22eccc5f-d915-45fc-8dfb-1cd64f9a189e · Å iaulių apygardos teismas

?Pranešėjas BBaudžiamoji byla Nr. 1A-17-332/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19589-2017-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.5.1.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.3.; 2.4.6.1.; 2.4.7. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 17 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio, teisėjų Boleslovo Kalainio, Vidmanto Mylės, sekretoriaujant Raimondai Katiliūtei, dalyvaujant prokurorui Artūrui Karjakinui, gynėjai advokatei Lionei Musteikienei, nuteistajam K.

M., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo K. M. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2018-10-16 nuosprendžio, kuriuo K. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimo bausme deÅ¡imčiai mėnesių. Laisvės atėmimo bausmę K. M. paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžiÄ K. M. nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir M. M., tačiau dėl jo apeliacinių skundų nepaduota. Teisėjų kolegija, n u s t a t ė : K. M. nuteistas už tai, kad jis ir M. M. apgaule savo naudai įgijo svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent: atliekant laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) r., K. M., tiksliai nenustatytu laiku iÅ¡ savo pažįstamo O. J. sužinojęs jo naudojamos banko sÄ skaitos rekvizitus, nenustatytomis aplinkybėmis perdavė juos M.

M., pastarasis 2017-04-23 9.19 val., pasinaudodamas tiksliai nenustatytu mobiliojo ryÅ¡io įrenginiu su nenustatyta iÅ¡ankstinio papildymo SIM kortele ir mobiliojo ryÅ¡io interneto prieiga, kuriai buvo suteiktas IP adresas (duomenys neskelbtini), internetiniame tinklapyje (duomenys neskelbtini) patalpino apgaulingÄ skelbimÄ ID (duomenys neskelbtini) dėl parduodamo krosinio motociko “KTM Enduro”, po ko, naudodamasis mobiliojo ryÅ¡io telefonu ,,LG Optimus L-4“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), į kurį buvo dėta iÅ¡ankstinio apmokėjimo SIM kortelė (duomenys neskelbtini), 2017-04-23 11.31 val. paskambinusiam M.

T. pateikė melagingÄ informacijÄ dėl parduodamo motociklo ir paprašė pervesti už motociklÄ avansinį 200 eurų mokestį bei nurodė O. J. banko sÄ skaitÄ , dėl ko M. T. į jam nurodytÄ O. J. AB ,, (duomenys neskelbtini)“ banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) 2017-04-23 pervedė 200 eurų. Tęsiant nusikalstamÄ sumanymÄ , K. M., naudodamasis tiksliai nenustatytu mobiliojo ryÅ¡io telefonu ir nenustatyta SIM kortele, O. J. davė nurodymus dėl pinigų iÅ¡gryninimo ir perdavimo, o O. J., neturėdamas tyčios padaryti nusikalstamÄ veikÄ , pagal K.

M. duotus nurodymus, 2017-04-24 į jo AB ,, (duomenys neskelbtini)“ banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) pervestus 200 eurų iÅ¡grynino AB ,, (duomenys neskelbtini)“ bankomate (duomenys neskelbtini) esančiame (duomenys neskelbtini), iÅ¡ kurių dalį neteisėtai įgytų pinigų nenustatytu laiku perdavė nenustatytam asmeniui, 90 eurų perdavė A. V., kuris, neturėdamas tyčios apgaule įgyti svetimo turto, gautus pinigus įsidėjo į savo AB ,, (duomenys neskelbtini)“ banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ir praÅ¡omas O.

J. (kuriam nurodymus davė K. M.) 2017-04-25 persiuntė 60 eurų į K. J. AB ,, (duomenys neskelbtini)“ banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu bÅ«du savo naudai įgijo M. T. priklausančius 200 eurų. Apeliaciniu skundu nuteistasis K. M. praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2018-10-16 nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį – jį iÅ¡teisinti. Taip pat praÅ¡o atnaujinti bylÄ ir iÅ¡ naujo apklausti visus asmenis, kurie yra minimi Å¡ioje byloje, įpareigoti tyrėjus ar apylinkės teismÄ paaiÅ¡kinti, kodėl byloje nėra K.

J. parodymų, nors prokuroras teismo posėdžio metu aiškiai nurodė, kad ši liudytoja buvo apklausta, bei patraukti liudytojus baudžiamojon atsakomybėn dėl melagingų parodymų davimo. Apeliaciniame skunde K. M. nurodo, kad nei nukentėjusysis, nei jo bendrininkas, nei liudytojai teismo posėdžio metu asmeniškai jam nepareiškė jokių pretenzijų ar kaltinimų. Teigia, kad byloje nėra K. J. parodymų, be to, visų liudytojų pirminiai parodymai yra priešingi parodymams duotiems teisme, todėl prašo iš naujo apklausti nukentėjusįjį, visus liudytojus ir kaltinamuosius.

Apelianto tvirtinimu, teisminio proceso metu liudytojai bei kaltinamasis M. M. paneigė savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo tyrėjai. Visi liudytojai, kurie davė sÄ skaitas ar, teismo nuomone, bendravo su juo (K. M.) ar M. M. buvo apklausti, iÅ¡skyrus K. J., tačiau prokuroras nurodė, kad Å¡i liudytoja buvo apklausta tyrėjų ir jos parodymai byloje yra, nors kaltinamajame akte Å¡ios liudytojos parodymų nėra. Å i byla buvo tiriama visiÅ¡kai aplaidžiai. Apelianto teigimu, teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas O.

J. nurodė, kad jo (K. M.) „(duomenys neskelbtini)“ paskyra yra „(duomenys neskelbtini)“, o liudytojas L. C. nurodė – „(duomenys neskelbtini)“, todėl, K. M. nuomone, visus liudytojus būtina patraukti baudžiamojon atsakomybėn dėl melagingų parodymų davimo, nes jo „(duomenys neskelbtini)“ paskyros pavadinimas nėra nei „(duomenys neskelbtini)“, nei „(duomenys neskelbtini)“. Jo „(duomenys neskelbtini)“ paskyra yra pavadinta jo vardu ir pavarde. Atsiliepimų į nuteistojo K.

M. apeliacinius skundus negauta. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė nuteistojo K. M. apeliacinį skundÄ atmesti, nuteistasis K. M. ir jo gynėja advokatė prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti ir priimti K. M. atžvilgiu iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Apeliacinis skundas atmestinas. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – iÅ¡aiÅ¡kinti, o nustačius Å¡alinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebÅ«tų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , laikydamiesi apeliacinį procesÄ reglamentuojančių normų reikalavimų.

BPK 332 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai keliami apeliacinės instancijos teismo nutarties apraÅ¡omosios dalies turiniui. Apeliacinės instancijos teismas nutarties apraÅ¡omojoje dalyje privalo iÅ¡dėstyti motyvuotas iÅ¡vadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymÄ Ä¯ kiekvienÄ argumentÄ . Å ios pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ . Tai reiÅ¡kia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi bÅ«ti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia nuteisti asmenį, nesant pakankamai neabejotinų jo kaltės dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo įrodymų byloje.

Nagrinėjamu atveju K. M. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. BK 182 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už svetimo turto arba turtinės teisės įgijimÄ , turtinės prievolės iÅ¡vengimÄ arba jos panaikinimÄ savo ar kitų asmenų naudai apgaule. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslÄ suklaidinti turto savininkÄ , valdytojÄ , asmenį, kurio žinioje yra turtas (įskaitant bankÄ ), arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginÄÄ ir priimti privalomai vykdytinÄ sprendimÄ ar kitokius teisinę reikÅ¡mę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo asmens turto (pvz., teismÄ , antstolį, notarÄ ), o pastarasis, suklaidintas apgaulės, savanoriÅ¡kai pats perleidžia turtÄ ar turtinę teisę kaltininkui manydamas, kad Å¡is turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, arba priima sprendimÄ dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo.

Apgaulė reiÅ¡kiasi pirmiau įvardytų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, praneÅ¡ant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigÄ apie jas praneÅ¡ti (pvz., nekilnojamojo turto pardavėjas nutyli, kad parduodamas turtas yra areÅ¡tuotas arba priklauso kitiems asmenims). Asmuo gali bÅ«ti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.), tačiau kaltininko panaudota apgaulė turi bÅ«ti esminė, t. y. turėti lemiamÄ Ä¯takÄ asmens apsisprendimui atlikti minėtus veiksmus.

Sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad apgaule esmingai suklaidinęs turto savininkÄ , valdytojÄ , asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginÄÄ ir priimti privalomai vykdytinÄ sprendimÄ ar kitokius teisinę reikÅ¡mę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai, savo ar kitų naudai įgyja svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę, iÅ¡vengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis patirs turtinę žalÄ , ir to nori bei siekia (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-108-788/2018).

Nuteistasis K. M. apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teismo iÅ¡vadomis dėl jo kaltės padarius jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , mano, kad jis nepagrįstai pripažintas kaltu padarius jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 182 straipsnio 1 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ apeliacine tvarka, privalo imtis visų įstatymo numatytų priemonių, kad bÅ«tų iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tiriamos visos bylos aplinkybės, paÅ¡alinami prieÅ¡taravimai ir abejonės, iÅ¡aiÅ¡kinamos tiek kaltinančios, tiek ir teisinančios kaltinamÄ jį aplinkybės, ir tik tuomet įvertinami surinkti duomenys bei priimamas teisingas sprendimas (BPK 324 straipsnio 6 dalis).

Ä®rodymus teisėjai įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Ä®rodymų vertinimas iÅ¡ esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi bendros pozicijos, kad teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindÄ , tai yra jis turi bÅ«ti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu.

Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sÄ lygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, kad turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, Nr. 2K-122/2013). Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiÅ«lymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl iÅ¡vadų, darytinų vertinant įrodymus.

Ta aplinkybė, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas neatitinka nuteistojo lÅ«kesčių, nėra apkaltinamojo nuosprendžio neiÅ¡samumÄ ar prieÅ¡taringumÄ patvirtinančios aplinkybės. IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais bÅ«dais gautus duomenis, tai yra apklausė nukentėjusįjį M. T. ir nuteistuosius (tuo metu – kaltinamuosius) M.

M. ir K. M., liudytojus O. J., A. V., L. C., A. S., E. L., iÅ¡vardijo dokumentus, turinčius reikÅ¡mės bylai nagrinėti, o nuosprendį, laikydamasis BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatų, grindė teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtais įrodymais. Apylinkės teismas, vertindamas įrodymus, laikėsi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų ir įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje ir susiejo juos į vientisÄ loginę grandinę. Teismas tyrė bei analizavo ir K. M. teisinančius, ir jį kaltinančius įrodymus, o apkaltinamojo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte, be įrodymų, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, nurodė ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus – K.

M. teisinančius – įrodymus (paties K. M. parodymus, nuteistojo M. M. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus, kad nusikalstamÄ veikÄ jis padarė ne su K. M.). Atsižvelgusi į iÅ¡dėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas K. M. baudžiamÄ jÄ bylÄ , BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatų, nepažeidė. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2017-09-12 K. M. savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino ir nurodė, kad jis nuo 2016 metų atlieka laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, pažįsta O.

J., jie draugai, su juo bendravo prieš kokius keturis mėnesius, kai buvo parvežtas į (duomenys neskelbtini) (3 t. 71 b. l.). Apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdyje K. M. kaltu taip pat neprisipažino ir nurodė, kad nedalyvavo jokiuose sukčiavimuose. Žinojo, kad pataisos namuose yra toks M. M., bet akis į akį nėra su juo bendravęs. Į (duomenys neskelbtini) važiavo visai dėl kitos bylos, taip ir susitiko su M. M.. Šioje byloje jam inkriminuojamos nusikaltimo jis nepadarė, todėl ir neprisipažįsta.

PirmÄ kartÄ iÅ¡girdo apie šį nusikaltimÄ , kai jį atvežė į apklausÄ . Liudytojai iÅ¡galvojo parodymus (4 t. 22 b. l.). Tačiau Å¡ie nuteistojo K. M. parodymai nepaneigia nuteistojo M. M. ikiteisminio tyrimo (Nr. (duomenys neskelbtini)) metu duotų parodymų, nukentėjusiojo M. T., liudytojų E. L., O. J., A. V., L. C. parodymų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi nuteistojo M. M. ikiteisminio tyrimo (Nr. (duomenys neskelbtini)) metu duotais parodymais, nukentėjusiojo M. T., liudytojų E. L., O.

J., A. V., L. C. parodymais ir jų pagrindu nustatė, kad nuteistasis K. M. kartu su M. M. apgaule savo naudai įgijo svetimÄ turtÄ â€“ nukentėjusiajam M. T. priklausančius 200 Eur. Netikėti Å¡iais nuteistojo M. M. ikiteisminio tyrimo (Nr. (duomenys neskelbtini)) metu duotais parodymais, nukentėjusiojo M. T., liudytojų E. L., O. J., A. V., L. C. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotais parodymais ir jais nesivadovauti pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo, kadangi jie atitinka kitais byloje surinktais ir iÅ¡tirtais įrodymais nustatytas faktines bylos aplinkybes.

Be to, Å¡ioje byloje nebuvo nustatyta jokių duomenų, jog kitas nuteistasis M. M., nukentėjusysis M. T., liudytojai, duodami parodymus, siekė apkalbėti K. M., apkaltinti jį nusikaltimo padarymu ar turėjo kokį nors asmeninį suinteresuotumÄ Å¡ios bylos baigtimi ir dėl to bÅ«tų davę neobjektyvius parodymus. Manyti, kad nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai neatitinka tikrovės ir jais yra iÅ¡kraipomos tikrosios įvykio aplinkybės, o nuteistojo K. M. parodymai atitinka tikrovę, nėra pagrindo.

Be to, nukentėjusiojo M. T. ir liudytojų parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti duomenys, kuriuos pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino įrodymais (BPK 20 straipsnio 2 dalis) – tai M. T. protokolas-pareiÅ¡kimas dėl nusikalstamos veikos (1 t. 21 b. l.), 2017-05-16 „(duomenys neskelbtini)“ AB banko pateikti nukentėjusiojo M. T. banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ai (1 t. 92-94 b. l.), 2017-05-25 AB „(duomenys neskelbtini)“ raÅ¡tas Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t. 110-113 b. l.), 2017-05-29 AB „(duomenys neskelbtini)“ banko pateiktas A.

V. banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as (1 t. 114 b. l.), 2017-07-31 mobiliojo ryÅ¡io iÅ¡klotinių Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) analizė (1 t. 142-145 b. l.), 2017-12-22 (duomenys neskelbtini) pataisos namų-atvirosios kolonijos pateikta informacija (1 t. 159 b. l.), 2017-05-02 kratos protokolai (1 t. 185-190, 196-200 b. l., 2 t. 36-44 b. l.), 2017-04-28 UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ raÅ¡tas Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t. 98 b. l.).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad visi Å¡ie duomenys papildo vieni kitus ir bendrai su kitais byloje surinktais įrodymais sudaro vieningÄ Ä¯rodymų visumÄ , neabejotinai patvirtinančiÄ nuteistojo K. M. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo, todėl teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo jais nesiremti. Nuteistasis K. M. apeliaciniame skunde nurodo, kad liudytojų pirminiai parodymai yra prieÅ¡ingi parodymams duotiems teisme, apklausiami teisme liudytojai ir kaltinamasis M. M. paneigė savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo tyrėjai, todėl K.

M. praÅ¡o iÅ¡ naujo apklausti nukentėjusįjį, visus liudytojus ir kaltinamuosius. Tačiau apeliacinės instancijos teismas laiko, kad nagrinėjamu atveju byla iÅ¡nagrinėta iÅ¡samiai, iÅ¡tirti ir įvertinti visi reikÅ¡mingi duomenys, K. M. kaltei pagrįsti yra surinkta pakankamai įrodymų, todėl atnaujinti įrodymų tyrimÄ Â ir dar kartÄ apklausti nuteistojo praÅ¡omus asmenis nėra teisinio pagrindo. Nors M. M. bylos nagrinėjimo teisme metu pakeitė savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad O.

J. banko sÄ skaitos numerį jam davė K. M. ir parodė, kad jam inkriminuojamo nusikaltimo kartu su K. M. nedarė, banko sÄ skaitÄ gavo iÅ¡ pažįstamo, pravarde „(duomenys neskelbtini)“, tačiau nenurodė jokių objektyvių savo parodymų pakeitimo priežasčių, todėl teismas pagrįstai nesivadovavo M. M. bylos nagrinėjimo teisme metu duotais parodymais ir rėmėsi ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuos patvirtina kiti bylos duomenys. Liudytojų O. J., A. V., L. C. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu, Å¡iek tiek skiriasi, tačiau atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama praėjus tam tikram laiko tarpui, ir dėl to liudytojai pagrįstai nebeprisimena kai kurių byloje nagrinėjamo įvykio detalių, nedideli netikslumai, esantys Å¡ių liudytojų parodymuose, nevertintini kaip nesutapimai ar prieÅ¡taravimai, be to, Å¡ie liudytojai nurodė, kad, prieÅ¡ingai nei apeliaciniame skunde nurodo nuteistasis K.

M., tvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kurie yra teisingi, nes tuomet aplinkybes atsiminė geriau. Ikiteisminio tyrimo metu O. J. parodė, kad K. M. jį susirado per socialinį tinklapį „(duomenys neskelbtini)“ ir per ten bendravo. K. M. jo prašė banko sÄ skaitos numerio ir jis davė (duomenys neskelbtini) banko sÄ skaitÄ . Tiksliai negali pasakyti, bet mano, jog 2017-04-23 į jo sÄ skaitÄ Ä¯krito pirmi pinigai, tai buvo 20 eurų, iÅ¡ ko ir už kÄ negali pasakyti. Tiksliai negali pasakyti, atrodo, jog kitÄ dienÄ , K.

M. jam iÅ¡ ryto skambino ir pasakė, jog vėl į jo sÄ skaitÄ Ä¯kris pinigai, kuriuos turės iÅ¡siųsti. 2017-04-24 iÅ¡ viso įkrito 330 eurų, pirmÄ kartÄ 200 eurų, paskui 100 eurų ir 30 eurų, kiek suprato pinigai įkrito iÅ¡ skirtingų asmenų. Jis 2017-04-24 į „(duomenys neskelbtini)“, esantį (duomenys neskelbtini) atvyko su savo geru draugu A. V., kurio paprašė, kad jis gautus pinigus iÅ¡ jo persiųstų į K. nurodytÄ sÄ skaitÄ . Tuomet jis nuėmė 330 eurų ir juos įdėjo į A.

V. „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitÄ , ir jam nurodė sÄ skaitas, į kurias turėjo pervesti pinigus, kiek pamena, jis prie savo bankininkystės prisijungė per mobilųjį telefonÄ iÅ¡ „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), jis darė du pavedimus, į kokias tiksliai sÄ skaitas ir kam negali pasakyti, nes neatsimena, o gautas žinutes iÅ¡trindavo, nes jam K. liepė viskÄ trinti. (3 t. 15-16 b. l.). Liudytojas A. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad K. M. yra jo draugas. Tiksliai dienos ir mėnesio negali pasakyti, bet jam per socialinį tinklapį „(duomenys neskelbtini)“ parašė K., su juo palaikė ryšį.

M. jį taip pat pasikvietė į draugus socialiniame tinklapyje ir pradėjo su juo bendrauti. Jam M. sakė, jog reiks pinigus persiųsti į kitÄ sÄ skaitÄ , taip pat minėjo, jog nuo 100 eurų sumos liks koks 30-40 eurų jam. Su M. bendravo savaitę laiko, per programÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“. Dienos tiksliai nepasakys, bet galėjo bÅ«ti ir 25 d., su O. susitiko „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). Jis jam davė pinigus, kad galėtų įsidėti į savo banko kortelę ir padarytų pavedimÄ .

Taip ir padarė. Jei gerai atsimena įsidėjo apie 90 eurų, kuriuos per kelis kartus ir išsiuntė nurodytam asmeniui. Asmenį nurodė K. O., o jis išsiuntė, kam pervedė pinigus negali pasakyti, neatsimena, galėjo būti, kad pervedė 60 eurų (1 t. 64-66 b. l.). Liudytojas L. C. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad K. M. yra jo pažįstamas. K. M. jį per socialinį tinklapį „(duomenys neskelbtini)“ pakvietė 2017 m. balandžio mėnesį, kokia tai buvo tiksli diena negali pasakyti, nes neatsimena.

Jis jį priėmė į draugus, Å¡iek tiek bendravo. Bendravimas buvo toks, kad K. M. jo klausė, ar galėtų jam padėti t.y. iÅ¡ savo kortelės iÅ¡gryninti gautus pinigus ir juos pervesti į kitÄ sÄ skaitÄ . Jis K. M. pasakė, jog gali jam padėti, tuomet jis (K. M.) nurodė, kad paraÅ¡ytų jo draugui M. M., per socialinį tinklapį „(duomenys neskelbtini)“. Jis tÄ pačiÄ dienÄ parašė M. M.. M. M. jam parašė, jog nuo gautos sumos gaus 30%, o kitÄ dalį turės persiųsti į nurodytÄ sÄ skaitÄ .

Jis M. M. nusiuntė savo banko sÄ skaitÄ esančiÄ AB „(duomenys neskelbtini)“. Jam paskambinęs M. pasakė, jog pasitikrintų savo sÄ skaitÄ . Patikrinęs sÄ skaitÄ sužinojo, kad joje yra 100 eurų, juos nuėmė. IÅ¡ karto M. jam į socialinį tinklapį „(duomenys neskelbtini)“ atsiuntė sÄ skaitÄ , į kuriÄ turi pervesti pinigus. IÅ¡ 100 eurų jis sau pasiliko 30 eurų, už 10 eurų papildė M. sÄ skaitÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“ kortelei ir 60 eurų iÅ¡siuntė į nurodytÄ sÄ skaitÄ (1 t. 53-56 b. l.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad šie ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojų parodymai yra logiški ir aiškūs, siejasi tarpusavyje, esminėse detalėse sutampa, juos iš esmės patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga, todėl netikėti jų parodymais ir pripažinti juos netinkamais ar nepatikimais įrodymais nėra pagrindo. Nuteistasis K. M. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas O. J. nurodė, kad jo (K. M.) „(duomenys neskelbtini)“ paskyra yra pavadinta „(duomenys neskelbtini)“, o liudytojas L.

C. nurodė – „(duomenys neskelbtini)“, todėl, apelianto nuomone, visus liudytojus bÅ«tina patraukti baudžiamojon atsakomybėn dėl melagingų parodymų davimo, nes jo „(duomenys neskelbtini)“ paskyros pavadinimas nėra nei „(duomenys neskelbtini)“, nei „(duomenys neskelbtini)“. Jo „(duomenys neskelbtini)“ paskyra yra pavadinta jo vardu ir pavarde. Baudžiamoji atsakomybė liudytojui už melagingų parodymų davimÄ numatyta BK 235 straipsnio 1 dalyje. Pagal BK 235 straipsnį melagingais laikomi parodymai, kai jie visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies neatitinka tikrovės, objektyvi tiesa sÄ moningai iÅ¡kraipoma, kai liudytojas nuslepia realius, egzistuojančius faktus ir pateikia iÅ¡galvotus duomenis.

BK 235 straipsnyje numatyta nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia – tai reiÅ¡kia, kad kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigÄ padėti vykdyti teisingumÄ ir duoti tikrovę atitinkančius, teisingus parodymus, suvokia atsakomybę ir tai yra patvirtinęs savo paraÅ¡u ikiteisminio tyrimo metu ar teisme. Kaltininkas suvokia, kad duoda tikrovės neatitinkančius parodymus ir nori, kad tokia informacija bÅ«tų užfiksuota procesiniuose dokumentuose bei panaudota byloje. Nagrinėjamu atveju nuteistasis K.

M. yra įsitikinęs, kad Å¡ioje byloje apklausti liudytojai davė melagingus parodymus, tačiau su tokiu nuteistojo tvirtinimu teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, Å¡ioje byloje apklausti liudytojai parodymus davė bÅ«dami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , dėl to apklausiami liudytojai žinojo ir suvokė galinčiÄ kiltį atsakomybę už melagingų parodymų davimÄ . IÅ¡ skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio akivaizdu, jog bylÄ iÅ¡ esmės nagrinėjęs teismas nenustatė, kad liudytojų duoti parodymai yra melagingi.

Nuteistasis K. M. taip pat nepateikė jokių objektyvių duomenų, leidžiančių pagrįstai abejoti liudytojų parodymų teisingumu. Tai, kad, pasak apelianto, pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai O. J. ir L. C. neteisingai nurodė jo (K. M.) „(duomenys neskelbtini)“ paskyros pavadinimÄ , nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo abejoti aptariamų liudytojų visų parodymų teisingumu ir patraukti juos baudžiamojon atsakomybėn dėl melagingų parodymų davimo. Nuteistasis K. M. apeliaciniame skunde nurodo, kad byloje nėra K.

J. parodymų, nors prokuroras teismo posėdžio metu aiÅ¡kiai nurodė, kad Å¡i liudytoja buvo apklausta. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, ikiteisminio tyrimo metu buvo siekiama apklausti minėtÄ liudytojÄ , tačiau to padaryti nebuvo galimybės, nes K. J. buvo iÅ¡vykusi į užsienį (1 t. 88 b. l.). Pirmosios instancijos teisme taip pat buvo sprendžiamas nuteistojo (tuo metu kaltinamojo) M. M. praÅ¡ymas teisme apklausti K. J., tačiau Å¡is praÅ¡ymas buvo atmestas, nes M. M. nurodė, kad Å¡ios liudytojos nepažįsta, be to, Å¡ios liudytojos parodymai neturi esminės reikÅ¡mės nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių nustatymui ir kvalifikavimui, Å¡i liudytoja net nebuvo įtraukta į apklaustinų asmenų sÄ raÅ¡Ä (4 t. 8 b. l.).

Atsižvelgiant į tai, 2018-12-18 protokoline nutartimi buvo atmestas ir nuteistojo K. M. bei jo gynėjos praÅ¡ymas apklausti liudytojÄ K. J. apeliacinės instancijos teisme. Prokuroras nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme patvirtino, kad K. J. buvo apklausta ne Å¡ioje, o kitoje byloje ir pažymėjo, jog M. M. ir K. M. nėra pareikÅ¡tas kaltinimas dėl bendravimo su K. J., todėl ji Å¡ioje byloje nebuvo įtraukta nei kaip liudytoja, nei kaip kaltinamoji, todėl nebuvo pagrindo jos apklausti. Å iame kontekste teisėjų kolegija sutinka su Å¡iais prokuroro argumentais, kad K.

J. apklausa nėra reikalinga ir pažymi, kad įrodymų rinkimas nėra begalinis procesas, įrodymų turi bÅ«ti surinkta tiek, kad jų visuma leistų daryti pagrįstas iÅ¡vadas dėl svarbių byloje aplinkybių. Remdamasi anksčiau paminėtų duomenų visuma, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistasis K. M. betarpiÅ¡kai realizavo visus jam inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje, požymius, kurie, beje, aiÅ¡kiai atskleidžia jo veikimÄ tiesiogine tyčia, todėl naikinti Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2018-10-16 nuosprendį ir jį iÅ¡teisinti, kaip to apeliaciniu skundu praÅ¡o nuteistasis, nėra pagrindo.

Vien tai, kad Å¡iuo atveju nuteistajam K. M. nepriimtinos teismo iÅ¡vados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo ir tai, kad teismas priėmė kitokį sprendimÄ nei tikėjosi nuteistasis, nesant baudžiamojo proceso pažeidimų, savaime nėra pagrindas teigti, kad teismas netinkamai vertino įrodymus, ir naikinti ar keisti teismo sprendimÄ . Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai įvertino byloje nustatytas aplinkybes laikantis įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių, teisingai kvalifikavo nuteistojo K.

M. padarytÄ veikÄ , todėl naikinti Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2018-10-16 nuosprendį apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais ir nuteistojo atžvilgiu priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu, n u t a r i a: nuteistojo K. M. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas Raimundas Jurgaitis Teisėjai Boleslovas Kalainis Vidmantas Mylė