2020-04-24 Nr. CB-5091-2-55-3-01769-2019-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

PASTABA: D

Civilinė byla Nr. e3K-3-303-969/2020

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01769-2019-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.3.9; 3.6.8

(NS)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 24 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas) ir Gedimino Sagačio (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama civilinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 27 d. nutarties, kuria palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 20 d. nutartis, kuria atmestas pareiškėjo prašymas dėl nepilnamečio vaiko grąžinimo į (duomenys neskelbtini), peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas išduoti teismo leidimą grąžinti neteisėtai Lietuvoje laikomą nepilnametę dukterį į jos nuolatinę gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini).

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

2. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 20 d. nutartimi atmetė pareiškėjo pareiškimą grąžinti dukterį į (duomenys neskelbtini), paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

3. Teismas nustatė, kad 2017 m. pradžioje šeima atvyko gyventi į (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas dirba (duomenys neskelbtini) neterminuotos darbu sutarties pagrindu. Mergaitė nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. lankė (duomenys neskelbtini) darželį, o nuo 2019 m. rugpjūčio mėn. – šio darželio priešmokyklinę grupę. Teismas konstatavo, kad mergaitės nuolatinė gyvenamoji vieta, prieš ją 2019 m. rugsėjo 30 d. išvežant į Lietuvą, buvo (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės neginčijo ir vaiko motina. Vaiko globos teisės priklauso abiem tėvams, šios aplinkybės nė vienas iš mergaitės tėvų neginčijo.

4. Suinteresuotas asmuo, vaiko motina, pripažino, kad neturėjo pareiškėjo sutikimo išvežti dukterį į Lietuvą ir išvežė mergaitę pareiškėjui nežinant, pasinaudojusi situacija, kai pareiškėjas trumpam buvo grįžęs į Lietuvą. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad yra pagrindas pripažinti, jog mergaitė 2019 m. rugsėjo 30 d. į Lietuvą iš (duomenys neskelbtini) buvo išvežta neteisėtai.

5. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo padaryti išvadą, jog grąžinta į (duomenys neskelbtini) mergaitė gali patekti į netoleruotiną situaciją ar jai gali būti padaryta fizinė ar psichologinė žala. Byloje nėra jokių patikimų įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjo smurtą ar netinkamą elgesį su dukterimi. Tačiau byloje yra pakankamai duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, kad yra teisinis pagrindas atsisakyti grąžinti mergaitę į (duomenys neskelbtini) vadovaujantis 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų (toliau – Hagos konvencija) 12 straipsnio 2 dalies nuostatomis, t. y. vaikui jau prisitaikius prie naujos aplinkos.

6. Teismas nustatė, kad mergaitė jos išvežimo iš (duomenys neskelbtini) metu buvo tik penkerių metų amžiaus. Darželį (duomenys neskelbtini) ji lankė po pusę darbo dienos. Duomenų apie mergaitės dalyvavimą kitose veiklose nėra. Iš suinteresuoto asmens paaiškinimų matyti, kad didesnę laiko dalį ne darželyje mergaitė praleisdavo bendraudama su motina namuose, jos kartu eidavo į prie namų esantį parką. Taigi mergaitės fizinė ir socialinė aplinka (duomenys neskelbtini) iš esmės sutapo su jos tėvų ir didesne dalimi su motinos aplinka ir atvykdama į Lietuvą streso dėl gyvenamosios aplinkos pasikeitimo ji nepatyrė. Mergaitės ir motinos tarpusavio ryšys stiprus, artimas. Nors vaiko nuomonės išklausymo akte nurodyta, kad mergaitė neturi aiškios savo nuomonės, dažnai ją keičia, galimai išgyvena vidinį lojalumo konfliktą, nežinodama, kurį iš tėvų pasirinkti, vis dėlto nesijaučia, kad ji ilgėtųsi buvusios gyvenamosios aplinkos (duomenys neskelbtini) ar liūdėtų dėl jos, ji pasiilgusi tik ten likusių draugų, kuriuos, kaip ji pati sako, aplankytų, o vėliau vėl grįžtų į Lietuvą.

7. Teismas sprendė, kad mergaitės grąžinimas į (duomenys neskelbtini) lemtų jos atitraukimą nuo artimą ryšį su mergaite turinčios motinos, kuri dėl sveikatos ir finansinių priežasčių praktiškai neturi galimybės vykti kartu su dukterimi į (duomenys neskelbtini). Anot pareiškėjo, mergaitė (duomenys neskelbtini), jei ji būtų grąžinta, lankytų darželį-mokyklą, o jis su ja galėtų bendrauti tik vakarais ir savaitgaliais. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas konstatavo, kad mergaitė Lietuvoje prisitaikė tiek prie fizinės, tiek prie socialinės aplinkos, jos gyvenimas jai žinomoje iki išvykstant gyventi į (duomenys neskelbtini) socialiai stabilioje ir saugioje aplinkoje, šalia esant ir artimiems giminaičiams, labiausiai atitinka mergaitės interesus.

8. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pareiškėjo atskirąjį skundą, 2020 m. vasario 27 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 20 d. nutartį paliko nepakeistą.

9. Kolegija sprendė, kad šios kategorijos bylose iš esmės pirmenybė turi būti teikiama vaiko interesų apsaugai. Dėl to ir vienokio ar kitokio termino, kaip pagrindo sprendimui dėl vaiko grąžinimo priimti, formalus taikymas negali besąlygiškai tapti svariausiu kriterijumi vaiko interesų apsaugos atžvilgiu. Todėl Hagos konvencijos 12 straipsnyje aptariamo vienerių metų termino reikšmė, teisėjų kolegijos nuomone, turi būti vertinama ne izoliuotai, o kompleksiškai Hagos konvencijos konstatuojamosios dalies antrosios pastraipos bei kitų tarptautinių aktų nuostatų kontekste ir turi būti aiškinama bei taikoma ne formaliai, bet atsižvelgiant į šios vaiko grąžinimo išimties tikslą – užtikrinti prie naujos aplinkos prisitaikiusio vaiko interesų apsaugą.

10. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir pažymėjo, kad kyla abejonių, ar pareiškėjas yra tinkamai pasirengęs savarankiškai nepilnametę dukterį auginti ir užtikrinti jos teisę į saugią ir vaiko vystymuisi būtiną aplinką, tuo tarpu vaikui Lietuvoje sukurtos tinkamos sąlygos augti ir vystytis.

11. Kolegija nurodė, kad nepilnamečiam vaikui vienodai svarbūs yra abu tėvai ir jam turi būti garantuotos teisės kuo daugiau bendrauti su jais abiem. Tačiau šiuo atveju pareiškėjas yra išreiškęs norą gyventi (duomenys neskelbtini), o suinteresuotas asmuo – Lietuvoje, todėl vienodo bendravimo vaikui su abiem tėvais nėra galimybių užtikrinti. Be to, pareiškėjas nuo vaiko išvežimo į Lietuvą momento neteikia dukteriai išlaikymo, o beveik visą vaiko priežiūros ir išlaikymo naštą perkėlė vaiko motinai (suinteresuotas asmuo mergaitės motina patvirtino gavusi iš pareiškėjo tam tikras pinigų sumas, kurios buvo skiriamos dukteriai (duomenys neskelbtini), nors vaikui būtinas pastovus ir jo poreikius atitinkantis išlaikymas iš abiejų tėvų.

12. Kolegija sprendė, kad vaiko prisitaikymas prie aplinkos, jo poreikius atitinkančios priežiūros teikimas lemia tai, kad senelių namai Lietuvoje mergaitei jau tapo įprastine gyvenamąja aplinka, kurios staigus pakeitimas (išvežimas į (duomenys neskelbtini) akivaizdžiai pažeistų mergaitės interesus, sukeltų didelį stresą ir padarytų nepataisomą žalą.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

13. Kasaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 27 d. nutartį. Pareiškėjas prašo išaiškinti: 1) ar Hagos konvencijos 12 straipsnyje nustatytas vienerių metų terminas savo pobūdžiu yra senaties, ar formalus ir procedūrinis; 2) ar Hagos konvencijos 12 straipsnio 2 dalyje nustatytas „prisitaikymo“ kriterijus gali būti taikomas nesuėjus vienerių metų terminui; 3) ar žemesnės instancijos teismai nepažeidė nepilnamečio vaiko teisės į teisminę gynybą (kai sąžiningas tėvo globos teisėmis besinaudojantis tėvas atstovauja nepilnamečio vaiko teisei grįžti į nuolatinės gyvenamosios vietos šalį), bylos nagrinėjimo metu spręsdami prisitaikymo klausimą, kuris nagrinėjamu laikotarpiu negalėjo būti sprendžiamas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl kasacinio proceso nutraukimo

14. Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo (toliau – CPRESITTAĮĮ) 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos dėl neteisėtai išvežto ar kitoje, negu jis nuolat gyveno, Europos Sąjungos valstybėje narėje arba susitariančiojoje valstybėje pagal Hagos konvenciją laikomo vaiko grąžinimo (toliau – bylos dėl vaiko grąžinimo) nagrinėjamos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XXXIX skyriuje nustatyta tvarka tiek, kiek 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000, Hagos konvencija ir šis įstatymas nenustato kitaip.

15. CPK 340 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismų sprendimai ir nutartys šiame skyriuje nustatyta tvarka ir sąlygomis gali būti apskųsti ir peržiūrėti kasacine tvarka. Kasacija yra išimtinė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų patikrinimo forma. Civilinio proceso kodekse reglamentuojama kasacija yra ribota. Kasacijos ribojimais iš esmės pabrėžiamas kasacinio proceso išimtinumas siekiant užtikrinti teisės aiškinimo ir taikymo vienodumą taip, kad nebūtų neteisėtų sprendimų.

16. CPRESITTAĮĮ 7 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismo nutartis grąžinti vaiką ar atsisakyti grąžinti vaiką gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, tačiau bylose dėl vaiko grąžinimo kasacija negalima.

17. Teisėjų kolegija, rengdamasi nagrinėti šią bylą, 2020 m. balandžio 16 d. nutartimi informavo dalyvaujančius byloje asmenis apie naują bylos nagrinėjimo datą ir nustatė jiems terminą paaiškinimams dėl kasacinio proceso galimybės pateikti. Nė viena iš šalių iki teismo posėdžio savo paaiškinimų nepateikė.

18. CPK 340 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai CPK XVII skyriuje, reglamentuojančiame bylų procesą kasaciniame teisme, tam tikrų procesinių veiksmų atlikimas nereglamentuotas, taikomi CPK 1–300 straipsniai tiek, kiek jie neprieštarauja nurodyto skyriaus nuostatoms. Pagal CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktą teismas nutraukia bylą, jeigu ji nenagrinėtina teisme. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl nustatytų kasacijos ribojimų nėra galimybės peržiūrėti kasacine tvarka skundžiamo apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo, kasacinė byla Lietuvos Aukščiausiajame Teisme nenagrinėtina, todėl kasacinis procesas byloje nutrauktinas (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 340 straipsnio 5 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 340 straipsnio 5 dalimi ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį procesą nutraukti.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Danguolė Bublienė

Virgilijus Grabinskas

Gediminas Sagatys