Akcentuotina, jog minėtas specialiÄ sias priemones panaudojo ne pareiÅ¡kėjas, tačiau vyriausiasis postinis V. A., kuris sulaikymo patalpoje esančiam T. S. surakino antrankiais už nugaros rankas, laikant kitam policijos pareigÅ«nui, užfiksavo virvę prie antrankių, tempdamas virve antrankiais surakintas už nugaros rankas į viršų, pervėrė virvę per sulaikymo patalpos durų viršų į iÅ¡orę, tada virvės galÄ patempė į apačiÄ ir užfiksavo už kameros durų rankenos, dėl ko T.

S. liko antrankiais surakintomis už nugaros rankomis, įtemptomis į viršų. Vaizdo įraÅ¡as bei teismo posėdžio metu iÅ¡sakyti liudytojo R. Å . paaiÅ¡kinimai patvirtina, kad tuo metu, kai policijos pareigÅ«nas V. A. naudojo specialiÄ sias prievartos priemones T. S. sutramdyti, pareiÅ¡kėjas D. M. laikė atidarytas kameros duris bei surakinus sulaikytÄ jį ir pervėrus virvę per sulaikymo patalpos durų viršų į iÅ¡orę, pareiÅ¡kėjas jas uždarė. Vaizdo įraÅ¡as bei liudytojo R.

Å . parodymai patvirtina, kad tiesioginių veiksmų, kurie buvo nukreipti prieÅ¡ T. S., pareiÅ¡kėjas neatliko.  PareiÅ¡kėjas nurodė nežinojęs, kad V. A. elgiasi neteisėtai, todėl minėtam pareigÅ«nui palaikė duris, tuo bÅ«du jam padėdamas.Policijos įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d., t. y. ginčui aktualiu laikotarpiu) 26 straipsnio 1 dalis numato, kad pareigÅ«nas turi teisę panaudoti prievartÄ , kai bÅ«tina užkirsti keliÄ nusikalstamai veikai ar administraciniam teisės pažeidimui (nusižengimui), sulaikyti nusikalstamÄ veikÄ ar administracinį teisės pažeidimÄ (nusižengimÄ ) padariusį asmenį ir kitais atvejais, saugant ir ginant asmens, visuomenės, valstybės teisėtus interesus.

Prievarta, dėl kurios žmogaus sveikata gali sutrikti ar jis gali mirti, gali bÅ«ti naudojama tik tiek, kiek to reikia tarnybinei pareigai atlikti, ir tik po to, kai visos įmanomos įtikinėjimo ar kitos priemonės nebuvo veiksmingos. Prievartos rūšį ir jos naudojimo mastÄ pasirenka pareigÅ«nas, atsižvelgdamas į konkrečiÄ situacijÄ , teisės pažeidimo pobÅ«dį ir individualias pažeidėjo savybes. Naudodamas prievartÄ , pareigÅ«nas privalo stengtis iÅ¡vengti sunkių padarinių. To paties straipsnio 3 dalis numato, kad pareigÅ«nas prireikus gali panaudoti bet kokias priemones, bÅ«tinas policijos funkcijoms įgyvendinti.

Lietuvos policijos pareigÅ«nų etikos kodekso 4.4 punkte nurodyta, jog policijos pareigÅ«nas naudoja jėgÄ tik tuo atveju, kai tai neiÅ¡vengiamai bÅ«tina, ir tik teisėtam tikslui pasiekti.Ä®vertinus aptartas Policijos įstatymo 26 straipsnio nuostatas, spręstina, jog policijos pareigÅ«nai, saugant ir ginant asmens, visuomenės, valstybės teisėtus interesus, gali naudoti bet kokias priemones, bÅ«tinas jų funkcijoms įgyvendinti. Vadinasi, specialiosios prievartos priemonės – virvė ir antrankiai gali bÅ«ti panaudoti policijos pareigÅ«nų, jei atsiranda tokia bÅ«tinybė, t. y. nagrinėjamu atveju – jeigu sulaikytasis T.

S. kėlė pavojų sau (saugant jo sveikatÄ ) bei gadino valstybės turtÄ (saugant ir ginant valstybės interesus). Kartu akcentuotina, jog Policijos įstatymo 26 straipsnio 1 dalis bei Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 15 straipsnio 1 dalies 1, 3, 5 punktai, Policijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalis, 25 straipsnio 1 dalies 1 punktas, Lietuvos policijos pareigÅ«nų etikos kodekso 4.1, 4.3, 4.4 punktai draudžia žmogų žeminti, kankinti bei prieÅ¡ jį naudoti nepagrįstas ir neadekvačias prievartos priemones.

Byloje pateiktas vaizdo įraÅ¡as patvirtina, kad sulaikytasis T. S. tam tikrÄ laikÄ gulėjo ant suolo, vėliau periodiÅ¡kai beldė į sulaikymo patalpos duris. IÅ¡ vaizdo įraÅ¡o nematyti, kad sulaikytasis T. S. bÅ«tų daužęs sulaikymo patalpos inventorių (pvz., joje esančius suolus) ar save žalojęs, t. y. kad iÅ¡ esmės buvo pagrindas naudoti specialiÄ sias prievartos priemones – virvę ir antrankius. Vaizdo įraÅ¡as laidžia spręsti, jog pareiÅ¡kėjas nė karto nebuvo atidaręs kameros durų ir nematė, ar sulaikytasis T.

S. save žaloja, niokoja inventorių, ar nesiprieÅ¡ina policijos pareigÅ«nams V. A. ir R. Å . Ä®vertinus aptartas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjas galėjo nežinoti apie tai, kad policijos pareigÅ«nas V. A. sulaikytojo atžvilgiu nepagrįstai naudoja specialiÄ sias prievartos priemones – virvę ir antrankius. Vaizdo įraÅ¡as patvirtina, jog pareiÅ¡kėjas 3.54 val. priėjo palaikyti duris, kai policijos pareigÅ«nai V. A. ir R. Å . sulaikytojo T. S. atžvilgiu naudojo specialiÄ sias prievartos priemones – virvę ir antrankius.

Vaizdo įraÅ¡u nustatyta, kad minėtoje situacijoje pareiÅ¡kėjas matė kaip V. A. per durų viršų pervėrė virvę ir jÄ užfiksavo prie durų, tačiau pats jokių kitų veiksmų (iÅ¡skyrus durų palaikymÄ ir uždarymÄ ) neatliko. PareiÅ¡kėjas nurodė manęs, kad policijos pareigÅ«nas V. A. elgiasi teisėtai, kadangi pamainos budėtojas jokių pastabų nereiÅ¡kė, nes Klaipėdos AVPK vyravo panaÅ¡i praktika sulaikytų asmenų atžvilgiu. Policijos įstatymas ginčo laikotarpiu nereglamentavo specialiųjų prievartos priemonių taikymo bÅ«do prieÅ¡ agresyvius sulaikytus asmenius.

Pažymėtina, jog atsakovas Å¡ioje byloje taip pat nenurodė teisės akto, kuris bÅ«tų reglamentavęs specialiųjų prievartos priemonių taikymo bÅ«dÄ . IÅ¡ į bylÄ pateikto Klaipėdos AVPK Vidaus tyrimo poskyrio 2016 m. birželio 20 d. tarnybinio patikrinimo iÅ¡vados „Dėl E. G. skundo“ Nr. 30-IS-81 turinio matyti, jog policijos pareigÅ«nai prieÅ¡ kitÄ sulaikytÄ jį (E. G.) anksčiau yra naudoję antrankius ir virvę bei tokie pareigÅ«nų veiksmai nebuvo pripažinti neteisėtais.

Teismo posėdžio metu liudytojas L. L. (dirbęs Klaipėdos AVPK OVS specialistu įvykio metu buvęs vyresniuoju pamainos pareigūnu) nurodė, kad agresyviems asmenims laikyti patalpos Klaipėdos AVPK nebuvo įrengtos, o teisės aktų, kurie reglamentuotų kaip sulaikytuosius galima ir negalima surišti, nebuvo. Liudytojas pažymėjo manęs, kad policijos pareigūnas V. A. atlieka teisėtus veiksmus, todėl jokių pastabų pareigūnams nereiškė.Remiantis aptartomis aplinkybėmis, spręstina, kad pareiškėjas galėjo manyti, jog policijos pareigūnas V.

A. elgiasi teisėtai ir pagrįstai, nors bÅ«damas policijos pareigÅ«nu, privalėjo bÅ«ti susipažinęs su teisės aktų nuostatomis ir dėl to suprasti, kad toks specialiųjų priemonių – antrankių ir virvės – uždėjimo ir pritvirtinimo bÅ«das pažeidžia sulaikytojo teises. Teismas taip pat pažymi, jog iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti, kad tuo metu kai sulaikytojo atžvilgiu policijos pareigÅ«nai V. A. ir R. Å . taikė specialiÄ sias prievartos priemones ir Å¡iems pareigÅ«nams padėjo pareiÅ¡kėjas (palaikydamas ir uždarydamas duris), sulaikytasis savo kameroje liko stovintis, nors ir itin nepatogioje padėtyje.

Tačiau vėliau policijos pareigÅ«nas V. A. labiau įtempė virvę (4.29-4.30 val.), todėl sulaikytasis T. S. iÅ¡ esmės nebegalėjo stovėti, o liko kabantis antrankiais surakintomis už nugaros rankomis, įtemptomis į viršų. Po tokio virvės įtempimo sulaikytasis labiau Å¡aukė, rėkė ir aimanavo. Akcentuotina, jog minėto epizodo, kai V. A. labiau įtempė virvę, pareiÅ¡kėjas nematė. Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog pareiÅ¡kėjas tiesioginiais veiksmais T. S. nežemino bei jam nesukėlė kančių, be to, nežinojo apie specialiųjų priemonių taikymo pagrįstumÄ sulaikytojo atžvilgiu, todėl darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjas nepažeidė Policijos įstatymo 26 straipsnio 1 dalies.

Tačiau bÅ«damas policijos pareigÅ«nu, kuris privalo gerbti žmogaus teises ir laisves, ir matydamas kito policijos pareigÅ«no V. A. veiksmus bei tai, kad sulaikytasis ilgÄ laikÄ garsiai Å¡aukė ir rėkė, todėl turėjo suprasti, kad sulaikytasis yra kankinamas ir žeminamas. Tai, kad sulaikytojo Å¡auksmus girdėjo ir pareiÅ¡kėjas, patvirtinta vaizdo įraÅ¡as, iÅ¡ kurio matosi, kad pareiÅ¡kėjas praeina pro laikino sulaikymo kamerÄ , iÅ¡ kurios girdisi T. S. riksmai. Å iuo atveju pareiÅ¡kėjas nesiėmė jokių veiksmų, kad nutraukti V.

A. veiksmus, be to, nebandė aiÅ¡kintis, ar V. A. iÅ¡ viso pagrįstai naudoja specialiÄ sias prievartos priemones sulaikytojo atžvilgiu. Visa tai įvertinus, spręstina, kad pareiÅ¡kėjas nesilaikė pagarbos žmogui bei pavyzdingumo principų, numatytų Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 8 punkte bei Policijos įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d., t. y. ginčui aktualiu laikotarpiu) 4 straipsnio 2 dalyje, pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , 3 punktÄ , 5 punktÄ , Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , bei Lietuvos policijos pareigÅ«nų etikos kodekso 4.1, 4.2, 4.3, 4.6 punktus.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad sprendžiant klausimÄ , ar pareigÅ«no veiksmai pažemino tarnybos pareigÅ«no vardÄ , iÅ¡ esmės turi bÅ«ti nustatytos Å¡ios teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos aplinkybės:

1) pareigūno kaltė dėl atitinkamos jo padarytos veikos (veikimo ar neveikimo), susijusios ar nesusijusios su tarnybinių pareigų atlikimu;

2) Å¡ios veikos sukeltos pasekmės yra akivaizdžiai žeminančios tarnybos sistemos autoritetÄ , griaunančios pasitikėjimÄ Ä¯staiga arba jÄ kompromituojančios. Tik tuo atveju, kai nekyla abejonių dėl minėtų aplinkybių egzistavimo, gali bÅ«ti konstatuota, jog atitinkamais veiksmais/neveikimu buvo pažemintas pareigÅ«no vardas ir pareigÅ«nas atleistas iÅ¡ tarnybos Å¡iuo pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1554-662/2015, Administracinė jurisprudencija. 2015, 29, p. 286-317).

PareigÅ«no atsakomybė pagal Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktÄ yra galima, kai yra nustatoma visuma minėtų aplinkybių.Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog Klaipėdos AVPK Imuniteto skyriaus 2017 m. sausio 6 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ konstatuota, jog pareigÅ«nų veika nesukėlė didelės žalos valstybei, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Atsižvelgiant į tai, kad pareigÅ«nų veika nesukėlė didelės žalos valstybei, juridiniam ar fiziniam asmeniui, nustačius, kad pareiÅ¡kėjas nepažeidė Policijos įstatymo 26 straipsnio 1 dalies bei įvertinus pareiÅ¡kėjo padarytÄ pažeidimÄ jo sunkumo, pavojingumo visuomenei aspektais, su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lÅ«kesčiais, kurių visuomenė tikisi iÅ¡ pareigÅ«nų, ir vadovaujantis teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, jog pareiÅ¡kėjas savo veiksmais akivaizdžiai nepažemino vidaus tarnybos sistemos autoriteto, jos nekompromitavo ir nepažemino pareigÅ«no vardÄ .

Todėl, vertinant pareiÅ¡kėjo veiksmus Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punkto aspektu, jie nepripažintini Å¡iurkščiais, t. y. tokio pobÅ«džio, už kuriuos taikytinos Statuto numatytos pasekmės – atleidimas iÅ¡ pareigų. Dėl 2017 m. vasario 15 d. įsakymo Nr. 30-TE-145 dalies panaikinimo ir pareiÅ¡kėjo grÄ Å¾inimo į tarnybÄ Teismas, patikrinęs Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje nurodytus įrodymus, juos įvertinęs pagal įrodymų administracinėje byloje įvertinimo taisykles, nustatytas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 56 straipsnio 6 dalyje, atsižvelgęs į iÅ¡dėstytÄ teisinį reglamentavimÄ bei byloje surinktus duomenis, konstatuoja, kad 2017 m. vasario 15 d.

įsakymo Nr. 30-TE-145 įsakyme nepagrįstai nustatyta, jog pareiÅ¡kėjo veiksmuose egzistuoja sÄ lygos, dėl kurių yra teisėtas pagrindas pripažinti, jog pareiÅ¡kėjas pažemino pareigÅ«no vardÄ . Dėl Å¡ių priežasčių skundžiamo įsakymo dalis, kuriuo pareiÅ¡kėjas yra atleistas iÅ¡ vidaus tarnybos dėl pareigÅ«no vardo pažeminimo, yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina. Panaikinus skundžiamo įsakymo dalį, kuria pareiÅ¡kėjas atleistas iÅ¡ vidaus tarnybos, pareiÅ¡kėjas grÄ Å¾inamas į ankstesnes pareigas.Pripažinus, kad pareiÅ¡kėjas savo poelgiais nepažemino pareigÅ«no vardo, tačiau atsižvelgus į tai, kad bÅ«damas policijos pareigÅ«nu turėjo suprasti, jog V.

A. specialiÄ sias prievartos priemones naudoja žeminančiai ir kankinančiai bei nebandydamas kito policijos pareigÅ«no veiksmų nutraukti, be to, laikydamas kameros duris, tuo bÅ«du netiesiogiai prisidėdamas prie sulaikytojo kankinimo ir žeminimo, todėl spręstina, jog nurodytais veiksmais nesilaikė pagarbos žmogui bei pavyzdingumo principų, numatytų Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 8 punkte bei Policijos įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d., t. y. ginčui aktualiu laikotarpiu) 4 straipsnio 2 dalyje, pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ (laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų), 3 punktÄ (gerbti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenės interesams), 5 punktÄ (laikytis Å¡iame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių), Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ (gerbti ir ginti žmogaus orumÄ , užtikrinti ir saugoti jo teises ir laisves) bei Lietuvos policijos pareigÅ«nų etikos kodekso 4.1 (gerbti ir ginti kiekvieno žmogaus orumÄ bei pagrindines teises ir laisves), 4.2 (užtikrinti kiekvieno sulaikyto asmens teisių ir laisvių apsaugÄ , o prireikus imtis neatidėliotinų priemonių, kad jam bÅ«tų suteikta medicinos ar kita bÅ«tina pagalba), 4.3 (neatlikti, neskatinti ir kitaip netoleruoti jokių kankinimo, nežmoniÅ¡ko ar žeminančio orumÄ elgesio aktų), 4.6 punktus (saugoti profesinę garbę, savo gerÄ vardÄ ir elgtis taip, kad savo veiksmais ar elgesiu nežemintų policijos pareigÅ«no vardo).Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2012 m. vasario 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-2748/2012 konstatavo, jog tais atvejais, kai yra pripažįstama, kad valstybės tarnautojas (pareigÅ«nas) yra padaręs tarnybinį nusižengimÄ , tačiau jam paskirta tarnybinė nuobauda yra neadekvati padarytam pažeidimui (per griežta) arba nėra tenkinamos įsakymuose ir (ar) kituose norminiuose aktuose nustatytos konkrečios tarnybinės nuobaudos rÅ«Å¡ies skyrimo privalomosios sÄ lygos, teismas privalo spręsti klausimÄ dėl paskirtos nuobaudos pakeitimo Å¡velnesne.

PrieÅ¡ingas vertinimas, t. y., kad teismui panaikinus, o ne pakeitus paskirtÄ tarnybinę nuobaudÄ vien dėl to, jog ji nėra adekvati padarytam pažeidimui ar nėra kitų privalomų sÄ lygų atitinkamai nuobaudai skirti, kai tarnybinis nusižengimas buvo padarytas ir egzistuoja kitos sÄ lygos Å¡velnesnei tarnybinei nuobaudai skirti, leistų tarnybinį nusižengimÄ padariusiems valstybės tarnautojams (pareigÅ«nams) nepagrįstai iÅ¡vengti teisinės atsakomybės už savo pareigų neatlikimÄ ar netinkamÄ jų atlikimÄ , t. y. valstybės tarnautojui (pareigÅ«nui) neatsirastų jokių neigiamų pasekmių.Statuto 33 straipsnio 2 dalyje nustatytos pareigÅ«nui skiriamos tarnybinės nuobaudos, kurios pagal sunkumÄ yra:

1) pastaba;

2) papeikimas;

3) griežtas papeikimas;

4) laipsnio pažeminimas viena pakopa;

5) perkėlimas į žemesnes pareigas;

6) atleidimas iÅ¡ vidaus tarnybos. Bylos medžiaga nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas charakterizuojamas teigiamai, galiojančių drausminių nuobaudų neturi. Klaipėdos AVPK Imuniteto skyriaus 2017 m. sausio 6 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ konstatuota, jog pareigÅ«nų veika nesukėlė didelės žalos valstybei, juridiniam ar fiziniam asmeniui.Ä®vertinus minėtų aplinkybių visumÄ , taip pat pareiÅ¡kėjo padaryto nusižengimo pobÅ«dį, jo padarymo priežastis ir aplinkybes, jog pareigÅ«nų veika nesukėlė didelės žalos valstybei, juridiniam ar fiziniam asmeniui, pareiÅ¡kėjo, kaip pareigÅ«no statusÄ ir jo tarnybinę veiklÄ charakterizuojančiÄ medžiagÄ , teismas sprendžia, jog už padarytÄ nusižengimÄ skirtinas griežtas papeikimas (Statuto 33 straipsnio 2 dalies 3 punktas), kuris, teismo nuomone, adekvatus jo padaryto pažeidimo pobÅ«džiui, atitinka teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus.

Dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo Statuto 70 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismo sprendimu grÄ Å¾inus neteisėtai atleistÄ pareigÅ«nÄ Ä¯ ankstesnes pareigas, atlyginama už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ . To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismo sprendimu grÄ Å¾inus neteisėtai atleistÄ pareigÅ«nÄ Ä¯ ankstesnes pareigas, pareigÅ«no grÄ Å¾inimas į eitas pareigas įforminamas vadovo, turinčio teisę skirti į pareigas, įsakymu. Jeigu tos pareigos panaikintos, pareigÅ«nas skiriamas į lygiavertes pareigas.

Jeigu ir Å¡ių pareigų nėra arba pareigÅ«nas atsisako eiti pasiÅ«lytas pareigas, jis atleidžiamas iÅ¡ vidaus tarnybos pagal Å¡io Statuto 62 straipsnio 1 dalies 11 punktÄ .Kadangi tiek Statutas, tiek Valstybės tarnybos įstatymas nereglamentuoja kaip turi bÅ«ti kompensuojama vidaus tarnybos pareigÅ«nui, kai jo atleidimas iÅ¡ pareigų pripažįstamas neteisėtu ir pareigÅ«nas yra atleidžiamas teismo sprendimu, todėl vadovaujamasi Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) nuostatomis. DK 300 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jeigu darbuotojas nesutinka su nuÅ¡alinimu nuo darbo darbdavio iniciatyva, atleidimu iÅ¡ darbo, per vienÄ mėnesį nuo atitinkamo nurodymo (dokumento) gavimo dienos jis turi teisę kreiptis į teismÄ .

DK 300 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu darbuotojas buvo atleistas iÅ¡ darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytÄ tvarkÄ , teismas grÄ Å¾ina jį į pirmesnį darbÄ ir priteisia jam vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos arba darbo užmokesčio skirtumÄ už šį laikotarpį, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje.Klaipėdos AVPK virÅ¡ininko 2017 m. vasario 15 d.

įsakymu Nr. 30-TE-145 „Dėl virÅ¡ilos D. M. atleidimo“ pareiÅ¡kėjas atleistas iÅ¡ vidaus tarnybos nuo 2017 m. vasario 17 d. Atsižvelgiant į tai, jog nėra aiÅ¡ku kada įsiteisės Å¡is sprendimas bei vadovaujantis aukščiau nurodytais teisės aktais, teismas įpareigoja atsakovÄ , įsiteisėjus teismo sprendimui, apskaičiuoti ir iÅ¡mokėti pareiÅ¡kėjui vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo pareiÅ¡kėjo atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos dienos (2017 m. vasario 17 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, iÅ¡ Å¡ios sumos atskaičius iÅ¡mokėtÄ kompensacijÄ už 5,20 dienas nepanaudotas kasmetines atostogas.

Pažymėtina, jog mėnesio vidutinio darbo užmokesčio suma nurodoma neatskaičius mokesčių, todėl atsakovas taip pat įpareigojamas juos apskaičiuoti. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo PareiÅ¡kėjas D. M. praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos proceso Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . ABTÄ® 41 straipsnio 1 dalis numato, kad dėl iÅ¡laidų atlyginimo suinteresuota proceso Å¡alis teismui pateikia praÅ¡ymÄ raÅ¡tu su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

PraÅ¡ymai dėl iÅ¡laidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos, turi bÅ«ti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.PareiÅ¡kėjas skunde pateikia bendro pobÅ«džio praÅ¡ymÄ priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, tačiau Å¡ių iÅ¡laidų nedetalizuoja (nenurodo praÅ¡omos priteisti sumos, kokios iÅ¡laidos buvo patirtos ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo paliekamas nenagrinėtu.

Teismas pažymi, jog praÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo palikimas nenagrinėtu pareiÅ¡kėjui netrukdo tokį praÅ¡ymÄ pateikti ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.Teismas, remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41, 84 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo D. M. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininko 2017 m. vasario 15 d.

įsakymÄ Nr. 30-TE-145 „Dėl virÅ¡ilos D. M. atleidimo“: panaikinti įsakymo dalį, kuria pareiÅ¡kėjas atleistas iÅ¡ vidaus tarnybos Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu ir skirti pareiÅ¡kėjui D. M. tarnybinę nuobaudÄ â€“ griežtÄ papeikimÄ pagal Vidaus tarnybos statuto 33 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ .GrÄ Å¾inti D. M. į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus vyriausiojo postinio pareigas. Priteisti iÅ¡ Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareiÅ¡kėjui D.

M. vidutinį tarnybinį atlyginimÄ už laikotarpį nuo atleidimo iÅ¡ tarnybos dienos (2017 m. vasario 17 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, iÅ¡ Å¡ios sumos atskaičius iÅ¡mokėtÄ kompensacijÄ už nepanaudotas kasmetines atostogas.Kitoje dalyje pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .PraÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo palikti nenagrinėtu. Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja                                                                                                            Dalia Gumuliauskienė