2018-02-08 Nr. AB-3649-3-61-3-03085-2017-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-3200-662/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03085-2017-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 21.2; 21.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. vasario 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Virginijos Volskienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. B. skundą atsakovui Vilniaus pataisos namams dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. B. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 11 d. įsakymą Nr. 4-192 „Dėl tarnybinio nusižengimo“ (toliau – ir Įsakymas), kuriuo pareiškėjui R. B. buvo paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos; 2) teismui manant, jog nėra pakankamo pagrindo panaikinti skundžiamą Įsakymą ir pareiškėjui paskirtą tarnybinę nuobaudą, prašė pakeisti pareiškėjui paskirtą tarnybinę nuobaudą švelnesne; 3) įpareigoti atsakovą Vilniaus pataisos namus (toliau – ir atsakovas, Vilniaus PN) grąžinti R. B. į ankstesnes pareigas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Vilniaus PN direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. 4-192 „Dėl tarnybinio nusižengimo“, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ, Valstybės tarnybos įstatymas) 29 straipsnio 5 dalimi, 6 dalies 7 ir 10 punktais, Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau – ir Statutas) 29 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 30 straipsniu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 1R-59, patvirtintų Pataisos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 81.1 papunkčiu, bei atsižvelgus į tarnybinio patikrinimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2017 m. rugpjūčio 10 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 14-2796 „Dėl R. B., Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininko, elgesio“ (toliau – ir Išvada) pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš darbo.

3. Pasak pareiškėjo, baigus tarnybinį patikrinimą ir priėmus skundžiamą Įsakymą jis nebuvo supažindintas su Išvada, todėl 2017 m. rugpjūčio 25 d. raštu kreipėsi į Vilniaus PN direktorių, prašydamas leisti susipažinti su Išvada ir visa tarnybinio patikrinimo medžiaga arba pateikti šių dokumentų kopijas. 2017 m. rugsėjo 4 d. R. B. el. paštu gavo Išvados ir tarnybinio patikrinimo medžiagos dokumentų skaitmenines kopijas. Pareiškėjo įsitikinimu, tarnybinis patikrinimas buvo atliktas nesilaikant tarnybinių patikrinimų atlikimui keliamų procedūrinių reikalavimų, o Įsakymas priimtas netinkamai įvertinus tarnybinio patikrinimo metu nustatytas faktines aplinkybes, todėl jo veiksmai nepagrįstai įvertinti kaip elgesys, įžeidžiantis žmogaus orumą ir diskredituojantis valstybės institucijos ir įstaigos autoritetą, ir nepagrįstai paskirta pati griežčiausia tarnybinė nuobauda – atleidimas iš darbo.

4. Pareiškėjas nurodė, jog tarnybinė nuobauda jam buvo skirta už tai, kad jis 2017 m. liepos 17 d., 19.14 val. Geležinio vilko g., Vilniuje, būdamas neblaivus (nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 1,01 promilės) vairavo asmeninę transporto priemonę automobilį TOYOTA RAV4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2017 m. liepos 17 d. pareiškėjui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalį.

5. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į Statuto 30 straipsnio 8 dalies ir Taisyklių 69 punkto nuostatas ir pažymėjo, kad atsakovas privalėjo sustabdyti tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjo galimai padaryto tarnybinio nusižengimo, kai tik gavo informaciją, kad dėl to paties įvykio yra pradėta administracinio nusižengimo teisena, tačiau to nepadarė, nors tyrimo objektas, pasak pareiškėjo, abiem atvejais buvo tas pats.

6. Pažymėjo, kad atliekant tarnybinį patikrinimą, pareiškėjui buvo įteiktas pranešimas apie tarnybinį nusižengimą, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad R. B. savo elgesiu pažeidė Statuto 14 straipsnyje numatytą pataisos pareigūnų priesaiką bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 4/07-79 patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių (toliau – ir Etikos taisyklės) 3.4.1 ir 6 punktų reikalavimus. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas neįvertino aplinkybės, jog pareiškėjas tiriamo tarnybinio nusižengimo padarymo metu (2017 m. liepos 17 d.) nebuvo prisiekęs (nebuvo davęs pataisos pareigūno priesaikos) ir tuo metu neturėjo pataisos pareigūno statuso, ką patvirtina ir ta aplinkybė, kad atsakovas nebuvo išdavęs pareiškėjui tarnybinio pažymėjimo. Todėl teigė, kad sprendžiant jo tarnybinės atsakomybės klausimą, negalėjo būti taikomos Statuto ir Etikos kodekso nuostatos. Pažymėjo, kad pareiškėjas pataisos pareigūno priesaiką (priesaikos lapą) pasirašė tik 2017 m. rugpjūčio 24 d., kai jau buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, kas Komisijai buvo žinoma.

7. Pareiškėjas nesutiko su skundžiamame Įsakyme ir Išvadoje, kurios pagrindu buvo priimtas Įsakymas, padarytomis išvadomis dėl pareiškėjo veikos įvertinimo, nurodydamas, kad jos prieštarauja teisės aktų nuostatoms ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) formuojamai praktikai. Atkreipęs dėmesį į VTĮ 2 straipsnio 12 dalyje pateiktą tarnybinio nusižengimo sąvoką, pareiškėjas pažymėjo, kad valstybės tarnautojo, įskaitant statutinius valstybės tarnautojus – pareigūnus, elgesys ne tarnybos metu, niekaip nėra susijęs su jam pavestų tarnybinių pareigų vykdymu ir negali užtraukti valstybės tarnautojui tarnybinės atsakomybės.

8. Teigė, kad pareiškėjo padaryta veika, dėl kurios jam paskirta tarnybinė nuobauda, niekaip nesusijusi su pareiškėjo, kaip Vilniaus PN Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininko, tarnybinių pareigų vykdymu (atlikimu). Todėl statutinio valstybės tarnautojo (pareigūno) elgesys ne tarnybos metu gali būti vertinamas tik atitinkamais teisės aktais patvirtintų pareigūnų etikos normų laikymosi aspektu. Pažymėjo, kad Statute ir kituose pataisos pareigūnų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra pateikta pareigūno vardo pažeminimo (diskreditavimo) sąvoka, todėl manė, kad taikant įstatymo analogiją, sprendžiant dėl pataisos pareigūno vardo pažeminimo (diskreditavimo), galima remtis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Vidaus tarnybos statutas) 2 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta pareigūno vardo pažeminimo sąvoka bei LVAT nutartyse pateiktu pareigūno vardo pažeminimo sąvokos aiškinimu.

9. Atsižvelgęs į tai, kad Išvadoje ir Įsakyme buvo nurodyta, kad pareiškėjas padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, numatytą VTĮ 29 straipsnio 6 dalies 7 punkte ir 10 punkte, ir į tai, jog atleidimas iš tarnybos yra griežčiausia tarnybinė nuobauda, pažymėjo, kad ją skiriant nėra galimas plečiamasis įstatyme numatytų jos skyrimo pagrindų aiškinimas. Teigė, jog sprendžiant ar jo veiksmai (veika) galėjo būti įvertinti kaip pareigūno vardo pažeminimas (diskreditavimas), atsakovas turėjo atkreipti dėmesį į tai, kad, kaip jau buvo minėta, veikos, dėl kurios paskirta tarnybinė nuobauda, padarymo metu pareiškėjas neturėjo pataisos pareigūno statuso, taip pat į tai, kad veika buvo padaryta ne tarnybos metu, nedėvint tarnybinės uniformos, veika nesukėlė jokio atgarsio visuomenėje, dėl to nekilo jokių pasekmių. Pabrėžė, kad šios aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjo padaryta veika iš esmės nebuvo pakenkta įstaigos, kurioje pareiškėjas tarnauja, autoritetui bei pasitikėjimui ja, todėl nėra pagrindo jo veiksmus (veiką) vertinti kaip pataisos pareigūno vardo pažeminimą (diskreditavimą). Be to, pastebėjo, kad atsakovas netyrė ir Išvadoje net nenurodė, kuo konkrečiai pasireiškė pataisos pareigūno vardo diskreditavimas ir pasitikėjimą Vilniaus PN pareigūnais griaunančios pasekmės.

10. Pareiškėjas nesutiko su Išvadoje nurodyta pareiškėjo atsakomybę sunkinančia aplinkybe – trukdymu tyrimui, pateikiant galimai suklastotą Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadą – pabrėždamas, kad dėl specialisto išvados galimo suklastojimo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) Imuniteto skyriuje šiuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas ir galutinis procesinis sprendimas dar nėra priimtas.

11. Nurodė, kad atsakovas iš viso nevertino ir pareiškėjo elgesio iki nusižengimo padarymo. Pažymėjo, kad per visą savo darbo Vilniaus PN Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininko pareigose laiką (nuo 2017 m. vasario 1 d.) jis nepadarė jokių tarnybinių nusižengimų ir galiojančių tarnybinių nuobaudų neturi.

12. Pažymėjo, kad įstatymų leidėjas nėra numatęs, jog net ir už šiurkštų tarnybinį nusižengimą imperatyviai skiriama tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, todėl prieš atleidžiant valstybės tarnautoją iš pareigų, paprastai tarnybinio patikrinimo išvadoje arba įsakyme dėl tarnybos santykių nutraukimo, turi būti pasisakoma, kodėl atleidžiamam valstybės tarnautojui skiriama tarnybinė nuobauda ir, kodėl skiriama pati griežčiausia tarnybinė nuobauda. Pareiškėjo įsitikinimu, jam paskirta tarnybinė nuobauda yra akivaizdžiai per griežta, o jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ir protingumo kriterijams. Manė, kad nubaudimo (bausmės) tikslai gali būti pasiekti, paskyrus pareiškėjui švelnesnę tarnybinę nuobaudą.

13. Atsakovas Vilniaus pataisos namai atsiliepime į pareiškėjo R. B. skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

14. Dėl pareiškėjo skundo teiginių, jog pareiškėjas nebuvo supažindintas su Išvada, atsakovas pažymėjo, kad Taisyklės nenustato pareigos tarnybinį patikrinimą atlikti įgaliotam asmeniui ar komisijai su tarnybinio patikrinimo išvada supažindinti tarnybinį nusižengimą padariusį asmenį. Atkreipė dėmesį į Taisyklių 84 punkto nuostatas ir pažymėjo, kad Išvadoje yra pareiškėjo R. B. 2017 m. rugpjūčio 10 d. rašytinė žyma, patvirtinanti, kad su Išvada jis susipažino Išvados patvirtinimo dieną, t. y. 2017 m. rugpjūčio 10 d.

15. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo skundo teiginiais, kad gavęs informaciją, jog dėl to paties įvykio yra pradėta administracinio nusižengimo teisena, atsakovas Vilniaus PN privalėjo sustabdyti tarnybinį patikrinimą dėl R. B. galimai padaryto tarnybinio nusižengimo. Atkreipė dėmesį į Statuto 30 straipsnio 8 dalies ir Taisyklių 69 punkto nuostatas ir pažymėjo, kad nustatytas teisinis reguliavimas patvirtina, jog tarnybinio patikrinimo procedūra sustabdoma tuo atveju, kai atliekant tarnybinį patikrinimą, paaiškėja nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo požymiai, taip pat tarnybinis patikrinimas sustabdomas ir paaiškėjus, kad dėl pataisos pareigūno veikos jau yra pradėtas baudžiamasis procesas ar administracinio nusižengimo teisena. Tačiau tais atvejais, kuomet pataisos pareigūno padaryta veika turi savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, t. y., kuomet tarnybinį nusižengimą galima atriboti nuo administracinio nusižengimo, kaip šiuo atveju, tarnybinio nusižengimo tyrimas tęsiamas ir neatsižvelgiama į administracinio nusižengimo teisenos eigą.

16. Paaiškino, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) pateiktoje informacijoje, atsispindėjo objektyvūs duomenys apie pareiškėjo R. B. padarytos veikos objektyviąją pusę, t. y. transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam, kurie vienareikšmiškai leido atriboti tarnybinę atsakomybę nuo administracinio nusižengimo teisenos. Nurodė, kad šiuo atveju tarnybinis patikrinimas neturėjo būti stabdomas, nes patikrinimo sustabdymas tokiu atveju būtų visiškai netikslingas, nes kompetentingos institucijos tyrimo rezultatai, t. y. administracinio nusižengimo bylos išnagrinėjimas (nutarimo priėmimas) tarnybiniam patikrinimui esminės reikšmės neturėtų, o duomenų, kad R. B. padarė tarnybinį nusižengimą, akivaizdžiai pakako.

17. Atsakovas pažymėjo, kad R. B., laimėjęs atranką, Vilniaus PN direktoriaus 2017 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 4-28 „Dėl skyrimo į pareigas“ nuo 2017 m. vasario 6 d. buvo paskirtas į Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininko pareigas. Tuo pačiu įsakymu jis buvo siunčiamas į įvadinius mokymus Kalėjimų departamento Mokymo centre, kurie truko nuo 2017 m. vasario 6 d. iki 2017 m. vasario 24 d. Pareiškėjas pataisos pareigūno priesaikos tekstą pasirašė 2017 m. liepos 24 d. Atsakovas teigė, kad 2017 m. vasario 6 d. pareiškėjui susipažinus su Vilniaus PN direktoriaus įsakymu dėl skyrimo į pareigas bei jo pareigybės aprašymu, pareiškėjas suprato, kad nuo 2017 m. vasario 6 d. jis tampa statutiniu valstybės tarnautoju (pataisos pareigūnu), su visomis iš to kylančiomis pareigūno teisėmis, pareigomis ir atsakomybėmis. Taip pat akcentavo, kad pareiškėjas priėmimo į Vilniaus PN dieną turėjo 18 metų 11 mėnesių tarnybos Lietuvos valstybei stažą. Pabrėžė, kad pareiškėjas buvo siunčiamas į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinę medicinos ekspertizės komisiją (toliau – ir CMEK) sveikatos būklės patikrinimui ne kaip naujai priimamas pareigūnas, bet kaip tęsiantis tarnybą pareigūnas. CMEK ekspertiniu sprendimu pareiškėjas pripažintas tinkamu tolesnei tarnybai pagal sąvade nustatytų tinkamumo sveikatos būklės reikalavimų II skiltį. Pažymėjo, kad prieš tarnybą Vilniaus PN pareiškėjas tarnavo Apsaugos policijos rinktinėje „Skydas“, Vilniaus miesto vyriausiajame policijos komisariate (toliau – ir Vilniaus m. VPK) bei Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje (toliau – ir FNTT), kur prieš pradėdamas tarnybą, pareiškėjas buvo ne kartą iškilmingai prisiekęs Lietuvos valstybei.

18. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas į Vilniaus PN buvo priimtas ne kaip naujas žmogus sistemoje, o kaip patyręs pareigūnas, atsakovas manė, kad pareiškėjo skundo argumentas, jog 2017 m. liepos 17 d., tarnybinio nusižengimo padarymo metu, jis neturėjo pataisos pareigūno statuso, nes nebuvo prisiekęs Lietuvos valstybei, turėtų būti įvertintas kaip abstraktaus pobūdžio teiginys, neturintis nieko bendra su realia situacija, tuo labiau pareiškėjas nuo 2017 m. vasario 24 d. vykdė pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas bei už savo atliekamą darbą gavo darbo užmokestį.

19. Atsakovo teigimu, Komisija Išvadoje išsamiai aprašė pareiškėjo padaryto administracinio nusižengimo (kartu ir tarnybinio nusižengimo) faktines aplinkybes, pagrįstai konstatavo, jog savo veiksmais R. B. pažeidė pareigūnų etikos taisykles ir principus, diskreditavo pataisos pareigūno vardą. Pažymėjo, kad pareiškėjas tarnybinį patikrinimą atliekančios Komisijos pirmininkui pateikė pasiaiškinimą „Dėl tarnybinio nusižengimo“, kuriame prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nurodė, kad dėl pažeidimo labai gailisi, supranta, kad tokiais savo veiksmais gali pakenkti bausmių vykdymo sistemos reputacijai ar kelti nepasitikėjimą valstybės institucijomis ir pačiais pareigūnais, prašė leisti toliau eiti Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininko pareigas ir skirti griežtą tarnybinę nuobaudą, netaikant atleidimo iš darbo. Pasak atsakovo, R. B. šiuo tarnybiniu nusižengimu materialių padarinių įstaigos veiklai nesukėlė, tačiau pažemindamas Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos pareigūno vardą, sukėlė pasitikėjimą Vilniaus PN pareigūnais griaunančias pasekmes. Padarė išvadą, kad R. B. galėjo ir turėjo žinoti ar numanyti, jog alkoholio vartojimas turės šalutinį poveikį, kuris gali turėti įtakos jam vairuojant transporto priemonę. R. B. nesielgė kaip atsakingas ir rūpestingas žmogus, nors galėjo ir privalėjo taip elgtis. Transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam yra vienas pavojingiausių ir sunkiausių administracinių teisės pažeidimų, už kuriuos nustatytos griežčiausios nuobaudos. Taip pat pažymėjo, kad Statutas pareigūnams nustato aukštesnius tarnybos drausmės, moralės ir garbės standartus nei eiliniams piliečiams, todėl pataisos pareigūnas turėtų elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas, kultūra stengtis būti pavyzdžiu kitiems asmenims, visada prisiminti, kad pagal jo elgesį sprendžiama apie visą bausmių vykdymo sistemą ir jos pareigūnus, pataisos pareigūnas savo privatų gyvenimą turėtų tvarkyti taip, kad nenukentėtų tarnybos interesai.

20. Pažymėjo, kad Kalėjimų departamentas atlieka ikiteisminį tyrimą pareiškėjo R. B. atžvilgiu dėl galimai suklastoto dokumento pateikimo tarnybinį patikrinimą atlikusiai Komisijai, nes pareiškėjo pateiktoje Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje ir pačios Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos atsakovui pateiktame atsakyme pateikti duomenys skiriasi. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Išvadoje konstatuota, jog pareiškėjas ne pirmą kartą padaro analogišką tarnybinį nusižengimą. Pareiškėjas, dirbdamas FNTT, 2013 m. gruodžio 15 d., apie 17.45 val., vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Toyota Land Cruiser“ – būdamas neblaivus, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą (galiojusį iki 2014 m. spalio 3 d.) ir ATPK 126 straipsnio 4 dalį, tokiu būdu pažemino pareigūno vardą, veikė priešingai savo esminėms pareigoms, t. y. pažeidė pareigūnų elgesį reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. FNTT direktoriaus 2015 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. V-130 „Dėl R. B.“, pripažinta, kad R. B., eidamas FNTT Administravimo valdybos Informacinių technologijų sistemos skyriaus vyresniojo inspektoriaus pareigas, pažemino pareigūno vardą ir turėjo būti atleistas iš vidaus tarnybos Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, tačiau iš FNTT pareiškėjas buvo atleistas jo paties prašymu.

21. Pasak atsakovo, remiantis Taisyklių 72 punktu, Išvadoje nurodyta, kokį tarnybinį nusižengimą padarė pareiškėjas R. B., pažeistų teisės aktų straipsniai, jų dalys ir punktai, nusižengimo padarymo vieta ir laikas, tarnybinio patikrinimo metu nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, kaltės forma ir rūšis, tarnybinio nusižengimo padariniai. Pareiškėjo atsakomybę lengvinančios aplinkybės tarnybinio patikrinimo metu nenustatytos, konstatuotas pareiškėjo sąmoningas bandymas trukdyti Komisijai objektyviai ir išsamiai atlikti tarnybinį patikrinimą, pateiktas siūlymas pataisos įstaigos vadovui dėl konkrečios tarnybinės nuobaudos skyrimo. Pažymėjo, kad vien pats faktas, jog R. B. anksčiau nebuvo baustas drausminėmis nuobaudomis dirbdamas įstaigoje (pareiškėjas įstaigoje dirbo tik pusę metų), negali turėti didesnės reikšmės nei kitos nustatytos aplinkybės. Pagal Statutą net vienintelio šiurkštaus pažeidimo pakanka taikyti griežčiausią tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos. Pareiškėjui paskirta nuobauda yra adekvati, teisinga, proporcinga jo padarytam nusižengimui. Pareiškėjo R. B. reikalavimas panaikinti skundžiamą Įsakymą yra ydingas, nes jis galėtų būti tenkinamas tik tuo atveju, jeigu teismas pripažintų, kad R. B. absoliučiai nepadarė Išvadoje nurodyto tarnybinio nusižengimo, priešingu atveju, tai reikštų, kad pareiškėjas išvengia tarnybinės atsakomybės.

II. 22. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimu pareiškėjo R. B. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

23. Nagrinėdamas bylą, teismas atsižvelgė į administracinių teismų praktiką, ir pažymėjo, kad Išvada laikytina motyvuojamąja Įsakymo dalimi, todėl teismas ją vertino kartu su skundžiamu Įsakymu. Pažymėjo, jog pareiškėjas pats raštu Išvadoje patvirtino, kad su ja buvo supažindintas 2017 m. rugpjūčio 10 d.

24. Pasisakydamas dėl pareiškėjo skundo teiginių, jog atsakovas, pradėjęs pareiškėjo atžvilgiu tarnybinį patikrinimą dėl jo galimai padaryto tarnybinio nusižengimo, turėjo sustabdyti tarnybinį patikrinimą, kai tik gavo informaciją apie pradėtą administracinio nusižengimo teiseną, teismas atsižvelgė į Statuto 30 straipsnio 8 dalies nuostatas. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju tarnybinį nusižengimą buvo galima atriboti nuo administracinio nusižengimo, todėl atsakovas pagrįstai ir teisėtai tęsė tyrimą, neatsižvelgdamas į administracinio nusižengimo teisenos eigą. Atsakovas gavo objektyvius duomenis apie tai, kad pareiškėjas vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, šiuo atveju administracinio nusižengimo bylos išnagrinėjimas (nutarimo joje priėmimas) tarnybiniam patikrinimui esminės reikšmės neturi.

25. Vertindamas pareiškėjo nurodytą aplinkybę, kad jis tarnybinio nusižengimo padarymo metu, 2017 m. liepos 17 d., nebuvo prisiekęs Lietuvos valstybei, neturėjo pareigūno statuso, todėl jo atžvilgiu negalėjo būti taikomos Statuto ir Etikos taisyklių nuostatos, teismas atsižvelgė į byloje nustatytas aplinkybes, t. y. pareiškėjas atsakovo 2017 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 4-28 „Dėl skyrimo į pareigas“ nuo 2017 m. vasario 6 d. buvo paskirtas į Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininko pareigas, ir nuo 2017 m. vasario 6 d. iki 2017 m. vasario 27 d. buvo nusiųstas į įvadinius mokymus Kalėjimų departamento Mokymo centre, iš kurių grįžo 2017 m. vasario 27 d. Teismas sprendė, kad ta aplinkybė, jog priesaikos tekstą pareiškėjas pasirašė tik 2017 m. liepos 24 d., nesudaro pagrindo laikyti, jog pareiškėjas nebuvo statutiniu pareigūnu ir jam netaikytinos Statuto ir Etikos taisyklių nuostatos, kadangi pareiškėjas pasirašytinai buvo supažindintas su atsakovo 2017 m. vasario 1 d. įsakymu Nr.4-28 „Dėl skyrimo į pareigas“, su 2014 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. 3-140 patvirtintu Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininko pareigybės aprašymu. Be to, pareiškėjui 2017 m. kovo 1 d. atsakovo įsakymu Nr.4-49 „Dėl tarnybos Lietuvos valstybei stažo patvirtinimo“ buvo patvirtintas 18 m. 11 mėn. 18 d. tarnybos Lietuvos valstybei stažas. Pareiškėjas buvo siunčiamas į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro CMEK sveikatos būklės tikrinimui ne kaip naujai priimtas pareigūnas, o kaip tęsiantis tarnybą pareigūnas. Pareiškėjas iki tarnybos pas atsakovą tarnavo Apsaugos policijos rinktinėje „Skydas“, Vilniaus m. VPK bei FNTT, kur prieš pradėdamas tarnybą buvo prisiekęs Lietuvos valstybei. Šių duomenų visuma teismui leido daryti išvadą, jog pareiškėjas nuo 2017 m. vasario 6 d. tapo statutiniu valstybės tarnautoju (pareigūnu) su visomis iš to kylančiomis teisėmis, pareigomis bei atsakomybe. Savo funkcijas, nustatytas pareigybės aprašyme, pareiškėjas vykdė nuo 2017 m. vasario 24 d., pabaigęs įvadinius mokymus, bei už savo atliekamą darbą gavo darbo užmokestį.

26. Teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, sprendė, kad Išvadoje išsamiai aprašytos pareiškėjo padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės, tarnybinio patikrinimo metu nustatytos aplinkybės ir jas pagrindžiantys įrodymai, nurodyta pareiškėjo padarytos veikos kaltės forma ir rūšis, tarnybinio nusižengimo padariniai – pasitikėjimą Vilniaus PN pareigūnais griaunančios pasekmės bei tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindai, t. y. nurodyti visi aspektai, į kuriuos buvo atsižvelgta, siūlant pareiškėjui ginčijamą tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos. Be to, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas 2017 m. liepos 25 d. Komisijai pateiktame rašytiniame pasiaiškinime Nr. 64-528 „Dėl tarnybinio nusižengimo“ pripažino vairavimo būnant neblaiviu ne darbo metu faktą, gailėjosi dėl pažeidimo, prašė skirti griežtą tarnybinę nuobaudą, netaikant atleidimo iš darbo. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad pareiškėjas Komisijai 2017 m. rugpjūčio 9 d. pateikė Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvados kopiją, kurios duomenys nesutapo, su tos pačios įstaigos atsakyme į atsakovo paklausimą pateiktais duomenimis, todėl Kalėjimų departamentas atlieka ikiteisminį tyrimą pareiškėjo R. B. atžvilgiu dėl galimai suklastoto dokumento pateikimo. Teismas taip pat atsižvelgė į Išvadoje pateiktą informaciją, jog pareiškėjas, dirbdamas FNTT, taip pat buvo baustas administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviam, ir FNTT direktoriaus 2015 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. V-130 buvo pripažinta, kad jis pažemino pareigūno vardą ir turėjo būti atleistas iš vidaus tarnybos, tačiau iš tarnybos buvo atleistas jo paties prašymu. Teismo vertinimu, tarnybinė nuobauda pareiškėjui yra paskirta pagrįstai ir teisėtai, kadangi jo padarytas tarnybinis nusižengimas yra šiurkštus, t. y. itin netoleruotinas, nuobauda yra proporcinga padarytam pažeidimui. Tai, kad anksčiau pareiškėjas, dirbdamas įstaigoje, nebuvo baustas drausminėmis nuobaudomis, neturi didesnės reikšmės nei kitos nustatytos aplinkybės.

27. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti skundžiamą Įsakymą, kuriuo pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos. Atmetęs šį skundo reikalavimą, teismas netenkino ir pareiškėjo prašymo pakeisti jam paskirtą tarnybinę nuobaudą švelnesne bei įpareigoti atsakovą grąžinti pareiškėją į ankstesnes pareigas.

III. 28. Pareiškėjas R. B. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

29. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėjas, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui, nurodo, kad teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog tarnybinio patikrinimo metu nebuvo gauta duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas R. B., būdamas neblaivus viešoje vietoje (ne tarnybos metu vairuodamas nuosavą automobilį), savo elgesiu įžeidė žmogaus orumą ar diskreditavo pataisos įstaigos pareigūno vardą. Teigia, kad Išvadoje, kuria atsakovas rėmėsi, skirdamas tarnybinę nuobaudą pareiškėjui, atsakovas neatskleidė, kokios konkrečiai pasekmės kilo dėl pareiškėjo padaryto pažeidimo ir kuo jos pasireiškė, toliau dėstydamas tuos pačius argumentus dėl pareigūno vardo diskreditavimo, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui. Pabrėžia, kad teismas paminėtų aplinkybių neįvertino, todėl netinkamai taikė VTĮ 29 straipsnio 6 dalies 7 punkto nuostatas, kas lėmė neteisėto ir nepagrįsto teismo sprendimo priėmimą.

30. Pareiškėjas taip pat nesutinka su teismo išvada, kad pareiškėjas R. B. nuo 2017 m. vasario 6 d. tapo statutiniu valstybės tarnautoju (pareigūnu) su visomis iš to kylančiomis teisėmis, pareigomis bei atsakomybe. Savo nesutikimą grindžia tais pačiais argumentais dėl pareigūno priesaikos davimo, pareigūno statuso neturėjimo tarnybinio nusižengimo padarymo metu, kuriuos šiuo aspektu jau buvo išdėstęs savo skunde pirmosios instancijos teismui.

31. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus duomenis, dėl ko nepagrįstai sprendė, kad R. B. buvo statutinis valstybės tarnautojas ir, kad tarnybinė nuobauda jam paskirta pagrįstai. Skundžiamame sprendime teismo padarytas išvadas, kad pareiškėjas R. B. buvo statutiniu valstybės tarnautoju (pareigūnu), nes už savo atliekamą darbą gavo darbo užmokestį, laiko nepagrįstomis ir prieštaraujančiomis įstatymų nuostatoms, reglamentuojančioms pareigūno priesaiką ir statuso įgijimą.

32. Atsiliepime į pareiškėjo skundą atsakovas Vilniaus pataisos namai prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

33. Sutikdamas su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, atsakovas atsiliepime nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas visapusiškai įvertino byloje esančius įrodymus, apibendrindamas teisinį reglamentavimą, suformuotą teismų praktiką, nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialinės teisės normas taikė teisingai, procesinių teisės normų nepažeidė, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 34. Nagrinėjamos bylos dalykas – atsakovo Vilniaus PN direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 11 d. įsakymo Nr. 4-192 „Dėl tarnybinio nusižengimo“, kuriuo pareiškėjui R. B. (Vilniaus PN Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkui), už šiurkštaus tarnybinio nusižengimo, nustatyto Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 5 dalyje ir 6 dalies 7 ir 10 punktuose, padarymą buvo paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos, teisėtumas ir pagrįstumas.

35. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

36. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo pareiškėjo skundas buvo atmestas, pareiškėjas savo nesutikimą iš esmės reiškia dviem aspektais. Pirma, pareiškėjas nesutinka su teismo atliktu byloje esančių įrodymų vertinimu dėl jo, kaip statutinio valstybės tarnautojo, statuso tarnybinio nusižengimo padarymo metu. Antra, pareiškėjas nurodo, kad teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog tarnybinio patikrinimo metu nebuvo gauta duomenų, kurie patvirtintų, kad R. B., būdamas neblaivus viešoje vietoje (ne tarnybos metu vairuodamas nuosavą automobilį), savo elgesiu įžeidė žmogaus orumą ar diskreditavo pataisos įstaigos pareigūno vardą.

37. Šiame kontekste primintina, kad ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

38. ABTĮ 86 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas.

39. Taigi nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis nurodytomis teisės aktų nuostatomis, turėjo išsamiai ir visapusiškai išnagrinėti ir įvertinti atsakovo nurodytus faktus, kuriais remiantis padaryta išvada, jog pareiškėjas savo elgesiu įžeidė žmogaus orumą ar diskreditavo valstybės institucijos autoritetą, šiurkščiai nusižengė valstybės tarnautojo etikos principams, bei pareiškėjo argumentus ir nurodomas aplinkybes, kuriomis remdamasis pareiškėjas šioje byloje teigė, kad atsakovas neteisingai nustatė tokio pobūdžio faktus bei pareiškėjo elgesį susiklosčiusioje teisinėje situacijoje vertino kaip akivaizdžiai žeminantį pareigūno vardą bei griaunantį pasitikėjimą Vilniaus PN pareigūnais.

40. Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl nustatytų faktų, susijusių su pareiškėjo R. B. atliktais veiksmais, t. y., kad jis ne tarnybos metu, 2017 m. liepos 17 d., 19.14 val., Geležinio vilko g., Vilniaus mieste vairavo asmeninę transporto priemonę „Toyota Rav4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis (1,01 promilės).

41. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, jog tarnybinio nusižengimo padarymo metu, pareiškėjas nebuvo prisiekęs Lietuvos valstybei ir neturėjo pareigūno statuso, pirmiausia atkreipia dėmesį į Statuto 14 straipsnio 1 dalies nuostatas, jog pataisos pareigūnas, prieš pradėdamas tarnybą Kalėjimų departamente arba jam pavaldžioje įstaigoje, prisiekia tarnauti Lietuvos valstybei. Taisyklių 26 punkte nustatyta, kad pataisos pareigūnas prisaikdinamas jo priėmimo į tarnybą dieną, o 28 punkte nurodyta, kad prisiekęs pataisos pareigūnas pasirašo vardinį priesaikos lapą, kuris saugomas pataisos pareigūno asmens byloje.

42. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas priesaiką tarnauti Lietuvos valstybei davė 2017 m. liepos 24 d., to neginčija nė viena iš proceso šalių, tačiau pareiškėjas priesaikos Lietuvos valstybei davimo faktą išskirtinai sieja su pareigūno statuso įgijimu, teigdamas, kad iki priesaikos davimo dienos, jis pareigūno statuso neturėjo, todėl tarnybinė nuobauda jam paskirta nepagrįstai.

43. Teisėjų kolegijos vertinimu, Statuto nuostatos pareigūno statuso įgijimo nesieja su priesaika, todėl kalbant apie pareigūno statuso įgijimą, nagrinėjamu atveju nereikėtų jo sieti išimtinai tik su priesaikos davimo momentu. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes, susijusias su pareiškėjo priėmimu į tarnybą, jo supažindinimu su priėmimo dokumentais, su jo tarnybinių funkcijų atlikimu, ir jas patvirtinančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjas nuo 2017 m. vasario 6 d. tapo statutiniu valstybės tarnautoju (pareigūnu) su visomis iš to kylančiomis teisėmis, pareigomis bei atsakomybe, ir plačiau tuo klausimu nepasisako. Pažymėtina, jog ta aplinkybė, kad pareiškėjui iki tarnybinio nusižengimo padarymo momento nebuvo išduotas tarnybinis pažymėjimas, nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėjas tuo momentu nebuvo statutinis valstybės tarnautojas, ir nebuvo saistomas jo, kaip pareigūno, teises, pareigas bei atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Dėl paminėtų priežasčių apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu atmestini kaip nepagrįsti.

44. Kaip jau buvo minėta, pareiškėjui tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos buvo paskirta už šiurkštaus tarnybinio nusižengimo, nustatyto Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 5 dalyje ir 6 dalies 7 ir 10 punktuose, padarymą.

45. Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 5 dalis apibrėžia šiurkštaus tarnybinio nusižengimo sąvoką. Tai nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos valstybės tarnybos bei kitų valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančių įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama valstybės tarnautojo pareigoms ar valstybės tarnautojo veiklos etikos principams.

46. Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 7 punkte nustatyta, jog šiurkščiu pažeidimu laikomas buvimas tarnybos (darbo) metu neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, taip pat ne tarnybos (ne darbo) metu viešoje vietoje, jei valstybės tarnautojo elgesys įžeidžia žmogaus orumą ar diskredituoja valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos autoritetą. To paties straipsnio 6 dalies 10 punkte nurodyta, kad šiurkščiu pažeidimu taip pat laikomi kiti nusižengimai, kuriais šiurkščiai nusižengiama valstybės tarnautojo pareigoms ar valstybės tarnautojo etikos principams.

47. Skundžiamame Įsakyme atsakovas nurodo, kad pareiškėjas pažeidė Etikos taisyklių 3.4.1 papunktį, nustatantį, jog vadovaudamasis padorumo principu, pareigūnas privalo saugoti nepriekaištingą pareigūno reputaciją ir susilaikyti nuo elgesio, diskredituojančio bausmių vykdymo sistemą ir jos institucijas, ir 6 punktą, nustatantį, kad pareigūnas tarnybos ir ne tarnybos metu viešumoje privalo laikytis visuotinai pripažintų moralės normų, etiketo reikalavimų ir vengti elgesio, kuris gali būti suprantamas kaip kenkiantis valstybės ar bausmių vykdymo sistemos reputacijai ir mažinantis visuomenės pagarbą bei pasitikėjimą tiek valstybės institucijomis, tiek pačiu pareigūnu.

48. Teisėjų kolegija pažymi, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje, kuri yra neatsiejama skundžiamo Įsakymo dalis, nurodyta, jog R. B. 2017 m. liepos 17 d., 19.15 val., ne tarnybos metu, suvokdamas neigiamą, pavojingą pasekmių kilimo riziką, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tokiu būdu sukeldamas grėsmę saugiam eismui ir visuomenei. Todėl savo veiksmais jis pažeidė pareigūnų etikos taisykles ir principus, diskreditavo pataisos pareigūno vardą. Pareigūno nepaisymas pareigūno etikos ir moralės taisyklių yra neatsiejamas nuo kenkimo įstaigos, kurioje pareigūnas tarnauja, autoritetui bei pasitikėjimui ja. R. B. šiuo tarnybiniu nusižengimu materialių padarinių įstaigos veiklai nesukėlė, tačiau pažemindamas Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos pareigūno vardą, sukėlė pasitikėjimą Vilniaus PN pareigūnais griaunančias pasekmes.

49. Apeliaciniame skunde, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui, pareiškėjas nurodo, kad pažeidimas padarytas ne tarnybos metu, nevilkint tarnybinės uniformos, nebuvo pašalinių asmenų, galėjusių betarpiškai stebėti pažeidimo padarymą, kas neabejotinai patvirtina, kad pareiškėjo veiksmai negalėjo sukelti tokių pasekmių, kurios galėtų būti įvertintos kaip akivaizdžiai įžeidžiančios žmogaus orumą ar diskredituojančios valstybės ir savivaldybės institucijos ar įstaigos autoritetą. Teigia, kad vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, neturėtų būti pakankamu pagrindu teigti, kad jo veiksmai pažemino pataisos įstaigos pareigūno vardą.

50. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pareiškėjas – statutinis valstybės tarnautojas ir jam keliami aukštesni reikalavimai ne tik tarnyboje, bet ir ne tarnybos vietoje. Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų profesinės etikos principus, jų elgesį tarnybos ir ne tarnybos metu reglamentuojančios Etikos taisyklės yra privalomos Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnams tiek vykdant tarnybos pareigas, tiek ir ne tarnybos metu. Pažymėtina, jog valstybės tarnautojo veiksmų vertinimui etikos požiūriu nėra reikšminga, ar pažeidimo faktas buvo nustatytas (ir buvo vertinamas) viešai, t. y. ar jis buvo nustatytas matant visuomenės atstovams, ar jis turėjo atitinkamą atgarsį visuomenėje. Taip pat nėra reikšminga, ar tai įvyko pareigūnui atliekant (arba ne) savo tarnybines pareigas, ar tuo metu pareigūnas turėjo (arba ne) jo statusą atitinkančius atributus, t. y. buvo ar nebuvo su uniforma (žr., pvz., LVAT 2008 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-231/2008; 2010 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-236/2010).

51. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareigūno vardo pažeminimas yra neatsiejamai susijęs su valstybės institucijos ar įstaigos autoriteto diskreditavimu. Manytina, kad nagrinėjamu atveju reikšmingas LVAT praktikoje suformuotas Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 7 punkte pateiktos pareigūno vardo pažeminimo sąvokos aiškinimas, kur LVAT yra nurodęs, kad pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pirma, turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos (veikimo ar neveikimo), priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo, ir, antra, ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti. Be to, autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi būti akivaizdūs. Reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą yra vertinamojo pobūdžio bei sietinas su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu (žr., pvz., LVAT 2004 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7-165/2005, 2008 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-231/2008, 2008 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-520/2009, 2010 m. vasario 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-27/2010, 2010 m. liepos 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A575-945/2010, 2012 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2412/2012 ir kt.). Minėtos pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. Taip pat turi būti įvertinama, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų.

52. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus ir aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, jog pareiškėjo padaryta veika – transporto priemonės vairavimas, būnant neblaiviam –akivaizdžiai kertasi su galiojančiomis moralės nuostatomis bei teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, todėl akivaizdu, kad savo veika, dėl kurios savo kaltę pareiškėjas pripažino, pareiškėjas sukėlė konkrečias teisines pasekmes – jis diskreditavo Vilniaus PN autoritetą, įtakojo pasitikėjimą Vilniaus PN pareigūnais.

53. Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjo ginčijamas atsakovo Įsakymas, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos – yra teisėtas ir pagrįstas, kadangi jo padarytas tarnybinis nusižengimas yra šiurkštus, nuobauda yra proporcinga padarytam pažeidimui. Pabrėžtina, jog priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai išdėstė, kuriais teisės aktais ir įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus duomenis ir padarė teisės aktų nuostatas bei faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

54. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas pagrįstas ir teisėtas, naikinti jį pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo R. B. apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo R. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Virginija Volskienė

Skirgailė Žalimienė